Podcasts about krik

U najnovijoj epizodi Njuz Podkasta, Jelisaveta hrabro preuzima "klaperske" dužnosti, dok ostatak ekipe secira goruće domaće i svetske teme. Glavna zagonetka: šta se zaista (navodno) desilo tokom iznenada prekinute posete predsednika Vučića Americi? Analiziramo donatorsku večeru kod Trampa, upotrebu pseudonima "Aleks Vuči", cenu novog predsedničkog aviona i da li je predsedniku zaista "pozlilo". Povezujemo sve sa (ne)izvesnim putem u Moskvu i medijskim spinovima, uključujući ulogu portala "Pavlović Today". Druga velika priča su studenti koji, nakon višemesečnih protesta, sada traže vanredne izbore. Ko može biti na njihovoj listi, kako funkcioniše Dontov sistem i hoće li vlast uopšte pristati na izbore? Ne propuštamo ni tragikomični osvrt na gostovanje Čedomira Antića i Patrika Drida kod Minje Miletić i Antićevu odbranu Drida... odlaskom u Koralovo. Plus, standardne servisne informacije o našem merču (šolje, notesi, cegeri i uskoro NOVE MAJICE!) i najava nastupa uživo. Za Patreon i YouTube članove: U dodatnom segmentu vas čeka detaljna analiza novog istraživanja KRIK-a o troškovima školovanja dece Siniše Malog.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis: „Bažnyčia turi eiti į pakraščius, pas kenčiantį žmogų, būti 'karo lauko ligonine', ir jis pats nuo pirmos pontifikato dienos tą parodė..."Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje ir jo paliktos pamokos Bažnyčiai bei visuomenei - pokalbis „Mažojoje studijoje“ su vyskupu emeritu Lionginu Virbalu SJ.„Ar atsiminsime popiežių Pranciškų kaip asmenį?“ - VU TSPMI dėstytojo dr. Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis“. Rowan Williams „Popiežius Pranciškus- ištikimasis liudytojas“: „Pasauliui, pažeistam godumo, kartėlio, žiaurumo, skurdo ir aplinkos niokojimo, popiežius Pranciškus skelbė švelnumą, orumą ir solidarumą“.„Tėvo Antano pasakojimai": archyvinis pokalbis su tėvu Antanu Saulaičiu SJ apie popiežiaus Pranciškaus viešnagę Lietuvoje.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Pranciškus“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Miego poza gali veikti miego kokybę, kūną ir net smegenis. Apie kiekvienos privalumus ir minusus tinklalaidėje „Miego DNR“ paaiškina neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Darželių trūkumo problemą išsprendęs Kaunas atsilaisvinusiose vietose kuria kūdikių grupes. Penkiuose Kauno darželiuose priimami metų nesulaukę vaikai. Tėvai juos gali palikti ne ilgiau kaip keturioms valandoms. Dienos mokestis siekia vieną eurą.Policijos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį sukčiavimo telefonu atvejų skaičius išaugo 15-a procentų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Gyventojai dažnai susiduria su sukčiais, kurie skambina prisidengdami kitų žmonių telefono numeriais. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Ramūno Sarapo teigimu, per šventes, kai žmonės atsipalaiduoja ir praranda budrumą, sukčiai itin suaktyvėja, todėl policijos pareigūnai prašo žmonių būti itin budriais, o sulaukus neaiškių skambučių iš karto nutraukti pokalbį bei apie tai informuoti policijos pareigūnus.Šiandien – Šventos Velykos. Viena svarbiausių krikščionių švenčių metuose, skirta paminėti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Sveikindamas su Šventomis Velykomis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sako, kad prisikėlimo šviesa mažina kasdienes baimes ir visiems linki sugebėti priimti ramybę bei nenugalimą viltį, nepaisant sudėtingų aplinkybių.Prasidedant aktyviam dviračių sezonui, miestai atnaujino dviračių takus, tačiau dviratininkai atkreipia dėmesį, kad palikta nelogiškų ir nesaugių sprendimų. Dviratininkų bendrijos pirmininko teigimu, tokios bėdos kyla dėl nesusikalbėjimo ir netinkamo projektavimo, miestų savivaldybės žada pavojingus ruožus sutvarkyti.Ved. Paulius Selezniovas

Koks yra Popiežiaus iškilmingo palaiminimo Urbi et Orbi simbolinis ir dvasinis svoris?Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas visiems linki sugebėti priimti ramybę bei nenugalimą viltį, nepaisant sudėtingų aplinkybių.Sveikindamas Ukrainą su šventomis Velykom, prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina neprarasti tikėjimo ir toliau siūlo Rusijai paliaubų laikytis ne 30-mt valandų, bet 30-mt dienų.Keliuose Kauno darželiuose tėvai keturioms valandoms gali palikti kūdikius.Miestuose atnaujinus dviračių takus, dviratininkai atkreipia dėmesį į paliktus nelogiškus ir nesaugius sprendimus.Ved. Madona Lučkaitė

Velykų Tridienis prasidėjo netikėta žinia, kad Didžiojo Penktadienio rytmetį pas Viešpatį iškeliavo mūsų studijos senbuvis, nuolatinis laidų dalyvis, klausytojų pamiltasis Tėvas Antanas Saulaitis. Dėkodami Dangui už jo gyvenimą ir galimybę dalytis juo tiek gyvai, tiek radijo bangomis, artimiausiose „Mažosios studijos“ laidose klausysimės Tėvo Antano balso, taip pat ir antroje šios programos dalyje. Taip pat dėkojame visiems „Mažosios studijos“ rėmėjams, kilniai prisidėjusiems ir vis dar tebeprisidedantiems, kad kasdienis radijo laidų rengimas nesustotų. Šviesių ir palaimingų jums Šv. Velykų, bičiuliai.Įspūdžiais iš priešvelykinės Romos, švenčiančios krikščionybės jubiliejaus metus, pasidalins Vatikano Radijo lietuviškų laidų redaktorius Jonas Malinauskas.Giedrius Tamaševičius spaudos apžvalgoje pažvelgs į aktualiausias nūdienos pasaulio problemas jėzuitų ordino vadovo akimis.Vedamojo skiltyje aiškinsimės staiga išaugusių krikštų Prancūzijoje priežastis.Kun. Antanui Saulaičiui SJ (1939-2025) atminti: archyviniai „Tėvo Antano pasakojimai“ iš 2017 m. Velykų išvakarių laidos.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža „Dėl ko nerimavo Jėzus?“Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Tarptautinė interneto rinkos tyrimų ir duomenų analizės įmonė „YouGov“ neseniai Vokietijoje atliko apklausą, kuri parodė, kad 79 procentų gyventojų mano, jog Vladimiras Putinas yra „labai“ arba „gana“ pavojingas Europos taikai bei saugumui. Apie Donaldą Trumpą tą patį mano 74 procentai gyventojų. Vis dėlto jau 80 metų Jungtinės Amerikos Valstijos yra pagrindinis taikos Europoje garantas, apsaugantis nuo Rusijos (o prieš tai – SSRS) keliamos grėsmės. Tačiau paralelės tarp Trumpo ir Putino tuo nesibaigia. Ne taip seniai Jungtinės Valstijos kartu su Rusija balsavo prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Kyla klausimas, kuo skiriasi Putino požiūris į Ukrainą nuo Trumpo požiūrio į Grenlandiją arba, jei jau apie tai prakalbome, į Panamą ir Kanadą. Plačiau - vedamojo skiltyje.Didžiosios Savaitės išvakarėse – naujas „Artumos“ numeris, kurį pristatys žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga: apie Bažnyčios atsaką į globalias krizes ir autoritarizmo iššūkius (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: Timothy Radcliffe OP „Meilė, pranokstanti visus mūsų žodžius“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčią ir valdžią.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža „Apie laimę nusivalyti langus“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.-------- Persiųstas laiškas --------Tema: Popiežius ir pasaulis - balandžio 12 d.Data: Fri, 11 Apr 2025 21:15:33 +0300Kas: Mažoji studija Kam: laidos.anonsai@lrt.ltKopija: Guoda Litvaitienė Popiežius ir pasaulis. Septintoji diena - šeštadienis, balandžio 12 d., 14.05 per LRT RadijąKodėl Europai reikia moralinio atsinaujinimo ir apie laimę nusivalyti langus"Tarptautinė interneto rinkos tyrimų ir duomenų analizės įmonė „YouGov“ neseniai Vokietijoje atliko apklausą, kuri parodė, kad 79 procentų gyventojų mano, jog Vladimiras Putinas yra „labai“ arba „gana“ pavojingas Europos taikai bei saugumui. Apie Donaldą Trumpą tą patį mano 74 procentai gyventojų. Vis dėlto, jau 80 metų Jungtinės Amerikos Valstijos yra pagrindinis taikos Europoje garantas, apsaugantis nuo Rusijos (o prieš tai - SSRS) keliamos grėsmės. Tačiau paralelės tarp Trumpo ir Putino tuo nesibaigia. Ne taip seniai Jungtinės Valstijos kartu su Rusija balsavo prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Kyla klausimas, kuo skiriasi Putino požiūris į Ukrainą nuo Trumpo požiūrio į Grenlandiją arba, jei jau apie tai prakalbome, į Panamą ir Kanadą" Plačiau - vedamojo skiltyje.Didžiosios Savaitės išvakarėse – naujas "Artumos" numeris, kurį pristatys žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga: apie Bažnyčios atsaką į globalias krizes ir autoritarizmo iššūkiusą (parengė Giedraus Tamaševičaus)."Krikščioniškos minties puslapis": Timothy Radcliffe OP "Meilė, pranokstanti visus mūsų žodžius"."Tėvo Antano pasakojimai": kun. Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčią ir valdžią.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža "Apie laimę nusivalyti langus".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Daug rašalo išlieta, mėginant suprasti katastrofišką susitikimą Ovaliajame kabinete tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Amerikos prezidento Donaldo Trumpo bei viceprezidento JD Vance'o. Susitikimo metu turėjo būti užbaigtas susitarimas, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms mainais į didesnę karinę pagalbą būtų suteiktos teisės į retas Ukrainos iškasenas. Sandoris žlugo, bent jau laikinai, kai Vance'as nusprendė, kad Zelenskis negerbia Trumpo, šykštėdamas padėkų už jo dosnumą. Tačiau ir paties Vance'o, kaip dviejų prezidentų tarpininko, geranoriškumas sukėlė abejonių, nes jis kartą garsiai ištarė: „Man tikrai nerūpi, kas bus su Ukraina“. Iš esmės Trumpas ir Vance'as palaikė Rusijos išdėstytą konflikto versiją. Kai Trumpo neištinka fantazijų pliūpsniai, jis mėgaujasi vaidindamas kietą realistą, kuris pripažįsta neginčijamus faktus ir nori „susitarti“. Jo supratimo apie tai, kaip veikia pasaulis, neslegia tokie taurūs rūpesčiai kaip demokratijos apsauga ar pasipriešinimas tironijai". Plačiau - vedamojo skiltyje.Tiems, kurių kasdienis palydovas yra nuolatinė malda, – balandžio mėnesio maldyno numeris, kurį pristatys „Magnificat leidinių“ bendradarbė Inga Čiuberkytė.Komentaras: apie dar vieną Donaldo Trumpo administracijos į viešumą atneštą dalyką – mandagumo stoką bei jos priežastis (aut. Augminas Petronis).„Krikščioniškos minties puslapis“: Erik Varden „Žaizdų gydymas“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie Gavėnią ir karą.Antano Terlecko radijo apybraiža „Istorinė neužmarštis“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Monika Krikštopaitytė. „Kultūringa pelė Stasė“. Skaito aktorė Jovita Balčiūnaitė.

Monika Krikštopaitytė. „Kultūringa pelė Stasė“. Skaito aktorė Jovita Balčiūnaitė.

Šiandien didžiąją laidos dalį skirsime piktnaudžiavimo klausimui Bažnyčioje. „Mažosios studijos“ korespondentė Krokuvoje Katarzyna Korzeniewska pasakos apie Lenkijos vyskupų konferencijos teisės komisijos pareiškimą, suabejojusį nepriklausomos tyrimų komisijos teisėtumu. Taip pat jūsų laukia pokalbis su psichoterapeute ir viktimologe iš Prancūzijos Isabelle Chartier-Siben, kurios knygos „Trys dienos naktyje“ turėjo progos išgirsti ir „Mažosios studijos“ rytmečio laidų klausytojai. Autorė pasidalins įžvalgomis apie tai, kuo piktnaudžiavimas Bažnyčioje išsiskiria iš bendro šio reiškinio spektro. Spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius ieškos atsakymo į klausimą, ar krikščioniui yra lemta būti pacifistu.„Krikščioniškos minties puslapyje“ išgirsite vyskupo Eriko Vardeno mąstymą apie žaizdų gydymą. Tėvas Antanas Saulaitis kalbės apie rekolekcijas, o laidos pabaigoje jūsų laukia Antano Šimkaus radijo esė „Pavasario sąrašas“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Nuo pat tos akimirkos, kai popiežius Pranciškus pasirinko precedento neturintį - ir bauginantį - vardą, jį imta lyginti su šv. Pranciškumi Asyžiečiu, kuris, kaip ir jo bendražygis vienuolijos steigėjas šv. Benediktas, be savo liturginės iškilmės spalio 4-ąją viena diena anksčiau mini savo „transitus“, arba perėjimą iš šio gyvenimo į kitą. Asyžiaus neturtėlio atveju tai ypač dera, prisimenant jo meilę „Sesei Mirčiai“ ir Kristaus kryžiui, kurią liudija jo stigmos. Pastarosiomis savaitėmis popiežius Pranciškus patyrė kai ką panašaus į tokį „transitus“. Nors jis tebėra gyvas ir jo būklė iš lėto taisosi, jo amžius ir tolydžio silpstanti sveikata tikrai pranašauja paskutinį jo pontifikato etapą". Plačiau - vedamojo skiltyje.Vilniaus knygų mugės metu buvo pristatyta dar viena į lietuvių kalbą išversta anglų rašytojo Evely'on Waugh knyga – jo romanas „Elena“, pasakojantis apie III-IV amžių sandūroje gyvenusią imperatorienę Eleną, kurią Katalikų Bažnyčia gerbia kaip šventąją tikrojo Kristaus kryžiaus atradėją. Apie kūrinį pasakoja jo vertėjas Augminas Petronis.Spaudos apžvalga: amerikiečių rašytojos katalikės Flannery O'Connor 100-ųjų gimimo metinių sukaktis (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz.„Krikščioniškosios minties puslapis“: „Pašaukti į sąžinę“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Atgailos sakramentą.„Laisvas stilius“: Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Sacrum ir profanum Pievėnuose“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Kokius gaivalus išlaisvino Trumpo išrinkimas ir apie pavojingą religijos ir politikos sąjungąKai kurie iš tų, kurie kėlė karštas ovacijas Donaldui Trumpui atėjus į valdžią, po audringų jo kadencijos pradžios viražų pradeda susimąstyti, ką iš tiesų jie išprovokavo savo paramos balsais, teigia krikščioniško religijos ir visuomenės tyrimų centro vyresnysis bendradarbis Nickas Spenceris. Plačiau - vedamojo skiltyje.Dirbtinis intelektas, tiesa, populizmas ir kitos temos – "Artumos" kovo mėnesio numerį pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Popiežiaus Pranciškaus išrinkimo metinių atgarsius "The New York Times" apžvelgia Giedrius Tamaševičius."Krikščioniškos minties puslapis": kun. Terry Martin ragina per Gavėnią išplėsti savo empatijos ribas."Tėvo Antano pasakojimai": jėzuitas Antanas Saulaitis SJ apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė "Religija ir politika - pavojinga sąjunga".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Žinoma, kad iš anksto buvo planuota susidoroti su Zelenskiu, ir Vance'as aiškiai tam pasiruošė. Agresyvi ir pasipūtėliška teisininko laikysena, mėginimas įsiteikti savo viršininkui, reikalavimas, kad Zelenskis padėkotų prezidentui, - visos šios patyčios atrodė kaip desperatiškas siekis gauti patvirtinimą. Nepaisant visų savo turtų ir galios, Vance'as išlieka nesaugus - daugeliu atžvilgių jis dar nėra iki galo suaugęs. Atrodo, kad šis nesaugumas grindžia jo bandymą gyventi pagal savo religinius ir politinius įsitikinimus. Per susitikimą Ovaliajame kabinete jo veide buvo galima įžvelgti spindintį vilčių išsipildymą: paauglys vaidino suaugusįjį - ir jam pavyko!" Plačiau - vedamojo skiltyje.Su nerimu laukiant žinių iš Vatikano apie popiežiaus Pranciškaus sveikatą – Giedriaus Tamaševičiaus radijo atvirukas iš piligrimystės Amžinajame Mieste.Naują žurnalo „Kelionė“ numerį pristato jo redaktorė Faustina Elena Andrulytė.„Krikščioniškos minties“ puslapis: Kevin Clarke „Mano ir jūsų išprotėjimas dėl Trumpo“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie Gavėnią su knyga.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža „Apie laimę ugdytis dorybes“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Kelionę į JAV ir susitikimą su Elono Musko komanda planavęs „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis liko apgautas internetinio anonimo. Tačiau aiškėja, kad ir pats politikas apie kelionę melavo Seimo valdybai, o laiškuose apsimetėliui apkalbėjo prezidentą Gitaną Nausėdą ir Lietuvos sprendimus. Šio įvykio jau imasi Seimo etikos sargai ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Prabilta ir apie R. Žemaitaičio apkaltą.Laidoje dalyvauja Partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Seimo vicepirmininkė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė, Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkė Seimo narė Jūratė Zailskienė, Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Aušrinė Norkienė, Seimo Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė.

Frå 1. september er Helge Åkernes tilsett i Radio Sunnmøre i ei 60 % stilling. Åkernes kjem frå Langevåg i Sula og har dei siste åra arbeidd i Åpne Dører. Han er utdanna lærar og har tidlegare arbeidd både i Søndagsskulen Sunnmøre krins, KRIK og Ålesund folkehøgskule med meir.  -Eg håpar eg kan bidra til å få til spennande ting som kan inspirere kristen-Norge, seier Åkernes til Radio Sunnmøre. Høyr heile intervjuet med Helge Åkernes.

Šią savaitę kone visam pasauliui su nerimu laukiant naujų žinių iš Romos Agostino Gemellio klinikos, kur jau daugiau kaip dvi savaites gydomas popiežius Pranciškus, radosi ne viena proga apmąstyti, ką Bažnyčiai davė Pranciškaus pontifikatas. Penktadienį į Romą išskridusi Lietuvos piligrimų grupė nesulauks planuotos audiencijos pas popiežių, tačiau galės prisijungti prie tikinčiųjų, kasdien Šv. Petro aikštėje kalbančių rožinį už popiežiaus sveikatą, sakė vienas iš piligrimų, vyskupas emeritas Lionginas Virbalas, kelionės išvakarėse apsilankęs „Mažojoje studijoje“. Išgirsite Pranciškui skirtą pokalbį bei vedamojo skiltį, kurios klausydami dar kartą įsitikinsime, kad šis popiežius nepaliauja stebinti net ir gulėdamas ligos patale ir vadovauja Bažnyčiai iš Gemellio klinikos palatos.Kita savaitės tema – trečiosios karo Ukrainoje metinės. Apie galimybes jį užbaigti dramatiškų geopolitinių pokyčių fone – VU TSPMI dėstytojo Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškosios minties“ puslapyje - Fordhamo universiteto teologijos profesoriaus Bradfordo Hinze pastabos apie popiežiaus Pranciškaus puoselėjamą Bažnyčios viziją.Užgavėnėms skirtas fragmentas iš 1994 m. „Mažosios studijos“ archyvų - klausytojų atsiųsta „pranašystė“ apie tai, kas laukia mūsų pasaulio, ir stulbinama jos pradžia: „Amerika, Amerika išduos Europą“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Minint trečiąsias Maskvos invazijos į Ukrainą metines, ES-a Rusijai įvedė naują sankcijų paketą. O į Kyjivą atvykę Europos lyderiai deklaruoja ryžtą toliau remti Ukrainą. Kartu perspėjama, kad jeigu Rusija nebus sustabdyta, ji taps tiesiogine grėsme NATO sienoms.Lenkijos ir Ukrainos aktyvistai Rusijos diplomatus Varšuvoje pažadino oro pavojaus sirenų ir sprogimų garsais, taip pažymėdami Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą trečiąsias metines.Į valdžią Vokietijoje grįžta centro dešinioji Krikščionių demokratų sąjunga. Jos vadovas Frydrichas Mercas turėtų tapti naujuoju Vokietijos kancleriu.Maždaug pusė Lietuvos gyventojų nepasitiki medikų įgūdžiais dirbant ekstremaliomis situacijose. Patys medikai teigia, kad neturi pakankamai praktinių įgūdžių, trūksta mokymų, medicinos studijų metu darbui ekstremaliomis sąlygomis skiriamas tik trumpas kursas. Jaunųjų gydytojų asociacijos atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė medicinos darbuotojų jaučiasi visiškai nepasirengę dirbti karo sąlygomis.Vilniaus teisme nagrinėjama byla dėl buvusios anglų kalbos mokytojos Alinos Laučienės publikacijos. Teisėsauga aiškinasi, ar išreikšdama nuomonę apie Lietuvoje gyvenančius kitataučius, nemokančius lietuvių kalbos, moteris nekursto neapykantos. Pati Laučienė teigia, kad jos tikslas – ginti lietuvių kalbą ir kultūrą.Ved. Andrius Kavaliauskas

Serbia is struggling with large-scale corruption. Discontent with president Aleksandar Vučić's government is growing, and student protests are becoming increasingly larger. Investigative journalist Stevan Dojčinović talks about the ongoing struggle against corruption and the fight for a transparent democracy, along with GroenLinks/PvdA Member of the European Parliament Thijs Reuten and Professor Comparative Governance Antoaneta Dimitrova.For weeks, tens of thousands of people in Serbia have been taking to the streets to protest against corruption within the Serbian government. The student-led protest movement was boosted by farmers, actors and educators, in the most recent show of public anger over the collapse of a train station roof that killed 15 people.Serbia is also in the international spotlight. President Vučić values his relationship with Russia. At the same time, Serbia seeks to become a member of the EU. While Brussels is concerned about the growing influence of Russia and China in the Western Balkans, negotiations are currently stalled because of the lack of alignment with the foreign policy of the EU.What direction will the future of Serbia take? Investigative journalist Stevan Dojčinović has been uncovering corruption in Serbia for over fifteen years. This evening he will tell us about his battle for a transparent democracy. How is it to be a journalist in a corrupt state? And how does he foresee the future?Dojčinović is the head of the Serbian organization Crime and Corruption Reporting Network (KRIK). KRIK has faced legal consequences for its investigative journalism, and has even been sued for complaining about being sued.About the Freedom LecturesFreedom is something that we in The Netherlands typically take for granted. In the series, De Balie has welcomed freedom fighters like Iranian filmmaker Niloofar Azimian, Egyptian writer and activist Nawal el Saadawi, Ugandan LGBT activist Frank Mugisha, Hungarian journalist Veronika Munk and French philosopher Didier Eribon. We share their stories, spread their message and learn from their struggle. The Freedom Lecture is supported by Vfonds.Check out the privacy notice on https://art19.com/privacy and the privacy statement of California on https://art19.com/privacy#do-not-sell-my-info.Zie het privacybeleid op https://art19.com/privacy en de privacyverklaring van Californië op https://art19.com/privacy#do-not-sell-my-info.

„Katalikų Bažnyčios vadovybė, ypač Vatikanas, turi prisitaikyti prie šios naujos tikrovės. Trumpo Jungtinėse Valstijose vyksta staigus poslinkis nuo ankstesniame Amerikos šimtmetyje susiformavusių struktūrų link naujos populizmo suformuotos epochos. Ši slinktis turės gilių padarinių, nes iš naujo apibrėžia politinius, socialinius bei ekonominius parametrus, pagal kuriuos veikia katalikybė. Jungtinėse Valstijose ardoma ir perdėliojama tvarka, kuri iš esmės prieštarauja Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo pagrindams. Ir tai vykdo prezidentas, kuris teigia turįs ypatingą misiją „sugrąžinti Dievą į mūsų gyvenimą“." Plačiau - vedamojo skiltyje.Koks turėtų būti geras krikščionių pamokslininkas, kad uždegtų savo klausytojus ir perteiktų tai, ką nori jiems pasakyti? Artėjant Vilniaus tarptautinei knygų mugei, laidoje vieši Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas Alius Jaskelevičius, išvertęs garsiojo Bažnyčios pamokslininko, šv. Jono Auksaburnio veikalus, kuriuos išleido „Katalikų pasaulio leidiniai".Gero pamokslininko temą tęsia Rosita Garškaitė-Antonowicz, apžvelgsianti lenkų katalikiškos spaudos publikaciją apie populiariausią Lenkijos pamokslininką, kuris turi milijoną sekėjų youtube – ir jo fenomeno analizę lingvistiniu, psichologiniu bei sociologiniu požiūriu.„Krikščioniškos minties puslapis“: Hugo Rahner „Žaidžiantis žmogus“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis apie Bažnyčios autoritetą.Poeto Antano Šimkaus radijo apybraiža „Nieko netikėti“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Prof. dr. Artūras Lukaševičius kalba apie Krikšto sakramentą.

Katalikiškos humanitarinės pagalbos organizacijos nuogąstauja dėl Trumpo administracijos įsakymo įšaldyti tarptautinės plėtros pagalbą.Kas negerai su pasauliu, kad iškilo precedento neturintis pavojus mūsų valstybingumui, – pokalbis su filosofu, kultūros istoriku Vytautu Ališausku.„Trys dienos naktyje“ - naują knygą, pasakojančią piktnaudžiavimo aukų istorijas ir iki šiol nematytu kampu tyrinėjančią šią Bažnyčios ir visuomenės problemą, pristato „Magnificat leidinių" vadovė Veronika Kimbrytė ir knygos vertėjas Povilas Aleksandravičius.„Krikščioniškos minties puslapis“: Peter Meilaender „Krikščionys patriotai“.„Tėvo Antano pasakojimai": Vasario 16-oji.Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Pietinia kronikas“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

Opoziciniai Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai turi naują pirmininką. Juo išrinktas Laurynas Kasčiūnas.Aktualus klausimas. Specialistai šiandien pristatys, kiek žmonių į darbą ateina neblaivūs, kuriuose sektoriuose draugiausia neblaivių darbuotojų. Jūsų klausiame – kaip keičiasi alkoholio vartojimo kultūra darbe?Mokyklų vadovai sako, kad sugriežtinus praleistų pamokų pateisinimo tvarką mokiniams tapo dar paprasčiau per mokslo metus keliauti į užsienį.Vilniaus rajono valdžia kviečia be didelių eilių registruotis pas gydytojus, įveda vadinamuosius žaliuosius koridorius, kai tam tikromis ligomis sergantys žmonės turi pirmenybę patekti pas gydytojus. Kaip savivaldybėms sekasi mažinti eiles gydymo įstaigose?Ved. Edvardas Kubilius

Bažnyčių vadovai visoje Europoje, minėdami 80-ąsias Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metines, ragino prisiminti nacių sukeltas kančias ir kovoti su nauja antisemitizmo bei ekstremizmo banga. „Aušvico atminimas ir moralinis įsipareigojimas, kad Aušvicas nepasikartotų, apibrėžia Vokietijos ir Europos politinę kultūrą“, - sakė Vokietijos vyskupų konferencijos pirmininkas, Limburgo vyskupas Georgas Bätzingas. Jis sakė esąs sukrėstas dėl to, kad pastaraisiais metais „visuomenėje sugebėjo įsitvirtinti politiniai judėjimai ir partijos, kurios agresyviai kvestionuoja konstitucinius demokratijos ir tarptautinės teisės pagrindus ir dažnai demonstratyviai jų nepaiso“. Vyskupas apgailestavo, kad „dalyje visuomenės ir socialinėje žiniasklaidoje išblėso Aušvico atminimas, pasigirsta paniekos mažumoms ir kitaip mąstantiems retorika, sąmoningai skleidžiama dezinformacija bei melas“. Plačiau - vedamojo skiltyje.Vasario mėnesį Bažnyčia mini Pašvęstojo gyvenimo dieną ir Ligonių dieną. Šias ir kitas „Magnificat“ maldyno vasario numerio temas pristatys „Magnificat leidinių“ atstovė Inga Čiuberkytė.Ankstyvosios krikščionybės vienuoliai paliko daug patarimų apie žmogiškosios prigimties tobulinimą, tarsi sekdamas jais, mūsų bendradarbis Augminas Petronis savo komentare kalbės apie pastangas suvaldyti blaškymąsi, kurį sukelia išmanieji prietaisai.IV-ąjį eilinio laiko sekmadienį Bažnyčia mini Viešpaties paaukojimo šventę, žmonių tarpe labiau žinomą Grabnyčių vardu. Vykdant Mozės Įstatymą, keturiasdešimtą dieną po gimimo Jėzus buvo Juozapo ir Marijos nuneštas į šventyklą. Tikinti ir džiūgaujanti tauta pasitinka Išganytoją - „šviesą pagonims apšviesti ir Izraelio tautos garbę“. Todėl tą dieną pagal tradiciją bažnyčiose laiminamos žvakės.Vasario 2-oji taip pat yra ir Pasaulinė Dievui pašvęstojo gyvenimo diena, kai meldžiamasi už vienuolius, vienuoles ir naujus pašaukimus vienuolystei. Šiandien, kai vienuolijų gretos, ypač Vakaruose, sensta ir retėja, vis aštriau kyla klausimas, ar vienuoliškoji misija vis dar turi prasmės. Šį klausimą svarstys vienuolis jėzuitas Antanas Saulaitis.„Krikščioniškos minties puslapyje“ klausysimės amerikiečių vienuolio trapisto Thomo Mertono minčių apie ankstyvųjų dykumų atsiskyrėlių pamokas Rytų ir Vakarų vienuoliškajai tradicijai.Laidos pabaigoje filosofas Povilas Aleksandravičius savo apybraižoje kels ne mažiau svarbų nūdienos viešojo gyvenimo klausimą – kaip pataisyti mūsų demokratijas?Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šiandien laidoje dar kartą sugrįšime prie Trijų Karalių dieną paskelbtos žinios apie Vilniaus arkikatedros požemiuose rastas Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijas bei dėl atradimo kilusias kontroversijas. Laidoje vieši Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė ir Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas bei Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys Darius Baronas.Užsienio spaudos apžvalga: moterų vaidmuo Vatikane (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).Sesers Viktorijos Plečkaitytės MVS pasakojimas apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie krikščionių vienybę šiandien.Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Robotas“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

„Iš pernai liepą įvykusio pasikėsinimo į Donaldą Trumpą išsiskiria dvi galingos nuotraukos, iliustruojančios jo religinio-nacionalistinio patrauklumo paradoksus. Pirmoje Trumpas laiko sugniaužtą kumštį plėvesuojančios Amerikos vėliavos fone – toks nieko nebijantis populistinis galiūnas. Antroji nuotrauka yra pasižymi ryškesnėmis aliuzijomis į Kristų. Buvęs prezidentas vaizduojamas parkritęs ant žemės, ranka prisidengęs veidą, tarsi melstųsi, o jam per skruostą varva kraujas, tarsi ne iš peršautos ausies, o nuo erškėčių vainiko. Vos ne Kryžiaus kelio stotis, kurioje Kristus parpuola ant žemės, - aistros, kančios ir šventumo įvaizdis." Plačiau - vedamojo skiltyje.Sinodas baigėsi – sinodas tęsiasi. Pirmojo šių metų „Artumos“ numerio temas pristato žurnalo vyriausias redaktorius Darius Chmieliauskas.Epochos pabaiga svarbiausioje Austrijos vyskupijoje – Vienos kardinolo Christopho Schoenborno pasitraukimą į emeritūrą pagal užsienio spaudą apžvelgia Giedrius Tamaševičius.Krikščionių vienybės savaitę minint - pokalbis su ortodoksų kunigu Gintaru Sungaila.„Krikščioniškos minties puslapis“: E. Ruddy „Mūsų ekumeninė ateitis“.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Tvarkos demonas“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

Iš neseniai pasirodžiusio naujo kultūros, religijos ir visuomenės gyvenimo mėnraščio „Naujasis Židinys-Aidai“ numerio šiandieniniam pokalbiui pasirinkome straipsnį labai intriguojančia tema – „Krikščionybės pabaiga". Straipsnio autorė – garsi prancūzų filosofė, politikos istorikė ir rašytoja Chantal Delsol, prieš keletą metų Prancūzijoje išleidusi itin daug dėmesio sulaukusią to paties pavadinimo knygą. Ar tikrai krikščionybei atėjo galas? Kas pasibaigė ir kas atsirado vietoj to, kas pasibaigė? Ar buvo galima tos pabaigos išvengti ir kaip gyventi toliau? Šiuos klausimus užduosime laidos svečiui. Tai – geras Chantal Delsol bičiulis, jos profesijos kolega ir autorės tekstų komentatorius bei tikras jos idėjų ambasadorius, Mykolo Riomerio Universiteto profesorius Povilas Aleksandravičius.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Amerikiečiai XVIII a. daiktus laiko senais. Kitąmet ši šalis minės 250-ąsias Amerikos nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos metines. Bet po to nuvyksti į Romą, užeini į Šv. Klemenso baziliką, pasigroži Viduramžių mozaikomis ir choro vieta centrinėje navoje, o paskui nusileidi į rūsyje esančios IV a. bažnyčios liekanas, kurios ilgą laiką glūdėjo po žeme, ir atrastos tik XIX a. vykusių kasinėjimų metu. Šiemet sukanka 1700 metų nuo Nikėjos Susirinkimo. Skirtingai nuo seniai užmirštų ir vėliau atkastų Šv. Klemenso bažnyčios liekanų, kiekvieną sekmadienį kalbame Nikėjoje vyskupų sukurtą ir patvirtintą tikėjimo išpažinimo formulę. Šie žodžiai turi didelę išliekamąją galią, ir ji vis dar labai apčiuopiamai veikia mūsų egzistenciją. „Atsistokime ir sukalbėkime mūsų Credo arba ‚tikėjimo išpažinimą‘, - sako Mišioms vadovaujantis kunigas. Jis neragina kalbėti ‚jų Credo‘. Nikėjos Credo laikymasis tebėra teisingo tikėjimo ženklas" Plačiau - vedamojo skiltyje.Kas negerai su pasauliu arba pokalbis su kultūros istoriku Vytautu Ališausku apie tai, kodėl karališkos brangenybės sukelia ginčus ir prieštaravimus.Apie etinius Lietuvos ekonominės politikos aspektus - VU TSPMI dėstytojo Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis": Thomas Merton „Estetika ir malda".„Tėvo Antano pasakojimai“ - apie religiją ir politiką.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę atleisti skolas".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Ar demokratijai gresia pavojus? Visame pasaulyje politinį kraštovaizdį ima temdyti populistinių ir autoritarinių alternatyvų vilionės, dažniausiai iš kraštutinės dešinės, kartais – kraštutinės kairės. Politinėse diskusijose tapo įprasta girdėti, kad centro kairės ir centro dešinės partijos patiria nuosmukį. Atsiradusią tuštumą pamažu užpildo supaprastinti sprendimai, kuriuos propaguoja charizmatiškos asmenybės, be jokių skrupulų sėjančios nesantaiką ir dėl visko kaltinančios mažumas. Šie populistiniai lyderiai, nors ir apsimeta demokratais, iš tiesų nėra tokie. Kas stos ginti demokratijos? Ar ne laikas Katalikų Bažnyčiai pasinaudoti susidariusia proga?" Plačiau - vedamojo skiltyje.„Tokie smulkūs dalykai“ – šį savaitgalį Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti filmas, atskleidžiantis tamsų Airijos valstybės ir bažnyčios laikotarpį. Išgirsite šios kino juostos, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka Cillian Murphy, recenziją.Užsienio spaudos apžvalga: dirbtinio intelekto technologijų keliami iššūkiai Katalikų Bažnyčiai ir žmonių mąstymui, tikėjimui bei religinėms patirtims (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: Evelyn Waugh „Už intelektualus: Trys išminčiai“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kaip atpažinti laimę?Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Apie pasaulio vienybę ir meilės griežtumą“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„1827 m. birželio 11 d. Katalikų Bažnyčia įtraukė garsiausią vokiečių filosofo Immanuelio Kanto veikalą „Grynojo proto kritika“ į draudžiamų knygų indeksą. Popiežiui pateiktame Indekso kongregacijos pranešime paprasčiausiai teigiama: „Kanto tamsi, sofistinė ir nesuprantama filosofija jau gerai žinoma, kaip ir jo nereligingumas. Būtų per daug nuobodu čia net trumpai pristatyti šį veikalą, kuris iš tikrųjų tinka ne kam kitam, o tik sėti abejones ir sumaištį bet kokios tiesos atžvilgiu. „Tuo metu, kai „Grynojo proto kritika“ buvo uždrausta, jos autorius jau seniai buvo miręs, be to, jis net nebuvo katalikas. Tačiau Kanto veikalas buvo laikomas tokia grėsme Bažnyčios mokymui, kad net mokslininkams reikėjo specialaus vyskupo ar vienuolyno vyresniojo leidimo, kad galėtų su juo susipažinti. Daugelis dvasininkų nė nematė poreikio skaityti Kantą, kad galėtų jį užsipulti. Sakoma, kad jėzuitas Guido Mattiussi, žymus neotomistų judėjimo veikėjas, dalyvavęs ir ginčuose dėl modernizmo, gyrėsi parašęs knygą „Kanto nuodai“, nors nebuvo perskaitęs nė vienos Kanto eilutės." Plačiau - vedamojo skiltyje.„Magnificat“ maldyno 2025 m. sausio mėnesio numerį pristato leidyklos atstovė Inga Čiuberkytė, o skaitytojo žodį taria laidos svečias, Vilniaus vyskupas pagalbininkas Arūnas Poniškaitis.Kunigas ir teologas Tomašas Halikas apie Sinodo pamokas (vokiečių katalikišką žiniasklaidą apžvelgia Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: Julie Hanlon Rubio „Jėzus ir šeimos vertybės“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulis SJ apie tai, kodėl blogis tęsiasi.Poeto Antano Šimkaus esė „Sniegas“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Gruodžio 6 dieną Zaporižioje švenčiant liturgiją, skirtą šv. Mikalojaus dienai, bazilijonų seserys ir apie 80 vaikų vos išvengė žūties per mirtiną Rusijos oro smūgį.Vengrijos katalikų bažnyčios vadovams teko viešai pripažinti, jog bažnyčią sukrėtė dvasininkų seksualinių piktnaudžiavimų skandalas, kai į viešumą iškilo įrodymai, jog vienas iš kunigų, aktyviai besireiškiančių socialiniuose tinkluose ir palaikančių glaudžius ryšius su valdančiąja politine partija, gyvena dvigubą gyvenimą, prieštaraujantį vienai iš partijos darbotvarkės punktų – kovai su LGBT.Naujas žurnalo „Kelionė“ numeris (pristato vyriausioji redaktorė sesuo Faustina Elena Andrulytė).Užsienio katalikiškos spaudos apžvalga: apie pamaldžių frazių platintojus (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties“ puslapis: Norman Pittenger „Neišjudinamas paslapties jausmas“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie JAV prezidento rinkimus.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę apraudoti pasaulio blogį“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Laidoje „Iš balkono“ menininkė Laima Oržekauskienė-Ore ir dailėtyrininkė Monika Krikštopaitytė kalbasi apie tekstilėje įaustą ir atspaustą atmintį, kultūrų susitikimus ir moirų verpiamas likimo gijas. O taip pat apie Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ eksponuojamą menininkės parodą „Tekstilės esė“ ir neįtikėtinas kūrinių istorijas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

„Anscombe bioetikos centras, susijęs su Katalikų Bažnyčia Didžiojoje Britanijoje, teigia, kad kampanija už pagalbinės savižudybės įteisinimą Anglijoje ir Velse remiasi neva daugumos visuomenės pritarimu. Tačiau naujausiame informaciniame centro pranešime teigiama, kad „antraštės neatspindi kur kas sudėtingesnės tikrovės: tik mažuma tvirtai pasisako už įteisinimą, mažiau nei pusė nori, kad parlamento nariai balsuotų už, ir labai nedaug žmonių mano, kad šis klausimas turėtų būti vyriausybės prioritetas“.„Tyrimų duomenys rodo, kad visuomenės nuomonė apie pagalbinę savižudybę pastaraisiais metais iš esmės nekito. Nebuvo jokio didelio palankumo. Netgi sumažėjo tų, kurie „tvirtai remia“ įstatymo pakeitimą, - nuo 49 iki 31 procento“, - sakoma centro parengtoje ataskaitoje. Joje taip pat teigiama, kad yra „apstu painiavos“ dėl pagalbinės savižudybės: apklausų duomenimis, 39-42 proc. žmonių mano, kad „mirtis su pagalba“ reiškia, jog nutraukiamas gyvybę palaikantis gydymas, o ne mirtį sukeliančių vaistų vartojimas." Plačiau - vedamojo skiltyje.Kartu su Advento pradžia – naujas „Magnificat“ maldyno numeris, kurį aptars laidos viešnios Inga Čiuberkytė ir Kristina Malevskienė.Spaudos apžvalga: apie DI panaudojimą katalikiškoje sielovadoje (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologo Josefo Pieperio adventinis pamokslas „Vėl išmokti matyti“.„Tėvo Antano pasakojimai": apie Advento tradicijas ir naujus askezės būdus.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus esė „Kas yra dvasingumas?"Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

EPISODIO #62 _______ Creo que muchos de nosotros soñamos con hacer una serie documental, pero no sabríamos ni por donde empezar. Es por eso que hemos traído al podcast a los artífices de una de  las series que mas me ha enganchado estas últimas semanas. Ellos son Miquel Ardévol y Eric de Gispert, que juntos son la parte técnica de la productora Krik Krak. Nos contarán como, y de manera independiente consiguen gestar una serie con un trabajo titánico, con muy poquitos recursos. Una lección de humildad, trabajo duro y ética profesional de la que todos podemos aprender. Para conocer mas a Krik Krak aquí tienes su web: https://krikkrak.cat/es/ Y para ver el documental (totalmente gratis) Fanzilona, aquí tienes el link: https://caixaforumplus.org/c/fanzilona No te pierdas este episodio, que seguro que te va a flipar. _______ Si quieres colaborar conmigo e invitarme a un café (el que me tomo mientras grabo el podcast) lo puedes hacer a través de la plataforma https://www.buymeacoffee.com/elcortefinal y así estaré mas despierto para el siguiente episodio

Gruodžio 7 dieną Vatikane vyks konsistorija, kurios metu popiežius Pranciškus suteiks kardinolo titulą 21-am būsimam Kardinolų kolegijos nariui, tarp kurių šį kartą nuskambės ir lietuviška pavardė. Tai – arkivyskupas Rolandas Makrickas, daugelį metų tarnavęs Šv. Sosto diplomatinėse atstovybėse įvairiose pasaulio valstybėse, nuo 2019 m. paskirtas į Vatikano valstybės sekretoriatą, o dar po dvejų metų – ypatinguoju popiežiaus Pranciškaus komisaru Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje. Pernai balandį Rolandui Makrickui Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas suteikė vyskupo šventimus. Lapkričio 21-osios rytą, prieš pat kelionę į Indiją, būsimasis kardinolas maloniai sutiko duoti interviu Mažajai studijai.Prieš trejus metus popiežiaus Pranciškaus pradėta Vyskupų Sinodo generalinė asamblėja buvo pirmoji, kurioje tarp 370-ies Romos delegatų dalyvavo ir pasauliečiai. Prieš mėnesį pasibaigęs sinodas paskelbė galutinį dokumentą, kuriame, be kitų rekomendacijų, raginama įtraukti moteris į vadovaujančius postus, o pasauliečiams sudaryti galimybę dalyvauti tose tarnystės ir sielovados formose, kurios nereikalauja kunigystės šventimų, taip pat ir „renkant vyskupus“. Apie tai, kaip trejus metus truko Sinodas, apie sinodiškumą ir jo paskelbtas baigiamasis dokumentas priimti atskirose Europos bažnyčiose, sužinosite vedamojo skiltyje.Spaudos apžvalga - apie popiežiaus Pranciškaus sprendimą įvesti naują „kasdienybės šventųjų“ liturginę šventę (parengė Giedrius Tamaševičius).Paskutinį eilinio liturginių metų laiko sekmadienį Bažnyčia skiria Jėzaus Kristaus, visatos valdovo iškilmei. Eiliniai tikintieji šią šventę įprastai vadina Kristaus Karaliaus sekmadieniu. „Mano karalystė ne iš šio pasaulio“, - sako Jėzus šio sekmadienio Evangelijos ištraukoje ir čia pat priduria, kad jis yra „karalius, tam gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudytų tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“. Tūkstantmečių eigoje Kristaus sekėjai – jo Bažnyčia – nevengė tapatintis su šio pasaulio valdžia. Kaip tokį persipynimą vertina šių dienų teologija, klausysimės „Krikščioniškos minties“ skiltyje. „Tėvo Antano pasakojimuose“ kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis irgi kalbės apie Bažnyčią, kadaise galingą ir įtakingą, kurios galią ir autoritetą pakirto dvasininkų skandalai. Tačiau Kristus juk sakė, kad jo karalystė ne iš šio pasaulio, kažkaip pakoreguodamas mūsų silpnybes ir nesėkmes. „Naujasis valdžios pyragas raikomas taip negražiai, kad byrančių trupinių nuo to stalo pakaks ne tik esamos tarakonų kartoms, bet ir gausybei jų palikuonių“, - sako poetas ir eseistas Antanas Šimkus, kurio apybraižą Rūšių atsiradimas išgirsite laidos pabaigoje, o pradžioje, kaip jau įprasta, Šv. Rašto skaitinys – XXXIV-ojo eilinio laiko sekmadienii ištrauka iš Evangelijos pagal Joną.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Nauji įrašai. Pristatome Bernardo Gailiaus romaną „Agentė“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1938-ieji, opozicinio judėjimo prieš Antano Smetonos vyriausybę įkarštis. Krikščionys demokratai, valstiečiai liaudininkai ir voldemarininkai pirmą kartą sutaria veikti kartu ir pagaliau priversti tautininkų prezidentą pasidalinti valdžia. Bet planus rezga ne tik jie. Dar viena didžiojo politinio žaidimo dalyvė – komunistų partijos pogrindininkė Angelė Treigytė. Patyrusi partijos veiksmų žiaurumą, ji galiausiai nusprendžia pasitraukti ir pradėti naują gyvenimą Amerikoje. Netrukus Angelė susiduria su Valstybės saugumo departamento žvalgyba, atstovaujama Konstantino Astrausko. Šis susitikimas išjudina nenuspėjamų įvykių virtinę, kur pinasi aistra ir šaltas protas. Ar Angelei pavyks pasiekti tikslą? O gal didysis žaidimas kur kas rimtesnis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodė?Knygos ištraukas skaito aktorius Simonas Dovidauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Bernardo Gailiaus romaną „Agentė“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1938-ieji, opozicinio judėjimo prieš Antano Smetonos vyriausybę įkarštis. Krikščionys demokratai, valstiečiai liaudininkai ir voldemarininkai pirmą kartą sutaria veikti kartu ir pagaliau priversti tautininkų prezidentą pasidalinti valdžia. Bet planus rezga ne tik jie. Dar viena didžiojo politinio žaidimo dalyvė – komunistų partijos pogrindininkė Angelė Treigytė. Patyrusi partijos veiksmų žiaurumą, ji galiausiai nusprendžia pasitraukti ir pradėti naują gyvenimą Amerikoje. Netrukus Angelė susiduria su Valstybės saugumo departamento žvalgyba, atstovaujama Konstantino Astrausko. Šis susitikimas išjudina nenuspėjamų įvykių virtinę, kur pinasi aistra ir šaltas protas. Ar Angelei pavyks pasiekti tikslą? O gal didysis žaidimas kur kas rimtesnis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodė?Knygos ištraukas skaito aktorius Simonas Dovidauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Bernardo Gailiaus romaną „Agentė“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1938-ieji, opozicinio judėjimo prieš Antano Smetonos vyriausybę įkarštis. Krikščionys demokratai, valstiečiai liaudininkai ir voldemarininkai pirmą kartą sutaria veikti kartu ir pagaliau priversti tautininkų prezidentą pasidalinti valdžia. Bet planus rezga ne tik jie. Dar viena didžiojo politinio žaidimo dalyvė – komunistų partijos pogrindininkė Angelė Treigytė. Patyrusi partijos veiksmų žiaurumą, ji galiausiai nusprendžia pasitraukti ir pradėti naują gyvenimą Amerikoje. Netrukus Angelė susiduria su Valstybės saugumo departamento žvalgyba, atstovaujama Konstantino Astrausko. Šis susitikimas išjudina nenuspėjamų įvykių virtinę, kur pinasi aistra ir šaltas protas. Ar Angelei pavyks pasiekti tikslą? O gal didysis žaidimas kur kas rimtesnis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodė?Knygos ištraukas skaito aktorius Simonas Dovidauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Bernardo Gailiaus romaną „Agentė“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1938-ieji, opozicinio judėjimo prieš Antano Smetonos vyriausybę įkarštis. Krikščionys demokratai, valstiečiai liaudininkai ir voldemarininkai pirmą kartą sutaria veikti kartu ir pagaliau priversti tautininkų prezidentą pasidalinti valdžia. Bet planus rezga ne tik jie. Dar viena didžiojo politinio žaidimo dalyvė – komunistų partijos pogrindininkė Angelė Treigytė. Patyrusi partijos veiksmų žiaurumą, ji galiausiai nusprendžia pasitraukti ir pradėti naują gyvenimą Amerikoje. Netrukus Angelė susiduria su Valstybės saugumo departamento žvalgyba, atstovaujama Konstantino Astrausko. Šis susitikimas išjudina nenuspėjamų įvykių virtinę, kur pinasi aistra ir šaltas protas. Ar Angelei pavyks pasiekti tikslą? O gal didysis žaidimas kur kas rimtesnis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodė?Knygos ištraukas skaito aktorius Simonas Dovidauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Bernardo Gailiaus romaną „Agentė“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1938-ieji, opozicinio judėjimo prieš Antano Smetonos vyriausybę įkarštis. Krikščionys demokratai, valstiečiai liaudininkai ir voldemarininkai pirmą kartą sutaria veikti kartu ir pagaliau priversti tautininkų prezidentą pasidalinti valdžia. Bet planus rezga ne tik jie. Dar viena didžiojo politinio žaidimo dalyvė – komunistų partijos pogrindininkė Angelė Treigytė. Patyrusi partijos veiksmų žiaurumą, ji galiausiai nusprendžia pasitraukti ir pradėti naują gyvenimą Amerikoje. Netrukus Angelė susiduria su Valstybės saugumo departamento žvalgyba, atstovaujama Konstantino Astrausko. Šis susitikimas išjudina nenuspėjamų įvykių virtinę, kur pinasi aistra ir šaltas protas. Ar Angelei pavyks pasiekti tikslą? O gal didysis žaidimas kur kas rimtesnis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodė?Knygos ištraukas skaito aktorius Simonas Dovidauskas.

Nauji įrašai. Pristatome Bernardo Gailiaus romaną „Agentė“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1938-ieji, opozicinio judėjimo prieš Antano Smetonos vyriausybę įkarštis. Krikščionys demokratai, valstiečiai liaudininkai ir voldemarininkai pirmą kartą sutaria veikti kartu ir pagaliau priversti tautininkų prezidentą pasidalinti valdžia. Bet planus rezga ne tik jie. Dar viena didžiojo politinio žaidimo dalyvė – komunistų partijos pogrindininkė Angelė Treigytė. Patyrusi partijos veiksmų žiaurumą, ji galiausiai nusprendžia pasitraukti ir pradėti naują gyvenimą Amerikoje. Netrukus Angelė susiduria su Valstybės saugumo departamento žvalgyba, atstovaujama Konstantino Astrausko. Šis susitikimas išjudina nenuspėjamų įvykių virtinę, kur pinasi aistra ir šaltas protas. Ar Angelei pavyks pasiekti tikslą? O gal didysis žaidimas kur kas rimtesnis, nei iš pirmo žvilgsnio atrodė?Knygos ištraukas skaito aktorius Simonas Dovidauskas.

Lukas Malinauskas, Karolis Tiškevičius ir Augustas Šuliauskas tiesioginiame eteryje aptarė nutrūkusią „Žalgirio” pergalių seriją. Pakalbėta ir apie Jocytės sugrįžimą į moterų rinktinę bei Pauliaus Motiejūno reakciją į graikų kaltinimus. Tinklalaidės partneriai: – Užsisakyk „Telia Play” ir mėgaukis mėgstamomis krepšinio rungtynėmis, kad ir kur bebūtum! Plačiau: https://www.telia.lt/privatiems/televizija?be-isipareigojimu – ARAS - tai kokybiški ir efektyvūs odos priežiūros produktai vyrams. Asortimente esantys produktai leidžia pasirūpinti plaukais, kūno bei veido oda. Galime užtikrinti, jog kiekvienas vyras ras sau patinkantį produktą! Su nuolaidos kodu BASKETNEWS20, gausi 20% nuolaidą visam asortimentui: https://eshop.bioklab.com/ – 2025 m. liepos 5-6 dienomis susitinkame legendiniame ir kiekvienąmet vis geresniame BasketNews sąskrydyje! https://bit.ly/3XuWq4W – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Nemalonus Walkerio krikštas Eurolygoje (0:00); Neužmušamas „Žalgiris” (12:00); Stulbinami skaičiai ir tragedija su baudų metimais (18:17); Jeigu Motley į „Žalgirį“? (28:00); Juzėno fokusai ir Trinchieri tiesmukumas (29:36); Unikalus Butkevičius ir „Žalgirio” tritaškiai (35:35); Stebuklai Gran Kanarijoje – kaip laimėjo „Vilkai”? (46:37); Jocytės sugrįžimas: garbingas moterų pasirodymas Belgijoje (55:12); Pauliaus Motiejūno atsakas į graikų kaltinimus (1:05:00); „Lietkabelio” smagumynai ir antra Stipanovičiaus jaunystė (1:16:00); Stebimiausi Eurolygos žaidėjai (1:21:09); Liūdesys dėl Grigonio sveikatos (1:27:15).

Prethodne nedelje nismo mogli da pobegnemo od bisera Tome Mone, tako da se ove nedelje prisećamo njegove nutritivne odiseje od parizera do dva jajeta. S druge strane, predsednik je postao La Linea, a Šapić totalno ušao u svoj radikalski mod ponovnom najavom preseljenja groba Josipa Broza Tita. Pričali smo i o listama čekanja u bolnicama, omiljenoj temi Jovane Joksimović (spojler: o litijumu), otvaranju hrama svetog Žeksa i odlasku Jovane Jeremić u Ameriku.

Prepare for a D&D competition unlike any other (probably I mean I don't know there's a lot of content out in the world)! A powerful genie has summoned 16 champions from across the realms to compete in the ultimate gladiator arena for the chance to win whatever their heart desires in the form of a single wish. The rules are simple, last fighter alive wins! Before these wish fueled warriors can get the chance to duke it out and earn their dream in the main arena they'll be split into groups of four to try and make it through THE GUANTLET! First up to try and survive this lethal obstacle course we have: Belk the Lizardborg Barbarian, Hazar the Dragonborn Paladin, Krik-ett The Thri-kreen Ranger, and Argos the Eladrin Druid! Prepare for pain because it's time for the first heat of the qualifier gauntlet of The 3rd Bi-Sesquincentennial War of the Wishes: LEGENDS of the LAMP!!!! Follow the podcast's socials! Instagram:⁠⁠ ⁠⁠⁠@talltale_tavern_podcast⁠⁠⁠⁠⁠ YouTube:⁠⁠ ⁠⁠⁠@TalltaleTavernPodcast⁠⁠⁠⁠⁠ TikTok:⁠⁠ ⁠⁠⁠@TalltaleTavernPodcast⁠⁠⁠ Plus, join our ⁠⁠discord!⁠ Thank you to our players!  Clay Herring as Argos Natalie Burstyn as Krik-ett Falloutplays as Hazar - Find him on ⁠twitch⁠ ⁠youtube⁠ and ⁠twitter⁠ @Falloutplays Scott Esmond as Belk - Find me on twitch if you want. Talltale Tavern Theme song by Tyler Adelsperger Podcast Artwork by ⁠Zaezar (twitch.tv/zaezar)⁠ Additional Music:  Celtic Ambiance by Alexander Nakarada (www.serpentsoundstudios.com)

Bývalý predseda KDH dnes kandiduje z posledného miesta kandidátky do europarlamentu. Ak sa prekrúžkuje, do EP nastúpi. Zodpovednosť za stav spoločnosti majú tí, ktorí mali najdlhšie moc, tvrdí Ján Figeľ. Aktuálne je aj súčasťou mierovej iniciatívy Vatikánu. Ako by podľa neho mala vyzerať komunikácia s agresívnym Ruskom?V podcaste s Jánom Figeľom sa dozviete:– od 1. minúty – či je politika naozaj teraz vulgárnejšia a agresívnejšia, alebo to tak bolo vždy;– po 2:00 – že problém podľa neho spôsobuje súčasný volebný systém;– do 5:00 – či problém nie je viac vo voličoch ako vo volebnom systéme;– po 5:20 – že politika žije na úkor budúcnosti;– od 6:40 – že zodpovednosť za rozdelenú a agresívnu spoločnosť majú tí, ktorí boli najdlhšie pri moci;– po 8:00 – že požadovať slušné Slovensko je primálo;– 9:55 – že viac ako slušnosť by sme mali chcieť spravodlivosť, aj keď to znamená väzenie pre zlodejov;– od 12:30 – že doplácame na to, že si volíme krikľúňov;– po 13:00 – či šírenie nenávisti nejde aj od kresťanistických politikov;– od 18:30 – čo hovorí na Ficov plán vykostiť KDH;– po 22:00 – či nastúpi do europarlamentu, ak prekrúžkuje Miriam Lexmann;– od 23:00 – že Ukrajinci by chceli mať naše problémy;– po 25:00 – či Európskej únii hrozí rozpad;– od 26:00 – či môže slovenský poslanec v EP presadzovať nejaké ideológie, alebo je to len fiktívna hrozba;– do 36:00 – čo môže slovenský europoslanec presadiť;– od 38:00 – či je možné prijať Ukrajinu do EÚ, ak bude vo vojne, alebo bude mať okupované územia;– po 41:00 – ako vyzerajú vatikánske rokovania o mierovej spolupráci USA a Ruska.

Bývalý predseda KDH dnes kandiduje z posledného miesta kandidátky do europarlamentu. Ak sa prekrúžkuje, do EP nastúpi. Zodpovednosť za stav spoločnosti majú tí, ktorí mali najdlhšie moc, tvrdí Ján Figeľ. Aktuálne je aj súčasťou mierovej iniciatívy Vatikánu. Ako by podľa neho mala vyzerať komunikácia s agresívnym Ruskom?V podcaste s Jánom Figeľom sa dozviete:– od 1. minúty – či je politika naozaj teraz vulgárnejšia a agresívnejšia, alebo to tak bolo vždy;– po 2:00 – že problém podľa neho spôsobuje súčasný volebný systém;– do 5:00 – či problém nie je viac vo voličoch ako vo volebnom systéme;– po 5:20 – že politika žije na úkor budúcnosti;– od 6:40 – že zodpovednosť za rozdelenú a agresívnu spoločnosť majú tí, ktorí boli najdlhšie pri moci;– po 8:00 – že požadovať slušné Slovensko je primálo;– 9:55 – že viac ako slušnosť by sme mali chcieť spravodlivosť, aj keď to znamená väzenie pre zlodejov;– od 12:30 – že doplácame na to, že si volíme krikľúňov;– po 13:00 – či šírenie nenávisti nejde aj od kresťanistických politikov;– od 18:30 – čo hovorí na Ficov plán vykostiť KDH;– po 22:00 – či nastúpi do europarlamentu, ak prekrúžkuje Miriam Lexmann;– od 23:00 – že Ukrajinci by chceli mať naše problémy;– po 25:00 – či Európskej únii hrozí rozpad;– od 26:00 – či môže slovenský poslanec v EP presadzovať nejaké ideológie, alebo je to len fiktívna hrozba;– do 36:00 – čo môže slovenský europoslanec presadiť;– od 38:00 – či je možné prijať Ukrajinu do EÚ, ak bude vo vojne, alebo bude mať okupované územia;– po 41:00 – ako vyzerajú vatikánske rokovania o mierovej spolupráci USA a Ruska.

Útok mimozemskej civilizácie vo filmoch vždy vyzerá ako devastačná vojenská operácia. Krik, krv, streľba. Ale viete si predstaviť, že by 8 miliárd ľudí naraz iba pokojne zaspalo a zmizlo? Aj takto si predstavujú niektorí záhadológovia útok mimozemšťanov, ktorí údajne postavili Mesačnú šachtu – monštruózny hudobný nástroj na ovládnutie ľudstva. Jej príbeh sa začína pred 80 rokmi, v jaskyni niekde v Belianskych Tatrách. Svedkom o existencii tohto nástroja mal byť Anton Horák, český vojenský veliteľ a výsadkár. Po vojne síce emigroval, ale zabudnúť nedokázal. Svoje zážitky a spomienky na stretnutie so zvláštnym geologickým útvarom podrobne spísal do denníkových zápiskov. Svoju správu neskôr uverejnil aj v prestížnej vedeckej publikácii. Časom ju prebrali viaceré časopisy, a tak sa jeho osobná skúsenosť aj s informáciou o existencii Mesačnej šachty dostala naspäť na Slovensko a dodnes ju hľadajú speleológovia a záhadológovia z celého sveta. CREDITS: Scenár: Miriam Fulmeková | Námet a dramaturgia: Diana Kacarová | Hlas: Marek Majeský | Zvuková produkcia: Miroslav Baričič | Podcast produkcia: Simona Mičová

Druhú svetovú vojnu obyvatelia osady Trstená spočiatku ani nepociťovali. Niečo sa začalo diať až v roku 1944, kedy sa v neďalekom Kunerade začala formovať Partizánska brigáda M. R. Štefánika pod velením Viliama Žingora. Krutosti vojny sa k ľuďom v osade dostali až vypuknutím Slovenského národného povstania koncom leta 1945. Vtedy sa v Strážovských vrchoch a v obciach pod Kľakom začali vyskytovať rôzne partizánske skupiny. Hoci bola Vlasta len malé dievča, pamätá si nielen na zlobu nemeckých vojakov, ale aj na častokrát bezohľadné správanie sa partizánov.

"Nemali by sme zabúdať, že škola nie je iba na to, aby deti vzdelávala, ale aj na to, aby ich učila spolupráci, nezištnej pomoci a priateľstvu," hovorí v rozhovore Erika Fabiánová, ktorá je riaditeľkou jednej základnej školy v Rožňave. V rozhovore vysvetľuje, ako si na škole všimli, že po pandémii covidu s deťmi nie je všetko tak, ako predtým a deti sa prestali medzi sebou socializovať. Ich schopnosť nadväzovať kamarátstva sa rapídne zmenila. "Zatiaľ čo pred covidom sa učitelia a učiteľky vykonávajúce dozor počas prestávok sťažovali na to, že deti behajú, lietajú, hrajú ping pong a robia krik, po covide bolo zrazu na chodbách cez prestávky ticho. Ojedinele sedelo pár detí v oddychových zónach, no všetky ťukali do mobilu. Mnoho detí nebolo schopných odpovedať celými vetami alebo komunikovali minimálne," spomína. Vtedy si v škole uvedomili, že sa s deťmi deje niečo nedobré. Rozhodli sa konať a zmeniť situáciu k lepšiemu. Ľahké to však nebolo. 

Wun Tsun Tam Mellon Professor of the Humanities in the Department of African American and African Diaspora Studies at Columbia University, Edwidge Danticat joins us to discuss her work and particularly the design and intent in her course, "Writing in the Presence of Ancestors.” Edwidge received her B.A. in French Literature from Barnard College and her Master of Fine Arts in Creative Writing from Brown University. She is the author of seventeen books, including Breath, Eyes, Memory, an Oprah Book Club selection, Krik? Krak!, a National Book Award finalist, The Farming of Bones, an American Book Award winner; the novels-in-stories, The Dew Breaker, Claire of the Sea Light, and The Art of Death, a National Book Critics Circle finalist for Criticism. She has written seven books for children and young adults, a travel narrative, After the Dance, and a collection of essays, Create Dangerously. Edwidge is a 2009 MacArthur Fellow, a 2018 Ford Foundation Art of Change Fellow, a 2018 winner of the Neustadt Prize, a 2019 winner of the Saint Louis Literary Award, a 2020 United States Artist Fellow, a 2020 winner of the Vilceck Prize, and a 2023 winner of the PEN/Malamud Award for Excellence in the Short Story. Her story collection, Everything Inside, was a 2020 winner of the Bocas Fiction Prize, The Story Prize, and the National Book Critics Circle Fiction Prize. Her essay collection We're Alone is forthcoming from Graywolf Press in Fall 2024, and a novel, The Once and Future Dead, from Knopf in 2025. Tune in for this special broadcast on Wednesday, February 7 @ 6pm EST!

Hva har ordet kompis med brød å gjøre? Hvem var greven, og når kom han? I dag - etymologi spesial! I panelet: Ragnhild Holmås og Toril Opsahl. Hør episoden i appen NRK Radio