Podcasts about istorija

Sigita Mikšaitė. „Istorija vizgina uodegą“. Skaito aktorius Darius Gumauskas, garso režisierė Lina Dainienė.

Kai kurie stipriausi tėčiai gyvenime niekada taip ir nepasako, kaip jiems sunku. Jie tiesiog kiekvieną dieną atsikelia ir dar kartą pasirenka savo vaiką...Laidoje — istorija apie tėvą. Apie vyrą, kuris daugiau nei 20 metų dirbo policijoje.Žmogų, įpratusį reaguoti į krizes, priimti sprendimus, saugoti kitus. Tačiau sunkiausia jo gyvenimo situacija laukė ne tarnyboje, o namuose. Egidijaus Maniko sūnus Evaldas kalba labai nedaug. Jam diagnozuotas autizmas ir stiprus protinis atsilikimas. Iki 18 metų Evaldas gyveno su tėvais namuose, po to – globos namuose, o nuo 2025 vasario mėnesio teismo sprendimu jaunas vyras priverstinai gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. O jo tėtis, pakeitęs profesiją, kad būtų arčiau sūnaus, ir dabar dirba psichiatrijos skyriuje.„Būdavo tokių situacijų, kai galvojau, kad nebesuvaldysiu savo vaiko ir viskas pradės slysti iš rankų, - pasakoja Egidijus. – Tačiau, palikdamas sūnų ligoninėje, jaučiausi labai blogai. Mūsų gyvenime kartu buvo ir labai šviesių momentų. O ar gali būti kitaip? Jis juk mano sūnus.“Ved. Žydrė Gedrimaitė.

Kai nebuvo kito būdo pranešti, Martyno Jankaus šeimą pasiekė sutartinis ženklas – per radiją nuskambėjusi daina „Tykiai, tykiai Nemunėlis teka“. Ji reiškė viena: jis gyvas, jam pavyko išsigelbėti ir išsaugoti Amžinąją Rambyno kalno knygą. Šiandien šią istoriją galime patirti Martyno Jankaus muziejuje – klausydamiesi jo balso, pasakytų kalbų ir dainuojamų liaudies dainų. Tai įmanoma todėl, kad Kauno radiofone dirbęs kultūros redaktorius Balys Gražulis ryžosi įrašyti ir išsaugoti to meto žmonių balsus, jų mintis ir tikėjimą valstybe. Turime paveldą. Apie tai pasakoja Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liudvika Burzdžiuvienė.Briedžio sapnas“ – tai vieta, kur ne briedžiai sapnuoja, o vilniečiai pabėga nuo miesto šurmulio ir pasineria į gamtos apsuptį. Čia siūloma iškylavimo patirtis – palapinės, ramybė ir galimybė pabūti be elektros, išgyvenant tikrą ryšį su gamta., pabūti prie laužo. Poilsiavietės Vilniaus rajone įkūrėjai Rasa ir Mantas Jakavoniai čia sukūrė tai, ko patiems trūko – galimybę patogiai iškylauti, negaišti laiko kelyje ir patirti, ką reiškia tikras kaimas.Ved. Kristina Toleikienė

Birželį demokratinis pasaulis švenčia LGBTQ+ Pride mėnesį, kai siekiama atkreipti dėmesį į pagarbą žmogaus teisėms ir lygybei. Šiemet birželio 2–6 d. Lietuvoje vyks „Lithuanian Pride“ festivalis, kurį organizuoja LGL. Pagrindiniu jo akcentu taps birželio 6 dieną vyksiančios eitynės „Už lygybę!“. Žmogaus teisėms skirtos eitynės jau tapo spalvingu, daugybę žmonių pritraukiančiu renginiu. Tačiau pirmieji žingsniai į viešumą buvo ne tik sunkūs, bet ir pavojingi.2010-ųjų gegužę vykusiose pirmosiose „Baltic Pride“ eitynėse Vilniuje dalyvavo maždaug 350 žmonių, buvo žygiuojama trumpa Upės gatvės atkarpa. Eitynių vieta buvo aptverta tvoromis, budėjo daugiau nei 800 policijos pareigūnų, taip pat ir raitoji policija. Už tvorų susispietę protestuotojai skandavo įžeidžiančius šūkius, svaidė akmenis ir dūmines bombas. Kaip jautėsi, ką matė ir patyrė pirmųjų „Baltic Pride“ eitynių dalyvės? Kaip pasikeitė Lietuvos visuomenės požiūris į LGBTQ+ žmones ir kokios naujos grėsmės kyla? Apie tai kalbamės su 2010-aisiais „Baltic Pride“ žygiavusiomis Lygių galimybių plėtros centro eksperte dr. Margarita Jankauskaite ir antropologe dr. Rima Praspaliauskiene.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Birželio 4 dieną Alytaus miesto teatre pirmą kartą bus parodytas režisieriaus Karolio Kaupinio ir dramaturgės Birutės Kapustinskaitės kūrinys „Radvila Darius, Vytauto“. Tai unikalus sceninis darbas, kuriame susijungia gyvai atliekama džiazo muzika ir autentiški Lietuvos televizijos archyvai iš nepriklausomybės aušros laikotarpio. FM99 „Vasariški pokalbiai“ pokalbis su režisieriumi.

Švėkšna – gražus, turtingos istorijos ir kultūrinio palikimo Žemaitijos miestelis. Aikštę ir centrinę gatvę juosiančiuose pastatuose gausu įvairių įstaigų bei paslaugų įmonių. Tarp estetiškai sutvarkytos aplinkos ryškiai išsiskiria Stimpanko dirbtuvės. Čia pat – sulūžę, sugadinti ir net šiukšlyne pabuvoję buitiniai rakandai, iš kurių gimsta meno kūriniai. „Tvarkyk – kurk“, – sako atvirų dirbtuvių įkūrėjas Eugenijus Šuldiakovas.Ved. Kristina Toleikienė

Dėl nutekintų 600 tūkst. nekilnojamojo turto duomenų įrašų atsistatydino Registrų centro vadovas. Seimo opozicija kelia klausimą ir dėl politinės atsakomybės šiuo klausimu. Ypač dėl visuomenės informavimo. Tiek premjerė, tiek ekonomikos ir inovacijų ministras prisipažino apie šią vagystę sužinoję dar balandžio pradžioje. Inga Ruginienė sako, kad visuomenės neinformavo dėl prokuratūros vykdyto ikiteisminio tyrimo. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokio reikalavimo nebuvo ir piktinasi, kad nei jis, nei visuomenė nebuvo informuoti apie šią situaciją anksčiau. Seimo opozicija kelia dviejų ministrų ir ministrės pirmininkės atsakomybės klausimą, Inga Ruginienė atrėžė, kad atsistatydinimas šiuo metu būtų „geriausia dovana mūsų priešams“.Laidoje dalyvauja buvęs Seimo pirmininkas, laidų vedėjas Arūnas Valinskas, ekspremjeras Gediminas Vagnorius, „Repoint PR“ direktorius, reputacijos konsultantas Mantas Dubauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabriel Garcia Marquez. „Šimtas metų vienatvės“. Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Pirmieji Baltarusijos prezidento rinkimai, pergalingi Aliaksandrui Lukašenkai, buvo ir bene paskutiniai šalyje, įvykę sąlyginai sąžiningai. Tačiau jie toli gražu iškart neįdavė jam visų galios svertų. Antrajame Lukašenkai skirtame epizode bandome žvelgti į tarakono prezidentavimo pradžią. Per trumpą laiko tarpą jaunas prezidentas taps kerštingu autokratu ir susidės pamatus režimui, šiandien gadinančiam ir Baltarusijos kaimynams. Istorija klampoka, trumpame laiko tarpe talpinanti nemažai įvykių, tačiau verta dėmesio. Kaip atrodė Lukašenkos prezidentavimo pradžia? Ar galima joje rasti lūžio į tamsiąją pusę tašką? Kas įgalino prezidentą peržengti demokratijoms būdingas raudonas linijas? Ir kokie įvykiai nurodė į galutinai įsitvirtinusią diktatūrą? Apie tai, ir dar daugiau – epizode. Vaizdas: @korinavaicikone Garsai: Andres Rodriguez, catch22music, Deane Patterson, Elizaveta Stoycheva, Luis_Humanoide, Melodigne_M, Roman_Sol, Samuel F. Johanns, vvqne. ---- Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą Saily duomenų planams! Naudokite kodą protopemza atsiskaitydami. Atsisiųskite Saily programėlę arba apsilankykite https://saily.com/protopemza 

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Gabrielio Garsijos Markeso romanas „Šimtas metų vienatvės“. Vertė Elena Treinienė ir Nijolė A. Petrauskienė, išleido leidykla „Alma littera“.„Šimtas metų vienatvės“– mitinio Makondo įkūrimo, klestėjimo ir žuvimo epopėja. Taip pat Makondo įkūrėjų – Buendijų giminės – didybės ir žlugimo istorija. Kitaip sakant, civilizacijos istorija. Makondas, įkurtas tarp neįžengiamų girių Pietų Amerikos platybėse, iš pradžių gyvena savo mamiškąjį laikotarpį semdamasis išminties iš čigonų. Paskui scenoje pasirodo Istorija: prasideda begaliniai karai, revoliucijos ir sukilimai, pasibaigiantys Lotynų Amerikos simbolio pulkininko Aurelijano Buendijos, nesuradusio laimės nei meilėje, nei šlovėje vienatvė. Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Aštuonių valandų darbo diena šiandien daugeliui atrodo savaime suprantamas dalykas, tačiau jos atsiradimas, ilgos kovos ir socialinio dialogo rezultatas. Profesinės sąjungos istoriškai atliko esminį vaidmenį ginant darbuotojų teises ir formuojant šiuolaikinę darbo kultūrą. FM99 eteryje apie darbo santykius ir profesines sąjungas pasakojo Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos pirmininkas Audrys Antanaitis. Pašnekovą kalbino Liudas Ramanauskas.

Aštuonių valandų darbo diena šiandien daugeliui atrodo savaime suprantamas dalykas, tačiau jos atsiradimas, ilgos kovos ir socialinio dialogo rezultatas. Profesinės sąjungos, dažnai klaidingai laikomos tik praeities reliktu, istoriškai atliko esminį vaidmenį ginant darbuotojų teises ir formuojant šiuolaikinę darbo kultūrą. Būtent jų dėka buvo pasiektas darbo, poilsio ir asmeninio gyvenimo balansas, kuris ilgainiui tapo norma daugelyje pasaulio šalių.

Pasaulinės intelektinės nuosavybės dienos proga ir Autorinių teisių dienos proga – muzikos piratavimo istorija, didysis katės ir pelės žaidimas nuo pat XIX a. iki dirbtinio intelekto laikų.Ved. Domantas Razauskas

Dzūkijos krašto istoriją papildė išskirtinis leidinys, skirtas Makniūnų dvarui – vienam mažiau žinomų, tačiau turtingą praeitį turėjusių regiono dvarų. Naujoji knyga – tai ne tik fotografijų albumas, bet ir bandymas atkurti beveik išnykusio kultūros paveldo fragmentus, pasitelkiant archyvinę medžiagą, gyvus pasakojimus bei ilgus metus rinktus liudijimus.

Laidoje leidžiamasi į lietuvių kalbos istorijos pažinimą kartu su VU Filologijos fakulteto Baltistikos katedros profesoriumi Jurgiu Pakeriu. Atsispiriant nuo egzistuojančių įvaizdžių apie lietuvių kalbą kaip vieną seniausių indoeuropiečių kalbų bei vieną iš sudėtingiausių, pokalbyje rekonstruojamas lietuvių kalbos kūrimas rašto kultūroje, pabrėžiama jos nuolatinė kaita bei kitų kultūrų įtakos, turėjusios reikšmę lietuvių kalbos raidai. Pašnekovas dalijasi ne tik lietuvių kalbos istorijos detalėmis, bet ir iš kalbininkų, lingvistų perspektyvų pabrėžia lietuvių kalbos normalumą regioniniame kontekste ir nuramina klausytojus, kad vis tik visi kalbėdami lietuviškai mokame kirčiuoti.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Protestai turi ne tik plakatus, šūkius ar eisenas – neatsiejamas protestų kultūros elementas yra ir vienijantis drabužis. Nuo rožinių „Pussyhat“ kepurių, po Donaldo Trumpo inauguracijos užplūdusių Vašingtono gatves, iki sufražisčių dėvėtos baltos spalvos ar palestinietiškų kufijų, protesto drabužiai bei aksesuarai tampa svarbiais kultūriniais ir politiniais instrumentais, kurie supina estetiką, ideologiją ir visuomeninį veiksmą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

Laidoje kalbama apie visų bendruomenių kasdienybę paliečiantį reiškinį - elgetavimą, nusikeliant į XVIII a. Vilnių ir bandant rekonstruoti miesto dominuojančiųjų elgesį, požiūrį į elgetas bei pačių elgetaujančiųjų socioistorinį portretą. Vilniaus Universiteto Istorijos fakulteto doktorantė Rūta Miškinytė dalijasi tiek savo tyrimo metu atrastomis to meto Vilniaus elgetų istorijomis, tiek struktūruotai nupasakoja patį elgetavimą kaip reiškinį (aiškiai skiriant jį tiesiog nuo veltėdžiavimo ar valkatavimo) ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenėje.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Jorge Matin upotpunio dominaciju Aprilije drugim mestom u Brazilu. Diggia jednom izgubio jednom pobedio protiv Marca Marqueza, kog čeka omiljena staza u kalendaru - čuvena COTA. Ima li Bezz u sebi i petu pobedu zaredom! Katastrofalna organizacija trke u Brazilu spašena sportskim spektaklom!------------------OMV, ZVANIČNI PARTNER LAP 76 ⛽️Preuzmite OMV MyStation mobilnu aplikaciju, podržite Lap 76 - https://www.omv.co.rs/sr-rs/mystationPretvorite poene u trenutke radosti - svaka kupovina na OMV stanicama vam donosi poene, koje možete pretvoriti u trenutke radosti u prodavnici OMV-a.Pri kupovini goriva, preporučujemo MaxxMotion, za koji ostvarujete i popust!

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – filmai 03:48 – „Žalgirio“ pergalė prieš „Real“ 18:55 – laukia „Bayern“ 21:55 – „Ryto“ varžovas ketvirtfinalyje 30:50 – įspūdingas I.Sargiūno pasirodymas 40:45 – dar vienas antausis „Neptūnui“ 47:40 – „Gargždų“ pergalė prieš „Juventus“ 55:08 – „Žalgiris“ be problemų prieš „Šiaulius“ Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:01:46 – kodėl krepšinyje nėra „Transfermarkt“ platformos 1:04:55 – idealus LKL formatas ir komandos 1:11:00 – tarptautinių turnyrų įvertinimas 1:14:51 – ar V.Spanoulis yra pervertintas 1:18:09 – ką reikštų „Žalgirio“ ar „Ryto“ triumfai savo turnyruose 1:20:38 – „tamsusis arkliukas“ Eurolygos finalo ketvertui 1:22:22 – kodėl nėra „Žalgirio“ komplektacijos naujienų 1:24:21 – gynybos sistemos 1:29:00 – ar P.Motiejūnas yra pervertintas 1:34:59 – M.Strazelis „Žalgiriui“ 1:36:22 – BCL taškai 1:38:42 – ar legendos mirtį 1:40:14 – krepšinio žurnalistai UTMA turnyre 1:43:02 – kodėl „Žalgiris“ neinvestuoja daugiau į futbolo klubą 1:47:15 – 18-metis nori būti asistentu 1:48:52 – geriausi krepšinio pranešėjai 1:52:50 – gražiausi rinktinės marškinėliai 1:54:37 – gerai pateiktas klausimas 1:57:37 – „Žalgiris“ sutriuškino „Real“ antraštė 1:59:57 – žaidėjų dušas ir marškinėlių pasikeitimas 2:01:18 – ar futbolininkai flopais pranoksta krepšininkus 2:02:25 – kaip išdalintume 5 mln. LKL klubams

Rebeka Una. „Pijus ir Nikolas. Visų laikų istorija“. Skaito aktorė Gabija Jaraminaitė.

Rebeka Una. „Pijus ir Nikolas. Visų laikų istorija“. Skaito aktorė Gabija Jaraminaitė.

Rebeka Una. „Pijus ir Nikolas. Visų laikų istorija“. Skaito aktorė Gabija Jaraminaitė.

Rebeka Una. „Pijus ir Nikolas. Visų laikų istorija“. Skaito aktorė Gabija Jaraminaitė.

Praėjusiame amžiuje dauguma Lietuvos pelkių buvo melioruotos ir taip šalis tapo viena labiausiai nusausintų pasaulyje. O pelkės savo samanomis patyrė, kiek pareikalauja besikeičiančių režimų ir valdžių užmojai. Kovo 11-ąją – Martynos Šulskutės garso dokumentikos premjera. Gero klausymo. Daugiau informacijos ir užkulisių fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/pelkese-iklimpusi-lietuvos-istorija Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek Kūrinį iš dalies finansavo: Perspectives, Lietuvos Kultūros Taryba

Pentagonas susipyko su „Anthropic“, šiuos pakeitė skandalo neišvengusi „OpenAI“ – populiarėja iniciatyva „Cancel ChatGPT“. „ChatGPT“ išleido, kaip patys sako, mažiau „cringe“ GPT-5.3 Instant modelį. Pristatytas vaizdų generavimo modelis „NanoBanana 2“. „Apple“ pristatė pavasario naujienas: „iPhone 17e“, naujus „MacBook“ ir „iPad“. „Burger King“, pasitelkusi AI, klausysis darbuotojų – kiek kartų jie sveikinasi ir dėkoja. JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė: dirbtinis intelektas negali būti autorius.

- Analiziramo slabosti i snage Petriotsa i Sihoksa u susret NFL utakmici sezone- + HOF klasa je poznata! Ko su osvajači ovosezonskih priznanja?Knjiga NFL Dinastija u prodaji: https://shop.infinitylighthouse.com/knjiga-nfl-dinastija-dzef-benedict-dynasty-jeff-benedict.htmlNAŠE DRUŠTVENE MREŽE. PRIDRUŽITE NAM SE I VAN YOUTUBE-A

„Esame arčiausiai vakarietiško pragyvenimo lygio nei kada nors istorijoje“, – sako ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, mokslininkas dr. Adomas Klimantas. Lietuvos ir Baltijos šalių ekonominė istorija per pastaruosius šimtą metų yra itin tanki lūžių, praradimų ir netikėtų šuolių. Visus šiuos istorinius ir ekonominius virsmus Adomas Klimantas tyrinėjo ir aprašė savo disertacijoje, kurią apsigynė Oksfordo universitete. Kodėl dabartinę Lietuvą galime vadinti istoriniu aukso amžiumi, o gal tai tik dar viena stotelė ilgame virsmų kelyje? Kokia būtume šalis, jei ne okupacija ir pasauliniai karai?Ved. Ignas Klėjus.

Norėdami matyti visą podkastą spauskite čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – laimėkite prizus 02:25 – „Barcos“ trenerio pakeitimas 07:35 – puiki „Žalgirio“ pergalė 19:35 – K.Evanso sugrįžimas į Eurolygą 27:42 – žibantis A.Velička ir „Neptūno“ potencialas 35:00 – „Lietkabelio“ pergalė Gargžduose 40:33 – D.Giedraičio sugrįžimas 42:50 – „Ryto“ eksperimentai 47:53 – LKL stebinantys ir nuviliantys 53:33 – už Atlanto Rėmėjų dalyje – pokalbis su Gediminu Navikausku: negirdėtos istorijos, LKL klubų ambicijų trūkumas ir „NBA Europe“ projekto grėsmė

Israel Cohen. „Vilna: žydiškojo Vilniaus istorija“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943-čiais m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Tad Koeno tikslas – dokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14-ame a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorijoje vis dar gyva, pulsuojanti, kupina idėjų, svajonių ir planų. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Israel Cohen. „Vilna: žydiškojo Vilniaus istorija“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943-čiais m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Tad Koeno tikslas – dokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14-ame a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorijoje vis dar gyva, pulsuojanti, kupina idėjų, svajonių ir planų. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Israel Cohen. „Vilna: žydiškojo Vilniaus istorija“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943-čiais m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Tad Koeno tikslas – dokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14-ame a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorijoje vis dar gyva, pulsuojanti, kupina idėjų, svajonių ir planų. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Israel Cohen. „Vilna: žydiškojo Vilniaus istorija“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943-čiais m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Tad Koeno tikslas – dokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14-ame a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorijoje vis dar gyva, pulsuojanti, kupina idėjų, svajonių ir planų. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Spalis – krūties vėžio prevencijos mėnuo. Pokalbis su vilniete Inga Černiuk apie jos išgirstą diagnozę, kaip su ja taikėsi, kas buvo sunkiausia. Ingos kelionė per ligą taip pat įamžinta fotografijose.Ved. Agnė Skamarakaitė

F. Scott Fitzgerald. „Keista Bendžamino Batono istorija“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Sofoklis“.Tai pasakojimas apie ypatingą žmogų ir apie žmones bei vietas, kurias jis atranda. Apie meiles, kurias sutinka. Apie gyvenimo džiaugsmus. Apie mirties liūdesį. Ir apie tai, kas pasilieka po laiko. Knygos ištraukas skaito aktorė Elona Karoblytė.

F. Scott Fitzgerald. „Keista Bendžamino Batono istorija“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Sofoklis“.Tai pasakojimas apie ypatingą žmogų ir apie žmones bei vietas, kurias jis atranda. Apie meiles, kurias sutinka. Apie gyvenimo džiaugsmus. Apie mirties liūdesį. Ir apie tai, kas pasilieka po laiko. Knygos ištraukas skaito aktorė Elona Karoblytė.

F. Scott Fitzgerald. „Keista Bendžamino Batono istorija“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Sofoklis“.Tai pasakojimas apie ypatingą žmogų ir apie žmones bei vietas, kurias jis atranda. Apie meiles, kurias sutinka. Apie gyvenimo džiaugsmus. Apie mirties liūdesį. Ir apie tai, kas pasilieka po laiko. Knygos ištraukas skaito aktorė Elona Karoblytė.

Kako jedno ime, i posle osam dugih vekova, i dalje izaziva nemir? Njegov život počinje kao legenda o Temudžinu, dečaku poniklom u mongolskim stepama, prepuštenom gladi i izdajama, bez ikakve garancije da će doživeti sledeću zimu, a završava se kao istinita priča o zastrašujućem i surovom vladaru koji je ujedinio plemena, oborio carstva i stvorio najveću svetsku imperiju u istoriji koja se prostirala od Pacifika do granica Evrope. Džingis-kan je danas tema razgovora istoričara i kumova, Nikole Đukića i Nikole Šipke, u kome nas uvode u svet Mongola - u stepe gde je preživljavanje bilo pitanje veštine, ali i u svet discipline, vojničke inovacije i političke genijalnosti.

Rugsėjo 24 d. Tiek Žinių vedėjas Timūras kandidato į kultūros ministrus įspūdinga kalba; taip pat apkalbėsiu smarkiai atšilusius Trumpo ir Zelenskio santykius; bei opozicinių frakcijų atstovus, verčiančius su jais susitikti Dovilę Šakalienę.

Šiame NARA tekste – sociologės Gražinos Bielousovos atviras liudijimas apie smurtą, kurį patyrė nuo vaikystės. Kartu tai ir žvilgsnis į smurtą, persmelkusį skirtingas mūsų visuomenės grupes. Tekstą įgarsina pati autorė. Skaityti: https://nara.lt/lt/articles-lt/uz-viena-musta-asmenine-smurto-istorija

U ovoj posebnoj epizodi, psihijatar Mihailo Ilić otvara vrata studija kolegama iz podkasta @historycast_rs istoričarki umetnosti Jovani Milovanović i istoričaru Ivanu Drljači. Kombinujući psihijatriju i istoriju, razgovaraju o slavnim istorijskim figurama koje su nosile nevidljive terete i razmatraju kako su njihovi psihički izazovi oblikovali ne samo njihov unutrašnji svet, već i tok istorije i kulturno nasleđe koje su ostavili. Šta se događa kada se lična psihička borba ne odvija u tišini već ostavlja trag u kulturi, politici, pa i kolektivnoj svesti? Na raskršću umetnosti, psihe i istorije, otvaraju se priče trojice velikih umetnika - Vinsenta van Goga, Edvarda Munka i Save Šumanovića - u čijim se delima oseća napetost između bola i stvaranja. Van Gogova eksplozija boja i Munkov „Krik“ nisu samo estetske revolucije, to su unutrašnji vapaji pretočeni u sliku. Sava Šumanović, zarobljen između svoje umetnosti i sve dublje izolacije, svedočanstvo je o tome koliko stvaralaštvo može biti i beg i utočište ali i znak jednog društva koje često ne zna kako da odgovori na ranjivost. Psiha nekada nije samo lična stvar, već i politička. U tom smislu, govori se i o princu Đorđu Karađorđeviću, starijem bratu kralja Aleksandra, čije je povlačenje iz javnog života i prisilna izolacija zbog „duševne bolesti“ ostalo do danas jedno od najkontroverznijih mesta srpske istorije. Šta je stvarna dijagnoza, a šta politički konstrukt? Gde prestaje briga, a počinje kontrola? Sve ove priče podsećaju nas na jednu istinu: promena je neizbežna i jedina konstanta. Neki su menjali umetnost, drugi tok istorije – ali svi su se borili da zadrže svoju unutrašnju celinu u svetu koji često nije imao razumevanja. Ova epizoda je i poziv da prestanemo da se bojimo ranjivosti – i da je umesto toga prihvatimo kao deo rasta. Jer, kao što voda nalazi svoj tok i u kamenu i u suši, tako i čovek u suočavanju sa sopstvenom psihom može pronaći snagu, izraz, pa i smisao. Prirodno je. Menjam se. Menjam se jer osećam dublje. Menjam se jer učim iz onog što me boli. Menjam se jer želim da rastem.

+Da li su Istorija i glamur dovoljni za ovakvu trku u kalendaru F1?+Od trke u Baby rseloni novi testovi savitljovsti prednjeg krila - menja li se odnos snaga?+Šta se dešava u Ferrariju? Spori, brzi, posvađani?OMV, ZVANIČNI PARTNER LAP 76 ⛽️Preuzmite OMV MyStation mobilnu aplikaciju, podržite Lap 76 - https://www.omv.co.rs/sr-rs/mystationKUPITE ULAZNICE ZA IMAX F1 FILM CINEPLEXX PREMIJERU: https://bit.ly/f1-film-lap76-cineplexxPretvorite poene u trenutke radosti - svaka kupovina na OMV stanicama vam donosi poene, koje možete pretvoriti u trenutke radosti u prodavnici OMV-a.Pri kupovini goriva, preporučujemo MaxxMotion, za koji ostvarujete i popust!