Podcasts about istorija

Prieš 107-erius metus įkurta Lietuvos respublikos Užsienio reikalų ministerija. Kokį vaidmenį kuriant jauną valstybę ir jos įvaizdį užsienyje formavo moterys, ir kodėl taip ilgai neturėjome nei vienos ambasadorės?Vytauto Bikulčiaus parengta knygų apžvalga. Į LRT kreipėsi Šventupės bendruomenės atstovė dėl įvykusio incidento, kai į istorinį Šventupės dvaro pastatą atsitrenkė automobilis ir apgadino pastato dalį. Vietos gyventojai teigia, kad tai nėra vienkartinis atvejis – greitis ir nesaugus vairavimas šioje vietoje kelia nerimą jau kurį laiką. Kaip prižiūrimi ir saugomi regionuose esantys istoriniai pastatai, ir kas daroma, kad būtų užtikrintas jų saugumas?Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pristatoma premjera – spektaklis „Sapnuose prie bedugnės“. Istorija, kur susitinka Labubu žaislas ir Žemaitė, o veiksmas vyksta kompiuteriniame žaidime, nagrinėja paauglių skaudulius ir problemas.Klaipėdoje pasirodė naujas popierinis kultūros žurnalas „Kultūrpolis“. Žurnalas debiutuoja metu, kai Klaipėdos universiteto tyrėjų šiemet pristatyta analizė parodė, kad klaipėdiečių kultūros vartojimo įpročiai labai skirtingi – nemaža dalis renkasi ribotą ar atsargų santykį su kultūra.Ved. Justė Luščinskytė

Atsistatydino kultūros viceministras Aleksandras Brokas, o, pasak šaltinių, premjerė Inga Ruginienė į kultūros ministrės pareigas žada teikti jau siūlytą bendrapartietę Vaidą Aleknavičienę. Situaciją aptaria premjerės patarėjas Tadas Vinokuras ir kultūros asamblėjos narė Gintautė Žemaitytė.Keturi Lietuvos atstovai dalyvavo XXXVIII medalio meno federacijos FIDEM kongrese. Kaip Lietuvos medalio menas matomas pasaulyje?Organizuojamas „Architektūrinio raštingumo ugdymas“ forumas. Kuo architektūrinis raštingumas naudingas vaikams?Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre pristatoma premjera – spektaklis „Sapnuose prie bedugnės“. Istorija, kur susitinka Labubu žaislas ir Žemaitė, o veiksmas vyksta kompiuteriniame žaidime, nagrinėja paauglių skaudulius ir problemasVed. Donatas Šukelis

Israel Cohen. „Vilna: žydiškojo Vilniaus istorija“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943-čiais m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Tad Koeno tikslas – dokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14-ame a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorijoje vis dar gyva, pulsuojanti, kupina idėjų, svajonių ir planų. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Israel Cohen. „Vilna: žydiškojo Vilniaus istorija“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943-čiais m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Tad Koeno tikslas – dokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14-ame a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorijoje vis dar gyva, pulsuojanti, kupina idėjų, svajonių ir planų. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Israel Cohen. „Vilna: žydiškojo Vilniaus istorija“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943-čiais m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Tad Koeno tikslas – dokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14-ame a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorijoje vis dar gyva, pulsuojanti, kupina idėjų, svajonių ir planų. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Israel Cohen. „Vilna: žydiškojo Vilniaus istorija“. Vertė Miglė Anušauskaitė, išleido leidykla „Hubris“.Tai pirmoji išsami Vilniaus žydų istorija, išleista 1943-čiais m. Jungtinėse Amerikos Valstijose, jau nujaučiant, jog Vilniaus žydus ištiko tragedija, kuri nutraukė šios per amžius Vilniuje gyvenusios bendruomenės tradicijas, kultūrą ir tęstinumą. Tad Koeno tikslas – dokumentuoti šią tradiciją nuo pat žydų įsikūrimo Vilniuje 14-ame a. iki pat tragiškos pabaigos Holokausto metu. Būtent dėl šių aplinkybių knyga neapima Holokausto – žydų bendruomenė šioje istorijoje vis dar gyva, pulsuojanti, kupina idėjų, svajonių ir planų. Knygos ištraukas skaito aktorius Andrius Bialobžeskis.

Spalis – krūties vėžio prevencijos mėnuo. Pokalbis su vilniete Inga Černiuk apie jos išgirstą diagnozę, kaip su ja taikėsi, kas buvo sunkiausia. Ingos kelionė per ligą taip pat įamžinta fotografijose.Ved. Agnė Skamarakaitė

F. Scott Fitzgerald. „Keista Bendžamino Batono istorija“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Sofoklis“.Tai pasakojimas apie ypatingą žmogų ir apie žmones bei vietas, kurias jis atranda. Apie meiles, kurias sutinka. Apie gyvenimo džiaugsmus. Apie mirties liūdesį. Ir apie tai, kas pasilieka po laiko. Knygos ištraukas skaito aktorė Elona Karoblytė.

F. Scott Fitzgerald. „Keista Bendžamino Batono istorija“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Sofoklis“.Tai pasakojimas apie ypatingą žmogų ir apie žmones bei vietas, kurias jis atranda. Apie meiles, kurias sutinka. Apie gyvenimo džiaugsmus. Apie mirties liūdesį. Ir apie tai, kas pasilieka po laiko. Knygos ištraukas skaito aktorė Elona Karoblytė.

F. Scott Fitzgerald. „Keista Bendžamino Batono istorija“. Vertė Evelina Gužauskytė, išleido leidykla „Sofoklis“.Tai pasakojimas apie ypatingą žmogų ir apie žmones bei vietas, kurias jis atranda. Apie meiles, kurias sutinka. Apie gyvenimo džiaugsmus. Apie mirties liūdesį. Ir apie tai, kas pasilieka po laiko. Knygos ištraukas skaito aktorė Elona Karoblytė.

Kultūros laukui protestuojant prieš politikus, laidoje „Pakartot“ Domantas Razauskas supažindina su trumpa muzikos, virtusios politiniu protestu, istorija. Nuo XIX a. iki šių dienų. Nuo Beethoveno iki „G&G Sindikato“.Ved. Domantas Razauskas

Pokalbis apie amerikiečių rašytojo Isaaco Asimovo mokslinės fantastikos žanrui priskirtinų knygų ciklą „Fondas“, kuriame pasakojama apie galaktinės imperijos žlugimą, po kosmosą pasklidusiai žmonijai iškilusią grėsmę pasinerti į barbarybės sutemas bei psichoistorijos mokslo kūrėją Harį Seldoną, pabandžiusį apgauti lemtį.Kas tokio išskirtinio yra I. Asimovo knygose, kad net ir praėjus 80 metų nuo pirmųjų rašytojo tekstų apie „Fondą“ pasirodymo pradžios mes vis dar skaitome pasakojimus apie galaktikos išgyvenamus virsmus, žmonių bandymus surasti prasmę duomenų chaose ir tuo pačiu – projektuoti ateitį?Pokalbis su I. Asimovo knygų vertėjais Matu Geležausku ir Anita Kapočiūte.Ved. Aurimas Švedas

Kako jedno ime, i posle osam dugih vekova, i dalje izaziva nemir? Njegov život počinje kao legenda o Temudžinu, dečaku poniklom u mongolskim stepama, prepuštenom gladi i izdajama, bez ikakve garancije da će doživeti sledeću zimu, a završava se kao istinita priča o zastrašujućem i surovom vladaru koji je ujedinio plemena, oborio carstva i stvorio najveću svetsku imperiju u istoriji koja se prostirala od Pacifika do granica Evrope. Džingis-kan je danas tema razgovora istoričara i kumova, Nikole Đukića i Nikole Šipke, u kome nas uvode u svet Mongola - u stepe gde je preživljavanje bilo pitanje veštine, ali i u svet discipline, vojničke inovacije i političke genijalnosti.

Grupė „Happyendless“ per Čiurlionio gimtadienį išleido dvigubą konceptualų albumą „Antologija“, kuriame elektroniniais instrumentais dekonstruojami, interpretuojami žinomi Lietuvos akademinės muzikos kompozitorių kūriniai ir alternatyviosios muzikos istorija. Laidoje vieši Andrius Kauklys, Marius Narbutis ir Kamilė Le Trix.Ved. Domantas Razauskas

Rugsėjo 24 d. Tiek Žinių vedėjas Timūras kandidato į kultūros ministrus įspūdinga kalba; taip pat apkalbėsiu smarkiai atšilusius Trumpo ir Zelenskio santykius; bei opozicinių frakcijų atstovus, verčiančius su jais susitikti Dovilę Šakalienę.

Šiame NARA tekste – sociologės Gražinos Bielousovos atviras liudijimas apie smurtą, kurį patyrė nuo vaikystės. Kartu tai ir žvilgsnis į smurtą, persmelkusį skirtingas mūsų visuomenės grupes. Tekstą įgarsina pati autorė. Skaityti: https://nara.lt/lt/articles-lt/uz-viena-musta-asmenine-smurto-istorija

Prof. dr. Artūras Lukaševičius kalba apie Dievo ieškojimo istoriją.

Pastarasis vyriškos mados šimtmetis buvo paženklintas gausybe mados ir platesnės kultūros susidūrimų: nuo Povų revoliucijos septintojo dešimtmečio Londone iki hiphopo bei gatvės mados iškilimo devyniasdešimtųjų Niujorke ir Los Andžele. Žinoma, kas galėtų pamiršti ir įspūdingą metroseksualų erą, kurią išgarsino Davido Beckhamo stilius, ar pastarojo dešimtmečio mados flirtą su memų kultūra.Ved. Deimantė Bulbenkaitė.

FM99 paviešinus skaudžią istoriją iš Pietų Lietuvos apie galimai tvirkinamus vaikus, Seimo narės Daivos Ulbinaitės iniciatyva Vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba pradėjo pradėjo vidinį tarnybinį patikrinimą.

Kalbėti apie vyriškos aprangos raidą – tai pasakoti apie įdomiausius politinius ir kultūrinius lūžius. Pirmoji iš dviejų modernios vyriškos mados istorijai skirtų laidų prasideda nuo Prancūzijos revoliucijos ir Apšvietos amžiaus idealų, pradėjusių formuoti mums pažįstamą klasikinį kostiumą, ir pamažu keliauja link XX a. vidurio, Holivudo dėka įtvirtinusio jaunimo kultūrą, džinsų ir odinių striukių madą.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Tęsiame pasakojimą – III dalis ilgiausia. Istorija ilga, joje nuolatiniai tėvo reikalavimai, mamos pastangos ir blaškymasis tarp vaikų ir institucijų ir nuolatinė baimė prarasti vaikus. 

Loreta kreipėsi į „FM99“ praradusi paskutinę viltį, kai prašymas LR generalinei prokurorei pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo jos dabar jau 8-erių ir 6-erių metų vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo buvo atmestas. Visgi ji sako tikinti, kad teisingumas Lietuvoje yra, todėl ir bando jo ieškoti.

Radijo stoties FM99 eteryje vyko pokalbis su neeilinė viešnia, kurios vardas gerai pažįstamas Lietuvos teatro ir kino gerbėjams. Vilma Raubaitė – aktorė, trijų Auksinių scenos kryžių laureatė, pedagogė, aktyvi žmogaus teisių ir socialinių temų ambasadorė.

Mūsų visuomenė sensta. Tai ne tik demografinė tendencija, bet ir iššūkis kiekvienai šeimai. Lietuvoje vyresni nei 65 metų žmonės sudaro daugiau kaip penktadalį visų gyventojų. Ir jų dalis nuolat didėja. Kartu auga ir poreikis rūpintis senstančiais tėvais bei artimaisiais.Alytiškė Ona dalijasi savo istorija, kuri grįžo į Lietuvą rūpintis savo mama, kuriai yra beveik 101 metai.

„Jaučiame poreikį steigti organizaciją, kuri burtų aktyviai veikiančius fotografijos meno kūrėjus, menotyrininkus, žurnalistus“, - sako naujai įkurtos Lietuvos fotografijos meno draugijos atstovai. Apie naują organizaciją pokalbis su viena iš steigėjų, fotografijos istorike Margarita Matulyte.Prancūzija Jungtinei Karalystei paskolins legendinį Bajė gobeleną. Apie tai valstybinio vizito metu vakar pranešė Londone besilankantis prezidentas Emanuelis Makronas. Apie šio gobeleno reikšmę ir meno vertybių diplomatiją – pokalbis su ekspertais ir žinovais.Kaip atrodė Šilavoto kaimas tapytojo Alfonso Vilpišausko akimis? Domėjosi ir pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Dailininkė Urtė Jasenka pristato performansą „Blogiausi“ ir iš to kilusią kūrinių parodą. Apie tai – Indrės Kaminckaitės pasakojime.Rubrikoje „Be kaukių“ – režisierė ir bei kompozitorė Daina Adamkevičiūtė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Aplink pasaulį per 80 dienų. Tai ne tik rašytojo Žiulio Verno nuotykių romano pavadinimas, bet ir tikra šeimos kelionės istorija. Marija ir Markas Libermanai – šiuolaikinio cirko kūrėjai, kurie su dvejų metų dukra Ula išsikėlė tikslą – apskrieti pasaulį. Kelionės metu jie įveikė 44 tūkstančius kilometrų. Apie kelionės planavimą ir įspūdžius šeimą kalbina Anastasija Marčenkaitė.

Kuliuose jau 9 kartą vyksta didžiulis tarptautinis Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės festivalis. Šių metų akcentas – Mikalojaus Konstantino Čiurliono kūryba.Verslas Plungėje – kokios sąlygos jam kurtis ir kokia rajono vizija?Plungės rajono mero, Savivaldybių asociacijos prezidento Audriaus Klišonio interviu.Į Plungę sugrįžusi kineziterapeutė Indrė Jonavičienė įkūrė sporto studiją.Kaip sekasi prieš 2 metus Plungės bibliotekos išleistai knygai apie Plungėje gimusią legendinę alpinistę Vandą Rutkevič?Ved. Edvardas Kubilius

U ovoj posebnoj epizodi, psihijatar Mihailo Ilić otvara vrata studija kolegama iz podkasta @historycast_rs istoričarki umetnosti Jovani Milovanović i istoričaru Ivanu Drljači. Kombinujući psihijatriju i istoriju, razgovaraju o slavnim istorijskim figurama koje su nosile nevidljive terete i razmatraju kako su njihovi psihički izazovi oblikovali ne samo njihov unutrašnji svet, već i tok istorije i kulturno nasleđe koje su ostavili. Šta se događa kada se lična psihička borba ne odvija u tišini već ostavlja trag u kulturi, politici, pa i kolektivnoj svesti? Na raskršću umetnosti, psihe i istorije, otvaraju se priče trojice velikih umetnika - Vinsenta van Goga, Edvarda Munka i Save Šumanovića - u čijim se delima oseća napetost između bola i stvaranja. Van Gogova eksplozija boja i Munkov „Krik“ nisu samo estetske revolucije, to su unutrašnji vapaji pretočeni u sliku. Sava Šumanović, zarobljen između svoje umetnosti i sve dublje izolacije, svedočanstvo je o tome koliko stvaralaštvo može biti i beg i utočište ali i znak jednog društva koje često ne zna kako da odgovori na ranjivost. Psiha nekada nije samo lična stvar, već i politička. U tom smislu, govori se i o princu Đorđu Karađorđeviću, starijem bratu kralja Aleksandra, čije je povlačenje iz javnog života i prisilna izolacija zbog „duševne bolesti“ ostalo do danas jedno od najkontroverznijih mesta srpske istorije. Šta je stvarna dijagnoza, a šta politički konstrukt? Gde prestaje briga, a počinje kontrola? Sve ove priče podsećaju nas na jednu istinu: promena je neizbežna i jedina konstanta. Neki su menjali umetnost, drugi tok istorije – ali svi su se borili da zadrže svoju unutrašnju celinu u svetu koji često nije imao razumevanja. Ova epizoda je i poziv da prestanemo da se bojimo ranjivosti – i da je umesto toga prihvatimo kao deo rasta. Jer, kao što voda nalazi svoj tok i u kamenu i u suši, tako i čovek u suočavanju sa sopstvenom psihom može pronaći snagu, izraz, pa i smisao. Prirodno je. Menjam se. Menjam se jer osećam dublje. Menjam se jer učim iz onog što me boli. Menjam se jer želim da rastem.

Kur kas ilgesnė už žmoniją vabzdžio egzistencija paliko pėdsaką ne tik mūsų genuose, bet ir sugebėjo išnarinti pasaulio istorijos stuburą. Taiklios rankos su tapke užmušamas padarėlis parklupdė ištisas civilizacijas, perbraižė žemėlapius ir net persiuvo šalių vėliavas.  Epizode kalbame apie geriausią žmonijos trapumo įrodymą – dešimtis milijardų gyvybių nuzvimbusius uodus. Išgirsite apie spiečių sugriautas kolonijas, nulemtas karų baigtis, biologinius ginklus ir nuodėmės sukeltas ligas gydančius vaistus.  Kurią kraujo grupę nubaudė evoliucija? Kuris iš Proto Pemzos komandos narių niekada nebus paliestas maliarijos? Kokį geriausių dirbinių ir daiktų lauknešėlį į svečias šalis būtų plukdę GTR kolonialistai? Ir kaip atrodytų militarizuoti uodai? Iliustracija: @tinymischiefs Muzika: Viacheslav Starostin, DiMedia7, nojisuma, ItsWatR, Emmraan, ElijahK, soundbay, catch22music,  Universfield, Sonican *** Planuoji kelionę? Įsigyk Saily su 15% nuolaida https://saily.com/protopemza ***  

+Da li su Istorija i glamur dovoljni za ovakvu trku u kalendaru F1?+Od trke u Baby rseloni novi testovi savitljovsti prednjeg krila - menja li se odnos snaga?+Šta se dešava u Ferrariju? Spori, brzi, posvađani?OMV, ZVANIČNI PARTNER LAP 76 ⛽️Preuzmite OMV MyStation mobilnu aplikaciju, podržite Lap 76 - https://www.omv.co.rs/sr-rs/mystationKUPITE ULAZNICE ZA IMAX F1 FILM CINEPLEXX PREMIJERU: https://bit.ly/f1-film-lap76-cineplexxPretvorite poene u trenutke radosti - svaka kupovina na OMV stanicama vam donosi poene, koje možete pretvoriti u trenutke radosti u prodavnici OMV-a.Pri kupovini goriva, preporučujemo MaxxMotion, za koji ostvarujete i popust!

✓ Zašto 2020-e podsećaju i ne podsećaju na 1930-e? ✓ Koliko Amerika pamti veterane?

+Pobednički salto unazad posle dve godine i strpljenja u haosu Francuske kiše.+Moto 2 - Gonzalez moćan, ali ne i nedostižan+Moto 3- Rueda kao šampion - pobede ponekada dođu sameOMV, ZVANIČNI PARTNER LAP 76 ⛽️Preuzmite OMV MyStation mobilnu aplikaciju i podržite Lap 76 - https://www.omv.co.rs/sr-rs/mystationIstovremeno pretvorite poene u trenutke radosti - svaka kupovina na OMV stanicama vam donosi poene, koje možete da pretvorite u nove trenutke radosti u prodavnici OMV-a.A uz svaku kupovinu goriva, preporučujemo MaxxMotion, ostvarujete i popust!

Podržite nas na Patreonu https://www.patreon.com/c/HistoryCast Habemus Papam! Ovo je upravo izgovoreno u Vatikanu, a mi smo vam spremili specijal. U specijalnoj epizodi povodom izbora novog, 267. poglavara Rimokatoličke crkve, istoričari Nikola Šipka i Ivan Drljača razgovaraju o značaju pape, papskoj moći, ulozi Vatikana i papske države kroz istoriju i njihovom uticaju na savremeni svet. Nakon smrti pape Franje 21. aprila, svet je svedočio izboru novog vođe Rimokatoličke crkve, što je pokrenulo brojna pitanja o pravcu u kojem će crkva ići. Ova epizoda istražuje kako su pape oblikovale političke, kulturne i verske tokove kroz vekove. Kako je došlo do toga da papa postane i verski i politički lider, i kako se ta uloga menjala kroz vekove? Koji su ključni događaji u istoriji papstva koji su oblikovali modernu Rimokatoličku crkvu? Kako su političke promene u Evropi uticale na moć i uticaj pape?

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“, kuri siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį. LRT RADIJO laidoje „10-12“ parodos kuratoriai, archeologai Sigita Mikšaitė ir Povilas Blaževičius sako, kad ir mylimų, ir kenčiančių šunų buvo visais laikais.Ved. Darius Matas

Šiandien daugiau nei 190 pasaulio šalių mini UNESCO paskelbtą Tarptautinę džiazo dieną. LRT KLASIKA, kaip ir kasmet, šią progą pažymės turininga, išskirtine programa. Svarbiausias šių metų akcentas – tiesioginė „21st Century Quintet“ koncerto transliacija iš LRT įrašų studijos, kurią skleis ne tik LRT KLASIKA, bet ir Euroradijas bei nacionaliniai transliuotojai Armėnijoje ir Latvijoje.Rasti širdžiai mielą darbą - ne visada paprasta užduotis. Kaip nepalūžti ir nepradėti ieškoti bet kokio darbo? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti, pasakoja karjeros kryptį nusprendusi keisti Irmina Boreišienė ir psichologė, personalo atrankų konsultantė Solveiga Grudienė.Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“, kuri siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį ir pamatyti šunį kaip pilnavertį istorijos veikėją. Apie tai, kodėl šuo nusipelno muziejaus, kuo jis skiriasi nuo kačių ir kaip paroda gali išgydyti šunų baimę ir baimes apskritai, pokalbis su jos kuratoriais.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Ką svarbu žinoti apie kredito istoriją ir nuo ko priklauso kredito reitingas? Kiek reikšmingas gali pradelstas mokėjimas ar keli eurai delspinigių?LRT Faktai: Nelaimė ir gelbėjimo operacija Pabradėje, kai pelkėje nuskendo šarvuotis ir žuvo keturi Jungtinių Valstijų kariai, prikaustė Lietuvos ir pasaulio dėmesį. Tačiau neeilinis įvykis sukėlė ir daug sąmokslo teorijų bei klaidinančios informacijos bangą.Rašytoja, žurnalistė Akvilė Kavaliauskaitė ir jos naujausias nostalgiškas romanas „Jausmai“, nukeliantis į 2009-uosius.Per kiek laiko galima pasiruošti maratonui? Ar tai įmanoma visiems? Ir kiek tam reikia laiko, jei sportas žmogaus gyvenime nėra savaitinės rutinos dalis.Šiauliuose savo istoriją pradeda simfoninis orkestras. Neseniai vyko pirmasis jo koncertas. Publikai pristatytas ir vienas brangiausių pirkinių – ketvirtį milijono eurų kainavęs „Steinway & Sons“ koncertinis fortepijonas. Juo pianistas Petras Geniušas skambino Čiurlionį.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Pokalbis su Ševčenkivskos bendruomenės vadovu Olehu Pylypenko, kuris plataus masto karo pradžioje buvo pagrobtas rusų, kankintas, po trijų mėnesių išlaisvintas.Vakarų žvalgybos – kaip jos kūrėsi, vystėsi, kaip veikia dabar? Pokalbis su istoriku ir publicistu Bernardu Gailiumi apie jo knygą „Žvalgyba Vakaruose. Istorija ir kultūra“.Kelis apdovanojimus jau pelniusio stebimosios dokumentikos filmo „Murmančios širdys“ dėmesio centre - atokiame Skiručių kaime įsikūrusi bendruomenė, kurioje vyrai bando išbristi iš priklausomybių. Tikrasis filmo centras – toje bendruomenėje gyvenantis 14-metis paauglys. Apie filmą pasakoja jo režisierius Vytautas Puidokas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Istoričarka umetnosti Jovana Milovanović sa kolegom i gostom Bogdanom Petrovićem razgovara o studentskim protestima od '68. do danas, i kulturi i umetnosti. Kako izgleda pobuna kroz umetnost? U ovoj epizodi HistoryCast-a istražujemo estetske i kulturne aspekte studentskih protesta u Jugoslaviji - od revolucionarne 1968. preko 'plišane revolucije' i masovnih demonstracija devedesetih do današnjih studentskih blokada u Srbiji. Kako su plakati, grafiti, muzika i performansi postali deo protesta? Kakvu ulogu su umetnici i intelektualci imali u oblikovanju vizuelnog i simboličkog izraza otpora? Analiziramo sličnosti i razlike između ključnih studentskih pokreta, njihov politički i društveni kontekst, kao i uticaj globalnih trendova na lokalnu pobunu.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Metų muziejininku už darbą 2024 m. išrinko Edukacijos skyriaus vyresnįjį gidą dr. Povilą Dikavičių. Kodėl jam įdomus muziejininko darbas? Ir koks turėtų būti lankytojui patrauklus muziejus?Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis grasina, kad atsiims Panamos kanalą. Pokalbis su geografu Rytu Šalna apie šio kanalo istoriją ir svarbą.Praėjusių metų lapkritį tarp uolų Tasmanijoje įstrigęs ir kojos netekęs Valdas Bieliauskas grįžo į Lietuvą. Jo gelbėjimas truko kone parą ir ši operacija laikoma viena sudėtingiausių Tasmanijos istorijoje.Ar žinote, kiek žodžių lietuviškai galima išrepuoti per sekundę? Truputį daugiau, nei penkis. Apie šį rekordą pasiekusį atlikėją, ilgiausią repo improvizaciją lietuviškai ir kalbos įtaką kūrybai pasakoja kolega Tomas RikliusVed. Agnė Skamarakaitė

Antanas Vienuolis. „Viešnia iš šiaurės“. Išleido leidykla „Mažoji raidė“. Tai romanas apie tragišką lietuvaitės Aldutės likimą išvykus į Italiją. Istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, kai mergaitė netenka Lietuvoje mamos, vėliau Italijoje – ir tėčio. Likimo vėtoma ir mėtoma iš vienų globėjų pas kitus, vargdama prie sunkiausių darbų, ji, pagaliau, būdama paauglė, atranda laimę turtingos globėjos namuose ir išpildo svajonę po daug metų sugrįžti į Lietuvą. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Antanas Vienuolis. „Viešnia iš šiaurės“. Išleido leidykla „Mažoji raidė“. Tai romanas apie tragišką lietuvaitės Aldutės likimą išvykus į Italiją. Istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, kai mergaitė netenka Lietuvoje mamos, vėliau Italijoje – ir tėčio. Likimo vėtoma ir mėtoma iš vienų globėjų pas kitus, vargdama prie sunkiausių darbų, ji, pagaliau, būdama paauglė, atranda laimę turtingos globėjos namuose ir išpildo svajonę po daug metų sugrįžti į Lietuvą. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Antanas Vienuolis. „Viešnia iš šiaurės“. Išleido leidykla „Mažoji raidė“. Tai romanas apie tragišką lietuvaitės Aldutės likimą išvykus į Italiją. Istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, kai mergaitė netenka Lietuvoje mamos, vėliau Italijoje – ir tėčio. Likimo vėtoma ir mėtoma iš vienų globėjų pas kitus, vargdama prie sunkiausių darbų, ji, pagaliau, būdama paauglė, atranda laimę turtingos globėjos namuose ir išpildo svajonę po daug metų sugrįžti į Lietuvą. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Antanas Vienuolis. „Viešnia iš šiaurės“. Išleido leidykla „Mažoji raidė“. Tai romanas apie tragišką lietuvaitės Aldutės likimą išvykus į Italiją. Istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, kai mergaitė netenka Lietuvoje mamos, vėliau Italijoje – ir tėčio. Likimo vėtoma ir mėtoma iš vienų globėjų pas kitus, vargdama prie sunkiausių darbų, ji, pagaliau, būdama paauglė, atranda laimę turtingos globėjos namuose ir išpildo svajonę po daug metų sugrįžti į Lietuvą. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Antanas Vienuolis. „Viešnia iš šiaurės“. Išleido leidykla „Mažoji raidė“. Tai romanas apie tragišką lietuvaitės Aldutės likimą išvykus į Italiją. Istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, kai mergaitė netenka Lietuvoje mamos, vėliau Italijoje – ir tėčio. Likimo vėtoma ir mėtoma iš vienų globėjų pas kitus, vargdama prie sunkiausių darbų, ji, pagaliau, būdama paauglė, atranda laimę turtingos globėjos namuose ir išpildo svajonę po daug metų sugrįžti į Lietuvą. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Antanas Vienuolis. „Viešnia iš šiaurės“. Išleido leidykla „Mažoji raidė“. Tai romanas apie tragišką lietuvaitės Aldutės likimą išvykus į Italiją. Istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, kai mergaitė netenka Lietuvoje mamos, vėliau Italijoje – ir tėčio. Likimo vėtoma ir mėtoma iš vienų globėjų pas kitus, vargdama prie sunkiausių darbų, ji, pagaliau, būdama paauglė, atranda laimę turtingos globėjos namuose ir išpildo svajonę po daug metų sugrįžti į Lietuvą. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Antanas Vienuolis. „Viešnia iš šiaurės“. Išleido leidykla „Mažoji raidė“. Tai romanas apie tragišką lietuvaitės Aldutės likimą išvykus į Italiją. Istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, kai mergaitė netenka Lietuvoje mamos, vėliau Italijoje – ir tėčio. Likimo vėtoma ir mėtoma iš vienų globėjų pas kitus, vargdama prie sunkiausių darbų, ji, pagaliau, būdama paauglė, atranda laimę turtingos globėjos namuose ir išpildo svajonę po daug metų sugrįžti į Lietuvą. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Antanas Vienuolis. „Viešnia iš šiaurės“. Išleido leidykla „Mažoji raidė“. Tai romanas apie tragišką lietuvaitės Aldutės likimą išvykus į Italiją. Istorija įtraukia nuo pat pirmų puslapių, kai mergaitė netenka Lietuvoje mamos, vėliau Italijoje – ir tėčio. Likimo vėtoma ir mėtoma iš vienų globėjų pas kitus, vargdama prie sunkiausių darbų, ji, pagaliau, būdama paauglė, atranda laimę turtingos globėjos namuose ir išpildo svajonę po daug metų sugrįžti į Lietuvą. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

„Miesto vaikio istorija“ pagal Rebekos Unos knygą „Labas, aš Tadas“. Režisierius Vytautas Rašimas, garso režisierė Sonata Jadevičienė. Vaidina Sigita Pikturnaitė, Jonas Šarkus, Larisa Kalpokaitė, Vytautas Rašimas, Antanas Kurklietis, teatro studijos „Elementorius“ auklėtiniai Elena Stancikaitė ir Rokas Bergner. 2019m.

„Miesto vaikio istorija“ pagal Rebekos Unos knygą „Labas, aš Tadas“. Režisierius Vytautas Rašimas, garso režisierė Sonata Jadevičienė. Vaidina Sigita Pikturnaitė, Jonas Šarkus, Larisa Kalpokaitė, Vytautas Rašimas, Antanas Kurklietis, teatro studijos „Elementorius“ auklėtiniai Elena Stancikaitė ir Rokas Bergner. 2019m.