Podcasts about jolanta jurk

Virtuvės šefas Artūras Rakauskas kasryt su savo mergyte, taip meiliai vadinamas motociklas Harley Davidson, per ausines klausydamas roko muzikos skrieja vaizdingu keliu palei Nemuną iš Kauno į Tubelių kaimą. Šakių kraštas vyrą traukia, būtent čia jis puikiai save realizuoja. Zyplių dvaro „Kuchmistrų“ restorane dirba virtuvės šefu, likusį laiką – pamėgtam popartui, tapybai.Išskirtiniais valgiais lepinęs Didžiosios Britanijos žvaigždes, A. Rakauskas pagaliau sparnus nuleido žemėje, iš kurios kyla lietuviškos kulinarinės šaknys: „Šiandien kurti patiekalus, ieškoti naujų skonių galima bet kurioje šalyje, problemų nėra. Tačiau susipažinti su senoviniais receptais ir juos pritaikyti šiandienos skoniams – iššūkis, lėmęs pasilikti Lietuvoje“Zyplių dvaro restorane „Kuchmistrai“ svečius aptarnauja Sandra Tarutytė ir jos brolis Erikas Tarutis. Sandra būsimoji informatikė, Erikas – savanoris Lietuvos kariuomenėje.Zyplių dvaro oficina – poilsio vieta neobarokinio stiliaus Zyplių dvare. Viešbučio vadovė Jolita Briedė gali ilgai pasakoti apie autentiškai įrengtus kambarius, dvarą supantį parką ir natūralią gamtą.Vyndariai Artūras ir Asta Ramaškevičiai šalia Zyplių dvaro restorano „Kuchmistrai“ puoselėja vynuogynus, veda edukacijas ir degustacijas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Gal dar nežinote, kur gyvena Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, Lietuvos heraldikos modernios mokyklos pradininkas Arvydas Každailis su žmona Regina Každailiene, herbinių vėliavų kūrėja? Gal dar neužsukote į Kraštiečių muziejų Zarasuose ir nematėte Šarūno Saukos ir Nomedos Saukienės tapybos darbų? Laida kaip tik Jums!A. Každailis su žmona Regina gyvena Senadvario kaime buvusioje Fausto Kiršos sodyboje, kurią atstatė ir puoselėja poeto atminimą bei palikimą. Senadvaris – vienkiemis šiauriniame Jūžinto ežero krante, už keleto kilometrų nuo Antalieptės į Vencavų pusę, kur tyvuliuoja Antalieptės marios. Mane lydėjo istorikai Ramūnas Keršys ir Šarūnas Subatavičius.Zarasų mieste užsukau į Kraštiečių muziejų, pasitiko vadovė Aleksandra Stadalienė. Ten netikėtai sutikau muzikos mokytoją Ingą Valaitienę ir dailės mokytoją Ingridą Budraitienę iš Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Prienų kraštas stebina tiek santūrumu, tiek pokštais, tiek netikėtumais.Prienų amatų centras vienija medžio drožėjus, kurie ne tik kuria, bet ir moko šio amato. Maža to, su Prienų skudurininke sukirto rankomis ir sujungė kūrybines jėgas. Radosi nauja edukacija „99 šaukštai ir vienas katilas“. Vieni drožia šaukštus, kiti verda grucę. Tautodailininkas, medžio drožėjas, skulptorius Algimantas Sakalauskas ir gidė, edukatorė Rūta Rūtė pasitinka svečius su šaukštu ir sriuba. Prienų amatų centre darbuojasi medžio drožėjai: Tomas Bagdonas ir Tomas Grybauskas.Kultūros paveldo departamentas šiais metais sertifikavo regioninį Justino Marcinkevičiaus kultūros kelią. Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė ir metodininkė Dalia Bredelienė pasakoja apie bibliotekoje įrengtą memorialinį Justino Marcinkevičiaus kambarį, kviečia pasivaikščioti po poetui skirtą medžio skulptūrų parką.Prienų svečiams netikėtas atradimas – miesto centre meno galerija „Jurgitos gintarai“ įkūrė tautodailininkė, gintarų meistrė ir kūrėja Jurgita Tamulionienė. Nauja kultūros erdvė tampa traukos vieta. Verslininkas Andrius Tamulionis padeda žmonai ir įgyvendina visus Jurgitos sumanymus. Jauni žmonės kupini idėjų, žada naujienų.Pasižvalgykime po Prienų kraštą, užsukime į Pociūnų aerodromą. Kauno parašiutininkų klubas kviečia atrasti naujų potyrių, išmėginti šuolius parašiutu. Amžius ribų neturi. Mintimis dalijasi Kauno parašiutų klubo vadovas Kęstutis Milišauskas, šuolių parašiutu instruktorė Greta Šutovaitė ir VDU ŽŪA prof. emeritas Vladas Vilimas, kuris pirmą kartą šuolį parašiutu atliko būdamas 95 m. Šiandien ir vėl ruošiasi naujiems šuoliams, didina aukštį. Žmona Pranciška moja ranka, neprieštarauja.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Rokiškio rajonas gali didžiuotis dar vienu kultūros paveldo objektu. Jūžintų seniūnijoje, Gačionių kaime, lankytojams duris atvėrė Gačionių dvaras.Gintaras ir Sigutė Balčiūnai neoklasicistinio stiliaus medinius rūmus statytus 1830 metais įsigijo iš grafų Rosenų šeimos palikuonių. Parkas, įstabi gamta, paveldas akimirksniu pakerėjo naujuosius šeimininkus. Šeima nusprendė ne tik apsigyventi, vasaroti restauruotame dvare, bet jį atverti svečiams bei lankytojams. Anot Gintaro ir Sigutės, būtų neteisinga tokį kultūros paveldą slėpti nuo Lietuvos dvarų gerbėjų.Gačionių dvare galima aplankyti ypatingai retų senovinių Ford T automobilių ekspoziciją, grožėtis Gačionių ežeru nuo pontoninio tilto, mišriame parke tarp senų liepų gerėtis mažąja architektūra, rotonda, koplyčia, tvenkiniais, senoviniu rožynu.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Zyplių dvaras – įdomus Lietuvos kultūros ir architektūros paveldas, glaudžiai susijęs su dvarininkų gyvenimu, istorinių permainų laikmečiu, šiandienos kultūriniais procesais. Zyplius rasime Šakių rajone. Šiandien tai kultūros, meno, amatų centras, pritaikytas kultūriniam turizmui. Tai, kad Zyplių dvaro ansamblyje įsikūręs restoranas Kuchmistrai ir viešbutis, skatina lankytojus ir turistus vis ilgiau pabūti dvare, neskubėti, pasivaikščioti po parką, daugiau sužinoti apie Zanavykiją, susipažinti su ekspozicijomis, dalyvauti edukacijose ar renginiuose.Šakių kultūros centro Lukšių padalinio vadovė Daiva Bukšnienė, kultūrinių renginių organizatorė Inesa Bagdanavičienė, dailininkas Andrius Janulaitis pristato veiklas, pažintines ekskursijas.Zanavykų muziejus kaupia, saugo ir skleidžia Zanavykijos paveldo vertybes. Mintimis dalijasi vyriausioji muziejaus rinkinių kuratorė Skaistė Višinskaitė-Kumštienė, etnografė Renata Kutkienė, kultūrinės veiklos kordinatorė Ieva Fridrikaitė ir edukatorė Aldona Plaušinienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Gaveikėnų kaimas Ignalinos rajone minimas nuo 1373 metų, o vandens malūnas – 19 amžiaus technikos statinys. Tautodailininkas Teofilis Patiejūnas iš medžio drožtais velniai išgražino sodybą. Vietiniai apipynė legendomis. Gaveikėnų vandens malūnas priklauso Vilniaus arkivyskupijai. Šiandien unikalioje gamtoje Kostas ir Edita Danilevičiai įkūrė svečių namus.Kelmės rajone visą vasarą vyksta Tytuvėnų festivalio koncertai. Ta proga Tytuvėnų piligrimų centro direktorė Sandra Sabaliauskienė ir gidė Rūta Krencienė kviečia aplankyti Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblį.Utenoje galima paragauti geros kavos ir paskanauti sveikų desertų. Iš Šiaurės Airijos atvykę Povilas ir Edita Jankauskai nusprendė, kad ir nedideliame Lietuvos mieste galima kurti mažus stebuklus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Zarasai įsikūrę ant kalvos virš septynių ežerų. Su gamta, kultūriniu ar Pirmojo pasaulinio karo paveldu galima susipažinti keliaujant pažintiniais maršrutais tiek sausuma, tiek vandeniu.Šį kartą renkamės vandenį! Po Zarasų ežeryną laivą plukdo ir pasakoja istorikas Ramūnas Keršys, su archeologiniais tyrinėjimų darbais, pažintiniu šventatakio taku supažindina istorikas ir archeologas Šarūnas Subatavičius. Abu darbuojasi Zarasų turizmo ir verslo informaciniame centre.Šuoliai į vandenį nuo tramplino Zarasaičio ežere! Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse į Zarasus suvažiuos sportininkai iš Lietuvos ir pasaulio. Jie surengs nematytą šou pasirodymą. Taip pat vyks edukacijos apie saugų elgesį vandenyje. Šio renginio idėjos autorius Ignas Barkauskas, daugkartinis Lietuvos šuolių į vandenį čempionas. Gabija Veronika Barkauskė, renginio Kings of Platform organizatorė. Žiūrovams kocertuos Lietuvos atlikėjai.Zarasaičio ežero paplūdimio kavinės Tramplinas savininkai Darius Kilbauskas ir Augustė Grinytė-Kilbauskienė dalijasi verslo pradžia.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Naujas nacionalinis kultūros kelias driekiasi nuo Kauno iki Jurbarko abipus Nemuno. Šį kartą apsilankysime Žemosios Panemunės ir Zyplių dvaruose, dailės galerijoje Tubelių kaime.Pamirštus Sapiegų dvaro rūmus iš griuvėsių naujam gyvenimui kelia nauji savininkai ir valdytojai, jauna šeima iš Kauno Vytautas ir Rasa Jakeliai.Zyplių dvaro antroje oficinoje dar vieną viešbutuką su nauja erdve, kurioje bus vizualizuojamos istorijos iš dvaro gyvenimo, žada verslininkas Arūnas Tarnauskas ir teisininkė, meno istorikė Lina Tarnauskienė.Šakių rajone, Tubelių kaime jau metus veikia dailės galerija, kuri priklauso tapytojui Vytautui Kaunui ir Linai Kaunei. Zanavykai džiaugiasi profesionaliu kultūriniu gyvenimu ir veiklomis provincijoje.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Truskavos miestelį, bažnyčią ir rekolekcijų namus puošia žinomų Lietuvoje menininkų darbai. Užžartų dvaro savininkai Jonas ir Barbora Truskauskai ant kalvelės pastatė šventovę ir vietovę pavadino Truskava, įkūrė parapiją. Toliau istoriją pasakoja gidė Edita Mongirdaitė, kraštotyrininkė Rimantė Šilkaitienė, Pavermenio seniūnaitis Albertas Šilkaitis, Truskavos rekolekcijų namų vienuolė Greta Ginevičiūtė ir vargonininkė Dalia Karalienė.Pavermenio gyvenvietė pavadinimą gavo nuo Vermenės upės. Seną istoriją mena didikų Brunovų dvaras, kaime veikia Truskavos krašto ir buities muziejus „Seklyčia“. Žmonės gyvena ir sugyvena, puoselėja senas tradicijas, vaišina razavais virtiniais, įsileidžia ir naujų vėjų... Pokalbio susirinko muziejaus įkūrėja Leonora Silevičienė, žolininkė Milda Tamulevičiūtė, Truskavos bendruomenės pirmininkė Ieva Šipelienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Tauragė – žaliausia savivaldybė Lietuvoje. Miestas kupinas istorinių pasakojimų ir atsiminimų, praeitis puikiai dera su nūdiena. Tauragės miesto gatvėmis pasivaikščiosime su gide Irina Sadauskiene.Keisti rožinius akinius į žalius kviečia Žaliojo regiono vadovė Gaiva Mačiulaitienė ir supažindina su edukacija apie vėjo energetiką.Persikelkime į Mažąją Lietuvą. Lauksargiai švenčia 360-imties metų gimtadienį. Tauragės krašto muziejaus Santaka ekskursijų vadovė-gidė Jovita Zubaitė – vietinė. Istorikė pasakoja apie gimtąjį miestelį ir su Lauksargių seniūnu Mindaugu Giaču kviečia pavažiuoti iki Kairėnų malūno, stovinčio tarp vėjo jėgainių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ne tik Maironis žavėjosi Medvėgaliu, Žemaitijos kalvų karaliumi, kurio archeologinį ansamblį sudaro net 7 kalvos. Žavėjosi ir kryžiuočiai šio kalno grožiu ir didybe. Apie ką kalbėjome kalno viršūnėje? Sužinosite laidoje. Karūžiškės dvaro savininkas Antanas Ivinskis ir prigimtinės žemdirbystės bei raitininkystės tradicijų puoselėtojas Marijus Čekavičius, du žemaičiai, diskutuos dėl vietovardžių, aplankysime Medvėgalio atšlaitėje Karūžiškių dvaro kapines, partizanų žeminę – Vlado Montvydo-Žemaičio vadavietę ir perskaitysime akmenyje iškaltus jaunos partizanės Irenos Petkutės-Neringos žodžius – ATIDUOK TĖVYNEI, KĄ PRIVALAITremtinės, tautos kančių metraštininkės Dalios Grinkevičiūtės namas-muziejus duris atvėrė Laukuvoje. Kultūrinės veiklos vadybininkė Elena Jankauskienė.Vytogalos kaime, Šilalės krašte, atstatytoje troboje ir klėtelėje įkurtas lakūno Stasio Girėno gimtinės muziejus. Kaip iš varganos lūšnos išėjusiam jaunuoliui pavyko „prasimušti į žmones“ Amerikoje? Mintimis dalijasi muziejininkė Lina Gudeliūnienė.Marijus Čekavičius nuo Kražių, Skurzdelynės vienkiemyje, puoselėja prigimtinę žemdirbystę, tęsia raitininkystės tradicijas. Su žemaitukais ir raiteliais žada pasiekti Vilnių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kam patinka miesteliai ir jų praeitis – Šėta kaip tik Jums!Audronė Pečiulytė, istorijos mokytoja, Šėtos gimnazijoje su moksleiviais puoselėja mokyklos muziejų, kuriame gausu medžiagos ir apie miestelio istoriją. Šėta istoriniuose šaltiniuose minima nuo 14 a. Po miestelį ir jo apylinkes keliaujame su A. Pečiulyte.Tytuvėnų regioninio parko lankytojų centre naujovė – interaktyvus žemėlapis. Visiems galima susipažinti su lankomais paveldo objektais, pažintiniais takais ir kitomis vietomis. Aprašymas, nuotraukos ir garso įrašai pateikiami lietuvių, latvių ir anglų kalbomis. Tytuvėnų regioninio parko grupės patarėjas Vytautas Stonys.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Palūšę, vienos gatvės kaimą, galima pervažiuoti per 40 sekundžių. Tačiau turistams, svečiams iš Lietuvos ir užsienio tikrai turi ką pasiūlyti, kuo nustebinti. Vietos bendruomenė – stipri ir aktyvi, kaime dera tradicijos ir inovacijos, supa kerinti gamta ir gausa paslaugų.Apie Palūšę – Ieva Šimkutė iš Ignalinos rajono turizmo informacinio centro, Aukštaitijos nacionalinio parko lankytojų centro darbuotojai Sigutė Mudinienė, Giedrė Šukytė, Linas Stanaitis, sodų iš augalų kūrėja Inga Šidlauskienė, turistinės kultūrinės erdvės „Žvejo krantas“ vadovas Linas Perveneckas, tarptautinio festivalio „Water Music Lietuva“ vienas iš organizatorių Justinas Stanislovaitis ir „Aukštaitijos laivai“ savininkas Rimvydas Grušnius.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Molėtų kraštas žada smagią ir turiningą vasarą. Vilioja molitu – Molėtų valiuta, kuri radosi nuo vieno pono, išmėčiusio pinigėlių maišą po ežerus, miškus ir žvaigždžių takus.„Nuo zacirkos iki lydekos. Tradiciniai Molėtų krašto patiekalai“. Knygos autorė Anželika Laužikienė rašo, kad receptus rinko iš senųjų gaspadinių pasakojimų ir etnografinės medžiagos. Tai ne tik tradicinis lietuviškas gastronominis paveldas, bet ir žydų bei Molėtų rajone nuo seno gyvenančių sentikių bendruomenės virtuvės patiekalai. Anželika kviečia į beigelių kepimo edukaciją. Molėtų krašto tradicinių amatų centras Mindūnuose.Daiva Kulienė, Molėtų turizmo ir informacijos centro direktorė, prabyla tarmiškai ir pasakoja apie Molėtų pradžią bei šiandieną.Molėtų viešbučio savininkas Stasys Vytas prisiekęs molėtiškis. Į svetimus kraštus važiuoja pasižmonėti, bet niekur geriau neranda...Netoli Videniškių yra Duobužių kaimas, kuriame sodybą puoselėja matematikas Ričardas Kudžma. Labai netikėta, bet matematikai tikri romantikai! Ričardas medituoja ant suolelio prie rožių, žengdamas per slenkstį ranka braukia diemedžio šakelę, mokosi naujų kalbų ir kuria... Kuria matematinius ženklus iš akmenų. Siekia, kad sodyba patektų į Molėtų krašto turizmo žemėlapį.Naktis Molėtuose po žvaigždėtu dangumi! Astronomas, edukatorius Saulius Lovčikas turi teleskopą, važinėja po Lietuvą ir pasakoja apie žvaigždes.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Anykščiai pasiruošę naujam turizmo sezonui – keliausime ir atrasime lėtai, derinsime poilsį ir darbą!„Keliauk Lietuvoje“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jolanta Masiulienė.Anykščių turizmo klasteris po vienu stogu subūrė amatininkus, kulinarus, muziejininkus. Radosi erdvė be darbo gyventi negalintiems „poilsiautojams“. Viskas tinka ir dera vienoje erdvėje.Apie kūrybines veiklas mintimis dalijasi Jausmų muziejaus įkūrėjai Monika ir Justas Tekučiai bei Lina Timukaitė.Karvelių namai – ypatinga vieta, kurią pamėgo mecosopranai. Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio– Žukausko memorialinio muziejaus krašto istorijos skyriaus vedėjas Tautvydas Kontrimavičius primena Karvelių šeimos istoriją.Tautodailininkai Kazys ir Ligita Morkūnai, pynėjai iš vytelių, kviečia užsukti į Pintinių muziejų.Desertų kūrėja bei kepėja Ingrida Matiukaitė Lisauskė gamina su meile ir dalijasi atradimais.Darbostogos! Pasirodo – darbą galima derinti su poilsiu. Apie galimybes kalba Anykščių naujų vėjų bendruomenės pirmininkė Irma Smalskienė.Aukštaitijos siaurukui – 125 metai! Darius Liutikas, Aukštaitijos siaurojo geležinkelio direktorius, kviečia pavažiuoti iki Anykščių menų inkubatoriaus. Menostogos – naujai užgimusi veikla. Plačiau – Anykščių menų inkubatoriaus direktorė Daiva Perevičienė, keramikė Ramūnė Pranckevičiūtė ir menininkė Ida Grigonė.Ir dar apie vieną atradimą Mačionių kaime. Šveicarų pora taip pamilo Anykščių kraštą, kad nusprendė apsigyventi ir ant Rubikių ežero kranto pastatė viešbutį su restoranu „Palaima“. Gyvenimu džiaugiasi ne tik šeimininkai, bet ir darbuotojai. Restorano vadovė Milena Jurkėnaitė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Molėtų kraštui šie metai ypatingi. Po 600 metų į Lietuvą grįžta palaimintojo Mykolo Giedraičio relikvijos.Videniškių šv. Lauryno bažnyčioje mintimis apie piligriminę kelionę nuo Giedraičių iki Videniškių dalijasi Molėtų dekanas, monsinjoras Kęstutis Kazlauskas. Videniškių vienuolyno muziejuje naujas ekspozicijas pristato muziejininkė Kristina Degutienė, edukatorė Esmiralda Žalalienė supažindina su natūralių smilkalų gamybos edukacija.Giedraičių Antano Jaroševičiaus gimnazijos istorijos mokytoja, Giedraičių krašto muziejaus vadovė Donata Vertinskienė renka medžiagą apie miestelio istoriją, žmones.Ilgametė Prano Gudyno restauravimo centro molbertinės tapybos restauratorė Teresė Blažiūnienė grįžo į gimtuosius namus ir rūpinasi šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia bei palaimintojo Mykolo Giedraičio atminimu.Giedraičiai šiandien – seniūnas Vilius Nalivaika.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kodėl žygeiviams būtų įdomu keliauti po Stulgių apylinkes, kurios siekia LDK laikus?Gerą dieną Stulgių neogotikinio stiliaus raudonplytė bažnyčia, primenanti tvirtovę, matosi nuo Kryžkalnio. Apie nedidelę ir varganą parapiją 1847 metais kunigas Motiejus Valančius rašė: „Klebonija nieko naudos, vos gali kunigu išmisti“. Sudegus medinei bažnyčiai, tuometinis klebonas kunigas Antanas Skinderis su parapijiečiais pastatė naują mūrinę šventovę.Stulgių kapinėse ilsisi Lietuvai nusipelnę žmonės.Kryžkalnio obelisko prototipas – Desiukiškių kalavijas.Po Kražių kraštą, Stulgių apylinkes, keliauti kviečia Keliautojo žinynų autoriai ir leidėjai Vytenis Almonaitis ir Junona Almonaitienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šie metai Lietuvoje oficialiai paskelbti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus ir Baroko literatūros metais.Jėzuito, profesoriaus, retorikos teoretiko, bene žymiausio lotyniškai rašiusio Lietuvos baroko epochos poeto veikla glaudžiai siejasi su LDK, ypač Vilniumi ir Kražiais, kurių kraštovaizdį poetas užfiksavo savo kūryboje.Su mokslininkais, Keliautojo žinyno sudarytojais, Vyteniu ir Junona Almonaičiais lankysimės Kražiuose ir apylinkėse. Užsuksime į Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus Kražių kultūros centrą, susipažinsime su direktore Lina Mikalajūnaite.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Aplink Tauragę spiečiasi darbštūs, kūrybingi ir racionalūs svajokliai.Kęstutis Plyskaitis kaldintomis skulptūromis gražina Tauragę ir kraštą. Skalsaus pokalbio užsukime į kalvio dirbtuvę. Apie ką? Meninė kalvystė. Mokymai – šaudymas pistoletu. Savanoriška parama Ukrainos frontui.Vakar vadovas mažmeninėje prekybos įmonėje, šiandien – kvapų kūrėjas ir ne tik... Alius Verumbickas išleido poezijos rinkinį.Norvegiška patirtis perkelta į Eičius? Vidury girios šaknis įleido Eičių bendruomenės Karšuva pirmininkas Simas Gaidelionis su žmona Ieva. Žygeiviams Eičių kaimas tikras atradimas! Jame prasideda Simo kuriamos trasos po Karšuvos girią. Kas mėgsta iššūkius, miške gali apsigyventi kupole. Ieva tikra svajoklė! Susapnavo, kad Eičių vandens bokšte įkurs viešbutį.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaip galvojate, ar įmanoma susipažinti su Taurage, pasivaikščiojus nuo pilies iki Jūros? Pabandom?Apie tauragę galvoti galime įvairiai, tačiau vietiniai ją pažįstą geriau ir taškas.Siūlau – Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorės pavaduotojas Darius Kinulis, istorikas iki kaulų smegenų.Tauragės rajono savivaldybės Garbės pilietė Albina Senkuvienė, Tauragės senjorų trečiojo amžiaus universiteto pirmininkė.Eglė Arlauskienė į miestą atvežė naują futbolo versiją – futbolas vaikščiojant.Kaip be istorijų pasakotojos gidės Irinos Sadauskienės perprasti Tauragę?Na ir sutikti kultūros puoselėtojai – Tauragė liaudies teatro režisierė Genovaitė Urmonaitė ir fotografas, Adakavo socialinių paslaugų namų judesio teatro režisierius Sigitas Kancevyčius.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Senojoje Varėnoje gimė ir buvo pakrikštytas lietuvių tautos genijus, kompozitorius ir dailininkas M. K. Čiurlionis. Būtent nuo Senosios Varėnos bažnyčios prasideda nacionalinis Čiurlionio kelias, skirtas 150-osioms gimimo metinėms.Klebono kunigo Pranciškaus Čivilio rūpesčiu Senojoje Varėnoje atgimimo metais pradėta statyti nauja šventovė, iš kurios šiandien sklinda Čiurlionio šviesa. Dvasininkas taip pat puoselėja Akmens ir Babriškių bažnyčias.Apie M. K. Čiurlionio gimimo vietą, krikštą ir Čiurlionio kelią pasakoja Regina Svirskienė, M. K. Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyriaus narė.Istorikas Eugenijus Peikštenis supažindina su Senosios Varėnos istorija, kunigo Aloyzo Giaro, krikštijusį Čiurlionį, palaidojimo vieta.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Gyventi, kurti, dirbti, auginti vaikus – Varėna tinkamiausia vieta“, – sako akordeono meistras, pedagogas, muzikos festivalio „Vasaros sonata“ sumanytojas ir rengėjas Nerijus Bakula. Jam pritaria žmona, Varėnos J. Čiurlionienės meno mokyklos direktorė Renata Bakulienė, ir kviečia susitikti su dzūkais, apsilankyti Dainavos krašte.Valkininkai – urbanistikos paminklas. Danutė Blažulionienė, Valkininkų bendruomenės pirmininkė, kviečia susipažinti su miesteliu.Amatų ir sūrio ieškokime etnokultūriniame gatviniame Dargužių kaime. Sigita Švedė, Dargužių amatų centro vadovė, svečiams iš Lietuvos ir užsienio pristato tautodailininkų bei profesionalių menininkų darbus, parodas, kviečia į edukacijas ir renginius.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Anot tautodailininko Stanislovo Kovėros, akmeninės skulptūros Kuršėnų puodžiams atminti autoriaus, Kuršėnai yra ne tik puodžių sostinė, bet ir jų lopšys, išugdęs daugybę garsių puodžių ir menininkų. Puodžiai – Kuršėnų kodas, pagal kurį miestas atpažįstamas visoje Lietuvoje.Po Kuršėnus pasivaikščiokime su gide Simona Sidabriene ir keramike Alina Milašauskiene.Vertelių keramikos studija-muziejus. Su trijų kartų unikalia keramikos ekspozicija ir dirbtuvėmis supažindina tautodailininkas, aštuntasis Lietuvos puodžių karalius Vidmantas Vertelis ir žmona Aldona.Tautodailininko Raimondo Baškio „Medinukų muziejus“Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiaulių rajono didžiausias miestas Kuršėnai nuo seno puoselėja keramikos tradicijas. Ten gyvena ir kuria tikri puodžių karaliai.Kuršėnų dvaro sodybos bei miesto istorija pristatoma per edukacijas, išraizgytus maršrutus po Kuršėnų kraštą, ekskursijas mieste.Kuršėnų dvaro rūmuose veikia muziejus, sodyboje įsikūręs Šiaulių rajono savivaldybės etninės kultūros ir tradicinių amatų centras. Jame profesionalūs keramikos meistrai atskleidžia puodų žiedimo paslaptis, puoselėja krašto tradicijas, papročius, gaivina ir saugo tradicinius amatus.Smagiai leiskime laiką su Lina Šukiene, Simona Sidabriene, septintuoju puodžių karaliumi Algimantu Tamašausku, keramike Alina Milašiene, dainuojamosios poezijos šeimos duetu Gitana ir Giedriumi Morkiais.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kodėl verta aplankyti Naisius, kaimą, kuriame norisi gyventi?Atsakyti gali tik vietiniai: gidė konsultantė Irma Kvedarienė, Šiaulių rajono literatūros muziejaus, kuriame įrengta poeto Zigmo Gėlės literatūrinė ekspozicija, edukatorė Rita Žukauskienė ir dešimtasis Puodžių karalius Mindaugas Turolevičius.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Liubavo, Šumsko ir Maišiagalos dvarai.Didžiulę pagarbą ir nuostabą kelia šiandienos dvarininkai, naujam gyvenimui prikėlę dvarų sodybas.Europos parko įkūrėjas ir Liubavo dvaro sodybos valdytojas skulptorius Gintaras Karosas, Šumsko Laukininkų dvaro savininkas teatro aktorius ir režisierius Ramūnas Abukevičius, Maišiagalos Houvaltų dvaro tradicinių amatų vedėja Jolanta Lapinskaja, Kunigo Prelato Juzefo Obrembskio muziejaus darbuotoja Valerija Adomaitis, Grafo dvaro kavinės savininkė Vanda Vejalis su anūku Lukaš Brasiun.Archeologas prof. Aleksiejus Luchtanas mintimis dalijasi apie dvarų reikšmę Lietuvos kultūriniame gyvenime.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvos regionai pasiruošę naujam turizmo sezonui. Darbštūs ir kūrybingi darbuotojai siūlo gausybę maršrutų, sutvarkė pažintinius takus, prigalvojo edukacijų ir degustacijų, pramogų vaikams ir suaugusiems, naujų potyrių ieškotojams.Į regionų viliotinį kviečia Druskininkai, Kėdainiai, Šiauliai, Lazdijai, Jonava, Prienai, Zarasai, sodybų šeimininkai ir geologai.Aušra Česnulevičienė, Rimantas Žirgulis ir Žydronė Smulskienė, Rūta Stankuvienė, Vida Mickevičienė, Virginija Šiukščienė ir Aleksandras Lifanovas, Eglė Kubilienė, Vijolė Šadauskienė, Ieva Šalčiuvienė ir Raimondas Puišys, Ramūnas Keršys bei Jonas Šečkus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Tik Mažojoje Lietuvoje vis dar rūsena šišioniškių tarmė, kurią puoselėja Pamario kraštą mylintys ir gerbiantys vietiniai, lietuvininkų palikuonys. Virginija Asnauskienė iš Drevernos, folkloro grupės „Žvejytės“ vadovė, išmoko ir toliau mokosi kalbėti šišioniškai, rūpinasi Mažosios Lietuvos tradicijų tęstinumu, ugdo jaunąją kartą.Ne veltui Dreverna šiais metais tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Laivadirbio Jono Gižo etnografinėje sodyboje įsikūrė Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro filialas, Gargždų krašto muziejaus filialas bei Pamario krašto klasteris.Mintimis dalijasi Daiva Buivydienė, Agnė Avyžienė, Agnė Kiupelienė, Edgaras Gudas, Adomas Milukas, Agnė Višinskaitė-Milukienė ir Donelaičio draugijos vadovas Jonas Skamaračius.Veiviržėnuose įkurtas Klaipėdos rajono amatų centras kviečia į edukacijas. Tautodailininkės moko megzti ant grėblio, pinti iš vytelių, gaminti lėles, kepti duoną ir kitų malonių dalykų. Taip pat įdomi ir miestelio istorija. Amatų centro vadovė Valė Krauleidienė, tautodailininkės Aurelė Pociuvienė, Jūratė Kadilė ir Valdonė Karaliūnienė.Laima Dockevičienė, Rietavo turizmo ir verslo centro direktorė, apsilankyti Žemaitijoje vilioja inovacijomis, technologijomis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

ADVENTUR turizmo parodoje vėtrungės jau išdalytos, prasideda geras laikas keliauti po Lietuvą. Turizmo informacijos centrai, dvaro sodybos, muziejai, o ir pavieniai turizmo puoselėtojai kviečia į žygius, piligrimines keliones, edukacijas, įvairius renginius, ekskursijas ir etc.Kelionių atradimų ambasadoriumi tapęs Merkinės fabrikas yra ne tik gastronominių patirčių vietą, bet ir kultūrinių atradimų. Mintimis dalijasi Vytaras ir Laisvė Radzevičiai bei Merkinės krašto muziejaus direktorius Žygimantas Buržinskas.Neseniai po renovacijos duris atvėrusią Biržuvėnų dvaro sodybą jau spėjo pamėgti vietos turistai. Žemaitijos turizmo informacijos centras įkurdino Meno ir edukacijų centrą su dvaro valdytojų Gorskių ekspozicija, naujas erdves atvėrė edukacijoms, pasiūlė poilsį piligrimams, parodas, muzikinius vakarus, teatralizuotas ekskursijas, degustacijas. Žemaitijos turizmo centro direktorius Egidijus Vaškelevičius, Biržuvėnų dvaro sodybos administratorė Ingrida Šilgalytė ir Žemaičių muziejaus „Alka“ parodų ir ekspozicijų kuratorė Monika Sudintaitė.Šakiai – poniškų dvarų kraštas, laukia lankytojų. Šakių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daiva Paliukaitienė.Kuo šį sezoną pradžiugins šiaurės rytų Lietuva? Naujienas pristato Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Lidija Vasiliauskienė, Palėvenės bendruomenės pirmininkė Laimutė Juknevičienė, Antašavos klebonijos administratorės Vilma Talačkienė ir Asta Čemerienė bei Antašavos miestelio bendruomenės pirmininkė Neringa Čemerienė.Aušra Gudgalienė, Rokiškio krašto muziejaus direktorė ir Ingrida Kujelė, Rokiškio turizmo informacijos centro turizmo vadybininkė džiaugiasi naujais sumanymais.Vinetu kaime – gyvosios indėnų istorijos muziejuje po atviru dangumi, puoselėjamos Šiaurės Amerikos indėnų tradicijos. Netikėtą sumanymą netoli Klaipėdos įgyvendino Mindaugo Timinskio šeima. Apie aistrą indėnų kultūrai mintimis dalijasi Mindaugas ir sūnus Deividas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Tie, kurie keliaujate pajūriu, nuorodą į Darbėnus pastebėjote. Nedideliame Kretingos rajono miestelyje susikūrė stipri bendruomenė, kuria didžiuojasi Darbėnų seniūnas Alvydas Poškys.Darbėnuose liaudies amatų bei tautodailės kolekcininkai Daiva ir Artūras Dudėnai antrame gyvenamojo namo aukšte įkūrė muziejų-amatų centrą „Tekstilės kelias“. Pirmame – kavinę „Spilgutė“ ir biblioteką. Darbėnuose puoselėti paveldą, suktis virtuvėje ir priimti svečius padeda dukra Beatričė.Juliaus Reinikio šeima Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, Sausdravų kaime įkūrė Baltų mitologijos parką. Tokiu būdu įprasmino vietą ir jai suteikė kultūrinę vertę. Su Baltų gidu Juliumi Reinikiu galima pasivaikščioti po mišką, susipažinti su baltų dievybėmis ir daugiau sužinoti apie baltiškąją pasaulėžiūrą bei pasaulėvoką.Kalniaus sodyboje Barkeliuose atsipūsti nuo miesto šurmulio ir netradiciškai pailsėti suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos ir ne tik. Gabrielė Kalnė pasakoja apie šeimos idėją svečiams suteikti kuo retesnių patirčių.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Jei norite iš šiaudų ir molio pasistatyti miške namą – užsukite į Kardokus ir paklausinėkite Rolando bei Aušros Augučių šeimos, kur ir kaip geriausiai tai daryti.Reti mineralai miške? Akivaizdu, kad kristalai bet kur nesimėto, tačiau tik ne Kristalų parke, Judrarūdės kaime, įkurtame būtent Višakio Rūdos miškuose, netoli Kazlų Rūdos. Šeimininkai Arvydas ir Aušra Auškeliai stebina savo veiklomis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiauliai didžiuojasi ne tik tarpukario architektūra, tapusia miesto identiteto dalimi, verte, vizitine kortele, bet ir gatvės menu, persipinusiu su istoriniu ir kultūriniu paveldu.Pasivaikščiokime po vieną seniausių bulvarų Europoje su Šiaulių dailės galerijos direktore Ernesta Šimkiene ir menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu. Paklausykime menininkų Pijaus Čeikausko, Staselės Jakunskaitės ir Gabijos Korsakaitės minčių.Šiaulių turizmo informacijos centras padalytas į dvi dalis. Vienoje užsukti kviečia Baltų pažinimo centras „Baltų kelias“, kitoje – specialistų parengtos ekskursijos, edukacijos. Apie veiklas informacija dalijasi Turizmo vadybininkai Asta Sipavičienė ir Arvydas Valentėlis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Aukštaitijos sostinėje kultūros ir meno gerbėjams duris atvėrė kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“. Kasdien kviečia dailės, tekstilės dizaino, taikomojo teatro, garso ir vaizdo, alternatyviosios fotografijos studijos, parodų erdvė, bendruomenės renginiai, meno rezidencijos.Kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ vadovė Gita Laurinavičiūtė, meno vadovė Ugnė, Balčiūnaitė bei studijų kuratoriai: garso ir vaizdo – Laurynas Valkiūnas, tekstilės dizaino – Inga Jurkevičiūtė, taikomojo teatro – Irmantas Pilis, fotografijos – Paulius Vepštas.Panevėžio pramonės įmonių stogus pavertę koncertinėmis erdvėmis projekto iniciatoriai Žygimantas Kriščiūnas, Marija Petraitytė, Martynas Kazlauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Seni nauji metai su geležies ir ragų krašto žmonėmis! Kazlų Rūda.Būdos kaimo bendruomenės moterys jau 200 m. puoselėja kulinarinio paveldo tradiciją – kropelius, rūpinasi Būdos krašto muziejumi, kaupia ir saugo žmonių padovanotus daiktus bei istorijas. Būdos kaimo bendruomenės pirmininkė Zita Šilnauskienė, Eglė Kančienė, Irena Juodsnukienė, Ona Danielienė ir Būdos krašto muziejaus vadovė Vida Bagdonienė kviečia užsukti į Būdos kultūros namus.Kam patinka laiką leisti su naminiais gyvūnais, fotosesijos – Ąžuolų vila Ąžuolų Būdos kaime kaip tik Jums! Laimingais naminiais gyvūnais atsidžiaugti negali šeimininkė Eglė Jurkšienė, fotografai Deividas ir Lina Kaniai bei Rimantas ir Jolanta Juknevičiai.Iš Kalifornijos tiesiai į Kazlų Rūdos miškus. Jolanta Vizbaras su šeima apsigyveno Bartininkų kaime, įkūrė duonos ir amatų namus Bartininkų Stopukas ir giliai į žemę įleido šaknis.Po Kazlų Rūdos kraštą keliaujame su turizmo specialiste Domininka Živeliene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Griškabūdis, nedidelis miestelis prie Novos upės, radosi sengirės vietoje, kurioje apsigyveno pirmieji girių kirtėjai, pasistatę būdas medienai krauti, degutui virti ir gyventi.Griškabūdžio miestelis – urbanistikos paminklas. Vertas lankytojų unikalus Lietuvos medinės architektūros pavyzdys, vienintelė Lietuvoje aštuonkampė bažnyčia.Daugiau pasakoja, gieda ir groja klebonas kun. Vytautas Mazirskas ir dailės mokytoja, gidė Rimutė Amonienė.Višakio Rūda, saugomas gatvinis ir kupetinis etnografinis kaimas, šiais metais tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine ir su trenksmu bei naujais sumanymais palydėjo senus metus. Mintimis dalijasi Višakio Rūdos bendruomenės narė Birutė Kerušauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

2024-ieji Aukštaitijos sostinės proveržio metai. Panevėžys rado būda, kaip įsitvirtinti ne tik Lietuvos, bet ir Europos meno gerbėjų žemėlapyje. Raktas į sėkmę – unikali pramonės, meno, kultūros ir turizmo jungtis. Vizitinė miesto kortelė – šiuolaikinio meno centras STASYS MUSEUM. Pasaulis žino Stasį. Pasaulis žinos apie Panevėžį.„Parodų tinklelio sudarymą diktuoja Stasio Eidrigevičiaus kodas: paprastumas, logika, fantazija“, – mintimis dalijasi direktorė Vaida Andrijauskaitė bei socialinių tinklų ir komunikacijos koordinatorius Gabrielius Grašys.Laidoje parodas „ICON-O-Stasys“ ir austrų menininko „Hermann Nitsch. Gesamtkunstwerk“ pristato ekspozicijų techninis vadovas Tomas Styra ir edukatorė, gidė Veronika Kaminskaitė. Vyriausiasis rinkinių kuratorius Arūnas Astramskas supažindina su kūrinių saugykla. BLUE GASTRO gastronominių projektų organizatorė Miglė Gruzdenė pasakoja apie šiuolaikinę gastronomijos kultūrą bei jos istorija per maisto ir meno jungtį.Šiuolaikinio meno centre STASYS MUSEUM įsikūrė ir Panevėžio plėtros agentūra Panevėžys Now bei turizmo informacijos centras. Lankytojams be parodų siūlomos teatralizuotos pramoginės ekskursijos po pramoninį miestą. Panevėžiečiai didžiuojasi šiuolaikine miesto pramone ir nepamiršta senosios. Ekskursijos fragmentus pristato Panevėžio plėtros agentūros Panevėžys Now vyriausioji turizmo projektų vadovė Vilanda Reikalienė ir Panevėžio teatro MENAS aktorius Irmantas Pilis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaip užbaigsime senus metus ir pasitiksime naujus? Vieniems laukimas amžinas stresas arba džiugus šurmulys, kitiems – tylus adventas.Kretinga laukia svečių visų metų laikais, ypač žiemą. Penki veikiantys vienuolynai, bažnyčios, senosios kapinės – sakralus paveldas liudija didingą krašto istoriją.Kretingos dvaro saldaininė. Algimantė Kubilinskaitė ir Donata Žiliūtė – karamelinių saldainių ir kavos fėjos. Mažeikių pradinių klasių mokytojos Rositos Sereikienės ir vaikų įspūdžiai po edukacijos saldaininėje.Kretingos gidė Diana Jomantaitė-Jonaitienė pristato miesto istoriją, žmones.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Sveiki atvykę į geležies ir ragų kraštą – Kazlų Rūdą!Domininka Živelienė, Kazlų Rūdos turizmo ir verslo informacijos centro turizmo specialistė supažindina su krašto istorija, turistų pamėgtomis vietomis.Kazlų Rūdos gyventojai išsirinko mišku alsuojantį miesto kvapą, kurį sudaro pušys, kadagiai, žemuogės, pakalnutės, baravykai ir kiti natūralūs kvapai. Kvapą pagal gyventojų pageidavimus sukūrė parfumerė ir botaninių kvapų kūrėja Eglė Jonaitytė. Balsavime dalyvavo ir Kazlų Rūdos verslininkų klubo prezidentė Lina Brusokienė.Istoriniame Kazlų Rūdos geležinkelio pastate Perono barą atidarė iš Vilniaus į gimtąjį miestą su šeima grįžęs verslininkas Edvardas Čyvas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Arti toli. Vieniems Vilniaus rajonas ranka pasiekiamas, kitiems – tolimas Lietuvos kraštas. Mūsų akiplotyje – Buivydžiai, Pričiūnai ir Sužionys.Buivydžiai – pasienio su Baltarusija miestelis. Šv. Jurgio bažnyčios ir šv. Florijono koplyčios architektūros ansamblį saugo valstybė. Pričiūnų kaime šv. Ignoto koplyčia mena Angelų seserų kongregacijos vienuolę stigmatikę Vandą Boniševską. Per laukus skaidrią dieną matosi rūkstantys Astravo atominės elektrinės kaminai. Mėgstama motociklininkų ir žvejų vieta – vietinių vadinamas beždžionių tiltas per Nerį. Apie kraštą pasakoja ir mintimis dalijasi Buivydžių seniūnijos seniūnas Darjuš Mikulevič, Buivydžių bendruomenės pirmininkė Danuta Korkus, Vilniaus r. Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos socialinė pedagogė ir tikybos mokytoja Olga Butkevič bei pardavėja Irena Masoit.Kažkas sugalvojo, kad rogutes reikia ruošti vasarą, o baidares žiemą! Tokiu ritmu gyvena Sužionių bendruomenės pirmininkas Vladislav Maliuk. Žiemą tampa Kalėdų seneliu ir kaimo vaikams išvežioja dovanėles. Vasarą siūlo vandens pramogas. Šeimai priklauso Asvejos baidarių centras.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ką veikti Kuliuose? Kultūrą virti! Linksmai nuteikia Raimonda Masalskienė, Agnė Alčauskienė, Inga Blėdienė ir kviečia į svečius!Norite lengvo pasaulio Eivyduose? Teks susipažinti su tinklaraštininkais Marijumi Eidiečiu ir Inga Reifone.Po Plungės kraštą keliaujame su Lina Liūniene.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Žemaitijoje yra miestelis turtingas pavadinimų: Naujoji Jeruzalė, Žemaičių Kalvarija, Varduva. Nors istoriniuose šaltiniuose vietovė pirmą kartą minima kaip Gardai.Žemaičių Kalvarija – Žemaitijos širdis. Per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus plūsta tūkstančiai maldininkų iš visos Lietuvos. Čia prasidėjo Kristaus kančios kelio istorija, čia gimė poetas Vytautas Mačernis, čia radosi Pasaulio Tautų Teisuolių gatvė.Seną ir įdomią Žemaičių Kalvarijos istoriją pasakoja bendruomenės „Gardai“ pirmininkas Bronius Kleinauskas, mokytojas, Poeto Vytauto Mačernio muziejaus gidas, ekskursijų vadovas.Šateikių kaimas įsikūręs tarp Plungės ir Salantų. Dalis Šateikių dvaro pastatų, parko ir šv. Morkaus bažnyčia – architektūros paminklai – visada traukė lankytojus. Prieš 115 metų bažnyčioje tuokėsi M. K. Čiurlionis ir rašytoja Sofija Kymantaitė.Šateikių bibliotekininkė Margarita Gedvilienė yra kaimo liktarna, šviesuolė. Šateikių kultūros centre organizuoja renginius, vadovauja dramos kolektyvui, režisuoja, rašo scenarijus ir veda ekskursijas.Po Žemaitiją keliaujame su Lina Liūniene, kuriai gerai žinoma kiekviena Plungės krašto kertelė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Rūta Rūtė kuria autorines ekskursijas suaugusiems, edukacijas ir personažus, kurie pasakoja apie Prienus ir kitas istorijas.„Prienai keičiasi...“ – tikina prieš 25 m. Vilnių į Prienus iškeitęs Vaclovas Sinkevičius.Nemuno kilpų regioninio parko miško keliukais net trimečiai jodinėja asiliukais ir žirgais. Vaikai Nibrių žirgynėlyje mokosi draugauti ir rūpintis gyvūnais, jodinėja ir pramogauja, švenčia gimtadienius. Tiek vasarą, tiek žiemą Kęstučio ir Ramintos Zaicevičių šeima bet kokiu oru priima lankytojus ir džiaugiasi atradę naują veiklą.Vepriai įsikūrę viename didžiausių Lietuvoje meteoritų kraterių. Skulptorius Viktoras Žentelis puošia miestelį, o Veprių krašto muziejuje, kurį kūrė jo tėvas Jonas Žentelis, kaupia eksponatus – praeities ir dabarties istorijos liudytojus. Mintimis apie Veprius dalijasi seniūnė Dalia Radzevičienė ir seniūnijos darbuotoja bei bažnyčios tarnautoja Jurgita Kardauskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Ar žinote, kodėl Žagarės vyšnios pačios skaniausios Lietuvoje? Kiek milijonų metų siekia Žagarės dolomito atodanga? Kokie nauji atradimai šv. Barboros Žagarietės istorijoje? Kokių naujų faktų radosi apie kunigaikštį Žvelgaitį?Geologus domina ne tik Žemės kilmė, raida, sandara bei procesai, bet ir kultūros paveldas. Mokslininkai į ekspediciją po Joniškio kraštą įtraukė Žagarės dvaro sodybos ir parko lankymą, Žagarės regioninio parko lankytojų centrą, ekskursiją po Senąją ir Naująją Žagarę.Žiniomis ir emocijomis dalijasi kraštotvarkininkė ir gidė Giedrė Rakštienė, geologai dr. Jonas Satkūnas, Vidas Mikulėnas, Jaunutis Bitinas, dr. Aldona Damušytė, kultūros paveldo patarėjas Gintaras Džiovėnas, ekspedicijos dalyvis Arnas Dunis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Geologai paminėjo geologinio paveldo dieną ir pakvietė į ekspediciją po Joniškio kraštą mokslininkų akimis pažvelgti į Lietuvos geologinį paveldą.Skaistgirio dolomito karjere pokalbis apie naudingas iškasenas Lietuvoje. Ar tikrai karjerai yra žemės žaizdos? Kaip vietos gyventojams pasitarnauja naujai supilami kalnai? Mintimis dalijasi dr. Jonas Satkūnas, Virginijus Kušleika, Regina Gibiežienė, Indrė Satkūnienė, Vidas Mikulėnas.Veršių kaimo akmuo. Ar tikrai akmens amžius pasibaigęs? Kodėl sakoma, kad akmenys auga, skraido, plauko? Prie Brolių akmens į daugelį klausimų atsako dr. Gražina Skridlaitė, Giedrė Rakštienė.Mūšos tyrelio pelkės pažintinis takas. Kokie pelkės ypatumai? Mintis dėsto Alma Grigienė, dr. Laura Gedminaitė, Ieva Baumilaitė-Čeponė, Darius Giedraitis.Geologinio paveldo dienos ekspedicija po Joniškio kraštą – I dalis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaišiadorių kraštas pilnas smagių žmonių. Vieni verslą kuria, kiti ūkį, dar kiti – pramogauja.Nemira ir Virginijus Abloževičiai iš Kauno persikraustė į Rusių kaimą prie Neries ir apsigyveno gražios gamtos apsuptyje. Prie sodybos puoselėja didžiulę veją. Stovyklauja skautai, įsiprašo įvairūs renginiai. Laisvės pojūtis – tikras džiaugsmas tiek vaikams, tiek suaugusiems. Tačiau Nemira ir Virginijus ėmė ir sumąstė patys organizuoti vienintelę Lietuvoje Anūkų šventę.Bačkonių ekologinį ūkį puoselėja Rasa ir Andrius Prusakovai. Miesto žmonės pamilo kaimą. Jie augina įvairias daržoves, laiko vištas, kalakutus, hailendų veislės jaučius. Šiltnamiuose auginamos daržovės yra tai, ką šeimininkai patys mielai valgo. Gal norite ir Jūs pažiūrėti, kaip atrodo sveiko maisto krepšelis, gal patys jį susikrauti? Gal pradėti ekologiškai ūkininkauti? Gal tiesiog degustuoti ir bendrauti? Rasa ir Andrius atviri, mielai dalijasi žiniomis, kviečia apžiūrėti šiltnamių, jaučių, o atsiradus darbštuolių – padirbėti.Jei norisi pramogauti, užsukite pas Astą ir Vaclovą Malakauskus. Žaslių arkliukai gerai žinomi apylinkėse. Pramogų čia apstu: poniai, arklių muziejus, šunys, katės, edukacijos, stovyklos ir, žinoma, Maja. Kas nenorėtų po Žaslius lėkti su vėjeliu!Seniai Žasliams reikėjo vietos, kur galima rasti naminio maisto, pasmaguriauti deserto, prisėsti prie kavos puodelio. Paparčių krašto bendruomenė sugalvojo įkurti Lapės arbatinę. Apie tai daugiau pasakoja Valentina Skorbuvienė, Raimonda Urbienė ir Asta Kubilienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvos kultūros sostinė Kaišiadorys supažindina kraštiečius su kūrėjais ir profesionaliu menu. Tapytojas, fotografas, skulptorius Algis Griškevičius nemato skirtumo tarp parodų Kaišiadoryse ar Amjene. Svarbu, kad darbus suprastų ir vertintų. Menininkas įsitikinęs – profesionalus menas turi pasiekti ir atokesnes vietas. Kaišiadorių kultūros centro direktorė Lina Brazionienė tikisi pritraukti daugiau lankytojų į parodas profesionaliai paruoštuose salėse.Skulptorių plenere „Kaišiadorių istorijos akcentai“ sukurti darbai puošia miesto erdves. Turistams siūlomas naujas kultūros maršrutas supažindinantis su profesionaliomis skulptūromis, kurias kūrė skulptoriai Gintaris Juozas Česiūnas, Pijus Česiūnas, Vilmantas Balynas, Gintaras Mykolaitis ir Martynas Bernatonis.Andrejus Tomenko Kaišiadorių katedroje groja vargonais ir gieda, laisvalaikiu iš medžio kuria pažintinius žaidimus.Susipažinti su Kaišiadorimis, Lietuvos kultūros sostine, kviečia kultūros patarėja Ilona Grabijolienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Kartos – kartu“. Šis šūkis kviečia burtis kraštiečius išsisklaidžiusius po visą pasaulį. Kamajai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė. Prie kultūrinės sklaidos prisideda aplinkinių kaimų ir miestelių bendruomenės. Juodonys, Duokiškis ir Salos.Juodonyse susipažinsime su Broniumi Juzelskiu, kuris puoselėdamas kaimo turizmo sodybą taip užkrėtė vietinius, kad visas kaimas pasipuošė vėliavomis ir spalvotais inkilais.Duokiškio miestelį garsina ne tik „Duokiškio baladės“, kiškių muziejus, bet ir asmenybės, palikusios kraštiečių širdyse jautrius prisiminimus. Giedrė Dagienė.Salų dvaras ir parkas įsikūręs Dviragio ežero pakrantėje. Šiandien jame šeimininkauja Rokiškio tautodailininkų asociacija. Su Salų dvaro rūmais ir veiklomis supažindina Rasa Janušauskienė ir Irina Kalnietienė.Po Kamajų kraštą keliauti padeda Kamajų bendruomenės pirmininkė, mokytoja Jolanta Vygėlienė.Ved . Jolanta Jurkūnienė

Kamajai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė – rudenį pasitinka su trenksmu. Į tradicinę miestelio šventę „Kuc kuc Kamajuos“ grįžta po visą pasaulį išsibarstę kraštiečiai. Kamajiškiai išdidžiai skelbia Kamajų respublikos dienas, prisimena istoriją ir pirmąjį Lietuvos hipį – poetą, kunigą Antaną Strazdą.Kamajai šiais metais nusprendė suartinti bendruomenes, paakinti jaunimą grįžti į gimtąsias vietas gyventi, dirbti ir kurti. Lietuvos mažosios kultūros sostinės šūkis „Kartos – kartu“ įpareigoja aplinkinių kaimų bendruomenes prisidėti prie renginių ir kitų veiklų.Kamajų respublikos prezidentas Vytautas Vilys ir kultūros darbuotoja Sigita Gasiūnienė-Bracienė supažindina su miestelio istorija, tradicijomis ir sumanymais.Po Kamajus ir aplinkinius kaimus į ekskursiją kviečia Kamajų bendruomenės pirmininkė, mokytoja Jolanta Vygėlienė.Aukštakalniuose susipažinsime su kaimo kapelos „Barškutis“ vadove Esmiralda Smalstiene, o Kalvių kaime su kultūrinės veiklos koordinatoriumi, ūkininku Gintaru Kepalu.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Pavirvytės dvarą Mažeikių rajone Žemaitijoje naujam gyvenimui prikėlė zanavykas Antanas Naujokas.Kepyklos „Miltuotos rankos“ Dotnuvoje įkūrėjas Andrius Balandis su žmona Gina kasryt vietinius pasitinka su gardžiais kepiniais. Autentiškoje krosnyje kepamos duonos, batonų, bandelių ar beigelių galima įsigyti tik apsilankius kepykloje Dotnuvoje. Andrius sako, kad pinigų užtenka kiek yra, o gyventi reikia savo ir kitų džiaugsmui.Prienų jaunos kartos ūkininkė Ugnė Galinienė atrado širdžiai mielą užsiėmimą. Gamina žvakes iš rapsų ir jesmonite padėkliukus, veda edukacijas, dalyvauja renginiuose.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šiaurės vakarų Lietuva vis dar vangiai atrandama. Toli ta Žemaitija? Daugelį juokas ima iš kilometrų, kuriuos tektų įveikti ieškant reto grožio gamtos kampelių, paveldo ir nuoširdžių žmonių.Keliaujame į Viekšnius. Mažeikių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Jolanta Gintalienė gerai žino turistų pamėgtas vietas ir turi ką pasiūlyti.Viekšniai: kabantis pėsčiųjų tiltas, raudonų plytų Viekšnių vandens malūnas, Viekšnių vaistinės muziejus. Prie malūno pasitinka Reda Andriejaitienė ir Rima Šiuipienė, Viekšnių kultūros centro darbuotojos. Pakalbintas ir žvejas ant Ventos kranto Karolis Lavickis.Viekšnių vaistinės muziejuje pasakoja ekskursijų gidė Vilma Skiparienė.Ar teko ragauti „čiumpadrylio“? Patiekalas gimė kartu su tradicine Molio švente Viekšniuose. Keramikas Vitalijus Baltutis prisimena ištakas, o Saulė Paulauskaitė – „čiumpadrylio“ atsiradimą. Tik šį kartą jai talkina jaunos šeimininkės Evelina ir Kristina.Viekšnių krašte Gyvolių kaime ekologinį vaistažolių ūkį įkūrė vaistininkė Jadvyga Balvočiūtė. Juokauja, kad ji oficiali vaistininkė ir neoficiali botanikė. Birutė Jonkuvienė padeda Jadvygai ir kviečia susipažinti su vaistažolių lauko ekspozicija.Ved. Jolanta Jurkūnienė