Podcasts about istorija

YIVO  Žydų mokslinių tyrimų institutas įkurtas 1925 m. Vilniuje. Tai pirmoji pasaulyje mokslo institucija, skirta jidiš kultūrai ir Rytų Europos žydų gyvenimo tyrimams.Kokios asmenybės kūrė Žydų mokslinių tyrimų institutą, brėžė svarbiausias jo veiklos gaires, buvo savotiškais intelektualiniais lyderiais institute?Ką reikėtų laikyti svarbiausias YIVO pasiekimais tarpukario epochoje?Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejuje Rafaelio Chvoleso galerijoje atidaryta paroda „YIVO: Vilniaus istorijos“, o jos kuratoriai parodos lankytojams žada intriguojančią kelionę laiko mašina. Ką sužinosime apie YIVO ir Vilnių pasinaudoję kvietimu leistis į kelionę?Kokias dar parodas, konferencijas, knygų prezentacijas, kitas priemones planuojama įgyvendinti 2025-aisiais minint YIVO šimtmetį?Pokalbis su Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadove dr. Lara Lempertiene, Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus direktoriumi dr. Simonu Strelcovu, to paties muziejaus Ekspozicijų skyriaus vedėju ir parodų kuratoriumi dr. Aivaru Poška.Ved. Aurimas Švedas(Mariaus Žičiaus nuotr.)

+Da li su Istorija i glamur dovoljni za ovakvu trku u kalendaru F1?+Od trke u Baby rseloni novi testovi savitljovsti prednjeg krila - menja li se odnos snaga?+Šta se dešava u Ferrariju? Spori, brzi, posvađani?OMV, ZVANIČNI PARTNER LAP 76 ⛽️Preuzmite OMV MyStation mobilnu aplikaciju, podržite Lap 76 - https://www.omv.co.rs/sr-rs/mystationKUPITE ULAZNICE ZA IMAX F1 FILM CINEPLEXX PREMIJERU: https://bit.ly/f1-film-lap76-cineplexxPretvorite poene u trenutke radosti - svaka kupovina na OMV stanicama vam donosi poene, koje možete pretvoriti u trenutke radosti u prodavnici OMV-a.Pri kupovini goriva, preporučujemo MaxxMotion, za koji ostvarujete i popust!

✓ Zašto 2020-e podsećaju i ne podsećaju na 1930-e? ✓ Koliko Amerika pamti veterane?

+Pobednički salto unazad posle dve godine i strpljenja u haosu Francuske kiše.+Moto 2 - Gonzalez moćan, ali ne i nedostižan+Moto 3- Rueda kao šampion - pobede ponekada dođu sameOMV, ZVANIČNI PARTNER LAP 76 ⛽️Preuzmite OMV MyStation mobilnu aplikaciju i podržite Lap 76 - https://www.omv.co.rs/sr-rs/mystationIstovremeno pretvorite poene u trenutke radosti - svaka kupovina na OMV stanicama vam donosi poene, koje možete da pretvorite u nove trenutke radosti u prodavnici OMV-a.A uz svaku kupovinu goriva, preporučujemo MaxxMotion, ostvarujete i popust!

Podržite nas na Patreonu https://www.patreon.com/c/HistoryCast Habemus Papam! Ovo je upravo izgovoreno u Vatikanu, a mi smo vam spremili specijal. U specijalnoj epizodi povodom izbora novog, 267. poglavara Rimokatoličke crkve, istoričari Nikola Šipka i Ivan Drljača razgovaraju o značaju pape, papskoj moći, ulozi Vatikana i papske države kroz istoriju i njihovom uticaju na savremeni svet. Nakon smrti pape Franje 21. aprila, svet je svedočio izboru novog vođe Rimokatoličke crkve, što je pokrenulo brojna pitanja o pravcu u kojem će crkva ići. Ova epizoda istražuje kako su pape oblikovale političke, kulturne i verske tokove kroz vekove. Kako je došlo do toga da papa postane i verski i politički lider, i kako se ta uloga menjala kroz vekove? Koji su ključni događaji u istoriji papstva koji su oblikovali modernu Rimokatoličku crkvu? Kako su političke promene u Evropi uticale na moć i uticaj pape?

Iš pirmo žvilgsnio, negali būti konservatyvesnio dalyko nei muziejai. Juk jie skirti saugoti viską taip, kaip rado. Bet ar taip yra iš tikrųjų?Ved. Aidas Puklevičius

„Norisi pažiūrėti į dabar turimą laisvę kurti, ją užtvirtinti ir suprasti, kaip ji gali būti apribota. Nes yra nemažai šalių, kur dabar tai vyksta“, – kalbėdama apie cenzūrą kine, sako kino leidybos kompanijos „Taip toliau“ bendraįkūrėja Ignė Smilingytė. Antrasis „Taip toliau“ kino klubo sezonas kreipia dėmesį į cenzūrą.Šuo – pagalbininkas, gelbėtojas, draugas, socialinis partneris. Šuo kasdienybėje, kare, mene… Šiuos ir kitus šuns vaidmenis, jų kismą istorijoje ir tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį pristato nauja Istorijų namų paroda „Istorija vizgina uodegą“.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – menininkai, reflektuojantys karinę padėtį Kongo Demokratinėje Respublikoje, Barselonoje archeologų rasti viduramžius menantys burlaivio griaučiai bei naujas Suzanne Vega muzikos albumas.„Didysis Getsbis“ tebėra aktualus liudijimas apie amerikietišką tikrovę dabar ir prieš šimtą metų, turintis neabejotiną lyginamąją vertę“, – apie prieš šimtą metų išleistą romaną sako filosofas Aldis Gedutis.Kaip atrodo vertėjų darbas Europos Sąjungos institucijose?„Šiame rinkinyje norėjau šviesesnių eilėraščių“, – apie knygą „Bukolikos“, už kurią šiemet įvertinta Kauno miesto savivaldybės Maironio premija, sako poetė Erika Drungytė. Apie naujausią jos rinkinį, taip pat pasirinkimą kurti savo dvarelį Dzūkijoje, santykį su gamta ir kultūra ir poreikį patiems save truputį pakutenti su poete, vertėja, kultūros žurnalo „Nemunas“ vyriausiąja redaktore – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Šiandien daugiau nei 190 pasaulio šalių mini UNESCO paskelbtą Tarptautinę džiazo dieną. LRT KLASIKA, kaip ir kasmet, šią progą pažymės turininga, išskirtine programa. Svarbiausias šių metų akcentas – tiesioginė „21st Century Quintet“ koncerto transliacija iš LRT įrašų studijos, kurią skleis ne tik LRT KLASIKA, bet ir Euroradijas bei nacionaliniai transliuotojai Armėnijoje ir Latvijoje.Rasti širdžiai mielą darbą - ne visada paprasta užduotis. Kaip nepalūžti ir nepradėti ieškoti bet kokio darbo? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti, pasakoja karjeros kryptį nusprendusi keisti Irmina Boreišienė ir psichologė, personalo atrankų konsultantė Solveiga Grudienė.Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“, kuri siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį ir pamatyti šunį kaip pilnavertį istorijos veikėją. Apie tai, kodėl šuo nusipelno muziejaus, kuo jis skiriasi nuo kačių ir kaip paroda gali išgydyti šunų baimę ir baimes apskritai, pokalbis su jos kuratoriais.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“, kuri siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį. LRT RADIJO laidoje „10-12“ parodos kuratoriai, archeologai Sigita Mikšaitė ir Povilas Blaževičius sako, kad ir mylimų, ir kenčiančių šunų buvo visais laikais.Ved. Darius Matas

Kaip, kam, kada kilo idėja imtis parodos „Istorija vizgina uodegą“, pasakojančios apie per šimtmečius ir tūkstantmečius susiklosčiusius žmogaus bei šuns santykius, rengimo „Istorijų namuose“?Kokie archeologiniai radiniai ir istoriniai šaltiniai padeda mums rekonstruoti šunų istoriją Lietuvoje nuo akmens amžiaus iki nūdienos?Kodėl baltų gentys šunis laidodavo kartu su jų šeimininkais? Kokie šunys viduramžių epochoje vaikštinėjo Vilniaus gatvėmis ir gyveno Vilniaus pilių teritorijoje? Kokį istorijos laikmetį reikėtų laikyti šunų aukso amžiumi?Kokį keturkojį žmogaus draugą galima laikyti svarbiausiu šunimi Lietuvos valstybės ir visuomenės istorijoje?Pokalbis su archeologais, Lietuvos nacionaliniomuziejaus darbuotojais, parodos „Istorija vizgina uodegą“ kuratoriais, Povilu Blaževičiumi ir Sigitą Mikšaite.Ved. Aurimas Švedas

Spaudos apžvalga.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi. 155 metus gyvuojanti vaistinė jau seniai tapo svarbia Šiaulių dalimi ir turistų traukos vieta.Kaip atrodo vertėjų žodžiu darbas Europos Sąjungos institucijose?Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“ siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį ir pamatyti šunį kaip visavertį istorijos veikėją.Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė džinsų diena, siekiant parodyti solidarumą su nuo seksualinio smurto nukentėjusiais žmonėmis.Klaipėdoje prasideda Tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Ekaggata“ smuikui ir kameriniam orkestrui.Tarptautinės džiazo dienos proga šįvakar 19 val. per LRT KLASIKA vyks tiesioginė „Dvidešimt pirmojo amžiaus kvinteto“ koncerto transliacija.Ved. Karolina Bieliauskaitė

DešimSeime detektyvas – dingo kolegijų mokslo veiklai žadėti pinigai. Bet reikalavimai kurti mokslo produkciją ne mažiau konkurencingą nei universitetų liko. Istorija prasidėjo praėjusio Seimo kadenciją, kai tuometės švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės komanda iškėlė reikalavimus kolegijų mokslo veiklai. Aukštesnių rezultatų moksle kolegijos turi pasiekti iki 2028 m. pabaigos ir tam 2022 m. viduryje buvo numatytas didesnis finansavimas. Tiesa, Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai, numatę didesnį kolegijų mokslo veiklos finansavimą, turėjo įsigalioti 2023 m. pradžioje, kai kolegijų mokslo veiklai turėjo būti skirta ne mažiau kaip 10 proc. bazinio finansavimo, 2024 m. – jau 15 proc., o 2025 m. net – 20 proc. To tikslas buvo, kad kolegijos taptų savo regionų inovacijų ir ekonomikos varikliais, gebančiais sukurti mokslo produkciją, ne prastesnę už universitetų.Tačiau, vos prasidėjus 2023-iesiems, įvyko pirmas posūkis, primenantis detektyvo siužetą. Kovą parlamentinis Seimo ir mokslo komitetas pateikė šio įstatymo pataisą didinti atlyginimus dėstytojams, tačiau niekas neatkreipė dėmesio, kad kartu su šia pataisa yra pateikta senoji nuostata dėl kolegijų mokslo veiklos finansavimo, tai yra, kad kolegijų mokslui ir toliau bus skiriama tik 10 proc. bazinio finansavimo. Lapkričio gale buvo pateikta dar viena pataisa, bet vėlgi niekas nepamatė, kad straipsniai, reglamentuojantys kolegijų mokslo finansavimą, yra likę iš senosios, iki 2022 m. pabaigos galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo redakcijos.O 2023 m. gruodį Seimas priėmė galutinę Mokslo ir studijų įstatymo redakciją, kurioje nebeliko susitarimo didinti kolegijų finansavimą mokslo veiklai. Kolegijoms paliktas mažesnis finansavimas, bet itin aukšti reikalavimai kurti konkurencingą mokslo produkciją; kitu atveju kolegijos, kurių mokslo veikla 2029 m. nepasieks trejeto penkiabalėje sistemoje, negalės pretenduoti tapti taikomųjų mokslų universitetais, o įvertintos dvejtu dargi bus nužemintos iki profesinių mokyklų. Ir jos negalės pasiteisinti, kad negavo žadėto finansavimo.Kaip atsitiko, kad niekas - net ir patys kolegijų atstovai - nepastebėjo šių pakeitimų? Kiek atidžiai parlamentarai skaito ir nagrinėja visas teikiamas pataisas ir lyginamuosius jų variantus? Kas prisiims atsakomybę už šią klaidą – jei tai klaida? Kiek kolegijos dėl šių pataisų neteks lėšų? Ką kolegijos darys toliau? Kokios galimos išeitys iš šios situacijos? Ar dar galima atkurti žadėtą finansavimą, ar šis traukinys jau nuvažiavo?LRT radijo laidoje dalyvauja Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos prezidentė, Lietuvos inžinerijos kolegijos direktorė dr. Lina Girdauskienė ir Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Projekto „Knyga + Kinas“ opcinio įsigijimo konkurso nugalėtojais tapo VšĮ „Broom Films“ – scenarijaus autorius ir režisierius Antanas Skučas ir prodiuserė Justė Michailinaitė, pasirinkę rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustratorės Linos Itagaki knygą „Mergaitė su šautuvu. Istorija apie mergaitę partizanę“ (leidykla „Misteris Pinkmanas“) perkelti į ekranus. Pokalbis apie literatūros ir kino pasaulių suartėjimą.Kiaušinis yra vienas seniausių pasaulio simbolių. Tai atsinaujinimo, gyvybės, pradžios, o kartais trapumo, naivumo ar ironijos ženklas. Įvairialypes „kiaušinio“ prasmes parodoje „Kiaušiniams – NE“ tyrinėja Panevėžio fotografų draugijos nariai. Parodoje apsilankė kolegė Evelina Povilavičiūtė.Velykų išvakarėse, Didįjį Šeštadienį netoli Paryžiaus įsikūrusioje istorinėje Kompjeno pilyje vykstančiame tarptautiniame festivalyje „Les Printanieres“ pianistė Mūza Rubackytė surengs koncertą, kuriame kartu su Jungtiniu Vilniaus universiteto choru ir solistais iš Lietuvos – sopranu Aiste Pilibavičiūte, mecosopranu Nora Petročenko, tenoru Edgaru Davidovičiumi ir bosu Nerijumi Masevičiumi – atliks kompozitoriaus Ferenco Liszto liturginę oratoriją „Via Crucis“. Pokalbis su Vilniaus universiteto chorų meno vadove ir vyr. dirigente Rasa Gelgotiene.Kai garsas virsta emocija, o balsas – instrumentu. Šiandien Ignas Gudelevičius pasakos apie vieną įtakingiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų: kompozitorę, dainininkę, režisierę ir performanso menininkę Meredith Monk. Nuo septintojo dešimtmečio ji tyrinėja žmogaus balso galimybes be žodžių, be tradicinių struktūrų, bet su ypatingu jausmingumu ir intuicija.Rubrikoje „Be kaukių“ – žurnalistė, TV laidų vedėja Violeta Baublienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Ką svarbu žinoti apie kredito istoriją ir nuo ko priklauso kredito reitingas? Kiek reikšmingas gali pradelstas mokėjimas ar keli eurai delspinigių?LRT Faktai: Nelaimė ir gelbėjimo operacija Pabradėje, kai pelkėje nuskendo šarvuotis ir žuvo keturi Jungtinių Valstijų kariai, prikaustė Lietuvos ir pasaulio dėmesį. Tačiau neeilinis įvykis sukėlė ir daug sąmokslo teorijų bei klaidinančios informacijos bangą.Rašytoja, žurnalistė Akvilė Kavaliauskaitė ir jos naujausias nostalgiškas romanas „Jausmai“, nukeliantis į 2009-uosius.Per kiek laiko galima pasiruošti maratonui? Ar tai įmanoma visiems? Ir kiek tam reikia laiko, jei sportas žmogaus gyvenime nėra savaitinės rutinos dalis.Šiauliuose savo istoriją pradeda simfoninis orkestras. Neseniai vyko pirmasis jo koncertas. Publikai pristatytas ir vienas brangiausių pirkinių – ketvirtį milijono eurų kainavęs „Steinway & Sons“ koncertinis fortepijonas. Juo pianistas Petras Geniušas skambino Čiurlionį.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Iš mūšio lauko Ukrainoje buvo paimtas praeitą mėnesį žuvęs lietuvis karys. Netoli Kupjansko žuvusio Tomo Valentėlio palaikai bus parvežti į Lietuvą. Studijoje – LRT žurnalistas Benas Gerdžiūnas.

Rubrikoje „Muzikos einšteinai“ – Johno Cage‘o „Etudes Australes“ („Pietų dangaus etiudai“), sukurti pagal žvaigždėlapius. „Kai klasika įkvėpė popmuzikos dainius“: vaikinų grupė „Take That“ ir.. Verdis! „O tuo metu kitoje pasaulio pusėje“: Pietų Korėjos džiazas, trumpa jo istorija ir ryškiausi pavyzdžiai.Ved. Domantas Razauskas

Pokalbis su Ševčenkivskos bendruomenės vadovu Olehu Pylypenko, kuris plataus masto karo pradžioje buvo pagrobtas rusų, kankintas, po trijų mėnesių išlaisvintas.Vakarų žvalgybos – kaip jos kūrėsi, vystėsi, kaip veikia dabar? Pokalbis su istoriku ir publicistu Bernardu Gailiumi apie jo knygą „Žvalgyba Vakaruose. Istorija ir kultūra“.Kelis apdovanojimus jau pelniusio stebimosios dokumentikos filmo „Murmančios širdys“ dėmesio centre - atokiame Skiručių kaime įsikūrusi bendruomenė, kurioje vyrai bando išbristi iš priklausomybių. Tikrasis filmo centras – toje bendruomenėje gyvenantis 14-metis paauglys. Apie filmą pasakoja jo režisierius Vytautas Puidokas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Daugiau diskusijų https://www.instagram.com/osportas/ Daugiau diskusijų https://www.facebook.com/Osportas.lt Dėl reklamos: reklama@odangau.lt   00:00:00 – įžanga 00:01:10 – Rytis šovė picą 00:03:50 – Čempionų lygos ir dokumentika 00:09:56 – Europiečių Top 10 NBA 00:24:30 – Verti paminėjimo 00:25:33 – Įdomiausios savaitės rungtynės 00:35:35 – Duoklė „Pistons“ 00:42:22 – „Kings” savaitė ir JV skaičiai 00:44:15 – Sabonis nori aiškumo 00:50:48 – Šiauliai, šašlai ir agurkėliai 00:54:55 – „Bulls“ trys pergalės iš eilės  00:58:35 – Greitos NBA naujienos 01:05:10 – „Ant suolo“ 01:10:08 – Žiūrovų klausimai   #Valanciunas #Buzelis #Sabonis #Doncic #NBA #TrigubasDublis #MatasBuzelis #DomantasSabonis #JonasValanciunas #Bulls #Kings #LukaDoncic #Lakers #LonnieWalker #Walker #76ers

Istoričarka umetnosti Jovana Milovanović sa kolegom i gostom Bogdanom Petrovićem razgovara o studentskim protestima od '68. do danas, i kulturi i umetnosti. Kako izgleda pobuna kroz umetnost? U ovoj epizodi HistoryCast-a istražujemo estetske i kulturne aspekte studentskih protesta u Jugoslaviji - od revolucionarne 1968. preko 'plišane revolucije' i masovnih demonstracija devedesetih do današnjih studentskih blokada u Srbiji. Kako su plakati, grafiti, muzika i performansi postali deo protesta? Kakvu ulogu su umetnici i intelektualci imali u oblikovanju vizuelnog i simboličkog izraza otpora? Analiziramo sličnosti i razlike između ključnih studentskih pokreta, njihov politički i društveni kontekst, kao i uticaj globalnih trendova na lokalnu pobunu.

Pokalbis su žurnalistu, redaktoriumi, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataru, dėmesingu Lietuvos politinio ir visuomeninio gyvenimo stebėtoju ir įžvalgiu komentatoriumi Rimvydu Valatka.Kodėl R. Valatka 1975 metais nusprendė stoti į Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą studijuoti istorijos? Juk tuo metu istorija buvo sovietinės ideologijos postulatų supančiota, akylai įvairių cenzorių prižiūrima disciplina, mažai ką bendro beturėjusi su mokslu.Kaip ir kodėl būsimasis istorikas nusprendė tapti žurnalistu?Epochinių permainų metu R. Valatka esmingai prisidėjo prie tuo metu labai svarbių laikraščių leidybos: 1989-1990 buvo laikraščio „Gimtasis kraštas“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju, o 1990 – 1991 m. dirbo laikraščio „Atgimimas“ vyriausiuoju redaktoriumi.Kokius svarbiausius uždavinius tuo metu sau kaip žurnalistui ir redaktoriui kėlė R. Valatka?1990 m. vasario 24 d. R.Valatka buvo išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Palangos rinkiminėje apygardoje Nr. 63. O 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.Ar būta dvejonių prieš pasukant iš žurnalistinės ir visuomeninės veiklos į politiką? O iš politikos grįžtant į žurnalistiką? Kaip įmanoma daugybę metų ir dešimtmečių kiekvieną savaitę parašyti po aktualų, aštrų, valstybės ir visuomenės gyvenimą preparuojantį komentarą?Atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės laukė daug pavojų. Kas lėmė tai, jog valstybės vairą savo rankose laikiusiems nepatyrusiems politikams pavyko susidoroti su jiems tekusiais iššūkiais?Ar jau laikas pradėti rašyti Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir visuomenės istoriją?Pokalbis su žurnalistu ir redaktoriumi Rimvydu Valatka.Ved. Aurimas Švedas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Metų muziejininku už darbą 2024 m. išrinko Edukacijos skyriaus vyresnįjį gidą dr. Povilą Dikavičių. Kodėl jam įdomus muziejininko darbas? Ir koks turėtų būti lankytojui patrauklus muziejus?Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis grasina, kad atsiims Panamos kanalą. Pokalbis su geografu Rytu Šalna apie šio kanalo istoriją ir svarbą.Praėjusių metų lapkritį tarp uolų Tasmanijoje įstrigęs ir kojos netekęs Valdas Bieliauskas grįžo į Lietuvą. Jo gelbėjimas truko kone parą ir ši operacija laikoma viena sudėtingiausių Tasmanijos istorijoje.Ar žinote, kiek žodžių lietuviškai galima išrepuoti per sekundę? Truputį daugiau, nei penkis. Apie šį rekordą pasiekusį atlikėją, ilgiausią repo improvizaciją lietuviškai ir kalbos įtaką kūrybai pasakoja kolega Tomas RikliusVed. Agnė Skamarakaitė

Antanas Vienuolis. „Viešnia iš šiaurės“. Išleido leidykla „Mažoji raidė“. Tai romanas apie tragišką lietuvaitės Aldutės likimą išvykus į Italiją. Istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, kai mergaitė netenka Lietuvoje mamos, vėliau Italijoje – ir tėčio. Likimo vėtoma ir mėtoma iš vienų globėjų pas kitus, vargdama prie sunkiausių darbų, ji, pagaliau, būdama paauglė, atranda laimę turtingos globėjos namuose ir išpildo svajonę po daug metų sugrįžti į Lietuvą. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Antanas Vienuolis. „Viešnia iš šiaurės“. Išleido leidykla „Mažoji raidė“. Tai romanas apie tragišką lietuvaitės Aldutės likimą išvykus į Italiją. Istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, kai mergaitė netenka Lietuvoje mamos, vėliau Italijoje – ir tėčio. Likimo vėtoma ir mėtoma iš vienų globėjų pas kitus, vargdama prie sunkiausių darbų, ji, pagaliau, būdama paauglė, atranda laimę turtingos globėjos namuose ir išpildo svajonę po daug metų sugrįžti į Lietuvą. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Antanas Vienuolis. „Viešnia iš šiaurės“. Išleido leidykla „Mažoji raidė“. Tai romanas apie tragišką lietuvaitės Aldutės likimą išvykus į Italiją. Istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, kai mergaitė netenka Lietuvoje mamos, vėliau Italijoje – ir tėčio. Likimo vėtoma ir mėtoma iš vienų globėjų pas kitus, vargdama prie sunkiausių darbų, ji, pagaliau, būdama paauglė, atranda laimę turtingos globėjos namuose ir išpildo svajonę po daug metų sugrįžti į Lietuvą. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Antanas Vienuolis. „Viešnia iš šiaurės“. Išleido leidykla „Mažoji raidė“. Tai romanas apie tragišką lietuvaitės Aldutės likimą išvykus į Italiją. Istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, kai mergaitė netenka Lietuvoje mamos, vėliau Italijoje – ir tėčio. Likimo vėtoma ir mėtoma iš vienų globėjų pas kitus, vargdama prie sunkiausių darbų, ji, pagaliau, būdama paauglė, atranda laimę turtingos globėjos namuose ir išpildo svajonę po daug metų sugrįžti į Lietuvą. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Antanas Vienuolis. „Viešnia iš šiaurės“. Išleido leidykla „Mažoji raidė“. Tai romanas apie tragišką lietuvaitės Aldutės likimą išvykus į Italiją. Istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, kai mergaitė netenka Lietuvoje mamos, vėliau Italijoje – ir tėčio. Likimo vėtoma ir mėtoma iš vienų globėjų pas kitus, vargdama prie sunkiausių darbų, ji, pagaliau, būdama paauglė, atranda laimę turtingos globėjos namuose ir išpildo svajonę po daug metų sugrįžti į Lietuvą. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Antanas Vienuolis. „Viešnia iš šiaurės“. Išleido leidykla „Mažoji raidė“. Tai romanas apie tragišką lietuvaitės Aldutės likimą išvykus į Italiją. Istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, kai mergaitė netenka Lietuvoje mamos, vėliau Italijoje – ir tėčio. Likimo vėtoma ir mėtoma iš vienų globėjų pas kitus, vargdama prie sunkiausių darbų, ji, pagaliau, būdama paauglė, atranda laimę turtingos globėjos namuose ir išpildo svajonę po daug metų sugrįžti į Lietuvą. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Antanas Vienuolis. „Viešnia iš šiaurės“. Išleido leidykla „Mažoji raidė“. Tai romanas apie tragišką lietuvaitės Aldutės likimą išvykus į Italiją. Istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, kai mergaitė netenka Lietuvoje mamos, vėliau Italijoje – ir tėčio. Likimo vėtoma ir mėtoma iš vienų globėjų pas kitus, vargdama prie sunkiausių darbų, ji, pagaliau, būdama paauglė, atranda laimę turtingos globėjos namuose ir išpildo svajonę po daug metų sugrįžti į Lietuvą. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Antanas Vienuolis. „Viešnia iš šiaurės“. Išleido leidykla „Mažoji raidė“. Tai romanas apie tragišką lietuvaitės Aldutės likimą išvykus į Italiją. Istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, kai mergaitė netenka Lietuvoje mamos, vėliau Italijoje – ir tėčio. Likimo vėtoma ir mėtoma iš vienų globėjų pas kitus, vargdama prie sunkiausių darbų, ji, pagaliau, būdama paauglė, atranda laimę turtingos globėjos namuose ir išpildo svajonę po daug metų sugrįžti į Lietuvą. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Antanas Vienuolis. „Viešnia iš šiaurės“. Išleido leidykla „Mažoji raidė“. Tai romanas apie tragišką lietuvaitės Aldutės likimą išvykus į Italiją. Istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, kai mergaitė netenka Lietuvoje mamos, vėliau Italijoje – ir tėčio. Likimo vėtoma ir mėtoma iš vienų globėjų pas kitus, vargdama prie sunkiausių darbų, ji, pagaliau, būdama paauglė, atranda laimę turtingos globėjos namuose ir išpildo svajonę po daug metų sugrįžti į Lietuvą. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

FM99 archyvai. „Alytaus istorijos trio“, tai „FM99“ su Alytaus kraštotyros muziejumi 2002 metais sukurtos radijo laidos – pasakojimai apie Alytaus istoriją nuo ankstyvųjų laikų iki XX amžiaus. Dzūkijoje nuo senų laikų darbavosi daug žymių žmonių. Ne visų jų pavardės yra žinomos, kai kuriuos šiandien prisiminsime, ne tik tuos, kurie gimė Dzūkijoje, bet ir tuos, kurie savo darbais ją garsino. Dirbusių Dzūkijos krašte sąrašas iš tiesų būtų gana. Į pirmąsias gretas prašosi M.K.Čiurlionis, A.Žmuidzinavičius, Vincas Krėvė – savo srityje jie nepralenkiami. Bet Dzūkijoje gyveno ir dirbo daug kitų žymių žmonių, kurie savo darbais išgarsino mūsų kraštą. 

„Miesto vaikio istorija“ pagal Rebekos Unos knygą „Labas, aš Tadas“. Režisierius Vytautas Rašimas, garso režisierė Sonata Jadevičienė. Vaidina Sigita Pikturnaitė, Jonas Šarkus, Larisa Kalpokaitė, Vytautas Rašimas, Antanas Kurklietis, teatro studijos „Elementorius“ auklėtiniai Elena Stancikaitė ir Rokas Bergner. 2019m.

„Miesto vaikio istorija“ pagal Rebekos Unos knygą „Labas, aš Tadas“. Režisierius Vytautas Rašimas, garso režisierė Sonata Jadevičienė. Vaidina Sigita Pikturnaitė, Jonas Šarkus, Larisa Kalpokaitė, Vytautas Rašimas, Antanas Kurklietis, teatro studijos „Elementorius“ auklėtiniai Elena Stancikaitė ir Rokas Bergner. 2019m.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Norbertas Černiauskas. „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina. Knygos ištraukas skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

Vida Mikšytė. „Meilės istorija pagal Vaižgantą“. Režisierė Inga Tamulevičienė, garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė.Vaidina Judita Urnikytė, Saulius Čiučelis, Giedrius Arbačiauskas, Vytautas Rumšas, Juozas Baužys. 2019 m.

✓ Kako izabrati dobru knjigu za čitanje? ✓ Da li istorija može biti nauka? ✓ Šta je progres?

Šta uopšte znači boksovati ili trčati ili plivati kao žena? Istorija testiranja sportistkinja pokazuje nam da je ovo izuzetno složeno pitanje, koje prate velike moralne i etičke dileme. Nauka nam govori da nema jednostavnih odgovora.

Jeigu norite pamatyti miestą, kuris 16 a. priklausė karalienei Bonai Sforcai – Daugai kaip tik jums.Jeigu norite sužinoti, kaip ir kur radosi Lietuvos nepriklausomybės idėja – legendomis apipintas kunigaikščio Daugio miestas – kaip tik jums.Daugai yra vienas gražiausių Dzūkijos kampelių Alytaus rajone. Su istorija, legendomis ir nūdiena supažindina Alytaus krašto kultūros puoselėtoja Laimutė Zavistauskienė, Daugų kultūros klubo „Kitaip“ nariai Robertas ir Vaida Ožalinskai, pramoginio Daugų laivo kapitonas Albinas Zavadskas, Daugų bendruomenės pirmininkė Raimonda Šilalė, tautodailininkė Rasa Aleksandravičienė ir Daugų Vlado Mirono gimnazijos mokytoja Sigita Juškevičienė.Ved. Jolanta Jurkūnien

Ievos Radzevičiūtės reportaže iš Dainų šventės Ansamblių vakaro repeticijos – Šiaulių šeimos laisvalaikio klubo „Želmenėliai“ istorija. „Vadovė pakvietė tuos, kurie norėjo, bet nedrįso šokti“, – sako ansamblio narė.

+Ko je i da li prešao granicu? Bitka otišla i van staze? Šta nas čeka u Britaniji?+Haas impresivan - Hulk šesti, Kevin osmi+Ricciaro do poena u 250. trci u karijeriPreuzmite OMV My Station mobilnu aplikaciju: https://www.omv.co.rs/sr-rs/mystationiPhone: https://apps.apple.com/rs/app/omv-mystation-u-srbiji/id6451113141Android: https://play.google.com/store/apps/details?id=com.comarch.clm.mobileapp.omvrshttps://fantasy.formula1.com/en/leagues/join/P5SEDGFHU02KOD ZA LIGU: P5SEDGFHU02Ukoliko želite da podržite ekipu Infinity Lighthouse i sve što radimo, najbrže je kroz Patreon i YouTube članstvo.Patreon: https://www.patreon.com/infinitylighthouse YT: https://www.youtube.com/channel/UCQ2D37u3DU1XGxxriq5779Q/joinDomaćini: Pavle Živković i Srđan Erceg#lap76#infinitylighthouse#f1 00:00:00 Početak00:14:00 Mercedes i Rasel konačno na vrhu00:18:45 Detaljno o incidentu o kom bruji svet01:05:00 Da li šampioni ovako voze?01:14:00 Problematični roditelji01:19:30 Očekujemo spektakl u Silverstonu01:28:00 Prošlogodišnja strategija01:35:00 Setovi guma i strategija u Austriji01:51:00 Istorija se ponavlja (ali ne baš često)02:05:00 Set pitanja iz četa02:14:30 Kazna za Tsunodu02:37:00 Fantasy02:41:00 Disciplinovani Haas02:53:00 Svetla Vilijamsova budućnost03:12:00 Pohvale za Mercedesov napredak03:17:00 Ko pobeđuje u Britaniji?03:44:00 F2 & F3------------------------------HUMANITARNI KUTAKPomozimo Martinu!Slanjem SMS poruke: Upišimo 1503 i pošaljimo SMS na 3030Slanjem SMS poruke iz Švajcarske: Upišimo human1503 i pošaljimo SMS na 455Uplatom na dinarski račun: 160-6000001670866-23Uplatom na devizni račun: 160-6000001671337-65IBAN: RS35160600000167133765SWIFT/BIC: DBDBRSBGUplatom platnim karticama putem linka: E-doniraj (https://www.budihuman.rs/edonate/sr?user_id=1503)Uplatom sa vašeg PayPal naloga putem linka: PayPal (https://www.budihuman.rs/paypal/sr/donate?user_id=1503)-----------------NAŠA PRODAVNICA - ️https://shop.infinitylighthouse.comSvi koji žele da obogate svoju biblioteku prelepim delima o Formuli 1 i MotoGP-u ili se obuku u naše, zajedničke, boje, tu je naša zvanična prodavnica knjiga, majica i kačketa.NAŠE DRUŠTVENE MREŽE Instagram - https://instagram.com/infinitylighthouse Facebook - https://facebook.com/theinfinitylighthouseTwitter - https://twitter.com/infinitylighthsSPORTSKE VESTI - https://sportsmagazin.rsMusic credit: Envato Elements Item/Cinematic Heroic by StudioKolomnaAutor: Srđan ErcegDatum: 1. jul 2024.Lokacija: Studio na kraju UniverzumaProdukcija: Infinity Lighthouse https://www.youtube.com/infinitylighthouseWebsite: https://infinitylighthouse.com/Zabranjeno je svako kopiranje i neovlašćeno preuzimanje video i/ili audio snimaka i postavljanje na druge kanale! Nije dozvoljeno koristiti materijal sa ovog kanala, bilo u celosti ili iz segmenata, bez licenciranja / plaćanja kako za komercijalnu, tako i za nekomercijalnu upotrebu.Svaka upotreba bez licenciranja za komercijalnu ili nekomercijalnu / privatnu upotrebu biće procesuirana. Za sve informacije o pravima, za upite o licenciranju i dobijanju dozvole za korišćenje možete nas kontaktirati putem naše zvanične email adrese.Copying, re-uploading, and illegally distributing this copyrighted work is strictly prohibited! Label and copyright: Infinity Lighthouse ★ Support this podcast on Patreon ★

05 - Kao i svakog drugog četvrtka, i danas istoriju sagledavamo iz nekog malo drugačijeg ugla. Danas istoričar Nikola Šipka sa svojom koleginicom Delorijom Bunđa Sajčič priča o jednom neverovatnom periodu koji je povezan sa cvećem - o istoriji lala.

SPECIJAL - O višedecenijskom sukobu, proksi ratovima, o tome kako se situacija zaoštravala i kako je uopšte došlo do eskalacije netrpeljivosti više u današnjem specijalu, bez želje da ovo bude dnevno - politička tema, već sa namerom da pričamo o istorijskim okolnostima koji su do ovog sukoba doveli.

+Francuz potpisao novi dvogodišnji ugovor vredan $13 miliona godišnje.++kome će pripasti ključevi nekadašnje kuće no. 93 ili bolje rečeno 42?+Kako sada izgleda tržište vozača?Link za zvaničnu Fantasy Lap 76 MotoGP ligu za 2024: https://fantasy.motogp.com/leagues/join/4WEEP7HUKod za ligu: 4WEEP7HUPodrška Infinity Lighthouse ekipi!

Pavel Kulikov, Viktorija Ežiukas. „Pingvinas Lituanicus, arba Lietuviško pingvino istorija“. Klaipėda: Lietuvos jūrų muziejus, 2023. Skaito aktorius Giedrius Arbačiauskas.

+Istorija kaže da nema dogovora - CVC morao da proda MotoGP 2006.+Ukoliko uspe prodaja, kada stiže prvi Super Racing Weekend F1 + MotoGP+Kada stiže Netflix MotoGP serija?Link za zvaničnu Fantasy Lap 76 MotoGP ligu za 2024: https://fantasy.motogp.com/leagues/join/4WEEP7HUKod za ligu: 4WEEP7HUPodrška Infinity Lighthouse ekipi!

Tomas Dirgėla. Knygos „Lukas ir Lėja. Istorija apie draugystę“ ištrauka. Skaito aktorius Algirdas Dainavičius.

Nikola Krstić je psihoterapeut, autor knjige “Vodič za toplokrvne” i osnivač i učitelj Geštalt Akademije. Pronalaženje smisla i svrhe u savremenom životu je današnja tema. _______________________________________________________________________________________________