Podcasts about vasario

Veterinarijos gydytojai ir felčeriai ruošiami ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete, ir Vilniaus kolegijoje. Stambių ūkių, valstybinių įstaigų atstovai intensyviai bendradarbiauja su ugdymo įstaigomis, nori pritraukti jaunimą. Nors veterinarų poreikis labai didelis, jaunimas prioritetu laiko darbą mieste su smulkiais gyvūnais.Negailestingi žiemos išbandymai užklupo ir Širvintų rajono Musninkų seniūnijos ūkininkus. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Arūnas Dikčius sako, kad iš viso ūkio gyvūnų išgelbėta viena avis, bet nuo gaisro pavyko apsaugoti gyvenamuosius pastatus. Kaip išvengti pavojų?Rubrika „Gamtininko komentaras“. Vasario 24-oji yra Vieversio diena. Tikima, kad vieversys parneša pavasarį, todėl ši diena – svarbus ženklas žemdirbiams ruoštis darbams. Kokie darbai vieversių laukia vos tik grįžus, kodėl jie atkaklūs paukščiai, papasakos ornitologas Gediminas Petkus.Ved. Rūta Simanavičienė

Belaukiant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio parodos Tokiuje prasideda renginiai, skirti supažindinti japonus su Čiurlionio kūryba.Kaune, galerijoje „Muitinė“, eksponuojami tekstilės menininkės Loretos Švaikauskienės darbai.Vasario 20 dieną 1916 metais gimė kompozitorius, visuomenės veikėjas, pedagogas Julius Juzeliūnas.Seime registruotos Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma sudaryti galimybę mokiniams bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų rinktis ir mokytis gestų kalbos.Saukų galerijoje galerijoje pristatomas tapytojo Šarūno Saukos paveikslas „Tai, ką matau“.Anykščių menų inkubatoriuje atidarytoje parodoje „Metakeramika“ – naujųjų technologijų ir senąsias tradicijas išlaikiusios keramikos kūrinių sintezė.Lietuvių kilmės menininkas Ernestas Zacharevičius, šiuo metu gyvenantis ir kuriantis Malaizijoje, padavė į teismą oro linijų kompaniją „AirAsia“ dėl to, kad ji savo lėktuvų dizainui panaudojo jo gatvės meno kūrinį „Vaikai ant dviračio“.Ved. Marius EidukonisAleksandros Stadalienės nuotr.

Vasario 23 d. Alytuje vyks ketvirtųjų Rusijos karo prieš Ukrainą metinių minėjimo renginys „ALYTUJE MES UŽAUGOM!“, skirtas atminimui, solidarumui ir paramai Ukrainai išreikšti. Ketveri metai karo – ketveri metai netekčių, pasipriešinimo ir nenugalėtos laisvės. Alytus kviečia būti kartu.

Įsibėgėjo 76-asis Berlyno kino festivalis, kuriame šiemet pristatomi kūriniai iš daugiau nei 80 šalių. Kokios temos šiemet plačiausiai aptariamos festivalyje? Kokios politinės žinutės vyrauja? Pokalbis su kino kritiku Gediminu Kukta.Anykščiuose susibūrusi roko grupė Čigongo meistras šiemet išleido pirmąjį albumą. Neįprasto skambesio grupė kuria ir koncertuoja jau ketvirtus metus. Muzika grupės nariams – tai ne tik hobis, bet ir būdas įprasminti dienas. „Man kūryba atrodo pats prasmingiausias būdas patirti bendrumą", – sako grupės lyderis Mykolas Tursa, su kuriuo pasikalbėti susitiko kolegė Simona Ševčenkaitė.„Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio socialinio tinklo Facebook sienoje atsidūręs įrašas apie kompozitoriaus Dominyko Digimo šių metų Vasario 16-ajai sukurtą kūrinį „Aušros choras“ sukėlė kultūros bendruomenės pasipiktinimą. D. Digimas sako, kad jo kūrinys neturi jokios pozityvios konotacijos su partija „Nemuno aušra“ ir, kad kompozitorius nesutinka būti tapatinamas su šia politine jėga, taip pat teigia, kad kūrinys buvo panaudotas neatsiklausus, be leidimo, todėl prašo, kad šis R. Žemaitaičio įrašas būtų pašalintas. Pokalbis studijoje su kūrėju D. Digimu, teisininke Vilija Viešūnaite ir komunikacijos ekspertu Liutauru Ulevičiumi.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie šimtmetį pasitinkantį vengrų kompozitorių bei ypatingo moliusko formos įkvėptą naują operos teatrą Vietname.Ved. Gerūta Griniūtė

Šioje laidoje apie vasario 17-ąją – Nacionalinę emancipacijos dieną Lietuvoje – ir jos istorines aplinkybes 1918 m. pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus Signatarų namų direktorė, istorikė Dalia Strimaitytė. Šiuo pasakojimu atkreipiamas dėmesys į vieną iš pirmųjų viešų moterų pareiškimų dėl siekio būti įtrauktoms į kuriamos nepriklausomos Lietuvos valstybės politinį lauką, jų aktyvią veiklą XX a. pradžioje. Pokalbio metu atkreipiamas dėmesys tiek į moterų organizacijų veiklą, tiek į atskirų moterų iniciatyvas XX a. pr. siekiant bendro tikslo – nepriklausomos Lietuvos. Kaip vyrai reagavo į šį moterų įsitraukimą ir kodėl tarp Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų nebuvo nė vienos moters?Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.

Startuoja programa, stiprinsianti kitakalbių mokinių lietuvių kalbos įgūdžius. Programa „Tyrinėjimo menas: daugiakultūris ugdymas“ pradedama vykdyti 5 Vilniaus kitakalbėse mokyklose. Apie ją pasakoja EDU Vilnius direktorė Unė Kaunaitė ir režisierius, aktorius, asociacijos „Kūrybinės jungtys“ programų kuratorius Justas Tertelis.Vasario 17 d. minima Nacionalinė emancipacijos diena, ji jau trečius metus yra tarp valstybės atmintinų dienų. Kokią žinią neša ši diena? Pokalbis sumenotyrininke, Nacionalinės emancipacijos dienos organizatore Laima Kreivyte ir menininke, tyrėja Jelena Škulis.Ką anksčiau žmonės valgė per Užgavėnes – blynus ar ką kitą? Pokalbis sukulinarinio paveldo tyrinėtoju prof. Rimvydu Laužiku.Lietuvoje švenčiant Užgavėnes, dalis bendruomenių didžiuojasi išsaugojusios gilias šios šventės tradicijas. LRT radijo aplankytuose Kretingos rajono miesteliuose persirengėliai užsuks pas visus kaimynus, o abiturientai per Užgavėnių eitynes rinks pinigus šimtadienio šventei.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Vasario 19 dieną, vienam paskutinių XX amžiaus muzikos titanų vengrui György Kurtág sukanka 100 metų. O taip pat, kas yra „New Age“ muzika? Iš kur ji radosi, kokie jos požymiai ir vieta muzikos žemėlapyje?Ved. Domantas Razauskas

Sekmadienio vakarą nuo lubų nukritus apšvietimo konstrukcijai, teko sustabdyti Vasario 16-osios proga surengtą grupės „Biplan“ koncertą „Agilos“ centre Nidoje. Per incidentą nukentėjo Neringos savivaldybės tarybos narė. Temą apžvelgė LRT žurnalistė Jovita Gaižauskaitė.

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas paskelbė kūrybiškiausių 2025 metų lietuvių autorių knygų dvyliktuką.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti.Vasario 17 dieną minima Nacionalinė emancipacijos diena. Šia proga Signatarų namuose vyksta pamirštų poečių skaitymai.Vasario 16-osios renginyje Tauragėje pasirodė ne tik svečiai iš Vilniaus, bet ir Tauragės meno mokyklos kolektyvas „Jūrelė“ bei Kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Jūra“. Šie kolektyvai puoselėja lietuvių tradicijas, ugdo bendruomeniškumą ir discipliną. Jaunimas džiaugiasi, kad šokant gali apsirengti tautinius rūbus bei didžiuotis lietuviškumu.Ved. Donatas Šukelis

Populiarėja žygiai, kurie rengiami savaitgaliais, švenčių dienomis ir per kuriuos žygeiviai domisi Lietuvos istorija. Vien Vasario 16-ąją nesunkiai galima rasti bent kelias dešimtis įvairių proginių žygių.Panemunės miestus ir miestelius apkeliavo paroda, kuri pasakoja apie Nemune klestėjusią upeivystę ir jos tradicijas.Meteorologas Gytis Valaika sako, kad socialiniuose tinkluose daugėja paskyrų, kurios skleidžia neteisingą informaciją apie klimato kaitą ir ta dezinformacija susijusi su prorusiškais naratyvais.Daugiabučių renovacija džiaugiasi ne visi. Į LRT GIRDI kreipėsi Garliavos gyventojas, kurio daugiabučio renovacijos darbai pradėti prieš pat žiemą. Vyras skundžiasi nuolatiniu triukšmu, netvarka ir abejoja dėl darbų kokybės.Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, domimės, kaip šią dieną atrodo Signatarų namai ir kokią reikšmę šiandien įgauna žymusis Signatarų namų balkonas, iš kurio buvo paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.Vasario 16-osios proga LRT Radijas siūlo pasinaudoti unikalia proga ir išgirsti, ką apie šią dieną yra pasakoję patys signatarai. Kelis jų – Steponą Kairį, Kazimierą Šaulį bei Mykolą Biržišką yra įrašęs "Amerikos Balsas". Žurnalisto Jurgio Blekaičio rengtas pasakojimas transliuotas jau gerokai po Antrojo pasaulinio karo, tačiau tiksli data archyvuose neišlikusi.Ved. Edvardas Kubilius

Kas lemia, kad užsienyje gimę ar augę lietuvių vaikai, jau būdami suaugę, vis dar palaiko ryšį su Lietuva? 2024–2025 metais Vytauto Didžiojo universitete atliktas kokybinis tyrimas rodo, kad svarbiausias veiksnys – tėvai: jų pasakojimai apie gimtinę, jų pasididžiavimas lietuviška tapatybe ir asmeninis pavyzdys. Svarbų vaidmenį atlieka ir lietuviškos mokyklėlės, bendruomenės, galimybė vaikams atvykti į Lietuvą, taip pat įvairios programos ir iniciatyvos, skatinančios pažinti šalį iš arčiau.Kremlius intensyvina informacinį karą prieš Lietuvą ir visus Vakarus, o apklausos rodo, kad du trečdaliai mūsų šalies gyventojų bijo karo su Rusija. Komunikacijos eksperto, agentūros „Bosanova“ vadovo Vytauto Matulevičiaus knyga „Baimės frontas“ analizuoja, kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip Kremliaus melai veikia mūsų kasdienybę – nuo geopolitikos iki kiekvieno iš mūsų kišenės.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti. Šventinėmis šios institucijos puoselėjamomis tradicijomis tuomet ir dabar domisi Kotryna Lingienė iš Kauno.

Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, Simono Daukanto aikštėje pakeltos trijų Baltijos šalių vėliavos. Savo kalboje prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva šiandien neatskiriama Europinės šeimos dalis. Pasak šalies vadovo, priešiškoms jėgoms mėginant atsukti laiką atgal bei paskirstyti pasaulį įtakos zonomis, būtina laikytis išvien ir duoti atkirtį.Tuo metu Vilniuje viešinti Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola sako, kad Lietuvos istorija atspindi Europos istoriją. Ji priduria, kad Europoje nėra didelių ir mažų valstybių.Vasario 16-osios proga LRT Radijas taip pat kviečia pasinaudoti unikalia proga ir išgirsti, ką apie šią dieną yra pasakoję patys signatarai. Kelis jų – Steponą Kairį, Kazimierą Šaulį bei Mykolą Biržišką yra įrašęs „Amerikos Balsas“.Vasario 16-tąją įteikti valstybiniai apdovanojimai beveik 40-imčiai Lietuvos ir užsienio piliečių. Įvertinti iškilūs mokslo, medicinos, sporto, kultūros, diplomatijos bei nacionalinio saugumo sričių atstovai.Ved. Edvinas Kučinskas

Susigrąžinta senelių žemė tapo šeimos maitintoja ir kuriama ateitimi. Prieš trisdešimt penkerius metus Sadauskų šeima ryžosi pradėti ūkininkauti Antalkių kaime, Kauno rajone. Sėkmę šeima atrado kaimo turizme. Jų paslaugumu ir svetingumu žmonės noriai mėgaujasi net ir šalčiausiomis žiemos dienomis. Išsaugotas šeimos putinų sirupo receptas – kitą šeimos kartą atvedė į naujas veiklas.1918‑ųjų valstybės atkūrimas vargu ar būtų buvęs 5įmanomas be tuometės susipratusios valstietijos – kaimo žmonių, kurie suvokė valstybės reikšmę. Profesorius Liudas Mažylis, atradęs Vasario 16‑osios Akto originalą, pažymi, kad teigti, jog pats Aktas atspindi valstietišką pasaulėžiūrą, būtų neteisinga. Tai universalus dokumentas apie vertybes - laisvę, demokratiją ir orumą, kurios suformavo šiandienos lietuvį, kad ir kur jis gyventų ar kuo verstųsi.Gabrielė Petkevičaitė-Bitė – istorinė moteris, liudijusi Lietuvos valstybės virsmą. Jos atminimas ir palikimas puoselėjamas Panevėžio rajone, jos gimtoje sodyboje Puziniškyje įkurtame muziejuje. Iki ten vis dar reikia dardėtižvyrkeliu, telefono ryšį pasiglemžia gamta, o dvarelio prieigose puoselėjami senieji amatai. Apie visa tai pasakoja muziejininkė Irena Lesvinčiūnienė.Ved. Kristina Toleikienė

Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog Prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti.Šventinę Vasario 16-ąją Panevėžio teatras „Menas“ pasitinka premjera. Jaunimo studija pristato spektaklį „Knygnešiai“, sukurtą pagal Janinos Matekonytės pjesę „Uždegti šviesą tamsoje“.1918-aisiais Vasario 16-ąją – Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Po juo – dvidešimt parašų. Tačiau tarp jų – nė vienos moters. Vis dėlto to meto visuomenėje aktyviai veikė ir moterys. Kokį kelią nuėjo moterys – kokios pastangos ir idėjos slypėjo už valstybės kūrimo pradžios, ir kokius iššūkius bei galimybes matome šiandien?Šiandien Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Pirmą kartą nuskambės kariljono ir trimito dueto koncertas „Kovų varpai“.Šiauliuose jau 16 metų rengiama literatūrinė meninė akcija „Nepriklausomybės maršrutai“. Šį rytą keliaujantys viešuoju miesto transportu gali klausytis lietuvių poetų kūrybos, kurią skaito Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai.Ved. Justė Luščinskytė

Šiandien, Vasario 16-ąją lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristato naują žaidimą apie knygnešius – „Book Smugglers“ (liet. „Knygnešiai“). Žaidimas bus prieinamas ne tik angliškai ir lietuviškai, bet ir vokiečių, rusų, japonų ir kinų (tradicine ir supaprastinta) kalbomis, tad apie knygnešius savo gimtąja kalba galės mokytis didžioji dalis pasaulio. Kūrėjai „Fluxo Games“ tikisi, jog žaidimas bus smagus tiek pirmą kartą besipažindinantiems su Lietuvos istorija, tiek siekiantiems pagilinti bei atnaujinti savo žinias apie Lietuvos XIX a. nepriklausomybės kovas. Pokalbis su „Fluxo Games“ vaizdo žaidimų studijos vadovu ir įkūrėju Ryčiu Jadzevičiumi.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti. Šventinėmis šios institucijos puoselėjamomis tradicijomis tuomet ir dabar domisi kolegė Kotryna Lingienė.Šventinę Vasario 16-ąją Panevėžio teatras „Menas“ pasitinka premjera. Jaunimo studija pristato spektaklį „Knygnešiai“, sukurtą pagal Janinos Matekonytės pjesę „Uždegti šviesą tamsoje“. Jaunųjų aktorių akyse knygnešiai tampa šiuolaikiniais superherojais, kurių dėka šiandien galime laisvai kalbėti ir rašyti gimtąja kalba. Iš Panevėžio pasakoja kolegė Evelina Povilavičiūtė.Vasario 16-osios renginyje Tauragėje pasirodė ne tik svečiai iš Vilniaus, bet ir Tauragės meno mokyklos kolektyvas „Jūrelė“ bei Kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Jūra“. Šie kolektyvai puoselėja lietuvių tradicijas, ugdo bendruomeniškumą ir discipliną. Jaunimas džiaugiasi, kad šokant gali apsirengti tautinius rūbus bei didžiuotis lietuviškumu. Kodėl merginos ir vaikinai nusprendė prisijungti prie kolektyvų ir ko jie išmoksta šokdami lietuvių liaudies šokius? Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Lukas Malinauskas, Karolis Tiškevičius ir Tomas Purlys tiesioginiame „Basketnews.lt podkaste“ aptarė vakarykštes aistras „Žalgirio arenoje“, beveik riaušes Atėnuose ir garsiąsias „Ryto“ fanų keliones po Izraelį. Tinklalaidės partneriai: – Saily eSIM. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite https://saily.com/basketnews – Antėja. Rūpintis sveikata, kaip ir žaisti krepšinį komandoje – kartu lengviau. Vasario mėnesį Antėja taiko -30%, moters ir vyro sveikatos tyrimams, o su nuolaidos kodu FANAMS: papildoma –5% nuolaida. Daugiau: https://www.anteja.lt/menesio-pasiulymai/1682 – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Geriausia dovana – tai jūs! -14% perkant 2 bilietus į BasketNews Sąskrydį 2026 – liepos 11-12 d. Varnupė. Būkit ten: https://www.basketnews.lt/saskrydis Temos: Pasipuošę ir šventiškai nusiteikę (0:00); Labiausiai Kauną kaitinęs metimas (3:28); Puikus Masiulio startas, geras egoistas, Gosso ir Lo lyderystė (6:25); Mini Micičius prieš originalą (13:10); Purliui nepatikę švilpukai (18:46); Moses Wrighto slapukai arba kaip pažadinti žvėrį (19:30); Gilėjanti Biručio krizė (24:08); Tu tu tu riu – Dustin Sleva (30:55); Kantrybės patikrinias Sirvydžiui ir Iggy judesiukai (36:17); Vidurinis pirštas kauniečiams ir kitos fanų nesąmonės  (44:22); Lenktynės dėl atkrintamųjų kaista (48:15); Arti riaušių: kaip Baldwinui ir Lessortui smegenėlės perkaito (50:46); Epsteino failai, tiesos akimirka „Rytui” ir skandalingos fanų kelionės (1:00:11); UTMA, taurių savaitgalis ir kūsų kelionė su rinktine į Islandiją (1:12:35).  

Vasario 15 dieną Pasvalio rajone Pumpėnuose vyks šventinis koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, taip pat inicijuojamas paramos Ukrainai rinkimas. Apie tai pasakoja iniciatyvos autorius, koncerto organizatorius Virgilijus Navalinskas.

Pristatoma Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojo dr. Antano Terlecko knyga „Šiferio byla“ apie kolektyvizaciją ir kolūkių kūrimą.Šiuolaikinės technologijos leidžia mums visai kitaip patirti net tokius meno kūrinius ar amatus, kuriuos manėme labai gerai pažįstantys. Anykščių menų inkubatoriuje atidarytoje parodoje „Metakeramika“ – naujųjų technologijų ir senąsias tradicijas išlaikiusios keramikos kūrinių sintezė.Dirbtinis intelektas (DI) ir radijas. Kaip jis keičia radiją?Ateitininkų federacija jau 20 kartą iškilmingai minės Vasario 16-ąją – istoriniuose Ateitininkų rūmuose Kaune surengs Valstybės atkūrimo dienos labdaringą pokylį.Ved. Donatas Šukelis

Šiemet gaisrai itin negailestingi - nusinešė dešimtis ne tik žmonių, bet ir naminių gyvūnų gyvybių. Kaip dera saugoti save ir aplinką primena Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.Besiruošiant Užgavėnėms – pokalbis apie tradicinį aukštaitišką patiekalą, dažniausiai valgytą per Gavėnią – linų sėmenų spirginę. Apie ją pasakoja buvusi agronomė, Linų muziejaus Panevėžio rajone muziejininkė dr. Elvyra Gruzdevienė.Vasario 15 dieną Pasvalio rajone Pumpėnuose vyks šventinis koncertas Lietuvos valstybės atkūrimo dienai paminėti, taip pat inicijuojamas paramos Ukrainai rinkimas. Apie tai pasakoja iniciatyvos autorius, koncerto organizatorius Virgilijus Navalinskas.Ved. Arneta Spaičė

Vasario 16-ąją Alytuje vyks iškilmingi Lietuvos valstybės atkūrimo dienai skirti renginiai, kviečiantys prasmingai paminėti vieną svarbiausių šalies istorinių datų.

10–12Arboristas – žmogus, kuris profesionaliai rūpinasi medžiais ten, kur jie auga šalia žmonių. Jo darbas – įvertinti, ar medis sveikas, saugus, ir ką su juo daryti, kad jis kuo ilgiau gyventų ir nekeltų pavojaus. Kaip atrodo arboristo kasdienybė?Į koncertus dažniausiai einame dėl mėgstamos muzikos ir puikios emocijos, bet pasitaiko atvejų, kai išeinama su jausmu, kad kažko trūko, nors atlikėjai buvo puikūs. O tai gali būti susiję su akustika – su tuo, kaip salė perduoda garsą iki mūsų ausų. Pokalbis apie koncertų salių akustines savybes.Kaip mūsų balso klostės reaguoja į šaltį? Ar užkimimas visada reiškia problemą ir kaip šiuo laikotarpiu savo balsą saugoti? Pokalbis su gydytoja otorinolaringologe.Vasario 11-ąją pasaulis mini Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną. Kaune, „Mokslo saloje“, šia proga rengiama konferencija.Ved. Ignas Andriukevičius

Svarbiausi Lietuvos kultūros programos Italijoje akcentai 2026 metais. Kokie jie?Vasario 11-ąją pasaulis mini Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną. Kodėl moterų moksle tema tokia aktuali?2026 metais grupei „Žalvarinis“ sukanka 25-eri metai. Pasitikdami šią sukaktį grupės kūrėjai išleidžia albumą „Šventaragis“, įrašytą Gedimino kalno papėdėje.Ved. Marius Eidukonis

Vasario 11-ąją pasaulis mini Tarptautinę mergaičių ir moterų moksle dieną. Kodėl moterų moksle tema tokia aktuali?Kokią knygos istoriją sužino su senosiomis knygomis dirbantys restauratoriai?Nacionalinėje dailės galerijoje pristatyta knyga „Kregždutės“, kviečianti pažinti vienus ryškiausių Lietuvos XX–XXI a. dailės kūrėjus per jų vaikystės žaidimų prisiminimus.Filmų gamyba praėjusiais metais pasiekė rekordinius rodiklius – filmų gamintojai iš Lietuvos įmonių gavo 25,6 mln. eurų neatlygintinų lėšų, o lengvata pasinaudojusių filmų skaičius, palyginti su 2024 m., išaugo penktadaliu. Tęsiasi ir sėkmingas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Prancūzijos.Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės biblioteka sugalvojo suteikti knygoms pasus. Ką apie knygą pasakos jos pasas?Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė paskelbė, kad rasti papildomi pusė milijonų eurų Medijų rėmimo fondui, o pats fondas ruošiasi naujam ekspertų konkursui.Ved. Marius Eidukonis

Kauno miesto muziejaus Miko ir Kipro Petrauskų namuose atidaryta paroda „Estrada. Svajonės kaina“.Šiauliams šie metai ypatingi ir yra vadinami Saulės metais. Miestas pradeda švęsti jubiliejinius 790-uosius metus.Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vyksta kino festivalis „Taivanas ekrane“.LRT pradeda akciją „Radarom“.Vasario 6-ąją skaitytojus pasiekė 10 000 laikraščio „Anykšta“ numeris.Pristatomas trečiasis eksperimentinio žurnalo „Gegutė“ numeris. Šįkart jis vestuvinis.Ved. Marius EidukonisJovitos Uzdraitės nuotr. (We love Lithuania)

„Milžiniško kiekio dokumentų apie Jeffrey'io Epsteino bylą paviešinimas praskleidė uždangą į turtų ir privilegijų pasaulį, kuriame nežabotai mėgaujamasi teisėmis ir neliečiamybe. Tai, kas slėpėsi už uždangos, sukėlė pasibjaurėjimą paprastiems mirtingiesiems, kuriems vis dar tebėra nesvetimi tokie dalykai kaip garbės ir padorumo jausmas. Anksčiau visada atrodė, kad moralinės normos egzistuoja net ir tada, kai jos ignoruojamos. Epsteino atvejį išskirtinai moderniu daro nūdienos pasaulio turtingų ir privilegijuotų vyrų begėdystė ir visiškas normų ar moralės kodeksų jausmo nebuvimas." Plačiau - vedamojo skiltyje.Vasario mėnesio „Magnificat" maldyną pristato leidyklos atstovė Inga Čiuberkytė.Kaip socialinių tinklų iškreiptas pasaulio matymas pradeda veikti valstybės valdymo sprendimus? VU TSPMI dėstytojo Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Ex cathedra“: popiežiaus Leono XVI žinia 34-osios Pasaulinės ligonių dienos proga „Samariečio atjauta: mylėti nešiojant kito skausmą".Kun. Mozė Mitkevičius: „Apaštalo Pauliaus draugai. Filemonas. 1 dalis“.Poeto Antano Šimkaus radijo apybraiža „Silpnadieniai“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Vasario 11-ąją, minint Pasaulinę ligonių dieną ir Lurdo Dievo Motinos šventę, Alytuje įsikūrusi Tėviškės namų bendruomenė kviečia visuomenę į paramos renginius, skirtus Alytaus onkologinių ligonių bendruomenei palaikyti.

„Loretos galerija“ mini savo veiklos ketvirtį amžiaus ir kviečia į jubiliejinę parodą „Menas kaip duona“. Vasario 5 d. Alytaus buvusios sinagogos erdvėse susitiks laikas, menas ir žmonės, kurie 25-erius metus kūrė šios galerijos širdį.

Vasario 10 d., antradienį, Alytaus sporto centre vyks pirmoji Pietų Lietuvoje Studijų ir karjeros mugė 2026 – unikalus, nacionalinio masto renginys, neturintis analogų regione. Jis suburs ne tik Alytaus ir aplinkinių savivaldybių moksleivius, bet ir jaunimą iš visos šalies, švietimo lyderius bei aukščiausio lygio švietimo ir karjeros politikos formuotojus.

Iki 2026 m. gegužės 1 d. pirmą kartą galima deklaruoti investicines sąskaitas už 2025 mokestinius metus. Gyventojai, naudojantys investicinę sąskaitą (įsigaliojusią nuo 2025 m.), turės informuoti VMI apie tokias sąskaitas, deklaruoti jose gautas pajamas, pelną ar nuostolius, o apmokestinimas taikomas tik išimtai sumai viršijus įneštą. Kokių veiksmų turėsime imtis? Pataria advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, bankininkystės ir finansų teisės praktikos vadovė Aušra Brazauskienė.Nuo vasario 1 d. Lietuvoje pradedamas taikyti naujas vartotojų kainų indeksas – 103,4 procento. Tai reiškia, kad tam tikros piniginės prievolės, kurios pagal teisės aktus ar sutartis indeksuojamos kasmet, didėja. Vartotojų kainų indeksas tiesiogiai taikomas ir vaiko išlaikymo sumoms. Vadinamieji alimentai susiję ir su šiemet padidėjusia minimalia mėnesine alga. Kaip ir kiek didės vaiko išlaikymo sumos? Komentuoja advokatų kontoros Noslegal advokatas Aleksandras Kovalevskis.Mediacijos susitikimas dažniausiai baigiasi mediatoriaus parengtu ir abiejų pusių pasirašytu susitarimu. Ginčo šalys išeina su aiškiai surašytais punktais, dėl ko ir kaip jos susitarė – dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo, turto padalijimo ar net taikaus santuokos nutraukimo. Dokumentas atrodo rimtas, pasirašytas, su data, neretai - ir didelės emocinės įtampos kaina. Tačiau vos tik pradedama kalbėtis su advokatais ar ruoštis kreiptis į teismą, iškyla esminis klausimas: ar šis popierius jau yra teisiškai galiojantis, ar tai tik susitarimo projektas, kuris dar turėtų virsti teismo patvirtintu sprendimu? Ar susitarimas mediacijoje turi teisinę galią, aiškinamės su advokato padėjėja, mediatore Egle Šiugždinyte.Ved. Artūras Matusas

Vasario 2 diena minima Pelkių diena. Kodėl jos svarbios ir kaip gali pasitarnauti ginant mūsų šalį? Apie tai pasakoja všĮ „Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo“ direktorius Nerijus Zableckis ir ekspertė dr. Jūratė Sendžikaitė.Pokalbis su režisieriumi Karoliu Kaupiniu apie jo naują filmą - absurdo komediją „Badautojų namelis“. „Filmas remiasi tikra istorija apie Lietuvos radijo ir televizijos darbuotojų bado akciją, kurią jie pradėjo televiziją užgrobus rusų kareiviams. Tačiau visi įvykiai, personažai, jų santykiai ir pokalbiai yra mano sugalvoti“, – sako K.Kaupinis.Ar išgyventumėte be cepelinų, o gal į juos žiūrėti negalite? Pokalbis su kulinarinių laidų vedėja Beata Nicholson apie cepelinus, jų įdarus ir kulinarines variacijas.Internetinė meno galerija „Navickas Gallery" jau kurį laiką aktyviai pristato kūrėjų darbus įvairiose vietose Lietuvoje ir siekia atverti jiems duris į tarptautinę meno rinką. Netrukus galerija veiks ir naujuose namuose Kaune. Galerijos įkūrėjas Vygantas Navickas sako, kad nori sukurti erdvę, kurioje galėtų prisistatyti kuo daugiau pripažinimo siekiančių jaunų kūrėjų ir menininkų mėgėjų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvoje šiąnakt užfiksuotas vasario 2-os dienos šalčio rekordas. Šeduvoje paryčiui termometrai rodė 34,3 laipsnio šalčio. Iki šiol šalčiausia vasario 2-oji buvo 1970 metais. Tada Varėnoje termometrai rodė –32,1°C. Šeduvoje šiąnakt buvo net 2,3 laipsnio šalčiau, todėl ši data įrašyta į šalčio rekordų sąrašą. Pokalbis su Šeduvos seniūne Edita Mančiauske ir Varėnos socialinių paslaugų centro direktore Dovile Barčiukiene.Ved. Andrius Kavaliauskas.

Pasauliui ruošiantis 2026-ųjų žiemos olimpinėms bei paralimpinėms žaidynėms Milane ir Kortinoje d'Ampece, Katalikų Bažnyčia ėmėsi iniciatyvos, kuria siekiama užtikrinti, kad varžybų ir įtampos laikotarpiu sportininkai rastų vietos maldai bei susikaupimui.Sausio 23 d. surengtoje spaudos konferencijoje Milano arkivyskupija pristatė programą „Vienas dėl kito“, kuri bus įgyvendinama tiek olimpinių, tiek po mėnesio vyksiančių paralimpinių žaidynių metu. „Manau, kad mūsų tikslas yra kovoti su sporto banalumu, t. y. kai sportas paverčiamas tik pasirodymu, perdėta konkurencija, verslu ar stabmeldyste“, – sakė Milano arkivyskupas Mario Delpinis. Plačiau - vedamojo skiltyje.Vasario mėnesio „Magnificat“ maldyną pristato leidyklos atstovė Inga Čiuberkytė.„Kai politinės pažiūros gilesnės už religingumą“: Rositos Garškaitės-Antonowicz komentaras.„Krikščioniškos minties“ puslapis: Amos Wilder „Modernus menas ir transcendencija“.Kun. Mozės Mitkevičiaus pasakojimas apie apaštalo Pauliaus bendradarbius Akvilą ir Priscilę.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus įspūdžiai iš Prancūzų akademijoje vykusio susitikimo su Peteriu Thieliu.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Baigėsi Vilniaus miesto savivaldybės organizuotas Prezidento Antano Smetonos paminklinio objekto meninės-architektūrinės idėjos konkursas.Kaip Motiejaus Valančiaus jubiliejinius metus rengiasi paminėti Varniuose esanti vyskupo vardo gimnazija?Vilniaus UNESCO literatūros miesto padalinyje, Pamėnkalnio viloje, duris šiandien atveria paroda „Rašytojai rašytojams“.Kėdainiai rytoj oficialiai paskelbs Lietuvos kultūros sostinės metų atidarymą. Skirtingose miesto vietose nuskambės „Oratorija ašis“.Teatras „Tolyn gilyn“ pristato režisieriaus Pauliaus Markevičiaus patyriminį spektaklį „Kolonija Antika“.Kultūros asamblėja paskelbė, kad mėnesis tarp Lietuvos valstybingumo švenčių – Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios – šiemet bus pažymėtas koncertų ciklu „Mes užaugom!“.Pasirodė specialus Katalonijai skirtas žurnalo „Literatūra ir menas“ numeris.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.Vokietijoje, Hiutenfelde įsikūrusi Vasario 16-osios lietuviška gimnazija kviečia į stovyklą/plenerą, kurio metu bus kuriama žemės meno instaliacija Renhofo pilies parkui. Kviečiami jaunuoliai iš Lietuvos ir lietuvių diasporos.Užsienio spaudos apžvalga.Birštone prasideda Baltijos gitarų festivalis. Šių metų naujovė – gitarų orkestro koncertas.Radvilų rūmų dailės muziejuje prasideda ketvirtasis, vienintelis Baltijos šalyse audio dokumentikos festivalis „Banguoja“.Radijo 99-ą gimtadienį kviečiame į šventinę viktoriną, o apie radijo archyvų lobius kalbamės su LRT.lt archyvų žurnalistu Tomu Vaitele.LRT KLASIKA kviečia klausytojus susitikti šventinės laidos transliacijoje iš Katedros aikštės.Ved. Jolanta KryževičienėFestivalio „Banguoja“ nuotrauka

Raseinių rajono ūkininkas Nikolajus Majevskis turi 120 mėsinių galvijų bandą ir keliolikos metų patirtį juos auginant. Jis įsitikinęs, kad išlikti gyvulių augintojams labiausia gali padėti pardavimai tiesiai vartotojams, kai visa produkcija gaminam kaip sau. Politikų pažadai remti gyvulininkystę jau daugelį metų netampa realybe.Ūkininkas avis nuomoja energetikams. Reta veikla jau keletą metų užsiima Šiaulių rajono ūkininkas Evaldas Laucevičius. Jaunas, bet jau patyręs avių augintojas specializuojasi veislininkystėje, laiko ir škudes, labai tinkančias plotams, kuriuose įrengtos saulės baterijos, nuganyti. 60 avių banda „prižiūri“ 7 ha plotą ir išsilaiko save.Nepatenkinti produkcijos supirkimo kainomis, didele biurokratine našta, menka parama Katalonijos žemdirbiai pernai surengė dideles protesto akcijas ir traktoriais blokavo kelius. Vasario mėnesį vyko žemdirbių ir vyriausybės derybos. Kokios žemdirbių nuotaikos dabar, kodėl jie nuolat primena apie save? Iš Ispanijos pasakoja LRT radijo bendradarbė Krtistina Nastopkaitė.Ved. Arvydas Urba

Agronomė Genovaitė Sakalauskienė (Ukmergės r.) praėjusių metų derlių iš laukų rinko iki pat vasario 11 dienos. Pirmą kartą ūkininkė užaugino ir lapinius kopūstus, kurių populiarumas stebino ūkininkę. Ūkyje ir perdirbamos ekologiškai užaugintos daržovės, uogos, vaisiai. Raugintų daržovių, tyrių, padažų ar šaldytų produktų pirkėjai gali rinktis daugiau nei iš 100 asortimento pasiūlymų. Ūkininkė tiekia produkciją ir darželiams, maitinantiems vaikus ekologiniais produktais, bet jos auginamų produktų dažnai atsisakoma, nes pasirenkama vaikus maitinti Nacionalinėskokybės maisto produktais. Teminis kaimas - kaip kaimo plėtros strategija 21-ojo amžiaus erdvėje.  Apie tai pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. dr. Vilma Atkočiūnienė. Lietuva imsis kontroliuojamos miškų paklotės deginimo praktikos, kuri taikoma Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Skandinavijos šalyse. Gaisrais, kaip gamtotvarkos priemone, tikimasi atkurti pušynus, ąžuolynus ir saugoti biologinę įvairovę. Apienaują praktiką, kuri išbandoma Dzūkijos nacionaliniame parke, pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos prof. Gediminas Brazaitis.Ved. Kristina Toleikienė

DonaldasTrampas ir Volodymyras Zelenskis Baltuosiuose rūmuose pasirašys susitarimą, užtikrinantį Jungtinėms Valstijoms prieigą prie Ukrainos retųjų elementų.Vasario 16-ąją Jurbarko rajono Pašaltuonio kaime užfiksuotas žiauraus elgesio su gyvūnu atvejis. Tauragės lopšelio-darželio „Žvaigždutė“ direktorius Zigmas Mozuraitis pririšęs prie automobilio kablio šunį jį tempė keliu Tauragė-Jurbarkas. Vyras aiškino, kad taip darė, nes vedžioti šunį įprastu būdu buvo pernelyg šalta.Retas įvykis laukia besidminčių astronomija. Vienoje Saulės pusėje susitiks septynios - visos, neskaičiuojant Žemės,- Saulės sistemos planetos. Šis retas astronominis Reiškinys vadinamas Didžiuoju planetų paradu.Palangos sporto centras vaikus sportuoti kvietė neturėdamas higienos paso. Centro atstovai aiškina, kad veikė legaliai ir dokumentus turėjo, o pažeidimai nustatyti supainiojus sąvokas. Visgi po specialistų patikrinimo Sporto centras suskubo juos taisyti - pateikė paraiškas higienos pasams gauti.Ved. Paulius Šironas

Vyriausioji Lietuvos Komisija susirinko aptarti vasario mėnesio aktualijų.VLK sudėtis - Andrius Tapinas, Rima Urbonaitė, Linas Kojala ir Paulius Gritėnas.0:00 VLK01:30 Valdžios šimtadienis6:17 mūsų užsienio politika 14:05 Kas vyksta JAV?26:26 JAV vidaus politika36:07 ką mato amerikietis? 41:30 Trumpo stabdžiai45:09 svarbūs JAV rinkimai 46:49 Vokietijos rinkimai57:07 Mėnesio žmogusYouTube nuoroda: https://youtu.be/u0dxbtE6yjE?si=IlstB8qBdlzG_tLY

Literatūros mėnraščio „Metai“ apžvalga.Kalbėdama apie Vilniaus knygų mugę, rašytoja Renata Karvelis sako: „Žinau, kad dalis rašytojų mielai išvengtų to keturių dienų šurmulio ir stumdymosi prie leidyklų stendų. Tačiau viena knygų mugė, o vėliau kita, kol apsisuka literatūrinių renginių, festivalių, akcijų ir apdovanojimų ratas, – žymi knygai skirtus metus“.Pastaraisiais metais itin daug kalbame apie įtraukųjį ugdymą, o susidūrę su tuo vaikai, jų tėvai ir pedagogai neretai laikosi skirtingų nuostatų ar turi savo požiūrį į tokį mokymą. „Tėvai turi išgyventi labai daug jausmų, jie jaučia ir gėdą, ir nerimą, nes nežino, kaip atrodys jų vaiko ateitis“, – sako su specialiųjų ugdymosi poreikių vaikais dirbanti Alvija Steponavičiūtė.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Nelegalūs gidai ne tik mažina legaliai dirbančių gidų užimtumą, bet ir gali skleisti netikslią ar net sąmoningai klaidinančią informaciją apie Lietuvą. Kodėl ši problema vis dar neišspręsta ir kokių veiksmų reikėtų imtis?Kūrybą pasroviui ir prieš srovę Marijampolėje pradeda nešti neseniai duris atvėrusi erdvė menui – „Užtvanka“. Privačios iniciatyvos dėka senosios miesto užtvankos pastatas tampa meno namais miesto bendruomenei.Kiekviena karta į miestus, erdves ir jų funkcionalumą žvelgia savaip, o šiandieniniai studentai jau kuria mūsų architektūrinį rytojų. Kokias vizijas jie turi? Kokias problemas sprendžia ir kokias vertybes akcentuoja?Vasario mėnesį minime legendinio animacinio serialo „Tomas ir Džeris“ 85-ąsias metines. Tai – vienas ilgiausiai gyvuojančių animacinių filmukų. Tačiau šis kultinis duetas neapsieina ir be kontroversijų – filmuke gausu veiksmo, chaoso ir smurto elementų. Kaip šis filmukas paveikė animacijos pasaulį, ir ar toks humoras šiandien vis dar tinkamas vaikams?Ved. Justė Luščinskytė

Artėjant trečiosioms karo Ukrainoje metinėms, LRT šiandien visą dėmesį skirs Ukrainai. Speciali programa prasidės ryte – žiūrovai visą dieną galės klausyti išskirtinių pasakojimų apie karo realybę, stebėti koncertą „Laisvė šviečia“ ir akcijos „Radarom!“ finalinį renginį.Šiandien Vokietijoje vyksta pirmalaikiai Bundestago rinkimai.KTU studentai siūlo sukurti programėlę, kurioje vartotojai galėtų stebėti, kiek anglies dioksido ir vandens sutaupė pirkdami iš antrų rankų. Studentai tikisi, kad programėlė paskatins vartotojus pirmenybę teikti dėvėtiems, o ne naujiems drabužiams ir daiktams.Užmigti padedančios pagalvės, miego priežiūros robotai, sapnus veikiančios ir kitokios technologijos – jau mokslininkų tyrimų ir vizionierių akiratyje. Apie modernius bandymus paveikti miegą – „Miego DNR“ epizode.Vasario 23-ioji yra Nepriklausomybės akto signataro Petro Klimo gimtadienis. Apie jo reikšmingus darbus stiprinant Lietuvos valstybingumą - mokslo istoriko prof. Liberto Klimkos pastabosVed. Darius Matas

Vasario 16-osios proga LRT RADIJAS siūlo pasinaudoti unikalia proga ir išgirsti, ką apie šią dieną yra pasakoję patys signatarai. Kelis jų – Steponą Kairį, Kazimierą Šaulį bei Mykolą Biržišką – yra įrašęs „Amerikos Balsas“.Lietuva išsirinko laimėtoją atstovauti Lietuvai šiais metais „Eurovizijoje“, kuri gegužės mėnesį vyks Bazelyje.Lietuvos ornitologai siūlo uždrausti iš švino pagamintus medžiotojų šovinius ir žvejybinius svarelius, nes švinu apsinuodija laukiniai gyvūnai. Dažniausiai tokie atvejai sudėtingi – gyvūnams paralyžiuojami raumenys.Kaip lietuviai švenčia Vasario 16-ąją šiandien?Žmonėms, save priskiriantiems lytinėms mažumoms, dažniau kyla miego sutrikimų, rodo mokslas. Kodėl taip yra bei kaip šias problemas spręsti, – naujame „Miego DNR“ epizode.Ved. Darius Matas

Lietuvos mokslo premijų komisija šiemet skyrė šešias premijas šalies mokslininkams. Gamtos mokslų srityje ji atiteko Vilniaus universiteto bioinformatikų komandai už darbus su baltymų struktūromis.Į LRT GIRDI kreipėsi panevėžietis, kuris veždamas neįgalią žmoną, pavyzdžiui, pas gydytojus, negali automobilio statyti neįgaliųjų vietoje.Šiandien prasideda 107 km žygis Vilniuje, kurio tikslas surinkti pinigus miško klasės įkūrimui Bučoje.Miunchene vykstančioje saugumo konferencijoje Amerikos viceprezidentas pareiškė, kad Amerika siekia ilgalaikės taikos Ukrainoje. Taip pat, pažėrė priekaištų Europai. Kritikavo dėl žodžio laisvės suvaržymų, migracijos politikos ir Rumunijoje atšauktų prezidento rinkimų rezultatų.Šiandien Dusetose vyksta didžiausia metų žiemos šventė „Sartai 2025“.Vasario 16-osios išvakarėse LRT RADIJAS kviečia nusikelti į lemtinguosius I pasaulinio karo metus, kai Lietuvos taryba sudėtingomis Vokietijos okupacijos sąlygomis paskelbė atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę.Ved. Darius Matas.

Pokalbis apie socialinę kampaniją „Kaip gera galėti galėti“, kuri siekia keisti požiūrį į žmones su intelekto negalia ir parodyti kaip svarbu leisti priimti sprendimus savarankiškai. Apie kampaniją pasakoja Kauno „Arkos“ bendruomenės narys ir Socialinės kampanijos „Kaip gera galėti galėti“ ambasadorius Mantas Karpavičius, Kauno „Arkos“ bendruomenės grupinio gyvenimo namų vadovė Indrė Jaugėlaitė, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros direktorė Eglė Čaplikienė.Vasario 4 dieną minima pasaulinė kovos su vėžiu diena. „Vėžys – ne nuosprendis, jį tikrai galima įveikti”, – sako Virginijus Šaulys, kuriam prieš 11 metų diagnozuoti ketvirtos stadijos piktybiniai kasos, kepenų ir tulžies latakų navikai.Klimato kaitos rubrika. Kaip Lietuvoje sekasi ekogyvenvietėms? Pokalbyje dalyvauja Kardokų bendruomenės vadovas Raimundas Vaičiūnas.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi vaikų nusikalstamumo mažinimo iniciatyvomis. Kas gali sukelti nusikalstamą elgesį, kaip reikia dirbti su pažeidžiamaiis vaikais ir kaip vertinamos dienos centrų paauglių grupės?Ved. Agnė Skamarakaitė

Išleido leidykla „Tyto alba“.Kad pamatytum pasaulį, reikia sustoti ir įsižiūrėti, kad išgirstum jo paslaptingą ir švelnų šnabždesį, kurį girdi tik dvasia, reikia sustoti ir įsiklausyti. Įsiklausyti tyloje ir vienatvėje, ramybėje, nutildžius savo sielos triukšmą. Pagrindinės Antano Ramono kūrybos temos – kaip pats gyvenimas amžinas ir laikinas gamtos grožis, prarasto laiko ieškojimai trapioje vaikystės žemėje, benamio klajūno jausmas istorijos sąvartose, su niekuo nesupainiojama ramoniška Vilniaus vizija, kur tarp tragikomiškų Užupio ir Pilies gatvės personažų šmėkšteli vienišo vilko – menininko figūra.Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Išleido leidykla „Tyto alba“.Kad pamatytum pasaulį, reikia sustoti ir įsižiūrėti, kad išgirstum jo paslaptingą ir švelnų šnabždesį, kurį girdi tik dvasia, reikia sustoti ir įsiklausyti. Įsiklausyti tyloje ir vienatvėje, ramybėje, nutildžius savo sielos triukšmą. Pagrindinės Antano Ramono kūrybos temos – kaip pats gyvenimas amžinas ir laikinas gamtos grožis, prarasto laiko ieškojimai trapioje vaikystės žemėje, benamio klajūno jausmas istorijos sąvartose, su niekuo nesupainiojama ramoniška Vilniaus vizija, kur tarp tragikomiškų Užupio ir Pilies gatvės personažų šmėkšteli vienišo vilko – menininko figūra.Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Išleido leidykla „Tyto alba“.Kad pamatytum pasaulį, reikia sustoti ir įsižiūrėti, kad išgirstum jo paslaptingą ir švelnų šnabždesį, kurį girdi tik dvasia, reikia sustoti ir įsiklausyti. Įsiklausyti tyloje ir vienatvėje, ramybėje, nutildžius savo sielos triukšmą. Pagrindinės Antano Ramono kūrybos temos – kaip pats gyvenimas amžinas ir laikinas gamtos grožis, prarasto laiko ieškojimai trapioje vaikystės žemėje, benamio klajūno jausmas istorijos sąvartose, su niekuo nesupainiojama ramoniška Vilniaus vizija, kur tarp tragikomiškų Užupio ir Pilies gatvės personažų šmėkšteli vienišo vilko – menininko figūra.Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Šįvakar atverčiame Antano Ramono rinktinę „Vasario upės“. Išleido leidykla „Tyto alba“.Kad pamatytum pasaulį, reikia sustoti ir įsižiūrėti, kad išgirstum jo paslaptingą ir švelnų šnabždesį, kurį girdi tik dvasia, reikia sustoti ir įsiklausyti. Įsiklausyti tyloje ir vienatvėje, ramybėje, nutildžius savo sielos triukšmą. Pagrindinės Antano Ramono kūrybos temos – kaip pats gyvenimas amžinas ir laikinas gamtos grožis, prarasto laiko ieškojimai trapioje vaikystės žemėje, benamio klajūno jausmas istorijos sąvartose, su niekuo nesupainiojama ramoniška Vilniaus vizija, kur tarp tragikomiškų Užupio ir Pilies gatvės personažų šmėkšteli vienišo vilko – menininko figūra.Knygos ištraukas skaito aktorius Vytautas Anužis.

Nacionalinės emancipacijos dienos iniciatyva iš bendraminčių susibūrimo šiemet tapo atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta švente. NARA podkaste kalbamės su dalimi iniciatyvos autorių, užauginusių Vasario 17-osios dienos idėją nuo „apačios“. Vasario 8-ąją įrašytoje NARA podkasto diskusijoje išgirskite Vilniaus universiteto profesores Nataliją Arlauskaitę ir Dovilę Jakniūnaitę, Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę ir Vienos universiteto mokslo darbuotoją Rasą Navickaitę. Pokalbį veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Nacionalinės emancipacijos dienos konferencijos įrašus išgirskite iniciatyvos YouTube kanale. Nuo 2016 m. rengiama konferencija pradėjo diskusijas apie motinystės demistifikavimą, nacionalinių simbolių perinterpretavimą per feministinę prizmę, taip pat negalios, klimato krizės ir kitus diskursus. Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

„Skaidrinam“ akcija pasiekė Seimą ir jau kelia aistras. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad parlamentinei veiklai skiriamos lėšos turėtų tapti atlyginimo dalimi, o konservatorius Gabrielius Landsbergis vėl siūlo Seimui atsistatydinti.NATO generalinis sekretorius pareiškė, kad Donaldo Trumpo pareiškimai silpnina Aljansą.Panaikinta Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio teisinė neliečiamybė, tad teisėsauga už antisemitinius pareiškimus parlamentarą galės patraukti atsakomybėnTradiciškai prieš Vasario 16-ąją Prezidentūroje įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos bei Jono Basanavičiaus premija.Daugiau nei pusė negalią turinčių žmonių nežinotų ką daryti įvykus ekstremaliai situacijai, o neįgalios moterys neturi pagalbos priemonių nukentėjus nuo smurto. Tokia ataskaitą Seimui pateikė Lietuvos negalios organizacijų forumas.Keturiuose didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje – švenčiant Valentino dieną, senjorai pakviesti dalyvauti pasimatymų popietėse. Anot organizatorių, akcija „Senjorai eina į pasimatymą“ – tai kvietimas senjorams susipažinti, atrasti naujų draugų bei užmegzti naujas pažintis.Ved. Liepa Želnienė

Prieš metus, Vasario 24-ąją, Rusijai pradėjus pilno masto karą Ukrainoje, pasaulis pasikeitė. Pasikeitėme ir mes. Susitikome studijoje įrašyti podkasto epizodą, kad šį procesą įžodintume. Mūsų klausytojai mums padėjo. Pokalbyje dalyvauja NARA redaktorė Indrė Kiršaitė, fotografai ir autoriai Denis Vėjas ir Karolis Pilypas Liutkevičius, jį veda autorius ir redaktorius Karolis Vyšniauskas. Iš Meksikos balso žinute prisijungė NARA bendraįkūrėja, fotožurnalistė Berta Tilmantaitė. Savo refleksijomis apie šiuos metus pasidalino klausytojai Laima, Karolis, Dainius ir Dominykas. Išgirskite įrašą paspaudę mygtuką PLAY aukščiau. Žmonės Lietuvoje yra keistoje tarpinėje būsenoje: kai karas mūsų teritorijoje nevyksta, bet imituoti įprastą gyvenimą irgi negali. Galvojimas apie ateitį yra atidėtas. Jį keičia tai, ką Denis apibūdina kaip „pastovų apokaliptinį jausmą viduje.“ Kaip su tuo tvarkytis? Sekite NARA darbus: https://nara.lt/ Palaikykite NARA žurnalistiką: https://contribee.com/nara