Podcasts about kviesime

Užsienio reikalų ministerija skelbia, kad per išpuolį Afganistane sužeistos lietuvės būklė yra stabili.Šiauliuose minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė.Lenkijoje pridėtinį vertės mokesčio tarifą grąžinus į penkių procentų lygį, statistika rodo, kad kainos padidėjo tik kiek daugiau nei procentu.Lietuvą lepina ne tik vasariški orai, bet renginių gausa. Gatvės muzikos diena, Europos muziejų naktis ir kiti. Kviesime apsilankyti ir apie juos sužinoti daugiau.Ved. Urtė Korsakovaitė

Daugumoje epizodų vienaip ar kitaip kalbėjome apie komediją. Neretai gaudavome atsiliepimų, kad kalbame apie dalykus, kurių niekas nežino, apie vidinius dalykus, kurių kiti nesupranta ir neturi galimybės patikrinti. Būtent todėl nusprendėme nuo šiol daryti atskirą segmentą, skirtą vien komedijai. Įprastuose PVS epizoduose komedijos taip pat nevengsime, tačiau visus anksčiau išvardintus dalykus stengsimės palikti būtent šiam segmentui. Čia dalinsimės rekomendacijomis, kalbėsime apie Lietuvos bei užsienio stand-up komedijos virtuvę bei mažiau varžomai dalinsimės savo mintimis. Kviesime mažiau žinomus komikus, draugus, kurie domisi ir dirba komedijoje, žodžiu. Štai pirmas epizodas!https://www.patreon.com/pralauzksaltahttps://open.spotify.com/show/0WridV6XmV62ZLxpLX9d4K?si=ik8D7-_5T2OzMT_1oP3mvwhttps://itunes.apple.com/lt/podcast/pralau%C5%BEk-vien%C4%85-%C5%A1alt%C4%85/id1364954186?mt=2Instagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta/

Laidoje – apie 15 Lietuvos metų Europos Sąjungoje. LRT projektas „Keturi milijonai“, skirtas Pasaulio lietuvių metams. LRT radijo žurnalistai Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius šį kartą ieško lietuviškų istorijų lietuvių išeivijos sostine vadinamoje Čikagoje. Dar skaičiuosime, kiek užsienio šalių piliečių per penkerius metus įsigijo žemės Lietuvoje. Nuo šiandien iš Vilniaus pradedami skrydžiai į Londono Sičio oro uostą.Prasidėjus laivybos sezonui – nuo gegužės 1-osios iki spalio pabaigos – Pilies tiltas Klaipėdoje vėl bus keliamas nustatytu laiku.Kino naujienų apžvalga. Taip pat laidoje – orų prognozė, portalų apžvalga, apžvalgininko Rimvydo Valatkos komentaras. Kviesime dalyvauti paukščių balsų viktorinoje. Kultūros renginiai. Ved. Giedrė Čiužaitė.

„Ką man skaityti?” rubrikoje dėmesio vertų knygų pavadinimais dalysis komikas Olegas Šurajevas, pats besiruošiantis pristatyti pirmąją, žanro analogų Lietuvoje kol kas neturinčią, knygą.Garso menininkas Audrius Šimkūnas kolekcionuoja lauko garsų įrašus – jis sako, kad tai toks pat svarbus istorijos fiksavimo būdas, kaip ir fotografija. Kviesime išgirsti, kaip skamba plika ausimi negirdimas miško skruzdėlynas ir kokie garsai sklinda po vandeniu. Savaitės pradžioje startavo naujas socialinis projektas „Nebegėda”. Jo sumanytojos Beata Tiškevič iš Kotryna Bass kviečia atvirai diskutuoti temomis, kurios daliai visuomenės vis dar atrodo tabu – tai lytinis švietimas, seksualumas ir intymūs santykiai. Popietės studijoje su B. Tiškevič ir K. Bass pasikalbėsime apie tai, kokių planų jos turi stengiantis atpalaiduoti ne visada lanksčias visuomenės nuostatas apie kūna, seksą ir santykius.

Savaitės pradžioje startavo naujas socialinis projektas „Nebegėda“. Jo sumanytojos Beata Tiškevič iš Kotryna Bass kviečia atvirai diskutuoti temomis, kurios daliai visuomenės vis dar atrodo tabu – tai lytinis švietimas, seksualumas ir intymūs santykiai. Popietės studijoje su B. Tiškevič ir K. Bass pasikalbėsime apie tai, kokių planų jos turi stengiantis atpalaiduoti ne visada lanksčias visuomenės nuostatas apie kūna, seksą ir santykius.„Ką man skaityti?“ rubrikoje dėmesio vertų knygų pavadinimais dalysis komikas Olegas Šurajevas, pats besiruošiantis pristatyti pirmąją, žanro analogų Lietuvoje kol kas neturinčią, knygą. Garso menininkas Audrius Šimkūnas kolekcionuoja lauko garsų įrašus – jis sako, kad tai toks pat svarbus istorijos fiksavimo būdas, kaip ir fotografija. Kviesime išgirsti, kaip skamba plika ausimi negirdimas miško skruzdėlynas ir kokie garsai sklinda po vandeniu.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Tėvo Stanislovo, tikroji pavardė Algirdas Mykolas Dobrovolskis, metais. Kviesime klausytis diskusijos „Kapucino Tėvo Stanislovo žinia Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui“. Diskusijoje dalyvavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, 1863 m. sukilimo muziejaus darbuotoja Regina Galvanauskienė, kunigas kapucinas Vincentas Tamašauskas, kunigas pranciškonas Astijus Kungys. Diskusijoje buvo kalbama, kodėl Paberžė, kurioje Tėvas Stanislovas pragyveno 39 metus, tapo tokia patrauklia žmonių būrimosi vieta. Verta prisiminti, jog čia įsiplieskė 1863 m. sukilimo žaizdras, kurio vadas buvo kunigas Antanas Mackevičius. Sužinosime apie Tėvo Stanislovo ne tik sielovadinį talentą, bet ir apie jo kūrybinius gebėjimus.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Tėvo Stanislovo, tikroji pavardė Algirdas Mykolas Dobrovolskis, metais. Kviesime klausytis diskusijos „Kapucino Tėvo Stanislovo žinia Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui“. Diskusijoje dalyvavo Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, 1863 m. sukilimo muziejaus darbuotoja Regina Galvanauskienė, kunigas kapucinas Vincentas Tamašauskas, kunigas pranciškonas Astijus Kungys. Diskusijoje buvo kalbama, kodėl Paberžė, kurioje Tėvas Stanislovas pragyveno 39 metus, tapo tokia patrauklia žmonių būrimosi vieta. Verta prisiminti, jog čia įsiplieskė 1863 m. sukilimo žaizdras, kurio vadas buvo kunigas Antanas Mackevičius. Sužinosime apie Tėvo Stanislovo ne tik sielovadinį talentą, bet ir apie jo kūrybinius gebėjimus.

„Radijo popietėje“ – laidos „Gustavo enciklopedija“ autorius, kūrėjas Audrius Rakauskas.Kalėdinėje LRT RADIJO studijoje viešės daug svečių: ir Gustavas, ir profesorius Kalėdauskas, ir nykštukas Benas, ir lapinas Pilypas, ir daugelis kitų. O svarbiausias svečias bus visų šių personažų įkūnytojas laidos „Gustavo enciklopedija“ autorius ir kūrėjas Audrius Rakauskas. Jis, žinoma, atsineš ir savo mėgstamiausios muzikos sąrašą. Susitikimas – nuo 15.00 valandos.Laidą po 14.00 valandos žinių pradėsime šventiška nuotaika pulsuojančia kalėdine muzika. Kviesime jus, švenčiančius namuose, keliaujančius ar belankančius svečiuose, kartu pasiklausyti rinktinių šventinių dainų.

„Radijo popietėje“ – laidos „Gustavo enciklopedija“ autorius, kūrėjas Audrius Rakauskas.Kalėdinėje LRT RADIJO studijoje viešės daug svečių: ir Gustavas, ir profesorius Kalėdauskas, ir nykštukas Benas, ir lapinas Pilypas, ir daugelis kitų. O svarbiausias svečias bus visų šių personažų įkūnytojas laidos „Gustavo enciklopedija“ autorius ir kūrėjas Audrius Rakauskas. Jis, žinoma, atsineš ir savo mėgstamiausios muzikos sąrašą. Susitikimas – nuo 15.00 valandos.Laidą po 14.00 valandos žinių pradėsime šventiška nuotaika pulsuojančia kalėdine muzika. Kviesime jus, švenčiančius namuose, keliaujančius ar belankančius svečiuose, kartu pasiklausyti rinktinių šventinių dainų.

„Muzikiniame pastiše“ – apie kūrybą su kompozitoriumi Juliumi Aglinsku. „Metų muzikos vinies“ apdovanojimai. Kviesime drauge pažinti XVIII ir XIX amžių sankirtoje gyvenusią austrų atlikėją ir kompozitorę Mariją Theresią von Paradis.

Kviesime jus į viduramžių sostinę Kernavę. Pasak šią vietovę nuo 1979 m. tyrinėjančio archeologo dr. Aleksejaus Luchtano, Kernavė nenoriai atskleidė savo paslaptis. Vis dėlto tyrimai rodo, kad čia žmonių gyventa jau 10 tūkstančių metų. Neabejotinai svarbiausi Lietuvos istorijai yra viduramžių – XIII–XIV a. – Kernavės tyrinėjimai, kai čia klestėjo miestas. Tačiau kai kurių viduriniosios kartos istorikų teigimu, Kernavėje surastas ne miestas, „bet socialiai įvairi, iš kelių gyvenamųjų židinių susidariusi gyvenvietė, kuri gali būti vadinama miesto užuomazga.“ Čia esą gyveno žemos socialinės padėties stačiatikiai rusai. Su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinka 35 metus šią unikalią vietovę tyrinėjęs VU docentas dr. Aleksejus Luchtanas. Jo argumentai – antroje paskaitos dalyje.

Kviesime jus į viduramžių sostinę Kernavę. Pasak šią vietovę nuo 1979 m. tyrinėjančio archeologo dr. Aleksejaus Luchtano, Kernavė nenoriai atskleidė savo paslaptis. Vis dėlto tyrimai rodo, kad čia žmonių gyventa jau 10 tūkstančių metų. Neabejotinai svarbiausi Lietuvos istorijai yra viduramžių – XIII–XIV a. – Kernavės tyrinėjimai, kai čia klestėjo miestas. Tačiau kai kurių viduriniosios kartos istorikų teigimu, Kernavėje surastas ne miestas, „bet socialiai įvairi, iš kelių gyvenamųjų židinių susidariusi gyvenvietė, kuri gali būti vadinama miesto užuomazga.“ Čia esą gyveno žemos socialinės padėties stačiatikiai rusai. Su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinka 35 metus šią unikalią vietovę tyrinėjęs VU docentas dr. Aleksejus Luchtanas. Jo argumentai – antroje paskaitos dalyje.

Kviesime jus į viduramžių sostinę Kernavę. Pasak šią vietovę nuo 1979 m. tyrinėjančio archeologo dr. Aleksejaus Luchtano, Kernavė nenoriai atskleidė savo paslaptis. Vis dėlto tyrimai rodo, kad čia žmonių gyventa jau 10 tūkstančių metų. Neabejotinai svarbiausi Lietuvos istorijai yra viduramžių – XIII–XIV a. – Kernavės tyrinėjimai, kai čia klestėjo miestas. Tačiau kai kurių viduriniosios kartos istorikų teigimu, Kernavėje surastas ne miestas, „bet socialiai įvairi, iš kelių gyvenamųjų židinių susidariusi gyvenvietė, kuri gali būti vadinama miesto užuomazga.“ Čia esą gyveno žemos socialinės padėties stačiatikiai rusai. Su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinka 35 metus šią unikalią vietovę tyrinėjęs VU docentas dr. Aleksejus Luchtanas. Jo argumentai – antroje paskaitos dalyje.

Kviesime jus į viduramžių sostinę Kernavę. Pasak šią vietovę nuo 1979 m. tyrinėjančio archeologo dr. Aleksejaus Luchtano, Kernavė nenoriai atskleidė savo paslaptis. Vis dėlto tyrimai rodo, kad čia žmonių gyventa jau 10 tūkstančių metų. Neabejotinai svarbiausi Lietuvos istorijai yra viduramžių – XIII–XIV a. – Kernavės tyrinėjimai, kai čia klestėjo miestas. Tačiau kai kurių viduriniosios kartos istorikų teigimu, Kernavėje surastas ne miestas, „bet socialiai įvairi, iš kelių gyvenamųjų židinių susidariusi gyvenvietė, kuri gali būti vadinama miesto užuomazga.“ Čia esą gyveno žemos socialinės padėties stačiatikiai rusai. Su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinka 35 metus šią unikalią vietovę tyrinėjęs VU docentas dr. Aleksejus Luchtanas. Jo argumentai – antroje paskaitos dalyje.