Atrask Lietuvą

Molėtų kraštas žada smagią ir turiningą vasarą. Vilioja molitu – Molėtų valiuta, kuri radosi nuo vieno pono, išmėčiusio pinigėlių maišą po ežerus, miškus ir žvaigždžių takus.„Nuo zacirkos iki lydekos. Tradiciniai Molėtų krašto patiekalai“. Knygos autorė Anželika Laužikienė rašo, kad receptus rinko iš senųjų gaspadinių pasakojimų ir etnografinės medžiagos. Tai ne tik tradicinis lietuviškas gastronominis paveldas, bet ir žydų bei Molėtų rajone nuo seno gyvenančių sentikių bendruomenės virtuvės patiekalai. Anželika kviečia į beigelių kepimo edukaciją. Molėtų krašto tradicinių amatų centras Mindūnuose.Daiva Kulienė, Molėtų turizmo ir informacijos centro direktorė, prabyla tarmiškai ir pasakoja apie Molėtų pradžią bei šiandieną.Molėtų viešbučio savininkas Stasys Vytas prisiekęs molėtiškis. Į svetimus kraštus važiuoja pasižmonėti, bet niekur geriau neranda...Netoli Videniškių yra Duobužių kaimas, kuriame sodybą puoselėja matematikas Ričardas Kudžma. Labai netikėta, bet matematikai tikri romantikai! Ričardas medituoja ant suolelio prie rožių, žengdamas per slenkstį ranka braukia diemedžio šakelę, mokosi naujų kalbų ir kuria... Kuria matematinius ženklus iš akmenų. Siekia, kad sodyba patektų į Molėtų krašto turizmo žemėlapį.Naktis Molėtuose po žvaigždėtu dangumi! Astronomas, edukatorius Saulius Lovčikas turi teleskopą, važinėja po Lietuvą ir pasakoja apie žvaigždes.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Anykščiai pasiruošę naujam turizmo sezonui – keliausime ir atrasime lėtai, derinsime poilsį ir darbą!„Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jolanta Masiulienė.Anykščių turizmo klasteris po vienu stogu subūrė amatininkus, kulinarus, muziejininkus. Radosi erdvė be darbo gyventi negalintiems „poilsiautojams“. Viskas tinka ir dera vienoje erdvėje.Apie kūrybines veiklas mintimis dalijasi Jausmų muziejaus įkūrėjai Monika ir Justas Tekučiai bei Lina Timukaitė.Karvelių namai – ypatinga vieta, kurią pamėgo mecosopranai. Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio– Žukausko memorialinio muziejaus krašto istorijos skyriaus vedėjas Tautvydas Kontrimavičius primena Karvelių šeimos istoriją.Tautodailininkai Kazys ir Ligita Morkūnai, pynėjai iš vytelių, kviečia užsukti į Pintinių muziejų.Desertų kūrėja bei kepėja Ingrida Matiukaitė Lisauskė gamina su meile ir dalijasi atradimais.Darbostogos! Pasirodo – darbą galima derinti su poilsiu. Apie galimybes kalba Anykščių naujų vėjų bendruomenės pirmininkė Irma Smalskienė.Aukštaitijos siaurukui – 125 metai! Darius Liutikas, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius, kviečia pavažiuoti iki Anykščių menų inkubatoriaus. Menostogos – naujai užgimusi veikla. Plačiau – Anykščių menų inkubatoriaus direktorė Daiva Perevičienė, keramikė Ramūnė Pranckevičiūtė ir menininkė Ida Grigonė.Ir dar apie vieną atradimą Mačionių kaime. Šveicarų pora taip pamilo Anykščių kraštą, kad nusprendė apsigyventi ir ant Rubikių ežero kranto pastatė viešbutį su restoranu „Palaima“. Gyvenimu džiaugiasi ne tik šeimininkai, bet ir darbuotojai. Restorano vadovė Milena Jurkėnaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Molėtų kraštui šie metai ypatingi. Po 600 metų į Lietuvą grįžta palaimintojo Mykolo Giedraičio relikvijos.Videniškių šv. Lauryno bažnyčioje mintimis apie piligriminę kelionę nuo Giedraičių iki Videniškių dalijasi Molėtų dekanas, monsinjoras Kęstutis Kazlauskas. Videniškių vienuolyno muziejuje naujas ekspozicijas pristato muziejininkė Kristina Degutienė, edukatorė Esmiralda Žalalienė supažindina su natūralių smilkalų gamybos edukacija.Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos istorijos mokytoja, Giedraičių krašto muziejaus vadovė Donata Vertinskienė renka medžiagą apie miestelio istoriją, žmones.Ilgametė Prano Gudyno restauravimo centro molbertinės tapybos restauratorė Teresė Blažiūnienė grįžo į gimtuosius namus ir rūpinasi šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia bei palaimintojo Mykolo Giedraičio atminimu.Giedraičiai šiandien – seniūnas Vilius Nalivaika.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kodėl žygeiviams būtų įdomu keliauti po Stulgių apylinkes, kurios siekia LDK laikus?Gerą dieną Stulgių neogotikinio stiliaus raudonplytė bažnyčia, primenanti tvirtovę, matosi nuo Kryžkalnio. Apie nedidelę ir varganą parapiją 1847 metais kunigas Motiejus Valančius rašė: „Klebonija nieko naudos, vos gali kunigu išmisti“. Sudegus medinei bažnyčiai, tuometinis klebonas kunigas Antanas Skinderis su parapijiečiais pastatė naują mūrinę šventovę.Stulgių kapinėse ilsisi Lietuvai nusipelnę žmonės.Kryžkalnio obelisko prototipas – Desiukiškių kalavijas.Po Kražių kraštą, Stulgių apylinkes, keliauti kviečia Keliautojo žinynų autoriai ir leidėjai Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šie metai Lietuvoje oficialiai paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais.Jėzuito, profesoriaus, retorikos teoretiko, bene žymiausio lotyniškai rašiusio Lietuvos baroko epochos poeto veikla glaudžiai siejasi su LDK, ypač Vilniumi ir Kražiais, kurių kraštovaizdį poetas užfiksavo savo kūryboje.Su mokslininkais, Keliautojo žinyno sudarytojais, Vyteniu ir Junona Almonaičiais lankysimės Kražiuose ir apylinkėse. Užsuksime į Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus Kražių kultūros centrą, susipažinsime su direktore Lina Mikalajūnaite.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Aplink Tauragę spiečiasi darbštūs, kūrybingi ir racionalūs svajokliai.Kęstutis Plyskaitis kaldintomis skulptūromis gražina Tauragę ir kraštą. Skalsaus pokalbio užsukime į kalvio dirbtuvę. Apie ką? Meninė kalvystė. Mokymai – šaudymas pistoletu. Savanoriška parama Ukrainos frontui.Vakar vadovas mažmeninėje prekybos įmonėje, šiandien – kvapų kūrėjas ir ne tik... Alius Verumbickas išleido poezijos rinkinį.Norvegiška patirtis perkelta į Eičius? Vidury girios šaknis įleido Eičių bendruomenės Karšuva pirmininkas Simas Gaidelionis su žmona Ieva. Žygeiviams Eičių kaimas tikras atradimas! Jame prasideda Simo kuriamos trasos po Karšuvos girią. Kas mėgsta iššūkius, miške gali apsigyventi kupole. Ieva tikra svajoklė! Susapnavo, kad Eičių vandens bokšte įkurs viešbutį.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaip galvojate, ar įmanoma susipažinti su Taurage, pasivaikščiojus nuo pilies iki Jūros? Pabandom?Apie tauragę galvoti galime įvairiai, tačiau vietiniai ją pažįstą geriau ir taškas.Siūlau – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas Darius Kinulis, istorikas iki kaulų smegenų.Tauragės rajono savivaldybės Garbės pilietė Albina Senkuvienė, Tauragės senjorų trečiojo amžiaus universiteto pirmininkė.Eglė Arlauskienė į miestą atvežė naują futbolo versiją – futbolas vaikščiojant.Kaip be istorijų pasakotojos gidės Irinos Sadauskienės perprasti Tauragę?Na ir sutikti kultūros puoselėtojai – Tauragė liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė ir fotografas, Adakavo socialinių paslaugų namų judesio teatro režisierius Sigitas Kancevyčius.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Senojoje Varėnoje gimė ir buvo pakrikštytas lietuvių tautos genijus, kompozitorius ir dailininkas M. K. Čiurlionis. Būtent nuo Senosios Varėnos bažnyčios prasideda nacionalinis Čiurlionio kelias, skirtas 150-osioms gimimo metinėms.Klebono kunigo Pranciškaus Čivilio rūpesčiu Senojoje Varėnoje atgimimo metais pradėta statyti nauja šventovė, iš kurios šiandien sklinda Čiurlionio šviesa. Dvasininkas taip pat puoselėja Akmens ir Babriškių bažnyčias.Apie M. K. Čiurlionio gimimo vietą, krikštą ir Čiurlionio kelią pasakoja Regina Svirskienė, M. K. Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyriaus narė.Istorikas Eugenijus Peikštenis supažindina su Senosios Varėnos istorija, kunigo Aloyzo Giaro, krikštijusį Čiurlionį, palaidojimo vieta.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Gyventi, kurti, dirbti, auginti vaikus – Varėna tinkamiausia vieta“, – sako akordeono meistras, pedagogas, muzikos festivalio „Vasaros sonata“ sumanytojas ir rengėjas Nerijus Bakula. Jam pritaria žmona, Varėnos J. Čiurlionienės meno mokyklos direktorė Renata Bakulienė, ir kviečia susitikti su dzūkais, apsilankyti Dainavos krašte.Valkininkai – urbanistikos paminklas. Danutė Blažulionienė, Valkininkų bendruomenės pirmininkė, kviečia susipažinti su miesteliu.Amatų ir sūrio ieškokime etnokultūriniame gatviniame Dargužių kaime. Sigita Švedė, Dargužių amatų centro vadovė, svečiams iš Lietuvos ir užsienio pristato tautodailininkų bei profesionalių menininkų darbus, parodas, kviečia į edukacijas ir renginius.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Anot tautodailininko Stanislovo Kovėros, akmeninės skulptūros Kuršėnų puodžiams atminti autoriaus, Kuršėnai yra ne tik puodžių sostinė, bet ir jų lopšys, išugdęs daugybę garsių puodžių ir menininkų. Puodžiai – Kuršėnų kodas, pagal kurį miestas atpažįstamas visoje Lietuvoje.Po Kuršėnus pasivaikščiokime su gide Simona Sidabriene ir keramike Alina Milašauskiene.Vertelių keramikos studija-muziejus. Su trijų kartų unikalia keramikos ekspozicija ir dirbtuvėmis supažindina tautodailininkas, aštuntasis Lietuvos puodžių karalius Vidmantas Vertelis ir žmona Aldona.Tautodailininko Raimondo Baškio „Medinukų muziejus“Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiaulių rajono didžiausias miestas Kuršėnai nuo seno puoselėja keramikos tradicijas. Ten gyvena ir kuria tikri puodžių karaliai.Kuršėnų dvaro sodybos bei miesto istorija pristatoma per edukacijas, išraizgytus maršrutus po Kuršėnų kraštą, ekskursijas mieste.Kuršėnų dvaro rūmuose veikia muziejus, sodyboje įsikūręs Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras. Jame profesionalūs keramikos meistrai atskleidžia puodų žiedimo paslaptis, puoselėja krašto tradicijas, papročius, gaivina ir saugo tradicinius amatus.Smagiai leiskime laiką su Lina Šukiene, Simona Sidabriene, septintuoju puodžių karaliumi Algimantu Tamašausku, keramike Alina Milašiene, dainuojamosios poezijos šeimos duetu Gitana ir Giedriumi Morkiais.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kodėl verta aplankyti Naisius, kaimą, kuriame norisi gyventi?Atsakyti gali tik vietiniai: gidė konsultantė Irma Kvedarienė, Šiaulių rajono literatūros muziejaus, kuriame įrengta poeto Zigmo Gėlės literatūrinė ekspozicija, edukatorė Rita Žukauskienė ir dešimtasis Puodžių karalius Mindaugas Turolevičius.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Liubavo, Šumsko ir Maišiagalos dvarai.Didžiulę pagarbą ir nuostabą kelia šiandienos dvarininkai, naujam gyvenimui prikėlę dvarų sodybas.Europos parko įkūrėjas ir Liubavo dvaro sodybos valdytojas skulptorius Gintaras Karosas, Šumsko Laukininkų dvaro savininkas teatro aktorius ir režisierius Ramūnas Abukevičius, Maišiagalos Houvaltų dvaro tradicinių amatų vedėja Jolanta Lapinskaja, Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejaus darbuotoja Valerija Adomaitis, Grafo dvaro kavinės savininkė Vanda Vejalis su anūku Lukaš Brasiun.Archeologas prof. Aleksiejus Luchtanas mintimis dalijasi apie dvarų reikšmę Lietuvos kultūriniame gyvenime.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvos regionai pasiruošę naujam turizmo sezonui. Darbštūs ir kūrybingi darbuotojai siūlo gausybę maršrutų, sutvarkė pažintinius takus, prigalvojo edukacijų ir degustacijų, pramogų vaikams ir suaugusiems, naujų potyrių ieškotojams.Į regionų viliotinį kviečia Druskininkai, Kėdainiai, Šiauliai, Lazdijai, Jonava, Prienai, Zarasai, sodybų šeimininkai ir geologai.Aušra Česnulevičienė, Rimantas Žirgulis ir Žydronė Smulskienė, Rūta Stankuvienė, Vida Mickevičienė, Virginija Šiukščienė ir Aleksandras Lifanovas, Eglė Kubilienė, Vijolė Šadauskienė, Ieva Šalčiuvienė ir Raimondas Puišys, Ramūnas Keršys bei Jonas Šečkus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Tik Mažojoje Lietuvoje vis dar rūsena šišioniškių tarmė, kurią puoselėja Pamario kraštą mylintys ir gerbiantys vietiniai, lietuvininkų palikuonys. Virginija Asnauskienė iš Drevernos, folkloro grupės „Žvejytės“ vadovė, išmoko ir toliau mokosi kalbėti šišioniškai, rūpinasi Mažosios Lietuvos tradicijų tęstinumu, ugdo jaunąją kartą.Ne veltui Dreverna šiais metais tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Laivadirbio Jono Gižo etnografinėje sodyboje įsikūrė Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro filialas, Gargždų krašto muziejaus filialas bei Pamario krašto klasteris.Mintimis dalijasi Daiva Buivydienė, Agnė Avyžienė, Agnė Kiupelienė, Edgaras Gudas, Adomas Milukas, Agnė Višinskaitė-Milukienė ir Donelaičio draugijos vadovas Jonas Skamaračius.Veiviržėnuose įkurtas Klaipėdos rajono amatų centras kviečia į edukacijas. Tautodailininkės moko megzti ant grėblio, pinti iš vytelių, gaminti lėles, kepti duoną ir kitų malonių dalykų. Taip pat įdomi ir miestelio istorija. Amatų centro vadovė Valė Krauleidienė, tautodailininkės Aurelė Pociuvienė, Jūratė Kadilė ir Valdonė Karaliūnienė.Laima Dockevičienė, Rietavo turizmo ir verslo centro direktorė, apsilankyti Žemaitijoje vilioja inovacijomis, technologijomis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

ADVENTUR turizmo parodoje vėtrungės jau išdalytos, prasideda geras laikas keliauti po Lietuvą. Turizmo informacijos centrai, dvaro sodybos, muziejai, o ir pavieniai turizmo puoselėtojai kviečia į žygius, piligrimines keliones, edukacijas, įvairius renginius, ekskursijas ir etc.Kelionių atradimų ambasadoriumi tapęs Merkinės fabrikas yra ne tik gastronominių patirčių vietą, bet ir kultūrinių atradimų. Mintimis dalijasi Vytaras ir Laisvė Radzevičiai bei Merkinės krašto muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas.Neseniai po renovacijos duris atvėrusią Biržuvėnų dvaro sodybą jau spėjo pamėgti vietos turistai. Žemaitijos turizmo informacijos centras įkurdino Meno ir edukacijų centrą su dvaro valdytojų Gorskių ekspozicija, naujas erdves atvėrė edukacijoms, pasiūlė poilsį piligrimams, parodas, muzikinius vakarus, teatralizuotas ekskursijas, degustacijas. Žemaitijos turizmo centro direktorius Egidijus Vaškelevičius, Biržuvėnų dvaro sodybos administratorė Ingrida Šilgalytė ir Žemaičių muziejaus „Alka“ parodų ir ekspozicijų kuratorė Monika Sudintaitė.Šakiai – poniškų dvarų kraštas, laukia lankytojų. Šakių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Paliukaitienė.Kuo šį sezoną pradžiugins šiaurės rytų Lietuva? Naujienas pristato Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Lidija Vasiliauskienė, Palėvenės bendruomenės pirmininkė Laimutė Juknevičienė, Antašavos klebonijos administratorės Vilma Talačkienė ir Asta Čemerienė bei Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė.Aušra Gudgalienė, Rokiškio krašto muziejaus direktorė ir Ingrida Kujelė, Rokiškio turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė džiaugiasi naujais sumanymais.Vinetu kaime – gyvosios indėnų istorijos muziejuje po atviru dangumi, puoselėjamos Šiaurės Amerikos indėnų tradicijos. Netikėtą sumanymą netoli Klaipėdos įgyvendino Mindaugo Timinskio šeima. Apie aistrą indėnų kultūrai mintimis dalijasi Mindaugas ir sūnus Deividas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Tie, kurie keliaujate pajūriu, nuorodą į Darbėnus pastebėjote. Nedideliame Kretingos rajono miestelyje susikūrė stipri bendruomenė, kuria didžiuojasi Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.Darbėnuose liaudies amatų bei tautodailės kolekcininkai Daiva ir Artūras Dudėnai antrame gyvenamojo namo aukšte įkūrė muziejų-amatų centrą „Tekstilės kelias“. Pirmame – kavinę „Spilgutė“ ir biblioteką. Darbėnuose puoselėti paveldą, suktis virtuvėje ir priimti svečius padeda dukra Beatričė.Juliaus Reinikio šeima Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Sausdravų kaime įkūrė Baltų mitologijos parką. Tokiu būdu įprasmino vietą ir jai suteikė kultūrinę vertę. Su Baltų gidu Juliumi Reinikiu galima pasivaikščioti po mišką, susipažinti su baltų dievybėmis ir daugiau sužinoti apie baltiškąją pasaulėžiūrą bei pasaulėvoką.Kalniaus sodyboje Barkeliuose atsipūsti nuo miesto šurmulio ir netradiciškai pailsėti suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos ir ne tik. Gabrielė Kalnė pasakoja apie šeimos idėją svečiams suteikti kuo retesnių patirčių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Jei norite iš šiaudų ir molio pasistatyti miške namą – užsukite į Kardokus ir paklausinėkite Rolando bei Aušros Augučių šeimos, kur ir kaip geriausiai tai daryti.Reti mineralai miške? Akivaizdu, kad kristalai bet kur nesimėto, tačiau tik ne Kristalų parke, Judrarūdės kaime, įkurtame būtent Višakio Rūdos miškuose, netoli Kazlų Rūdos. Šeimininkai Arvydas ir Aušra Auškeliai stebina savo veiklomis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiauliai didžiuojasi ne tik tarpukario architektūra, tapusia miesto identiteto dalimi, verte, vizitine kortele, bet ir gatvės menu, persipinusiu su istoriniu ir kultūriniu paveldu.Pasivaikščiokime po vieną seniausių bulvarų Europoje su Šiaulių dailės galerijos direktore Ernesta Šimkiene ir menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu. Paklausykime menininkų Pijaus Čeikausko, Staselės Jakunskaitės ir Gabijos Korsakaitės minčių.Šiaulių turizmo informacijos centras padalytas į dvi dalis. Vienoje užsukti kviečia Baltų pažinimo centras „Baltų kelias“, kitoje – specialistų parengtos ekskursijos, edukacijos. Apie veiklas informacija dalijasi Turizmo vadybininkai Asta Sipavičienė ir Arvydas Valentėlis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Aukštaitijos sostinėje kultūros ir meno gerbėjams duris atvėrė kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Kasdien kviečia dailės, tekstilės dizaino, taikomojo teatro, garso ir vaizdo, alternatyviosios fotografijos studijos, parodų erdvė, bendruomenės renginiai, meno rezidencijos.Kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovė Gita Laurinavičiūtė, meno vadovė Ugnė, Balčiūnaitė bei studijų kuratoriai: garso ir vaizdo – Laurynas Valkiūnas, tekstilės dizaino – Inga Jurkevičiūtė, taikomojo teatro – Irmantas Pilis, fotografijos – Paulius Vepštas.Panevėžio pramonės įmonių stogus pavertę koncertinėmis erdvėmis projekto iniciatoriai Žygimantas Kriščiūnas, Marija Petraitytė, Martynas Kazlauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Seni nauji metai su geležies ir ragų krašto žmonėmis! Kazlų Rūda.Būdos kaimo bendruomenės moterys jau 200 m. puoselėja kulinarinio paveldo tradiciją – kropelius, rūpinasi Būdos krašto muziejumi, kaupia ir saugo žmonių padovanotus daiktus bei istorijas. Būdos kaimo bendruomenės pirmininkė Zita Šilnauskienė, Eglė Kančienė, Irena Juodsnukienė, Ona Danielienė ir Būdos krašto muziejaus vadovė Vida Bagdonienė kviečia užsukti į Būdos kultūros namus.Kam patinka laiką leisti su naminiais gyvūnais, fotosesijos – Ąžuolų vila Ąžuolų Būdos kaime kaip tik Jums! Laimingais naminiais gyvūnais atsidžiaugti negali šeimininkė Eglė Jurkšienė, fotografai Deividas ir Lina Kaniai bei Rimantas ir Jolanta Juknevičiai.Iš Kalifornijos tiesiai į Kazlų Rūdos miškus. Jolanta Vizbaras su šeima apsigyveno Bartininkų kaime, įkūrė duonos ir amatų namus Bartininkų Stopukas ir giliai į žemę įleido šaknis.Po Kazlų Rūdos kraštą keliaujame su turizmo specialiste Domininka Živeliene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Griškabūdis, nedidelis miestelis prie Novos upės, radosi sengirės vietoje, kurioje apsigyveno pirmieji girių kirtėjai, pasistatę būdas medienai krauti, degutui virti ir gyventi.Griškabūdžio miestelis – urbanistikos paminklas. Vertas lankytojų unikalus Lietuvos medinės architektūros pavyzdys, vienintelė Lietuvoje aštuonkampė bažnyčia.Daugiau pasakoja, gieda ir groja klebonas kun. Vytautas Mazirskas ir dailės mokytoja, gidė Rimutė Amonienė.Višakio Rūda, saugomas gatvinis ir kupetinis etnografinis kaimas, šiais metais tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine ir su trenksmu bei naujais sumanymais palydėjo senus metus. Mintimis dalijasi Višakio Rūdos bendruomenės narė Birutė Kerušauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

2024-ieji Aukštaitijos sostinės proveržio metai. Panevėžys rado būda, kaip įsitvirtinti ne tik Lietuvos, bet ir Europos meno gerbėjų žemėlapyje. Raktas į sėkmę – unikali pramonės, meno, kultūros ir turizmo jungtis. Vizitinė miesto kortelė – šiuolaikinio meno centras STASYS MUSEUM. Pasaulis žino Stasį. Pasaulis žinos apie Panevėžį.„Parodų tinklelio sudarymą diktuoja Stasio Eidrigevičiaus kodas: paprastumas, logika, fantazija“, – mintimis dalijasi direktorė Vaida Andrijauskaitė bei socialinių tinklų ir komunikacijos koordinatorius Gabrielius Grašys.Laidoje parodas „ICON-O-Stasys“ ir austrų menininko „Hermann Nitsch. Gesamtkunstwerk“ pristato ekspozicijų techninis vadovas Tomas Styra ir edukatorė, gidė Veronika Kaminskaitė. Vyriausiasis rinkinių kuratorius Arūnas Astramskas supažindina su kūrinių saugykla. BLUE GASTRO gastronominių projektų organizatorė Miglė Gruzdenė pasakoja apie šiuolaikinę gastronomijos kultūrą bei jos istorija per maisto ir meno jungtį.Šiuolaikinio meno centre STASYS MUSEUM įsikūrė ir Panevėžio plėtros agentūra Panevėžys Now bei turizmo informacijos centras. Lankytojams be parodų siūlomos teatralizuotos pramoginės ekskursijos po pramoninį miestą. Panevėžiečiai didžiuojasi šiuolaikine miesto pramone ir nepamiršta senosios. Ekskursijos fragmentus pristato Panevėžio plėtros agentūros Panevėžys Now vyriausioji turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė ir Panevėžio teatro MENAS aktorius Irmantas Pilis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaip užbaigsime senus metus ir pasitiksime naujus? Vieniems laukimas amžinas stresas arba džiugus šurmulys, kitiems – tylus adventas.Kretinga laukia svečių visų metų laikais, ypač žiemą. Penki veikiantys vienuolynai, bažnyčios, senosios kapinės – sakralus paveldas liudija didingą krašto istoriją.Kretingos dvaro saldaininė. Algimantė Kubilinskaitė ir Donata Žiliūtė – karamelinių saldainių ir kavos fėjos. Mažeikių pradinių klasių mokytojos Rositos Sereikienės ir vaikų įspūdžiai po edukacijos saldaininėje.Kretingos gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė pristato miesto istoriją, žmones.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Sveiki atvykę į geležies ir ragų kraštą – Kazlų Rūdą!Domininka Živelienė, Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centro turizmo specialistė supažindina su krašto istorija, turistų pamėgtomis vietomis.Kazlų Rūdos gyventojai išsirinko mišku alsuojantį miesto kvapą, kurį sudaro pušys, kadagiai, žemuogės, pakalnutės, baravykai ir kiti natūralūs kvapai. Kvapą pagal gyventojų pageidavimus sukūrė parfumerė ir botaninių kvapų kūrėja Eglė Jonaitytė. Balsavime dalyvavo ir Kazlų Rūdos verslininkų klubo prezidentė Lina Brusokienė.Istoriniame Kazlų Rūdos geležinkelio pastate Perono barą atidarė iš Vilniaus į gimtąjį miestą su šeima grįžęs verslininkas Edvardas Čyvas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Arti toli. Vieniems Vilniaus rajonas ranka pasiekiamas, kitiems – tolimas Lietuvos kraštas. Mūsų akiplotyje – Buivydžiai, Pričiūnai ir Sužionys.Buivydžiai – pasienio su Baltarusija miestelis. Šv. Jurgio bažnyčios ir šv. Florijono koplyčios architektūros ansamblį saugo valstybė. Pričiūnų kaime šv. Ignoto koplyčia mena Angelų seserų kongregacijos vienuolę stigmatikę Vandą Boniševską. Per laukus skaidrią dieną matosi rūkstantys Astravo atominės elektrinės kaminai. Mėgstama motociklininkų ir žvejų vieta – vietinių vadinamas beždžionių tiltas per Nerį. Apie kraštą pasakoja ir mintimis dalijasi Buivydžių seniūnijos seniūnas Darjuš Mikulevič, Buivydžių bendruomenės pirmininkė Danuta Korkus, Vilniaus r. Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos socialinė pedagogė ir tikybos mokytoja Olga Butkevič bei pardavėja Irena Masoit.Kažkas sugalvojo, kad rogutes reikia ruošti vasarą, o baidares žiemą! Tokiu ritmu gyvena Sužionių bendruomenės pirmininkas Vladislav Maliuk. Žiemą tampa Kalėdų seneliu ir kaimo vaikams išvežioja dovanėles. Vasarą siūlo vandens pramogas. Šeimai priklauso Asvejos baidarių centras.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ką veikti Kuliuose? Kultūrą virti! Linksmai nuteikia Raimonda Masalskienė, Agnė Alčauskienė, Inga Blėdienė ir kviečia į svečius!Norite lengvo pasaulio Eivyduose? Teks susipažinti su tinklaraštininkais Marijumi Eidiečiu ir Inga Reifone.Po Plungės kraštą keliaujame su Lina Liūniene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žemaitijoje yra miestelis turtingas pavadinimų: Naujoji Jeruzalė, Žemaičių Kalvarija, Varduva. Nors istoriniuose šaltiniuose vietovė pirmą kartą minima kaip Gardai.Žemaičių Kalvarija – Žemaitijos širdis. Per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus plūsta tūkstančiai maldininkų iš visos Lietuvos. Čia prasidėjo Kristaus kančios kelio istorija, čia gimė poetas Vytautas Mačernis, čia radosi Pasaulio Tautų Teisuolių gatvė.Seną ir įdomią Žemaičių Kalvarijos istoriją pasakoja bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas, mokytojas, Poeto Vytauto Mačernio muziejaus gidas, ekskursijų vadovas.Šateikių kaimas įsikūręs tarp Plungės ir Salantų. Dalis Šateikių dvaro pastatų, parko ir šv. Morkaus bažnyčia – architektūros paminklai – visada traukė lankytojus. Prieš 115 metų bažnyčioje tuokėsi M. K. Čiurlionis ir rašytoja Sofija Kymantaitė.Šateikių bibliotekininkė Margarita Gedvilienė yra kaimo liktarna, šviesuolė. Šateikių kultūros centre organizuoja renginius, vadovauja dramos kolektyvui, režisuoja, rašo scenarijus ir veda ekskursijas.Po Žemaitiją keliaujame su Lina Liūniene, kuriai gerai žinoma kiekviena Plungės krašto kertelė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Rūta Rūtė kuria autorines ekskursijas suaugusiems, edukacijas ir personažus, kurie pasakoja apie Prienus ir kitas istorijas.„Prienai keičiasi...“ – tikina prieš 25 m. Vilnių į Prienus iškeitęs Vaclovas Sinkevičius.Nemuno kilpų regioninio parko miško keliukais net trimečiai jodinėja asiliukais ir žirgais. Vaikai Nibrių žirgynėlyje mokosi draugauti ir rūpintis gyvūnais, jodinėja ir pramogauja, švenčia gimtadienius. Tiek vasarą, tiek žiemą Kęstučio ir Ramintos Zaicevičių šeima bet kokiu oru priima lankytojus ir džiaugiasi atradę naują veiklą.Vepriai įsikūrę viename didžiausių Lietuvoje meteoritų kraterių. Skulptorius Viktoras Žentelis puošia miestelį, o Veprių krašto muziejuje, kurį kūrė jo tėvas Jonas Žentelis, kaupia eksponatus – praeities ir dabarties istorijos liudytojus. Mintimis apie Veprius dalijasi seniūnė Dalia Radzevičienė ir seniūnijos darbuotoja bei bažnyčios tarnautoja Jurgita Kardauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ar žinote, kodėl Žagarės vyšnios pačios skaniausios Lietuvoje? Kiek milijonų metų siekia Žagarės dolomito atodanga? Kokie nauji atradimai šv. Barboros Žagarietės istorijoje? Kokių naujų faktų radosi apie kunigaikštį Žvelgaitį?Geologus domina ne tik Žemės kilmė, raida, sandara bei procesai, bet ir kultūros paveldas. Mokslininkai į ekspediciją po Joniškio kraštą įtraukė Žagarės dvaro sodybos ir parko lankymą, Žagarės regioninio parko lankytojų centrą, ekskursiją po Senąją ir Naująją Žagarę.Žiniomis ir emocijomis dalijasi kraštotvarkininkė ir gidė Giedrė Rakštienė, geologai dr. Jonas Satkūnas, Vidas Mikulėnas, Jaunutis Bitinas, dr. Aldona Damušytė, kultūros paveldo patarėjas Gintaras Džiovėnas, ekspedicijos dalyvis Arnas Dunis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Geologai paminėjo geologinio paveldo dieną ir pakvietė į ekspediciją po Joniškio kraštą mokslininkų akimis pažvelgti į Lietuvos geologinį paveldą.Skaistgirio dolomito karjere pokalbis apie naudingas iškasenas Lietuvoje. Ar tikrai karjerai yra žemės žaizdos? Kaip vietos gyventojams pasitarnauja naujai supilami kalnai? Mintimis dalijasi dr. Jonas Satkūnas, Virginijus Kušleika, Regina Gibiežienė, Indrė Satkūnienė, Vidas Mikulėnas.Veršių kaimo akmuo. Ar tikrai akmens amžius pasibaigęs? Kodėl sakoma, kad akmenys auga, skraido, plauko? Prie Brolių akmens į daugelį klausimų atsako dr. Gražina Skridlaitė, Giedrė Rakštienė.Mūšos tyrelio pelkės pažintinis takas. Kokie pelkės ypatumai? Mintis dėsto Alma Grigienė, dr. Laura Gedminaitė, Ieva Baumilaitė-Čeponė, Darius Giedraitis.Geologinio paveldo dienos ekspedicija po Joniškio kraštą – I dalis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaišiadorių kraštas pilnas smagių žmonių. Vieni verslą kuria, kiti ūkį, dar kiti – pramogauja.Nemira ir Virginijus Abloževičiai iš Kauno persikraustė į Rusių kaimą prie Neries ir apsigyveno gražios gamtos apsuptyje. Prie sodybos puoselėja didžiulę veją. Stovyklauja skautai, įsiprašo įvairūs renginiai. Laisvės pojūtis – tikras džiaugsmas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tačiau Nemira ir Virginijus ėmė ir sumąstė patys organizuoti vienintelę Lietuvoje Anūkų šventę.Bačkonių ekologinį ūkį puoselėja Rasa ir Andrius Prusakovai. Miesto žmonės pamilo kaimą. Jie augina įvairias daržoves, laiko vištas, kalakutus, hailendų veislės jaučius. Šiltnamiuose auginamos daržovės yra tai, ką šeimininkai patys mielai valgo. Gal norite ir Jūs pažiūrėti, kaip atrodo sveiko maisto krepšelis, gal patys jį susikrauti? Gal pradėti ekologiškai ūkininkauti? Gal tiesiog degustuoti ir bendrauti? Rasa ir Andrius atviri, mielai dalijasi žiniomis, kviečia apžiūrėti šiltnamių, jaučių, o atsiradus darbštuolių – padirbėti.Jei norisi pramogauti, užsukite pas Astą ir Vaclovą Malakauskus. Žaslių arkliukai gerai žinomi apylinkėse. Pramogų čia apstu: poniai, arklių muziejus, šunys, katės, edukacijos, stovyklos ir, žinoma, Maja. Kas nenorėtų po Žaslius lėkti su vėjeliu!Seniai Žasliams reikėjo vietos, kur galima rasti naminio maisto, pasmaguriauti deserto, prisėsti prie kavos puodelio. Paparčių krašto bendruomenė sugalvojo įkurti Lapės arbatinę. Apie tai daugiau pasakoja Valentina Skorbuvienė, Raimonda Urbienė ir Asta Kubilienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvos kultūros sostinė Kaišiadorys supažindina kraštiečius su kūrėjais ir profesionaliu menu. Tapytojas, fotografas, skulptorius Algis Griškevičius nemato skirtumo tarp parodų Kaišiadoryse ar Amjene. Svarbu, kad darbus suprastų ir vertintų. Menininkas įsitikinęs – profesionalus menas turi pasiekti ir atokesnes vietas. Kaišiadorių kultūros centro direktorė Lina Brazionienė tikisi pritraukti daugiau lankytojų į parodas profesionaliai paruoštuose salėse.Skulptorių plenere „Kaišiadorių istorijos akcentai“ sukurti darbai puošia miesto erdves. Turistams siūlomas naujas kultūros maršrutas supažindinantis su profesionaliomis skulptūromis, kurias kūrė skulptoriai Gintaris Juozas Česiūnas, Pijus Česiūnas, Vilmantas Balynas, Gintaras Mykolaitis ir Martynas Bernatonis.Andrejus Tomenko Kaišiadorių katedroje groja vargonais ir gieda, laisvalaikiu iš medžio kuria pažintinius žaidimus.Susipažinti su Kaišiadorimis, Lietuvos kultūros sostine, kviečia kultūros patarėja Ilona Grabijolienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Kartos – kartu“. Šis šūkis kviečia burtis kraštiečius išsisklaidžiusius po visą pasaulį. Kamajai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Prie kultūrinės sklaidos prisideda aplinkinių kaimų ir miestelių bendruomenės. Juodonys, Duokiškis ir Salos.Juodonyse susipažinsime su Broniumi Juzelskiu, kuris puoselėdamas kaimo turizmo sodybą taip užkrėtė vietinius, kad visas kaimas pasipuošė vėliavomis ir spalvotais inkilais.Duokiškio miestelį garsina ne tik „Duokiškio baladės“, kiškių muziejus, bet ir asmenybės, palikusios kraštiečių širdyse jautrius prisiminimus. Giedrė Dagienė.Salų dvaras ir parkas įsikūręs Dviragio ežero pakrantėje. Šiandien jame šeimininkauja Rokiškio tautodailininkų asociacija. Su Salų dvaro rūmais ir veiklomis supažindina Rasa Janušauskienė ir Irina Kalnietienė.Po Kamajų kraštą keliauti padeda Kamajų bendruomenės pirmininkė, mokytoja Jolanta Vygėlienė.Ved . Jolanta Jurkūnienė

Kamajai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė – rudenį pasitinka su trenksmu. Į tradicinę miestelio šventę „Kuc kuc Kamajuos“ grįžta po visą pasaulį išsibarstę kraštiečiai. Kamajiškiai išdidžiai skelbia Kamajų respublikos dienas, prisimena istoriją ir pirmąjį Lietuvos hipį – poetą, kunigą Antaną Strazdą.Kamajai šiais metais nusprendė suartinti bendruomenes, paakinti jaunimą grįžti į gimtąsias vietas gyventi, dirbti ir kurti. Lietuvos mažosios kultūros sostinės šūkis „Kartos – kartu“ įpareigoja aplinkinių kaimų bendruomenes prisidėti prie renginių ir kitų veiklų.Kamajų respublikos prezidentas Vytautas Vilys ir kultūros darbuotoja Sigita Gasiūnienė-Bracienė supažindina su miestelio istorija, tradicijomis ir sumanymais.Po Kamajus ir aplinkinius kaimus į ekskursiją kviečia Kamajų bendruomenės pirmininkė, mokytoja Jolanta Vygėlienė.Aukštakalniuose susipažinsime su kaimo kapelos „Barškutis“ vadove Esmiralda Smalstiene, o Kalvių kaime su kultūrinės veiklos koordinatoriumi, ūkininku Gintaru Kepalu.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pavirvytės dvarą Mažeikių rajone Žemaitijoje naujam gyvenimui prikėlė zanavykas Antanas Naujokas.Kepyklos „Miltuotos rankos“ Dotnuvoje įkūrėjas Andrius Balandis su žmona Gina kasryt vietinius pasitinka su gardžiais kepiniais. Autentiškoje krosnyje kepamos duonos, batonų, bandelių ar beigelių galima įsigyti tik apsilankius kepykloje Dotnuvoje. Andrius sako, kad pinigų užtenka kiek yra, o gyventi reikia savo ir kitų džiaugsmui.Prienų jaunos kartos ūkininkė Ugnė Galinienė atrado širdžiai mielą užsiėmimą. Gamina žvakes iš rapsų ir jesmonite padėkliukus, veda edukacijas, dalyvauja renginiuose.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiaurės vakarų Lietuva vis dar vangiai atrandama. Toli ta Žemaitija? Daugelį juokas ima iš kilometrų, kuriuos tektų įveikti ieškant reto grožio gamtos kampelių, paveldo ir nuoširdžių žmonių.Keliaujame į Viekšnius. Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė gerai žino turistų pamėgtas vietas ir turi ką pasiūlyti.Viekšniai: kabantis pėsčiųjų tiltas, raudonų plytų Viekšnių vandens malūnas, Viekšnių vaistinės muziejus. Prie malūno pasitinka Reda Andriejaitienė ir Rima Šiuipienė, Viekšnių kultūros centro darbuotojos. Pakalbintas ir žvejas ant Ventos kranto Karolis Lavickis.Viekšnių vaistinės muziejuje pasakoja ekskursijų gidė Vilma Skiparienė.Ar teko ragauti „čiumpadrylio“? Patiekalas gimė kartu su tradicine Molio švente Viekšniuose. Keramikas Vitalijus Baltutis prisimena ištakas, o Saulė Paulauskaitė – „čiumpadrylio“ atsiradimą. Tik šį kartą jai talkina jaunos šeimininkės Evelina ir Kristina.Viekšnių krašte Gyvolių kaime ekologinį vaistažolių ūkį įkūrė vaistininkė Jadvyga Balvočiūtė. Juokauja, kad ji oficiali vaistininkė ir neoficiali botanikė. Birutė Jonkuvienė padeda Jadvygai ir kviečia susipažinti su vaistažolių lauko ekspozicija.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Mažai pažintas Vilniaus rajonas stebina jaunų žmonių noru gyventi ir kurti savo tėvų žemėje. Nuo miesto šurmulio pasislėpti sodybose ar namuose netoli sostinės – lemia jaunų žmonių pasirinkimą. Jei renkiesi savo kraštą, tai ir norisi juo pasirūpinti, domėtis istorija, saugoti paveldą, kurti aplinką patogią sau ir kitiems.Nemenčinę, jos apylinkes bei žmones pristato Loreta Krylovičienė.Mariusz Januszkiewicz su žmona Justyna išpildė seną svajonę ir Nemenčinėje įkūrė desertinę Totti. Dabar vietiniai ir svečiai gali atsikvėpti prie kavos puodelio ir su meile pagamintų desertų.Dailėtyrininkas Genadij Fedorovič ilgus metus dirba muziejininku. Vilniaus krašto etnografijos muziejuje kaupiami ir saugomi Vilnijos krašto gyventojų buities rakandai, papročiai. Muziejuje įkurta dailės galerija, kurioje organizuojamos ne tik parodos, bet ir įvairūs renginiai.Oreivių klubas „Padangių gėlės“ – Nemenčinės šeimos verslo ir pramogų kūrinys. Lukasz Mikielewicz dalijasi mintimis apie oro balionių pramogas, pilotų atsakomybę ir perspektyvas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Prienai keičiasi akyse!Menu alsuojančios gatvės ir parkai, ant Nemuno kranto atidarytas gastrobaras „Teka teka“, Prienų kosmologijos centras, kvapnių papuošalų studija, žvakių liejimas bei kitos Prienų bei Jiezno žmonių veiklos stačiai stebina.Prienų turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Ieva Šalčiuvienė ir turizmo ir verslo konsultantė Asta Vaitkevičienė laukia lankytojų ir pristato naujienas.Poetas Tautvydas Vencius, kultūrinių renginių organizatorius, pasakoja apie organizacinius darbus, kūrybą ir gimtąjį Naujosios Ūtos kaimą.Jei norite asmenukės, užsukite į terasą ant Nemuno kranto. Duris prieniškiams ir svečiams atvėrė gastrobaras „Teka teka“. Savininkai žada prisidėti prie turizmo įvairovės Prienuose. Mintimis dalijasi gastrobaro savininkė Ramunė Šyvokienė ir bendraminčiai Martynas Andriuškevičius bei Šarūnas Karosas.Mantvydas ir Agnė Prekevičiai įkūrė Prienų kosmologijos centrą. Mantvydas veda astronomijos edukacijas, Agnė edukuoja Kvapnių papuošalų studijoje.Antanas, Einira, Elija bei Atlantė Aleknos – smagi šeima iš Jiezno. Jų aistra žvakėms ir edukacijoms tapo naujo verslo pradžia. Šeima sutaria – žmogus ne vien pinigais gyvas...Laivo „Algirdas“ savininkas Mindaugas Žiedelis turistus Nemunu plukdo iki vėlyvo rudens.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Keliauti ir atrasti galima įvairiai. Sveikiausias būdas – žygio arba šiaurietiškos lazdos. Net sanatorijos siūlo aktyvų laiką gamtoje.Iš Birštono į Škėvonių gūbrį su kineziterapeute Saule Skvernevičiūte, vietinio turizmo eksperte Neringa Sutkaityte, operatoriumi Artūru Kavaliausku ir kitais aktyvaus poilsio mėgėjais.Alytaus rajone, Bundžių kaime gyvena kolekcininkai. Tomas Aliulis kolekcionuoja senovinius automobilius, Vita Zykutė keptuves ir kitus rakandus, Beata – akmenėlius.Milena ir Mindaugas Platūkiai Vilnių iškeitė į Alytų, įsigijo du traukinio vagonus ir įkūrė kavinę-muziejų gražioje gamtos apsuptyje, netoli Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviračių tilto.Alytaus rajone yra toks Alytaus kaimas, kuriame įsikūrė vyndarių šeima, užveisė vynuogyną ir pirmieji Lietuvoje žada gaminti vyną su geografine nuoroda. Marijus Jakinevičius, Eglė Adamonytė ir Irmantas Adamonis.Audiovizualiųjų menų centras, įsikūręs buvusioje Alytaus sinagogoje, po restauracijos atvėrė duris lankytojams. Alytaus kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja Vilma Jenčiulytė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pivašiūnai garsėja Žolinių atlaidais, į kuriuos suguža visa Lietuva. Parapijos klebonas Vincas Baublys pasakoja apie Pivašiūnų bažnyčią ir Dievo motinos su kūdikiu paveikslą.Tautodailininkė Rita Padegimaitė-Valiukevičienė ir Pivašiūnų amatų centro kultūrinių renginių ir edukacijų vadovė Stasė Čižauskienė dalijasi savo veiklomis.Junčionių kaimo bendruomenės pirmininkė Irena Burneikienė kviečia susipažinti su žmonių gyvenimu, edukacijomis.Saulius Mastauskas ir Loreta Lekavičė Junčionių kaime įsirengė keramikos dirbtuves Molio Minklės ir veda edukacijas, mokymus. Saulius kolekcionuoja senas duris, kurias eksponuoja laukuose šalia sodybos.Po Alytaus rajoną keliaujame su kultūros specialiste Laimute Zavistauskiene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kėdainių krašte gyvena ir verslą kuria jauni žmonės, kuriems humoras suneša pelnus. Vieni kratosi Kėdainių, kaip agurkų miesto įvaizdžio, kiti mato neišnaudotas nišas. Jei dar pridedama meilė savo kraštui, istorijai ir patrauklūs būdai ją perduoti kitiems – pasisekimas garantuotas!Po Akademijos miestelį vaikščiojame su Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro vadybininke ir gide Edita Mongirdaite, verslininke, gimusia ir mokslus baigusia Akademijos miestelyje Justina Kočetova bei Žydrone Smulskiene, Akademijos kultūros centro direktore. Akademijos metraštininkas, kraštotyrininkas Rytas Tamašauskas ragina individualiai pasivaikščioti po miestelį su jo parašyta knygele rankose – „Akademijos sodyba: ekskursijos gidas“Dotnuvos bažnyčios ir vienuolyno ansamblis. Tėvas Stanislovas Dotnuvoje įkūrė kapucinų vienuolyną. Šiandien galima lankytis bibliotekoje, liturginių rūbų muziejuje, autentiškoje Tėvo Stanislovo celėje, o bažnyčioje apžiūrėti gausias meno vertybes.Danguolė Špokienė vadovauja Akademijos kultūros centro Dotnuvos skyriui ir veda ekskursijas. Bažnyčio ir vienuolyno rūsiai alsuoja gilia istorija. Parapijos klebonas Giedrius Maskolaitis dalijasi džiaugsmais, vargais ir pašaukimu tarnauti dievui ir žmonėms.Ved. Jolanta Jurkūnienė