Podcasts about pasiai

Rusijos gynybos ministerija parengė dokumentą, kuriuo Maskva vienašališkai pakeistų jūrų sienas su Lietuva ir Suomija. Vėliau prabilta, kad planai esą yra nepolitiniai. Suomija ir Lietuva bet kokias užuominas apie sienų keitimą vadina provokacija. Pasiaiškinti į ministeriją Vilniuje buvo iškviestas Rusijos atstovas.Prieš 76-erius metus sovietai įvykdė vieną didžiausių Lietuvos gyventojų trėmimų „Pavasaris“. 1948-tais metais gyvuliniais vagonais į atšiaurius Sibiro regionus išvežta daugiau nei 40-imt tūkstančių žmonių.Norvegija, Airija ir Ispanija paskelbė apie Palestino valstybės pripažinimą. Ekspertai akcentuoja, kad tai pirmiausia yra simbolinis žingsnis, kuris nepadės išspręsti ar sureguliuoti konflikto, tačiau tai rodo vis didėjantį spaudimą Izraelio vyriausybei tarptautinėje erdvėje.Skrydis iš Londono į Singapūrą baigėsi tragiškai. Vienas žmogus žuvo, o dar kelios dešimtys buvo sužeisti, lėktuvui patyrus stiprią turbulenciją. Likę keliautojai tik šiandien pasiekė Singapūrą, o visas pasaulis svarsto, kas nutiko. Pokalbis su Vilnius Tech Aeronautikos inžinerijos katedros doc. Domantu Bruču.Ved. Liepa Želnienė

#Tiekžinių Antradienį (sausio 16 d.) Tiek Žinių vedėjas Paulius papasakos jums apie putino penkiamečius karo planus, Gazoje besibaigiančias intensyvias kovas, pasiaiškins, kas prilupo Celofaną, pasidžiaugs Žemaitaičio naujienomis ir apkalbės LČF pasiaiškinimą dėl įvykusio skandalo. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/vvi1vnvVT7k

Konservatorės Finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytai mokesčių reformai visą šūsnį pastabų pateikė Laisvės partijos valdoma Ekonimikos ir inovacijų ministerija. Savo ruožtu Finansų ministerija į naują posėdį sukvietė prieš pusantrų metų darbą be rezultatų pabaigusią Mokesčių darbo grupę. Kokie susitikimo rezultatai aptarsime su grupės nariais.Praėjusią savaitę Lietuvos ypatingasis archyvas paskelbė numatytų ištremti žmonių sąrašus. Pasiaiškinsime kaip skelbiamuose sąrašuose susigaudyti.Vladimirui Putinui grasinant Baltarusijoje dislokuoti taktinius branduolinius ginklus, Vakarai signalus iš Kremliaus vadina blefu. Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankosi Zaporižios srityje. Ekspertų vertinimu, būtent čia Ukraina gali pradėti naują kontrpuolimo bangą.Prancūzijoje tęsiasi protestai, tačiau šalies ministrė pirmininkė jau ėmė kalbėti apie galimas derybas su opozicija ir profesinėmis sąjungomis.Vengrijos parlamentas šiandien turėtų balsuoti, ar ratifikuoti Suomijos prašymą prisijungti prie NATO.Ved. Liepa Želnienė

Pasiaiškinkime, kas yra tas autentiškas lietuviškumas. Tokią paskaitą mums siūlo istorikė hum. m. dr. Vida Savoniakaitė. Siekdami atskleisti ir įvertinti dalelytę to, kas yra autentiškas lietuviškumas, aptarsime: ar autentiškumas yra svarbi sąvoka antropologijoje, humanitariniuose moksluose ir plačiau. Kada tautos reiškinys laikomas autentišku? Kas yra autentiškas lietuviškumas istorijoje? Kaip autentiško lietuviškumo samprata rodo kintantį žmonių mąstymą, savitą požiūrį į „namus“ ir tradicijas. Hum. m. dr. Vida Savoniakaitė – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja. Ji yra knygos „Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais“ (2014) sudarytoja.(Kartojama 2017 m. kovo 7 d. laida.)

Pasiaiškinkime, kas yra tas autentiškas lietuviškumas. Tokią paskaitą mums siūlo istorikė hum. m. dr. Vida Savoniakaitė. Siekdami atskleisti ir įvertinti dalelytę to, kas yra autentiškas lietuviškumas, aptarsime: ar autentiškumas yra svarbi sąvoka antropologijoje, humanitariniuose moksluose ir plačiau. Kada tautos reiškinys laikomas autentišku? Kas yra autentiškas lietuviškumas istorijoje? Kaip autentiško lietuviškumo samprata rodo kintantį žmonių mąstymą, savitą požiūrį į „namus“ ir tradicijas. Hum. m. dr. Vida Savoniakaitė – Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja. Ji yra knygos „Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais“ (2014) sudarytoja.(Kartojama 2017 m. kovo 7 d. laida.)

Kiek grybų reikia į barsčius? Laidos rengėjos nutarė dar kartą su visais šį rudenį grybus ir grybavimą liaupsinančiais, kaip sakoma, vieną dūdą pūsti. Ir šįsyk net apsieiti be tautosakos ar mitologijos, o kalbėti apie visai praktiškus dalykus. Tiek grybų prisirinkus juk reikia kažką su jais daryti!?Pasiaiškinti, kaip seniau būdavo vertinami grybai, kaip juos ruošta žiemai, kokius valgius greitosiomis ir išradingiau pagaminti gebėjo dzūkų, suvalkiečių ar aukštaičių šeimininkės, mums padės papročių, tikėjimų, mitybos ir kitų liaudies tradicijų žinovė Nijolė Marcinkevičienė. Ir tai jau žada, kažką nauja, įdomaus… Išgirsite ir vieną kitą receptą, tai gal net popieriaus ir rašiklį pasiruoškite...

Kiek grybų reikia į barsčius? Laidos rengėjos nutarė dar kartą su visais šį rudenį grybus ir grybavimą liaupsinančiais, kaip sakoma, vieną dūdą pūsti. Ir šįsyk net apsieiti be tautosakos ar mitologijos, o kalbėti apie visai praktiškus dalykus. Tiek grybų prisirinkus juk reikia kažką su jais daryti!?Pasiaiškinti, kaip seniau būdavo vertinami grybai, kaip juos ruošta žiemai, kokius valgius greitosiomis ir išradingiau pagaminti gebėjo dzūkų, suvalkiečių ar aukštaičių šeimininkės, mums padės papročių, tikėjimų, mitybos ir kitų liaudies tradicijų žinovė Nijolė Marcinkevičienė. Ir tai jau žada, kažką nauja, įdomaus… Išgirsite ir vieną kitą receptą, tai gal net popieriaus ir rašiklį pasiruoškite...

Vandenvardžiai – žemės kalba.Laidoje – pokalbis iš kalbotyros srities. Drauge su Lietuvių kalbos instituto vyreniuoju mokslo darbuotoju, dr. Laimučiu Bilkiu Jūsų dėmesio lauks archaiškas, vertingos informacijos sklidinas senasis lietuvių kalbos paveldas – vandens telkinių, ypač upių vardai. Pasiaiškinsime, kuo mums svarbūs šie kalbos elementai, koks jų amžius bei kilmė, ką jie nurodo, pasiūlysime ir savotišką žaidimą – pagliaudyti savotiško skambesio tiesiog iš pasiklausymo ar perskaitymo ne itin suvokiamų vardų prasmes, priminsime, kaip toli nuo Lietuvos aptinkami baltiški vandenvardžiai, anot Algirdo Patacko – mūsų protėvynės riboženkliai.

Vandenvardžiai – žemės kalba.Laidoje – pokalbis iš kalbotyros srities. Drauge su Lietuvių kalbos instituto vyreniuoju mokslo darbuotoju, dr. Laimučiu Bilkiu Jūsų dėmesio lauks archaiškas, vertingos informacijos sklidinas senasis lietuvių kalbos paveldas – vandens telkinių, ypač upių vardai. Pasiaiškinsime, kuo mums svarbūs šie kalbos elementai, koks jų amžius bei kilmė, ką jie nurodo, pasiūlysime ir savotišką žaidimą – pagliaudyti savotiško skambesio tiesiog iš pasiklausymo ar perskaitymo ne itin suvokiamų vardų prasmes, priminsime, kaip toli nuo Lietuvos aptinkami baltiški vandenvardžiai, anot Algirdo Patacko – mūsų protėvynės riboženkliai.

Pirmoje laidos dalyje - apie vaikų rotavirusinę infekciją. Toliau laidoje kalbėsime apie maisto netoleravimo testą.Paskutinė tema - gimdos kaklelio vėžio liga. Pasiaiškinsime, ko reikia bijoti ir kodėl negalima laukti.Laidos pašnekovai - vaikų gastroenterologė Irena Ališauskienė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė, VU onkologijos instituto gydytoja onkoginekologė Birutė Intaitė.

Pirmoje laidos dalyje - apie vaikų rotavirusinę infekciją. Toliau laidoje kalbėsime apie maisto netoleravimo testą.Paskutinė tema - gimdos kaklelio vėžio liga. Pasiaiškinsime, ko reikia bijoti ir kodėl negalima laukti.Laidos pašnekovai - vaikų gastroenterologė Irena Ališauskienė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė, VU onkologijos instituto gydytoja onkoginekologė Birutė Intaitė.

Šiandien laidoje kalbėsime apie muzikantus. Kas ir kaip griežia smuiku? Pasiaiškinsime kuo tradicinis smuikavimas skiriasi nuo akademinio, kurio mokomasi visų lygių muzikos mokyklose, kuriuo griežiama profesionalių atlikėjų.

Šiandien laidoje kalbėsime apie muzikantus. Kas ir kaip griežia smuiku? Pasiaiškinsime kuo tradicinis smuikavimas skiriasi nuo akademinio, kurio mokomasi visų lygių muzikos mokyklose, kuriuo griežiama profesionalių atlikėjų.