Podcasts about jono krik

Tuomet ji išėjusi paklausė savo motiną: „Ko prašyti?“ O ši tarė: „Jono Krikštytojo galvos! Mk 6, 24

„Kauno rajonas, Lietuvos smaragdas – Kauno plaučiai. Grynas oras, gamta, sielos ramybė“, – sako Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė.Po Kauno rajoną galima keliauti pėsčiomis, minti dviračiais, važiuoti automobiliais arba plaukti laivais. Pontoninis „Zapyškio“ laivas aptarnauja Kauno rajono gyventojus, moksleivius ir keliautojus. Mintimis dalijasi laivo kapitonas Alfonsas Tauginas, kapitono padėjėjas Jonas Mazgelis ir Kauno rajono savivaldybės vicemerė Raminta Popovienė.Atviroje Nemuno pakrantės pievoje gilią praeitį byloja gotikos architektūros šedevras Šv. Jono Krikštytojo senoji Zapyškio bažnyčia. Apie ją ir fotografo Antano Sutkaus lauko galeriją pasakoja gidė Audra Sipavičienė, senosios Zapyškio bažnyčios ekskursijų vadovė, edukatorė.Zapyškis yra šiandienos Kauno rajono kurortinės teritorijos uostas. Nemuno krantą gerokai praturtina žemkasė Nemuno7, kuri pritaikyta šiuolaikiniam menui ir kultūriniams renginiams. Projekto autorius ir vadovas, kultūrinės programos kuratorius Gediminas Banaitis-Skrandis.Sako, kad Lietuvoje nėra didelių kalnų. Tenka patiems susikurti. Jadagonių kaime Pagonijos parką ir 13 metrų Pagonijos uolą įkūrė Skirmantas Paukštys.Į Obelynę, gamtininko prof. Tado Ivanausko sodybą-memorialinį muziejų, kviečia direktorius Zigmas Kalesinskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Į Policijos generalinio komisaro pareigas siūlomas Renatas Požėla. Koks yra psichologų poreikis įstaigose ir kiek darbuotojai drąsiai naudojasi jų paslauga?Kokios medikų pagalbos sulaukia nuo padangų gaisro nukentėję vietos gyventojai? Britų premjeras įteikia prašymą Karalienei paleisti parlamentą. Pirmalaikiai parlamento rinkimai vyks gruodžio 12-ą dieną. Opozicijos iniciatyva, Seimo Kultūros komitetas aiškinasi Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios aplinkos tvarkymo aplinkybes, kai žaluma pakeista betono sluoksniu. Lietuvos trenerių asociacija kaip realiausią kandidatą vadovauti šalies vyrų krepšinio rinktinei regi Antaną Sireiką. Laidą veda M. Lučkaitė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Lietuvoje Joninės: minima ilgiausia diena ir trumpiausia naktis. Šios šventės ištakos – pagoniška Rasų šventė, dėl krikščionybės įtakos vėliau sutapatinta su Jono Krikštytojo gimimo diena. Vilniuje atidengta žydų mokslo instituto JIVO atminimo lenta. Nuo 1933 m. čia veikė svarbiausias Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras. Nauja maitinimo mokyklose ir vaikų darželiuose tvarka.

Šventojo Rašto ištrauka, kurią palydi dvasininkų ir teologų komentarai, pokalbiai apie tikėjimo kelionę ir kasdienybės stebuklus. Šioje laidoje, dar iki pasirodymo knygynuose, pristatomos ir skaitomos naujausios religinės knygos, pateikiama išsami informacija apie krikščioniškųjų švenčių turinį ir prasmę, supažindinama su iškiliausiomis Katalikų bažnyčios asmenybėmis.

Sukanka 100-as metų nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos. Šiuo metu Paryžiuje prasideda šiai datai skirti renginiai, kuriuose turėtų dalyvauti apie 70-imt valstybių vadovų, tarp jų - ir Lietuvos.Lenkija švenčia valstybės šimtmetį. Lapkričio 11-oji Lenkijoje – dviguba šventė.Kalifornijos pareigūnai patikslino, kad žuvusiųjų per miškų gaisrus padaugėjo iki 23-jų.Vilniuje prasidėjo visą savaitę truksiantys Aušros Vartų atlaidai.Restauruojamoje Zapyškio Šventojo Jono Krikštytojo bažnyčioje ir jos prieigose baigti vykdyti archeologiniai tyrimai.Sportas. Ved. Česlovas Burba.

SAM ir grupė Seimo narių teikia naujas gydymo įstaigų tinklo pertvarkos pataisas, numatančias, kad į jį patektų ir valstybinės, ir privačios ligoninės. Valdančioji LVŽS frakcija skelbia teiksianti naują Konstitucijos pataisą, dėl parlamentarų skaičiaus mažinimo iki 121.Šiauliuose prasideda Maltos ordino socialinė akcija „Maltiečių sriuba“.Geriausio filmo apie Lietuvos gamtą kūrėjui Vilniuje įteikta Petro Abukevičiaus premija. Sukanka 80 metų nuo vadinamosios Krištolinės nakties. Vilniaus LITEXPO parodų rūmuose veikia Baltijos maisto ir gėrimų paroda. Restauruojamoje Zapyškio Šventojo Jono Krikštytojo bažnyčioje ir jos prieigose baigti vykdyti archeologiniai tyrimai. Ved. Madona Lučkaitė.

Biržai žinomi kaip buvęs Radvilų miestas, pastatyta galingiausia to meto bastionine tvirtove, gynusia LDK šiaurinį pasienį. Pėdsaką paliko ir grafai Tiškevičiai.Su Biržų savivaldybės paveldosaugos specialistu Daliumi Mikelioniu ir Boriso Dauguviečio mėgėjų teatro režisiere Vita Voriene pereisime Rotušės gatve iki Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Pasiklausysime įdomių istorijų, užsuksime į Biržų regioninio parko lankytojų centrą. Su Biržų regioninio parko direkcijos direktoriumi Kęstučiu Baronu pasikalbėsime apie krašto išskirtinumą – karstines įgriuvas, smegduobes.Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

Biržai žinomi kaip buvęs Radvilų miestas, pastatyta galingiausia to meto bastionine tvirtove, gynusia LDK šiaurinį pasienį. Pėdsaką paliko ir grafai Tiškevičiai.Su Biržų savivaldybės paveldosaugos specialistu Daliumi Mikelioniu ir Boriso Dauguviečio mėgėjų teatro režisiere Vita Voriene pereisime Rotušės gatve iki Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Pasiklausysime įdomių istorijų, užsuksime į Biržų regioninio parko lankytojų centrą. Su Biržų regioninio parko direkcijos direktoriumi Kęstučiu Baronu pasikalbėsime apie krašto išskirtinumą – karstines įgriuvas, smegduobes.Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

Orai. Skaudi nelaimė Vilniuje, girtas vairuotojas pražudė moterį. Pasaulio ledo ritulio čempionatas Kaune. Restauruojamos Zapyškio šv.Jono Krikštytojo bažnyčios viduje dar metų pradžioje baigė dirbti archeologai. Kaimyninėje Latvijoje daugėja miestų, kuriuose viešasis transportas nemokamas – jį visiškai išlaiko vietos savivaldybes. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis beveik prieš dešimtmetį Zimbabvėje 10-čiai tūkstančių gyventojų tekdavo mažiau nei du gydytojai. Vaikų ir suaugusiųjų mylimas sumuštinis dažnai nėra laikomas sveiku maistu, tačiau mitybos specialistas prof. dr. Rimantas Stukas teigia, kad sumuštinis – be reikalo nuvertinamas. Sportas. Ved. Česlovas Burba.

„Vaikystėje visas vasaros dienas praleidau tikrame lietuviškame, aukštos kultūros, moralės ir tikėjimo kaime. Čia mačiau tikruosius kaimo inteligentus“, – mintimis dalijasi Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas.Šventinį laikotarpį praleiskime su kun. dr. Nerijumi Vyšniausku, kuris papasakos apie Kavarsko, Kurklių ir Užunvėžių parapijų bažnyčias.

„Vaikystėje visas vasaros dienas praleidau tikrame lietuviškame, aukštos kultūros, moralės ir tikėjimo kaime. Čia mačiau tikruosius kaimo inteligentus“, – mintimis dalijasi Kavarsko Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas kun. dr. Nerijus Vyšniauskas.Šventinį laikotarpį praleiskime su kun. dr. Nerijumi Vyšniausku, kuris papasakos apie Kavarsko, Kurklių ir Užunvėžių parapijų bažnyčias.

Pasvalys – senas miestas. Pažintį su juo galima pradėti nuo XIV a. pradžios. Pirklys Jonas Pasvalietis buvo pirmasis žinomas šio krašto gyventojas. Pasvalyje 1557 m. susitiko dviejų valstybių vadovai: Žygimantas Augustas ir Livonijos magistras Vilhelmas Fiurstenbergas. Pasvalio krašto muziejuje kabo paveikslas, pavadintas šio istorinio įvykio vardu „Pasvalio taika“. Atnaujintas Pasvalio krašto muziejus lankytojus vilioja ekspozicijomis, kurios praturtina istorinėmis žiniomis apie Pasvalio kraštą.Pasvalio centre prie Lėvens ir Svalios santakos stovi mūrinė, turinti baroko ir istorizmo bruožų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Nuo upių santakos į ją kviečia užeiti vietinių tautodailininkų iš medžio išdrožtos angelų skulptūros.Su miestu ir jo vertybėmis supažindina Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas, klebonas Albertas Kasperavičius, tautodailininkai Arūnas Grušas ir Stasys Motiejūnas, Pasvalio krašto muziejaus direktorė Vitutė Povilionienė bei muziejininkai Gita Rachmančiukienė ir Marius Skardžius.

Pasvalys – senas miestas. Pažintį su juo galima pradėti nuo XIV a. pradžios. Pirklys Jonas Pasvalietis buvo pirmasis žinomas šio krašto gyventojas. Pasvalyje 1557 m. susitiko dviejų valstybių vadovai: Žygimantas Augustas ir Livonijos magistras Vilhelmas Fiurstenbergas. Pasvalio krašto muziejuje kabo paveikslas, pavadintas šio istorinio įvykio vardu „Pasvalio taika“. Atnaujintas Pasvalio krašto muziejus lankytojus vilioja ekspozicijomis, kurios praturtina istorinėmis žiniomis apie Pasvalio kraštą.Pasvalio centre prie Lėvens ir Svalios santakos stovi mūrinė, turinti baroko ir istorizmo bruožų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Nuo upių santakos į ją kviečia užeiti vietinių tautodailininkų iš medžio išdrožtos angelų skulptūros.Su miestu ir jo vertybėmis supažindina Pasvalio meras Gintautas Gegužinskas, klebonas Albertas Kasperavičius, tautodailininkai Arūnas Grušas ir Stasys Motiejūnas, Pasvalio krašto muziejaus direktorė Vitutė Povilionienė bei muziejininkai Gita Rachmančiukienė ir Marius Skardžius.

Pasak istorikų, Viekšnių gyvenvietė buvusi jau XIII a. XVI a. istoriniuose šaltiniuose minimas Viekšnių miestelis ir dvaras, kurį valdė Sapiegų ir Gorskių giminės. Dešiniajame Ventos krante, sukant į Viekšnius, iš tolo matyti 1953 m. pastatyta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, kurią pašventino žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.Kaip ir kuo šiandien gyvena viekšniškiai? Kaip sutiko šventes? Po miestą vedžioja Klemas Inta, mintimis dalijasi seniūnas Karalius Kryžius, apie Aleksandro Griškevičiaus aviacijos muziejų pasakoja Audronė Stankuvienė, Viekšnių kultūros centre renginių koordinatorė Salomėja Krupovisuvienė rodo, kaip su miestelio gyventojais kuria šventinius floristikos darbus.

Pasak istorikų, Viekšnių gyvenvietė buvusi jau XIII a. XVI a. istoriniuose šaltiniuose minimas Viekšnių miestelis ir dvaras, kurį valdė Sapiegų ir Gorskių giminės. Dešiniajame Ventos krante, sukant į Viekšnius, iš tolo matyti 1953 m. pastatyta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, kurią pašventino žemaičių vyskupas Motiejus Valančius.Kaip ir kuo šiandien gyvena viekšniškiai? Kaip sutiko šventes? Po miestą vedžioja Klemas Inta, mintimis dalijasi seniūnas Karalius Kryžius, apie Aleksandro Griškevičiaus aviacijos muziejų pasakoja Audronė Stankuvienė, Viekšnių kultūros centre renginių koordinatorė Salomėja Krupovisuvienė rodo, kaip su miestelio gyventojais kuria šventinius floristikos darbus.

Kavarsko mieste trykšta Šv. Jono Krikštytojo šaltinis, vandeniu pripildantis šalia esantį 3 m gylio betoninį baseiną. Vanduo baseine net vasarą būna tik apie 6–8 laipsnius šilumos. Pasakojama, kad šaltinio vanduo grąžina jaunystę. Kaip yra tikrovėje?Keliausime į Kavarską. Aplankysime Šventosios upės užtvanką, mažąją Kavarsko hidroelektrinę, lankysimės Pienionių dvare, paskanausime kulinarinio paveldo – Kavarsko koldūnų. Po miestą ir jo apylinkes vedžios ir pasakos Kavarsko seniūnas Algirdas Gansiniauskas, apie Pienionių dvarą – savininkė Birutė Venckienė. Taip pat apie kultūrinį, istorinį paveldą pasikalbėsime su pakeliui sutiktais Kavarsko miesto gyventojais.

Kavarsko mieste trykšta Šv. Jono Krikštytojo šaltinis, vandeniu pripildantis šalia esantį 3 m gylio betoninį baseiną. Vanduo baseine net vasarą būna tik apie 6–8 laipsnius šilumos. Pasakojama, kad šaltinio vanduo grąžina jaunystę. Kaip yra tikrovėje?Keliausime į Kavarską. Aplankysime Šventosios upės užtvanką, mažąją Kavarsko hidroelektrinę, lankysimės Pienionių dvare, paskanausime kulinarinio paveldo – Kavarsko koldūnų. Po miestą ir jo apylinkes vedžios ir pasakos Kavarsko seniūnas Algirdas Gansiniauskas, apie Pienionių dvarą – savininkė Birutė Venckienė. Taip pat apie kultūrinį, istorinį paveldą pasikalbėsime su pakeliui sutiktais Kavarsko miesto gyventojais.

Žemės atmintis turi būti išsaugota ateities kartoms. Todėl kasmet geologai organizuoja Geologinio paveldo dienas. Šį kartą lankytasi baltųjų smėlynų Anykščių krašte.Sustosime Kavarske prie Šv. Jono Krikštytojo šaltinio, apžiūrėsime Daumantų atodangą, pasižvalgysime po Anykščių kvarcinio smėlio karjerą, daugiau sužinosime apie Puntuko brolį, Pašventupio akmenį.Laidoje mintimis dalysis VU Gamtos mokslų fakulteto prof. Gediminas Motuza, Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Vidas Mikulėnas ir Alma Grigienė, Geologų sąjungos pirmininkė Rimantė Guobytė, Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja Gražina Skridlaitė, geologas doktorantas Simonas Saarmann, Anykščių regioninio parko ekologė Rasa Gražienė bei bendrovių generaliniai direktoriai: Eugenijus Andriejauskas („Anykščių kvarcas“) ir Dainius Michelevičius („Geobaltic“).

Žemės atmintis turi būti išsaugota ateities kartoms. Todėl kasmet geologai organizuoja Geologinio paveldo dienas. Šį kartą lankytasi baltųjų smėlynų Anykščių krašte.Sustosime Kavarske prie Šv. Jono Krikštytojo šaltinio, apžiūrėsime Daumantų atodangą, pasižvalgysime po Anykščių kvarcinio smėlio karjerą, daugiau sužinosime apie Puntuko brolį, Pašventupio akmenį.Laidoje mintimis dalysis VU Gamtos mokslų fakulteto prof. Gediminas Motuza, Lietuvos geologijos tarnybos specialistai Vidas Mikulėnas ir Alma Grigienė, Geologų sąjungos pirmininkė Rimantė Guobytė, Gamtos tyrimų centro vyr. mokslo darbuotoja Gražina Skridlaitė, geologas doktorantas Simonas Saarmann, Anykščių regioninio parko ekologė Rasa Gražienė bei bendrovių generaliniai direktoriai: Eugenijus Andriejauskas („Anykščių kvarcas“) ir Dainius Michelevičius („Geobaltic“).