Podcasts about spaudos

Spaudos apžvalga.Skaitmeninės rinkodaros eksperto Dariaus Gerulio komentaras apie kūrėjų šokį pagal socialinių tinklų dūdelę.Šiandien, liepos 29-ąją minimos Simono Dacho gimimo 420-osios gimimo metinės. Rugpjūčio 1-ąją, kai Klaipėda švęs miesto įkūrimo šventę, jos programoje taip pat gausiai minimas poetas, baroko epochos genijus Simonas Dachas: tai ir edukacijos, paroda, filmas, ir orientacinis žaidimas, ir koncertas. Agnės Bukartaitės pasakojimas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Asociacija LATGA paskelbė populiariausių praėjusiais metais bibliotekose autorių ir knygų dešimtukus. Pokalbis su populiariausiais rašytojais Irena Buivydaite, Žilvine Petrauskaite ir Tomu Dirgėla.Šią savaitę Leliūnuose, Utenos rajone, Vytauto Valiušio keramikos muziejuje vyksta tarptautinis simpoziumas „Tradicinės keramikos formos ir spalvos“. Pokalbis su Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialiste Jūrate Kluone.Neseniai suremontuotas Klaipėdos švyturys nebus atveriamas visuomenei. Pokalbis su Lietuvos transporto saugos administracijos komunikacijos skyriaus vadove Egle Kučinskaite ir Lietuvoje švyturių istorijos tyrinėtoju Aidu Jurkštu.Ved. Donatas Šukelis

Pirmieji popiežiaus Leono XIV-ojo mėnesiai prie apaštalo Petro laivo vairo – kokiu keliu pasuks Katalikų Bažnyčia? Apie tai šiandien kalbėsime vedamojo skiltyje.Apie popiežiaus Leono vasarą - pokalbis su laidos svečiu, kultūros istoriku Vytautu Ališausku.Spaudos apžvalgą parengusi Rosita Garškaitė-Antonowicz papasakos apie Lenkijoje minimas garsaus Solidarumo laikų kunigo ir filosofo Jozefo Tischnerio 25-ąsias mirties metines.„Ex cathedra": popiežiaus Leono XIV žinia 5-osios Pasaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos proga.Kunigas Mozė Mitkevičius apie Jėzaus palyginimus.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža „Vasaros dovana“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalga. Rokiškio rajone, Jūžintuose, atkasus dvylikos pokario partizanų palaikus, antropologai ieško atsakymų, kas tiksliai rasta, kokia jų istorija.Manto Balakausko knygų apžvalga. 14-ąjį kartą Tauragėje prasidėjo poezijos ir dainų festivalis „Prie garažų“. Renginyje šiemet atidaryta fotografijų paroda „Garažų vyrai“, kurioje bandoma suvokti vyriškumą ir garažų vaidmenį vyrų gyvenime.Nacionalinė biblioteka pristato naują paslaugą – konsultacijas gyventojams apie skaitmeninį saugumą. Kiek mes iš tikrųjų pasiruošę kibernetinėms grėsmėms?Rytoj, liepos 26-ąją, minėsime 150-ąsias Karlo Gustavo Jungo – gimimo metines. Kuo šiandien gali būti aktualios Jungo idėjos, kai gyvename skaitmenizacijos, karo, klimato krizės ir tapatybių susidūrimų laikotarpiu? Įvyko steigiamasis Lietuvos fotografijos meno draugijos susirinkimas. Jame pasirašyta steigimo sutartis, patvirtintos būsimos veiklos gairės, išrinkta valdyba bei draugijos pirmininkas. Fotografijos bendruomenė bendru sutarimu nusprendė, kad draugijai vadovaus fotografas Artūras Morozovas.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga. Panevėžys vėl tapo alternatyvios kūrybos epicentru. Dešimtmetį minintis festivalis „Iškrovos“ kviečia į savaitę, kupiną gyvos ir elektroninės muzikos, meno ir industrinės jėgos. Festivalyje svečiuojasi kolegė Evelina Povilavičiūtė. Užsienio spaudos apžvalgoje – byla Hagoje dėl sistemingo Ukrainos kultūros paveldo grobstymo, Prancūzijoje suvalgytas milijonų vertės meno kūrinys ir paslaptingai į Metropoliteno muziejų patekusios „Rolling Stones“ gitaros istorija. Pasakoja Justė Luščinskytė. Prieš 90 metų buvo įkurtas Lietuvių tautosakos archyvas, jo lobiai šiandien pristatomi Valstybės pažinimo centro parodoje.  Naujame poezijos rinkinyje „Seismografas“ poetas Marius Burokas jautriai ir skausmingai fiksuoja vidinio ir globalaus pasaulio drebėjimus. Pokalbis su autoriumi.  Praėjusią savaitę festivalio „Midsummer Vilnius“ žiūrovai, norėdami patekti į Violetos Urmanos ir Alfredo Nigro koncertą, valandą laiko stovėjo eilėje lietuje, dalis bilietus nusipirkusių žmonių net ir pavėlinus koncertą į jo pradžią nespėjo. Šiandien „Midsummer Vilnius“ vyks trijų operos žvaigždžių Edgaro Montvido,  Andrey Bondarenko ir Lauren Fagan pasirodymas. Ar festivalis pasimokė iš savo klaidų ir užkirs kelią panašiam incidentui? Kodėl apskritai susiklostė tokia situacija ir kaip tokio elgesio su publika galima išvengi ateityje? Kodėl paaugliai internete seka srauto transliuotojus, vadinamus „strymerius“? Kodėl nereikšmingas kasdienybės akimirkas transliuojantys žmonės sulaukia milijonų sekėjų, kokios jų populiarumo priežastys?Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.Kuo ypatinga jūrinė kultūra ir jos specifinis žargonas?Kauno fotografijos galerijoje veikia vokiečių fotografo Winfriedo Bullingerio paroda „Struktūros gyvenimui / Vietinė architektūra Afrikoje“.Muzika darbe – kada ji padeda susikaupti, o kada blaško?Skalvijos kino centre nuo šiandien rodoma filmų programa „Vieniši miestai, pasiklydę žmonės“.Visai neseniai iš spaustuvės iškeliavo knyga „Šyvio šokdinimo tradicija“. Kokių naujų faktų atskleidžia knygos autoriai?Italijos Kazertos karališkieji rūmai, sulaukę didelio pasipiktinimo, atšaukė Vladimirui Putinui artimo rusų dirigento Valerijaus Gergijevo koncertą.Kuršių mariose 13-ąjį kartą organizuojama tradicinių ir istorinių laivų regata „Burpilis“.Jūros šventės metu bus galima aplankyti parodą „Du kartus aplink pasaulį burlaiviu „Moshulu“, pasakojanti apie šešiolikmetį Vytautą Bagdanavičių, buriniu laivu apiplaukusį Žemės rutulį.Netoli Nidos ant vandens įsikūrė Augusto Serapino kūrinys „Sporto barža“.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.„Vasara – intensyviausias trumpalaikės nuomos metas. Butai kelioms dienoms yra atskiras unikalus architektūros pasaulis, mažai nagrinėtas, bet fantastiškai įdomus“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centre iki liepos 27 dienos galima apžiūrėti Eugenijos Martinaitytės piešinių ir tapybos darbų parodą „Prisiminus senąjį Žvėryną“, kurioje rodomi darbai, kurti iki 1990-ų metų. Kokius vieno gražiausių sostinės rajono fragmentus, keliančius džiugesį ir liūdesį, fiksuoja dailininkė? Kodėl Žvėrynas tapo jos kūrybos epicentru ir kaip kūriniuose atsispindi sustojęs senojo Žvėryno laikas?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Agne Daniule.Vyriausybė patvirtino Nepalūžusių moterų metų minėjimo planą – 2027-aisiais bus pagerbtos trys iškilios moterys: Dalia Grinkevičiūtė, Lidija Meškaitytė ir Liūnė Sutema, minint jų 100-ąsias gimimo metines. Tačiau šis sprendimas kelia ir klausimų: kodėl trys moterys minimos bendrai, o ne kiekviena atskirai? Kiek mūsų viešojoje atmintyje apskritai girdime moterų balsus?Čekijoje, Bohemijos regione, greitkelio statybų metu atrasta išskirtinė 2200 metų senumo gyvenvietė, susijusi su Gintaro keliu. Aptikta tūkstančiai monetų, gintaro dirbinių, keramikos, šventyklų ir gamybinių pastatų pėdsakai. Kiek šis atradimas reikšmingas Baltijos šalims, o ypač Lietuvai? Ar tai keičia mūsų supratimą apie senovinius prekybos kelius?Šie metai poilsiautojus verčia keisti įpročius ir maršrutus, galbūt Neringa gali pasiūlyti kai ką daugiau nei lepų mėgavimąsi saule ir jūra. Kartu su gide ir gamtininke Aušra Feser, kolegė Agnė Bukartaitė ieško lietuviškos vasaros pliusų.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalgoje – literatūros, kritikos ir eseistikos mėnraštis „Metai“.„Tapau tik tada, kada gerai jaučiuosi“, – sako Olandijoje, Bureno mieste gyvenanti ir dirbanti dailininkė Raimonda Grikšaitė.„Melas sau, melas visuomenei“ – taip naujausią knygų apžvalgą apvadino Eglė Baliutavičiūtė.Praėjusią savaitę išnagrinėtos dvi administracinės bylos, kuriose buvo ginčijami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimai dėl gatvių pavadinimų Radviliškio rajono ir Visagino savivaldybėse. Abiem atvejais centro vadovo sprendimai pripažinti teisėtais ir pagrįstais – Visagine per tris mėnesius turėtų nelikti Tarybų, o Gražionyse – kolūkio pirmininko L. Radėno vardą turėjusios gatvės.Atlikti Prezidento Valdo Adamkaus ir buvusios ministrės pirmininkės Kazimiros Prunskienės genealoginiai tyrimai atskleidė įdomių istorinių detalių. Adamkui priskirta kilmė iš senos bajorų giminės, o Prunskienės atveju nustatyta, kad jos šeima patyrė sovietines represijas, tačiau kilmingų protėvių kol kas nerasta.Per pirmuosius trejus darbo metus net iki 50 procentų jaunų mokytojų palieka švietimo sistemą. Nors apie mokytojų trūkumą kalbama jau ne vienerius metus, vis dar kyla klausimas – kodėl taip sunku ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti jaunus specialistus mokyklose?Liepos 17–20 dienomis į Šiaulių kraštą, Kelmę ir Raseinius sugrįžta „Bažnyčių naktys“.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Apie naujausią Dainos Opolskaitės novelių rinkinį „Plyšys danguje“ su autore kalbasi literatūrologė dr. Dovilė Kuzminskaitė.Užsienio spaudos apžvalga. Pasakoja Rytis Skamarakas.Senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ pradeda Motiejui Kazimierui Sarbievijui skirtų poezijos ir muzikos vakarų ciklą „Lietuvos baroko Horacijus“. Pasakoja Renata Dubinskaitė.Menininkas iš Nigerijos Samulis Semako Vittu parodoje Tumo galerijoje kalba apie prarastą namų jausmą, atmintį, tradicijas ir tapatybę, apie tylų pažįstamo pasaulio nykimą. Plačiau apie tai – parodos kuratorė Justė Buslavičiūtė.Kur dėti vaikus vasarą? Šią didžiausią problemą kasmet sprendžia tėvai. Ar vaikų stovyklos gali padėti? Ar tai nėra per brangi pramoga? Ką veikia vaikai stovyklose? Kalbėsime su „Lietuvos atgaja“ stovyklos vadove Ieva Stogevičiūte ir tėvais Neringa Kažukauskaite ir Ainiumi Lašu.Tūkstančiai Pietų Europos miestų ir salų gyventojų protestuoja prieš masinį turizmą. Kokios didžiausios problemos kyla, ar žalos neatsveria nauda ir kokie sprendimai galėtų būti? Klausiame LRT bendradarbės Ispanijoje Kristinos Nastopkaitės.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.„Kasmet visa Lietuva ne savo noru laiko brandos egzaminus, tik niekaip nesugeba parodyti svarbiausio brandos požymio – gebėjimo atsieti rutininius procesus nuo konceptualiųjų“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Kauno miesto parkuose jau antrus metus populiarumo nestokoja inventoriaus skolinimosi stotelės.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Agne Daniule.Kai 2022 metais pasirodė pirmieji viešai prieinami generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiai, viešojoje erdvėje greitai pasklido prognozės: vienos iš pirmųjų profesijų, kurių gali nelikti, esą bus vertėjai ir kalbininkai. Tačiau praėjus keleriems metams aiškėja visai kitoks vaizdas – kalbos ir vertimo specialistų svarba ne tik nemažėja, bet kai kuriais atvejais netgi tampa strategiškai svarbia. Kodėl taip nutiko?Pasirašytas svarbus ketinimų protokolas tarp Nagojos miesto muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus – 2026 metų rudenį Japonijoje bus pristatyta paroda „Lietuva – dainos, aidinčios Baltijos miškuose“. Ką ši paroda reiškia Lietuvos kultūros sklaidai tarptautinėje erdvėje ir kaip pavyksta užmegzti ryšį tarp dviejų istoriškai ir geografiškai tolimų šalių?Vingio parke turėjo įvykti koncertas „One World Rock Fest“, skelbęs: „Scenoje gros žinomos roko grupės iš Lietuvos, Europos, Ukrainos. Laukiama daugiau nei 10 000 dalyvių“. Tačiau tokiais pažadais lankytojus kviečiantis renginys, į kurį parduodami bilietai nuo 61 iki 101 euro, dar vakar nebuvo paviešinęs jokios programos. LRT KLASIKAI pradėjus domėtis situacija, kodėl likus 5 dienoms iki koncerto dar nėra paviešintas nė vienas koncerte grosiantis atlikėjas, rengėjai vakar pavakarę pakeitė renginio datą iš liepos 19 d. į rugsėjo 20 d.Mažeikiuose pirmą kartą šalia dailininko Alfonso Dargio originalių paveikslų pristatomi ir jų taktiliniai atvaizdai, leidžiantys meno kūrinius pažinti per lytėjimą. Kodėl tokie projektai Lietuvoje vis dar išlieka vienetiniai?Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Apie dialogą su Šilavotu kaip kūrybos ir atminties vietą pasakoja Karina Metrikytė.Užsienio spaudos apžvalga. Pasakoja Justė Luščinskytė.„Samurajus neturi tikslo, jis turi kelią. Galėtume ir šiandien daugiau galvoti apie sąmoningą buvomą, o ne rezultatą“,- sako Palangos gintaro muziejaus direktorė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė ir kviečia į parodą „Samurajų lobiai“.Ar griūvantys Vilniaus koncertų ir sporto rūmai taps dar vienu šimtmečio projektu? Kokia ateitis jų laukia? Diskusija su paveldo ekspertais ir politikais.„Mūsų tapatybės paieška ir apsauga šiandien yra svarbiausias klausimas Ukrainos meno aplinkai“,- tvirtina Ukrainos teatro kūrėjai, atvykę į pirmą bendrą parodą „Teatro scenos personažai: Ukraina – Lietuva“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.„Viena dilema, kurią ilgainiui reikės spręsti kultūros ministrui (nebūtinai dabartiniam) – ar į nacionalinės kultūros kanoną turėtume įsileisti popkultūrą ?“ – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra pagerbia vieną iš trijų pagrindinių muziejaus istorinių asmenybių – prieš 140 metų gimusį prezidentą Aleksandrą Stulginskį.Klasikos koncertų salės apžvalga su LRT Klasikos redaktore Agne Daniule.Kol abiturientai galvoja, kur nori studijuoti, jaunimui su negalia dažnai tenka galvoti – kur gali. Ar aukštosios mokyklos iš tiesų atviros visiems? Kokį kelią turi nueiti žmogus su negalia, kad pasiektų aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje?Kaune, Laisvės alėjoje, veikiančiai „Vilties“ vaistinei sukanka 100 metų. Tai ne tik ilgaamžė vaistinė, bet ir reikšmingas miesto kultūrinio, architektūrinio bei socialinio paveldo objektas. Tačiau ar tokios vietos Lietuvoje šiandien vertinamos kaip kultūros paveldas?Vokietijos prezidentas Nidoje apdovanojo ilgametę Thomo Manno muziejaus vadovę Vitaliją Teresą Jonušienę.Ved. Justė LuščinskytėNuotr. aut. I. Jokužytė

Spaudos apžvalga;Kaune pradėtas tarpukario modernizmo architektūros integruoto valdymo plano atnaujinimas. Šio proceso tikslas – suderinti paveldo apsaugą su miesto plėtra, miestiečių poreikiais ir gyvenimo kokybe;Vytauto Bikulčiaus parengta knygų apžvalga;Šiandien Čekijos Karlovy Vary mieste prasideda 59-asis tarptautinis kino festivalis. Festivalio metu vyks dviejų lietuvių režisierių filmų premjeros - tai Vytauto Katkaus debiutinis ilgametražis filmas „Svečias“ - jis varžysis svarbiausioje – pagrindinėje – konkursinėje programoje, o Gabrielės Urbonaitės „Renovacija“ – „Proxima“ konkurse;Rytoj, Druskininkuose, bus atidengiamas paminklas poetui Justinui Marcinkevičiui. Skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio sukurta skulptūra „Giedantis paukštis“ buvo sukurta Lietuvos rašytojų sąjungos skelbtam konkursui Justino Marcinkevičiaus atminimui įamžinti. Konkursas buvo paskelbtas, planuojant paminklą poetui statyti Vilniuje. Pokalbis su Druskininkų meru Ričardu Malinausku, menotyrininke Ramute Rachlevičiūte ir skulptūros autoriumi, skulptoriumi Vidmantu Gylikiu;Kas dveji metai į Klaipėdą grįžta tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“. Šiųmečio „Šermukšnio“ programą galima apibūdinti lakoniškai – „Sugrįžimai ir atradimai“, - sako programos koordinatorius Arūnas Peštenis;Rytoj, Nidoje prasidės festivalis „N žemė“. Šiemet, ramiam ir kokybiškam poilsiui, festivalis kviečia į dvasinę, garsinę ir kultūrinę kelionę. Šiųmečio festivalio tema – „Čiurlionio Raga“. Pokalbis apie festivalį su festivalio vadovu Mindaugu Bačkumi ir svečiu iš Indijos, muzikos instrumento sitaro meistru Imran Khan;LRT Klasikos transliaciją iš Sofijos festivalio Kuliuose pristato Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė.Ved. Donatas Šukelis

Spaudos apžvalga.Žalgiriai – vienas žaliausių mikrorajonų Tauragėje. Jis saugoja ir ypatingas istorijas apie gyventojų kasdienybę, vaikų žaidimus. Menininkė Evelina Šimkutė visas istorijas bei informaciją renka taikydama gyvojo archyvo metodą.„Atsargumas, neskubėjimas ir kantrybė“ – tokius svarbiausius diplomatinės kalbos aspektus įvardija diplomatas Tadas Kubilius. Kiek diplomatijoje gali pasakyti kūno kalba, tyla ir sakiniai tarp eilučių?Kokia kultūra yra svarbi Palangos kurortui ir kodėl Jono Šliūpo muziejuje nerandame Jono Šliūpo?Kaip pluoštinės kanapės gali virsti tvarios ir ekologiškos architektūros žaliava? Lietuvės Viltės Adomavičiūtės projektas „Hempforma“ pateko į pasaulinio Naujojo europinio bauhauzo konkurso finalą.Parodoje „Punktyras“ – dailininkės Aleksandros Jacovskytės piešiniai, atlikti tušinuku ir pieštuku ant atsitiktinio, tuo metu po ranka pasitaikiusio popieriaus.Kaip pasitelkus dirbtinį intelektą kuriamas melagingas audiovizualinis turinys? Diskusijoje dalyvauja Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė, Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius, portalo LRT.lt vyriausias redaktorius Mindaugas Jackevičius.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.„Jei norisi saugumo, tradicijos, įprastumo ir pan., liaudies nuomonės verta paisyti. Bet jei norisi naujumo, originalumo, maišto, neįprastumo ir kt., neverta kreipti į ją dėmesio“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Jis pristato tris meninio populizmo atvejus.„Juozo Masiulio knygynas yra tarsi paskutinis Mohikanas“, – sako Karolina Masiulytė-Paliulienė. Juozo Masiulio knygynas yra vienas seniausių iki šiol veikiančių nepriklausomų knygynų Lietuvoje, tapęs neatsiejama Panevėžio miesto tapatybės dalimi bei gyvu atminimu apie svarbią knygnešystės, švietimo ir kultūros istoriją.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Vakar vakare Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre, paaiškėjo Nacionalinių architektūros apdovanojimų 2025 laureatai. Iš 125 paraiškų buvo išrinkti geriausi architektūriniai kūriniai devyniose kategorijose – nuo gyvenamųjų namų iki teorinės sklaidos.Kauno paveikslų galerijoje vyko žaismingas susitikimas su dizainere Rasa Balaiše. Ji skaitė paskaitą: „Žaislai ne tik vaikams: žaismingumo fenomenas daiktų dizaine“ ir pristatė parodoje „Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“ eksponuojamą didžiulį rekonstruotą žaislą-baldą Begemotą, tapusį lankytojų numylėtiniu.LRT KLASIKA kviečia dramaturgus, scenaristus, režisierius, garso menininkus ir visus kūrybingus žmones dalyvauti radijo pjesių konkurse – laukiami įvairaus žanro kūriniai, sukurti radijo teatrui: nuo dramos iki komedijos, nuo absurdo iki fantastikos.Šiandien prasideda jau šeštą kartą vykstantis nemokamų kultūros renginių ciklas „Gilios upės tyliai plaukia 2025“. Šiemet programa iš įprastos vietos po Liubarto tiltu persikelia į naują lokaciją – Vilniaus geležinkelių muziejaus Bėgių parko angarą. Ką reiškia kultūros renginius perkelti iš centrinės, atviros miesto erdvės į labiau uždarą, galbūt mažiau pažįstamą lokaciją?Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Fotomenininkė Justina Tulaitė pristato Ignalinos apylinkėse gimusią parodą „Šmėkščiojimai“.„Parodų sales paverčiau savo laboratorija ir ieškojau dūšelės“, – sako Vokietijoje gyvenantis ir didžiausią gyvenimo parodą pristatantis skulptorius Kęstutis Svirnelis. Anot kūrėjo, menas yra pats brangiausias jo hobis. Hobis, nes žmogus hobyje neparsiduoda.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Savaitgalį įvyko reikšmingas pokytis Lietuvos šiuolaikinio meno lauke: meno, rezidencijų ir edukacijos centras Rupert po daugiau nei dešimtmečio atsisveikino su Valakampiams ir ketina persikelti į sostinės centrą.Domanto Razausko parengtos muzikinės naujienos.Prienų rajone atidarytas „Buddhų parkas“.Kauno šokio teatras Aura ir choreografė Birutė Letukaitė atgaivino šokio spektaklį „Jūra“, dedikuotą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui.Ved. Karolina Bieliauskaitė

„Ar vis dar įmanomas dialogas tarp tų, kurie reikalauja nevaržomų asmeninių teisių ir laisvių, ir tų, kurių pagrindinės vertybės yra gyvybės šventumo gynimas ir pažeidžiamiausiųjų apsauga? Praėjusios savaitės parlamento balsavimai dėl abortų dekriminalizavimo ir pagalbinės savižudybės įstatymo atvėrė tokią plačią ir gilią Britanijos visuomenės lūžio liniją, kad sunku pasakyti, kaip ją įveikti." Plačiau - vedamojo skiltyje.Naujo „Kelionės“ numerio temas pristato žurnalo vyriausioji redaktorė s. Faustina Elena Andrulytė.Spaudos apžvalga: Leonas XIV ir Vatikano diplomatija (parengė Rosita Garškaitė Antonowicz).„Krikščioniškos minties“ puslapis: Stanley Hauerwas „Krikščionybė - tai nuotykis, ne religija“.Iš „Mažosios studijos“ archyvų: tėvas Antanas Saulaitis SJ apie vasaros Bažnyčią.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalga.Fotografas Mykolas Juodelė su Argentinos ir Peru lietuve Sandra Rivero pristato dokumentinės fotografijos parodą „Argentinos lietuviai: išvykimai ir sugrįžimai“. Joje nagrinėjama lietuvių diasporos Argentinoje istorija ir dabartis.Manto Balakausko knygų apžvalga.Pasvalyje vyksta medžio skulptorių simpoziumas „Apynio giesmės“. Jo tema šiemet pasirinkta iš krašto herbe pavaizduoto apynio.Patvirtintas Vilniaus istorinio centro – UNESCO pasaulio paveldo vietovės – valdymo planas. Tačiau dar visai neseniai paveldosaugos ekspertai kritikavo, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo privaloma vertinti, kaip nauji statybos ar plėtros projektai gali paveikti pasaulio paveldo vietovių vertę. Kokius pokyčius jau artimiausiu metu pajus senamiesčio gyventojai?Kudirkos Naumiestyje pristatomas spektaklis „Aš buvau namuose ir laukiau, kol lietus ateis“, pastatytas pagal Jeano-Luco Lagarce'o pjesę. Kūrinys nagrinėja penkių moterų laukimo dramą, atskleidžia laukimo įtaką psichikos sveikatai ir aktualizuoja tarp kartų perduodamų traumų temą. Spektaklyje dalyvauja profesionalios aktorės ir vietos bendruomenės moterys, į kūrybinį procesą įsitraukusios per patyrimines dirbtuves.Vilniaus universitete devintą kartą bus įteikti Atminties diplomai – simboliniai apdovanojimai žmonėms, kurie buvo neteisingai pašalinti iš universiteto sovietmečiu dėl savo tautybės, pažiūrų ar socialinės kilmės. Šiemet pagerbiami net 42 lietuvių, žydų ir lenkų kilmės asmenys, tarp jų – ir už simbolinį protestą pašalintas pirmakursis, bandęs paskandinti Lenino bareljefą.Kernavėje prasideda pirmasis Scenos meno kritikų asociacijos vasaros suvažiavimas-konferencija „Dokumentinis teatras: tarp faktų ir fikcijos. Kaip pasaka virto paskaita“. Kokia yra dokumentikos vieta scenoje?Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalgoje – kultūros ir meno mėnraštis „Kultūros barai“.Šiaulių dailės galerijoje atidaryta kasmetinė krašto dailininkų paroda.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„Nėra nieko, ko negalima nupinti makramè technika“, – sako kūrybinės studijos „Pinupinu“ įkūrėja Indrė Čistiakovà. Atsitiktinai atradusi ir išmokusi tokio pynimo būdo, tauragiškė savo žiniomis nusprendė dalytis su kitais, todėl Tauragėje įkūrė savo studiją.Rytoj prasideda Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio suvažiavimas. Viena iš pagrindinių kongreso temų – Lietuvos kultūros kanonas. Ką jis reiškia? Kam jo reikia? Ar įmanoma susitarti, kas patenka į bendrą mūsų kultūros pamatą, o kas lieka už jo ribų?Nacionalinėje dailės galerijoje birželį atidaryta vieno reikšmingiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos menininkų Rimtauto Vincento Gibavičiaus „grafystės“ – paroda.Šiluvoje atidaroma paroda – „Nematytas Nekrošius“. Kodėl „nematytas“ Nekrošius pasirodo būtent Šiluvoje?Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Eglės Baliutavčiūtės knygų apžvalga.Kintuose šeštadienį prasidės jau daugelio pamėgtas Kintų muzikos festivalis, nuo kurio ypatingai sustiprėjo kultūrinis pamario miestelio klestėjimas.Šiandien minima Pasaulinė pabėgėlių diena. Ar kultūrinė integracija Lietuvoje vyksta abipusiai, ar vis dar dažniau tik viena kryptimi? Kodėl kai kurios pabėgėlių grupės priimamos palankiau, o kitų atžvilgiu visuomenėje kyla daugiau baimių ar atstūmimo?Kauno technologijos universitetas pristato naują magistrantūros studijų programą „Dizainas tvariai ateičiai“. Ar esame pasiruošę kurti ne tik gražius, bet ir išties tvarius ir socialiai teisingus sprendimus?Šiandien Biržų regioniniame parke vyks Raganinės. Kokia yra Raganinių vieta mūsų kultūroje?Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Netrukus bus galima apsilankyti prieškariniame Panevėžio cukraus fabriko pastate, kurį suprojektavo garsusis architektas Arnas Funkas.Užsienio kultūros spaudos apžvalga.Kretingoje galima pamatyti ir penkis vienuolynus, ir Tiškevičių paveldą, ir dar apie vaistažoles viską sužinoti. Pasakoja gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė.Apie nepakeliamą dviejų žmonių tylą kalbama spektaklyje „Tyliai tyliai“, kurio premjera jau šį vakarą.„Estetiniu požiūriu vitražo menas užima ypatingą vietą, nes daro galingą poveikį žiūrovui“, – sako dailininkas-vitražistas Nerijus Baublys.Ar girdimas visuomenės balsas, kai kalbame apie paveldo apsaugą? Ko trūksta valdžios struktūroms ir bendruomenėms, kad piliečių įtaka būtų didesnė? Ar piliečių asamblėja nėra tik priedanga?Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.Kiek jūsų telefono galerijoje yra miesto, kuriame gyvenate, nuotraukų? Sakysite – visos, bet ar jaučiate skirtumą tarp fotografavimosi mieste ir miesto fotografijos? Fotomenininkas Donatas Stankevičius mano, kad skirtumas yra, bet klausimas nevienareikšmis. Šiuo metu veikianti jo kuruojamo ciklo „Kaunas fotografijose“ paroda – pretekstas apie šį ne visuomet strategiškai suplanuojamą žanrą pasikalbėti plačiau.Šiauliuose prasidėjo muzikos projektas „Šiauliai gyvai“. Pėsčiųjų bulvaro amfiteatre prisistato jaunieji muzikantai. Organizatoriai sako, kad taip siekiama tęsti meno sklaidą, supažindinti klausytojus su jaunatvišku skambesiu, išgirsti dar negirdėta grupes ir pasidžiaugti jau žinomais muzikos vardais.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien atidžiau pažvelgsime į Kultūros ministerijos vykdomą iniciatyvą „Socialinis receptas“. Daugiau nei 80 tūkst. eurų skiriama tam, kad per kultūrines veiklas muziejuose ir bibliotekose būtų gerinama vyresnio amžiaus žmonių emocinė ir psichologinė sveikata, mažinamas vienišumas ir socialinė atskirtis. Analizuosime, ar ši programa veikia efektyviai, kokie realūs rezultatai pasiekti ir kokios kliūtys vis dar trukdo pilnavertei senjorų įtraukčiai.Kino mėgėjai turi išskirtinę galimybę atrasti Vilnių naujai, keliaujant įkvepiančiais filmų ir serialų maršrutais. Vilniaus kino biuras kviečia patiems pajusti, kaip sostinės gatvės ir pastatai atgyja garsiose kino juostose.Siekdami mažinti atskirtį regione muziejininkai ryžosi neįprastam sprendimui. Kudirkos Naumiestyje, Vinco Kudirkos muziejuje, įkurdino knygyną. Nors eksperimentas dar tik įsibėgėja, tačiau tikimasi, kad jis taps pavyzdžiu ir kitoms kultūros įstaigoms.Šiandien 19 valandą LRT KLASIKOS rezidencijos pirmojo koncerto pristatymas! „Vilnius JJAZZ Ensemble“ atliks savo programą „Odd Numbers“. Tai naujausias kolektyvo darbas, išsiskiriantis ne tik devynių kompozitorių kurtomis kompozicijomis, bet ir netradiciniu garso sprendimu – publika garsą girdės per ausines.Ved. Justė LuščinskytėVilniaus kino biuro nuotr.

Spaudos apžvalga.Vokietijoje, Hiutenfelde įsikūrusi Vasario 16-osios lietuviška gimnazija kviečia į stovyklą/plenerą, kurio metu bus kuriama žemės meno instaliacija Renhofo pilies parkui. Kviečiami jaunuoliai iš Lietuvos ir lietuvių diasporos.Užsienio spaudos apžvalga.Birštone prasideda Baltijos gitarų festivalis. Šių metų naujovė – gitarų orkestro koncertas.Radvilų rūmų dailės muziejuje prasideda ketvirtasis, vienintelis Baltijos šalyse audio dokumentikos festivalis „Banguoja“.Radijo 99-ą gimtadienį kviečiame į šventinę viktoriną, o apie radijo archyvų lobius kalbamės su LRT.lt archyvų žurnalistu Tomu Vaitele.LRT KLASIKA kviečia klausytojus susitikti šventinės laidos transliacijoje iš Katedros aikštės.Ved. Jolanta KryževičienėFestivalio „Banguoja“ nuotrauka

Spaudos apžvalga.„Man norėtųsi, kad ne influenceriai būtų visuomenės minčių lyderiai, o poetai vargintųsi dėl žmonių protų“, – apžvelgdama festivalį „Poezijos pavasaris“ sako rašytoja Renata Karvelis.Kino temai neapleidžiant antraščių – geras laikas pasvarstyti, kiek ir kokio jo žiūrime bei kaip apie filmus kalbame.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Kaune lankytojų dėmesio laukia paroda „Laisvės alėja. XIX a. vid.–XX a. Kauno regioninio valstybės archyvo dokumentuose“. Parodoje eksponuojami originalūs archyviniai dokumentai ir pastatų projektų maketai, atspindintys Laisvės alėjos raidą nuo 1847 metais parengto Kauno projektinio plano.Pagrindinį „Sidabrinių gervių“ apdovanojimą – „Auksinę gervę“ – atsiėmė kino istorikė ir „Scanoramos“ įkūrėja Gražina Arlickaitė. Aptarsime „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų nugalėtojus, pasikalbėsime apie Lietuvos kino proveržį ir iššūkius bei apie Europos kino festivalio „Scanorama“ reikšmę.Pasirodė naujas kasmetinio žurnalo „Vilnius Review“ numeris. Šis leidinys yra unikalus tuo, kad anglų kalba užsienio skaitytojams pristato šiuolaikinę lietuvių literatūrą.LRT Radijo 99-ojo gimtadienio viktorina.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Socialiniai tinklai ir apskritai internetas nebebus tik gražių nuotraukų ir vaizdų srautas. Veikiau – sužaidybintos struktūros, įsitraukimo labirintai ir slaptažodžių kelionės“, – komentare dalijasi skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis.Tauragėje jau kuris laikas veikia socialinės dirbtuvės „Metų ratas“. Jose vykdomomis veiklomis siekiama didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo galimybes, taip pat stengiamasi juos ugdyti ir lavinti.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Penktus metus vykstantis projektas „Kūrybinė judesio laboratorija“ šiemet įneša pokyčių – šokio pamokos žmonėms su negalia pirmą kartą pradėtos rengti ne tik įprastoje erdvėje – „Menų spaustuvėje“, bet ir jiems kasdienėse vietose – užimtumo centruose Vilniuje.Šokėja ir choreografė Gabrielle Emily Aidulis pristato pirmąjį savo kurtą ir pačios atliekamą šokio spektaklį „Kailis“.Tamperė, vienas aktyviausių kultūrinių miestų Suomijoje, tampa erdve, kurioje intensyviai bus pristatoma ir Lietuvos kultūra. Ką programa „Lietuvos kultūra Tamperėje 2025“ reiškia tiek Lietuvai, tiek jos menininkams, ir kokių rezultatų galima tikėtis?Ar įmanoma sujungti senąją lietuvių liaudies dainą su šiuolaikinėmis džiazo improvizacijomis? Atsakymo į šį klausimą ieškosime Vievyje.Ved. Justė Luščinskytė

Pokalbis su Lietuvos Respublikos ambasadore prie Šv. Sosto Sigita Maslauskaite-Mažyliene apie gegužės 16 d. įvykusį popiežiaus Leono XIV-ojo susitikimą su diplomatinio korpuso atstovais.Gegužės mėn. „Artumos" numerį, skirtą popiežiaus Pranciškaus ir Tėvo Antano Saulaičio atminimui, pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga: apie numanomą popiežiaus Leono XIV-ojo požiūrį į Ukrainą ir ukrainiečių viltis (parengė Giedrius Tamaševičius).V Velykų sekmadienio Evangelija ir kun. Juliaus Sasnausko homilija.Kun. Antano Saulaičio SJ mintys apie meilę (skaito Virgilijus Kubilius).Evangelinės Bažnyčios apie naująjį Katalikų Bažnyčios vadovą: Leono XIV-ojo išrinkimą komentuoja Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios kunigas Holger Lahayne.Tėvui Antanui Saulaičiui atminti: Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės apybraiža „Apie laimę turėti draugą“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

Spaudos apžvalga.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Panevėžyje „Stasys Museum“ pristatyta nauja tarptautinė paroda „Ir vėjas mus nuneš“. Ekspozicija nagrinėja globalias krizes – nuo karo ir migracijos iki klimato kaitos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Vilniaus geležinkelio stotyje įvyks menininkės Monikos Dirsytės performansas „Sienos“, skirtas pabėgėlių integracijos temai.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų“. Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai.Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti Kalbos premija šiais metais skirta dr. Tatjanai Vologdinai – filologei, lituanistei, Vroclavo universiteto dėstytojai, Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro Vroclave vadovei.Įvyks šokio spektaklio pradinukams „Kuris kurį“ premjera. Spektaklis pasakoja apie dviejų skirtingų tautybių sportininkų kelionę per įvairių sporto šakų varžybas.Ved. Justė Luščinskytė

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.„Esu pilna noro dalintis, padėti kitiems taip, kaip man padėjo žmonės“, – sako menininkė Monika Dirsytė. Performansų kūrėja pristatė pirmąją savo knygą „NE/RIBA“.Menininkas Gvidas Latakas Kaune kviečia į personalinę tapybos ir mažosios plastikos darbų parodą „Už kalno“.Užsienio kultūrinių naujienų apžvalga.Vakar buvo paskelbti „Zabolis Art Prize“ laimėtojai. Tai – nuo 2009 m. vykstantis renginys, laikomas jaunųjų šalies tapytojų „Oskarais“.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažinsite su Martyno Bialobžeskio ir Jono Jurkūno kūriniu „Stella Hermetica. Scherzo III“ sopranui, kameriniam orkestrui ir elektronikai, bei Dominyko Digimo kūriniu „De-Focus“ smuikui, altui ir simfoniniam orkestrui.Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, paskelbti dvidešimtą kartą vykstančios akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Didysis Getsbis“ tebėra aktualus liudijimas apie amerikietišką tikrovę dabar ir prieš šimtą metų, turintis neabejotiną lyginamąją vertę“, – apie prieš šimtą metų išleistą romaną sako filosofas Aldis Gedutis.Kupiškyje pristatyta prieš dešimtmetį Anapilin iškeliavusio medžio skulptoriaus Rimanto Idzelio darbų paroda. „Esu nenusakomas, nesušukuotas, netelpu į jokius rėmus. Vaikystėje, kai iškrypom iš to kelio, tai vis mėginam į vėžes sugrįžti, bet niekaip neišeina“, – dar būdamas gyvas kalbėjo Rimantas Idzelis.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Lietuvoje vis labiau įsitvirtina lėtojo turizmo kryptis – tai kvietimas keliauti ne greitai, o prasmingai: atrasti vietos istoriją, skonius, bendruomenes ir tylos pilnas erdves. Kaip lėtas turizmas keičia mūsų kelionių įpročius ir regionų gyvenimą?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justės Janulytės kūriniu „Confluere“ kameriniam orkestrui.Rytoj prasideda „Japonijos dienos Kaune WA“. Šis festivalis jau ne vienerius metus kviečia miestiečius ir svečius pažinti Japonijos kultūrą per šiuolaikinio meno pasirodymus, tradicinių amatų dirbtuves, paskaitas, parodas bei bendrus Lietuvos ir Japonijos menininkų projektus.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjeras pripažintas geriausiu pasaulyje savo kategorijoje ir įvertintas aukso medaliu prestižiniame „A' Design Award & Competition“. Kuo šis projektas ypatingas, kodėl verta kalbėti ne tik apie formą, bet ir apie jausmą interjere?Ved. Justė LuščinskytėM. Zaremnos nuotr.

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Mariaus Baranausko „Supernova“ simfoniniam orkestrui.Šiauliuose, Fotografijos muziejuje eksponuojami fotografo Virgilijaus Šontos fotografijų ciklas „Mokykla – mano namai“.Kelis mėnesius klaipėdiečiai rinko pačias klaipėdietiškiausias knygas. Pagaliau žinomi konkurso rezultatai.LMTA periodiniame mokslinių straipsnių rinkinyje „Ars & Praxis“ pasirodė muzikologo Eirimo Veličkos parengta pianistės Ievos Dūdaitės knygos „Muzika visiems“ recenzija, kurioje muzikologas atranda daug netikslumų, muzikos istorijos ir teorijos klaidų. Kaip muzikologo pastebėtus faktus vertina knygos autorė ir kodėl sudėtinga parašyti meno populiarinimo knygą?Rokiškyje jau dvejus metus galima išgirsti simfoninį orkestrą, kuriame groja ir mokiniai, ir mokytojai.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi. 155 metus gyvuojanti vaistinė jau seniai tapo svarbia Šiaulių dalimi ir turistų traukos vieta.Kaip atrodo vertėjų žodžiu darbas Europos Sąjungos institucijose?Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“ siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį ir pamatyti šunį kaip visavertį istorijos veikėją.Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė džinsų diena, siekiant parodyti solidarumą su nuo seksualinio smurto nukentėjusiais žmonėmis.Klaipėdoje prasideda Tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Ekaggata“ smuikui ir kameriniam orkestrui.Tarptautinės džiazo dienos proga šįvakar 19 val. per LRT KLASIKA vyks tiesioginė „Dvidešimt pirmojo amžiaus kvinteto“ koncerto transliacija.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine?Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje Kaune atidaryta knygos meno paroda – „Pirmas leidimas“. Čia pristatomos 24-ių esamų ir buvusių Vilniaus dailės akademijos studentų knygos yra vienetinės arba išleistos mažu tiražu – nuo vos kelių savilaidos egzempliorių iki kelių šimtų vienetų.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien minime Tarptautinę šokio dieną. Ar Lietuvai reikia nacionalinės šokio trupės? Ką toks sprendimas galėtų duoti šokio laukui, kokių galimybių atvertų, bet kartu – kokių iššūkių sukeltų?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ serpentui, vaikų chorui ir elektronikai.Nemunas – didžiausia ir svarbiausia Lietuvos upė, turinti išskirtinę istorinę, kultūrinę ir ekologinę reikšmę. Tačiau jos būklė kelia vis didesnį nerimą. Šiai situacijai spręsti įkurtas fondas „Nemunas 2.0“, kuris siekia nuosekliai stebėti Nemuno ir kitų upių būklę, mažinti taršą, investuoti į mokslinius tyrimus bei skatinti bendruomenių įsitraukimą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Spaudos apžvalgoje – balandžio literatūros mėnraštis „Metai“.Tauragės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje 12-ą kartą surengti Tauragės metų knygos rinkimai. Šiame konkurse nominuojamos tik Tauragės krašto žmonių sukurtos knygos.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Jurgio Kubiliaus „Ant00-2.0“.Metų pradžioje leidykla „Lapas“ pristatė prestižinės Vokietijos leidyklos „Spector Books“ išleistą knygą anglų kalba „Tara: tada ir dabar, čia ir ten“ (Tara: Then and Now, Here and There). Tai knyga, pasakojanti apie Vilniuje XX a. 7–9 deš. veikusią svarbiausią grafinio dizaino instituciją – Eksperimentinį taros ir įpakavimo konstravimo biurą ir jame kūrusius dailininkus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Stresą dažnai laikome neigiamu reiškiniu, tačiau Vilniaus universiteto psichologė doc. Inga Truskauskaitė kviečia pažvelgti į jį kitaip – kaip į natūralią organizmo reakciją, kuri evoliuciškai padėjo žmonijai išgyventi.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Caroline Guiela Nguyen spektaklį „Lacrima“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną sugrįžtanti Jacques'o Offenbacho opera „Hofmano istorijos“ pristato ir operos solisto, boso Liudo Mikalausko debiutą šiame veikale.Knygų apžvalga.Savaitgalį Vilniuje — tarptautinė dizaino diena.Pasaulis atsisveikina su popiežiumi Pranciškumi.Lietuvos kultūros institutas išleido naująjį kultūros žurnalo * as a Journal numerį – „Escape As a Journal“, skirtą Čiurlioniui.Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktukas ir geriausio kūrinio rinkimai.Prieš trejus metus Panevėžyje, dėl „Ekrano“ marių šliuzo gedimo, patvino per miestą tekantis Nevėžis. Ši avarija virto idėja naujam spektakliui.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką.Lietuvių ir anglų kalbomis kurianti atlikėja Petunija sako, kad kūrinys padiktuoja, kokia kalba kurti. „Kalbos ryto“ pasakojimas pie muzikos kalbą ir kalbą muzikoje.Minint kūrėjo 120-ąsias gimimo metines, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“.Klaipėdoje prasideda Mecenatystės forumas ir Meno bei kultūros mugė.Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Kuo šiandien gyvena šalies bibliotekos, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip keičiasi ateinant dirbtiniam intelektui?Kanados lietuvių fondo įsteigta Dausų šeimos literatūrinė premija tęsia šimtametes mecenavimo tradicijas, siekia paremti ir paskatinti lietuvių rašytojus bei garsinti lietuvių literatūrą. Šįvakar bus apdovanoti premijos laureatai.„Šiais metais programa bus stipriausia per devynerius mano vadovavimo festivaliui metus“, – teigia šiandien prasidedančio tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė Gintarė Masteikaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.In memoriam: pirmadienio rytą Vatikane, eidamas 89-uosius metus, mirė popiežius Pranciškus.Rokiškio kultūros centre pradėjo dirbti nauja režisierė Ignė Barkauskaitė, daugelį metų praleidusi užsienio teatruose ir nuo šių metų perėmusi vadovavimą vaikų ir jaunimo teatrui.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Šiandien paskelbtas Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos nugalėtojas. Šiemet juo tapo gamtininkas Selemonas Paltanavičius už šviečiamąją veiklą ir ilgametes pastangas ugdyti atsakingą ir gamtą mylintį žmogų.Kaune prasideda šiuolaikinės muzikos koncertų ciklas NICHE. Trečiąjį ciklo sezoną pristatantys Kauno menininkų namai keičia įprastą formatą ir kviečia ne tik išgirsti muziką, bet ir atsigręžti į istorinę miesto architektūrą.Šiandien sukanka 50 metų vienam ryškiausių Lietuvos operos balsų – tenorui Edmundui Seiliui.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Gerą savijautą užtikrinanti aplinka negali būti suformuota vadovaujantis modernistiniais principais“, – apie skurdų, ribojantį ir net žalingą modernistinį žvilgsnį sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Metų knygos rinkimai. Kaunietė rašytoja Rebeka Una, išgarsėjusi apysakomis paaugliams, sako, kad rašo taip, kad būtų įdomu pačiai. Pokalbis apie naujausią jos knygą „Paskutiniai vaikai“.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Rasa Murauskaite-Juškiene.Kas turi teisę į žmogaus atvaizdą, ir kokiais atvejais jis gali būti naudojamas be aiškaus sutikimo? Kokias naujas grėsmes ir galimybes kūrybos industrijoms kelia dirbtinai generuoti žmonių atvaizdai?Kaune, galerijoje „Meno parkas“, prasidės vienos dienos vizualaus meno vitrina „Aidai: Atmintis“. Per 8 valandas lankytojai galės išvysti 25 video darbus iš 17 pasaulio šalių bei 4 jaunųjų Lietuvos menininkų performansus, kuriuose atmintis įgauna kūnišką, gyvą formą.Telšiai puošiasi naujais meno kūriniais. Masčio ežero pakrantėje pristatyta dar viena bronzinė meškutė. Ją sukūręs skulptorius Simonas Grigutis sako, kad tai jau 7 jo meškinas. Šis skirtas skautams.Organizacija „Menas ir inovacijos“ dalyvavo tarptautiniame projekte, kurio metu buvo ieškoma būdų, kaip dramos terapija gali padėti jaunimui stiprinti pasitikėjimą savimi. Kai kalbame apie paauglius, patyrusius karą, priverstinę migraciją ar kitus sudėtingus išgyvenimus, kūrybiniai metodai tampa ne tik saviraiškos, bet ir emocinio gijimo įrankiu.Ved. Justė Luščinskytė(DI iliustracija)

Tarptautinė interneto rinkos tyrimų ir duomenų analizės įmonė „YouGov“ neseniai Vokietijoje atliko apklausą, kuri parodė, kad 79 procentų gyventojų mano, jog Vladimiras Putinas yra „labai“ arba „gana“ pavojingas Europos taikai bei saugumui. Apie Donaldą Trumpą tą patį mano 74 procentai gyventojų. Vis dėlto jau 80 metų Jungtinės Amerikos Valstijos yra pagrindinis taikos Europoje garantas, apsaugantis nuo Rusijos (o prieš tai – SSRS) keliamos grėsmės. Tačiau paralelės tarp Trumpo ir Putino tuo nesibaigia. Ne taip seniai Jungtinės Valstijos kartu su Rusija balsavo prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Kyla klausimas, kuo skiriasi Putino požiūris į Ukrainą nuo Trumpo požiūrio į Grenlandiją arba, jei jau apie tai prakalbome, į Panamą ir Kanadą. Plačiau - vedamojo skiltyje.Didžiosios Savaitės išvakarėse – naujas „Artumos“ numeris, kurį pristatys žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga: apie Bažnyčios atsaką į globalias krizes ir autoritarizmo iššūkius (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: Timothy Radcliffe OP „Meilė, pranokstanti visus mūsų žodžius“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčią ir valdžią.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža „Apie laimę nusivalyti langus“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.-------- Persiųstas laiškas --------Tema: Popiežius ir pasaulis - balandžio 12 d.Data: Fri, 11 Apr 2025 21:15:33 +0300Kas: Mažoji studija Kam: laidos.anonsai@lrt.ltKopija: Guoda Litvaitienė Popiežius ir pasaulis. Septintoji diena - šeštadienis, balandžio 12 d., 14.05 per LRT RadijąKodėl Europai reikia moralinio atsinaujinimo ir apie laimę nusivalyti langus"Tarptautinė interneto rinkos tyrimų ir duomenų analizės įmonė „YouGov“ neseniai Vokietijoje atliko apklausą, kuri parodė, kad 79 procentų gyventojų mano, jog Vladimiras Putinas yra „labai“ arba „gana“ pavojingas Europos taikai bei saugumui. Apie Donaldą Trumpą tą patį mano 74 procentai gyventojų. Vis dėlto, jau 80 metų Jungtinės Amerikos Valstijos yra pagrindinis taikos Europoje garantas, apsaugantis nuo Rusijos (o prieš tai - SSRS) keliamos grėsmės. Tačiau paralelės tarp Trumpo ir Putino tuo nesibaigia. Ne taip seniai Jungtinės Valstijos kartu su Rusija balsavo prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Kyla klausimas, kuo skiriasi Putino požiūris į Ukrainą nuo Trumpo požiūrio į Grenlandiją arba, jei jau apie tai prakalbome, į Panamą ir Kanadą" Plačiau - vedamojo skiltyje.Didžiosios Savaitės išvakarėse – naujas "Artumos" numeris, kurį pristatys žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga: apie Bažnyčios atsaką į globalias krizes ir autoritarizmo iššūkiusą (parengė Giedraus Tamaševičaus)."Krikščioniškos minties puslapis": Timothy Radcliffe OP "Meilė, pranokstanti visus mūsų žodžius"."Tėvo Antano pasakojimai": kun. Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčią ir valdžią.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža "Apie laimę nusivalyti langus".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalga.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Pokalbis su knygos „Tėčio Marselio liežuvis“ autoriais Pauliumi Norvila ir iliutruotoja Patricija Bliuj-Stodulska.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Kaune prasideda meninė programa „Nepadorūs vakarai. BMW“ – jau trečiasis ciklas Kauno menininkų namų rengiamų „Nepadorių vakarų“, šįkart kviečiantis permąstyti vyriškumo sampratas, jų įtvirtinimą, trapumą ir kismą.Ar kultūros įstaigoms turėtų būti padaryta išimtis pačioms tvarkytis finansinę apskaitą ir personalo administravimą?Rokiškio krašto muziejuje – stebuklų pasaulis. Būtent taip pavadinta menininko Vladimiro Kazarijano mikro miniatiūrų paroda. Autoriaus kūriniai dažnai vadinami aštuntuoju pasaulio stebuklu, o juos pamatyti reikalinga speciali įranga.Parengtas pirmasis lengvai suprantamos kalbos žodynas Lietuvoje – įrankis, padedantis geriau suprasti dažnai painius biurokratinius, socialinius ar sveikatos apsaugos terminus. Šis žodynas skirtas visiems, kuriems įprasti tekstai gali būti per sudėtingi: žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia, senjorams, žmonėms su skaitymo sutrikimais ar lietuvių kalbos besimokantiems užsieniečiams. Tačiau jis gali būti naudingas ir plačiajai visuomenei.Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato paskutinę šio sezono premjerą pagal Lauryno Adomaičio pjesę „Fermentacija“, kurią režisuoja teatro meno vadovas Antanas Obcarskas.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Kaip kiekvieno jūsų sukurti žodžiai gali tapti lietuvių kalbos dalimi?Viena didžiausių būsimos 2026 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės naujienų – suburta Moksleivių dainų šventės Jaunimo taryba. Ką veiks ši taryba?Šiauliuose savo naują istoriją pradeda simfoninis orkestras.Su kokiais „Minecraft filmo“ garsinimo iššūkiais susidūrė lietuviai?Kaip į kultūros ekosistemą įsilies Inovacijų agentūroje įkurtas naujas padalinys „ArtTech Hub“?Tęsiame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien skiriame dėmesį Jolitos Mulevičiūtės monografijai „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“.Iš Turkijos į Lietuvą atvykęs turkas Senol Abbasoglu dėstė anglų kalbą Pauliaus Širvio progimnazijoje Zarasuose, o dabar jungiasi ir prie šio miesto kultūros centro komandos.„Gazeta Wyborcza“ paviešino informaciją apie Lenkijos filmų asociacijos skandalingą išlaidavimą.Ved. Marius EidukonisS. Lukoševičiaus nuotr.

Spaudos apžvalga.Menotyrininkės Agnės Narušytės kultūros komentaras.Tęsiame pasakojimus apie Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas. Knygų paaugliams trejetuke – debiutinė medikės Justinos Kapeckaitės knyga „Tyroji Aušra“, leidykla Nieko rimto.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Kokia yra tolesnė Radvilų rūmų atkūrimo eiga, ir kaip tokių kultūros objektų likimą gali paveikti pasikeitę valstybės prioritetai, kai aktyviai ieškoma papildomų lėšų krašto gynybai?Šiandien prasideda trečiasis Vilniaus Rotušės Muzikos Festivalis, kurio šių metų tema – Čiurlioniada. Tai renginys, skirtas garsinti Čiurlionio kūrybą ir įtraukti į kultūrinį dialogą menininkus iš įvairių pasaulio šalių.Atvykusi iš gimtosios Moldovos, Rodica Morari per pastaruosius kelerius metus gyvendama čia, Lietuvoje, atsiskleidė kaip menininkė. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę.Šiandien minima Tarptautinė romų diena – tai proga pažvelgti į romų kultūros grožį, įvairovę, kūrybą, kurią dažnai nustelbia stereotipai. Romai turi gausų kultūrinį pasaulį, kuriame telpa stipri tradicija, muzika, kalba, menas, pasakojimo galia.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Kai pradedu tapyti, man tuo metu nieko nebereikia. Nenoriu sustoti, nenoriu nei valgyti, nieko nenoriu daryti – tik tapyti“, – sako dailininkė Ingrida Tautkutė.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Šiandien vyks nacionalinis forumas „Talentinga (ne)galia. Kokios galimybės skleistis?“. Nors šalyje yra apie 18 tūkstančių vaikų su negalia, daugeliui jų vis dar neužtikrinamos net bazinės paslaugos, jau nekalbant apie galimybes kurti ir tobulėti. Ką turime padaryti, kad kiekvienas vaikas – nepriklausomai nuo negalios – turėtų vienodas galimybes augti, mokytis ir kurti?Šiandien Bolonijoje baigiasi 62-oji tarptautinė vaikų knygų mugė – svarbiausias pasaulio renginys, skirtas vaikų ir jaunimo literatūrai, leidybai bei knygų iliustracijos menui. Lietuvos kūrėjai šioje mugėje kasmet sulaukia vis didesnio dėmesio. Kokia buvo Lietuvos delegacijos patirtis? Kokius įspūdžius, atradimus ir iššūkius parsiveža dalyviai?Vilniaus teatras „Lėlė“ šį savaitgalį kviečia į režisierės Justinos Jukonytės premjerą „Apie žmogų“. Interaktyvus spektaklis-žaidimas 1-5 metų vaikus kviečia pažinti save ir savo kūną, ieškoti atsakymų į didelį klausimą: kas aš esu?Švenčiant Vilniaus universiteto 446-ąjį gimtadienį, Vilniaus universiteto kultūros centras vilniečius ir miesto svečius pakvies į išskirtinį renginį – instaliaciją-performansą „U“, kuris trims vakarams transformuos VU Didįjį kiemą į unikalią meno ir mokslo sintezės erdvę.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Pažintis su tapti Vytauto Stankaus eilėraščių rinkiniu „Renkant kaulus“, išleido leidykla „Baziliskas“.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos konferencija su operacijai vadovaujančiu pulkininku leitenantu Aušriumi Buikumi.

Šiandien didžiąją laidos dalį skirsime piktnaudžiavimo klausimui Bažnyčioje. „Mažosios studijos“ korespondentė Krokuvoje Katarzyna Korzeniewska pasakos apie Lenkijos vyskupų konferencijos teisės komisijos pareiškimą, suabejojusį nepriklausomos tyrimų komisijos teisėtumu. Taip pat jūsų laukia pokalbis su psichoterapeute ir viktimologe iš Prancūzijos Isabelle Chartier-Siben, kurios knygos „Trys dienos naktyje“ turėjo progos išgirsti ir „Mažosios studijos“ rytmečio laidų klausytojai. Autorė pasidalins įžvalgomis apie tai, kuo piktnaudžiavimas Bažnyčioje išsiskiria iš bendro šio reiškinio spektro. Spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius ieškos atsakymo į klausimą, ar krikščioniui yra lemta būti pacifistu.„Krikščioniškos minties puslapyje“ išgirsite vyskupo Eriko Vardeno mąstymą apie žaizdų gydymą. Tėvas Antanas Saulaitis kalbės apie rekolekcijas, o laidos pabaigoje jūsų laukia Antano Šimkaus radijo esė „Pavasario sąrašas“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalga.Mantas Balakauskas permąsto ukrainiečių poeto Maksymo Kryvcovo knygą „Eilėraščiai iš šaudymo angos“, kuri buvo išleista jau po autoriaus žūties karo fronte.Kompozitorė ir režisierė Agnė Matulevičiūtė kviečia į premjerą. Bus pristatymas performansas „Sayonakidori” (liet. „Lakštingala“). Tai – muziką ir šokį jungiantis kūrinys, kurio atlikėjai savais balsais ir kūno judesiais patys formuos garso audinį.Kuo gyvena vaikų teatro kūrėjai Lietuvoje?Šį pavasarį į Juodkrantę sugrįžta Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projektas „Migruojantis muziejus“, kuriame menas susitinka su maistu ir bendruomene.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Susipažįstame su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Dariaus Žiūros knyga „Diseris“, kurią išleido „Kitos knygos“ su Vilniaus dailės akademijos leidykla.Kaune prasidėjo tarptautinis kanklių muzikos festivalis „Kanklės mano rankose“. Kaip kanklių ir kankliavimo tradicijų Lietuvoje įtraukimas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą paveiks festivalį?Klaipėdoje buvo išdalytos „Padėkos kaukės“.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalgoje – literatūros mėnraštis „Metai“.„Lukiškių kalėjimas, nors ir tapo atviru visuomenei, vis dar tebėra Vilniaus centrą paralyžiuojantis, izoliuotas urbanistinis svetimkūnis“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą, kurią pagal Ivano Vyrypajevo pjesę stato italų režisierius Matteo Spiazzi. Spektaklyje „Iliuzijos“ ieškoma atsakymo į amžiną, painų ir komplikuotą klausimą – kas yra meilė?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien Vilniuje vyks pirmasis Teatro forumas, suburiantis scenos menų profesionalus iš visos Lietuvos kalbėtis apie tai, kas jungia – ir ko vis dar trūksta. Likus vos kelioms dienoms iki Tarptautinės teatro dienos, kyla klausimas – kur link šiandien juda Lietuvos teatras?LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart žvilgsnis krypsta į prozos kategoriją, kur dėl geriausios knygos titulo varžosi ir leidyklos „Aukso žuvys“ išleista Kotrynos Zylės knyga „Mylimi kaulai“.Neseniai atliktas Kuršių nerijos Lietuvos dalies pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimas atskleidė ne tik grėsmes, bet ir galimybes prisitaikyti. Buvo pasitelkta tarptautinė patirtis ir speciali metodika, įvertintos tiek gamtinės, tiek kultūrinės vertės, ir numatytos priemonės, kaip jas apsaugoti.Šiandien Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje, atidaroma paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“.Ved. Justė Luščinskytė

„Nuo pat tos akimirkos, kai popiežius Pranciškus pasirinko precedento neturintį - ir bauginantį - vardą, jį imta lyginti su šv. Pranciškumi Asyžiečiu, kuris, kaip ir jo bendražygis vienuolijos steigėjas šv. Benediktas, be savo liturginės iškilmės spalio 4-ąją viena diena anksčiau mini savo „transitus“, arba perėjimą iš šio gyvenimo į kitą. Asyžiaus neturtėlio atveju tai ypač dera, prisimenant jo meilę „Sesei Mirčiai“ ir Kristaus kryžiui, kurią liudija jo stigmos. Pastarosiomis savaitėmis popiežius Pranciškus patyrė kai ką panašaus į tokį „transitus“. Nors jis tebėra gyvas ir jo būklė iš lėto taisosi, jo amžius ir tolydžio silpstanti sveikata tikrai pranašauja paskutinį jo pontifikato etapą". Plačiau - vedamojo skiltyje.Vilniaus knygų mugės metu buvo pristatyta dar viena į lietuvių kalbą išversta anglų rašytojo Evely'on Waugh knyga – jo romanas „Elena“, pasakojantis apie III-IV amžių sandūroje gyvenusią imperatorienę Eleną, kurią Katalikų Bažnyčia gerbia kaip šventąją tikrojo Kristaus kryžiaus atradėją. Apie kūrinį pasakoja jo vertėjas Augminas Petronis.Spaudos apžvalga: amerikiečių rašytojos katalikės Flannery O'Connor 100-ųjų gimimo metinių sukaktis (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz.„Krikščioniškosios minties puslapis“: „Pašaukti į sąžinę“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Atgailos sakramentą.„Laisvas stilius“: Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Sacrum ir profanum Pievėnuose“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalga.Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalga „Chaoso fone ir tilto vizija“.Fotografas Rytis Šafranauskas kviečia į pirmąją savo personalinę parodą „Vėjo namai“.Kotryna Zylė – Europos Sąjungos literatūros premijos nominantė.Nors klimato kaita veikia visus, tačiau jos pasekmės ne visuomet pasiskirsto vienodai tarp skirtingų visuomenės grupių. Pasauliniai tyrimai rodo, kad moterys dažnai patiria stipresnį neigiamą klimato kaitos poveikį.Šiandien Vilniaus universiteto doktorantai susirungs Trijų minučių disertacijos konkurse, kur kiekvienas turės vos tris minutes ir vieną skaidrę, kad paprastai ir įdomiai papasakotų apie savo disertaciją anglų kalba.Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininke išrinkta Agnė Jokšė.Nacionalinis diktantas šiandien jau 15-ą kartą suburs visus kalbos entuziastus ir pakvies pasitikrinti savo rašybos įgūdžius. Diktanto tekstas per LRT RADIJĄ ir portale LRT.lt skambės 11 val.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Didžiavimasis Kauno lietuviškumu priklauso nuo kiekvieno asmeninės pozicijos“, – sako istorikas Mindaugas Balkus. Anot jo, vieni kauniečiai miesto lietuviškumą itin sureikšmina, o kitiems tai visai nesvarbu. Kaip šis miestas tapo lietuviškiausiu?Ukmergėje – Tomo Tereko fotokoliažų paroda „Paradoksai ir Oksimoronai“. Nors autorius savo kūrybos kelią pradėjo kaip fotografas, tačiau kadro realizmas jam niekada nepatiko, todėl vaizdus jis ėmė ne tik fiksuoti, bet ir jais manipuliuoti.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Šiandien vis dažniau girdime apie tvarumo svarbą ir aplinkosaugos iššūkius, su kuriais susiduria visuomenė. Kaip menas ir muzika gali prisidėti prie tvarumo žinutės sklaidos?Šiųmetėje Berlinalėje Lietuvos kino industrija pristatė net tris koprodukcijas su kitų šalių kūrėjais. Viena jų tapo ArtBox ir Kęstučio Drazdausko prodiusuotas filmas „Fiodoro Ozerovo gulbės giesmė“, režisuotas į egzilį pasitraukusio baltarusių režisieriaus Jurij Semaško.Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio trumpametražis meninis filmas „Metai“ sulaukė pripažinimo tarptautiniame muzikos ir šokių kino festivalyje „Consonance“.Šių metų Tamperės kino festivalyje, viename svarbiausių Europos trumpametražių filmų festivalių, Lietuvai bus skirtas ypatingas dėmesys.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Elitiniai menininkai, kurie yra geriausi ne tik Kanadoje, bet ir visame pasaulyje“ – sako grafikas, parodos „Pokyčio taškas: naujos Kanados grafikos meno išraiškos“ kuratorius Kęstutis Vasiliūnas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena, pabrėžiant mokslo ir lyčių lygybės svarbą. Kiek moterys yra įtraukiamos į mokslinius tyrimus, ir kaip tai veikia tyrimų rezultatus bei lyčių lygybės situaciją moksle?Šiemet Menų spaustuvės programa „Atvira erdvė“ mini 20-metį. Kaip programa per šį laiką prisidėjo prie jaunų kūrėjų įsitvirtinimo Lietuvos scenos menų lauke?„Tai yra vizija, sapnas, skaitmeninis košmaras, iš kurio pabudęs suprantu, kad tie dalykai vyksta čia pat“, – apie naujos parodos „Žalgirio mūšio projektas“ paveikslą sako menininkas Kazimieras Brazdžiūnas.Ryšių reguliavimo tarnyba kelia „Skaitmeninę bangą“ visoje Lietuvoje ir kviečia pradinukus, aukštesnių klasių moksleivius, suaugusiuosius bei senjorus jungtis prie specializuotų paskaitų. Kaip skaitmeninio raštingumo trūkumas veikia visuomenės galimybes ir integraciją?Ved. Justė LuščinskytėUNSPLASH nuotr.

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Ar žinote, kiek žodžių lietuviškai galima išrepuoti per sekundę? Pokalbis su reperiu Pijumi Opera.Kokią „Poetinio Druskininikų rudens” viziją turi naujoji jo vadovė Greta Ambrazaitė?Kaune Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankirtoje esančio XIX a. Pastato langus ir duris puošia 50 Hertos Burbės kūrinių.Lietuvos kultūros taryba antrą kartą sieks įvertinti menininkų socioekonominę situaciją šalyje.Neskiriant lėšų memorialui, įstrigo Leipalingyje rastų partizanų palaikų perlaidojimas. Ką daryti, kad ateityje tokių situacijų būtų išvengta?Kaune šiuo metu galima išvysti menininkės Jūratės Jukštienės kūrybos darbų parodą „Efemeriškas įspaudas JU”.„Disney +” Švedų seriale apie šaltąjį karą vaidino ir lietuvių aktoriai. Kokią patirtį jie įgijo?Ved. Marius Eidukonis