Podcasts about spaudos

Spaudos apžvalga.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Panevėžyje „Stasys Museum“ pristatyta nauja tarptautinė paroda „Ir vėjas mus nuneš“. Ekspozicija nagrinėja globalias krizes – nuo karo ir migracijos iki klimato kaitos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Vilniaus geležinkelio stotyje įvyks menininkės Monikos Dirsytės performansas „Sienos“, skirtas pabėgėlių integracijos temai.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų“. Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai.Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti Kalbos premija šiais metais skirta dr. Tatjanai Vologdinai – filologei, lituanistei, Vroclavo universiteto dėstytojai, Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro Vroclave vadovei.Įvyks šokio spektaklio pradinukams „Kuris kurį“ premjera. Spektaklis pasakoja apie dviejų skirtingų tautybių sportininkų kelionę per įvairių sporto šakų varžybas.Ved. Justė Luščinskytė

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.„Esu pilna noro dalintis, padėti kitiems taip, kaip man padėjo žmonės“, – sako menininkė Monika Dirsytė. Performansų kūrėja pristatė pirmąją savo knygą „NE/RIBA“.Menininkas Gvidas Latakas Kaune kviečia į personalinę tapybos ir mažosios plastikos darbų parodą „Už kalno“.Užsienio kultūrinių naujienų apžvalga.Vakar buvo paskelbti „Zabolis Art Prize“ laimėtojai. Tai – nuo 2009 m. vykstantis renginys, laikomas jaunųjų šalies tapytojų „Oskarais“.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažinsite su Martyno Bialobžeskio ir Jono Jurkūno kūriniu „Stella Hermetica. Scherzo III“ sopranui, kameriniam orkestrui ir elektronikai, bei Dominyko Digimo kūriniu „De-Focus“ smuikui, altui ir simfoniniam orkestrui.Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, paskelbti dvidešimtą kartą vykstančios akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Didysis Getsbis“ tebėra aktualus liudijimas apie amerikietišką tikrovę dabar ir prieš šimtą metų, turintis neabejotiną lyginamąją vertę“, – apie prieš šimtą metų išleistą romaną sako filosofas Aldis Gedutis.Kupiškyje pristatyta prieš dešimtmetį Anapilin iškeliavusio medžio skulptoriaus Rimanto Idzelio darbų paroda. „Esu nenusakomas, nesušukuotas, netelpu į jokius rėmus. Vaikystėje, kai iškrypom iš to kelio, tai vis mėginam į vėžes sugrįžti, bet niekaip neišeina“, – dar būdamas gyvas kalbėjo Rimantas Idzelis.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Lietuvoje vis labiau įsitvirtina lėtojo turizmo kryptis – tai kvietimas keliauti ne greitai, o prasmingai: atrasti vietos istoriją, skonius, bendruomenes ir tylos pilnas erdves. Kaip lėtas turizmas keičia mūsų kelionių įpročius ir regionų gyvenimą?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justės Janulytės kūriniu „Confluere“ kameriniam orkestrui.Rytoj prasideda „Japonijos dienos Kaune WA“. Šis festivalis jau ne vienerius metus kviečia miestiečius ir svečius pažinti Japonijos kultūrą per šiuolaikinio meno pasirodymus, tradicinių amatų dirbtuves, paskaitas, parodas bei bendrus Lietuvos ir Japonijos menininkų projektus.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjeras pripažintas geriausiu pasaulyje savo kategorijoje ir įvertintas aukso medaliu prestižiniame „A' Design Award & Competition“. Kuo šis projektas ypatingas, kodėl verta kalbėti ne tik apie formą, bet ir apie jausmą interjere?Ved. Justė LuščinskytėM. Zaremnos nuotr.

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Mariaus Baranausko „Supernova“ simfoniniam orkestrui.Šiauliuose, Fotografijos muziejuje eksponuojami fotografo Virgilijaus Šontos fotografijų ciklas „Mokykla – mano namai“.Kelis mėnesius klaipėdiečiai rinko pačias klaipėdietiškiausias knygas. Pagaliau žinomi konkurso rezultatai.LMTA periodiniame mokslinių straipsnių rinkinyje „Ars & Praxis“ pasirodė muzikologo Eirimo Veličkos parengta pianistės Ievos Dūdaitės knygos „Muzika visiems“ recenzija, kurioje muzikologas atranda daug netikslumų, muzikos istorijos ir teorijos klaidų. Kaip muzikologo pastebėtus faktus vertina knygos autorė ir kodėl sudėtinga parašyti meno populiarinimo knygą?Rokiškyje jau dvejus metus galima išgirsti simfoninį orkestrą, kuriame groja ir mokiniai, ir mokytojai.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi. 155 metus gyvuojanti vaistinė jau seniai tapo svarbia Šiaulių dalimi ir turistų traukos vieta.Kaip atrodo vertėjų žodžiu darbas Europos Sąjungos institucijose?Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“ siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį ir pamatyti šunį kaip visavertį istorijos veikėją.Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė džinsų diena, siekiant parodyti solidarumą su nuo seksualinio smurto nukentėjusiais žmonėmis.Klaipėdoje prasideda Tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Ekaggata“ smuikui ir kameriniam orkestrui.Tarptautinės džiazo dienos proga šįvakar 19 val. per LRT KLASIKA vyks tiesioginė „Dvidešimt pirmojo amžiaus kvinteto“ koncerto transliacija.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine?Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje Kaune atidaryta knygos meno paroda – „Pirmas leidimas“. Čia pristatomos 24-ių esamų ir buvusių Vilniaus dailės akademijos studentų knygos yra vienetinės arba išleistos mažu tiražu – nuo vos kelių savilaidos egzempliorių iki kelių šimtų vienetų.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien minime Tarptautinę šokio dieną. Ar Lietuvai reikia nacionalinės šokio trupės? Ką toks sprendimas galėtų duoti šokio laukui, kokių galimybių atvertų, bet kartu – kokių iššūkių sukeltų?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ serpentui, vaikų chorui ir elektronikai.Nemunas – didžiausia ir svarbiausia Lietuvos upė, turinti išskirtinę istorinę, kultūrinę ir ekologinę reikšmę. Tačiau jos būklė kelia vis didesnį nerimą. Šiai situacijai spręsti įkurtas fondas „Nemunas 2.0“, kuris siekia nuosekliai stebėti Nemuno ir kitų upių būklę, mažinti taršą, investuoti į mokslinius tyrimus bei skatinti bendruomenių įsitraukimą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Spaudos apžvalgoje – balandžio literatūros mėnraštis „Metai“.Tauragės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje 12-ą kartą surengti Tauragės metų knygos rinkimai. Šiame konkurse nominuojamos tik Tauragės krašto žmonių sukurtos knygos.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Jurgio Kubiliaus „Ant00-2.0“.Metų pradžioje leidykla „Lapas“ pristatė prestižinės Vokietijos leidyklos „Spector Books“ išleistą knygą anglų kalba „Tara: tada ir dabar, čia ir ten“ (Tara: Then and Now, Here and There). Tai knyga, pasakojanti apie Vilniuje XX a. 7–9 deš. veikusią svarbiausią grafinio dizaino instituciją – Eksperimentinį taros ir įpakavimo konstravimo biurą ir jame kūrusius dailininkus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Stresą dažnai laikome neigiamu reiškiniu, tačiau Vilniaus universiteto psichologė doc. Inga Truskauskaitė kviečia pažvelgti į jį kitaip – kaip į natūralią organizmo reakciją, kuri evoliuciškai padėjo žmonijai išgyventi.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Caroline Guiela Nguyen spektaklį „Lacrima“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną sugrįžtanti Jacques'o Offenbacho opera „Hofmano istorijos“ pristato ir operos solisto, boso Liudo Mikalausko debiutą šiame veikale.Knygų apžvalga.Savaitgalį Vilniuje — tarptautinė dizaino diena.Pasaulis atsisveikina su popiežiumi Pranciškumi.Lietuvos kultūros institutas išleido naująjį kultūros žurnalo * as a Journal numerį – „Escape As a Journal“, skirtą Čiurlioniui.Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktukas ir geriausio kūrinio rinkimai.Prieš trejus metus Panevėžyje, dėl „Ekrano“ marių šliuzo gedimo, patvino per miestą tekantis Nevėžis. Ši avarija virto idėja naujam spektakliui.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką.Lietuvių ir anglų kalbomis kurianti atlikėja Petunija sako, kad kūrinys padiktuoja, kokia kalba kurti. „Kalbos ryto“ pasakojimas pie muzikos kalbą ir kalbą muzikoje.Minint kūrėjo 120-ąsias gimimo metines, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“.Klaipėdoje prasideda Mecenatystės forumas ir Meno bei kultūros mugė.Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Kuo šiandien gyvena šalies bibliotekos, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip keičiasi ateinant dirbtiniam intelektui?Kanados lietuvių fondo įsteigta Dausų šeimos literatūrinė premija tęsia šimtametes mecenavimo tradicijas, siekia paremti ir paskatinti lietuvių rašytojus bei garsinti lietuvių literatūrą. Šįvakar bus apdovanoti premijos laureatai.„Šiais metais programa bus stipriausia per devynerius mano vadovavimo festivaliui metus“, – teigia šiandien prasidedančio tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė Gintarė Masteikaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.In memoriam: pirmadienio rytą Vatikane, eidamas 89-uosius metus, mirė popiežius Pranciškus.Rokiškio kultūros centre pradėjo dirbti nauja režisierė Ignė Barkauskaitė, daugelį metų praleidusi užsienio teatruose ir nuo šių metų perėmusi vadovavimą vaikų ir jaunimo teatrui.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Šiandien paskelbtas Valdo Adamkaus gamtosauginės premijos nugalėtojas. Šiemet juo tapo gamtininkas Selemonas Paltanavičius už šviečiamąją veiklą ir ilgametes pastangas ugdyti atsakingą ir gamtą mylintį žmogų.Kaune prasideda šiuolaikinės muzikos koncertų ciklas NICHE. Trečiąjį ciklo sezoną pristatantys Kauno menininkų namai keičia įprastą formatą ir kviečia ne tik išgirsti muziką, bet ir atsigręžti į istorinę miesto architektūrą.Šiandien sukanka 50 metų vienam ryškiausių Lietuvos operos balsų – tenorui Edmundui Seiliui.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Gerą savijautą užtikrinanti aplinka negali būti suformuota vadovaujantis modernistiniais principais“, – apie skurdų, ribojantį ir net žalingą modernistinį žvilgsnį sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Metų knygos rinkimai. Kaunietė rašytoja Rebeka Una, išgarsėjusi apysakomis paaugliams, sako, kad rašo taip, kad būtų įdomu pačiai. Pokalbis apie naujausią jos knygą „Paskutiniai vaikai“.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Rasa Murauskaite-Juškiene.Kas turi teisę į žmogaus atvaizdą, ir kokiais atvejais jis gali būti naudojamas be aiškaus sutikimo? Kokias naujas grėsmes ir galimybes kūrybos industrijoms kelia dirbtinai generuoti žmonių atvaizdai?Kaune, galerijoje „Meno parkas“, prasidės vienos dienos vizualaus meno vitrina „Aidai: Atmintis“. Per 8 valandas lankytojai galės išvysti 25 video darbus iš 17 pasaulio šalių bei 4 jaunųjų Lietuvos menininkų performansus, kuriuose atmintis įgauna kūnišką, gyvą formą.Telšiai puošiasi naujais meno kūriniais. Masčio ežero pakrantėje pristatyta dar viena bronzinė meškutė. Ją sukūręs skulptorius Simonas Grigutis sako, kad tai jau 7 jo meškinas. Šis skirtas skautams.Organizacija „Menas ir inovacijos“ dalyvavo tarptautiniame projekte, kurio metu buvo ieškoma būdų, kaip dramos terapija gali padėti jaunimui stiprinti pasitikėjimą savimi. Kai kalbame apie paauglius, patyrusius karą, priverstinę migraciją ar kitus sudėtingus išgyvenimus, kūrybiniai metodai tampa ne tik saviraiškos, bet ir emocinio gijimo įrankiu.Ved. Justė Luščinskytė(DI iliustracija)

Tarptautinė interneto rinkos tyrimų ir duomenų analizės įmonė „YouGov“ neseniai Vokietijoje atliko apklausą, kuri parodė, kad 79 procentų gyventojų mano, jog Vladimiras Putinas yra „labai“ arba „gana“ pavojingas Europos taikai bei saugumui. Apie Donaldą Trumpą tą patį mano 74 procentai gyventojų. Vis dėlto jau 80 metų Jungtinės Amerikos Valstijos yra pagrindinis taikos Europoje garantas, apsaugantis nuo Rusijos (o prieš tai – SSRS) keliamos grėsmės. Tačiau paralelės tarp Trumpo ir Putino tuo nesibaigia. Ne taip seniai Jungtinės Valstijos kartu su Rusija balsavo prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Kyla klausimas, kuo skiriasi Putino požiūris į Ukrainą nuo Trumpo požiūrio į Grenlandiją arba, jei jau apie tai prakalbome, į Panamą ir Kanadą. Plačiau - vedamojo skiltyje.Didžiosios Savaitės išvakarėse – naujas „Artumos“ numeris, kurį pristatys žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga: apie Bažnyčios atsaką į globalias krizes ir autoritarizmo iššūkius (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: Timothy Radcliffe OP „Meilė, pranokstanti visus mūsų žodžius“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčią ir valdžią.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža „Apie laimę nusivalyti langus“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.-------- Persiųstas laiškas --------Tema: Popiežius ir pasaulis - balandžio 12 d.Data: Fri, 11 Apr 2025 21:15:33 +0300Kas: Mažoji studija Kam: laidos.anonsai@lrt.ltKopija: Guoda Litvaitienė Popiežius ir pasaulis. Septintoji diena - šeštadienis, balandžio 12 d., 14.05 per LRT RadijąKodėl Europai reikia moralinio atsinaujinimo ir apie laimę nusivalyti langus"Tarptautinė interneto rinkos tyrimų ir duomenų analizės įmonė „YouGov“ neseniai Vokietijoje atliko apklausą, kuri parodė, kad 79 procentų gyventojų mano, jog Vladimiras Putinas yra „labai“ arba „gana“ pavojingas Europos taikai bei saugumui. Apie Donaldą Trumpą tą patį mano 74 procentai gyventojų. Vis dėlto, jau 80 metų Jungtinės Amerikos Valstijos yra pagrindinis taikos Europoje garantas, apsaugantis nuo Rusijos (o prieš tai - SSRS) keliamos grėsmės. Tačiau paralelės tarp Trumpo ir Putino tuo nesibaigia. Ne taip seniai Jungtinės Valstijos kartu su Rusija balsavo prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Kyla klausimas, kuo skiriasi Putino požiūris į Ukrainą nuo Trumpo požiūrio į Grenlandiją arba, jei jau apie tai prakalbome, į Panamą ir Kanadą" Plačiau - vedamojo skiltyje.Didžiosios Savaitės išvakarėse – naujas "Artumos" numeris, kurį pristatys žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga: apie Bažnyčios atsaką į globalias krizes ir autoritarizmo iššūkiusą (parengė Giedraus Tamaševičaus)."Krikščioniškos minties puslapis": Timothy Radcliffe OP "Meilė, pranokstanti visus mūsų žodžius"."Tėvo Antano pasakojimai": kun. Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčią ir valdžią.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža "Apie laimę nusivalyti langus".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalga.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Pokalbis su knygos „Tėčio Marselio liežuvis“ autoriais Pauliumi Norvila ir iliutruotoja Patricija Bliuj-Stodulska.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Kaune prasideda meninė programa „Nepadorūs vakarai. BMW“ – jau trečiasis ciklas Kauno menininkų namų rengiamų „Nepadorių vakarų“, šįkart kviečiantis permąstyti vyriškumo sampratas, jų įtvirtinimą, trapumą ir kismą.Ar kultūros įstaigoms turėtų būti padaryta išimtis pačioms tvarkytis finansinę apskaitą ir personalo administravimą?Rokiškio krašto muziejuje – stebuklų pasaulis. Būtent taip pavadinta menininko Vladimiro Kazarijano mikro miniatiūrų paroda. Autoriaus kūriniai dažnai vadinami aštuntuoju pasaulio stebuklu, o juos pamatyti reikalinga speciali įranga.Parengtas pirmasis lengvai suprantamos kalbos žodynas Lietuvoje – įrankis, padedantis geriau suprasti dažnai painius biurokratinius, socialinius ar sveikatos apsaugos terminus. Šis žodynas skirtas visiems, kuriems įprasti tekstai gali būti per sudėtingi: žmonėms su intelekto ar psichosocialine negalia, senjorams, žmonėms su skaitymo sutrikimais ar lietuvių kalbos besimokantiems užsieniečiams. Tačiau jis gali būti naudingas ir plačiajai visuomenei.Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato paskutinę šio sezono premjerą pagal Lauryno Adomaičio pjesę „Fermentacija“, kurią režisuoja teatro meno vadovas Antanas Obcarskas.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Kaip kiekvieno jūsų sukurti žodžiai gali tapti lietuvių kalbos dalimi?Viena didžiausių būsimos 2026 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės naujienų – suburta Moksleivių dainų šventės Jaunimo taryba. Ką veiks ši taryba?Šiauliuose savo naują istoriją pradeda simfoninis orkestras.Su kokiais „Minecraft filmo“ garsinimo iššūkiais susidūrė lietuviai?Kaip į kultūros ekosistemą įsilies Inovacijų agentūroje įkurtas naujas padalinys „ArtTech Hub“?Tęsiame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien skiriame dėmesį Jolitos Mulevičiūtės monografijai „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“.Iš Turkijos į Lietuvą atvykęs turkas Senol Abbasoglu dėstė anglų kalbą Pauliaus Širvio progimnazijoje Zarasuose, o dabar jungiasi ir prie šio miesto kultūros centro komandos.„Gazeta Wyborcza“ paviešino informaciją apie Lenkijos filmų asociacijos skandalingą išlaidavimą.Ved. Marius EidukonisS. Lukoševičiaus nuotr.

Spaudos apžvalga.Menotyrininkės Agnės Narušytės kultūros komentaras.Tęsiame pasakojimus apie Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas. Knygų paaugliams trejetuke – debiutinė medikės Justinos Kapeckaitės knyga „Tyroji Aušra“, leidykla Nieko rimto.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Kokia yra tolesnė Radvilų rūmų atkūrimo eiga, ir kaip tokių kultūros objektų likimą gali paveikti pasikeitę valstybės prioritetai, kai aktyviai ieškoma papildomų lėšų krašto gynybai?Šiandien prasideda trečiasis Vilniaus Rotušės Muzikos Festivalis, kurio šių metų tema – Čiurlioniada. Tai renginys, skirtas garsinti Čiurlionio kūrybą ir įtraukti į kultūrinį dialogą menininkus iš įvairių pasaulio šalių.Atvykusi iš gimtosios Moldovos, Rodica Morari per pastaruosius kelerius metus gyvendama čia, Lietuvoje, atsiskleidė kaip menininkė. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę.Šiandien minima Tarptautinė romų diena – tai proga pažvelgti į romų kultūros grožį, įvairovę, kūrybą, kurią dažnai nustelbia stereotipai. Romai turi gausų kultūrinį pasaulį, kuriame telpa stipri tradicija, muzika, kalba, menas, pasakojimo galia.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Kai pradedu tapyti, man tuo metu nieko nebereikia. Nenoriu sustoti, nenoriu nei valgyti, nieko nenoriu daryti – tik tapyti“, – sako dailininkė Ingrida Tautkutė.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Šiandien vyks nacionalinis forumas „Talentinga (ne)galia. Kokios galimybės skleistis?“. Nors šalyje yra apie 18 tūkstančių vaikų su negalia, daugeliui jų vis dar neužtikrinamos net bazinės paslaugos, jau nekalbant apie galimybes kurti ir tobulėti. Ką turime padaryti, kad kiekvienas vaikas – nepriklausomai nuo negalios – turėtų vienodas galimybes augti, mokytis ir kurti?Šiandien Bolonijoje baigiasi 62-oji tarptautinė vaikų knygų mugė – svarbiausias pasaulio renginys, skirtas vaikų ir jaunimo literatūrai, leidybai bei knygų iliustracijos menui. Lietuvos kūrėjai šioje mugėje kasmet sulaukia vis didesnio dėmesio. Kokia buvo Lietuvos delegacijos patirtis? Kokius įspūdžius, atradimus ir iššūkius parsiveža dalyviai?Vilniaus teatras „Lėlė“ šį savaitgalį kviečia į režisierės Justinos Jukonytės premjerą „Apie žmogų“. Interaktyvus spektaklis-žaidimas 1-5 metų vaikus kviečia pažinti save ir savo kūną, ieškoti atsakymų į didelį klausimą: kas aš esu?Švenčiant Vilniaus universiteto 446-ąjį gimtadienį, Vilniaus universiteto kultūros centras vilniečius ir miesto svečius pakvies į išskirtinį renginį – instaliaciją-performansą „U“, kuris trims vakarams transformuos VU Didįjį kiemą į unikalią meno ir mokslo sintezės erdvę.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Pažintis su tapti Vytauto Stankaus eilėraščių rinkiniu „Renkant kaulus“, išleido leidykla „Baziliskas“.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos konferencija su operacijai vadovaujančiu pulkininku leitenantu Aušriumi Buikumi.

Šiandien didžiąją laidos dalį skirsime piktnaudžiavimo klausimui Bažnyčioje. „Mažosios studijos“ korespondentė Krokuvoje Katarzyna Korzeniewska pasakos apie Lenkijos vyskupų konferencijos teisės komisijos pareiškimą, suabejojusį nepriklausomos tyrimų komisijos teisėtumu. Taip pat jūsų laukia pokalbis su psichoterapeute ir viktimologe iš Prancūzijos Isabelle Chartier-Siben, kurios knygos „Trys dienos naktyje“ turėjo progos išgirsti ir „Mažosios studijos“ rytmečio laidų klausytojai. Autorė pasidalins įžvalgomis apie tai, kuo piktnaudžiavimas Bažnyčioje išsiskiria iš bendro šio reiškinio spektro. Spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius ieškos atsakymo į klausimą, ar krikščioniui yra lemta būti pacifistu.„Krikščioniškos minties puslapyje“ išgirsite vyskupo Eriko Vardeno mąstymą apie žaizdų gydymą. Tėvas Antanas Saulaitis kalbės apie rekolekcijas, o laidos pabaigoje jūsų laukia Antano Šimkaus radijo esė „Pavasario sąrašas“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalga.Mantas Balakauskas permąsto ukrainiečių poeto Maksymo Kryvcovo knygą „Eilėraščiai iš šaudymo angos“, kuri buvo išleista jau po autoriaus žūties karo fronte.Kompozitorė ir režisierė Agnė Matulevičiūtė kviečia į premjerą. Bus pristatymas performansas „Sayonakidori” (liet. „Lakštingala“). Tai – muziką ir šokį jungiantis kūrinys, kurio atlikėjai savais balsais ir kūno judesiais patys formuos garso audinį.Kuo gyvena vaikų teatro kūrėjai Lietuvoje?Šį pavasarį į Juodkrantę sugrįžta Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus projektas „Migruojantis muziejus“, kuriame menas susitinka su maistu ir bendruomene.LRT Klasika tęsia pokalbius su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Susipažįstame su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Dariaus Žiūros knyga „Diseris“, kurią išleido „Kitos knygos“ su Vilniaus dailės akademijos leidykla.Kaune prasidėjo tarptautinis kanklių muzikos festivalis „Kanklės mano rankose“. Kaip kanklių ir kankliavimo tradicijų Lietuvoje įtraukimas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą paveiks festivalį?Klaipėdoje buvo išdalytos „Padėkos kaukės“.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalgoje – literatūros mėnraštis „Metai“.„Lukiškių kalėjimas, nors ir tapo atviru visuomenei, vis dar tebėra Vilniaus centrą paralyžiuojantis, izoliuotas urbanistinis svetimkūnis“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą, kurią pagal Ivano Vyrypajevo pjesę stato italų režisierius Matteo Spiazzi. Spektaklyje „Iliuzijos“ ieškoma atsakymo į amžiną, painų ir komplikuotą klausimą – kas yra meilė?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien Vilniuje vyks pirmasis Teatro forumas, suburiantis scenos menų profesionalus iš visos Lietuvos kalbėtis apie tai, kas jungia – ir ko vis dar trūksta. Likus vos kelioms dienoms iki Tarptautinės teatro dienos, kyla klausimas – kur link šiandien juda Lietuvos teatras?LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart žvilgsnis krypsta į prozos kategoriją, kur dėl geriausios knygos titulo varžosi ir leidyklos „Aukso žuvys“ išleista Kotrynos Zylės knyga „Mylimi kaulai“.Neseniai atliktas Kuršių nerijos Lietuvos dalies pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimas atskleidė ne tik grėsmes, bet ir galimybes prisitaikyti. Buvo pasitelkta tarptautinė patirtis ir speciali metodika, įvertintos tiek gamtinės, tiek kultūrinės vertės, ir numatytos priemonės, kaip jas apsaugoti.Šiandien Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje, atidaroma paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“.Ved. Justė Luščinskytė

„Nuo pat tos akimirkos, kai popiežius Pranciškus pasirinko precedento neturintį - ir bauginantį - vardą, jį imta lyginti su šv. Pranciškumi Asyžiečiu, kuris, kaip ir jo bendražygis vienuolijos steigėjas šv. Benediktas, be savo liturginės iškilmės spalio 4-ąją viena diena anksčiau mini savo „transitus“, arba perėjimą iš šio gyvenimo į kitą. Asyžiaus neturtėlio atveju tai ypač dera, prisimenant jo meilę „Sesei Mirčiai“ ir Kristaus kryžiui, kurią liudija jo stigmos. Pastarosiomis savaitėmis popiežius Pranciškus patyrė kai ką panašaus į tokį „transitus“. Nors jis tebėra gyvas ir jo būklė iš lėto taisosi, jo amžius ir tolydžio silpstanti sveikata tikrai pranašauja paskutinį jo pontifikato etapą". Plačiau - vedamojo skiltyje.Vilniaus knygų mugės metu buvo pristatyta dar viena į lietuvių kalbą išversta anglų rašytojo Evely'on Waugh knyga – jo romanas „Elena“, pasakojantis apie III-IV amžių sandūroje gyvenusią imperatorienę Eleną, kurią Katalikų Bažnyčia gerbia kaip šventąją tikrojo Kristaus kryžiaus atradėją. Apie kūrinį pasakoja jo vertėjas Augminas Petronis.Spaudos apžvalga: amerikiečių rašytojos katalikės Flannery O'Connor 100-ųjų gimimo metinių sukaktis (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz.„Krikščioniškosios minties puslapis“: „Pašaukti į sąžinę“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Atgailos sakramentą.„Laisvas stilius“: Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Sacrum ir profanum Pievėnuose“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalga.Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalga „Chaoso fone ir tilto vizija“.Fotografas Rytis Šafranauskas kviečia į pirmąją savo personalinę parodą „Vėjo namai“.Kotryna Zylė – Europos Sąjungos literatūros premijos nominantė.Nors klimato kaita veikia visus, tačiau jos pasekmės ne visuomet pasiskirsto vienodai tarp skirtingų visuomenės grupių. Pasauliniai tyrimai rodo, kad moterys dažnai patiria stipresnį neigiamą klimato kaitos poveikį.Šiandien Vilniaus universiteto doktorantai susirungs Trijų minučių disertacijos konkurse, kur kiekvienas turės vos tris minutes ir vieną skaidrę, kad paprastai ir įdomiai papasakotų apie savo disertaciją anglų kalba.Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininke išrinkta Agnė Jokšė.Nacionalinis diktantas šiandien jau 15-ą kartą suburs visus kalbos entuziastus ir pakvies pasitikrinti savo rašybos įgūdžius. Diktanto tekstas per LRT RADIJĄ ir portale LRT.lt skambės 11 val.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Didžiavimasis Kauno lietuviškumu priklauso nuo kiekvieno asmeninės pozicijos“, – sako istorikas Mindaugas Balkus. Anot jo, vieni kauniečiai miesto lietuviškumą itin sureikšmina, o kitiems tai visai nesvarbu. Kaip šis miestas tapo lietuviškiausiu?Ukmergėje – Tomo Tereko fotokoliažų paroda „Paradoksai ir Oksimoronai“. Nors autorius savo kūrybos kelią pradėjo kaip fotografas, tačiau kadro realizmas jam niekada nepatiko, todėl vaizdus jis ėmė ne tik fiksuoti, bet ir jais manipuliuoti.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Šiandien vis dažniau girdime apie tvarumo svarbą ir aplinkosaugos iššūkius, su kuriais susiduria visuomenė. Kaip menas ir muzika gali prisidėti prie tvarumo žinutės sklaidos?Šiųmetėje Berlinalėje Lietuvos kino industrija pristatė net tris koprodukcijas su kitų šalių kūrėjais. Viena jų tapo ArtBox ir Kęstučio Drazdausko prodiusuotas filmas „Fiodoro Ozerovo gulbės giesmė“, režisuotas į egzilį pasitraukusio baltarusių režisieriaus Jurij Semaško.Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblio trumpametražis meninis filmas „Metai“ sulaukė pripažinimo tarptautiniame muzikos ir šokių kino festivalyje „Consonance“.Šių metų Tamperės kino festivalyje, viename svarbiausių Europos trumpametražių filmų festivalių, Lietuvai bus skirtas ypatingas dėmesys.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Elitiniai menininkai, kurie yra geriausi ne tik Kanadoje, bet ir visame pasaulyje“ – sako grafikas, parodos „Pokyčio taškas: naujos Kanados grafikos meno išraiškos“ kuratorius Kęstutis Vasiliūnas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena, pabrėžiant mokslo ir lyčių lygybės svarbą. Kiek moterys yra įtraukiamos į mokslinius tyrimus, ir kaip tai veikia tyrimų rezultatus bei lyčių lygybės situaciją moksle?Šiemet Menų spaustuvės programa „Atvira erdvė“ mini 20-metį. Kaip programa per šį laiką prisidėjo prie jaunų kūrėjų įsitvirtinimo Lietuvos scenos menų lauke?„Tai yra vizija, sapnas, skaitmeninis košmaras, iš kurio pabudęs suprantu, kad tie dalykai vyksta čia pat“, – apie naujos parodos „Žalgirio mūšio projektas“ paveikslą sako menininkas Kazimieras Brazdžiūnas.Ryšių reguliavimo tarnyba kelia „Skaitmeninę bangą“ visoje Lietuvoje ir kviečia pradinukus, aukštesnių klasių moksleivius, suaugusiuosius bei senjorus jungtis prie specializuotų paskaitų. Kaip skaitmeninio raštingumo trūkumas veikia visuomenės galimybes ir integraciją?Ved. Justė LuščinskytėUNSPLASH nuotr.

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Ar žinote, kiek žodžių lietuviškai galima išrepuoti per sekundę? Pokalbis su reperiu Pijumi Opera.Kokią „Poetinio Druskininikų rudens” viziją turi naujoji jo vadovė Greta Ambrazaitė?Kaune Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankirtoje esančio XIX a. Pastato langus ir duris puošia 50 Hertos Burbės kūrinių.Lietuvos kultūros taryba antrą kartą sieks įvertinti menininkų socioekonominę situaciją šalyje.Neskiriant lėšų memorialui, įstrigo Leipalingyje rastų partizanų palaikų perlaidojimas. Ką daryti, kad ateityje tokių situacijų būtų išvengta?Kaune šiuo metu galima išvysti menininkės Jūratės Jukštienės kūrybos darbų parodą „Efemeriškas įspaudas JU”.„Disney +” Švedų seriale apie šaltąjį karą vaidino ir lietuvių aktoriai. Kokią patirtį jie įgijo?Ved. Marius Eidukonis

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Šiais metais Brailio raštui sukanka 200 metų. Kaip šį raštą skaityti, juo rašyti bei kur galima jį sutikti?Sausio 15-ąją minime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 102-ąsias metines.Kaip mada siejasi su religija? Gal mada pati tampa savotiška religija? Šiuos klausimus kelia paroda „Kostiumas ir mąstymas apie religiją“.Šiandien švenčiamas 130-asis pirmosios Lietuvos Violetos, tarpukario operos primadonos Adelės Nezabitauskaitės-Galaunienės gimtadienis.Kuo ypatingas 18-asis Vilniaus trumpųjų filmų festivalis?Kodėl Lina Buividavičiūtė savo trečiojoje poezijos knygoje „Kelionų" nusprendė keisti poetinę kalbą?Lietuvos leidėjų asociacija jau trečiąjį kartą visus neabejingus knygai pakvies susitikti „Knygos apdovanojimuose“.Kokie buvo Tartu Europos kultūros sostinės 2024-ieji metai?Ved. Marius Eidukonis

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Roberto Eggerso filmą „Nosferatu“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia Mieko Kawakami romaną „Krūtys ir kiaušinėliai“ ir Doireann Ní Ghríofa romaną „Šmėkla gerklėj“.Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija skirta klaipėdiečiams meno kolekcininkams Aleksandrui Popovui ir Jelenai Kosinovai.„Menų spaustuvė“ 14-ąjį kartą kviečia į tarptautinį festivalį vaikams ir jaunimui KITOKS.Kauno centre iškilo 4 bronzinių skulptūrų kompozicijos neišlikusiai tarpukarinei Kauno architektūrai.„Skalvijos“ kino centre prasidėjo filmų retrospektyva „Vaidina Nicolas Cage“. Retrospektyvą rodys ir LRT televizija.Kokie bus Lietuvos kultūros sostinės Druskininkų 2025-ieji?Savaitgalį Druskininkuose sceninės kompozicijos „Didysis Čiurlys“ premjera. Ką išvys žiūrovai?Ved. Marius EidukonisNathalie Couturier nuotr.

Spaudos publikacijų apžvalga.Ar prieš dešimtmečius iškeltos prof. Zigmo Zinkevičiaus teorijos vis dar aktualios?Anykščiuose paminėtos kultūros mecenatės dailėtyrininkės Beatričės Kleizitės-Vasaris šimtosios gimimo metinės.Plungės kultūros centre šiandiena atidaroma fotoklubo „Žybt“ paroda „Etninės kultūros ženklai Žemaitijos kraštovaizdyje“.34-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija įteikta Viktorijai Daujotytei-Pakerienei už autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“.Šiaulių „Juventos“ progimnazijos kieme rengiama pilietinė akcija „Išsaugokime dainuojančią Juventą“. Ja siekiama atkreipti dėmesį į mokyklos laukiančią pertvarką.Augustinas Žemaitis ir Aistė Žemaitė pristato knygą „Gabalėliai Lietuvos: Amerika“.Lietuviai sukūrė žaidimą pagal latvio režisieriaus Gintso Zilbalodžio filmą „Flow“, kuris pirmą kartą Baltijos šalių kino istorijoje pelnė „Auksinį gaublį“.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga;Kaune Galaunių namai-muziejus pradėjo parodų ciklą „Kolekcininkai”. Pirmojoje parodoje pristatoma Edvardo Mickevičiaus surinkta dekoratyvinių lėkščių kolekcija;Socialinių tinklų eksperto ir konsultanto Dariaus Gerulio komentaro ir prognozių šiems, 2025-iesiems metams internetui bei socialiniams tinklams;Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte;Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras masi iniciatyvos kurti Nacionalinę talentų platformą, padėsiančią ugdyti įvairių specialybių profesionalus šalies muzikinėms scenoms. Pokalbis apie šią platformą su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadove Laima Vilimiene;Režisieriaus Arūno Matelio prodiusuotas filmas „Domingo, Domingo” nominuotas prestižiniam „Goya” apdovanojimui. Pokalbis šį filmą ir nominaciją su režisieriumi Arūnu Mateliu;„Partizanų apranga, kaip ir patys partizanai, gyvena savo gyvenimą. Ji įgauna savo randus. Joje susideda garbė, orumas, pagarba tėvynei ir jos žmonėms“, – sako dizaineris Giedrius Paulauskas. Jis beveik metus tyrinėjo Dainavos apygardos vado Adolfo Ramanausko Vanago uniformą, kol galiausiai ją atkūrė.Ved. Donatas Šukelis

Spaudos apžvalga.Kauno paveikslų galerija pristato parodą „Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“. Atskaitos tašku pasirinkę legendinę vaikų kavinę „Pasaka“ parodos rengėjai žvelgia į sudėtingą istorinį laikotarpį iš vaiko perspektyvos. Parodą apžiūrėjo kolega Andrius Baranovas.Užsienio kultūros naujienų apžvalga.Kaip Šaltasis karas paveikė skirtingose geležinės uždangos pusėse esančių miestų visuomenes ir kaip tai jaučiasi dabartyje?Kokie bus 2025-ieji kultūros ir meno pasauliui?Šiauliuose pristatomas spektaklis vaikams. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, kur Didžiojoje salėje bus rodomas spektaklis, lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Pokalbis su etnologu ir psichologe apie naujametinius pažadus sau.Ved. Justė LuščinskytėV. Morkevičiaus nuotr.

Spaudos apžvalga;Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ mini 50-metį ir ruošiasi Naujuosius pasitikti tradiciniu koncertu. Koncertai Naujųjų išvakarėse rengiami lygiai tiek metų, kiek gyvuoja pats choras;„Kalbos ryto“ rubrikoje pokalbis su Lietuvių kalbos instituto mokslo darbuotoja dr. Jogile Teresa Ramonaite apie tai ar žmonės gali kalbėti vienodai;Klasikos koncertų salės pristatymai su Gabija Narušyte;Šiandien Bažnytinio paveldo muziejuje atsidaroma nauja paroda „Buvo ir yra. Vilniaus benediktinių istorija“, skirta Vilniaus benediktinėms. Pokalbis su Bažnytinio paveldo muziejaus direktore Rita Pauliukevičiūte ir parodos kuratore Karolina Koroliova-Barkova;Teatro bei kultūros bendruomenę pasiekė ilgai laukta Rūtos Oginskaitės knyga „Kartu. Jūratės Paulėkaitės istorija“;Kretinga tapo 2025-ųjų Lietuvos jaunimo sostine. Kretingai šį titulą perdavė jaunimo sostine buvusi Marijampolė. Pokalbis su Jaunimo reikalų agentūros Nacionalinės jaunimo politikos skyriaus patarėja Deimante Adamone, Kretingos rajono savivaldybės mero patarėju Albertu Barausku ir Visuomenės ir verslo plėtros instituto projektų vadove, jaunimo sostinės Mariampolėje iniciatore Aiste Rutkauskiene;Grupė „Antis“ mini 40-ies metų jubiliejų. Pokalbis su grupės lyderiu Algirdu Kaušpėdu.

Spaudos apžvalgoje – paskutinysis 2024 metų žurnalo Kultūros barai numeris.Knygų apžvalga. Elžbieta Banytė pasirinko Benjamin Labatut knygą „Maniac“ ir Clarice Lispector kūrinį „Aistra pagal G. H.“, kurį vieni laiko šedevru, o kiti – nesusipratimu.Lietuvos banko Pinigų muziejuje veikia paroda „(In)cognitus. Vladui Stašinskui – 150“. Kodėl šiai Lietuvos tarpukario asmenybei muziejuje sukurta ekspozicija, domėjosi kolegė Karina Metrikytė.Teatro kritikė Goda Dapšytė reflektuoja Eglės Švedkauskaitės režisuotą pastatymą pagal Birutės Kapustinskaitės pjesę „Stand-up‘as prasmei ir beprasmybei“.Rytoj Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“ kartu su Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčia organizuoja tradicinį Vakarų Lietuvos krašto bažnytinių chorų Kalėdinių giesmių festivalį.Pasibaigė pusę metų trukęs dekoratyvinės skulptūros „Žygimantas ir Barbora“ idėjos sukūrimo konkursas.Užsienio spaudos apžvalga apie 2024-ųjų kultūrinius įvykius, archeologinius atradimus ir metus apibendrinančius meno kūrinius.Marajos Keri dainai „All I Want For Christmas is You!“ – 30 metų. Apie ilgametį hitą, jo primiršimą bei atgaivinimą, įvertinimą deimantiniu ir ne tokias šventiškas nuotaikas sukeliančias diskusijas dėl kūrinio autorystės – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Dažnai girdžiu „o kam tau ta pilietybė, čia tik popieriukas“, – sako po ilgų metų Lietuvos pilietybę atgavęs teatro režisierius Gildas Aleksa. Kaip, neturint Lietuvos pilietybės, sekasi mūsų šaliai atstovauti tarptautiniame kultūros pasaulyje?Kostiumologė Taira Milušauskaitė Kaune pristatė knygą „Lietuvos aukso amžius. Dingęs Kaunas: Art deco mada Lietuvoje“. Šis albumas nukelia į nuostabųjį tarpukarį, kai Kaunas buvo Lietuvos sostine, o art deco stilius formavo miesto veidą. Pasakoja Skirmantė JavaitytėKlasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Rekomendacijos dėl atominės pramonės paveldo išsaugojimo. Kai viskas orientuota į Ignalinos atominės elektrinės išmontavimą ir atliekų tvarkymą, ar yra erdvės diskusijoms apie branduolinės pramonės palikimo kaip kultūriškai vertingo objekto išsaugojimą?Bronio Savukyno premija įteikta Gintarei Adomaitytei.Kalėdinių eglučių ciklas šiandien mus nukelia į Kauno rajoną, į Obelynę. Pasakoja Andrius Baranovas.Dovanojame šventinius LRT Klasikos prizus.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė komentare klausia, kada reikalinga mados kritika?Šiauliuose visą mėnesį siautęs šiuolaikinio meno ir mados festivalis VIRUS – baigėsi. Laukiamiausias buvo paskutinis renginys – avangardinės mados šou, surengtas lengvosios atletikos ir sveikatingumo centre. Šiuolaikinio meno ir mados festivalio VIRUS uždarymo renginyje lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Klasikos koncertų salė su koncertų vedėja Gabija Narušyte.Šiandien Tarptautinė žmogaus teisių diena. Kiek lyčių stereotipai paplitę šiandien, ir kaip atrodo lyčių lygybė vaikų priežiūroje?Menų agentūrai „Artscape“ įteiktas apdovanojimas „Už nuopelnus žmogaus teisių srityje“.Videomenininkas Rimas Sakalauskas ir kompozitorius Darius Žičkus kviečia į žmogaus ir dirbtinio intelekto kūrybinės sinergijos premjerą – trumpametražio filmo „Vienos dienos kronika“ pristatymą.Apie dainininko Johno Paulo Larkino, plačiau žinomo Scatman John vardu, negalią ir stiprybę pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga;Vytauto Bikulčiaus knygų apžvelgoje suomių rašytojo Joelio Haahtela romanas „Jokūbo kopėčios“ ir bulgarų rašytojo Georgio Gospodinovo romanas „Laiko slėptuvė“;Valentino Masalskio režisuoto spektaklio „Tiesiog pasaulio pabaiga“ premjera Juozo Miltinio dramos teatre. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė;Filmą „Eretikas“ apžvelgia Dmitrij Gluščevskij;Pokalbis apie ekspediciją pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją" su ekspedicijos dalyviais Giedriumi Buču ir Dovile Jadenkute;Pokalbis apie VDU kūrybinės grupės „Declamationes“ pokalbį-meninį vyksmą „Mes argonautai: Čiurlionio keliu“;Pokalbis su asociacijos „Demencija Lietuvoje“ steigėja ir vadove Ieva Petkute, apie asmenims turintiems demenciją skirtą programą „Susitikime muziejuje“.Ved. Donatas Šukelis

Spaudos apžvalga.Lietuvos kultūros sezonas jau artėja prie pabaigos. Visgi, Lietuva dar aktyviai matoma įvairiuose Prancūzijos miestuose. Štai Oskaras Koršunovas praėjusią savaitę pristatė spektaklį ,,Otelas” Kano miesto Normadijoje publikai.„Svarbiausia ne mokyti, o įtraukti, kad studentams patiktų matematika“ — sako Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto lektorė Tatjana Sidekerskienė. Būtent įtraukių metodų pagalba – žaidybinėmis veiklomis pagrįstomis platformomis, skaitmeniniais matematiniais pabėgimo kambariais ir matematiniais memais motyvuoja ir skatina studentus domėtis ir mokytis matematikos.Kaip Vilniaus Tarptautinė eglutė atskleis miesto kultūrinę įvairovę?Dažnai kabame apie Lietuvos ir Taivano politinių, diplomatinių santykių stiprinimą. Šiandien pasikalbėsime ir apie kultūrinę šių šalių draugystę. Šiuo metu Taivane yra Lietuvos kamerinis orkestras, kuris pirmą kartą atvyko gastrolių į šią šalį.Lietuvoje pirmą kartą pristatoma menininko Hermanno Nitscho kūryba. Kraujas, nuogumas, ritualinės apeigos – tai priemonės, kuriomis Nitschas tyrinėja žmogaus prigimtinį žiaurumą.Vilniuje atidaroma paroda „Menas kaip prieglobstis“, organizuojama menų agentūros „Artscape“ partnerystėje su JT pabėgėlių agentūra.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Ved. Karolina Bieliauskaitė

„Anscombe bioetikos centras, susijęs su Katalikų Bažnyčia Didžiojoje Britanijoje, teigia, kad kampanija už pagalbinės savižudybės įteisinimą Anglijoje ir Velse remiasi neva daugumos visuomenės pritarimu. Tačiau naujausiame informaciniame centro pranešime teigiama, kad „antraštės neatspindi kur kas sudėtingesnės tikrovės: tik mažuma tvirtai pasisako už įteisinimą, mažiau nei pusė nori, kad parlamento nariai balsuotų už, ir labai nedaug žmonių mano, kad šis klausimas turėtų būti vyriausybės prioritetas“.„Tyrimų duomenys rodo, kad visuomenės nuomonė apie pagalbinę savižudybę pastaraisiais metais iš esmės nekito. Nebuvo jokio didelio palankumo. Netgi sumažėjo tų, kurie „tvirtai remia“ įstatymo pakeitimą, - nuo 49 iki 31 procento“, - sakoma centro parengtoje ataskaitoje. Joje taip pat teigiama, kad yra „apstu painiavos“ dėl pagalbinės savižudybės: apklausų duomenimis, 39-42 proc. žmonių mano, kad „mirtis su pagalba“ reiškia, jog nutraukiamas gyvybę palaikantis gydymas, o ne mirtį sukeliančių vaistų vartojimas." Plačiau - vedamojo skiltyje.Kartu su Advento pradžia – naujas „Magnificat“ maldyno numeris, kurį aptars laidos viešnios Inga Čiuberkytė ir Kristina Malevskienė.Spaudos apžvalga: apie DI panaudojimą katalikiškoje sielovadoje (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologo Josefo Pieperio adventinis pamokslas „Vėl išmokti matyti“.„Tėvo Antano pasakojimai": apie Advento tradicijas ir naujus askezės būdus.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus esė „Kas yra dvasingumas?"Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalga.„Mes paprasčiausiai užtikriname gyvenimo kokybę“, – kalbėdamas apie tai, kam reikalingi architektai, sako Andrius Ropolas. Komentaras apie architektūrą be ir su architektais.Naujajame eilėraščių rinkinyje „Esamoji“ rašytoja Birutė Jonuškaitė pateikia savotišką moterų abėcėlę ir tyrinėja įvairias moterystės patirtis – nuo motinystės iki buvimo meiluže, nuo kasdienių rūpesčių ir buities iki keistų, sapniškų, kone raganiškų moteriškumų.LRT Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Lietuvos karininkų ramovėje, Kaune, jau devynioliktą kartą rengiamas tradicinis Kauno miesto ir rajono moksleivių patriotinių dainų konkursas. Ar moksleiviai supranta šių dainų prasmę ir istorinę reikšmę?Kas bendro tarp trijų solistų - Martyno Beinario, Martyno Stankevičiaus ir Martyno Žukausko? Su meno mėgėjų kolektyvais dirbantys profesionalūs atlikėjai siekia bendruomenes sudominti kultūrinėmis veiklomis. Su trimis Martynais susitiko ir pasakojimą parengė Andrius Baranovas.Pasaulio ekonomikos forumas autentišką lyderystę, kuri neatsiejama nuo kūrybiškumo, šiemet įvardijo kaip vieną svarbiausių ateities vadovų įgūdžių. Kokių įgūdžių vadovus gali išmokyti menas?Mažeikių muziejuje surengta šiuolaikinės kalviškosios kryždirbystės paroda „Geležinė tradicija“. Pristatomi kalvių stovyklose Užventyje ir Druskininkuose sukurti dirbiniai.Ved. Justė Luščinskytė

Gruodžio 7 dieną Vatikane vyks konsistorija, kurios metu popiežius Pranciškus suteiks kardinolo titulą 21-am būsimam Kardinolų kolegijos nariui, tarp kurių šį kartą nuskambės ir lietuviška pavardė. Tai – arkivyskupas Rolandas Makrickas, daugelį metų tarnavęs Šv. Sosto diplomatinėse atstovybėse įvairiose pasaulio valstybėse, nuo 2019 m. paskirtas į Vatikano valstybės sekretoriatą, o dar po dvejų metų – ypatinguoju popiežiaus Pranciškaus komisaru Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje. Pernai balandį Rolandui Makrickui Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas suteikė vyskupo šventimus. Lapkričio 21-osios rytą, prieš pat kelionę į Indiją, būsimasis kardinolas maloniai sutiko duoti interviu Mažajai studijai.Prieš trejus metus popiežiaus Pranciškaus pradėta Vyskupų Sinodo generalinė asamblėja buvo pirmoji, kurioje tarp 370-ies Romos delegatų dalyvavo ir pasauliečiai. Prieš mėnesį pasibaigęs sinodas paskelbė galutinį dokumentą, kuriame, be kitų rekomendacijų, raginama įtraukti moteris į vadovaujančius postus, o pasauliečiams sudaryti galimybę dalyvauti tose tarnystės ir sielovados formose, kurios nereikalauja kunigystės šventimų, taip pat ir „renkant vyskupus“. Apie tai, kaip trejus metus truko Sinodas, apie sinodiškumą ir jo paskelbtas baigiamasis dokumentas priimti atskirose Europos bažnyčiose, sužinosite vedamojo skiltyje.Spaudos apžvalga - apie popiežiaus Pranciškaus sprendimą įvesti naują „kasdienybės šventųjų“ liturginę šventę (parengė Giedrius Tamaševičius).Paskutinį eilinio liturginių metų laiko sekmadienį Bažnyčia skiria Jėzaus Kristaus, visatos valdovo iškilmei. Eiliniai tikintieji šią šventę įprastai vadina Kristaus Karaliaus sekmadieniu. „Mano karalystė ne iš šio pasaulio“, - sako Jėzus šio sekmadienio Evangelijos ištraukoje ir čia pat priduria, kad jis yra „karalius, tam gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudytų tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“. Tūkstantmečių eigoje Kristaus sekėjai – jo Bažnyčia – nevengė tapatintis su šio pasaulio valdžia. Kaip tokį persipynimą vertina šių dienų teologija, klausysimės „Krikščioniškos minties“ skiltyje. „Tėvo Antano pasakojimuose“ kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis irgi kalbės apie Bažnyčią, kadaise galingą ir įtakingą, kurios galią ir autoritetą pakirto dvasininkų skandalai. Tačiau Kristus juk sakė, kad jo karalystė ne iš šio pasaulio, kažkaip pakoreguodamas mūsų silpnybes ir nesėkmes. „Naujasis valdžios pyragas raikomas taip negražiai, kad byrančių trupinių nuo to stalo pakaks ne tik esamos tarakonų kartoms, bet ir gausybei jų palikuonių“, - sako poetas ir eseistas Antanas Šimkus, kurio apybraižą Rūšių atsiradimas išgirsite laidos pabaigoje, o pradžioje, kaip jau įprasta, Šv. Rašto skaitinys – XXXIV-ojo eilinio laiko sekmadienii ištrauka iš Evangelijos pagal Joną.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Spaudos apžvalga.Ir paaugliai gali priimti sprendimus, kokius kultūrinius projektus finansuoti. Tokią galią jauniems žmonėms suteikia Europos kultūros sostinė Budė. Norvegijos šiaurėje, Nordlando regione įsikūręs miestas kasmet praranda vis daugiau jaunimo, kuris akcentuoja – gyventi čia jiems nuobodu. Kaip Europos kultūros sostinė pasiryžo spręsti šią problemą?Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta pasaulinio lygio fotografo Davido Goldblatto paroda „David Goldblatt: (Ne)matomos struktūros“.Filosofijos fakultete vyks atviras seminaras „Vaikų trauminės patirtys: kaip atpažinti sunkumus ir padėti?“.Šiauliuose visą lapkritį vyksta mėgėjų teatrų festivalis „Pulsas”. Šiųmetis festivalis jau 15-asis, ir jis stebina žanrų įvairove.Užsienio kultūros spaudos apžvalga.Prasideda Taivano kino festivalis.Ar e. sportas gali tapti tradicinio sporto alternatyva?Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Litvakų tema liko neužmiršta ir Lietuvos kultūros sezono metu. Apie ją pasikalbėti susitiko kolega Prancūzijoje Ignas Zalieckas Ir Marilia Destot, kurios fotografijos paroda „Kelionė mano šaknų link“ yra pristatoma San Žermeno fotografijos dienų metu.Kaip turizmas, kultūra ir menas lemia necentrinių miestų patrauklumą? Pasakojimas iš forumo Anykščiuose „Necentriniai miestai 2024: pokyčio kodas – kūrybiškumas“.Klasikos koncertų salės apžvalga.Ar būtina pateikti viešinimo planą teikiant paraiškas Lietuvos kultūros tarybai dėl projektų finansavimo ir individualioms stipendijoms gauti? Pokalbis su Lietuvos kultūros tarybos Finansavimo priemonių planavimo skyriaus vadove Aleksandra Chackevičiūte.Kaune galerijoje „Meno parkas“ pristatoma menininkų Dano Aleksos ir Žilvino Landzbergo bendra paroda „Lapės ola“. Kūrėjus įkvėpė Žaliakalnio rajonas.Klaipėdos universiteto paroda „Primirštoji Klaipėdos virsmo universitetiniu miestu istorija“ ir regioninių politikos problemos. Pokalbis su Klaipėdos universiteto rektoriumi prof. dr. Artūru Razbadausku ir prof. dr. V. Safronovu.Kas yra „doomscrolling“ ir kaip jam atsispirti? Darius Gerulio komentaras.Ved. Donatas Šukelis

Pokalbis su mokytoju, visuomenininku, žydų ir krikščionių tarpusavio santykių puoselėtoju Vytautu Toleikiu apie tai, kaip Lietuvai ir jos reputacijai atsiliepė už antisemitinius pasisakymus nubausto politiko išrinkimas.Paskutinioji didžiojo kino grando Martino Scorsese's scena – šešių dokumentinės dramos filmų ciklas „Šventieji“. Legendinis kino kūrėjas, kultinės trilogijos „Krikštatėvis“ režisierius, provokatorius, sukūręs kino juostą „Paskutinis Kristaus gundymas“, visą savo kūrybinį kelią rėmėsi gimtuosiuose namuose įgytu katalikišku auklėjimu ir dabar, savo turbūt paskutiniame kūrybos skyriuje, atsigręžia į šventuosius.Spaudos apžvalga: Anglijos Bažnyčios vadovo, Kenterberio arkivyskupo Justino Welby atsistatydinimas dėl seksualinio išnaudojimo dangstymo jo vadovavimo laikotarpiu (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz.Liturginiams metams artėjant į pabaigą, Šventojo Rašto skaitiniuose vis dažniau sušmėžuoja laikų pabaigos motyvai. XXXIII-ojo eilinio laiko sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba apie baugius ženklus, kai bus sukrėstos dangaus galybės, ir visi pamatys su didžia šlove ateinantį Žmogaus Sūnų. Kadangi paties Jėzaus buvo pasakyta, jog niekas nežino nei to atėjimo dienos, nei valandos, todėl belieka tik budėti, nors čia pat pasakyta ir tai, kad pamatę tuos baugius dangaus ženklus, žinosite, jog toji valanda jau atėjo. Šį Morkaus evangelijos skaitinį palydės kunigo Juliaus Sasnausko homilija.Nors Šv. Rašto skaitytojus apokaliptiniai ženklai baugina ir sykiu masina, kartais būna sunku įžiūrėti tuos ženklus ne danguje, o šalia, savop visuomenėje. „Krikščioniškos minties skiltyje“ teologas Johnas McDade'as pranašauja, jog krikščionių laukia sunkūs laikai: tai, kas žydai buvo Europoje praeityje, mes, krikščionys, būsime ateityje“, - sako teologas ir primena, kad ryšys su judaizmu yra gyva krikščionių tapatybės dalis.Kaip katalikai šiandien praktikuoja savo tikėjimą? - atsakymo į šį klausimą klausysimės „Tėvo Antano pasakojimuose“, o „Paraštėse“ poetė ir eseistė Giedrė Kazlauskaitė kalbės apie su laiko persukimu staiga užslinkusią tamsą – rudžiemį.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Spaudos apžvalga.Šiauliuose prasidėjo kasmetis tarptautinis šiuolaikinio meno ir mados festivalis „VIRUS“. 29-tą kartą rengiamas festivalis stebins parodomis, performansais, šokiais, madų šou. Šiųmetis festivalis prasidėjo Kazimiero Brazdžiūno ir Tomo Daukšos paroda „Pokštas“.Klaidingų įsitikinimų vedami žmonės anksčiau vadovavosi eugenikos idėja, kuria buvo skatinama atrinkti neva geresnius individus reprodukcijai. Dėl šios teorijos kai kurios šalys sukūrė netgi įstatymus, pagal kuriuos vykdytos sveikatos patikros. Po jų dažnai nukentėdavo visiškai nekalti asmenys. Kaip atsirado eugenikos idėja ir kokie jos svarbiausi principai? Pasakoja Vesta Vitkutė.Vilniaus universiteto matematikos fakulteto dėstytojas Vytenis Šumskas pripažintas Metų jaunimo influenceriu ir Metų jaunimo darbuotoju.2022 m. parengus ir pernai patvirtinus Veiksmų planą, numatantį Lietuvos piliakalnių apsaugos stiprinimą, jį vykdant atrinkti 138 reikšmingiausi piliakalniai, kuriems bus suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai. Teigiama, kad tokiu būdu netrukus bus išspręsta ilgus metus užsitęsusi problema – bešeimininkių ir ne visuomet atidžiai prižiūrimų piliakalnių statusas.Pokalbis su Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Diana Varnaite.Užsienio spaudos apžvalga.Druskininkuose, ilgus metus vaiduokliu buvęs sanatorijos "Nemunas" pastatas atgimė naujam gyvenimui ir įgavo išskirtinę išvaizdą - pastato fasadus papuošė didžiausios pasaulyje Čiurlionio paveikslų reprodukcijos.Apie verslo ir kultūros simbiozę ir didžiausias Čiurlionio reprodukcijas ant „Nemuno by CITUS“ pasatato fasado pokalbis su projektą sumaniusios ir įgyvendinusios įmonės „Citus“ įkūrėju Mindaugu Vanagu.Klaipėdos parodų salėse atidarytos abstrakčiosios tapybos pradininkės Kazės Zimblytės ir Izraelyje kuriančio menininko Leo Rėjaus parodos. Taip pat atidaroma dešimtoji Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus menininkų paroda „Vakarų vėjai '24“.Ved. Donatas Šukelis

Spaudos apžvalga.„Panemunės šilo ženklas tampa beveik simboliu, ženklinančiu devynioliktus metus, kuriuos, šiek tiek pritempiant, galima vadinti ilgo XX amžiaus pabaigos metais“,– sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Iš Berlyno vokiškas teatro scenas apžvelgia Aušra Kaminskaitė. Pasak scenos menų kritikės, net ir šių laikų teatras remiasi į Bertoldą Brechtą – „vieną ryškiausių visų laikų teatro figūrų“.Klasikos koncertų salių rekomendacijos su Gabija Narušyte.Daugiau nei 640 bibliotekų Lietuvoje kvies į Šiaurės šalių literatūros savaitės skaitymus. Kiek šiaurietiška literatūra įdomi ir už šios savaitės ribų?Dingusiu laikytas leidinys rastas Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešojoje bibliotekoje. Tarp saugomų istoriko Antano Tylos dokumentų aptikta brošiūrėlė „Maldos taikai išprašyti (į Šv. Jackų)“.Atsinaujinusi LATGA Taryba pirmininko pareigas patikėjo Stanislavui Stavickiui-Stano. Kokias pagrindines autorių problemas mato pirmininkas?Naujausi Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Slapta režisieriaus aistra ir tikrovės magija” – taip savo apžvalgą pavadino kolega Vytautas Bikulčius, kurioje apžvelgia ispanų kino režisieriaus Pedro Almodóvaro knygą „Paskutinis sapnas“ ir kubiečių rašytojo Alejo Carpentiero romaną „Šios žemės karalystė“.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai.Šią savaitę Kultūros ministerija inicijavo diskusiją „Tarp eilučių: kokį pokytį kuria mecenatai?“. Valdovų rūmuose esančioje mecenato dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje susirinko kultūros ir verslo atstovai aptarti mecenatystės svarbą, iššūkius ir galimybes Lietuvoje.Lapkričio 5-25 dienomis į Alytų jus kviečia XIII-asis tarptautinis teatrų festivalis „COM·MEDIA“: atsinaujinęs ir pasikeitęs. Alytaus teatras kviečia (Iš)gyventi naktį Alytaus miesto teatre! Teatrinių įvykių naktis COM•MOON•A – partizaninė opozicija klasikiniam teatrui.Vienuolika lietuvių filmų – septyni ilgo metro ir keturi trumpametražiai šiemet pristatomi Talino tarptautiniame kino festivalyje „Juodosios naktys“, vyksiančiame lapkričio 8-24 dienomis. Keturi iš jų festivalyje švenčia pasaulines premjeras.Lietuvos sezonas Prancūzijoje šiomis dienomis alsuoja fotografija: Lietuvos menininkai pirmą kartą prisistato pasaulinėje fotografijos mugėje Paris Photo, parodoje pristatydami penkių dešimtmečių Prancūzijos ir Lietuvos fotografų bendradarbiavimo istoriją. Gabija Narušytė iš Paryžiaus.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Šiandien Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ atidaroma grafikės, tapytojos, instaliacijų kūrėjos Laisvydės Šalčiūtės kūrybos paroda „Bestiariumas“.Scenos menų kritikė Dovilė Zavedskaitė apžvelgia jaunosios kartos režisieriaus Justino Vinciūno spektaklį „Pranašystė“, rodytą Valstybiniame jaunimo teatre.Nacionalinė Jono Basanavičiaus premija paskirta tautodailininkei Marijai Liugienei.Prasideda Europos šalių kino forumas „Scanorama“.Koks yra jaunosios kartos santykis su nepotizmu?Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Neseniai visuomenei atvertuose Sapiegų rūmuose išlikusios kelios sieninės tapybos kultūros vertybės. Ištirti vieną iš freskų pasitelktos naujos šiuolaikinės neinvazinės technologijos.Šiauliuose surengti tarptautiniai meistriškumo kursai chorų dirigentams. Juos organizavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir pasaulyje žinomas dirigentas Janas Šumacheris iš Vokietijos.Savarankiškiems Vilniaus tyrinėtojams – dar viena galimybė pamatyti ir susipažinti su Lietuvos sostine iš šiek tiek kitokios, naktinio gyvenimo, pusės.Per 20 metų patyčių mastas Lietuvoje beveik nesumažėjo: kas kiša koją pokyčiams?Užsienio spaudos apžvalga.Antrojo šiuolaikinės elektroakustinės muzikos koncertų ciklo NICHE atidarymas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.„Po filmo premjeros Kanuose gūžčiojau pečiais ir klausiau – kas čia ką tik įvyko ir kodėl Coppola lygina Ameriką su Romos imperija. Antrą kartą pažiūrėjusi filmą, perskaičiusi ir išklausiusi ne vieną interviu su režisieriumi, geriau supratau jo tikslą, bet nemanau, kad jam pavyko jo pasiekti“, – Francio Fordo Coppolos naujausią filmą „Megalopolis“ apžvelgia kino kritikė Mantė Valiūnaitė.Kas yra virtuoziškumas kalboje? Ar tai skaitytojus patraukiantys, o gal tai – painūs ir labai žodingi tekstai? Galiausiai, kokias tekstų savybes perteikia virtuoziškumas ir ar įmanoma jo išmokyti?Kino muzikos Sovietų Lietuvoje pradininkai – Balys Dvarionas ir Eduardas Balsys, 6-ojo dešimtmečio kiną užpildė dainomis, melodijomis, galima sakyti, tapusiomis liaudies. Apie to laikotarpio žanrų įvairovę ir būtiną melodijų genialumą – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Etninės kultūros globos taryba kaip atsvarą Helovinui skelbia Gerumo, atminties ir bendrystės akciją.Knygomatai yra modernūs įrenginiai, leidžiantys skaitytojams atsiimti ir grąžinti knygas bet kuriuo paros metu. Siekdama sparčiau plėtoti knygomatų tinklą Lietuvoje, Kultūros ministerija skyrė 90 tūkst. eurų Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio regionų viešosioms bibliotekoms.Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje ritasi į antrąją pusę, ta proga, kolega Prancūzijoje, Ignas Zalieckas susitiko pasikalbėti su Lietuvos respublikos ambasadoriumi Prancūzijoje Arnoldu Pranckevičiumi ir Lietuvos kultūros atašė Prancūzijoje Auste Zdančiūte.Į Gelgaudiškio dvarą atkeliauja pirmoji autorinė Ievos Žekevičiūtės paroda „Comfort“, skirta atskleisti komforto (patogumo) temą per juvelyrikos kūrinius bei objektus.Ved. Justė Luščinskytė

Gegužės 7 d. minime 120-ąsias Spaudos lietuviškais rašmenimis atgavimo metines. Ta proga su rašytoja Virginija Geniene kalbamės apie mažai žinomą reiškinį – moteris knygnešes.Kokia moksleivių ir studentų nuomonė apie tai, kaip turėtų būti įgyvendinamas visuotinis šaukimas? Apie tai pokalbis su Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentu Jonu Trumpa ir Lietuvos studentų sąjungos prezidentu Pauliumi Vaitiekumi.Gabiją Šitkauskaitę ir Motiejų Mazį, kuriančius bendro gyvenimo planus, paviliojo šilti kraštai, bet laimė jų laukė gimtinėje. Po kelių mėnesių, praleistų Tenerifėje, pora taip pasiilgo Lietuvos, kad grįžę nusprendė apsigyventi vienkiemyje, gamtos, naminių ir laukinių gyvūnų apsuptyje Pagojų kaime, Utenos rajone.Politiniai debatai ir jų skirtingi formatai – kiek įdomūs, patrauklūs ir padedantys apsispręsti? Pokalbis su „Žinau, ką renku“ tinklo koordinatore Aušrine Diržinskaite.Klimato kaitos rubrika. Gegužės 3 d. buvo Europos Sąjungos viršijimo diena Tai reiškia, kad jei visuomenė visame pasaulyje būtų tokia pat kaip ES, žmonija iki gegužės 3 dienos būtų išnaudojusi visus metinius Žemės gamtinius išteklius. Daugiau nei 317 pilietinių visuomeninių organizacijų valstybių vadovus ir Vyriausybes, ES Komisijos, Tarybos ir Parlamento narius ragina dirbti siekiant klimatui neutralios, nulinę taršą kuriančios ir gamtai palankios ekonomikos. Apie tai kalba Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vykstant Lietuvos kariuomenės ir NATO sąjungininkų pratyboms, Vilniuje ir Kaune šiąnakt įvedama komendanto valanda. Ji tęsis nuo dvidešimt antros iki penktos valandos ryto.Sukanka 120 metų, kadi buvo panaikintas carinės Rusijos valdžios įvestas ir 40 metų gyvavęs lietuviškos spaudos draudimas. Dabar ši diena kasmet minima kaip Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.Šį vakarą, matyt, ne vienas praleis prie televizoriaus ekrano, nes Malmėje, Švedijoje, įvyks pirmasis Eurovizijos dainų konkurso pusfinalis. Jame dėl patekimo į finalą kovos ir Lietuvos atstovas Silvester Belt. Klausimas klausytojams - kokių jūs rezultatų tikitės šio vakaro Eurovizijos pusfinalyje?Kaune veikiančiame klube „Likimo draugai“ kasdien renkasi žmonės, sergantys psichikos ligomis. Čia juos pasitinkanti vadovė Jolanta Stankūnienė visus įtraukia į aktyvias veiklas, moko dirbti socialinėse dirbtuvėse. Daugeliui tai pirmas darbas jų gyvenime. Kuo gyvena klube besilankantys žmonės – rubrikoje „Verslas iš širdies”.Prieš valandą Lietuvos prasidėjo išankstinis balsavimas šalies prezidento rinkimuose ir referendume dėl pilietybės išsaugojimo. Jis tęsis iki ketvirtadienio. Rinkėjai savo balsą atiduoti gali bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje, nepriklausomai nuo to, kur yra deklaravę gyvenamąją vietą.Tęsiantis karui Ukrainoje, šalies žurnalistai dokumentuoja karo nusikaltimų įrodymus, sudėtingomis sąlygomis pateikia svarbiausią informaciją, ieško unikalių būdų pasiekti nuo istorijų apie karą neretai pavargusias užsienio auditorijas. Organizacija „Lviv Media Forum" telkia paramą žurnalistams, atlieka tyrimus apie žiniasklaidos padėtį šalyje. Pokalbis su organizacijos „Lviv Media Forum" vadove Olha Myrovič.Ved. Rūta Kupetytė