Podcasts about neretai

Kai švietimo sistema bando priimti visus, vis dar yra paauglių, kurie į ją neįsilieja. Lietuvoje veikia dvi jaunimo mokyklos, į kurias perkeliami mokymosi ar elgesio sunkumų turintys jaunuoliai. Jų amžius nuo 12-os iki 21-erių metų. Jose mokosi 219 paauglių ir jaunuolių.Kai kurie socialiniai darbuotojai, dirbantys su gatvės vaikais ir paaugliais, įsitikinę, esą tokių vaikų koncentravimas vienoje vietoje neretai sukuria „probleminių komandą“, kuri iš naujo mokosi nusikalsti. Nors jaunimo mokyklose bandoma padėti – siūlomos alternatyvios pamokos, individualus dėmesys – daugumai mokinių tai tampa tik dar vienu atskirties ženklu.Kai kurie tokių mokyklų mokiniai dalijasi, neva vietoje pagalbos jie šiose mokyklose dažniau patiria chaosą, abejingumą ar net smurtą. Neretai pamokų jie nelanko, trina laiką prekybos centruose arba įsivelia į neteisėtą veiklą. Jaunimo mokyklų pedagogai stengiasi, bet dažnai jų pastangų nepakanka prieš sisteminius iššūkius ir bendrą motyvacijos stoką.Tad klausimas išlieka: ar jaunimo mokykla yra šansas pakeisti kryptį, ar tylus pripažinimas, kad sistema ne visus nori ar moka priimti? Ir ar tikrai jaunimo mokyklas reorganizavus į suaugusiųjų mokyklas (tokių šiuo metu Lietuvoje yra 12-a, o jose mokosi 3485 mokiniai nuo 7-erių iki 21-erių metų) padėtis kardinaliai pasikeistų? O gal tai nori tiesiog atsikratyti „nepatogiaisiais“?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Inga Jagelavičiūtė, Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokyklos direktorė, laikinai einanti Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro direktorės pareigas, Tomas Kurapkaitis, socialinis darbuotojas, dirbantis su gatvės vaikais, amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ vadovė Dalia Beigienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Daugiau kaip dešimtmetį šovinių dėžės ukrainiečių menininkui Oleksandrui Klimenko yra pagrindinė kūrybos priemonė. Kūrėjas teigia supratęs, kad karo reliktai gali skleisti šviesią žinią ir pradėjo ant šovinių dėžių piešti šventųjų ikonas.Pokalbis su etnomuzikologe, muzikos pedagoge, folkloro ansamblių vadove Dalia Mockevičiene apie advento- Kalėdų dainas. Taip pat ji pasakoja apie šiaudinius papuošimus ant eglutės.Mūsų šalyje nuo Kalėdų antrosios dienos iki Trijų Karalių buvo įprasta kone kasdien rengti šokių vakarones, kurios persipindavo su tam laikotarpiui būdingomis persirengėlių vaikštynėmis.Daugiau nei 10 žirgų turinti žirgyno ,,Laimos žirgai” įkūrėja, koučerė Laima Martinavičienė sako, kad žirgai į jos ūkį atkeliauja dėl įvairiausių aplinkybių. Neretai jiems reikia pagalbos, gydymo. Tačiau ir pati žirgininkė iš jų pasisemia stiprybės darbams. Žirgyno bendruomenei šis laikotarpis - taip pat šventinis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šventumo siekis yra girtinas, tačiau esminis klausimas, kaip jo siekiame. Neretai nutinka, kad laikantys save šventais, neturi paprasčiausio žmogiškumo. O tai priešinga Evangelijai. Taigi, kaip šventėti neprarandant žmogiškumo?

Pasienyje su Rusija, ties Rambyno – Dubkų pasienio punktu, vedančiu į Kaliningrado sritį, ant tilto per Nemuną, įrengti gynybiniai įtvirtinimai. Kiek anksčiau fortifikacijos buvo pastatytos ir ant Karalienės Luizės tilto. Žadama, kad pasienio su Rusija gynybos stiprinimui ateityje bus skiriamas ir dar didesnis dėmesys.Prie Floridos artėjantis superuragnas Miltonas koreguoja Amerikos prezidento planus. Džo Baidenas atšaukė planuotą kelionę į Vokietiją, kad galėtų asmeniškai koordinuoti pasirengimą stichijai. Į Europą nevyks ir Amerikos valstybės sekretorius Entonis Blinkenas. Jungtinių Valstijų lyderiai ketino savaitgalį dalyvauti Ramšteino grupės susitikime Vokietijoje, bei aptarti paramą Ukrainai.Ekspertai sako, kad didelė Lietuvos vyrų dalis vis dar renkasi netinkamą krizių įveikimo būdą – alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Neretai tokie vyrai pasižymi agresyviu elgesiu. Temai aptarti Seime vyksta konferencija.Izraelis plečia karinę operaciją Libane. Dėl gresiančių naujų smūgių, evakuotis nurodyta ketvirtadaliui šalies gyventojų. Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu pagrasino Libaną paversti antru Gazos ruožu, jeigu šalis neatsiribos nuo grupuotės Hesbolah.Ved. Andrius Kavaliauskas

Veislinių gyvūnų paklausa Lietuvoje pastaruoju metu auga, todėl vis dažniau gatvėse matomos ir retos veislės, kurios anksčiau buvo beveik nebesutinkamos. Neretai žmonės, ieškodami augintinio, renkasi skelbimų portalus, tačiau būtent juose nemažai nelegalių bei neatsakingų veisėjų pasiūlymų.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šią savaitę atidėjo sprendimą dėl ribojimų moterims pasirinkti sutuoktinio pavardę su galūne -a, tokį sprendimą teismas priėmė dėl bylos sudėtingumo, o pats sprendimas bus skelbiamas spalio 16 dieną.Į LRT radiją kreipėsi "BOLT" pavėžėjai, teigdami, kad pagal individualią veiklą dirbantys platformos vairuotojai realybėje dirba darbo sutarties principu, tačiau be socialinių garantijų. Pasak pavežėjų, tokie darbo santykiai turi būti sureguliuoti, o darbuotojams turi būti suteikiama galimybė ginti savo teises. Įmonė "BOLT" atsako problemų neįžvelgianti, o vairuotojams esą kaip tik yra sukurtos patogesnės sąlygos.Gyventojai skundžiasi, kad norėdami sulaukti finansinės paskatos pirmajam būstui, turi laukti ilgose eilėse. Dalis jaunų šeimų per tą laiką įsigyja namus ir paskatos netenka. Už pirmojo būsto programą atsakinga socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, esą tokie atvejai parodo, kad šeimai paskatos galbūt nelabai ir reikėjo.Ved. Rūta Kupetytė

Šventasis Raštas yra panašus į Visatą. Gėrimės ir vienu ir kitu, o juos tyrinėdami, geriau pažįstame tikrovę, gyvenimą, ir jų Autorių Dievą. Mėginu atsakyti į gan dažnai užduodamą klausimą, kaip suprasti Senojo Testamento pranašystes. Ar pranašo žodžiai jau išsipildę, ar jų išsipildymas dar laukia ateityje? Laida bus naudinga ne vien tiems, kas Raštą laiko Dievo žodžiu, bet ir tiems, kas tuo dvejoja. Neretai žmonės, nelankantys jokios bažnyčios, užduoda pagrįstus ir sąžiningus klausimus. Nuo jūsų nenusisuku. Kalbu, ką esu suvokęs, o ko nežinau, pripažįstu ir toliau ieškau atsakymų. Einu Keliu. Ir jus kviečiu keliauti drauge.

Lietuvoje pirmą kartą surengta jūrinė stovykla nuo pajūrio nutolusių regionų moksleiviams, kurios tikslas – populiarinti jūrines profesijas bei didinti jų prestižą ir supažindinti moksleivius su jūrine bendruomene, jos gyvenimu.Šylantis klimatas sudaro tinkamas sąlygas pavojingoms bakterijoms Baltijos jūros pakrantėse plisti. Viena jų – Vibrio bakterija. Europoje atliekamo monitoringo duomenimis, užsikrėtimo rizika yra ir Baltijos jūros regione, o ypač - karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra yra apie dvidešimt laipsnių. Kokia tai liga bei kokių prevencinių priemonių reikėtų imtis atostogaujantiems prie Baltijos jūros poilsiautojams?Dažna ugdymo įstaiga, siekdama visuomenei pristatyti savo veiklą, turi susikūrusi paskyras socialiniuose tinkluose, o mokytojai – dar ir atskiras grupes, pokalbių kanalus, kur greitai ir patogiai komunikuoja su mokiniais ir jų tėvais. Neretai šitaip socialiniuose tinkluose atsiduria ir nuotraukos, kuriose užfiksuota, ką vaikai veikia grupėje ar klasėje, ką patyrė edukacijų, ekskursijų, įvairių švenčių metu. Ar toks vaikų nuotraukų publikavimas visuomet yra teisėtas?Vasarą dažnai galime išgirsti apie karščio bangų varginamus pietų ir vidurio Europos gyventojus. Karščio bangų pasitaiko ir Lietuvoje. Vien šią vasarą kaitrų metu oro temperatūra dažnai viršijo 30 laipsnių. Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkė-okeanografė Toma Dabulevičienė sako, kad vienas iš klimato kaitos padarinių yra vis dažniau pasitaikančios karščio bangos ne tik sausumoje, bet ir vandens telkiniuose. Tarp jų ir Baltijos jūroje. O tokie reiškiniai sukelia daug neigiamų pasekmių.Ved. Paulius Selezniovas

Diversijos, užpuolimai, o šią savaitę ir gandai apie Rusijos planus keisti jūros sieną su Suomija ir Lietuva. Neretai su hibridinėmis grėsmėmis tenka kovoti vidaus reikalų sistemos pareigūnams. O šiandien Latvijoje susitiko Baltijos šalių, Lenkijos, Suomijos, Norvegijos ir Ukrainos vidaus reikalų ministrai. Kas susitarta papasakos ministrė Agnė Bilotaitė.Minske viešintis Vladimiras Putinas panoro, kad Baltarusija dalyvautų taktinio branduolinio ginklo pratybose, o Volodymyras Zelenskis apsilankė CharkiveGazoje rasti dar trijų įkaitų kūnai.Vilniuje surengtas reidas, per kurį pareigūnai matavo transporto priemonių triukšmą.Lietuvos nacionalinio muziejaus teritorijoje atrasta nuorodą į senojo Vilniaus istoriją – atkastas 14-tame amžiuje sudegintos Kreivosios pilies papilys. Pasak archeologų, šis atradimas padės geriau suprasti, kaip gyveno to meto žmonės ir geriau pažinti sostinės istoriją.Naujoji Kaledonija - Prancūzijai priklausantis salynas Ramiajame vandenyne. Nors įprastai šis regionas garsėja kaip turistų rojus, čia jau savaitę neslūgsta kruvini neramumai. Tūkstančiai vietinių kanakų protestuoja prieš Paryžiaus nurodytas reformas. Prancūzija atkreipia dėmesį, kad neramumus kursto ir tokios šalys kaip Azerbaidžanas - iš pirmo žvilgsnio neturinčios jokių akivaizdžių sąsajų su regionu.Ved. Liepa Želnienė

Pokalbis, kurio paklausius susidaro įspūdis, kad aplinkiniai negalią sureikšmina labiau nei patys pašnekovai Ajana Lolat ir Justas Pažarauskai. Ajana pirmoji Lietuvoje įsigijo specialiai jai paruoštą šunį asistentą - vokiečių aviganę Mulan. Ši jauna moteris nuo vaikystės gyvena su cerebrinio paralyžiaus diagnoze. Neretai tokie žmonės juda neįgaliojo vežimėliu – Ajana vaikšto su ramentais. Tačiau visa tai jai nesutrukdė pasiekti Guinnesso rekordą, baigti mokslus ir siekti mokslų daktarės laipsnio. Justas gyvena tamsoje, tačiau jis yra gabus programuotojas ir su Lietuvos golbolo rinktine yra iškovojęs ne vieną pasaulio bei paralimpinius apdovanojimus.Jau balandžio 8-ąją prasidės dar vienas didelis Ajanos Lolat gyvenimo projektas - žygis, kurio metu ji pasiryžusi nueiti 320 km. Jauna šeima gyvena pasirengimo šiam projektui nuotaikomis: „Žygiu norime parodyti, kad kiekvienas žmogus, ar jis su negalia, ar be jos, gali siekti savo svajonių išsipildymo, ir tikime, kad po šio žygio baimės negaliai nebeliks“.Laidoje pašnekovai pasakoja apie patirtas nuoskaudas dėl jų negalios ir kaip jas gydosi, apie pažintį ir šokį, kuris juos suartino, apie pirmuosius vedybinio gyvenimo metus, apie šunis asistentus, Mulan fondą ir apie ateities planus.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Šios savaitės pradžioje Švedijos civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas ir Švedijos kariuomenės vadas generolas Mikaelis Bydenas pasakė, kad Švedija gali netrukus susidurti su karu. Dėl to reikia didinti pasiruošimą, įskaitant gyventojų atsparumą. Kokie atgarsiai tokių pasisakymų Švedijoje ir kaip reaguoja kaimyninė Danija?Italijoje, Modenos miesto valdžia antradienį paskelbė, kad nebepriims parodos ir konferencijos apie Rusijos okupuoto Ukrainos Mariupolio miesto „atgimimą“. Panašios konferencijos suplanuotos ir kituose miestuose. Kaip pasielgs italai ir kokios grėsmės kyla šiuo metu Italijoje?Ukrainos medikai perspėja, kad šalyje sparčiai daugėja priešlaikinių gimdymų atvejų. Neretai kūdikiai gimsta, kaukiant sirenoms. Po vienos didžiausių Rusijos atakų gruodžio mėnesį, Dnipro gimdymo namai virto griuvėsiais. Siekiant kuo greičiau atstatyti ligoninę, daugiau nei 100-as vietos bendruomenės savanorių prisijungė prie griuvėsių šalinimo darbų.Ved. Darius Matas

Po paliaubų Gazos Ruože karo veiksmams tęsiantis trečią parą, Izraelis skelbia anklavui sudavęs kelis šimtus smūgių, "Hamas" raketomis apšaudo Izraelio miestus, įskaitant Tel Avivą.Lietuvoje gyvena per du šimtus dvidešimt tūkstančių žmonių, turinčių negalią dėl ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų. VDU Socialinio darbo katedros profesorius, buvęs Jungtinių Tautų žmonių su negalia teisių vicepirmininkas Jonas Ruškus pasigenda empatiškesnio požiūrio į žmones su negalia.Kasmet Lietuvoje nustatoma apie tris tūkstančius prostatos vėžio atvejų. Onkologai sako, jog reikia tobulinti šios ligos gydymo metodus ir jų kompensavimą pacientams.Artėjant Kalėdoms Maltos ordino pagalbos tarnyba telkia visuomenę vargstantiems seneliams paremti ir skelbia akciją „Maltiečių sriuba“. Akcija šiandien vyksta sostinėje, Vilniaus gatvėje, ir Palangos bažnyčios šventoriuje.Seniūnijos skundžiasi išaugusiu darbo krūviu ir darbuotojų trūkumu.JK mokslininkai pradeda tirti iš asteroido Bennu į Žemę parskraidintus arbatinio šaukštelio dydžio į dulkes panašius mėginius.Ved. Madona Lučkaitė

Klaipėdos universitetas, atsižvelgdamas į mokslininkų rekomendacijas ir gerąsias tvarumą propaguojančių pasaulio miestų patirtis, nusprendė, kad vasarą, kol šalyje vyrauja aukštos ir augalijos gyvybingumui nepalankios temperatūros, nebešienauti KU miestelio teritorijoje esančių žaliųjų plotų ir leisti čia formuotis pievoms. Kokie mokslininkų argumentai?Pasaulyje, kuriame dažnai sprendžiama pagal išvaizdą, labai svarbu atpažinti ir suprasti nematomų negalių egzistavimą. Nematoma negalia – tai sutrikimai ar būsenos, kurios nėra iš karto akivaizdžios kitiems, tačiau gali kelti iššūkių bendraujant su kitais žmonėmis, lankantis viešose vietose, o ypač keliaujant. „Nematomos negalios saulėgrąžos“ juostelę turintis žmogus, siunčia žinutę apie savo turimą ypatumą. Neretai tokia informacija gali padėti išgelbėti gyvybę, rašoma pranešime žiniasklaidai.Lietuvių kilmės studentai iš JAV ir Kanados, tarp jų ir Prezidento Aleksandro Stulginskio proanūkis, penkias savaites stažavosi įvairiose Lietuvos įmonėse, gydymo ir mokslo įstaigose bei valstybinėse institucijose, susitikinėjo su Lietuvos politikais.„Trečius metus einu ten, kur esu gyvenęs arba kur yra mano šeimos šaknys. Tikrinu erdvę ir vietas tarp savo dabarties ir praeities. Nebraižau genealoginio medžio, jį žingsniuoju”, - sako Silvestras Dikčius. Pokalbis apie šių metų keliones.

Neatpažinti Anomaliniai Reiškiniai pasirodo kada nori, kur nori ir kam nori. Jie pavydžiai kontroliuoja kiekvieno susidūrimo aplinkybes, todėl jų apsireiškimai žmonių minioms rodosi kaip reikšmingas dėsningumas. Neretai nutinkantis prie mokyklų.  Institucijų ir tarnybų reakcija intriguoja ne mažiau, nei  skraidančios lėkštės, nutūpiančios prie pamokose snūstančių moksleivių. Įstaigos reaguoja įvairiai - vienos siekia pagelbėti piliečiams, kitos juos išjuokia, o dar kitos - kovoja su bet kokiomis paranormalumo apraiškomis.  Kodėl NSO mėgsta pasirodyti prie mokyklų? Ar vaikai yra patikimi liudininkai? Kuo britai matuoja dydį? Koks yra tirščiausias žmogiškųjų skruzdžių urvelio taškas?  Įsijunk ir (galbūt) sužinosi. Iliustracija: @beaniesnmen Muzika: Pixabay, Scott Buckley, Spaceship Journal, JoshuaHudesMusic

Autistas. Neretai tėvams nuskamba kaip nuosprendis. Šokas, netikėjimas, nepriėmimas, pyktis, depresija...  Vaikų ir paauglių psichiatrė, psichoterapeutė, VU lektorė Evelina Petrauskaitė kasdien sutinka tėvus ir jų vaikus, ieškančius resursų ir gebėjimo pažvelgti į diagnozę kitaip. Pakilti virš baimių ir užsiauginti sparnus ateičiai. Pokalbis apie tai, kaip tėvams priimti autizmo žinią, kokiais etapais keliauti ir kas gali padėti šiuose suvokimuose. Daugiau apie tėvystę sužinokite www.mylu.lt

Spaudos apžvalga.Nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė“ skandalas gali būti suvedamas į kalbos ir jos vartojimo problemą – akcentuoja kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis.Kaune veikianti paroda „Paskutinis skambutis“ paroda kviečia pažinti unikalaus menininko Vaclovo Strauko žvilgsnį ir naujai pažvelgti į sovietmečio mokyklinių švenčių kultūrą.Klasikos koncertų salės naujienos šią savaitę.Gegužės 17–27 dienomis vyks penktoji kultūrinės topografijos renginių programa „Čiurlionio Lietuva“, kurią šiemet simboliškai apjungs tema „Miškas – miestas“. Kokį M. K. Čiurlionį atskleis ši programa?„M. Antonioni sakė, jog vienišumas yra vyraujanti tema jo filmuose. Neretai jo veikėjai yra izoliuoti, ieškantys ryšio, santykio su žmogumi, namų. Tai susvetimėjusio pasaulio režisierius“, – „Skalvijoje“ pradedamą rodyti Michelangelo Antonioni filmų programą pristato kino žurnalistė Ieva Šukytė.Startuoja nemokamų renginių serija „Amerikos balsai“, kurios metu gegužės 16-23 dienomis skirtingose Vilniaus ir Kauno erdvėse įvyks 7 chorų iš JAV pasirodymai.Šį vakarą Nacionalinėje dailės galerijoje vyks Ernesto Parulskio paskaita „Gediminas sapnuoja geležinį robotą. Neurotinklų dailė NFT apsuptyje“. Lektorius savo paskaitoje bandys įrodyti, kad du naujieji reiškiniai, NFT ir dailininku virtęs dirbtinis intelektas, daug ką pakeis mums įprastuose vizualiuose menuose, o šie pasikeitimai bus, su išlygomis, naudingi.Ved. Urtė Karalaitė

Valstybinė kultūros paveldo komisija išanalizavo statybų procesus Vilniaus Baroko ansambliuose. Tyrimo išvadose teigiama, kad konfliktinę situaciją lėmė sisteminės paveldosaugos problemos. Kokios jos?Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Sauliui Tomui Kondrotui šiandien sukanka 70 metų.Per šiuos metus specialiu ženklu bus paženklinta 100 žydų kultūros paveldui svarbių objektų.Ciklo „Lietuvos kelias į Klaipėdą“ pasakojimas apie diplomatiją ir politiką.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – knygų mylėtoja ir skaitymo skatinimo iniciatyvų sumanytoja Jurga Mandrijauskaitė.Ved. Marius Eidukonis

Daugelis bulvių augintojų derlių jau nuėmė. Neretai jiems tenka nusivilti derliumi, nes bulvėms pakenkia žiedinis puvinys. Koks jo paplitimo mastas Lietuvoje, komentuos Valstybinės augalininkystės tarnybos skyriaus vedėja Rasa Žitkuvienė. Joniškio rajone apie 50 ha bulvių auginantis Saulius Zakas tikina, kad su žiediniu puviniu susidurti neteko, nes nuolat atnaujinama sėkla, laikomasi visų higienos reikalavimų.Užsukus į jaukius, šviesius Akmenės r. Kalniškių bendruomenės namus sunku patikėti, kad ne taip seniai jų vietoje stovėjo tik plikos apleisto bendrovės pastato sienos. Ne vienus metus, ieškant lėšų, teko rašyti įvairius projektus, o dabar bendruomenės nariai džiaugiasi puikiomis sąlygomis bendriems renginiams ir asmeninėms šventėms, planuoja būsimus darbus.Džiugo Petraičio keramikos darbus gerai žino ir į jo sodybą kelią parodo ne tik Merkinės ir aplinkinių kaimų gyventojai. Pasigrožėti jo juodosios keramikos darbais, išsirinkti sau patikusį čionai užsuka sostinės ir atokesnių rajonų gyventojai. Pasak Džiugo tėčio, keramiko Skirmanto Petraičio, jų šeima ir kiti apylinkių puodžiai, žiesdami puodus, įvairius indus, rūpinasi išsaugoti ir senovinį šio krašto žmonių verslą.Ved. Regina Montvilienė

Turto bankas skelbia energijos taupymo konkursą „putinOut“. Viliamasi, kad prisukusios šildymą ir taupydamos elektrą valstybės institucijos per metus sutaupys apie pusantro milijono eurų. Tuomet jos galės laimėti simbolinių prizų.Artėjant rugsėjo pirmajai švietimo ir mokslo ministerija džiaugiasi, kad jungtinėse klasėse šiemet nebesimokys penktų - aštuntų klasių moksleiviai. Taip pat tikimasi, kad mokiniai ir jų tėvai iš mokytojų sulauks daugiau grįžtamojo ryšio. Tačiau kol kas ne visos mokyklos žino, kas mokys vaikus. Mokyklose trūksta šešių šimtų pedagogų.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje diplomatija tampa priešakine linija strateginių Lietuvos interesų gynyboje. Kokie šiandieniniai Lietuvos diplomatų darbo iššūkiai sudėtingoje geopolitinėje situacijoje ?Europos Sąjunga ruošiasi pradėti specialią misiją, per kurią treniruos Ukrainos karius.Keturios Europos teisėjų organizacijos aukščiausios instancijos Europos Sąjungos teismui apskundė Europos sąjungos Tarybos sprendimą, kuriuo Lenkija iš Bendrijos atsigavimo po COVID-19 pandemijos fondo gavo 24 milijardus eurų. gal ir keista, bet Lenkijos politikai prarasti pinigus sako visai nebijantys.Artėjant rugsėjo pirmajai švietimo ir mokslo ministerija džiaugiasi, kad jungtinėse klasėse šiemet nebesimokys penktų - aštuntų klasių moksleiviai. Taip pat tikimasi, kad mokiniai ir jų tėvai iš mokytojų sulauks daugiau grįžtamojo ryšio. Tačiau kol kas ne visos mokyklos žino, kas mokys vaikus. Valstybinėse mokyklose trūksta šešių šimtų pedagogų. Neretai jie renkasi darbą privačiose ugdymo įstaigose.Ved. L.Želnienė

Dievo žodis į žemę ateina apsivilkęs kūnu: Šv. Raštas užrašytas daugelio autorių skirtingais laikmečiais ir, žiūrint žanro, yra labai skirtingas. Neretai pabrėžiama, kad Biblija yra Dievo žodis (ir taip yra iš tikrųjų), tačiau sykiu dedama labai mažai pastangų Dievo mintims išsiaiškinti. Skirtingų literatūrinių žanrų, kaip antai, kronikų, pranašysčių, apokaliptinio, epistolinio ir kitų sumetimas į vieną krūvą, neatsižvelgiant į kultūrinį ir istorinį kontekstą, kiša koją, mėginant suprasti, ką Dievas nori pasakyti. Epistolos sudaro nemažą NT dalį ir teologine prasme yra ypač reikšmingos. Paskaitoje mėginame įsižiūrėti į Dievo žodžio kūną, – papirusus ir pergamentus, – nes juose įrėžtos žymės tarsi Kristaus stigmos apreiškia, koks yra Dievas.

Spaudos apžvalga.Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena bus minima Knygnešių ir draudžiamos spaudos lopšiu vadinamuose Bitėnuose, Martyno Jankaus muziejuje Pagėgių savivaldybėje. Ten pabuvojo ir su muziejaus vadove Liudvika Burzdžiuviene pasikalbėjo Česlovas Burba.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Kur slypi „Met Gala“ – Metropoliteno muziejaus Kostiumų instituto pokylio fenomenas? Neretai mados „Oskarais“ įvardijamas renginys sutraukia viso pasaulio žvilgsnius. Apie šio pokylio istoriją bei jo tikslą pasakoja mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė.Klaipėdos universitetas visuomenei pristato metus kruopščiai kurtą ir brandintą – interaktyvią garso, muzikos, istorinio pasakojimo ekskursiją „Migrantas“, kurioje bus atverta Klaipėdos senųjų kareivinių istorija ir XX a. migracijų priežastys, to meto žmonių išgyvenimai.Šią savaitę Vokietijoje vykstančiame seniausiame pasaulyje trumpametražių filmų festivalyje Oberhauzeno mieste kaip niekad daug kalbama apie lietuvišką kiną. Šių metų festivalio šalis-viešnia – Lietuva, ir ta proga pristatomos net trys lietuvių kino ir videomeno kūrėjų programos.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Ji tikina, kad geriau būti maža žuvele vandenyne, nei banginiu tvenkinyje. Ji niekada nesirenka lengviausio kelio, nes žino, kad tik taip gali augti, o pažindama pasaulį pažinti ir save. Taip pat ji jokiu būdu nesutinka, kad mes, lietuviai turėtume būti kuklūs, anaiptol - per prastai save vertiname. Tad šiandien apie laimę, lydimą smuiko kalbamės su viena garsiausių šalies smuikininkių Ieva Pranskute.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Stambų sodų ir uogininkystės ūkį Radviliškio rajone puoselėjantys Lina ir Vigandas Šlėvės atrado naujų veiklos perspektyvų. Vaisius ir uogas perdirba, gamina obuolių ir kriaušių traškučius, vaisines juosteles, spaudžia sultis. Ateityje šeima ketina atsidaryti ir parduotuvėlę.Darbuotojų kaime trūkumas yra didelė problema, su kuria susiduria dažnas ūkininkas. Neretai darbuotojų stygius lemia ir ūkininkavimo pabaigą. Nors yra galimybė įdarbinti užsieniečius, tai iki šiol buvo sudėtinga. Kas keisis nuo naujų metų?„Verta žinoti“. Kaip pasirūpinti sodo augalais artėjant žiemai, koks dengimo būdas pats geriausias?Ved. Rūta Katkevičienė

Dešimtojoje "Patrulio bazės" tinklalaidėje kalbamės apie nevyriausybinius veikėjus karo zonose. Neretai viešoje erdvėje visi jie apibendrinami samdinio vardu. Tai nėra tikslu, kadangi vakarų privačios karinės kompanijos, Rusijos samdiniai ir Ukrianos savanoriai turi skirtingą motyvaciją, įsitraukimo į konfliktus mechanizmą, aprūpinimo grandinę ir veikimo ribas. Blue -Yellow savanorė, magistrinį darbą apie Ukrainos savanorių batalionus parašiusi Žemyna Bliumenzonaitė, bei žurnalo "Karys" straipsnių autorius Darius Sutkus gana plačiai ir išsamiai aptarė šio reiškinio istoriją ir dabartį.

Neretai vadinama paskutiniąja didžiąja 20 amžiaus kompozitore, Sofia Gubaidulina (g. 1931) sumaniai derina rusų simfonizmą, barokines idėjas ir vakarietiško avangardo elementus.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Vaikas turi teisę ir mokytis, ir pailsėti. Dar iki prasidedant mokslo metams dažnoje šeimoje nusprendžiama, kuo vaikai užsiims laisvalaikiu. Neretai iš karto po pamokų vaikai vežami į būrelius, kurie ne visada yra poilsis, arba apiberiami klausimais: ,,kada paruoši pamokas, ar susiradai pratybas rytojui, daiktus būreliui“, ir pan. O gal reikėtų pirmiausia pagalvoti, ar vaikas nepavargo ir kaip jam geriausia pailsėti?

Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje. Šią diagnozę kasmet išgirsta kas aštunta Lietuvos moteris. Laimė, jeigu ligą pavyksta užčiuopti pirmoje arba priešvėžinėje stadijoje, tačiau tokie atvejai Lietuvoje, deja, nėra dažni. Mat vėžys – nebylus ir ypač retai apie save įspėja aiškiais simptomais.Lietuvoje profilaktiškai dėl krūties vėžio tikrinasi tik pusė visų moterų, kurios privalėtų. Pagal ankstyvų diagnozių skaičių mūsų šalis velkasi Europos Sąjungos lentelių apačioje. O tai rodo moterų tikimybę išgyventi. Mat krūties vėžį apčiuopus trečioje stadijoje išgyvenamumas siekia tik 25 proc.Dalies moterų po negailestingos diagnozės laukia ne tik kova su onkologine liga, kai kurioms jų tenka atsisveikinti su krūtimis. Neretai po krūtų operacijos subyra šeimos, moteris paskęsta depresijoje. Ar galėtų būti kitaip?Moteriai po krūties vėžio operacijos 1 kartą per metus valstybė kompensuoja krūties protezą ir specialią liemenėlę, kartu kainuojančius apie 200 eurų. Jeigu moteris krūties neturi 25 metus, reiškia, jai valstybė preliminariai per šį laikotarpį yra kompensavusi priemonių už 5 tūkst. eurų. Palyginimui, krūties atstatymo operacija privačioje klinikoje kainuoja 4 tūkst. eurų. Kodėl užuot kasmet dalijus protezus negalima kartą ir visiems laikams moteriai atkurti krūties?Laidos svečiai: Kauno apskrities moterų sveikatos draugijos „Alma“ pirmininkė Regina Malžinskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė ir BENU vaistinių tinklo Lietuvoje generalinė direktorė Rasa Montvilė.Ved. Laura Adomavičienė

„Jei išdrįsi ištarti „Sudie“, gyvenimas apdovanos nauju „Sveikas“,- teigia P. Coelho. Neretai gyvename įsikibę senų nuostatų, santykių, gyvenamosios vietos, ignoruodami gyvenimo tėkmę ir virsmą. Baimindamiesi nežinomybės nedrįstame žengti pirmyn. Kabinamės už praeities slapčia tikėdamiesi saugumo.Kodėl sunku pradėti? Kaip atsisveikinti ir ryžtis pokyčiams? Kas nutiktų, jei niekada nedarytumėme nieko naujo? Kaip liautis atidėlioti?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Artėjant rudens pradžiai, kai gatvės prisipildys automobilių ir į mokyklas grįš moksleiviai, dažnai dar kiek išsiblaškę po vasaros atostogų, eismo dalyviai gatvėse turi būti ypač atidūs. Kokias pagrindines savo pareigas turime atminti?Taip pat, ruošiantis rugsėjo 1-ajai ir būsimam kontaktiniam ugdymui, Vilniuje dėl COVID-19 bus periodiškai testuojami visi pradinukai, testuotis turės ir vyresni nepasiskiepiję moksleiviai.Pusantrų metų trunkanti pandemija ir toliau išlieka galvos skausmu vestuvių organizatoriams. O skirtingas planuotojų ir jaunųjų požiūris į skiepus nuo COVID-19 ar testavimą ne tik kelia įtampą, bet gali baigtis ir konfliktu. Kaip tokius kylančius nesutarimus tenka spręsti, pasakoja vestuvių planuotoja Inga Klimienė.Pandemijos valdymo priemonės, požiūris į žmogaus teises, šeimą, religiją, ar iš tiesų visuomenė yra susipriešinusi kaip niekada anksčiau? Kodėl nesusikalbame?Dar viena tema - tobulėjant technologijoms ir kuriant sudėtingus robotus, primenančius žmones, vis svarbesnė tampa jų kalba. Kaip sekasi mokslininkams prakalbinti robotus lietuviškai?Ved. Darius Matas

Nyderlanduose, Roterdamo įlankoje, ant vandens įrengtoje trijų aukštų platformoje jau antrus metus laikoma 40 karvių. Per 2 mln. eurų kainavęs projektas pasiteisino: čia ne tik perdirbama visa gauta produkcija, bet ir neteršiama aplinka.Šalies komerciniai braškynai užima tūkstantį hektarų. Šiemet braškių augintojai džiaugėsi palankiais orais ir geru uogų derliumi. Kodėl jie ketina mažinti braškynus?Neretai pastebima, kad daug gyvūnėlių žūsta keliuose, taip pat šienaujant žolę, kertant javus. Įvairius gyvūnus stebintis ir juos fotografuojantis panevėžietis Algimantas Lūža užfiksavo žmonių sužeistą stirniuką.Ved. Regina Montvilienė

Emocinės sūpuoklės, vidinės tuštumos jausmas, priklausomybė nuo svaigalų ir vienatvės baimė. Net 2 iš 100 žmonių taip apibūdintų savo gyvenimą. Neretai toks prisitaikymo būdas nuveda tiesiai į ligoninę ar net į kapus.Ribinis asmenybės sutrikimas. Kaip susiformuoja? Kaip pasireiškia? Ar įmanoma ištrūkti iš šių spąstų?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Civilinės aviacijos saugos profesorė Regina Valutytėteigia, kad aviacijos teisė viena sričių, dažniausiai rašoma krauju, nes pokyčiai dažniausiai atsiranda po orlaivių incidentų. Todėl „Tuzino“ laidoje – apie 12 aviacijos istoriją ir teisę labiausiai pakeitusių įvykių. Kaip jose atsispindės į Vilnių skridusio orlaivio priverstinis nutupdymas Minske?Ved. Guoda Pečiulytė

„Esu atsakingas ir pareigingas,“ – pristatome save naujiems darbdaviams. Neretai pareigingumą ir atsakingumą vartojame kaip sinonimus.Kuo skiriasi pareigingumas ir atsakomybė? Jei esi atsakingas, tai ir pareigingas? O gal šios savybės niekaip nesusiję? Kaip ugdyti pareigingumą ir atsakomybę?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė

Jurga Barilaitė – vienintelė lietuvių meno šamanė, turinti transfigūracijos galių. Ji yra žmogus-orkestras: tapo, filmuoja, rašo, piešia, dainuoja, groja, įkūnija (performansas – ne vaidyba). Neretai ji savo kūrinius susapnuoja: tai legendinius laikus menantis kūrybos būdas, legitimuotas iš sapno atsiradusiame mieste. Vaikščiodama po Vilnių su ryškiai raudonų plaukų kupeta Barilaitė artrodo kaip revoliucijos alegorija. Laisvė, vedanti į barikadas. Savo kūryboje Jurga irgi maištauja. Pirmiausia prieš tapybos ir apskritai meno kaip dekoracijos sampratą. Ir dvaro dailininko tipą. Prieš bet kokį privalomų taisyklių rinkinį gyvenime ir mene. Kažkada Alfonsas Andriuškevičius rašė, kad Jurgai Barilaitei negeri abu teptuko galai. Iš tiesų jai nerūpi nei teptukai, nei galas. Menininkė nokautavo abstraktų ekspresionizmą bokso pirštinėmis. Ji skendo pieno stilinėje ir verkė tolimiausiuose Europos pakraščiuose, šoko su savo šešėliu ir žaidė mamą. Jurgos kūryba seniai išėjo iš paveikslo plokštumos – jos žingsniai dokumentuoti ir saugomi muziejuose. O ji toliau kuria savo istorijas, personažus ir diskursyvų kontekstą.Ved. Laima Kreivytė

Turbūt sutiksime, kad vienas sunkiausių išgyvenimų, – šeimos griūtis. Neretai vyras ir žmona turi bent kažkokius pasirinkimus tose sudėtingose situacijose, o štai vaikai – ne. Apie tai, kokį poveikį skyrybos daro tėvams ir vaikams, ką išgyvena vaikai per skyrybas ir po jų, kalbėjome su psichologu Mykolu Trunce.

Šiandien sukanka metai, kai Lietuvoje buvo nustatytas pirmasis užsikrėtimo COVID-19 atvejis. Kas vyko prieš metus, kaip buvo informuojama visuomenė? Pokalbis su tuometinio ministro pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėju Skirmantu Malinausku.Valdančioji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partija elektroniniame balsavime pirmininku patvirtino Gabrielių Landsbergį. Pokalbis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ pirmininku Pauliumi Saudargu.Vakar Vilniuje Neries upėje, gelbėdamas savo šunį, įlūžo ir nuskendo žinomas dviračių treneris Vaidas Rimkus. Kaip elgtis įlūžus upėje?Patarimais dalijasi Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos viršininkas Giedrius Ročkus.Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo stebima padidėjusi oro tarša. Neretai oro tarša Lietuvoje susijusi su situacija Lenkijoje – ji yra vienintelė Europos valstybė, kurioje energijos gamybai akmens anglies sunaudojama daugiau nei 1990 metais. Pokalbyje dalyvauja Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja Violeta Kaunelienė ir LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Šiandien minima Pasaulinė retų ligų diena. Dėl to vakare Vilniaus Karaliaus Mindaugo, Baltasis ir Žvėryno tiltai bus apšviesti pasaulinės retų ligų dienos spalvoms – žalia, rožine, žydra ir violetine. Apie 6 proc. pasaulio populiacijos susiduria su reta liga, Lietuvoje tokių žmonių galėtų būti apie 180 tūkst. Pokalbis su už indėlį į retų ligų gydymą apdovanota Santaros klinikų gydytoja genetike dr. Birute Tumiene.Savivaldybės ruošiasi sunkiai judančius ar atvykti į vakcinavimo vietą negalinčius senjorus skiepyti namuose. Iki šiol tokios galimybės nebuvo, nes vakcinų gamintojai apie jų vežimą į namus nebuvo davę instrukcijų. Dabar vienišiems senukams tenka vykti keliasdešimtis kilometrų gauti skiepo.Vilniaus Aukštųjų Panerių gyventojai skundžiasi nepakeliamu triukšmu. Ir anksti rytais, ir vakarais po jų langais kaukši industriniai krautuvai, kala vibracinė įranga. Darbai vyksta Lietuvos geležinkelių įmonės „LTG Cargo“ krovimo aikštelėje, kuri įsiterpusi tarp dviejų gatvių, kuriose nuo seno stovi nuosavi gyvenamieji namai ir daugiabučiai. Kad triukšmas viršija visas leistinas normas, konstatuota ne kartą. Įmonė nesiginčija, kad triukšmauja žmonėms po langais. Nesiginčija ir dėl to, kad būtina garso izoliacinė tvora.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kai kuriems mokiniams jau pirmomis savaitėmis teko grįžti prie nuotolinio mokymosi, sėsti mažiausiai pusdieniui prie kompiuterių. Dalis namų darbų taip pat atliekami elektroninėje erdvėje ir galiausiai vaikai laisvalaikį taip pat sieja su internetu. Kur šiandien turėtume nubrėžti ribą, kada vaikui kompiuterio yra gana? Apie tai šeimos ir vaikų psichologas Andrius Atas.Sergamumas onkologinėmis ligomis kasmet auga po 1 proc., tačiau mirtingumas nuo šių susirgimų mažėja. Visgi susidūrę su vėžiu pacientai išsigąsta. Neretai patys bijodami akistaton stoti su onkologine liga, genami įvairiausių vidinių baimių, laiku nesikreipia pagalbos.Kokios baimės kankina vėžiu sergančius pacientus, kurios iš jų yra pagrįstos, o kurios seniai liko praeityje – tiesiai iš gydytojų ir pačių pacientų lūpų. Dalyvauja Nacionalinio vėžio instituto Chemoterapijos skyriaus vedėja, gydytoja onkologė dr. Birutė Brasiūnienė ir onkologine liga serganti pacientė Jūratė.Laidos ved. Laura Adomavičienė

Neretai paklausti apie vaikų paauglystę imame vardinti tai, kas mums kelia sunkumus: nepaklota lova, neišplauti indai, pakeltas tonas ir tt.. Tačiau kuo gyvena  patys svarbų virsmą patiriantys paaugliai? Kaip juos palaikyti tame virsme, kaip kalbėtis, kada sunerimti?Susėdome pakalbėti su tikriausiai stipriausia paauglystės eksperte Aušra Kuriene - ir daugiausiai tai juokėmės pokalbio metu:)Pasirodo svarbiausia, ką reikia padaryti norintiems būti gerais paauglių tėvais...tai nesusireiškminti, nes tėvams tikrai nėra sunkiau nei paaugliams. Suaugusiems svarbiausia išlikti suaugusiais- tais, kurie moka kalbėtis, išlaikyti ribas, išgirsti, kad vaikas kviečia pokalbiui, o ne kovai, pamatyti kylantį vaiko lygiavertiško santykio poreikį.Malonaus klausymo.Eglė ir NeringaSupport the show (https://www.patreon.com/rss?campaign=3818600&auth=e--XzCYyoZz9eAi2X3elpcmiITj4KQro)

Ūkininkavimas Dariui Gaigalui iš Jonavos rajono yra daugiau nei darbas, tai gyvenimo būdas. Ekologinį mėsinių galvijų ūkį turintis vyras patirties sėmėsi ir Amerikos ūkyje. Kaip miesto žmogus pamilo gyvenimą kaime ir ūkio darbus?Neretai girdime daug priekaištų ūkininkams dėl taršos, per didelių išmokų. Kokią nuomonę šiais klausimais turi Pakruojo rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Albinas Navickas, tikinantis, kad labiausiai ūkininkams trukdo sprendimų nepastovumas, vieningos ūkio politikos nebuvimas.Ved. Rūta Katkevičienė.

Brazilijoje Covid-19 susirgimų skaičiui perkopus milijoną, nevyriausybininkai teigia, kad labiausiai virusas paveikia gentines bendruomenes. Neretai ribotą kontaktą su išore turinčioms gentims virusas ypatingai pavojingas, o medikų paslaugos sunkiai pasiekiamos. Baiminamasi, kad su didėjančiais mirčių skaičiais, gali išnykti ir tūkstančius metų puoselėta kultūra, istorija bei sukauptos žinios. Lenkijoje rengiami dėl koronaviruso atidėti prezidento rinkimai. Ir nors kandidatų 11, kova, prognozuojama, vyks tarp dviejų – „Teisės ir Teisingumo“ partijos deleguoto dabartinio prezidento Andrzejaus Dudos bei naujo "Piliečių platformos" kandidato ir Varšuvos mero Rafalo Trzaskowskio.Prieš 70 metų, remiama Kinijos ir Sovietų Sąjungos, komunistinė Šiaurės Korėja užpuolė Pietų Korėją, taip pradėdama trejus metus trukusį kruviną Korėjos karą. Nors 1953-siais buvo pasirašytos paliaubos, taikos sutartis nesudaryta iki šiol.

Tiek Vyriausybės strateginio analizės centro, tiek Valstybės kontrolės duomenys rodo, kad nuo 36 iki 40 proc. visų šalies mokinių turi ne mažiau nei po vieną papildomą mokytoją. Dažniausiai papildomų mokytojų paslaugomis naudojasi dvyliktokai. Štai, sostinėje net 47 proc. dvyliktokų mokosi pas korepetitorius. Panaši statistika ir kituose didžiuosiuose miestuose bei rajonų centruose.Dvyliktokų tikslas – gerai pasiruošti tiek nacionaliniams brandos, tiek tarptautiniams egzaminams ir įstoti į geriausius Lietuvos bei pasaulio universitetus. Neretai mokiniai sėdi pas korepetitorius ne po vieną, o grupėmis, po kelis. Kaip šalyje paskelbtas karantinas pakeitė dvyliktokų įprotį po mokyklos bėgti pagilinti žinių pas korepetitorius? Ar ši paslauga iš viso beturi paklausą per karantiną?Antrojoje laidos dalyje žvilgsnis į tai, kaip vyks priėmimas į užsienio aukštąsias mokyklas? Ir ar iš viso beverta šiųmečiams abiturientams galvoti apie stojimą į kitų šalių universitetus bei koledžus. Pagaliau, ar tie jaunuoliai, kurie ketino po gimnazijos baigimo niekur nestudijuoti ir norėjo vykti savanoriauti į Afriką ar kitas pasaulio šalis, gali tikėtis, kad jiems pavyks patirti "gap year", ar tokių svajonių geriau atsisakyti? Laidą veda Jonė Kučinskaitė.

Linksma draugų vakaronė, nuotykių kupina kelionė su bičiuliais, darnus kolektyvas darbe. Apie tai svajoja daugelis, bet mažai kas gali pasigirti. Neretai pasibuvimas su kitais virsta konfliktais, intrigomis, palieka nemalonias nuosėdas. Ar žmonės pasikeitė ir tapo pikti? Ar mes patys nebemokame būti draugiški, bendradarbiauti?O gal nuolat ir visur konkuruojame?Kaip suburti smagią kompaniją? Kokiomis sąlygomis jaučiamės puikiai su kitais?Ar kiekvienas gali tapti geros draugijos narys? Kokias savybes turėtume ugdyti, kad gebėtume kurti darnius, bendradarbiavimu grįstus santykius?Ved. Aušra Griškonytė ir Rūta Bačiulytė.

Daugumoje epizodų vienaip ar kitaip kalbėjome apie komediją. Neretai gaudavome atsiliepimų, kad kalbame apie dalykus, kurių niekas nežino, apie vidinius dalykus, kurių kiti nesupranta ir neturi galimybės patikrinti. Būtent todėl nusprendėme nuo šiol daryti atskirą segmentą, skirtą vien komedijai. Įprastuose PVS epizoduose komedijos taip pat nevengsime, tačiau visus anksčiau išvardintus dalykus stengsimės palikti būtent šiam segmentui. Čia dalinsimės rekomendacijomis, kalbėsime apie Lietuvos bei užsienio stand-up komedijos virtuvę bei mažiau varžomai dalinsimės savo mintimis. Kviesime mažiau žinomus komikus, draugus, kurie domisi ir dirba komedijoje, žodžiu. Štai pirmas epizodas!https://www.patreon.com/pralauzksaltahttps://open.spotify.com/show/0WridV6XmV62ZLxpLX9d4K?si=ik8D7-_5T2OzMT_1oP3mvwhttps://itunes.apple.com/lt/podcast/pralau%C5%BEk-vien%C4%85-%C5%A1alt%C4%85/id1364954186?mt=2Instagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta/

Norėdami pabrėžti, kokie geri ir padorūs esame, dažnai paminime savo toleranciją. Tolerancija, o lietuviškai pakantumas, atskleidžia tik gebėjimą ištverti dirgiklį. Neretai tik menamą dirgiklį. Postringaujame apie savo toleranciją bet kokios rasės, tautybės, religijos atstovams, deja, visai kitaip reaguojame, kai šie nusprendžia atvykti gyventi į mūsų šalį, kaimynystę ar net šeimą. Tolerancija vadiname ir savo abejingumą, susidomėjimo pasauliu stoką, nes esame lyg kurmiai įsirausę į savo kiemo reikalus.Kaip išmokti pasaulio įvairovę ne iškęsti, bet pažinti, perprasti ir priimti?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Sporto klubo reklama, kurioje moters sėdmenys su prierašu – „Ne, tai aišku, jis myli tave už akis“. Siūlymas jaunuoliams būti ne medikais, o "influenceriais". Tokių perliukų kartas nuo karto paberia Lietuvos reklamų kūrėjai. Neretai skundų dėl įžeidžiančių reklamų sulaukia ir įvairios tarnybos. Kur yra riba tarp užkabinančios, pirkti skatinančios ir įžeidžiančios, stereotipus akcentuojančios reklamos? Nusikelsime į Čikagą, kur lankėsi Rūta Kupetytė. Jos pokalbis su čia gyvenančia lietuvių rašytoja Vilma Kava. Ved. Indrė Urbaitė.

Yra įprasta manyti, kad modernusis menas suprantamas ir vertinamas tik žinovų tarpe. Neretai galima išgirsti ir pačius menininkus ar meno kritikus sakant, kad šiuolaikinis menas reikalauja pasiruošimo, apsiskaitymo ir aktyvaus domėjimosi. Ar tikrai taip yra? Kokiu būdu galima pristatyti modernųjį meną plačiajai miesto visuomenei? O kaip miestelio bendruomenė? Kas būna kai modernaus šokio trupė atvyksta į bendruomenės šventę?Laidos svečiai Lietuvos šokio informacijos centro direktorė Gintarė Masteikaitė ir Zapyškio kultūros centro renginių organizatorė Karolina Žemaitytė.Ved. Rytis Zemkauskas.

Kasmet Lietuvoje santuoką nutraukia daugiau nei 8000 šeimų, kuriose auga vaikai. Neretai skyrybos virsta tikru karu. Palengvinti vaikų situaciją siekiama nauja iniciatyva, kurios tikslas – pakviesti konfliktuojančius tėvus sustoti ir pabandyti išgirsti, ką konfliktų ir skyrybų metu gali jausti jų vaikai.Premjeras Saulius Skvernelis – apie Lietuvos aktualijas.Vilniaus geležinkelių stotyje pradeda veikti visiems atvira knygų skaitykla.Šiauliai sieks pritraukti medikus ir rezidentus piniginėmis išmokomis.Nuo sausio pirmos dienos įsigaliojus naujoms Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatoms, valstybės tarnautojai apie žinomus korupcijos atvejus privalo pranešti teisėsaugos institucijoms.Vėl ketina streikuoti „Ryanair“ Ispanijos lėktuvų įgulos.Vilniaus universitete Fizikos fakultete veikia beaidis kambarys.Dar laidoje – spaudos apžvalga, verslo naujienos, kultūros renginių anonsas. V.Savukyno komentaras. Sporto apžvalga. Orai. Ved. Artūras Matusas.

Kasmet Lietuvoje santuoką nutraukia daugiau nei 8000 šeimų, kuriose auga vaikai. Neretai skyrybos virsta tikru karu. Palengvinti vaikų situaciją siekiama nauja iniciatyva, kurios tikslas – pakviesti konfliktuojančius tėvus sustoti ir pabandyti išgirsti, ką konfliktų ir skyrybų metu gali jausti jų vaikai.Premjeras Saulius Skvernelis – apie Lietuvos aktualijas.Vilniaus geležinkelių stotyje pradeda veikti visiems atvira knygų skaitykla.Šiauliai sieks pritraukti medikus ir rezidentus piniginėmis išmokomis.Nuo sausio pirmos dienos įsigaliojus naujoms Korupcijos prevencijos įstatymo nuostatoms, valstybės tarnautojai apie žinomus korupcijos atvejus privalo pranešti teisėsaugos institucijoms.Vėl ketina streikuoti „Ryanair“ Ispanijos lėktuvų įgulos.Vilniaus universitete Fizikos fakultete veikia beaidis kambarys.Dar laidoje – spaudos apžvalga, verslo naujienos, kultūros renginių anonsas. V.Savukyno komentaras. Sporto apžvalga. Orai. Ved. Artūras Matusas.

Artėjant šventėms vis dažniau susimąstome apie artimus, šiltus santykius. Neretai aplanko nuostaba: „Bijau švenčių, nes nenoriu būti su artimaisiais ir giminėmis!“ O štai vienišas kaimynas kenčia, nes neturi artimų ryšių ir šventes sutiks spengiančioje vienumoje. Paradoksas! Ir norime glaudžių ryšių, ir bijome.O gal tiesiog nemokame užmegzti artimo, gilaus ryšio? Kodėl vengiame artimumo, užuot išmokę būti artimais? Ir kur yra „Artimumo akademija“? Ar visi gali būti vienodai artimi? Kaip mėgautis šiltais santykiais be konfliktų?Ved. psichologės psichoterapeutės Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Artėjant šventėms vis dažniau susimąstome apie artimus, šiltus santykius. Neretai aplanko nuostaba: „Bijau švenčių, nes nenoriu būti su artimaisiais ir giminėmis!“ O štai vienišas kaimynas kenčia, nes neturi artimų ryšių ir šventes sutiks spengiančioje vienumoje. Paradoksas! Ir norime glaudžių ryšių, ir bijome.O gal tiesiog nemokame užmegzti artimo, gilaus ryšio? Kodėl vengiame artimumo, užuot išmokę būti artimais? Ir kur yra „Artimumo akademija“? Ar visi gali būti vienodai artimi? Kaip mėgautis šiltais santykiais be konfliktų?Ved. psichologės psichoterapeutės Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Neretai gyvenime buksuojame ir negalime suvokti, ką gi darome ne taip. Lyg ir vykdo žmogus savo pareigas, drausmingas pilietis, geras tėvas ir vyras, bet jaučiasi nelaimingas. Lyg ir sveikas, neturi jokių rimtų sveikatos problemų, o diena iš dienos vos pakyla iš lovos kasdienių darbų atlikti.Kur dingsta sveiko žmogaus energija? Kam aukojame savo jėgas patys to nesuprasdami? Maištaujame? Prieš ką? Kodėl?Energijos švaistymo maištui fenomenas.Ved. psichologės psichoterapeutės Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Neretai gyvenime buksuojame ir negalime suvokti, ką gi darome ne taip. Lyg ir vykdo žmogus savo pareigas, drausmingas pilietis, geras tėvas ir vyras, bet jaučiasi nelaimingas. Lyg ir sveikas, neturi jokių rimtų sveikatos problemų, o diena iš dienos vos pakyla iš lovos kasdienių darbų atlikti.Kur dingsta sveiko žmogaus energija? Kam aukojame savo jėgas patys to nesuprasdami? Maištaujame? Prieš ką? Kodėl?Energijos švaistymo maištui fenomenas.Ved. psichologės psichoterapeutės Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Smurtas – fizinis, emocinis, seksualinis – ne toks ir retas reiškinys mūsų gyvenime. Neretai jo neįvardijame, nes neatpažįstame, bijome pripažinti ar gėdijamės, jog nesugebame jam pasipriešinti. Smurtas sunaikina ne tik santykius, bet ryja ir smurtingų santykių dalyvius – tiek smurtaujantįjį, tiek jo auką. Nestabdomas smurtas tik auga, smurtautojas vis labiau siautėja, o auka nyksta.Ar verta likti smurtinguose santykiuose, tikintis, kad agresorius pats susipras smurtą nutraukti? Ar verta pasikliauti meile, kai žalojamas kūnas, siela ir gyvenimas? Kokių veiksmų būtina imtis, norint nutraukti smurtingus santykius? Ką aukai kviestis į pagalbą?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Smurtas – fizinis, emocinis, seksualinis – ne toks ir retas reiškinys mūsų gyvenime. Neretai jo neįvardijame, nes neatpažįstame, bijome pripažinti ar gėdijamės, jog nesugebame jam pasipriešinti. Smurtas sunaikina ne tik santykius, bet ryja ir smurtingų santykių dalyvius – tiek smurtaujantįjį, tiek jo auką. Nestabdomas smurtas tik auga, smurtautojas vis labiau siautėja, o auka nyksta.Ar verta likti smurtinguose santykiuose, tikintis, kad agresorius pats susipras smurtą nutraukti? Ar verta pasikliauti meile, kai žalojamas kūnas, siela ir gyvenimas? Kokių veiksmų būtina imtis, norint nutraukti smurtingus santykius? Ką aukai kviestis į pagalbą?Ved. Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Nors žiema įspūdingomis sniego pusnimis kol kas nedžiugina, slidžių ir snieglenčių sporto entuziastai jau nekantrauja pradėti aktyvaus laisvalaikio kalnuose sezoną. Atsakingas pasiruošimas sezono pradžiai aktualus ne tik pradedantiesiems slidininkams, bet ir užkietėjusiems šio sporto gerbėjams. Slidinėjimo instruktorius, Liepkalnio slidinėjimo mokyklos vadovas Laurynas Juodeška sako, kad neretai net ir patyrę slidininkai pirmą sezono dieną gali pervertinti savo jėgas ir nepagalvoti, kad sukaupti įgūdžiai gali būti kiek primiršti. Pokalbis su L. Juodeška apie tai, kaip slidinėjimo sezoną pradėti be traumų ir ar verta šio sporto savarankiškai mokytis kitus. Kita tema – taip pat susijusi su orais. Neretai pasigirsta nuomonės, kad kasmet sniego vis mažiau, o žiemos vis šiltesnės. Kas pasikeitė? Į šį klausimą mums galėtų atsakyti mokslininkai, tiriantys klimato kaitą. Neseniai grupė Lietuvos akademikų su profesoriumi Arūnu Bukančiu priešakyje pristatė knygą „100 klausimų apie klimato kaitą“. Čia, be kita ko, aptariama ir šio reiškinio įtaka mūsų sveikatai ir savijautai. Vilniaus universiteto hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius Arūnas Bukantis sako, kad žmonės visais laikais juto orų poveikį sveikatai, tačiau pastaruoju metu šie pojūčiai yra gerokai stipresni.

Nors žiema įspūdingomis sniego pusnimis kol kas nedžiugina, slidžių ir snieglenčių sporto entuziastai jau nekantrauja pradėti aktyvaus laisvalaikio kalnuose sezoną. Atsakingas pasiruošimas sezono pradžiai aktualus ne tik pradedantiesiems slidininkams, bet ir užkietėjusiems šio sporto gerbėjams. Slidinėjimo instruktorius, Liepkalnio slidinėjimo mokyklos vadovas Laurynas Juodeška sako, kad neretai net ir patyrę slidininkai pirmą sezono dieną gali pervertinti savo jėgas ir nepagalvoti, kad sukaupti įgūdžiai gali būti kiek primiršti. Pokalbis su L. Juodeška apie tai, kaip slidinėjimo sezoną pradėti be traumų ir ar verta šio sporto savarankiškai mokytis kitus. Kita tema – taip pat susijusi su orais. Neretai pasigirsta nuomonės, kad kasmet sniego vis mažiau, o žiemos vis šiltesnės. Kas pasikeitė? Į šį klausimą mums galėtų atsakyti mokslininkai, tiriantys klimato kaitą. Neseniai grupė Lietuvos akademikų su profesoriumi Arūnu Bukančiu priešakyje pristatė knygą „100 klausimų apie klimato kaitą“. Čia, be kita ko, aptariama ir šio reiškinio įtaka mūsų sveikatai ir savijautai. Vilniaus universiteto hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius Arūnas Bukantis sako, kad žmonės visais laikais juto orų poveikį sveikatai, tačiau pastaruoju metu šie pojūčiai yra gerokai stipresni.

Dabar kaime gerokai mažiau statybų, lėčiau keičiasi kraštovaizdis negu pirmąjį dešimtmetį, Lietuvai įstojus į ES. Iš tikrųjų permainų nestinga ir šiandien. Vis labiau ryškesnė ne tik permaina, bet jau ir tendencija, kai pažangiuose ūkiuose vaikų nebereikia įkalbinėti, jie noriai keičia tėvus. Vienas pavyzdžių – švenčioniškių bitininkų Marytės ir Aleksandro Pupkevičių ūkyje. Neretai žmonės pasako, kad nelengva visur suspėti – darbas, vaikai. O ką sakyti kai tų vaikų net dvylika ir dar ne visi savi? Taip yra Juditos ir Leonido Krutoguzų šeimoje, Pačkėnų kaime, Utenos rajone. Burti šios šeimos vaikus, ugdyti jų kūrybiškumą ir darbštumą labai pagelbėjo vienas Juditos sumanymas.

Dabar kaime gerokai mažiau statybų, lėčiau keičiasi kraštovaizdis negu pirmąjį dešimtmetį, Lietuvai įstojus į ES. Iš tikrųjų permainų nestinga ir šiandien. Vis labiau ryškesnė ne tik permaina, bet jau ir tendencija, kai pažangiuose ūkiuose vaikų nebereikia įkalbinėti, jie noriai keičia tėvus. Vienas pavyzdžių – švenčioniškių bitininkų Marytės ir Aleksandro Pupkevičių ūkyje. Neretai žmonės pasako, kad nelengva visur suspėti – darbas, vaikai. O ką sakyti kai tų vaikų net dvylika ir dar ne visi savi? Taip yra Juditos ir Leonido Krutoguzų šeimoje, Pačkėnų kaime, Utenos rajone. Burti šios šeimos vaikus, ugdyti jų kūrybiškumą ir darbštumą labai pagelbėjo vienas Juditos sumanymas.

Kaip motyvuoti mokytojus?Dažnai mokytojas yra ne vien konkretaus dalyko dėstytojas. Neretai jis atlieka ir socialinio pedagogo, ir psichologo funkciją, nes dažnai yra greta vaikams susiduriant su sudėtingomis situacijomis ir kasdienėmis problemomis. Tačiau kaip deramai įvertinti mokytojų darbą, kaip motyvuoti žmones, nuo kurių priklauso visos ateinančios kartos kokybė?

Kaip motyvuoti mokytojus?Dažnai mokytojas yra ne vien konkretaus dalyko dėstytojas. Neretai jis atlieka ir socialinio pedagogo, ir psichologo funkciją, nes dažnai yra greta vaikams susiduriant su sudėtingomis situacijomis ir kasdienėmis problemomis. Tačiau kaip deramai įvertinti mokytojų darbą, kaip motyvuoti žmones, nuo kurių priklauso visos ateinančios kartos kokybė?

Reglamentas. Taisyklės. Daugeliui šie žodžiai kelia nuobodulį. Kiti ima jaustis suvaržytais ir trokšta priešintis. Kaip atrodo reglamentuotas, tvarkingas gyvenimas? Kai viskas apibrėžta, aišku. Visos veiksmų pasekmės numatytos.Neretai pašiepiame vokiečių tautą už tai, jog jiems svarbiausia – Ordnung, tvarka. Tačiau ar patyliukais nepavydime jiems to aiškumo, saugumo ir gerovės? O gal taisyklės kuriamos tam, kad jas laužytume?Kaip atrodytų gyvenimas be taisyklių? Gal nevaržoma žmogaus laisvė rinktis ir elgtis kaip širdis geidžia sužadina kūrybiškumo proveržį ir progresą? O gal panardina visuomenę į chaosą? Kokia visuomenę kuriame mes?

Reglamentas. Taisyklės. Daugeliui šie žodžiai kelia nuobodulį. Kiti ima jaustis suvaržytais ir trokšta priešintis. Kaip atrodo reglamentuotas, tvarkingas gyvenimas? Kai viskas apibrėžta, aišku. Visos veiksmų pasekmės numatytos.Neretai pašiepiame vokiečių tautą už tai, jog jiems svarbiausia – Ordnung, tvarka. Tačiau ar patyliukais nepavydime jiems to aiškumo, saugumo ir gerovės? O gal taisyklės kuriamos tam, kad jas laužytume?Kaip atrodytų gyvenimas be taisyklių? Gal nevaržoma žmogaus laisvė rinktis ir elgtis kaip širdis geidžia sužadina kūrybiškumo proveržį ir progresą? O gal panardina visuomenę į chaosą? Kokia visuomenę kuriame mes?

Kas yra norma? Kas yra neadekvatus elgesys? Ar tiesa, kad žmogus visada pats atsakingas už savo sprendimus? Kaip reaguoti į artimo žmogaus nemotyvuotą agresiją ar nesaugų elgesį? Ar visada galima susitarti apeliuojant į žmogaus blaivų protą? Tokie ir dar daug kitų klausimų gali iškilti žmogui, kai jo artimasis serga psichikos liga.Sergančiųjų psichikos liga vaikai išgyvena tikrą jausmų pragarą: baimę, kaltę, gėdą, bejėgiškumą, pyktį ir neviltį. Neretai nusprendžia, kad patys yra dėl visko kalti ir niekam tikę, nes dėl jų tėvelis ar mamytė pyksta, muša, rėkia, dingsta. Ir nesąmoningai visą likusį gyvenimą baudžia save pasirinkdami netinkamus žmones, situacijas, o kraštutiniu atveju nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo.Ar pakankamai žinių turime psichikos sveikatos srityje? Ar gebame laiku padėti sau ir savo artimiesiems? Ar žinome, kur kreiptis? Kaip teisingai reaguoti?

Kas yra norma? Kas yra neadekvatus elgesys? Ar tiesa, kad žmogus visada pats atsakingas už savo sprendimus? Kaip reaguoti į artimo žmogaus nemotyvuotą agresiją ar nesaugų elgesį? Ar visada galima susitarti apeliuojant į žmogaus blaivų protą? Tokie ir dar daug kitų klausimų gali iškilti žmogui, kai jo artimasis serga psichikos liga.Sergančiųjų psichikos liga vaikai išgyvena tikrą jausmų pragarą: baimę, kaltę, gėdą, bejėgiškumą, pyktį ir neviltį. Neretai nusprendžia, kad patys yra dėl visko kalti ir niekam tikę, nes dėl jų tėvelis ar mamytė pyksta, muša, rėkia, dingsta. Ir nesąmoningai visą likusį gyvenimą baudžia save pasirinkdami netinkamus žmones, situacijas, o kraštutiniu atveju nusprendžia pasitraukti iš gyvenimo.Ar pakankamai žinių turime psichikos sveikatos srityje? Ar gebame laiku padėti sau ir savo artimiesiems? Ar žinome, kur kreiptis? Kaip teisingai reaguoti?

Amžina kaip pasaulis tema – meilė. Kas tai? Kaip ją atrasti, sukurti, gauti, paimti? O gal įsigyti erotinių prekių parduotuvėje? Neretai klausimas – ar myli – glumina. Kas gi ta meilė yra?Visi meilės trokštame, bet dažnas net nenutuokia, kaip ją parodyti ar priimti. Ieškome atsakymų knygose, bėgam pas būrėjus, reikalaujame meilę įrodyti. Ieškom paprastos universalios formulės. Atrandam „meilės kalbas“ ir skubame įgyvendinti savo santykiuose. Tik besivaikydami paprastų formulių pamirštame pagarbą, užuojautą, orumą, pasitikėjimą ir nuoširdų rūpestį vienas kitu. Ar egzistuoja meilės lygtis? Ar galime meilės kiekį padidinti pratimų dėka? Kiek gi yra meilės kalbų?

Amžina kaip pasaulis tema – meilė. Kas tai? Kaip ją atrasti, sukurti, gauti, paimti? O gal įsigyti erotinių prekių parduotuvėje? Neretai klausimas – ar myli – glumina. Kas gi ta meilė yra?Visi meilės trokštame, bet dažnas net nenutuokia, kaip ją parodyti ar priimti. Ieškome atsakymų knygose, bėgam pas būrėjus, reikalaujame meilę įrodyti. Ieškom paprastos universalios formulės. Atrandam „meilės kalbas“ ir skubame įgyvendinti savo santykiuose. Tik besivaikydami paprastų formulių pamirštame pagarbą, užuojautą, orumą, pasitikėjimą ir nuoširdų rūpestį vienas kitu. Ar egzistuoja meilės lygtis? Ar galime meilės kiekį padidinti pratimų dėka? Kiek gi yra meilės kalbų?

Tiek daug nesusikalbėjimo ir nesusipratimų. Mums, žmonėms, būdinga viską matyti tik per savuosius akinius. Tad matome, girdime, suvokiame ir reaguojame savaip, pagal savąsias nuostatas, prietarus, įsitikinimus. Ir niekaip negalime suprasti, kodėl kitas ne toks kaip aš. Egocentriškas pasaulio suvokimas gimdo interpretacijas, įsižeidimus, nuoskaudas, pyktį.Neretai išmintingų žmonių esame raginami pažvelgti į pasaulį kito žmogaus akimis – ar tai tik graži metafora, ar įmanomas dalykas? Kaip išmokti peržengti siauras savo ribas ir suvokti reiškinių bei asmenų įvairovę?

Tiek daug nesusikalbėjimo ir nesusipratimų. Mums, žmonėms, būdinga viską matyti tik per savuosius akinius. Tad matome, girdime, suvokiame ir reaguojame savaip, pagal savąsias nuostatas, prietarus, įsitikinimus. Ir niekaip negalime suprasti, kodėl kitas ne toks kaip aš. Egocentriškas pasaulio suvokimas gimdo interpretacijas, įsižeidimus, nuoskaudas, pyktį.Neretai išmintingų žmonių esame raginami pažvelgti į pasaulį kito žmogaus akimis – ar tai tik graži metafora, ar įmanomas dalykas? Kaip išmokti peržengti siauras savo ribas ir suvokti reiškinių bei asmenų įvairovę?

Javapjūtė šalies ūkiuose vos tik įpusėjo, o pernai tokiu metu buvo jau beveik baigta. Šių metų derliaus dorojimo ypatumai – įmirkusi dirva ir didelis grūdų drėgnumas gerai matosi Zenono Vaičiulio augalininkystės ūkyje Ukmergės rajone Žemaitkiemyje. Neretai dvejojama, ar tikrai Lietuvoje galima užauginti vynuoges tokias pat skanias, kaip ir pietų kraštuose. Kad tai tikrai įmanoma tikėjo ir atkakliu darbu per tris dešimtmečius įrodė Bronius Gaigalas.

„Tai geras žmogus“, – sakome žavėdamiesi kokio nors asmens draugiškumu, rūpestingumu, atsakingumu. Neretai išdidžiai tvirtiname: „Aš – geras žmogus, nedarau nieko blogo.“Kas tas geras žmogus? Ar blogų darbų nedarymas yra gerumo matas? O jei šis žmogus nedaro ir nieko gero? O jei jis pasyvus, tūnantis tyliai kamputyje? O jei jis kopiantis kitiems per galvas su skambia ir moralia idėja lūpose?Kaip tampama geru žmogumi? Ir ar būtina tokiu tapti?

„Tai geras žmogus“, – sakome žavėdamiesi kokio nors asmens draugiškumu, rūpestingumu, atsakingumu. Neretai išdidžiai tvirtiname: „Aš – geras žmogus, nedarau nieko blogo.“Kas tas geras žmogus? Ar blogų darbų nedarymas yra gerumo matas? O jei šis žmogus nedaro ir nieko gero? O jei jis pasyvus, tūnantis tyliai kamputyje? O jei jis kopiantis kitiems per galvas su skambia ir moralia idėja lūpose?Kaip tampama geru žmogumi? Ir ar būtina tokiu tapti?

Nesąmoninga meilė gali tapti pernelyg savininkiška. Neretai su tuo susiduria vaikai, nes jų tėvai taip „myli“ savąją atžalą, kad saugo nuo menkiausio vėjo pūstelėjimo.Vaikystėje tokia atžala saugoma nuo ligų, vaikšto aptūlota, maitinama tik itin sveiku maistu, guldoma ir migdoma pagal griežtą tvarką. Tokius vaikus moko saugotis visokio plauko dėdžių ir tetų, atsargiai žvelgti į draugus ir draugų šeimas. Su siaubu balse ir veide aiškinama, kaip tie dėdės, tetos ir visokie draugai gali nužudyti, išprievartauti, padaryti narkomanais, išvesti iš doros kelio ar užkrėsti utėlėmis.Tad kaip gyvena toks meilės išgąsdintas žmogus, tapęs suaugusiu? Kokia tikimybė išsiugdyti sveiką požiūrį į supantį pasaulį ir sukurti sveiką meilės santykį su tėvais?

Nesąmoninga meilė gali tapti pernelyg savininkiška. Neretai su tuo susiduria vaikai, nes jų tėvai taip „myli“ savąją atžalą, kad saugo nuo menkiausio vėjo pūstelėjimo.Vaikystėje tokia atžala saugoma nuo ligų, vaikšto aptūlota, maitinama tik itin sveiku maistu, guldoma ir migdoma pagal griežtą tvarką. Tokius vaikus moko saugotis visokio plauko dėdžių ir tetų, atsargiai žvelgti į draugus ir draugų šeimas. Su siaubu balse ir veide aiškinama, kaip tie dėdės, tetos ir visokie draugai gali nužudyti, išprievartauti, padaryti narkomanais, išvesti iš doros kelio ar užkrėsti utėlėmis.Tad kaip gyvena toks meilės išgąsdintas žmogus, tapęs suaugusiu? Kokia tikimybė išsiugdyti sveiką požiūrį į supantį pasaulį ir sukurti sveiką meilės santykį su tėvais?

Stiprios ir savarankiškos asmenybės – kodėl jos dažnai gyvena vienos, neužmezga ilgalaikių santykių? Neretai jos protingos ir žavios. Ar protas ir savarankiškumas nepatrauklūs kitai lyčiai? O gal toks jų likimas? Ar sąmoningas pasirinkimas? Galbūt jie tiesiog neturi galimybių sutikti sau verto partnerio, o būti išnaudojami nenori? O gal laisvę jie brangina labiau už meilę ir įsipareigojimus?

Stiprios ir savarankiškos asmenybės – kodėl jos dažnai gyvena vienos, neužmezga ilgalaikių santykių? Neretai jos protingos ir žavios. Ar protas ir savarankiškumas nepatrauklūs kitai lyčiai? O gal toks jų likimas? Ar sąmoningas pasirinkimas? Galbūt jie tiesiog neturi galimybių sutikti sau verto partnerio, o būti išnaudojami nenori? O gal laisvę jie brangina labiau už meilę ir įsipareigojimus?

„Kaip tau ne gėda!“ – gero elgesio moko tėvai savo atžalą. Mažajam tai reiškia, jog jis yra blogas vaikas. Augant vaikui, jame auga ir gėdos jausmas. Neretai šis tėvų auklėjimo metodas vaikui palieka drovumo, pesimizmo, nevisavertiškumo pasekmes.Kodėl gėdos jausmas, būtinas žmones išlaikyti kartu, virsta demonu, skatinančiu bėgti nuo žmonių?

„Kaip tau ne gėda!“ – gero elgesio moko tėvai savo atžalą. Mažajam tai reiškia, jog jis yra blogas vaikas. Augant vaikui, jame auga ir gėdos jausmas. Neretai šis tėvų auklėjimo metodas vaikui palieka drovumo, pesimizmo, nevisavertiškumo pasekmes.Kodėl gėdos jausmas, būtinas žmones išlaikyti kartu, virsta demonu, skatinančiu bėgti nuo žmonių?

Neištikimybė – sena kaip šis pasaulis. Deja, imuniteto jai taip ir neįgijome. Neretai nesusikalbėjimas poroje sprendžiamas svajonėmis apie žalesnes svetimas pievas ir žygiais jų ieškoti.Labiausiai stulbina tai, kaip skirtingai reaguoja išduotieji. Vieni lyg stručiai slepia galvą smėlyje – „nieko nežinau, nieko nematau“. Kiti pavirsta sekliais, keršytojais, teisėjais. Treti apsivelka visiškų aukų ir kankinių ašutine.Kas yra neištikimybė? Kaip tinkamai į ją reaguoti?

Neištikimybė – sena kaip šis pasaulis. Deja, imuniteto jai taip ir neįgijome. Neretai nesusikalbėjimas poroje sprendžiamas svajonėmis apie žalesnes svetimas pievas ir žygiais jų ieškoti.Labiausiai stulbina tai, kaip skirtingai reaguoja išduotieji. Vieni lyg stručiai slepia galvą smėlyje – „nieko nežinau, nieko nematau“. Kiti pavirsta sekliais, keršytojais, teisėjais. Treti apsivelka visiškų aukų ir kankinių ašutine.Kas yra neištikimybė? Kaip tinkamai į ją reaguoti?

Aurelijus VerygaKauno medicinos universiteto docentasTabakas ir sveikataPaskaita primena, kad rūkymas yra daugiausiai gyvybių nusinešančiu rizikos veiksniu pasaulyje. Lietuvoje mažėja rūkančių vyrų, bet vis daugiau rūko moterų ir vaikų. Ši problema itin sudėtinga, nes rūkančių motinų pavyzdys skatina sekti vaikus. Rūkanti nėščioji ar motina kenkia ne tik savo, bet ir savo vaikų sveikatai. Neretai sakoma, kad kalbos apie rūkymo žalą visiems nusibodusios, tačiau ar žmonės realiai suvokia rūkymo keliamus pavojus? Paanalizavus detaliau, paaiškėja, kad tabako gamintojai sėkmingai sukūrė daugybę mitų, pateisinančių rūkymą. Todėl šios paskaitos tikslas praskleisti šių mitų skraistę ir suteikti išsamesnę informaciją apie rūkymą ir jo keliamą žalą sveikatai.

Aurelijus VerygaKauno medicinos universiteto docentasTabakas ir sveikataPaskaita primena, kad rūkymas yra daugiausiai gyvybių nusinešančiu rizikos veiksniu pasaulyje. Lietuvoje mažėja rūkančių vyrų, bet vis daugiau rūko moterų ir vaikų. Ši problema itin sudėtinga, nes rūkančių motinų pavyzdys skatina sekti vaikus. Rūkanti nėščioji ar motina kenkia ne tik savo, bet ir savo vaikų sveikatai. Neretai sakoma, kad kalbos apie rūkymo žalą visiems nusibodusios, tačiau ar žmonės realiai suvokia rūkymo keliamus pavojus? Paanalizavus detaliau, paaiškėja, kad tabako gamintojai sėkmingai sukūrė daugybę mitų, pateisinančių rūkymą. Todėl šios paskaitos tikslas praskleisti šių mitų skraistę ir suteikti išsamesnę informaciją apie rūkymą ir jo keliamą žalą sveikatai.