Podcasts about spaudos

Spaudos apžvalga.Obelyno kaime jau keletą metų atgaivinta šimtametė tradicija švęsti „Kugelines“. Šventės metu komandos varžosi kepdamos ir dekoruodamos kugelį.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Šiandien Vilniaus senamiestyje, Šv. Kazimiero gatvėje, duris atveria nuolatinę erdvę įkurianti Contour Art Gallery. Ar Vilniaus senamiestis, kuriame jau gausu galerijų, iš tiesų dar gali priimti naują meno erdvę?Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad Gabijos Grušaitės romanas „Grybo sapnas“ bei kiti šiuolaikiniai autoriai įtraukti į atnaujintą lietuvių kalbos ir literatūros programą gimnazijoms. Tačiau LRT Klasikai pradėjus domėtis šia tema, Nacionalinė švietimo agentūra informavo, kad romanas nėra oficialios programos dalis – mokiniai jį galės perskaityti tik kaip ištrauką viename iš vadovėlių.Kaip šiuolaikiniai kūriniai pasiekia mokinius, kiek pasirinkimo turi mokytojai ir kokiais kriterijais remiantis atrenkami autoriai bei tekstai? Viešai prieinami 2024 m. Kultūros ministerijos ir ES Intelektinės nuosavybės tarnybos duomenys rodo, kad net 40 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus bent kartą rinkosi nelegalų turinį. Jauniausioje – 14–29 metų – grupėje šis rodiklis dar aukštesnis: nelegalius šaltinius naudoja beveik 6 iš 10 jaunuolių. Ši statistika rodo, kad piratavimas nėra tik teorinė problema, todėl Lietuvoje startuoja nauja nacionalinė iniciatyva „Atitrūk legaliai – pamatyk čia!“, kurios tikslas – parodyti, kad legali pramoga yra ne tik prieinama, bet ir patogi bei kokybiška. Pasirodė pirmoji neuromokslininkės Lauros Bojarskaitės knyga „300 klausimų ir atsakymų apie miegą“.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Istorijos mokytojo eksperto Domo Boguševičiaus komentaras.Rugsėjo 5 dieną spektakliu „Aš visada šalia“ Klaipėdos lėlių teatras atveria duris į naują sezoną.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Agne Daniule. Vilniuje planuojamas naujas pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nerį – kol kas viešojoje erdvėje vadinamas „Alberto tiltu“. Lygių galimybių plėtros centras primena, kad sostinėje dar nėra nė vieno tilto, pavadinto moters vardu, o naujo objekto vardas tik dar labiau įtvirtintų lyčių disbalansą viešosiose erdvėse. Žvėryno bendruomenė stebisi, kad pavadinimas atsirado be jokio dialogo su gyventojais, o savivaldybė tvirtina – oficialiai jis bus svarstomas tik pastačius tiltą.Ukrainoje, Lvivo istorijos muziejuje, veikia paroda, pristatanti Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmus Vilniuje, jų istoriją nuo pirmųjų paminėjimų iki šiandienos. Kiek mūsų praeities patirtys atpažįstamos šiandien Ukrainoje, ir ar kultūriniai simboliai gali tapti bendro atsparumo ženklu?Architektas, muzikantas, visuomenės veikėjas Algirdas Kaušpėdas skaitytojams pristato savo pirmąjį romaną „Koplyčia“.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Kandidatės patirtis savivaldoje – teigiamas aspektas, nes daug kalbame apie kultūrą regionuose. Bet jai reikės per labai trumpą laiką pakilti į nacionalinį ir tarptautinį lygmenį“, – Vaidos Aleknavičienės kandidatūrą į kultūros ministrus vertina Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovė Rūta Prusevičienė.Išskirtinai šiuolaikinį objekto, skulptūros ir instaliacijos meną pristatanti galerija AV17 nusprendė ištrūkti iš įprastos parodų erdvės. Šįkart trys jaunosios kartos menininkės kviečia patirti meną po žeme.Muzikos pasaulyje vis dar trūksta vieningo būdo tiksliai užrašyti melodijas, kuriose girdimi smulkesni nei pustonis intervalai. Naujas muzikinis šriftas siūlo sprendimą – leidžia pažymėti subtiliausius mikrotonų niuansus.Prasidėjus naujiems mokslo metams atsinaujina ir Kultūros pasas – griežtėja atrankos kriterijai, veiklas bus galima aiškiau sieti su pamokomis, mažėja biurokratijos kūrėjams. Ar šie pokyčiai iš tiesų pagerins kokybę ir užtikrins prieinamumą visiems mokiniams?Rugsėjo pirmąją, naujų mokslo metų pradžioje, kalbame ne tik apie mokyklą, bet ir apie akademinį pasaulį. Kokia yra mokslinių tyrimų kultūra Lietuvoje, kokiomis vertybėmis ji turėtų remtis ir ar akademinė karjera gali būti patrauklus kelias jaunam žmogui?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Kokią šimtametę istoriją pasakoja buvęs Pajūrio dvaras ir kaip dabar stengiamasi atgaivinti prisiminimus apie dvarą? Vestos Vitkutės pasakojimas.Minint Pranciškaus Smuglevičiaus 280-ąsias gimimo metines, Žemaičių dailės muziejus pristato tęstinę šiuolaikinio meno parodą „Sveiki gyvi, Maestro Pranciškau Smuglevičiau, II“.Publicisto Donato Puslio parengta knygų apžvalga.Buvusioje Vilniaus finansų ir kredito kolegijoje atidaromos dvi „Pradedančiųjų kuratorių platformos“ dalyvių parodos – Julijos Šilytės kuruojama „Butas Nr. 2“ ir Gabijos Pernavaitės „Supynė su vėju“.Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė paskelbė, kad jos ministrų kabinete nelieka kultūros ministro Šarūno Biručio. Jį keičia kita socialdemokratė Vaida Aleknavičienė. Kokią Lietuvos kultūros situaciją mato kandidatė į ministrus?Šiaulių dailės galerija jau 5 metus bendradarbiauja su kultūros ir edukacijos centru „Labas itala“ ir įgyvendina išskirtinį rezidencijų projektą Šiaulių regiono menininkams.Tauragės krašto muziejus švenčia savo 35-ąjį gimtadienį.Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristatė naujo sezono planus. Juos apžvelgia Ieva Radzevičiūtė.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Kuo svarbi baltiškoji prūsų kultūra mūsų kraštui? Į šį klausimą atsako Lietuvos prūsų bendruomenės pirmininkas, prūsų palikuonis Mantas Maziliauskas, jį kalbina Karina Metrikytė.Užsienio spaudos apžvalgoje – apie Prahoje pirmą kartą Europoje eksponuojamus žmogaus protėvės Liusi kaulus. Taip pat – naujas tyrimas apie ožio simboliką senovės mene ir netikėti atradimai muzikos pasaulyje: mokslininkai išsiaiškino, kokia melodija maloniausia laukiant telefoninio pokalbio. Pasakoja Justė Luščinskytė.Šiaulių dailės galerijoje atidarytos dvi parodos, kuriose menininkai pasakoja apie siurrealistinį cirko pasaulį ir materijos laikinumą. Tomo Mizgirdo pasakojimas.„Mes visi esame skirtingi, bet viduje – ta pati vulkaninė linija“. Pokalbis su autoriais trijų kartų menininkų Vilučių darbų parodoje „Kūrybos sujungti“.Šį vakarą Preilos bibliotekoje šalia užpustyto Karvaičių kaimo bus prisimintas Martynas Liudvikas Rėza, prieš du šimtus metų surinkęs ir išleidęs lietuvių liaudies dainas. Apie pamario dainas ir renginį pokalbis su folkloro tyrinėtoja, humanitarinių mokslų daktare Brone Stundžiene ir LLTI Leidybos centro vadovu Gyčiu Vaškeliu.120 numerių, nuo lankstinuko iki žurnalo – „Kaunas pilnas kultūros“ mini savo dešimtmetį. Pokalbis su leidinio redaktoriais Kotryna Lingiene ir Kęstučiu Lingiu.Ved. Jolanta KryževičienėJolantos Kryževičienės nuotr.

Spaudos apžvalga.„Su paminklais ir skulptūromis viešose vietose pastaraisiais dešimtmečiais nesiseka. Manau, kad problemas iš esmės lemia gilios skulptūros tradicijos stoka“, – komentare sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Nustebtumėt, kiek jūsų kieme yra daug vabalų. Nereikia niekur eiti ar važiuoti“, – sako makrofotografas Eugenijus Kavaliauskas. Ką nepaprasto gyvių pasaulyje pamato makrofotografas ir kaip atrodo tokių nuotraukų įamžinimo procesas?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Nuo 2022 metų Adomas Taraskevičius keleivius kviečia į „Pasakojantį traukinį“. Tačiau šiemet, artėjant tradicinei Grybų šventei, Adomas Taraskevičius paskelbė, kad savivaldybė jo paslaugų nebesamdo – vietoje to planuoja organizuoti savo traukinį su panašia programa. Kauno IX forto muziejuje atidaryta paroda „Lietuvos partizanų batuose…“. Joje pristatomas ginkluotas pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui – Lietuvos partizaninis karas.AP galerija išleido naują leidinį – pirmąją grafikės ir tapytojos Dalios Mažeikytės poezijos knygą „Liepsnų vartai“. Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Šiandien prasideda festivalis „Transformacijos“. Šiemet – daugiau kūrėjų bei daugiau galimybių patirti ne tik meną, bet ir istorinio pramonės objekto atmosferą.„Geriausi poetai nesirenka lengvų kelių. Marius Burokas taip pat nusprendė eiti sudėtingesniu keliu. Jis sėdo rašyti naujų, tokių eilėraščių, kokių dar nebuvo rašęs“, – apie knygą „Seismografas“ sako poetas Mantas Balakauskas.Šiauliai jau ne vienerius metus puošiami grafičiais. Įvairiose miesto erdvėse jų galima suskaičiuoti net keliasdešimt. Šiemet menininkai Šiaulius papuošė dar keliais naujais kūriniais.Prieš metus Vilniaus savivaldybė pradėjo nulinės tolerancijos grafičiams politiką – už daugiau nei pusantro milijono eurų imtasi masinio miesto sienų valymo. Tuomet kilo diskusijos: ar griežtas draudimas sumažins grafičių, ar tik pastūmės kūrėjus į pogrindį. Šiandien, po metų, galime klausti – kokie pasiekti rezultatai ir kaip šią politiką vertina gatvės menininkų bendruomenė?Rytoj minėsime Baltijos kelio sukaktį ir Ribentropo–Molotovo pakto metines. Kaip traumuojančios patirtys veikia ne tik tuos, kurie jas išgyveno, bet ir jų vaikus bei anūkus?Šią vasarą Europos Sąjungoje įsigaliojo Prieinamumo direktyva – teisės aktas, kuris įpareigoja leidėjus skaitmeninius leidinius rengti taip, kad jais galėtų naudotis visi skaitytojai, įskaitant turinčius regos ar skaitymo sutrikimų. Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos audiosensorine biblioteka pristatė pirmąjį įtraukųjį Lietuvos muziejų elektroninį leidinį „Pasaulio dydžio Lietuva“, pasakojantį apie lietuvių migracijos istoriją.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Jautrumo gravitacija“ – tai trečioji šiuolaikinio šokio choreografo, aktoriaus, režisieriaus Andriaus Pulkauninko vilnietiškoji saga, skirta inteligentiškam Antakalniui. Kokios priežastys lėmė menininko pasirinkimą perteikti siurrealistinį Vilnių? Pasakoja Karina Metrikytė.Užsienio kultūros apžvalgoje: apie klimato kaitos poveikį architektūriniam paveldui Burkina Fase, po dešimtmečio pertraukos sugrįžtančią Aleksandrijos bienalę Egipte bei naujus į Kembridžo žodyną įtrauktus terminus, įskaitant slengą. Pasakoja kolega Rytis Skamarakas.„Muzika yra kalba. Aš prioritetą teikiu žmogaus jausmams, prigimčiai, kas yra ne madinga, o amžina“, – sakė vienas ryškiausių Lietuvos kompozitorių Anatolijus Šenderovas, kurio 80-metį šiandien minėtume.M. K. Čiurlionio gimtadienį ir Kultūros dieną Lietuvos vyriausybė kviečia paminėti ypatingai – burtis į plačią edukacijų programą. Koks šio kvietimo tikslas ir kokią naują tradiciją siekiama sukurti? Pokalbis su Premjero patarėju kultūros klausimais Matu Drukteiniu ir edukacinių projektų autoriais.Šiandien sostinės galerijoje „Meno niša“ atidaroma Nacionalinės premijos laureato, scenografo, dokumentininko, tapytojo Gintaro Makarevičiaus paroda „Apkabink save manimi“. Pokalbis su kūrėju.Kaip šiandien švęstume Čiurlionio gimtadienį? To klausia įvietintos šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzika erdvėje“, šiandien prasidedantis Plungėje ir kviečiantis keliauti M. K. Čiurlionio pėdsakais. Pasakoja festivalio meno vadovės Marta Finkelštein ir Agnė Matulevičiūtė. Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.ChatGPT, DeepL, Claude tikriausiai yra daugumai girdėti dirbtinio intelekto produktų pavadinimai. Su jais galime rinkti ir apdoroti informaciją, atlikti greitus vertimus ar redaguoti tekstus. O kaip galime šias technologijas pritaikyti užsienio kalbų mokymuisi?Trečius metus Panevėžyje veikiantis kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ įsikūręs buvusioje visuomenininko Juozo Čerkeso sodyboje. Šią paslaptingą, intriguojančią ir daug kam vis dar nežinomą asmenybę geriau pažinti padės naujas interaktyvus kultūrinis maršrutas „Sugrąžinta istorija“.Murano stiklo menas – šimtmečius, dažniausiai vyrų amatininkų puoselėjama tradicija. Jau kelerius metus šio nelengvo meno mokosi ir Italijos lietuvė Ugnė Gelgotaitė.Vilniuje pradedami griovimo darbai – Vokiečių g. 13A griaunamas buvęs darželio-mokyklos pastatas. Bus siekiama atkurti Vilniaus Didžiosios sinagogos teritoriją. Diskusijos dėl Didžiosios sinagogos įamžinimo tęsiasi jau ne vienerius metus. Dar 2020-aisiais buvo sutarta, kad teritorijoje bus kuriamas memorialinis skveras su lauko ekspozicija, bet nebus statomi jokios paskirties pastatai. Tuometinis meras Remigijus Šimašius žadėjo, kad sinagoga bus įprasminta iki 2023-ųjų, kai Vilnius šventė savo 700 metų jubiliejų. Kaip iš tikrųjų bus įamžinta Didžioji sinagoga ir kokią vietą ji užims šiuolaikiniame Vilniuje?Vinco Grybo memorialinį muziejų planuojama atskirti nuo Jurbarko krašto muziejaus – tokį sprendimą savivaldybė svarsto priimti dar šį mėnesį. Ar atsiskyrimas sustiprins Jurbarko kultūros lauką, ar, priešingai, jį suskaidys?Dešimtas vaikas šeimoje. Fiziškai stipri, guvi, atkakli, užsispyrusi, lakios fantazijos – taip Valerija Čiurlionytė pristatoma šiemet išleistoje knygoje „Čiurlioniai ir Druskininkai“.Ved. Justė LuščinskytėRoberto Riabovo/BNS nuotr.

Spaudos apžvalga.„Dėl kontroversiškų veiksmų ir retorikos jie vadinti ikonoklastais, komunistais, fašistais, anarchistais, nihilistais, kurie griauna nusistovėjusias socialines struktūras ir skatina chaosą bei prievartą“, – apie 50-metį mininčia grupę Sex Pistols sako filosofas Aldis Gedutis.„Tai mano noras prisidėti prie Ukrainos pergalės“, – sako režisierius Valentinas Masalskis. Jis su jaunaisiais ukrainiečių aktoriais kuria spektaklį „Paukštyno bendrabutis“ pagal lietuvių dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus pjesę. Agnės Bukartaitės pasakojimas.Šios savaitės LRT KLASIKOS koncertų apžvalga su Gabija Narušyte.Naujoji kultūros atašė Prancūzijoje Eglė Čepaitė – apie naujas idėjas, sau keliamus tikslus ir galimus iššūkius.Šiandien Lietuvoje prasideda du kino festivaliai: Vilniuje „Baltijos kino dienos“, Nidoje – „Baltijos banga“.Daugelis vasaros koncertų neriboja žiūrovų amžiaus. Ar garsiai kalbantys vaikai nesukelia nepatogumų kitiems žiūrovams? Ar reikėtų galvoti apie specialias tokių renginių lankymo taisykles? Pokalbyje dalyvauja Lietuvos tėvų forumo narys Kęstutis Mikolajūnas, Kristoforo orkestro vadovas ir Thomo Manno festivalio administratorius Nerijus Masevičius bei Pažaislio muzikos festivalio projektų kuratorė Lina Krėpštaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Devynioliktame amžiuje gyvenusio lietuvių tautosakininko Antano Juškos knyga turi intriguojančią istoriją. Juška, pasišventęs gelbėti lietuvių kalbą, užsirašinėdavo žodžius, tarp jų ir dainas, suorganizavo, ko gero, pirmąjį dainų konkursą Lietuvoje. Jo dainų rinkinys išleistas spaudos draudimo laikotarpiu ir slapta atgabentas į Lietuvą vienai iš jo konkursų laimėtojų. Ta pati knyga nuskendo kartu su Titaniku, o maždaug prieš dešimtmetį iš jo iškelta. Plačiau Ieva Radzevičiūtė.

Spaudos apžvalga.Tęsiame pasakojimų ciklą, skirtą paminėti šimtuosius ANBO ir Lietuvos kūrėjų metus. „Jeigu yra noras skraidyti, nors mažiausias – pabandykit. Nesvarbu, su kokiu orlaiviu, nes aš tikiu, kad aviacija yra užkrečiama“, – sako jaunoji pilotė Elzė Maslauskaitė.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Eglės Baliutavičiūtės parengtoje knygų apžvalgoje – apie italų rašytojo Paolo Cognetti „Žemai Slėnyje“ ir airių autoriaus Paulo Lyncho „Pranašų giesmę“.Savaitgalį, per Zarasų miesto šventę, buvo pristatyta skulptoriaus Mykolo Saukos „Liudytoja“. Nors prieš tai kūrinys sulaukė nemažai kritikos ir net išpuolių, oficiali atidarymo akimirka vis tiek įvyko. Ar šis atidarymas pakeitė bendruomenės nuotaikas?Šiandien Vilniuje prasideda 26-asis tarptautinis edukacinis šiuolaikinio šokio renginys „Summer Dance Intensive Vilnius“. Šių metų programoje pristatoma speciali Baltijos šokio tinklo iniciatyva, skirta Baltijos regiono šiuolaikinio šokio tapatybės tyrinėjimui.Kultūros ministerijos konkursą eiti kultūros atašė pareigas Lietuvos diplomatinėje atstovybėje Jungtinėse Valstijose laimėjo rašytoja, žurnalistė Akvilė Kavaliauskaitė. Ar kultūra gali tapti tokia pat svarbia Lietuvos ir JAV santykių stiprinimo priemone kaip politika ar ekonomika?Domanto Razausko muzikinės naujienos. Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Tęsiame Lietuvos aviacijos 100-mečiui skirtą pasakojimų ciklą. „Skrydis oro balionu yra geriausias būdas skraidyti“, – sako oreivė Agnė Simonavičiūtė. Ji – pasaulio ir Europos oro balionų čempionatų prizininkė. Apie keliavimas oro balionais Lietuvoje ir užsienyje bei įvairiausias oro balionų pilotavimo subtilybes pasakoja Vesta Vitkutė.Užsienio kultūros apžvalga: diskusijos dėl nuogo kūno vaizdavimo viešosiose erdvėse Danijoje, teisiniai iššūkiai, lydintys žaislų dizaino fenomeną Labubu, ir žinios apie naująjį Taylor Swift albumą. Pasakoja Justė Luščinskytė.Gedimino paminklo Vilniuje autoriui, didžiąją gyvenimo dalį Niujorke praleidusiam skulptoriui Vytautui Kašubai – 110. Menininką prisimena menotyrininke dr. Simona Makselienė. Šiandien nuo vidurdienio iki rytojaus vidurdienio visi kviečiami į M. K. Čiurlionio muziejų giedoti sutartinių. Apie muzikinį maratoną „Suburtynė“ pasakoja jo organizatorė Skaidra Jančaitė.Šiemet minime 500-ąsias Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo metines. Kokią reikšmę šis įvykis turėjo Lietuvai, kodėl turime prisiminti ir Karaliaučiaus universitetą? Pokalbis su istoriku Vasilijumi Safronovu.Į kokią Žolinės šventę visus žolinėtojus kviečia VU Botanikos sodas? Kuo svarbios vaistažolės sprendžiant žmogaus sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo problemas? Pokalbis su VU Botanikos sodo atstove Aida Dobkevičiūte ir VU dėstytoju, gydytoju Elmantu Pocevičium.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.Mados žurnalistė Deimanė Bulbenkaitė komentare klausia, kodėl Lietuvoje taip trūksta mados pristatymų?Kauno rajone, Domeikavoje, rodomas spektaklis, kuriuo siekiama mažinti socialinę atskirtį Lietuvoje. Jame vaidina ne profesionalūs aktoriai, bet gyventojai iš skirtingų visuomenės grupių ir profesijų.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Nuo spalio bus pradėta Druskininkuose esančių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio namų - muziejaus rekonstrukcija. Ar prastos būklės muziejus tinkamai reprezentuoja Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą ir kodėl nespėta muziejaus rekonstruoti iki jubiliejinių Čiurlionio metų? Pokalbis su Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinės direktorės pavaduotoja muziejinei veiklai dr. Virginija Vitkiene, menotyrininke Ramute Rachlevičiūte ir menotyrininke bei gide po Druskininkus Aušra Česnulevičiene.„Lietuvoje bendruomeniškumas yra stipresnis“, – sako Kaune gimusi architektė Vytautė Tabbenor. Po beveik dviejų dešimtmečių praleistų Anglijoje, ji su šeima nusprendė apsigyventi Tauragėje. architektė tapo „Kartų ąžuolo“ projekto autore.Vilniuje tryliktus metus vyksta klasikinės muzikos festivalis „Vivace Vilnius“, daug dėmesio skiriantis jaunų muzikantų meistriškumui kelti. Pokalbis su festivalio organizatore Egle Jarkova ir pianiste Liepa Elžbieta Dvarionaite.Ved. Donatas Šukelis

Spaudos apžvalgoje - kultūros ir meno mėnraščio „Kultūros barai" jungtinio liepos ir rugpjūčio numerio apžvalga.Kaune ir Kauno rajone prasideda septintą kartą rengiamas scenos menų festivalis „Contempo". Visą savaitę neįprastose erdvėse žiūrovai kviečiami į performanus, šokio, teatro, šiuolaikinio cirko ir akrobatinius pasirodymus.Vytauto Bikulčiaus knygų apžvalga. Joje - Claireʼės Kilroy romanas „Vaikų žaidimas" ir Kim Ho-Yeon romanas „Mažų stebuklų krautuvėlė".Šią savaitę, Anykščių rajone esančiuose Niūronyse įsikūrusiame Arklio muziejuje vyksta dvyliktasis dailininkų pleneras, kuriame dėmesys ne tik tradicinei tapybai ir grafikai, bet ir tradiciniams amatams, tautiniams šokiams ir dainoms bei ypatingas dėmesys istorijai ir gamtai. Pokalbis su plenero organizatoriumi Donatu Iniu ir kanklių meistru Skalmantu Barkausku.Šiandien prasideda lituanistinių mokyklų iš įvairių Europos šalių stovykla, kurios dalyvauja beveik 100 vaikų iš 10 šalių Stovyklos tema - valstybingumo pamatai: suverenitetas, kalba, kultūra.Kaip keičiasi vestuvinių suknelių ir kostiumų mados, kiek įtakos šventinei aprangai turi tvarumo idėjos? Pokalbis su dizainere Rimante Rimgailaite, sukūrusia aprangą jauniesiems iš panaudotų tablečių pakuočių.Vakar būdamas 83-ejų mirė žinomas amerikiečių teatro režisierius Robertas Wilsonas. Režisieriaus sukurtus darbus Lietuvos žiūrovai galėjo išvysti ir mūsų šalies teatrų scenose. Pokalbis su Kauno dramos teatro vadovu Egidijumi Stanciku, teatro kritiku Vaidu Jauniškiu ir aktoriumi Dainiumi Svobonu.Apie specialią LRT Klasikos laidos „Pakeliui su klasika" transliaciją iš Merkinės pasakoja Gabija Narušytė ir Marius Eidukonis.Ved. Donatas Šukelis

Spaudos apžvalga.Šiek tiek daugiau nei prieš metus įkurtas Kauno jaunimo simfoninis orkestras „Da Capo Al Fine“ šią vasarą pluša iš peties – įrašinėja Juozo Naujalio simfoninę kūrybą, kurios akcentas – simfoninė poema „Ruduo“. Pasakoja Skirmantė Javaitytė.Užsienio kultūros naujienose: apie dėl cenzūros atšauktą dailininkės Amy Sherald parodą JAV; sumažėjusį jaunimo ir užsienio svečių susidomėjimą Tate galerija Londone; žvilgsnis į Honkonge nykstančią madžongų gamybą rankiniu būdu. Pasakoja kolega Rytis Skamarakas.Daugiau kaip prieš metus trys garsių rašytojų memorialiniai muziejai perduoti viešajai įstaigai „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“. Kas vyksta Pamėnkalnio gatvėje, ar šios erdvės gyvos? Pokalbis su įstaigos direktore Rūta Elijošaityte-Kaikare.Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, viena reikšmingiausių salių krepšinio varžyboms ir koncertams sovietmečiu, jau du dešimtmečius griūna dėl nesibaigiančių nesutarimų ir sprendimų stygiaus. Ar naujasis Vyriausybės sprendimas išjudins procesus iš mirties taško? Pokalbyje dalyvauja Premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Gediminas Černiauskas, Seimo narė, praėjusios kadencijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė, Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė ir Lietuvos žydų kultūros paveldo kelio asociacijos pirmininkas Daumantas Levas Todesas.Visaginas pradeda švęsti 50-ąjį miesto gimtadienį. Apie jubiliejinį tarptautinį festivalį –pokalbis su Visagino kultūros centro laikinai einančia direktoriaus pareigas Jurgita Skiotyte-Norvaišiene.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.Skaitmeninės rinkodaros eksperto Dariaus Gerulio komentaras apie kūrėjų šokį pagal socialinių tinklų dūdelę.Šiandien, liepos 29-ąją minimos Simono Dacho gimimo 420-osios gimimo metinės. Rugpjūčio 1-ąją, kai Klaipėda švęs miesto įkūrimo šventę, jos programoje taip pat gausiai minimas poetas, baroko epochos genijus Simonas Dachas: tai ir edukacijos, paroda, filmas, ir orientacinis žaidimas, ir koncertas. Agnės Bukartaitės pasakojimas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Asociacija LATGA paskelbė populiariausių praėjusiais metais bibliotekose autorių ir knygų dešimtukus. Pokalbis su populiariausiais rašytojais Irena Buivydaite, Žilvine Petrauskaite ir Tomu Dirgėla.Šią savaitę Leliūnuose, Utenos rajone, Vytauto Valiušio keramikos muziejuje vyksta tarptautinis simpoziumas „Tradicinės keramikos formos ir spalvos“. Pokalbis su Lietuvos nacionalinio kultūros centro tautodailės specialiste Jūrate Kluone.Neseniai suremontuotas Klaipėdos švyturys nebus atveriamas visuomenei. Pokalbis su Lietuvos transporto saugos administracijos komunikacijos skyriaus vadove Egle Kučinskaite ir Lietuvoje švyturių istorijos tyrinėtoju Aidu Jurkštu.Ved. Donatas Šukelis

Pirmieji popiežiaus Leono XIV-ojo mėnesiai prie apaštalo Petro laivo vairo – kokiu keliu pasuks Katalikų Bažnyčia? Apie tai šiandien kalbėsime vedamojo skiltyje.Apie popiežiaus Leono vasarą - pokalbis su laidos svečiu, kultūros istoriku Vytautu Ališausku.Spaudos apžvalgą parengusi Rosita Garškaitė-Antonowicz papasakos apie Lenkijoje minimas garsaus Solidarumo laikų kunigo ir filosofo Jozefo Tischnerio 25-ąsias mirties metines.„Ex cathedra": popiežiaus Leono XIV žinia 5-osios Pasaulinės senelių ir pagyvenusių žmonių dienos proga.Kunigas Mozė Mitkevičius apie Jėzaus palyginimus.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža „Vasaros dovana“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalga. Rokiškio rajone, Jūžintuose, atkasus dvylikos pokario partizanų palaikus, antropologai ieško atsakymų, kas tiksliai rasta, kokia jų istorija.Manto Balakausko knygų apžvalga. 14-ąjį kartą Tauragėje prasidėjo poezijos ir dainų festivalis „Prie garažų“. Renginyje šiemet atidaryta fotografijų paroda „Garažų vyrai“, kurioje bandoma suvokti vyriškumą ir garažų vaidmenį vyrų gyvenime.Nacionalinė biblioteka pristato naują paslaugą – konsultacijas gyventojams apie skaitmeninį saugumą. Kiek mes iš tikrųjų pasiruošę kibernetinėms grėsmėms?Rytoj, liepos 26-ąją, minėsime 150-ąsias Karlo Gustavo Jungo – gimimo metines. Kuo šiandien gali būti aktualios Jungo idėjos, kai gyvename skaitmenizacijos, karo, klimato krizės ir tapatybių susidūrimų laikotarpiu? Įvyko steigiamasis Lietuvos fotografijos meno draugijos susirinkimas. Jame pasirašyta steigimo sutartis, patvirtintos būsimos veiklos gairės, išrinkta valdyba bei draugijos pirmininkas. Fotografijos bendruomenė bendru sutarimu nusprendė, kad draugijai vadovaus fotografas Artūras Morozovas.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga. Panevėžys vėl tapo alternatyvios kūrybos epicentru. Dešimtmetį minintis festivalis „Iškrovos“ kviečia į savaitę, kupiną gyvos ir elektroninės muzikos, meno ir industrinės jėgos. Festivalyje svečiuojasi kolegė Evelina Povilavičiūtė. Užsienio spaudos apžvalgoje – byla Hagoje dėl sistemingo Ukrainos kultūros paveldo grobstymo, Prancūzijoje suvalgytas milijonų vertės meno kūrinys ir paslaptingai į Metropoliteno muziejų patekusios „Rolling Stones“ gitaros istorija. Pasakoja Justė Luščinskytė. Prieš 90 metų buvo įkurtas Lietuvių tautosakos archyvas, jo lobiai šiandien pristatomi Valstybės pažinimo centro parodoje.  Naujame poezijos rinkinyje „Seismografas“ poetas Marius Burokas jautriai ir skausmingai fiksuoja vidinio ir globalaus pasaulio drebėjimus. Pokalbis su autoriumi.  Praėjusią savaitę festivalio „Midsummer Vilnius“ žiūrovai, norėdami patekti į Violetos Urmanos ir Alfredo Nigro koncertą, valandą laiko stovėjo eilėje lietuje, dalis bilietus nusipirkusių žmonių net ir pavėlinus koncertą į jo pradžią nespėjo. Šiandien „Midsummer Vilnius“ vyks trijų operos žvaigždžių Edgaro Montvido,  Andrey Bondarenko ir Lauren Fagan pasirodymas. Ar festivalis pasimokė iš savo klaidų ir užkirs kelią panašiam incidentui? Kodėl apskritai susiklostė tokia situacija ir kaip tokio elgesio su publika galima išvengi ateityje? Kodėl paaugliai internete seka srauto transliuotojus, vadinamus „strymerius“? Kodėl nereikšmingas kasdienybės akimirkas transliuojantys žmonės sulaukia milijonų sekėjų, kokios jų populiarumo priežastys?Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.Kuo ypatinga jūrinė kultūra ir jos specifinis žargonas?Kauno fotografijos galerijoje veikia vokiečių fotografo Winfriedo Bullingerio paroda „Struktūros gyvenimui / Vietinė architektūra Afrikoje“.Muzika darbe – kada ji padeda susikaupti, o kada blaško?Skalvijos kino centre nuo šiandien rodoma filmų programa „Vieniši miestai, pasiklydę žmonės“.Visai neseniai iš spaustuvės iškeliavo knyga „Šyvio šokdinimo tradicija“. Kokių naujų faktų atskleidžia knygos autoriai?Italijos Kazertos karališkieji rūmai, sulaukę didelio pasipiktinimo, atšaukė Vladimirui Putinui artimo rusų dirigento Valerijaus Gergijevo koncertą.Kuršių mariose 13-ąjį kartą organizuojama tradicinių ir istorinių laivų regata „Burpilis“.Jūros šventės metu bus galima aplankyti parodą „Du kartus aplink pasaulį burlaiviu „Moshulu“, pasakojanti apie šešiolikmetį Vytautą Bagdanavičių, buriniu laivu apiplaukusį Žemės rutulį.Netoli Nidos ant vandens įsikūrė Augusto Serapino kūrinys „Sporto barža“.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.„Vasara – intensyviausias trumpalaikės nuomos metas. Butai kelioms dienoms yra atskiras unikalus architektūros pasaulis, mažai nagrinėtas, bet fantastiškai įdomus“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.Vilniaus miesto muziejaus Medinės architektūros centre iki liepos 27 dienos galima apžiūrėti Eugenijos Martinaitytės piešinių ir tapybos darbų parodą „Prisiminus senąjį Žvėryną“, kurioje rodomi darbai, kurti iki 1990-ų metų. Kokius vieno gražiausių sostinės rajono fragmentus, keliančius džiugesį ir liūdesį, fiksuoja dailininkė? Kodėl Žvėrynas tapo jos kūrybos epicentru ir kaip kūriniuose atsispindi sustojęs senojo Žvėryno laikas?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Agne Daniule.Vyriausybė patvirtino Nepalūžusių moterų metų minėjimo planą – 2027-aisiais bus pagerbtos trys iškilios moterys: Dalia Grinkevičiūtė, Lidija Meškaitytė ir Liūnė Sutema, minint jų 100-ąsias gimimo metines. Tačiau šis sprendimas kelia ir klausimų: kodėl trys moterys minimos bendrai, o ne kiekviena atskirai? Kiek mūsų viešojoje atmintyje apskritai girdime moterų balsus?Čekijoje, Bohemijos regione, greitkelio statybų metu atrasta išskirtinė 2200 metų senumo gyvenvietė, susijusi su Gintaro keliu. Aptikta tūkstančiai monetų, gintaro dirbinių, keramikos, šventyklų ir gamybinių pastatų pėdsakai. Kiek šis atradimas reikšmingas Baltijos šalims, o ypač Lietuvai? Ar tai keičia mūsų supratimą apie senovinius prekybos kelius?Šie metai poilsiautojus verčia keisti įpročius ir maršrutus, galbūt Neringa gali pasiūlyti kai ką daugiau nei lepų mėgavimąsi saule ir jūra. Kartu su gide ir gamtininke Aušra Feser, kolegė Agnė Bukartaitė ieško lietuviškos vasaros pliusų.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalgoje – literatūros, kritikos ir eseistikos mėnraštis „Metai“.„Tapau tik tada, kada gerai jaučiuosi“, – sako Olandijoje, Bureno mieste gyvenanti ir dirbanti dailininkė Raimonda Grikšaitė.„Melas sau, melas visuomenei“ – taip naujausią knygų apžvalgą apvadino Eglė Baliutavičiūtė.Praėjusią savaitę išnagrinėtos dvi administracinės bylos, kuriose buvo ginčijami Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus sprendimai dėl gatvių pavadinimų Radviliškio rajono ir Visagino savivaldybėse. Abiem atvejais centro vadovo sprendimai pripažinti teisėtais ir pagrįstais – Visagine per tris mėnesius turėtų nelikti Tarybų, o Gražionyse – kolūkio pirmininko L. Radėno vardą turėjusios gatvės.Atlikti Prezidento Valdo Adamkaus ir buvusios ministrės pirmininkės Kazimiros Prunskienės genealoginiai tyrimai atskleidė įdomių istorinių detalių. Adamkui priskirta kilmė iš senos bajorų giminės, o Prunskienės atveju nustatyta, kad jos šeima patyrė sovietines represijas, tačiau kilmingų protėvių kol kas nerasta.Per pirmuosius trejus darbo metus net iki 50 procentų jaunų mokytojų palieka švietimo sistemą. Nors apie mokytojų trūkumą kalbama jau ne vienerius metus, vis dar kyla klausimas – kodėl taip sunku ne tik pritraukti, bet ir išlaikyti jaunus specialistus mokyklose?Liepos 17–20 dienomis į Šiaulių kraštą, Kelmę ir Raseinius sugrįžta „Bažnyčių naktys“.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Apie naujausią Dainos Opolskaitės novelių rinkinį „Plyšys danguje“ su autore kalbasi literatūrologė dr. Dovilė Kuzminskaitė.Užsienio spaudos apžvalga. Pasakoja Rytis Skamarakas.Senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ pradeda Motiejui Kazimierui Sarbievijui skirtų poezijos ir muzikos vakarų ciklą „Lietuvos baroko Horacijus“. Pasakoja Renata Dubinskaitė.Menininkas iš Nigerijos Samulis Semako Vittu parodoje Tumo galerijoje kalba apie prarastą namų jausmą, atmintį, tradicijas ir tapatybę, apie tylų pažįstamo pasaulio nykimą. Plačiau apie tai – parodos kuratorė Justė Buslavičiūtė.Kur dėti vaikus vasarą? Šią didžiausią problemą kasmet sprendžia tėvai. Ar vaikų stovyklos gali padėti? Ar tai nėra per brangi pramoga? Ką veikia vaikai stovyklose? Kalbėsime su „Lietuvos atgaja“ stovyklos vadove Ieva Stogevičiūte ir tėvais Neringa Kažukauskaite ir Ainiumi Lašu.Tūkstančiai Pietų Europos miestų ir salų gyventojų protestuoja prieš masinį turizmą. Kokios didžiausios problemos kyla, ar žalos neatsveria nauda ir kokie sprendimai galėtų būti? Klausiame LRT bendradarbės Ispanijoje Kristinos Nastopkaitės.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.„Kasmet visa Lietuva ne savo noru laiko brandos egzaminus, tik niekaip nesugeba parodyti svarbiausio brandos požymio – gebėjimo atsieti rutininius procesus nuo konceptualiųjų“, – komentare sako Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Kauno miesto parkuose jau antrus metus populiarumo nestokoja inventoriaus skolinimosi stotelės.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Agne Daniule.Kai 2022 metais pasirodė pirmieji viešai prieinami generatyvinio dirbtinio intelekto įrankiai, viešojoje erdvėje greitai pasklido prognozės: vienos iš pirmųjų profesijų, kurių gali nelikti, esą bus vertėjai ir kalbininkai. Tačiau praėjus keleriems metams aiškėja visai kitoks vaizdas – kalbos ir vertimo specialistų svarba ne tik nemažėja, bet kai kuriais atvejais netgi tampa strategiškai svarbia. Kodėl taip nutiko?Pasirašytas svarbus ketinimų protokolas tarp Nagojos miesto muziejaus ir Lietuvos nacionalinio muziejaus – 2026 metų rudenį Japonijoje bus pristatyta paroda „Lietuva – dainos, aidinčios Baltijos miškuose“. Ką ši paroda reiškia Lietuvos kultūros sklaidai tarptautinėje erdvėje ir kaip pavyksta užmegzti ryšį tarp dviejų istoriškai ir geografiškai tolimų šalių?Vingio parke turėjo įvykti koncertas „One World Rock Fest“, skelbęs: „Scenoje gros žinomos roko grupės iš Lietuvos, Europos, Ukrainos. Laukiama daugiau nei 10 000 dalyvių“. Tačiau tokiais pažadais lankytojus kviečiantis renginys, į kurį parduodami bilietai nuo 61 iki 101 euro, dar vakar nebuvo paviešinęs jokios programos. LRT KLASIKAI pradėjus domėtis situacija, kodėl likus 5 dienoms iki koncerto dar nėra paviešintas nė vienas koncerte grosiantis atlikėjas, rengėjai vakar pavakarę pakeitė renginio datą iš liepos 19 d. į rugsėjo 20 d.Mažeikiuose pirmą kartą šalia dailininko Alfonso Dargio originalių paveikslų pristatomi ir jų taktiliniai atvaizdai, leidžiantys meno kūrinius pažinti per lytėjimą. Kodėl tokie projektai Lietuvoje vis dar išlieka vienetiniai?Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Apie dialogą su Šilavotu kaip kūrybos ir atminties vietą pasakoja Karina Metrikytė.Užsienio spaudos apžvalga. Pasakoja Justė Luščinskytė.„Samurajus neturi tikslo, jis turi kelią. Galėtume ir šiandien daugiau galvoti apie sąmoningą buvomą, o ne rezultatą“,- sako Palangos gintaro muziejaus direktorė dr. Sigita Bagužaitė-Talačkienė ir kviečia į parodą „Samurajų lobiai“.Ar griūvantys Vilniaus koncertų ir sporto rūmai taps dar vienu šimtmečio projektu? Kokia ateitis jų laukia? Diskusija su paveldo ekspertais ir politikais.„Mūsų tapatybės paieška ir apsauga šiandien yra svarbiausias klausimas Ukrainos meno aplinkai“,- tvirtina Ukrainos teatro kūrėjai, atvykę į pirmą bendrą parodą „Teatro scenos personažai: Ukraina – Lietuva“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.„Viena dilema, kurią ilgainiui reikės spręsti kultūros ministrui (nebūtinai dabartiniam) – ar į nacionalinės kultūros kanoną turėtume įsileisti popkultūrą ?“ – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra pagerbia vieną iš trijų pagrindinių muziejaus istorinių asmenybių – prieš 140 metų gimusį prezidentą Aleksandrą Stulginskį.Klasikos koncertų salės apžvalga su LRT Klasikos redaktore Agne Daniule.Kol abiturientai galvoja, kur nori studijuoti, jaunimui su negalia dažnai tenka galvoti – kur gali. Ar aukštosios mokyklos iš tiesų atviros visiems? Kokį kelią turi nueiti žmogus su negalia, kad pasiektų aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje?Kaune, Laisvės alėjoje, veikiančiai „Vilties“ vaistinei sukanka 100 metų. Tai ne tik ilgaamžė vaistinė, bet ir reikšmingas miesto kultūrinio, architektūrinio bei socialinio paveldo objektas. Tačiau ar tokios vietos Lietuvoje šiandien vertinamos kaip kultūros paveldas?Vokietijos prezidentas Nidoje apdovanojo ilgametę Thomo Manno muziejaus vadovę Vitaliją Teresą Jonušienę.Ved. Justė LuščinskytėNuotr. aut. I. Jokužytė

Spaudos apžvalga;Kaune pradėtas tarpukario modernizmo architektūros integruoto valdymo plano atnaujinimas. Šio proceso tikslas – suderinti paveldo apsaugą su miesto plėtra, miestiečių poreikiais ir gyvenimo kokybe;Vytauto Bikulčiaus parengta knygų apžvalga;Šiandien Čekijos Karlovy Vary mieste prasideda 59-asis tarptautinis kino festivalis. Festivalio metu vyks dviejų lietuvių režisierių filmų premjeros - tai Vytauto Katkaus debiutinis ilgametražis filmas „Svečias“ - jis varžysis svarbiausioje – pagrindinėje – konkursinėje programoje, o Gabrielės Urbonaitės „Renovacija“ – „Proxima“ konkurse;Rytoj, Druskininkuose, bus atidengiamas paminklas poetui Justinui Marcinkevičiui. Skulptoriaus Vidmanto Gylikio ir architekto Lino Krūgelio sukurta skulptūra „Giedantis paukštis“ buvo sukurta Lietuvos rašytojų sąjungos skelbtam konkursui Justino Marcinkevičiaus atminimui įamžinti. Konkursas buvo paskelbtas, planuojant paminklą poetui statyti Vilniuje. Pokalbis su Druskininkų meru Ričardu Malinausku, menotyrininke Ramute Rachlevičiūte ir skulptūros autoriumi, skulptoriumi Vidmantu Gylikiu;Kas dveji metai į Klaipėdą grįžta tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“. Šiųmečio „Šermukšnio“ programą galima apibūdinti lakoniškai – „Sugrįžimai ir atradimai“, - sako programos koordinatorius Arūnas Peštenis;Rytoj, Nidoje prasidės festivalis „N žemė“. Šiemet, ramiam ir kokybiškam poilsiui, festivalis kviečia į dvasinę, garsinę ir kultūrinę kelionę. Šiųmečio festivalio tema – „Čiurlionio Raga“. Pokalbis apie festivalį su festivalio vadovu Mindaugu Bačkumi ir svečiu iš Indijos, muzikos instrumento sitaro meistru Imran Khan;LRT Klasikos transliaciją iš Sofijos festivalio Kuliuose pristato Gabija Narušytė ir Jolanta Kryževičienė.Ved. Donatas Šukelis

Spaudos apžvalga.Žalgiriai – vienas žaliausių mikrorajonų Tauragėje. Jis saugoja ir ypatingas istorijas apie gyventojų kasdienybę, vaikų žaidimus. Menininkė Evelina Šimkutė visas istorijas bei informaciją renka taikydama gyvojo archyvo metodą.„Atsargumas, neskubėjimas ir kantrybė“ – tokius svarbiausius diplomatinės kalbos aspektus įvardija diplomatas Tadas Kubilius. Kiek diplomatijoje gali pasakyti kūno kalba, tyla ir sakiniai tarp eilučių?Kokia kultūra yra svarbi Palangos kurortui ir kodėl Jono Šliūpo muziejuje nerandame Jono Šliūpo?Kaip pluoštinės kanapės gali virsti tvarios ir ekologiškos architektūros žaliava? Lietuvės Viltės Adomavičiūtės projektas „Hempforma“ pateko į pasaulinio Naujojo europinio bauhauzo konkurso finalą.Parodoje „Punktyras“ – dailininkės Aleksandros Jacovskytės piešiniai, atlikti tušinuku ir pieštuku ant atsitiktinio, tuo metu po ranka pasitaikiusio popieriaus.Kaip pasitelkus dirbtinį intelektą kuriamas melagingas audiovizualinis turinys? Diskusijoje dalyvauja Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Lina Bušinskaitė, Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius, portalo LRT.lt vyriausias redaktorius Mindaugas Jackevičius.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.„Jei norisi saugumo, tradicijos, įprastumo ir pan., liaudies nuomonės verta paisyti. Bet jei norisi naujumo, originalumo, maišto, neįprastumo ir kt., neverta kreipti į ją dėmesio“, – komentare sako filosofas Aldis Gedutis. Jis pristato tris meninio populizmo atvejus.„Juozo Masiulio knygynas yra tarsi paskutinis Mohikanas“, – sako Karolina Masiulytė-Paliulienė. Juozo Masiulio knygynas yra vienas seniausių iki šiol veikiančių nepriklausomų knygynų Lietuvoje, tapęs neatsiejama Panevėžio miesto tapatybės dalimi bei gyvu atminimu apie svarbią knygnešystės, švietimo ir kultūros istoriją.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Vakar vakare Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre, paaiškėjo Nacionalinių architektūros apdovanojimų 2025 laureatai. Iš 125 paraiškų buvo išrinkti geriausi architektūriniai kūriniai devyniose kategorijose – nuo gyvenamųjų namų iki teorinės sklaidos.Kauno paveikslų galerijoje vyko žaismingas susitikimas su dizainere Rasa Balaiše. Ji skaitė paskaitą: „Žaislai ne tik vaikams: žaismingumo fenomenas daiktų dizaine“ ir pristatė parodoje „Pasaka. Vaikystė Lietuvoje vėlyvuoju sovietmečiu“ eksponuojamą didžiulį rekonstruotą žaislą-baldą Begemotą, tapusį lankytojų numylėtiniu.LRT KLASIKA kviečia dramaturgus, scenaristus, režisierius, garso menininkus ir visus kūrybingus žmones dalyvauti radijo pjesių konkurse – laukiami įvairaus žanro kūriniai, sukurti radijo teatrui: nuo dramos iki komedijos, nuo absurdo iki fantastikos.Šiandien prasideda jau šeštą kartą vykstantis nemokamų kultūros renginių ciklas „Gilios upės tyliai plaukia 2025“. Šiemet programa iš įprastos vietos po Liubarto tiltu persikelia į naują lokaciją – Vilniaus geležinkelių muziejaus Bėgių parko angarą. Ką reiškia kultūros renginius perkelti iš centrinės, atviros miesto erdvės į labiau uždarą, galbūt mažiau pažįstamą lokaciją?Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Fotomenininkė Justina Tulaitė pristato Ignalinos apylinkėse gimusią parodą „Šmėkščiojimai“.„Parodų sales paverčiau savo laboratorija ir ieškojau dūšelės“, – sako Vokietijoje gyvenantis ir didžiausią gyvenimo parodą pristatantis skulptorius Kęstutis Svirnelis. Anot kūrėjo, menas yra pats brangiausias jo hobis. Hobis, nes žmogus hobyje neparsiduoda.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Savaitgalį įvyko reikšmingas pokytis Lietuvos šiuolaikinio meno lauke: meno, rezidencijų ir edukacijos centras Rupert po daugiau nei dešimtmečio atsisveikino su Valakampiams ir ketina persikelti į sostinės centrą.Domanto Razausko parengtos muzikinės naujienos.Prienų rajone atidarytas „Buddhų parkas“.Kauno šokio teatras Aura ir choreografė Birutė Letukaitė atgaivino šokio spektaklį „Jūra“, dedikuotą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ajam jubiliejui.Ved. Karolina Bieliauskaitė

„Ar vis dar įmanomas dialogas tarp tų, kurie reikalauja nevaržomų asmeninių teisių ir laisvių, ir tų, kurių pagrindinės vertybės yra gyvybės šventumo gynimas ir pažeidžiamiausiųjų apsauga? Praėjusios savaitės parlamento balsavimai dėl abortų dekriminalizavimo ir pagalbinės savižudybės įstatymo atvėrė tokią plačią ir gilią Britanijos visuomenės lūžio liniją, kad sunku pasakyti, kaip ją įveikti." Plačiau - vedamojo skiltyje.Naujo „Kelionės“ numerio temas pristato žurnalo vyriausioji redaktorė s. Faustina Elena Andrulytė.Spaudos apžvalga: Leonas XIV ir Vatikano diplomatija (parengė Rosita Garškaitė Antonowicz).„Krikščioniškos minties“ puslapis: Stanley Hauerwas „Krikščionybė - tai nuotykis, ne religija“.Iš „Mažosios studijos“ archyvų: tėvas Antanas Saulaitis SJ apie vasaros Bažnyčią.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalga.Fotografas Mykolas Juodelė su Argentinos ir Peru lietuve Sandra Rivero pristato dokumentinės fotografijos parodą „Argentinos lietuviai: išvykimai ir sugrįžimai“. Joje nagrinėjama lietuvių diasporos Argentinoje istorija ir dabartis.Manto Balakausko knygų apžvalga.Pasvalyje vyksta medžio skulptorių simpoziumas „Apynio giesmės“. Jo tema šiemet pasirinkta iš krašto herbe pavaizduoto apynio.Patvirtintas Vilniaus istorinio centro – UNESCO pasaulio paveldo vietovės – valdymo planas. Tačiau dar visai neseniai paveldosaugos ekspertai kritikavo, kad Lietuvoje iki šiol nebuvo privaloma vertinti, kaip nauji statybos ar plėtros projektai gali paveikti pasaulio paveldo vietovių vertę. Kokius pokyčius jau artimiausiu metu pajus senamiesčio gyventojai?Kudirkos Naumiestyje pristatomas spektaklis „Aš buvau namuose ir laukiau, kol lietus ateis“, pastatytas pagal Jeano-Luco Lagarce'o pjesę. Kūrinys nagrinėja penkių moterų laukimo dramą, atskleidžia laukimo įtaką psichikos sveikatai ir aktualizuoja tarp kartų perduodamų traumų temą. Spektaklyje dalyvauja profesionalios aktorės ir vietos bendruomenės moterys, į kūrybinį procesą įsitraukusios per patyrimines dirbtuves.Vilniaus universitete devintą kartą bus įteikti Atminties diplomai – simboliniai apdovanojimai žmonėms, kurie buvo neteisingai pašalinti iš universiteto sovietmečiu dėl savo tautybės, pažiūrų ar socialinės kilmės. Šiemet pagerbiami net 42 lietuvių, žydų ir lenkų kilmės asmenys, tarp jų – ir už simbolinį protestą pašalintas pirmakursis, bandęs paskandinti Lenino bareljefą.Kernavėje prasideda pirmasis Scenos meno kritikų asociacijos vasaros suvažiavimas-konferencija „Dokumentinis teatras: tarp faktų ir fikcijos. Kaip pasaka virto paskaita“. Kokia yra dokumentikos vieta scenoje?Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalgoje – kultūros ir meno mėnraštis „Kultūros barai“.Šiaulių dailės galerijoje atidaryta kasmetinė krašto dailininkų paroda.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.„Nėra nieko, ko negalima nupinti makramè technika“, – sako kūrybinės studijos „Pinupinu“ įkūrėja Indrė Čistiakovà. Atsitiktinai atradusi ir išmokusi tokio pynimo būdo, tauragiškė savo žiniomis nusprendė dalytis su kitais, todėl Tauragėje įkūrė savo studiją.Rytoj prasideda Lietuvos kultūros kongreso šimtmečio suvažiavimas. Viena iš pagrindinių kongreso temų – Lietuvos kultūros kanonas. Ką jis reiškia? Kam jo reikia? Ar įmanoma susitarti, kas patenka į bendrą mūsų kultūros pamatą, o kas lieka už jo ribų?Nacionalinėje dailės galerijoje birželį atidaryta vieno reikšmingiausių XX a. antrosios pusės Lietuvos menininkų Rimtauto Vincento Gibavičiaus „grafystės“ – paroda.Šiluvoje atidaroma paroda – „Nematytas Nekrošius“. Kodėl „nematytas“ Nekrošius pasirodo būtent Šiluvoje?Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Eglės Baliutavčiūtės knygų apžvalga.Kintuose šeštadienį prasidės jau daugelio pamėgtas Kintų muzikos festivalis, nuo kurio ypatingai sustiprėjo kultūrinis pamario miestelio klestėjimas.Šiandien minima Pasaulinė pabėgėlių diena. Ar kultūrinė integracija Lietuvoje vyksta abipusiai, ar vis dar dažniau tik viena kryptimi? Kodėl kai kurios pabėgėlių grupės priimamos palankiau, o kitų atžvilgiu visuomenėje kyla daugiau baimių ar atstūmimo?Kauno technologijos universitetas pristato naują magistrantūros studijų programą „Dizainas tvariai ateičiai“. Ar esame pasiruošę kurti ne tik gražius, bet ir išties tvarius ir socialiai teisingus sprendimus?Šiandien Biržų regioniniame parke vyks Raganinės. Kokia yra Raganinių vieta mūsų kultūroje?Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Netrukus bus galima apsilankyti prieškariniame Panevėžio cukraus fabriko pastate, kurį suprojektavo garsusis architektas Arnas Funkas.Užsienio kultūros spaudos apžvalga.Kretingoje galima pamatyti ir penkis vienuolynus, ir Tiškevičių paveldą, ir dar apie vaistažoles viską sužinoti. Pasakoja gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė.Apie nepakeliamą dviejų žmonių tylą kalbama spektaklyje „Tyliai tyliai“, kurio premjera jau šį vakarą.„Estetiniu požiūriu vitražo menas užima ypatingą vietą, nes daro galingą poveikį žiūrovui“, – sako dailininkas-vitražistas Nerijus Baublys.Ar girdimas visuomenės balsas, kai kalbame apie paveldo apsaugą? Ko trūksta valdžios struktūroms ir bendruomenėms, kad piliečių įtaka būtų didesnė? Ar piliečių asamblėja nėra tik priedanga?Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.Kiek jūsų telefono galerijoje yra miesto, kuriame gyvenate, nuotraukų? Sakysite – visos, bet ar jaučiate skirtumą tarp fotografavimosi mieste ir miesto fotografijos? Fotomenininkas Donatas Stankevičius mano, kad skirtumas yra, bet klausimas nevienareikšmis. Šiuo metu veikianti jo kuruojamo ciklo „Kaunas fotografijose“ paroda – pretekstas apie šį ne visuomet strategiškai suplanuojamą žanrą pasikalbėti plačiau.Šiauliuose prasidėjo muzikos projektas „Šiauliai gyvai“. Pėsčiųjų bulvaro amfiteatre prisistato jaunieji muzikantai. Organizatoriai sako, kad taip siekiama tęsti meno sklaidą, supažindinti klausytojus su jaunatvišku skambesiu, išgirsti dar negirdėta grupes ir pasidžiaugti jau žinomais muzikos vardais.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien atidžiau pažvelgsime į Kultūros ministerijos vykdomą iniciatyvą „Socialinis receptas“. Daugiau nei 80 tūkst. eurų skiriama tam, kad per kultūrines veiklas muziejuose ir bibliotekose būtų gerinama vyresnio amžiaus žmonių emocinė ir psichologinė sveikata, mažinamas vienišumas ir socialinė atskirtis. Analizuosime, ar ši programa veikia efektyviai, kokie realūs rezultatai pasiekti ir kokios kliūtys vis dar trukdo pilnavertei senjorų įtraukčiai.Kino mėgėjai turi išskirtinę galimybę atrasti Vilnių naujai, keliaujant įkvepiančiais filmų ir serialų maršrutais. Vilniaus kino biuras kviečia patiems pajusti, kaip sostinės gatvės ir pastatai atgyja garsiose kino juostose.Siekdami mažinti atskirtį regione muziejininkai ryžosi neįprastam sprendimui. Kudirkos Naumiestyje, Vinco Kudirkos muziejuje, įkurdino knygyną. Nors eksperimentas dar tik įsibėgėja, tačiau tikimasi, kad jis taps pavyzdžiu ir kitoms kultūros įstaigoms.Šiandien 19 valandą LRT KLASIKOS rezidencijos pirmojo koncerto pristatymas! „Vilnius JJAZZ Ensemble“ atliks savo programą „Odd Numbers“. Tai naujausias kolektyvo darbas, išsiskiriantis ne tik devynių kompozitorių kurtomis kompozicijomis, bet ir netradiciniu garso sprendimu – publika garsą girdės per ausines.Ved. Justė LuščinskytėVilniaus kino biuro nuotr.

Spaudos apžvalga.Vokietijoje, Hiutenfelde įsikūrusi Vasario 16-osios lietuviška gimnazija kviečia į stovyklą/plenerą, kurio metu bus kuriama žemės meno instaliacija Renhofo pilies parkui. Kviečiami jaunuoliai iš Lietuvos ir lietuvių diasporos.Užsienio spaudos apžvalga.Birštone prasideda Baltijos gitarų festivalis. Šių metų naujovė – gitarų orkestro koncertas.Radvilų rūmų dailės muziejuje prasideda ketvirtasis, vienintelis Baltijos šalyse audio dokumentikos festivalis „Banguoja“.Radijo 99-ą gimtadienį kviečiame į šventinę viktoriną, o apie radijo archyvų lobius kalbamės su LRT.lt archyvų žurnalistu Tomu Vaitele.LRT KLASIKA kviečia klausytojus susitikti šventinės laidos transliacijoje iš Katedros aikštės.Ved. Jolanta KryževičienėFestivalio „Banguoja“ nuotrauka

Spaudos apžvalga.„Man norėtųsi, kad ne influenceriai būtų visuomenės minčių lyderiai, o poetai vargintųsi dėl žmonių protų“, – apžvelgdama festivalį „Poezijos pavasaris“ sako rašytoja Renata Karvelis.Kino temai neapleidžiant antraščių – geras laikas pasvarstyti, kiek ir kokio jo žiūrime bei kaip apie filmus kalbame.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Kaune lankytojų dėmesio laukia paroda „Laisvės alėja. XIX a. vid.–XX a. Kauno regioninio valstybės archyvo dokumentuose“. Parodoje eksponuojami originalūs archyviniai dokumentai ir pastatų projektų maketai, atspindintys Laisvės alėjos raidą nuo 1847 metais parengto Kauno projektinio plano.Pagrindinį „Sidabrinių gervių“ apdovanojimą – „Auksinę gervę“ – atsiėmė kino istorikė ir „Scanoramos“ įkūrėja Gražina Arlickaitė. Aptarsime „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų nugalėtojus, pasikalbėsime apie Lietuvos kino proveržį ir iššūkius bei apie Europos kino festivalio „Scanorama“ reikšmę.Pasirodė naujas kasmetinio žurnalo „Vilnius Review“ numeris. Šis leidinys yra unikalus tuo, kad anglų kalba užsienio skaitytojams pristato šiuolaikinę lietuvių literatūrą.LRT Radijo 99-ojo gimtadienio viktorina.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Socialiniai tinklai ir apskritai internetas nebebus tik gražių nuotraukų ir vaizdų srautas. Veikiau – sužaidybintos struktūros, įsitraukimo labirintai ir slaptažodžių kelionės“, – komentare dalijasi skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis.Tauragėje jau kuris laikas veikia socialinės dirbtuvės „Metų ratas“. Jose vykdomomis veiklomis siekiama didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo galimybes, taip pat stengiamasi juos ugdyti ir lavinti.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Penktus metus vykstantis projektas „Kūrybinė judesio laboratorija“ šiemet įneša pokyčių – šokio pamokos žmonėms su negalia pirmą kartą pradėtos rengti ne tik įprastoje erdvėje – „Menų spaustuvėje“, bet ir jiems kasdienėse vietose – užimtumo centruose Vilniuje.Šokėja ir choreografė Gabrielle Emily Aidulis pristato pirmąjį savo kurtą ir pačios atliekamą šokio spektaklį „Kailis“.Tamperė, vienas aktyviausių kultūrinių miestų Suomijoje, tampa erdve, kurioje intensyviai bus pristatoma ir Lietuvos kultūra. Ką programa „Lietuvos kultūra Tamperėje 2025“ reiškia tiek Lietuvai, tiek jos menininkams, ir kokių rezultatų galima tikėtis?Ar įmanoma sujungti senąją lietuvių liaudies dainą su šiuolaikinėmis džiazo improvizacijomis? Atsakymo į šį klausimą ieškosime Vievyje.Ved. Justė Luščinskytė

Pokalbis su Lietuvos Respublikos ambasadore prie Šv. Sosto Sigita Maslauskaite-Mažyliene apie gegužės 16 d. įvykusį popiežiaus Leono XIV-ojo susitikimą su diplomatinio korpuso atstovais.Gegužės mėn. „Artumos" numerį, skirtą popiežiaus Pranciškaus ir Tėvo Antano Saulaičio atminimui, pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga: apie numanomą popiežiaus Leono XIV-ojo požiūrį į Ukrainą ir ukrainiečių viltis (parengė Giedrius Tamaševičius).V Velykų sekmadienio Evangelija ir kun. Juliaus Sasnausko homilija.Kun. Antano Saulaičio SJ mintys apie meilę (skaito Virgilijus Kubilius).Evangelinės Bažnyčios apie naująjį Katalikų Bažnyčios vadovą: Leono XIV-ojo išrinkimą komentuoja Lietuvos Evangelikų Reformatų Bažnyčios kunigas Holger Lahayne.Tėvui Antanui Saulaičiui atminti: Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės apybraiža „Apie laimę turėti draugą“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

Spaudos apžvalga.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Panevėžyje „Stasys Museum“ pristatyta nauja tarptautinė paroda „Ir vėjas mus nuneš“. Ekspozicija nagrinėja globalias krizes – nuo karo ir migracijos iki klimato kaitos.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Vilniaus geležinkelio stotyje įvyks menininkės Monikos Dirsytės performansas „Sienos“, skirtas pabėgėlių integracijos temai.Klaipėdos Parodų rūmuose atidaryta paroda „Ne apie lietų“. Didžiosiose salėse antrame aukšte susitinka skirtingų kultūrų – Airijos ir Lietuvos – grafikos kūrėjai.Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti Kalbos premija šiais metais skirta dr. Tatjanai Vologdinai – filologei, lituanistei, Vroclavo universiteto dėstytojai, Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro Vroclave vadovei.Įvyks šokio spektaklio pradinukams „Kuris kurį“ premjera. Spektaklis pasakoja apie dviejų skirtingų tautybių sportininkų kelionę per įvairių sporto šakų varžybas.Ved. Justė Luščinskytė

Kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.„Esu pilna noro dalintis, padėti kitiems taip, kaip man padėjo žmonės“, – sako menininkė Monika Dirsytė. Performansų kūrėja pristatė pirmąją savo knygą „NE/RIBA“.Menininkas Gvidas Latakas Kaune kviečia į personalinę tapybos ir mažosios plastikos darbų parodą „Už kalno“.Užsienio kultūrinių naujienų apžvalga.Vakar buvo paskelbti „Zabolis Art Prize“ laimėtojai. Tai – nuo 2009 m. vykstantis renginys, laikomas jaunųjų šalies tapytojų „Oskarais“.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien susipažinsite su Martyno Bialobžeskio ir Jono Jurkūno kūriniu „Stella Hermetica. Scherzo III“ sopranui, kameriniam orkestrui ir elektronikai, bei Dominyko Digimo kūriniu „De-Focus“ smuikui, altui ir simfoniniam orkestrui.Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, paskelbti dvidešimtą kartą vykstančios akcijos „Metų knygos rinkimai 2024“ nugalėtojai.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Didysis Getsbis“ tebėra aktualus liudijimas apie amerikietišką tikrovę dabar ir prieš šimtą metų, turintis neabejotiną lyginamąją vertę“, – apie prieš šimtą metų išleistą romaną sako filosofas Aldis Gedutis.Kupiškyje pristatyta prieš dešimtmetį Anapilin iškeliavusio medžio skulptoriaus Rimanto Idzelio darbų paroda. „Esu nenusakomas, nesušukuotas, netelpu į jokius rėmus. Vaikystėje, kai iškrypom iš to kelio, tai vis mėginam į vėžes sugrįžti, bet niekaip neišeina“, – dar būdamas gyvas kalbėjo Rimantas Idzelis.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Lietuvoje vis labiau įsitvirtina lėtojo turizmo kryptis – tai kvietimas keliauti ne greitai, o prasmingai: atrasti vietos istoriją, skonius, bendruomenes ir tylos pilnas erdves. Kaip lėtas turizmas keičia mūsų kelionių įpročius ir regionų gyvenimą?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justės Janulytės kūriniu „Confluere“ kameriniam orkestrui.Rytoj prasideda „Japonijos dienos Kaune WA“. Šis festivalis jau ne vienerius metus kviečia miestiečius ir svečius pažinti Japonijos kultūrą per šiuolaikinio meno pasirodymus, tradicinių amatų dirbtuves, paskaitas, parodas bei bendrus Lietuvos ir Japonijos menininkų projektus.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjeras pripažintas geriausiu pasaulyje savo kategorijoje ir įvertintas aukso medaliu prestižiniame „A' Design Award & Competition“. Kuo šis projektas ypatingas, kodėl verta kalbėti ne tik apie formą, bet ir apie jausmą interjere?Ved. Justė LuščinskytėM. Zaremnos nuotr.

Spaudos apžvalga.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Mariaus Baranausko „Supernova“ simfoniniam orkestrui.Šiauliuose, Fotografijos muziejuje eksponuojami fotografo Virgilijaus Šontos fotografijų ciklas „Mokykla – mano namai“.Kelis mėnesius klaipėdiečiai rinko pačias klaipėdietiškiausias knygas. Pagaliau žinomi konkurso rezultatai.LMTA periodiniame mokslinių straipsnių rinkinyje „Ars & Praxis“ pasirodė muzikologo Eirimo Veličkos parengta pianistės Ievos Dūdaitės knygos „Muzika visiems“ recenzija, kurioje muzikologas atranda daug netikslumų, muzikos istorijos ir teorijos klaidų. Kaip muzikologo pastebėtus faktus vertina knygos autorė ir kodėl sudėtinga parašyti meno populiarinimo knygą?Rokiškyje jau dvejus metus galima išgirsti simfoninį orkestrą, kuriame groja ir mokiniai, ir mokytojai.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi. 155 metus gyvuojanti vaistinė jau seniai tapo svarbia Šiaulių dalimi ir turistų traukos vieta.Kaip atrodo vertėjų žodžiu darbas Europos Sąjungos institucijose?Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“ siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį ir pamatyti šunį kaip visavertį istorijos veikėją.Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė džinsų diena, siekiant parodyti solidarumą su nuo seksualinio smurto nukentėjusiais žmonėmis.Klaipėdoje prasideda Tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Ekaggata“ smuikui ir kameriniam orkestrui.Tarptautinės džiazo dienos proga šįvakar 19 val. per LRT KLASIKA vyks tiesioginė „Dvidešimt pirmojo amžiaus kvinteto“ koncerto transliacija.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine?Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje Kaune atidaryta knygos meno paroda – „Pirmas leidimas“. Čia pristatomos 24-ių esamų ir buvusių Vilniaus dailės akademijos studentų knygos yra vienetinės arba išleistos mažu tiražu – nuo vos kelių savilaidos egzempliorių iki kelių šimtų vienetų.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien minime Tarptautinę šokio dieną. Ar Lietuvai reikia nacionalinės šokio trupės? Ką toks sprendimas galėtų duoti šokio laukui, kokių galimybių atvertų, bet kartu – kokių iššūkių sukeltų?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ serpentui, vaikų chorui ir elektronikai.Nemunas – didžiausia ir svarbiausia Lietuvos upė, turinti išskirtinę istorinę, kultūrinę ir ekologinę reikšmę. Tačiau jos būklė kelia vis didesnį nerimą. Šiai situacijai spręsti įkurtas fondas „Nemunas 2.0“, kuris siekia nuosekliai stebėti Nemuno ir kitų upių būklę, mažinti taršą, investuoti į mokslinius tyrimus bei skatinti bendruomenių įsitraukimą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

Spaudos apžvalgoje – balandžio literatūros mėnraštis „Metai“.Tauragės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje 12-ą kartą surengti Tauragės metų knygos rinkimai. Šiame konkurse nominuojamos tik Tauragės krašto žmonių sukurtos knygos.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Jurgio Kubiliaus „Ant00-2.0“.Metų pradžioje leidykla „Lapas“ pristatė prestižinės Vokietijos leidyklos „Spector Books“ išleistą knygą anglų kalba „Tara: tada ir dabar, čia ir ten“ (Tara: Then and Now, Here and There). Tai knyga, pasakojanti apie Vilniuje XX a. 7–9 deš. veikusią svarbiausią grafinio dizaino instituciją – Eksperimentinį taros ir įpakavimo konstravimo biurą ir jame kūrusius dailininkus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Stresą dažnai laikome neigiamu reiškiniu, tačiau Vilniaus universiteto psichologė doc. Inga Truskauskaitė kviečia pažvelgti į jį kitaip – kaip į natūralią organizmo reakciją, kuri evoliuciškai padėjo žmonijai išgyventi.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Caroline Guiela Nguyen spektaklį „Lacrima“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Į Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro sceną sugrįžtanti Jacques'o Offenbacho opera „Hofmano istorijos“ pristato ir operos solisto, boso Liudo Mikalausko debiutą šiame veikale.Knygų apžvalga.Savaitgalį Vilniuje — tarptautinė dizaino diena.Pasaulis atsisveikina su popiežiumi Pranciškumi.Lietuvos kultūros institutas išleido naująjį kultūros žurnalo * as a Journal numerį – „Escape As a Journal“, skirtą Čiurlioniui.Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktukas ir geriausio kūrinio rinkimai.Prieš trejus metus Panevėžyje, dėl „Ekrano“ marių šliuzo gedimo, patvino per miestą tekantis Nevėžis. Ši avarija virto idėja naujam spektakliui.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.LRT KLASIKA pristato Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką.Lietuvių ir anglų kalbomis kurianti atlikėja Petunija sako, kad kūrinys padiktuoja, kokia kalba kurti. „Kalbos ryto“ pasakojimas pie muzikos kalbą ir kalbą muzikoje.Minint kūrėjo 120-ąsias gimimo metines, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje atidaryta paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“.Klaipėdoje prasideda Mecenatystės forumas ir Meno bei kultūros mugė.Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. Kuo šiandien gyvena šalies bibliotekos, su kokiais iššūkiais susiduria ir kaip keičiasi ateinant dirbtiniam intelektui?Kanados lietuvių fondo įsteigta Dausų šeimos literatūrinė premija tęsia šimtametes mecenavimo tradicijas, siekia paremti ir paskatinti lietuvių rašytojus bei garsinti lietuvių literatūrą. Šįvakar bus apdovanoti premijos laureatai.„Šiais metais programa bus stipriausia per devynerius mano vadovavimo festivaliui metus“, – teigia šiandien prasidedančio tarptautinio šiuolaikinio šokio festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ vadovė Gintarė Masteikaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė