Podcasts about drauge

Drauge su FM99 studijoje viešinčiomis Alytaus turizmo informacijos centro turizmo vadybininke Kornelija Volertaite-Peciulevičiene ir vyriausiąja turizmo specialiste Birute Malaškevičiūte kalbame apie mylimiausias Alytaus vietas, įdomiausius maršrutus alytiškiams bei miesto svečiams, erdves, kurias verta aplankyti poroms, švenčiančioms Šv. Valentino dieną. Kviečiame pasiklausyti ir, galbūt, iš naujo atrasti Dzūkijos sostinę!

Spaudos apžvalga.Joniškyje veikia labai populiarus ir vienintelis toks Europoje – Krepšinio muziejus.„Slemas – išties pigi priemonė šiuolaikiškai ir aktualumu pulsuojančiai kultūrai į periferijas atnešti“, – sako rašytoja Renata Karvelis, pridurianti, kad visgi daug potencialių kūrėjų baidosi periferijos, nes ten reikės būti reiškiniu.Klasikos koncertų salė.Po dešimties metų kūrybinio darbo Kauno Šilainių rajone Rūta Lukošiūnaitė pirmą kartą tyrinės daugiabučių rajonus kituose miestuose. Drauge su Evelina Šimkute ji bendraus su Klaipėdos, Šiaulių ir Tauragės benruomenėmis.LRT KLASIKA tęsia 6 pasakojimų ciklą, skirtą Lozoraičių metams paminėti. Koks buvo brolių Lozoraičių vaidmuo Lietuvai išsikovojant nepriklausomybę?„Senjorų vasaros fiestos“ organizatoriai kvies senjorus ir jų artimuosius švęsti gyvenimą ir kurti pozityvią senatvę. LRT KLASIKA pristato laidų ciklą „In the shadows“ –  „Šešėliuose“, kuris pristatys Baltijos ir Šiaurės šalių muzikos kūrėjus, atsidūrusius šešėlyje.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Ina Živatkauskienė neplanavo tapti mama nepažįstamam vaikui, bet jis pats pasibeldė į jos duris. Kriminalinių patirčių prisirinkęs paauglys, daugybę kartų atstumtas kitų globėjų, rado meilę, supratimą ir kantrybę Inos šeimoje bei tapo jos nariu visiems laikams.Ved. Lavija Šurnaitė

Kas yra gyvenimas? Ar jis turi tikslą. Iš kur mes? Drauge su Josephu Ratzingeriu ieškau atsakymų į šiuos mano sūnaus Radvilo keliamus klausimus.

Lyg tradiciškai apžvelgsime naujosios roko bangos muziką, top dešimtukų dainas, kurios skambėjo pavasarį prieš keturiasdešimt metų tuomet Lietuvoje girdimų užsienio radijo stočių eteryje. Drauge priminsime ir klausomiausias sezono plokšteles 1984 metais.Ved. Lukas Devita

"Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje" sveikina su Šv. Velykomis! Drauge su laidos viešniomis Rimante ir Livita dalijamės šventinėmis tradicijomis ir kviečiame pasigrožėti daugiau kaip 3000 mažųjų alytiškių sukurtų margučių, puošiančių Senamiesčio skverą!

Spaudos apžvalga. Šią savaitę Ryto allegro ir Pakeliui su KLASIKA laidose kasdien kviečiame klausytis rubrikos „Apie laiką ir vandenį“, skirtos su klimato pokyčiais susijusioms temoms.Scenos menų kritikės Aušros Kaminskaitės apžvalga. Prieš šimtą metų į Kauno uostą atplaukdavo šimtai laivų, vykdavo karnavalai ir laivų paradai. Šiandien čia užklysta vos vienas kitas laivelis. Skirmantės Javaitytės pasakojimas apie tai, kaip sugrąžinti Kauną prie upių.Michaelo Manno filmą „Ferrari“ apžvelgia kino kritikas Dmitrij Gluščevskij.Lietuvos muzikos informacijos centras išleido skaitmenines natas „Dainos, kurios nebuvo užrašytos. Lietuviško roko septintojo ir aštuntojo dešimtmečių rinkinys“. Jame – 18-ka grupių „Aitvarai“, „Antanėliai“, „Bitės“, „Eglutės“, „Gintarėliai“, „Gėlių vaikai“, „Kertukai“ dainų. Klaipėdoje atidaroma dviejų menininkų – tapytojo Ramūno Kraniausko ir jo anūkės, dizainerės Urtės Kraniauskaitės jungtinė paroda „Tarp realybių“.Žinomi Lietuvos žmonės vasario mėnesį Vilniuje kvies į patyriminį eksperimentą, kuris skirtas padėti vystyti kūrybiškumą ir verslumą. Drauge bus galima išbandyti pasaulyje populiarėjantį žaidimą „Bloomerang“, kurio tikslas - įkvėpti į dalykus pažvelgti nauju kampu ir rasti atsakymus tiek į darbinius, tiek ir gyvenimiškus klausimus.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Drauge laida gyvuos ilgiau

Šiandien kviečiu nerti į kiek kitokį nei įprastai pašnekesį – tai Eglės Lukinaitės-Vaičiurgienės antrosios knygos „Dviejų vaikų mama“ pristatymo įrašas, kuris vyko balandžio mėnesį Vilniuje. Čia savo mintimis ir patirtimis taip pat dalinosi TV ir radijo laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė, 4 vaikų mama Beata Nicholson ir psichologė, nuostabių iniciatyvų ir projektų, tokių kaip „Niekieno vaikai“ ar „Drauge“ iniciatorė ir autorė, 3 vaikų mama Ieva Šuipė. Ačiū Eglei už galimybę visas šias nuostabias moteris, mamas pakalbinti ir drauge giliai palukštenti motinystės temą. „Motinystė yra tokia kupina įvairiausių jausmų, sunkumų, temų, potemių, kurios kažkaip dažnai būna gana giliai nuglostytos, padėtos, nepamatytos. Man labai norisi apie tai kalbėti, jas papurenti ir leisti joms sudygti. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Ir netgi jaučiu kažkokią pareigą daryti tai taip, tokiu būdu, kokiu galiu – per psichologinę prizmę, per rašymą, per žmonių pakvietimą kalbėti kartu.“ Jei antro vaiko tema šiuo metu aktuali, labai kviečiu paklausyti ir mūsų pokalbio su psichologe, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore, dviejų vaikų mama Milda Kukulskiene. Tai trečiojo sezono ketvirtas epizodas ir jis vadinasi „Apie antrojo vaiko gimimą ir nuovargį tėvystėje“. Jame dalinomės, kada mums buvo sudėtingiausi motinystės etapai, kuo skyrėsi pirmo ir antro vaiko laukimas, lūkesčiai ir realybė, vaikų santykiai ir pykčiai bei kaip juos sprendžiame savo šeimose, kada stipriausiai smogia mamiškas kaltės jausmas, kas labiausiai nustebino ir ko išmokė pačios intensyviausios motinystės patirtys.

Neįprastai ilgai – visą mėnesį užsitęsę šalnos pakenkė 35 tūkst. hektarų pasėlių. Toks reiškinys pirmą kartą fiksuotas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Labiausiai šalnos sumažino derlių 10 rajonų žemdirbių laukuose. Ypač nukentėjo rapsai. Žalų vertinimo ekspertams baigus darbą paaiškėjo, kad draudimo išmokos sudarys 6 milijonus eurų.Jau trys dešimtmečiai prabėgo, kai anuomet Molėtų r. Šiupienių kaime Vida ir Danielius Gražiai, nebijodami sunkumų, ėmėsi kurti pieno ūkį. Metams bėgant, tobulino įrangą, diegė automatines sistemas. Lengvėjantis darbas fermose grąžino į kaimą mokslus Vilniuje baigusią dukrą Sandrą Gražytę-Vainorę. Drauge su vyru Mariumi jie perėmė ir gausina ūkį. Čia dabar 300 galvijų, iš jų 170 karvių, o darbus lengvina ne tik robotai.JAV gyvenanti amišų bendruomenė skiriasi nuo mūsų: jie atsisakė visų technologijų ir iki šiol darbui bei transportui naudoja arklius. Jų darbu bei gyvenimo sąlygomis domėjosi Skuodo r. ūkininkas Kazimieras Jucevičius.Ved. Regina Montvilienė

Šiandien kviečiu nerti į kiek kitokį nei įprastai pašnekesį – tai Eglės Lukinaitės-Vaičiurgienės antrosios knygos „Dviejų vaikų mama“ pristatymo įrašas, kuris vyko balandžio mėnesį Vilniuje. Čia savo mintimis ir patirtimis taip pat dalinosi TV ir radijo laidų vedėja, kulinarinių knygų autorė, 4 vaikų mama Beata Nicholson ir psichologė, nuostabių iniciatyvų ir projektų, tokių kaip „Niekieno vaikai“ ar „Drauge“ iniciatorė ir autorė, 3 vaikų mama Ieva Šuipė. Ačiū Eglei už galimybę visas šias nuostabias moteris, mamas pakalbinti ir drauge giliai palukštenti motinystės temą. „Motinystė yra tokia kupina įvairiausių jausmų, sunkumų, temų, potemių, kurios kažkaip dažnai būna gana giliai nuglostytos, padėtos, nepamatytos. Man labai norisi apie tai kalbėti, jas papurenti ir leisti joms sudygti. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Ir netgi jaučiu kažkokią pareigą daryti tai taip, tokiu būdu, kokiu galiu – per psichologinę prizmę, per rašymą, per žmonių pakvietimą kalbėti kartu.“ Jei antro vaiko tema šiuo metu aktuali, labai kviečiu paklausyti ir mūsų pokalbio su psichologe, tinklaraščio „Švelni tėvystė“ autore, dviejų vaikų mama Milda Kukulskiene. Tai trečiojo sezono ketvirtas epizodas ir jis vadinasi „Apie antrojo vaiko gimimą ir nuovargį tėvystėje“. Jame dalinomės, kada mums buvo sudėtingiausi motinystės etapai, kuo skyrėsi pirmo ir antro vaiko laukimas, lūkesčiai ir realybė, vaikų santykiai ir pykčiai bei kaip juos sprendžiame savo šeimose, kada stipriausiai smogia mamiškas kaltės jausmas, kas labiausiai nustebino ir ko išmokė pačios intensyviausios motinystės patirtys.

She Is Glowing Klubas jungia veiklias, vis naujų tikslų ir naujovių siekiančias moteris. Būtent tokia ir yra naujausios tinklalaidės pašnekovė Giedrė Bučytė. Savo karjeros kelionę Giedrė pradėjo M1 Radijo stočių grupėje, kurioje užėmė grafikos dizainerės pareigas, ji teigia, jog tuo metu turėjo puikų gyvenimą, tačiau netikėtas apsilankymas Londone privertė pakeisti tolimesnius planus. Moteris pajuto, jog atėjo metas nuotykiams ir naujoms patirtims, tad susipakavusi lagaminus ji pradėjo savo gyvenimą svetur. Nors darbovietės Jungtinėje Karalystėje netenkino, pašnekovė pasakoja, kad gyvendama dideliame mieste ji išmoko prisitaikyti bei įsivesti į rutiną tvirtą discipliną. Nors gyvenimas buvo spalvingas, Giedrei trūko naujų žinių bei terpės išlaisvinti savo kūrybiškumą, tad ji nusprendė išvykti. Būtent tuomet ir prasidėjo naujų įgūdžių siekimas verslo mokykloje Kopenhagoje, Danijoje. Šiuo metu Giedrė yra vizualinio identiteto dizainerė bei brendo strategė turinti savo asmeninį prekinį ženklą Danijoje „Digitaler ApS“. Ji padeda įvairiems prekiniams vardams tiek pastarojoje šalyje, tiek Lietuvoje išsigryninti savo vizualinį identitetą ir siekti tvarumo. Šiame pokalbyje kalbame apie nesėkmingą bandymą kurti verslą kartu su bičiule, išmoktas pamokas, gyvenimą mažoje, tačiau labai ypatingoje Danijos saloje Møn, dirbtinį intelektą bei moterišką bendrystę ir palaikymą, kurio ilgą laiką Giedrė neturėjo profesinėje kelionėje. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kas yra „Digitaler ApS“? Kultūriniai skirtumai, kas padeda suprasti kliento gyvenančio svetur poreikius? Kaip pasikeitė draugių ryšys po nesėkmingo bandymo kurti verslą kartu? Kaip Giedrei sekasi bendradarbiauti su susikurta dirbtinio intelekto asistente? Dirbtinio intelekto galimybės, ar grafikos dizaineriai turi ieškoti kitos veiklos? Darbas su avalynės dizainere Frederikke Antonie Schmidt. Kaip išsiskirti tarp didelio kiekio skirtingų prekės ženklų? Kokiais būdais patraukti kliento dėmesį vos per 3 sekundes? Ar pakankamai informacijos tvarumo tema turime Lietuvoje? Žiedinė ekonomika, kas tai? Kuri Klubo narė savo veikla ir požiūriu atkreipė Giedrės dėmesį? Milijardinė kompanija vos su 3 trijų žmonių komanda, įmanoma? Pašnekovės patarimai savęs tebeieškančioms moterims. Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Dar turi laiko pretenduoti į erdvės „SODAS 2123“ pradedančiųjų „sodininkų“ gretas! Kultūros kompleksas dalijasi atviru kvietimu jauniesiems (amžiumi – tikrai nebūtinai) eksperimentinės elektronikos, elektroakustinės muzikos bei garso meno kūrėjams. Iki gegužės 14 d. norintieji kviečiami pateikti iki 3-jų kūrinių, o atrinktųjų laukia ir kūrybinės dirbtuvės, ir paskaitos, ir honororai bei galimybė pasirodyti su savo kuratoriais.Daugiau informacijos LRT OPUS laidoje „Dienos pulsas“ – iš pačių konkurso organizatorių bei komisijos narių: Beno Trakimo-Hìldå iš „Isla to Isla“ bei Giedrės Nalivaikaitės iš grupių „Superkoloritas“ ir „shishi“.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Redita Survilaitė – televizijos projektų režisierė, redaktorė bei Klubo įkūrėjos Dovilės Urbanaitės kolegė. Drauge jos dirba laidoje „Gyvenimas versle“, kurioje pristato ir atskleidžia šalyje veikiančių įdomiausių, populiariausių ir netikėčiausių verslų istorijas. Darbas televizijoje ne vienam gali atrodyti itin romantiškai, nuolatinis dinamiškumas, įvairiausių linksmų kuriozų nutikimas, skirtingos vietovės, įdomūs, visuomet pasitempę pašnekovai ir dar įdomesnės jų istorijos, tačiau ar tikrai televizijos režisierės darbas susideda tik iš šių „blizgučių“? Būtent apie tai ir kalbėsimės su šio epizodo viešnia Redita, kuri televizijos pasaulyje „sukasi“ jau bene 10 metų ir sako, kad ją gyvenime lydi šie pagrindiniai principai: didelis užsidegimas, noras kurti ir požiūris, kad nėra dalykų, kurių neįmanoma išmokti. O ar įmanoma į televizijos ekraną patekti ne tik per lovą? Pasiruošk nuotaikingam pokalbiui, jame pašnekovė papasakos apie savo profesijos užkulisius, patirtį baristos bei dailės mokytojos rolėje, darbą kadre ir už jo, kuo tai skiriasi, ir kurioje vietoje ji jaučiasi geriausia, bei kokie didžiausi iššūkiai, nemalonumai užklumpa filmavimuose? Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Ar už režisierės profesijos slypi tik glamūras? Kaip atrodo darbas su Lietuvos įžymybėmis? Kodėl interviu metu su Karolina Meschino režisierė Redita jaudinosi labiau nei pati pašnekovė? Svetimų pokalbių klausymasis, kaip jie gali padėti kūryboje? Koks yra vienintelis ir svarbiausias žingsnis norint patekti į televiziją? Kokias savybes turi turėti ekrane dirbanti asmenybė? Kur pašnekovė semiasi įkvėpimo naujiems televiziniams projektams bei reklamoms? Kokia Lietuvos garsenybė iškoneveikė režisierę? Kaip neperdegti dinamiškame karjeros kelyje? Darbas kadre ir už jo, kuo tai skiriasi? Didžiausi nuotykiai ir kuriozai patirti per 10 metų televizijos ekrane. Ką ji patartų savęs ieškančioms moterims? Ką Klubo narės turėtų žinoti prieš duodant interviu? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Spaudoje apžvalgoje – kultūros savaitraštis „7 meno dienos“.Animatorius Tomas Mitkus apžvelgia Johno Francis Daley'o filmą „Požemiai ir drakonai. Garbė tarp vagių“.„Kartūno kodas“ – taip vadinasi Alytaus medvilnės kombinato tyrimas, pradėtas šiam miestui rengiantis tapti Lietuvos kultūros sostine. Alytaus kraštotyros muziejaus darbuotoja, šios parodos kuratorė Gintarė Markevičienė-Žaltė kartu su bendruomenių platformos „Mažosios istorijos“ kuratore Aukse Petruliene „Kartūno kodą“ šiemet pritaikė Kauno paveikslų galerijoje. Drauge su margaspalvių audinių istorija „Kartūno kodas“ sugrąžina dar margesnius buvusių darbuotojų prisiminimus.Balandžio 5-6 dienomis Vilniuje vyksta didžiausia Baltijos šalyse renginių rinkos profesionalų ir entuziastų konferencija „Revolution“. Konferencijoje pranešimus skaito apie šimtas pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio, atstovaujantys visiems su renginiais susijusiems sektoriams. Kokios tendencijos ir iššūkiai šiame lauke pastebimi?Šiandien Vilniuje įvyks forumas „Lyčių lygybė kultūros sektoriuje“, kurio metu bus pristatytas tyrimas „Lyčių lygybė kultūros sektoriuje: moterų menininkių ekonominė ir emocinė būklė“, užsienio ekspertės pasidalys gerosiomis praktikomis ir lyčių lygybės ekspertės bei kultūros sektoriaus lyderės svarstys, kokių žingsnių būtų galima imtis norint spręsti lyčių nelygybės problemą Lietuvos kultūros sektoriuje.Vilniaus tarptautinis prancūzų licėjus prisijungė prie pasaulinio garso menininko JR dalyvaujamojo meno projekto „Inside Out“, kuris padeda bendruomenėms visame pasaulyje skleisti joms svarbią žinią ir keisti pasaulį pasitelkiant gatvės meną. Vilniaus senamiestyje bus eksponuojami 96 didelio formato portretai. Ekspozicijos tikslas – atskleisti ir iškelti į viešumą kiekvieno asmens kūrybinį talentą, kuris dažnai lieka tik niekam nežinoma laisvalaikio veikla, bei parodyti, kad visi esame kūrėjai.LRT KLASIKOS eteryje toliau pristatome „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančias knygas. Šįkart pristatysime geriausia knyga vaikams pretenduojančią tapti Kęstučio Kasparavičiaus knygą „Žvaigždžių paukštis“, kurią išleido leidykla „Nieko rimto“. Kurdamas vaikams, knygų iliustratorius ir rašytojas neretai patarimo klausia savo išlikusio vidinio vaiko; ir ne tik minėtoje knygoje, bet ir gyvenime siekia pastebėti kasdienybės stebuklus.Balandžio 7 d. Nacionalinė dailės galerija kartu su Šiuolaikinio meno centru atidaro parodą „Svetimšalio žvilgsnis į Vilnių“. NDG didžiojoje salėje vyksianti paroda kvies pažvelgti, kaip įvairių XX a. geopolitinių lūžių akivaizdoje užsienio menininkai – nuo karo turistų iki kviestinių svečių – stebėjo ir matė Vilnių.Ved. Urtė Karalaitė

Šiandien prie „Kalba mamos“ mikrofonų Vilniaus universiteto radijo stotyje START FM sėdi labai prasmingos iniciatyvos „Drauge“ komanda: psichologė, šios programos vadovė Jonė Piekuraitė-Dudėnė, savanorė Daiva Viržintienė ir psichologė, 3 vaikų mama, organizacijos „Savanoriai vaikams“ vadovė Ieva Šuipė.  Šiandien mes labai daug kalbame apie tai, ko reikia vaikui, kad jis užaugtų laimingas, kaip jį lavinti, kokie jo poreikiai, domimės, skaitome knygas ir klausome seminarus, kokiais tėvais reikėtų būti. Ir dažnai išsikeliame sau ypatingai aukštus reikalavimus tuo pačiu dėl daug ko jausdami kaltę: kad darome, domimės vis tiek per mažai, kad nepavyksta, kad susimaunam, kad kažko nesugebam taip, kaip norėtųsi. Didžiąją dalį laiko suryja pareigos, atsakomybės, rūpestis vaikais, buitis, o mūsų poreikiai lieka nuošalyje. Kai jau bus laisvo laiko. Bėga dienos, savaitės, mėnesiai ir suprantame, kad jaučiamės pavargę ir vieniši. Nežinau, kiek iš jūsų esate girdėję, rodos, jau dažnai kartojamą frazę, bet kalbant apie tėvų rūpestį savimi ji man atrodo pati tinkamiausia – kad deguonies kaukę užsidėti pirmiau reikia sau, o tik paskui savo vaikui. Nes to nepadarę negalėsime pasirūpinti ir esančiais šalia mūsų. Visa šeima laimi, jei tėvai yra laimingi. Būtent ši programa, kurioje dalyvavimas yra nemokamas, tiesia pagalbos ranką tėvams, auginantiems nepilnamečius vaikus, susiduriantiems su sunkumais ir neturintiems su kuo jais pasidalinti. Su Ieva, Jone ir Daiva kalbame apie tai, kaip veikia ši programa, ką svarbu žinoti norint būti savanoriu, dėl kokių problemų galima kreiptis, kodėl svarbus dalyvio ir savanorio įsipareigojimas ir apie įvairias situacijas bei kitus klausimus, prie kurių prisiliesta per keletą programos gyvavimo metų. Jeigu kyla minčių apie tai, kad kažkas yra ne taip, geriau nelaukti ypatingai sunkaus etapo ir gilios duobės – nėra per mažų problemų, dėl kurių skauda, liūdna ar jaučiatės vieniši. Kreipkimės, nedvejokime, bent išdrįskime pasmalsauti ir suteikti sau galimybę įsikibti į tą pagalbos ranką, kuri yra ištiesta. Ir dar labai noriu paminėti, jog šios programos gyvavimui labai reikalingi savanoriai – žmonės, ieškantys galimybės savo gyvenimą padaryti prasmingesnį. Čia savanoriaudami jūs padėsite mamai ar tėčiui laimingesniam. Daugiau informaciją apie šią programą galite rasti ČIA. Jeigu tai pirmasis jūsų klausomas „Kalba mamos“, labai kviečiu pasidairyti ir archyve, kuriame per daugiau nei 3 metus prisikaupė jau virš 50 pokalbių įvairiausiomis temomis, šeimų istorijų, informacijos apie prasmingas iniciatyvas. O jei norite klausyti daugiau pokalbių, kviečiu remti tinklalaidę Contribee. Gero klausymo!

LRT RADIJO mokslo rubrikoje – pokalbis su Vokietijoje gyvenančia mokslininke Inga Gaižauskaite, kuri kartu su devynių šalių mokslininkais, kiek europiečiai yra solidarūs ir linkę padėti vieni kitiems?Yra tėvų, kuriems išgyvenant sudėtingą gyvenimo etapą, galvą glosto tik kirpėjas, už rankos laiko tik manikiūrininkė, o širdies dūžių klausosi tik kardiologas. Kitaip tariant – jie neturi draugo, kuris išklausytų, palaikytų ar tiesiog būtų šalia, kai to reikia labiausiai. Mažinti tėvų patiriamą vienišumo jausmą ir padėti jiems išgyventi sudėtingą gyvenimo etapą. To siekia emocinės paramos programa „Drauge“.Vilniuje atidarytas „Ukreate Hub“ – centras, skirtas į Lietuvą persikėlusių aktyvių ukrainiečių pilietinės visuomenės atstovų (mokytojų, akademikų, intelektualų, žurnalistų ir kultūros veikėjų) tinklui įgalinti.Pokalbis su Vilte Novikovaite, kuri Tanzanijoje Loliondo kaimo vaikus mokė anglų kalbos ir padėjo kurti mokyklą.Ved. Rūta Kupetytė

Spaudos apžvalga.Telšiuose, Kunigų seminarijos patalpose, įrengta skaralinio paveldo ekspozicija. Ji pasakoja Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos religinio gyvenimo istorijas. Vienas įspūdingiausių eksponatų – vienintelė šalyje išlikusi tokia medinė, auksu dengta krikštykla, simbolizuojanti gyvybės medį.Kur slypi prancūziškos virtuvės magijos paslaptis? Drauge apie tai kalbėjome su prancūzų maisto istorijos ekspertu Patrick Rabourg.Ernesto Jankausko filmą „Man viskas gerai“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Šią dieną, 1838-ais metais gimė vienas 1863-ių metų sukilimo vadų Konstantinas Kalinauskas. Ką šis sukilimas reiškią šiandien? Pokalbis su Vilniaus universiteto istorijos fakulteto daktaru Dariumi Staliūnu.Vakar vakare pasirodė žinia, kad Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo konkursą laimėjo Laima Vilimienė.Lietuvos mokslų akademija paskelbė, kad Lietuvos mokslo premija humanitarinių mokslų srityje skiriama Vilniaus universiteto profesorei habilituota mokslų daktarei Ritai Šerpytytei už darbų ciklą „Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos (2007–2021)“.Lietuvos kino teatruose vasario 2–15 dienomis pristatoma išsami danų kino režisieriaus Larso von Triero ilgametražių filmų retrospektyva. Programoje – visi 15 režisieriaus didžiajam kino ekranui kurtų filmų, kai kurie iš jų Lietuvoje rodomi pirmą kartą.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Jie, atrodo, – ir kardinaliai skirtingi, ir velniškai panašūs. Ji – tarp vintažinių sintezatorių neoninėje šviesoje, jis – neretai akustiškai, neretai – Vilniaus stogais. Ir vis tik abu jie – apie nostalgiją ir su melancholija.Įprastai solistai Jonas Narbutas-Kabloonak ir Rūta MUR šįsyk – kartu. Pirmąją 2022-ųjų žiemos dieną unikalūs kūrėjai išleido bendrą dainą, kuri, kaip patys teigia, yra klajoklio istorija apie kelionę per kitus į save.Šios autoriai atklajojo ir į LRT OPUS studiją, tad apie pirmąjį Kabloonak kūrinį su kitu atlikėju, apie Manto Joneikio skolintą sintezatorių, apie darbą tarp Vilniaus ir Klaipėdos, apie „Loved You“ – laidoje „Be problemų“ su pačiais Kabloonak ir Rūta MUR.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

„7 meno dienos“ apžvalga.Lietuvos nacionaliniame muziejuje pristatoma paroda „Po šimts pypkių“.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia spektaklį „Gyvulių ūkis. XXI amžius“.Šiandien prieš 140-mt metų gimė filosofas ir istorikas Levas Karsavinas. Drauge su filosofu aptarsime jo pėdsaką Lietuvos kultūrinio, istorinio ir filosofinio gyvenimo lauke.Drauge su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi Arūnu Gelūnu kalbamės apie rengiamą konferenciją „Migracija-menas-muziejus“ bei rengiamą paramos akciją „Sušildyk Ukrainą“.Grupė „lazy diamond's underground“ pristato net ketverius metus gludintą debiutinį albumą „Stone Poetry“, kurį galima patirti ne tik garsiniu formatu.Praėjusį savaitgalį suspindus pagrindinei Vilniaus miesto Kalėdų eglei, internete pasirodė pačių įvairiausių reakcijų – ir smerkimo, ir gyrimo. Kaip ir kiekvienais metais, Kalėdinių eglutės abejingų Lietuvoje nepalieka. Ar tai tik Lietuvos fenomenas?Kūrybinė iniciatyva „Atmetimo galerija“ kviečia atviriau kalbėti apie karjeros ir kūrybos sunkumus, atmetimą ir gyvenimiškus pasirinkimus.Ved. Karolina Bieliauskaitė

„Buvau beveik įsitikinęs, kad karas prasidės ir norėjau išvažiuot kur nors į Meksiką. Neišvažiavau. Ir po to supratau, kad jei būčiau išvažiavęs, tai negalėčiau ten būt. Iš karto būčiau grįžęs čia“, – sako keliautojas ir fotografas Denis Vėjas. Prakeliavęs 15 metų, Denis laisvamanišką savo keliavimą dabar vadina visišku pacifizmu ir pats pripažįsta, kad karas Ukrainoje jį labai pakeitė. Anksčiau savo keliones dokumentuodamas draugams ar asmeniniam tinklaraščiui, dabar užsiima žurnalistine fotografija ir rašymu, kurie tapo viena iš jo profesijų. Nuo karo Ukrainoje pradžios NARA publikavo penkis Denio pasakojimus iš ten. Drauge su žurnalistu Tomu Valkausku, jie į Ukrainą išvažiavo pirmąją karo savaitę, o vėliau, Denis sugrįžo į Ukrainą dirbti ir vėl – keliavo į Odesą. Su Deniu susitikome pasikalbėti apie žurnalistinio darbo etiką karo zonoje, jo patirtį dirbant Ukrainoje, keliones ir kaip santykį su jomis pakeitė geopolitiniai įvykiai bei keliavimo laisvę, kuri turi kainą. Visa publikacija ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/karas-kadras-kelias-pokalbis-su-fotografu-deniu-veju-dirbusiu-ukrainoje Paremkite mūsų veiklą: https://contribee.com/nara 

Nuo pirmos dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, iki šiol įprastą gyvenimą Žaneta sąmoningai apvertė aukštyn kojom. Fotografė atsisakė įprasto kūrybinio darbo ir visas savo jėgas bei lėšas skyrė padėti Charkivo gyventojams. Drauge su kolege, Ukrainos fotografe, sukūrė organizaciją, per kurią visos reikalingos priemonės, maistas ir vaistai keliauja miestiečiams tiesiai iš rankų į rankas. Žaneta ne tik nuo ryto iki vakaro renka lėšas be maisto ir pajamų likusiems Charkivo gyventojams, bet ir pati šoka į savo automobilį, kad nuvežtų paramą, o grįžtų su bėgančiais nuo karo žmonėmis.Ved. Lavija Šurnaitė.

Mūsų teisę dalyvauti priimant aplinką veikiančius sprendimus garantuoja tiek tarptautinės konvencijos, tiek Lietuvos teisės aktai.„Pasaulis sudėtingėja. Problemos tampa kompleksinės, - sako geografė Giedrė Godienė. - Reikia skirtingų specialybių ir patirčių žmonių indėlio, nes priešingu atveju gali pražiūrėti kažką, kas vėliau turės dideles pasekmes“.Bet praktika rodo, kad ypač vietos lygiu savivaldybės apie projektus yra linkusios pranešti tik formaliai. Rekonstrukcijos ir statybos žaliųjų erdvių sąskaita neretai sukelia konfliktus, o aktyvūs gyventojai dažniau pralaimi nelygioje kovoje su valdininkais ir vystytojais.Paradoksalu, bet visuomenė skundžiasi negaunanti informacijos net tada, kai jos dalyvavimas yra įrašytas kaip europinės paramos sąlyga.Su visuomenės įtraukimo praktike, Lietuvos geografų draugijos viceprezidente kalbamės apie tai, kaip Lietuvoje užtikrinamas visuomenės dalyvavimas ir kodėl tai svarbu.Autorė Vaida PilibaitytėPokalbis parengtas kartu su Daiva Repečkaite ir Elena Reimeryte.

Spaudos apžvalga.Surinkti išbarstytą istoriją ir naujam gyvenimui prikelti apleistą Kamariškių dvarą, tokius tikslus sau kelia Inovatorių slėnis pradėjęs įgyvendinti projektą siekiantį paversti Kamariškes centrine Zarasų krašto kultūros erdve.Knygų apžvalgaMO muziejuje įvyko konkurso „Jaunojo tapytojo prizas“ apdovanojimai. Šiemet tarptautinė komisija geriausiu jaunuoju tapytoju Baltijos šalyse paskelbė Dominyką Sidorovą.Parodoje „Gyvi Namai“ – išskirtinės istorijos apie Kauno menininkų namus.Fotografijos šventė Klaipėdoje.Drauge su Ieva Prudnikovaite kalbėsime apie Pablo Nerudos meilės lyriką.Laidą užbaigsime su kolegomis Rasa Murauskaite ir Julijumi Grickevičiumi iš Bavarijos lietuvių dienų.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Rubrika KALBOS RYTAS.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalgą.Kokį kiną išgirsime Ievos Buinevičiūtės laidoje ĮGARSINTAS VAIZDAS?Drauge su teatro kritike Rima Jūraite aiškinsimės, kaip skamba vaikams skirta opera ir ar trūksta šio žanro Lietuvoje?Kino platintojai LOKYS, LIŪTAS IR ŠAKELĖ organizuoja filmų festivalį keliuose Lietuvos miestuose. Apie tai kalbėsime su įmonės atstovu Dovydu Kiauleikiu.Šv. Jeronimo premijos užsienio literatūros vertėjui į lietuvių kalbą laureate šiemet išrinkta IBBY Lietuvos skyriaus narė Jonė Ramunytė už prancūzų klasikinės ir šiuolaikinės literatūros vertimus, tiksliai išreiškiančius originalo menines ir stilistines ypatybes, už geriausių vertimo tradicijų puoselėjimą.Apžvelgsime ir antradienį iniciatyvos „Mūsų Klaipėda“ surengtą akciją-piketą prie miesto rotušės.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Komisaras Gvidas Brunetis yra visiškai normalus žmogus. Jo nekankina priklausomybės alkoholiui, narkotikams ar svaigalams. Nekamuoja praeities traumų šešėliai. Jis nelinkęs smurtauti, paleistuvauti ar kitaip nusidėti. G. Brunetis turi gražią šeimą: mylimą žmoną ir porą vaikų. Darbe neužsisėdi ir noriai leidžia laiką namuose, mėgaudamasis geru maistu, vynu bei literatūra. Tad jokios, kitiems literatūriniams tyrėjams būdingos ekstravagancijos. Vienintelis, bet pats svarbiausias neįprastumas – komisaras Brunetis dirba ir gyvena nuostabiojoje Venecijoje.Donna Leon savo knygų serijoje skaitytojus įtraukia į fantastišką, itališku koloritu pagyvintą detektyvo pasaulį. Nusikaltimą visada lydės vyno taurė, kelių patiekalų receptūros bei globalios socialinės-ekonominės temos. Na ir puikus, lengvai ir smagiai skaitomas tekstas. Puikus skaitinys vasaros atostogoms, ieškant ramybės, tikrumo, stabilumo (po)karantininiame pasaulyje. Drauge tai tiesiog kelionė.„Mažosios studijos knygų klube” Jogilė Ulinskaitė, Ieva Daniūnaitė ir Vladas Liepuonius aptaria amerikiečių autorės (jau daug metų gyvenančios Venecijoje) pirmąją serijos knygą „Mirtis la Fenice teatre” (iš anglų kalbos vertė Joana Vanagienė, Charibdė, 2000). Spektaklio pertraukos metu, pasaulinio garso dirigentui Helmutui Velaueriui, kažkas į kavą šliūkštelėjo cianido. Gvidas Brunetis aiškinasi koks žmogus buvo maestro, tuo pačiu skaitytoją pažindindamas su operos pasaulio užkulisiai.

Nors šiandienos COVID-19 užsikrėtimų skaičius šiek tiek mažesnis nei vakar, padėtis yra labai bloga. Epidemiologės Daivos Razmuvienės komentaras.Seimas pritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės programai. Tuo pačiu patvirtintas ministrų kabinetas.Eidama 93-iuosius metus, mirė literatūrologė, teatrologė Irena Veisaitė.Lietuvos rusų dramos teatre rengiamasi projektui-spektakliui „Kvėpuojame drauge“, kuris skiriamas demokratijai Baltarusijoje palaikyti. Pokalbis su projekto vadovu režisieriumi Vladimiru Gurfinkeliu.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas.

Kodėl rudenį medžių lapai pagelsta, o kiškiai ir vilkai – ne? Ką prieš šalčius veikia gyvatės, voveraitės ir stirnos? O kokią vietą rudenėjančioje gamtoje užimame mes, žmonės? Apie rudeninius miškus, pievas ir jų gyventojus – drauge su gamtininku Selemonu Paltanavičiumi!Ved. Tomas Dirgėla

Laidoje kartu su viešnia ponia Gyte Grigonyte-Babaian – GK klinikos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja tęsiamas pokalbis apie estetinės chirurgijos kultūrą ir dalies šiuolaikinės visuomenės požiūrį į ją. Daugybę prieštaringų nuomonių ir spėlionių provokuojanti tema, paskatino laidos autorių gydytojos klausti, ar korektiškos sąvokos teisingas, gražus ir neteisingas, negražus kūnas, o gal tai anachronizmai? Drauge su specialiste ieškoma individo fizinės išvaizdos sąsajų su jo psichiniu gerbuviu, atsižvelgiant į tai, kad apsisprendimas operuotis – santykio su savimi esamu išraiška. Atvirame poklabyje be kita ko, minima vyrų feminizavimo tema ir Adonio kompleksas. Ved. Eugenijus Skerstonas

Drauge su krizėmis, netikrumu ir nežinia, pajutę palankių momentą, sukrunta įvairių pseudomokslinių teorijų skleidėjai, daugelį nelaimingų atsitikimų ar blogybių aiškinantys slaptų jėgų veikimu – dažniausiai vyriausybių, specialiųjų tarnybų ar konspiracinių organizacijų, kurios nutyli tikruosius veiksmų motyvus ir slepia padarinius nuo visuomenės. Kalba ne vien apie melagienas, kurių viešoje erdėje šiuo laikotarpiu netrūksta ir jos sklinda ne prasčiau nei pats virusas. Laidoje kalbėsime apie sąmokslo teorijas.Laidos svečias – VU Filosofijos instituto Kontinentinės filosofijos ir religijos studijų katedros doktorantas Alfredas Buiko.Ved. Rimas Bružas.

Lėktuvnešiai II d. Macron skelbia NATO Rusijos drauge 00:36:02 Tai yra ištrauka. Pilnas (audio)podkastas yra TIK Patreone. Maloniai kviečiame mus remti. Ten jau didelis archyvas. Ačiū. Remkit mus Patreon, tai pigiau grybo. Užtat matysite pilnus epizodus, didelis archyvas. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Vaida Butautaitė nematanti nuo gimimo, bet smalsi, nuolat besimokanti, pati pagelbstinti žmonėms Jaunimo linijoje, kalbina Robotikos mokyklos įkūrėją Paulių Briedį apie galimas atsirasti technologijas neregiams. Su Vaida esame pažįstami jau greitai ir dešimtmetį, ji įkvėpė mus Robotikos mokykloje išbandyti kelių technologijų pritaikymą akliems, net vedėme programavimo su elektronika, Arduino mokymus aklųjų bibliotekoje. Daugiau apie Vaidą: https://www.alfa.lt/straipsnis/729903/graziabalse-vaida-zmones-nesupranta-kad-silpnaregiai-ir-neregiai-gali-daryti-viska

„Mes mokame pasakyti, kur yra problema, bet niekada nepasakome, ką daryti“, teigia rašytojas Andrius Jakučiūnas. Šiandienos laidoje aptariame jo mintis apie Lietuvos kultūros žmonių pasyvumą ir nenorą dalyvauti valstybės gyvenime, išsakytas straipsnyje „Kultūringų žmonių getas“, publikuotame portale 15 min.lt. Drauge svarstome, kodėl Lietuvoje nėra rašytojų, kalbančių apie visuomenei svarbias temas, ir ar rašytojo nuomonė gali turėti įtakos tam, kas vyksta šalyje. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Apie sparnuočius drauge su ornitologu Gediminu Petkumi. Laidos ved. Tomas Dirgėla.

Meno ir muzikos pasaulyje besisukantys Alanas Gurinas ir Aušra Umbrasaitė pasakoja apie jų bendrą projektą „Pluto Not Home” – savo namuose Vilniuje rengiamų koncertų seriją. Drauge kurianti pora žengs ir už namų sienų – pakvies užsukti į specialiai „Tilto namų” festivaliui įrenginėjamą ambiento ir elektronikos namelį. Laidos vedėja: Inga Ramoškaitė.

Drauge su kino kritike Ilona Vitkauskaite vartysime naują žurnalo „Kinas“ numerį.Ved. Santa Lingevičiūtė.

Lietuvių kūrėjų/Dj-jų duetas „Name-free“ po gana ilgos pertraukos grįžo į radijo eterį su nauju singlu „Hungry“, ir patikėkit, skambesys visiškai kitoks, nei mes buvom įpratę girdėti. Ši daina yra pirmoji iš dueto kolaboracijų su kitais atlikėjais ir būsimo mini albumo „Together“, o prie jos įrašų prisidėjo muzikantas Neurotic bei tekstą portugalų kalba sukūrusi ir sudainavusi Sandra Tamulevičiūtė aka Liu. Drauge su Sandra ir Linu Šimkumi, vienu „Name-free“ narių, ne tik klausėmės naujosios dainos ir šnekėjomės apie muziką, bet Linas dar ir dovanų davė - LRT Opus eteryje nuskambėjo ir dar vienas kūrinys – iki tol viešai niekur negirdėta daina. Laidos vedėja: Inga Ramoškaitė.

Už muziką trilogijai „Žiedų valdovas“ kompozitorius Howardas Shoras pelnė daugybę apdovanojimų. Šis filmo garso takelis vadinamas vienu iš pačių įspūdingiausių per visą filmų raidos istoriją.Kino filmo muzika gyvena ir atskirą gyvenimą – ją atlieka simfoniniai orkestrai, chorai ir solistai. Drauge su Ukrainos orkestru, kuris specializuojasi atliekant muziką iš kino filmų, šią muziką atliko ir Lietuvos atlikėjai, Vilniaus universiteto choras „Gaudeamus“.Apie „Žiedų valdovo“ garso takelį, kino muzikos ypatumus ir apskritai, chorinės muzikos galią ir naudą – pokalbis su choro „Gaudeamus“ meno vadove Rasa Gelgotiene.Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Visada sulaukdavau daug dėmesio, tačiau ne iš karto supratau, kokio dėmesio man iš tikrųjų reikia. Esu ambicinga, žinojau, jog esu gimusi scenai“, – sako latvių operos primadona Kristīne Opolais. Drauge su soliste scenoje – dirigentas iš Italijos Sesto Quatrini. Apie meilę kultūrai ir scenos menui taip pat pasakos latvių režisierius, buvęs Latvijos nacionalinio operos teatro vadovas, įsteigęs kultūros paramos ir plėtros fondą, Andrejus Žagaras.Antrą laidos dalį skirsime trimito muzikai.Ved. Gerūta Griniūtė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. VMI praneša. Vilniuje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų asamblėja. Lietuvos savivaldybės: gerovės indeksas. Tarptautinė konferencija „Drauge modernios valstybės link: litvakai Lietuvos ir Izraelio valstybingumo istorijoje“

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. VMI praneša. Vilniuje Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos parlamentų asamblėja. Lietuvos savivaldybės: gerovės indeksas. Tarptautinė konferencija „Drauge modernios valstybės link: litvakai Lietuvos ir Izraelio valstybingumo istorijoje“

„Muzikiniame pastiše“ – latvių sopranas Kristīne Opolais.„Visada sulaukdavau daug dėmesio, tačiau ne iš karto supratau, kokio dėmesio man iš tikrųjų reikia. Esu ambicinga, žinojau, jog esu gimusi scenai“, – sako latvių operos primadona Kristīne Opolais.Drauge su soliste scenoje – dirigentas iš Italijos Sesto Quatrini. Apie meilę kultūrai ir scenos menui taip pat pasakos latvių režisierius, buvęs Latvijos nacionalinio operos teatro vadovas, įsteigęs kultūros paramos ir plėtros fondą, Andrejus Žagaras. Antrą laidos dalį skambės alto muzika: nuo solo koncertų – iki įvairių kamerinių ansamblių.Ved. Gerūta Griniūtė.„Muzikinis pastišas“ rugpjūčio 10 d., penktadienį, nuo 12.12 iki 14.00 val. per LRT KLASIKĄ.Laida kartojama rugpjūčio 10 d., penktadienį, 22.10 val. per LRT KLASIKĄ.

„Muzikiniame pastiše“ – latvių sopranas Kristīne Opolais.„Visada sulaukdavau daug dėmesio, tačiau ne iš karto supratau, kokio dėmesio man iš tikrųjų reikia. Esu ambicinga, žinojau, jog esu gimusi scenai“, – sako latvių operos primadona Kristīne Opolais.Drauge su soliste scenoje – dirigentas iš Italijos Sesto Quatrini. Apie meilę kultūrai ir scenos menui taip pat pasakos latvių režisierius, buvęs Latvijos nacionalinio operos teatro vadovas, įsteigęs kultūros paramos ir plėtros fondą, Andrejus Žagaras. Antrą laidos dalį skambės alto muzika: nuo solo koncertų – iki įvairių kamerinių ansamblių.Ved. Gerūta Griniūtė.„Muzikinis pastišas“ rugpjūčio 10 d., penktadienį, nuo 12.12 iki 14.00 val. per LRT KLASIKĄ.Laida kartojama rugpjūčio 10 d., penktadienį, 22.10 val. per LRT KLASIKĄ.

Jaunosios kartos poetas Mantas Balakauskas kol kas yra dar tik vienos knygos autorius. Rinkinys vadinasi „Roma“, išėjo 2016 m. Leidėjai knygos pavadinimą aiškina taip: „Knyga – kaip įrodymas, kad Roma yra ne tik Nerono, Felinio ir didžiųjų prekybos centrų amžinasis miestas. Roma yra ir amžinoji būsena, kurią išgyvena žmogus, žmonių pora, žmonių bendruomenė. Būsena, kupina keisčiausių paradoksų ir atviro žiaurumo, akivaizdaus absurdo ir kankinančių neurozių. Bet kartu – nepakartojamo grožio, t. y. poezijos, sklindančios vaizdais, žodžiais ir nuojautomis, besislepiančios pasaulio kultūros grynuoliuose ir (tyčia ar netyčia) vulgarizuotoje kalboje. Viskas yra Roma. Viskas yra poezija.“Drauge su Mantu Balakausku pasklaidykime jo knygą „Roma“.

Jaunosios kartos poetas Mantas Balakauskas kol kas yra dar tik vienos knygos autorius. Rinkinys vadinasi „Roma“, išėjo 2016 m. Leidėjai knygos pavadinimą aiškina taip: „Knyga – kaip įrodymas, kad Roma yra ne tik Nerono, Felinio ir didžiųjų prekybos centrų amžinasis miestas. Roma yra ir amžinoji būsena, kurią išgyvena žmogus, žmonių pora, žmonių bendruomenė. Būsena, kupina keisčiausių paradoksų ir atviro žiaurumo, akivaizdaus absurdo ir kankinančių neurozių. Bet kartu – nepakartojamo grožio, t. y. poezijos, sklindančios vaizdais, žodžiais ir nuojautomis, besislepiančios pasaulio kultūros grynuoliuose ir (tyčia ar netyčia) vulgarizuotoje kalboje. Viskas yra Roma. Viskas yra poezija.“Drauge su Mantu Balakausku pasklaidykime jo knygą „Roma“.

Drauge su Audra Girijote keliausime į Kauną, kur siautėja medžių kirtimo vajus. Miuncheno populiariojo teatro meno vadovas Christian Stueckl tęsia unikalią kelių šimtmečių tradiciją. „Stalo teatro“ įkūrėja, aktorė, režisierė Saulė Degutytė vasarą gamtoje, sendaikčių turguose intensyviai ieško būsimų „aktorių“. Natalijos Arlauskaitės kultūros komentaras. Užsienio kultūros įvykių apžvalga. Kino režisieriaus Šarūno Barto naujausio filmo „Šerkšnas“ premjera – jau šalies kino teatrų ekranuose.

Drauge su Audra Girijote keliausime į Kauną, kur siautėja medžių kirtimo vajus. Miuncheno populiariojo teatro meno vadovas Christian Stueckl tęsia unikalią kelių šimtmečių tradiciją. „Stalo teatro“ įkūrėja, aktorė, režisierė Saulė Degutytė vasarą gamtoje, sendaikčių turguose intensyviai ieško būsimų „aktorių“. Natalijos Arlauskaitės kultūros komentaras. Užsienio kultūros įvykių apžvalga. Kino režisieriaus Šarūno Barto naujausio filmo „Šerkšnas“ premjera – jau šalies kino teatrų ekranuose.

Pokalbis su atsikūrusio Atviros Lietuvos fondo vadovėmis. Apie seniausią Lietuvoje kino teatrą „Garsas“. Su estų kino situacija supažindina Kino instituto direktorė Edith Sepp. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Drauge su dailės istorike, Nacionalinio muziejaus darbuotoja Birutė Rūta Vitkauskiene aptariame įsisenėjusios paveldosaugos skaudulius.

Pokalbis su atsikūrusio Atviros Lietuvos fondo vadovėmis. Apie seniausią Lietuvoje kino teatrą „Garsas“. Su estų kino situacija supažindina Kino instituto direktorė Edith Sepp. Irenos Alperytės kultūros komentaras. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Drauge su dailės istorike, Nacionalinio muziejaus darbuotoja Birutė Rūta Vitkauskiene aptariame įsisenėjusios paveldosaugos skaudulius.

„Žodžio laisvės negali būti per daug. Kalbant apskritai – ji arba yra, arba jos nėra. Kaip savo laiku rašė Michailas Bulgakovas „Meistre ir Margaritoje“ – nebūna antro šviežumo. Būna tik pirmas. Taip kad neįmanoma išmatuoti žodžio laisvės kiekio. Drauge su socialinių tinklų paplitimu svarstymai apie tai, kad žodį galima kaip nors apriboti man atrodo nesąmonė. Žodis turi galios įveikti visas užtvaras. Tačiau kitas klausimas – koks tas žodis? Apie ką mes kalbame, ir kas yra mūsų pokalbio temos?“, – sako Ivano Limbacho leidyklos Sankt Peterburge vyriausioji redaktorė Irina Kravcova.Apie žodžio laisvę žiniasklaidoje ir knygų leidyboje – pokalbis su Irina Kravcova.

„Žodžio laisvės negali būti per daug. Kalbant apskritai – ji arba yra, arba jos nėra. Kaip savo laiku rašė Michailas Bulgakovas „Meistre ir Margaritoje“ – nebūna antro šviežumo. Būna tik pirmas. Taip kad neįmanoma išmatuoti žodžio laisvės kiekio. Drauge su socialinių tinklų paplitimu svarstymai apie tai, kad žodį galima kaip nors apriboti man atrodo nesąmonė. Žodis turi galios įveikti visas užtvaras. Tačiau kitas klausimas – koks tas žodis? Apie ką mes kalbame, ir kas yra mūsų pokalbio temos?“, – sako Ivano Limbacho leidyklos Sankt Peterburge vyriausioji redaktorė Irina Kravcova.Apie žodžio laisvę žiniasklaidoje ir knygų leidyboje – pokalbis su Irina Kravcova.

LR Seimo istorija ir veikla.Pirmadienį darbą pradeda naujai išrinktas Lietuvos Respublikos Seimas. Drauge su ilgamečiu Seimo pirmininku Česlovu Juršėnu, politologe Rima Urbonaite ir istoriku Algirdu Jakubčioniu kalbėsime apie Seimo statutą, veiklos modelius ir įstatymų leidimo principus.

„Planetai viskas bus gerai, dauguma rūšių vis tiek išliks, žmonija tikriausiai išgyvens ir išliks. Tačiau pokyčių greičiui nesame pasirengę“, – sako jaunas britų mokslininkas Danielis Price‘as, vienas iš balandžio pradžioje Vilniuje vykusios „TEDxTalks“ konferencijos pranešėjų. – Patirdami stresą esame linkę konfliktuoti, man būtent tai kelia didžiausią susirūpinimą.“Drauge su bičiuliu Erlendu Mosteriu Knudsenu jie nukeliavo tūkstančius kilometrų pėsčiomis ir dviračiu tam, kad papasakotų viso pasaulio žmonėmis apie klimato kaitą ir išklausytų jų istorijas. Vaikinai aplankė dešimtis šalių, įskaitant Lietuvą. Minėtoje konferencijoje Vilniuje jie skaitė pranešimą apie savo kampaniją „Nuo ašigalio iki Paryžiaus“ („Pole to Paris“).Šie aktyvistais tapę klimato mokslininkai įsitikinę, kad būtina ieškoti įvairesnių būdų parodyti žmonėms, kad klimato kaita yra reali. Nors kartu prisipažįsta, kad pavargo įtikinėti skeptikus ir labiau linkę kalbėti apie ryžtingų sprendimų svarbą.poletoparis.org nuotr.

„Planetai viskas bus gerai, dauguma rūšių vis tiek išliks, žmonija tikriausiai išgyvens ir išliks. Tačiau pokyčių greičiui nesame pasirengę“, – sako jaunas britų mokslininkas Danielis Price‘as, vienas iš balandžio pradžioje Vilniuje vykusios „TEDxTalks“ konferencijos pranešėjų. – Patirdami stresą esame linkę konfliktuoti, man būtent tai kelia didžiausią susirūpinimą.“Drauge su bičiuliu Erlendu Mosteriu Knudsenu jie nukeliavo tūkstančius kilometrų pėsčiomis ir dviračiu tam, kad papasakotų viso pasaulio žmonėmis apie klimato kaitą ir išklausytų jų istorijas. Vaikinai aplankė dešimtis šalių, įskaitant Lietuvą. Minėtoje konferencijoje Vilniuje jie skaitė pranešimą apie savo kampaniją „Nuo ašigalio iki Paryžiaus“ („Pole to Paris“).Šie aktyvistais tapę klimato mokslininkai įsitikinę, kad būtina ieškoti įvairesnių būdų parodyti žmonėms, kad klimato kaita yra reali. Nors kartu prisipažįsta, kad pavargo įtikinėti skeptikus ir labiau linkę kalbėti apie ryžtingų sprendimų svarbą.poletoparis.org nuotr.

Apie išskirtinį metą, kai išsprogsta pirmoji žaluma, nugriaudi pirmoji Perkūnija, ima tekėti sula, kitus šio šventinio, naują pradžią skelbiančio laiko požymius laidoje kalba dangaus kūnų, gamtos reiškinių, metų tėkmės ir svarbiausių jos taškų tyrinėtojas Jonas Vaiškūnas. Drauge paminima ir jo iniciatyva jau dvidešimtą kartą švenčiama – taigi jubiliejinė atkurtoji senaisiais papročiais, tikėjimais, vaizdiniais paremta Jorės šventė, rengiama Molėtų rajone, Kulionyse, prie senovinės paties Jono Vaiškūno įrengtos dangaus šviesulių stebyklos. Klausantis laidos pašnekovo nekils abejonių, kad šiuo laiku pati gamta žmogui teikia visokių galių, bet tikrai kils troškimas patirti Jorę – gyvąją žalumą. Išorėje ir viduje.

Apie išskirtinį metą, kai išsprogsta pirmoji žaluma, nugriaudi pirmoji Perkūnija, ima tekėti sula, kitus šio šventinio, naują pradžią skelbiančio laiko požymius laidoje kalba dangaus kūnų, gamtos reiškinių, metų tėkmės ir svarbiausių jos taškų tyrinėtojas Jonas Vaiškūnas. Drauge paminima ir jo iniciatyva jau dvidešimtą kartą švenčiama – taigi jubiliejinė atkurtoji senaisiais papročiais, tikėjimais, vaizdiniais paremta Jorės šventė, rengiama Molėtų rajone, Kulionyse, prie senovinės paties Jono Vaiškūno įrengtos dangaus šviesulių stebyklos. Klausantis laidos pašnekovo nekils abejonių, kad šiuo laiku pati gamta žmogui teikia visokių galių, bet tikrai kils troškimas patirti Jorę – gyvąją žalumą. Išorėje ir viduje.

Voici le soixante-septième opus d'"En cadence", une émission mensuelle consacrée aux grands thèmes éternels de la musique populaire : l'amour, les voyages, les filles, Shakespeare ou les ours.En l'honneur des prochaines élections européennes, nous vous proposons de célébrer l'amitié et l'entente entre les peuples grâce à une sélection de chansons écrites dans chacune des langues officielles de l'Union Européenne. Europe : twelve points !Liste des morceaux :01. Tino Rossi - L'Hymne à l'Europe02. Miguel Rios - United03. Elisabeth Edberg - Eviva España04. Helen & Joseph - L-imħabba (extrait)05. Helena Majdaniec - On za mną lata06. France Gall - Zwei Verliebte zieh'n durch Europa07. Ann Christy - Zoals een mooi verhaal08. Beti Jurković - Nogometna utakmica09. Eva Pilarová - Popocatepetl Twist10. Anda Calugareanu - Beng, beng11. Toonika - Adjeu Sholi Condier12. Sandie Jones - Ceol an Ghrá (extrait)13. Γιάννης Πάριος - Και Στο Καλό14. Mirumaru - Tää me osataan15. Eva Kostolányiová - Waterloo16. Lili Ivanova - Venus17. Anni-Frid Lyngstad - Sa Synd Du Maste Ga18. Quelli - La ragazza ta ta ta19. Kovács Kati - Mammy blue20. Bele Vrane - Sanje o Kaliforniji21. Grupo 5 - Wight Is Wight22. Dundurs - Kauli Deg23. Gintareliai - Būkim Drauge 24. Hervé Vilard - Capri, se acabo25. Maria Candido - La Chanson de l’Europe26. Dave - Quel que soit le coin de terre (extrait supportable)Écouter

Vandenvardžiai – žemės kalba.Laidoje – pokalbis iš kalbotyros srities. Drauge su Lietuvių kalbos instituto vyreniuoju mokslo darbuotoju, dr. Laimučiu Bilkiu Jūsų dėmesio lauks archaiškas, vertingos informacijos sklidinas senasis lietuvių kalbos paveldas – vandens telkinių, ypač upių vardai. Pasiaiškinsime, kuo mums svarbūs šie kalbos elementai, koks jų amžius bei kilmė, ką jie nurodo, pasiūlysime ir savotišką žaidimą – pagliaudyti savotiško skambesio tiesiog iš pasiklausymo ar perskaitymo ne itin suvokiamų vardų prasmes, priminsime, kaip toli nuo Lietuvos aptinkami baltiški vandenvardžiai, anot Algirdo Patacko – mūsų protėvynės riboženkliai.

Vandenvardžiai – žemės kalba.Laidoje – pokalbis iš kalbotyros srities. Drauge su Lietuvių kalbos instituto vyreniuoju mokslo darbuotoju, dr. Laimučiu Bilkiu Jūsų dėmesio lauks archaiškas, vertingos informacijos sklidinas senasis lietuvių kalbos paveldas – vandens telkinių, ypač upių vardai. Pasiaiškinsime, kuo mums svarbūs šie kalbos elementai, koks jų amžius bei kilmė, ką jie nurodo, pasiūlysime ir savotišką žaidimą – pagliaudyti savotiško skambesio tiesiog iš pasiklausymo ar perskaitymo ne itin suvokiamų vardų prasmes, priminsime, kaip toli nuo Lietuvos aptinkami baltiški vandenvardžiai, anot Algirdo Patacko – mūsų protėvynės riboženkliai.

Iš kur ateiname?Metų pradžioje siūlome Jums sugrįžti į kitą – žmogiškosios egzistencijos – pradžią ir, pasiremiant tradicinės pasaulėžiūros atspindžiais, pakalbėti apie gimties, žmogaus atėjimo į šį pasaulį suvokimą. Drauge paieškokime atsakymo, ar “čia” atsirandame ne tuo pačiu keliu, ne iš ten pat, kuriuo ir kur išeiname, pasibaigus atmatuotam mūsų buvimo laikui.Bandykime tai daryti ne kokiomis filosofinėmis ar religinėmis kategorijomis, bet visai paprastai – rikiuodami gerai žinomus, tebegyvus archetipinius motyvus, kuriuose nesunkiai minėtą paralelę galime atpažinti. Laida sukurta 2008.

Iš kur ateiname?Metų pradžioje siūlome Jums sugrįžti į kitą – žmogiškosios egzistencijos – pradžią ir, pasiremiant tradicinės pasaulėžiūros atspindžiais, pakalbėti apie gimties, žmogaus atėjimo į šį pasaulį suvokimą. Drauge paieškokime atsakymo, ar “čia” atsirandame ne tuo pačiu keliu, ne iš ten pat, kuriuo ir kur išeiname, pasibaigus atmatuotam mūsų buvimo laikui.Bandykime tai daryti ne kokiomis filosofinėmis ar religinėmis kategorijomis, bet visai paprastai – rikiuodami gerai žinomus, tebegyvus archetipinius motyvus, kuriuose nesunkiai minėtą paralelę galime atpažinti. Laida sukurta 2008.

„Manasis aš“: žmogus fotografijoje. „Menininkas pirmiausiai turi būti kaip šuo – turi turėti instinktą. Jis turi jausti – kam kąsti, kam nekąsti. O kad tai žinotų, turi lavinti savo intelektą. Drauge su intuicija, tai kūryboje yra svarbiausia. Na, žinoma, svarbu ir pasiruošimas – domėjimasis menu: literatūra, teatru, bendrąja kultūra“, – sako fotomenininkas Aleksandras Macijauskas.Apie tai, kaip nufotografuoti nematomus dalykus, ir ar gali fotokamera tapti žmogaus minčių rentgenu – pokalbis su fotomenininku Aleksandru Macijausku.

„Manasis aš“: žmogus fotografijoje. „Menininkas pirmiausiai turi būti kaip šuo – turi turėti instinktą. Jis turi jausti – kam kąsti, kam nekąsti. O kad tai žinotų, turi lavinti savo intelektą. Drauge su intuicija, tai kūryboje yra svarbiausia. Na, žinoma, svarbu ir pasiruošimas – domėjimasis menu: literatūra, teatru, bendrąja kultūra“, – sako fotomenininkas Aleksandras Macijauskas.Apie tai, kaip nufotografuoti nematomus dalykus, ir ar gali fotokamera tapti žmogaus minčių rentgenu – pokalbis su fotomenininku Aleksandru Macijausku.

„Manasis Aš“: prieškario Kaunas. Drauge su architektu Rimvydu Paliu pasisžvalgę po mažojo Paryžiaus, kaip tuomet vadintas Kaunas, gatves, grįšime XXI amžių ir ieškosime miestietiškos kultūros ženklų šių dienų mieste.

„Manasis Aš“: prieškario Kaunas. Drauge su architektu Rimvydu Paliu pasisžvalgę po mažojo Paryžiaus, kaip tuomet vadintas Kaunas, gatves, grįšime XXI amžių ir ieškosime miestietiškos kultūros ženklų šių dienų mieste.