Podcasts about martyno jankaus

Kai nebuvo kito būdo pranešti, Martyno Jankaus šeimą pasiekė sutartinis ženklas – per radiją nuskambėjusi daina „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka“. Ji reiškė viena: jis gyvas, jam pavyko išsigelbėti ir išsaugoti Amžinąją Rambyno kalno knygą. Šiandien šią istoriją galime patirti Martyno Jankaus muziejuje – klausydamiesi jo balso, pasakytų kalbų ir dainuojamų liaudies dainų. Tai įmanoma todėl, kad Kauno radiofone dirbęs kultūros redaktorius Balys Gražulis ryžosi įrašyti ir išsaugoti to meto žmonių balsus, jų mintis ir tikėjimą valstybe. Turime paveldą. Apie tai pasakoja Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.Briedžio sapnas“ – tai vieta, kur ne briedžiai sapnuoja, o vilniečiai pabėga nuo miesto šurmulio ir pasineria į gamtos apsuptį. Čia siūloma iškylavimo patirtis – palapinės, ramybė ir galimybė pabūti be elektros, išgyvenant tikrą ryšį su gamta., pabūti prie laužo. Poilsiavietės Vilniaus rajone įkūrėjai Rasa ir Mantas Jakavoniai čia sukūrė tai, ko patiems trūko – galimybę patogiai iškylauti, negaišti laiko kelyje ir patirti, ką reiškia tikras kaimas.Ved. Kristina Toleikienė

„Niekuomet žmogus nėra toks gražus, kaip jis yra kurdamas“, – mintijo Vilhelmas Storostas-VydūnasRambynas, Bitėnai, Piktupėnai, Vilkyškiai – Pagėgių kraštas mena Skalvių genties likimą. Šiandien, kaip ir kuo gyvena Mažoji Lietuva?Jei norite geriau pažintį, užsukite į Rambyno regioninio parko lankytojų centrą. Administratorė Lina Krūminienė.Mažosios Lietuvos patriarcho, Tilžės akto signataro, spaustuvininko, aušrininko Martyno Jankaus muziejus Bitėnuose. Pasakoja vyr. rinkinių kuratorė Lina Macijauskienė.Ilona Meirė, Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacinio centro direktorė, kviečia į „Istorijos inkubatorių“ Vilkyškių dvaro sodyboje ir evangelikų liuteronų bažnyčią.Piktupėnų kaime atidarytą naują modernią erdvę „Piktupės slėnis“ pristato vienas iš savininkų Edgaras Girčys.Šeimos kaimo turizmo sodyba „Gamtos slėnis“ siūlo ne tik kavos ir desertų, poilsio ir pramogų, bet ir turistinių žygių pėsčiomis ar dviračiais. Sodyboje darbuojasi Kęstutis Nausėda iš Lumpėnų.„Mociškių palivarkas“. Kaimo turizmo sodybą puoselėja, edukacijas ir degustacijas rengia Sigitas Stonys su žmona Rasa. Šeimininkas pristato edukaciją apie bites ir medų, o apie Vilkyškių bendruomenės ekologiškos arbatos edukaciją „Senosios Prūsijos lobiai“ pasakoja Kriokiškių kaimo bendruomenės pirmininkė Reda Tamašauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Spaudos apžvalga.Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena bus minima Knygnešių ir draudžiamos spaudos lopšiu vadinamuose Bitėnuose, Martyno Jankaus muziejuje Pagėgių savivaldybėje. Ten pabuvojo ir su muziejaus vadove Liudvika Burzdžiuviene pasikalbėjo Česlovas Burba.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Kur slypi „Met Gala“ – Metropoliteno muziejaus Kostiumų instituto pokylio fenomenas? Neretai mados „Oskarais“ įvardijamas renginys sutraukia viso pasaulio žvilgsnius. Apie šio pokylio istoriją bei jo tikslą pasakoja mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Klaipėdos universitetas visuomenei pristato metus kruopščiai kurtą ir brandintą – interaktyvią garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursiją „Migrantas“, kurioje bus atverta Klaipėdos senųjų kareivinių istorija ir XX a. migracijų priežastys, to meto žmonių išgyvenimai.Šią savaitę Vokietijoje vykstančiame seniausiame pasaulyje trumpametražių filmų festivalyje Oberhauzeno mieste kaip niekad daug kalbama apie lietuvišką kiną. Šių metų festivalio šalis-viešnia – Lietuva, ir ta proga pristatomos net trys lietuvių kino ir videomeno kūrėjų programos.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Galimybė susijungti Didžiajai ir Mažajai Lietuvai atsirado 1918 m., pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui. Lietuvos taryba, 1918 m. Vasario 16-osios aktu paskelbusi atkurianti nepriklausomą demokratinę valstybę, deklaravo, kad ji turėtų sujungti visas etnines lietuvių žemes.1918 m. lapkričio mėn. susikūrė Prūsų Lietuvos tautinė komisija, kuri 100 tūkstančių egzempliorių tiražu lietuvių ir vokiečių kalbomis lapkričio 16 d. išleido atsišaukimą „Lietuvininkai! Pabuskit! Klausykit! Padabokit!“. Tai buvo pirmasis atsišaukimas, paskelbęs Mažosios Lietuvos gyventojų siekį susijungti su Didžiąja Lietuva.Vilkyškiuose atidarytas „Istorijos inkubatorius“ kviečia susipažinti su Pagėgių krašto istorija. Ilona Meirė, Pagėgių krašto turizmo ir verslo informacijos centro direktorė ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio gimnazijos bibliotekininkė Laura Grodeckienė su moksleiviais pasakoja ir dalijasi įspūdžiais apie naują turizmo objektą Vilkyškių mieste.Panemunė, mažiausias miestas Lietuvoje. Prie karalienės Luizės tilto prie Nemuno I. Meirė primena Rytų Prūsijos istoriją, gyvenimą abiejose Nemuno pusėse, vilko vaikus.Bitėnai. Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus muziejus ir Mažosios Lietuvos paveikslų sodas-galerija po atviru dangumi. Direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Netoli Rambyno kalno, Bitėnuose, galima apsilankyti naujose ir senose kapinėse, kuriose ilsisi Mažosios Lietuvos šviesuoliai. Jų gyvenimai atskleidžia sudėtingą šio krašto istoriją. Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė supažindina su Mažosios Lietuvos paveikslų sodu, Mažosios Lietuvos panteonu.Su kultūrologe, gide Giedre Skipitiene užsukame į senąsias Bitėnų-Šilėnų kapines.Ullos Lachauer knyga „Rojaus kelias“, kurioje išspaudinti Rytprūsių ūkininkės Lėnės Grigolaitytės, gimusios paskutiniais Prūsijos gyventojų surašymo metais, prisiminimai. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Mažoji Lietuva, penktasis etnografinis regionas, traukia ne tik istorijos tyrinėtojus, bet ir tuos, kurie nori daugiau sužinoti apie Rytprūsius. Tai padaryti galima per Martyno Jankaus, Mažosios Lietuvos patriarcho, gyvenimo kelią, apsilankius Bitėnų kaime, Pagėgių savivaldybės Martyno Jankaus muziejuje. Įtaigus direktorės Liudvikos Burzdžiuvienės pasakojimas nepalieka abejingų šiai asmenybei ir kraštui. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Grūdų eksportui trūksta vagonų.Grybų ir uogų derlius.Europos plaukimo čempionatas. Premjero Sauliaus Skvernelio interviu Lietuvos Radijui.Savaitės komentaras (parengė Virginijus Savukynas).Lygiai prieš 10-imt metų prasidėjo karas tarp Sakartvelo ir Rusijos. Meno tyrimai. Socialinių tinklų apžvalga.Verslo naujienos: vestuvės.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė: Ar ne perdaug aukštąjį mokslą pasirinkusiųjų? Skrydis sklandytuvais „Nuo jūros iki jūros“.Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai (Martyno Jankaus 160 g. m.).Marijampolės istorija.Ved. Rūta Kupetytė ir Darius Kuodis.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Grūdų eksportui trūksta vagonų.Grybų ir uogų derlius.Europos plaukimo čempionatas. Premjero Sauliaus Skvernelio interviu Lietuvos Radijui.Savaitės komentaras (parengė Virginijus Savukynas).Lygiai prieš 10-imt metų prasidėjo karas tarp Sakartvelo ir Rusijos. Meno tyrimai. Socialinių tinklų apžvalga.Verslo naujienos: vestuvės.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė: Ar ne perdaug aukštąjį mokslą pasirinkusiųjų? Skrydis sklandytuvais „Nuo jūros iki jūros“.Etnologo Liberto Klimkos pastebėjimai (Martyno Jankaus 160 g. m.).Marijampolės istorija.Ved. Rūta Kupetytė ir Darius Kuodis.

„Ne duonos šaukia vargšai žmonės, bet žmoniškumo.“ (Vydūnas)Pasitinkant didžiojo Lietuvos humanisto, rašytojo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojo Vydūno 150-ąsias metines, Kintų Vydūno kultūros centre atidarytas „Vydūno vidinio tilsmo kambarys“.Apie Vydūno muziejuje įrengtas ekspozicijas pasakoja Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.Apie Bitėnų kapinaitėse kuriamą Mažosios Lietuvos panteoną mintimis dalijasi Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.Mokytojas, žurnalistas Saulius Sodonis prisimena, kaip teko Kintuose kurti Vydūno muziejų, būti pirmuoju direktoriumi, iš Talino parsigabenti garsiąją Vydūno arfą, iš Detmoldo atsivežti Vydūno palaikus ir perlaidoti Bitėnų kapinaitėse.

„Ne duonos šaukia vargšai žmonės, bet žmoniškumo.“ (Vydūnas)Pasitinkant didžiojo Lietuvos humanisto, rašytojo, žymiausio Mažosios Lietuvos kultūros puoselėtojo Vydūno 150-ąsias metines, Kintų Vydūno kultūros centre atidarytas „Vydūno vidinio tilsmo kambarys“.Apie Vydūno muziejuje įrengtas ekspozicijas pasakoja Kintų Vydūno kultūros centro direktorė Rita Tarvydienė.Apie Bitėnų kapinaitėse kuriamą Mažosios Lietuvos panteoną mintimis dalijasi Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.Mokytojas, žurnalistas Saulius Sodonis prisimena, kaip teko Kintuose kurti Vydūno muziejų, būti pirmuoju direktoriumi, iš Talino parsigabenti garsiąją Vydūno arfą, iš Detmoldo atsivežti Vydūno palaikus ir perlaidoti Bitėnų kapinaitėse.

Mažojoje Lietuvoje, Nemuno žemupyje ant paties upės kranto, išsidėstęs Bitėnų kaimas mena šimtametes žvejų ir sielininkų tradicijas, kunigą Martyną Mažvydą, knygnešį Martyną Jankų. Bitėnų kaimas žavi pušyse lizdus įsikūrusia unikalia baltųjų gandrų kolonija, Martyno Jankaus muziejumi su Mažosios Lietuvos paveikslų sodu, senosiose kapinėse formuojamu panteonu, skalvių genties šventviete – Rambyno kalnu. Apie Mažosios Lietuvos patriarchą Martyną Jankų ir paveikslų sodą pasakoja, po kapines vedžioja direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Prisiminimais dalijasi istorikas dr. Algirdas Matulevičius.

Mažojoje Lietuvoje, Nemuno žemupyje ant paties upės kranto, išsidėstęs Bitėnų kaimas mena šimtametes žvejų ir sielininkų tradicijas, kunigą Martyną Mažvydą, knygnešį Martyną Jankų. Bitėnų kaimas žavi pušyse lizdus įsikūrusia unikalia baltųjų gandrų kolonija, Martyno Jankaus muziejumi su Mažosios Lietuvos paveikslų sodu, senosiose kapinėse formuojamu panteonu, skalvių genties šventviete – Rambyno kalnu. Apie Mažosios Lietuvos patriarchą Martyną Jankų ir paveikslų sodą pasakoja, po kapines vedžioja direktorė Liudvika Burzdžiuvienė. Prisiminimais dalijasi istorikas dr. Algirdas Matulevičius.

Mažosios Lietuvos dvasinis centras – Rambyno kalnas. Nuo jo atsiveria įspūdingas kraštovaizdis į Nemuno krantus. Anapus ryškėja Tilžės ir Ragainės miestų panoramos. Manoma, kad ant Rambyno kalno buvusi viena svarbiausių skalvių genties šventviečių.Šiandien ant Rambyno kalno susirenka žmonės iš visos Lietuvos švęsti Martyno Jankaus ir Vydūno atgaivintą Joninių šventę. Prie netoli Bitėnų esančios 17-os kamienų eglės suskrenda raganos ir kelia puotą. Rambyno regioninio parko direkcijos lankytojų centre galima susipažinti su Pagėgių krašto gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Pažintiniai takai taip pat prisideda prie mūsų gilesnio Mažosios Lietuvos pažinimo.Laidoje kalba ir po lankytojų centrą vedžioja Rambyno regioninio parko direkcijos specialistė ir gidė Giedrė Skipitienė, legendas pasakoja Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė primena gilias Joninių šventės tradicijas, mintimis dalijasi šiame krašte gimęs ir augęs Gintaras Bertašius.

Mažosios Lietuvos dvasinis centras – Rambyno kalnas. Nuo jo atsiveria įspūdingas kraštovaizdis į Nemuno krantus. Anapus ryškėja Tilžės ir Ragainės miestų panoramos. Manoma, kad ant Rambyno kalno buvusi viena svarbiausių skalvių genties šventviečių.Šiandien ant Rambyno kalno susirenka žmonės iš visos Lietuvos švęsti Martyno Jankaus ir Vydūno atgaivintą Joninių šventę. Prie netoli Bitėnų esančios 17-os kamienų eglės suskrenda raganos ir kelia puotą. Rambyno regioninio parko direkcijos lankytojų centre galima susipažinti su Pagėgių krašto gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Pažintiniai takai taip pat prisideda prie mūsų gilesnio Mažosios Lietuvos pažinimo.Laidoje kalba ir po lankytojų centrą vedžioja Rambyno regioninio parko direkcijos specialistė ir gidė Giedrė Skipitienė, legendas pasakoja Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, kultūros centro direktorė Svetlana Jašinskienė primena gilias Joninių šventės tradicijas, mintimis dalijasi šiame krašte gimęs ir augęs Gintaras Bertašius.