Podcasts about keturi

„Keturių milijonų“ rubrikoje - Venesueloje užaugusi Gailė Butvilaitė. Apie gyvenimą užsienyje, pavojingą dienas Pietų Amerikoje ir pasikeitusią rutiną čia, Lietuvoje.Po pusės vienuoliktos žinių apie socialinius tinklus ir vaikus. „Meta“ ketina uždrausti vaikams iki šešiolikos metų daryti tiesiogines transliacijas. Kuo tai padės? Apie medijų poveikį vaikams ir kaip juos nuo to apsaugoti - pokalbis su ekspertais.VU mokslininkai tyrė, kaip buvo teikiama pagalba žmonėms per kovido pandemiją, priimant pabėgėlius iš Ukrainos. Ką visuomenė ir institucijos išmoko iš krizių ir ką dabar daro kitaip?Reportažas iš ekologinio ūkio, kuriame įdirbti žemę padeda vištos.Ved. Urtė Korsakovaitė

Keturių darbo dienų savaitei pritartų du trečdaliai suaugusių Lietuvos gyventojų, tiesa, dauguma jų sutiktų dirbti trumpiau tik tuo atveju, jei atlyginimas liktų toks pat - rodo LRT užsakymu atlikta rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ apklausa. Ką parodė apklausa ir ar trumpesnė darbo savaitė pasiteisintų kultūros sektoriuje?Lietuvos nacionalinis dramos teatras pristato paskutinę šio sezono premjerą pagal Lauryno Adomaičio pjesę „Fermentacija“, kurią režisuoja teatro meno vadovas Antanas Obcarskas. Spektaklyje pasakojama apie raugintais produktais prekiaujančioje raugykloje susidariusią itin sudėtingą situaciją, kai pradedamas spręsti netikėtai iškilęs bakterijų teisių klausimas. Apie biologinę revoliuciją pasakoja „Fermentacijos“ repeticijoje apsilankiusi kolegė Karina Metrikytė.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šiandien kalbėsime apie humanitarinių mokslų daktarės Jolitos Mulevičiūtės monografiją „Regos politika. Lietuva Rusijos imperijoje“, kurią išleido Lietuvos kultūros tyrimų institutas. Knygoje pasakojama apie tai, kaip devyniolikto amžiaus Lietuvoje, kuri tuo metu buvo vakarinis Rusijos imperijos pakraštys, masiškai plito vaizdų kultūra, kaip ji buvo vartojama ir cenzūruojama. „Regos politika“ pretenduoja tapti geriausia negrožinių knygų kategorijoje, o autorę Jolitą Mulevičiūtę kalbina Jolanta Kryževičienė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Amerikos fortepijono konkurso laimėtoją, naują operą bene šiauriausiame Europos teatre ir „Konklavos“ žvaigždės Ralpho Fienneso režisūrinį debiutą 2025-2026-ųjų sezone Paryžiaus nacionalinėje operoje.Rubrikoje „Be kaukių“ – kompozitorius Tomas Kutavičius.Ved. Gabija Narušytė

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvenančia Laura Kornelija Inamedinova. Dar dvidešimties rinkodaros agentūrą įkūrusi lietuvė dirba su sėkmingiausiais verslininkais, o savo istorija ir patarimais dalijasi tarptautinėse konferencijose.Po pusės vienuoliktos žinių apie telefono numerių kodų pokyčius. Iki kada galėsime prisiskambinti su senuoju kodu 86? Kaip paprastai pakeisti daug numerių savo telefonuose? Ir apskritai kodėl reikia keisti telefonų numerių kodus?Antrą laidos valandą pokalbis apie pagalbą metant rūkyti. Jau beveik metus veikia pagalbos metant rūkyti linija. Išsiaiškinsime, kaip ji veikia, kiek skambučių sulaukia ir kokią pagalbą galima gauti. O Jūs savo klausimus galite užduoti paskambinę arba parašę elektroninį laišką.Vilniuje gyvenanti Giedrė Radzevičiūtė išsaugojo šimtametę senelių sodybą atokiame Šimaičių kaime Ukmergės rajone. Jau šešiolikti metai protėvių žemėse moteris pati augina daugybę vaistinių augalų, renka juos apylinkėse, kuria arbatas, rengia edukacijas ir savo svečius kviečia kuo ilgiau būti gamtoje.Ved. Urtė Korsakovaitė

Vaivos Grainytės pjesė „Dvidešimt keturi“. Garso režisierius ir kompozitorius Arturas Bumšteinas.Atliko Julia Karelina, Ieva Labanauskaitė, Augustina Gruzdytė, Jonė Miškinytė, Ugnė Makselytė, Diemantė Merkevičiūtė, Gabrielė Griciūtė, Elena Laurinavičiūtė, Monika Staugaitytė, Justina Mykolaitytė, Urtė Laukaitytė, Armanda Rudelytė, Austėja Masliukaitė, Gertrūda Breivytė, Alexandra Bondarev, Magdalena Kozlovskaja, Greta Grinevičiūtė, Agata Orlovska, Ieva Rižė, Kamilė Krasauskaitė, Aurelija Bulaukaitė, Liepa Sofija Vareikaitė, Vaiva Grainytė, Agnė Semenovičiūtė, Elmyra Ragimova, Vilniaus kultūros centro LRT vaikų choras, Gailė Griciūtė (fisharmonija) Algirdas Biveinis (vargonai), Kristupas Gikas (fleita), Diemantė Merkevičiūtė (smuikas), Ignas Juzokas (ritmo mašina) bei šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“.Projektą įgyvendina LRT KLASIKA ir Teatro informacijos centras, finansuoja Kultūros taryba. Dovilės Bagdonaitės iliustracija.

Spaudos apžvalga.„Slapta režisieriaus aistra ir tikrovės magija” – taip savo apžvalgą pavadino kolega Vytautas Bikulčius, kurioje apžvelgia ispanų kino režisieriaus Pedro Almodóvaro knygą „Paskutinis sapnas“ ir kubiečių rašytojo Alejo Carpentiero romaną „Šios žemės karalystė“.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai.Šią savaitę Kultūros ministerija inicijavo diskusiją „Tarp eilučių: kokį pokytį kuria mecenatai?“. Valdovų rūmuose esančioje mecenato dr. Prano Kiznio paveikslų galerijoje susirinko kultūros ir verslo atstovai aptarti mecenatystės svarbą, iššūkius ir galimybes Lietuvoje.Lapkričio 5-25 dienomis į Alytų jus kviečia XIII-asis tarptautinis teatrų festivalis „COM·MEDIA“: atsinaujinęs ir pasikeitęs. Alytaus teatras kviečia (Iš)gyventi naktį Alytaus miesto teatre! Teatrinių įvykių naktis COM•MOON•A – partizaninė opozicija klasikiniam teatrui.Vienuolika lietuvių filmų – septyni ilgo metro ir keturi trumpametražiai šiemet pristatomi Talino tarptautiniame kino festivalyje „Juodosios naktys“, vyksiančiame lapkričio 8-24 dienomis. Keturi iš jų festivalyje švenčia pasaulines premjeras.Lietuvos sezonas Prancūzijoje šiomis dienomis alsuoja fotografija: Lietuvos menininkai pirmą kartą prisistato pasaulinėje fotografijos mugėje Paris Photo, parodoje pristatydami penkių dešimtmečių Prancūzijos ir Lietuvos fotografų bendradarbiavimo istoriją. Gabija Narušytė iš Paryžiaus.Ved. Justė Luščinskytė

Keturių milijonų rubrikoje keliautoja ir Instagramo paskyros „ananaso kelionės“ autorė. Kaip ji randa pigiausius skrydžius, kokios jos kelionių paslaptys ir kokios šalys paliko didžiausią įspūdį?Apie dar vieną kontracepcijos būdą - sterilizaciją. Sveikatos apsaugos ministerija rengia tvarką, pagal kurią nuo vasario gyventojams būtų prieinama ši priemonė.LRT sprendimų diskusija. Apie saugų eismą. Rudenį temstant anksčiau, išvengti nelaimingų atsitikimų tampa dar sudėtingiau. Ką daro kaimyninės šalys, siekdamos sumažinti avarijų ir kitų incidentų skaičių?Gyventojų nerimą ir vėl kursto technologinės naujovės – socialiniuose tinkluose pasigirdo nerimas dėl pasuose naudojamų QR kodų ir elektroninių vairuotojo pažymėjimų.Ved. Urtė Korsakovaitė

Neigiamos pastabos, pakeltas tonas, darbuotojo ignoravimas ar net šmeižtas – tokiomis sąlygomis kasdien dirba tūkstančiai darbuotojų. Mobingas – sąvoka, pastaruoju metu sulaukianti vis daugiau visuomenės dėmesio. Nors problema labai aktuali, pastebima, jog didžiajai daliai darbuotojų ir darbdavių vis dar sunku atpažinti ir įrodyti darbe patiriamą mobingą. Tai, kas vienam yra mobingas, kitam gali atrodyti kaip nevykęs pajuokavimas ar racionali kritika. Kokie yra mobingo požymiai darbinėje aplinkoje, kaip jį atskirti ir atpažinti, kokia teisinė atsakomybė gali grėsti už mobingo naudojimą? Komentuoja Vilniaus apygardos teismo teisėja dr. Rūta Petkuvienė.Nors formaliai Lietuva orientuojasi į aukštą pridėtinę vertę kuriančių ir daug uždirbančių specialistų pritraukimą iš užsienio, konstatuojama, kad tokių specialistų pritraukiame labai mažai. Tam yra objektyvių priežasčių – geopolitinės, socialinės, ekonominės. Tačiau dėl aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumo, teisininkų teigimu, galima kaltinti ir subjektyvias priežastis, tarp kurių labai ryškiai yra matomos pasikeitusios valdžios nuostatos tam tikrų užsienio šalių piliečių atžvilgiu bei migracijos procedūrų trūkumai. Darbuotojai iš užsienio: grėsme ar nauda? Pokalbyje dalyvauja advokatas, advokatų kontoros „NOOR“ partneris. Marius Rindinas.Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų bent kartais vartoja nelegalų turinį, o reguliariai tai daro ketvirtadalis gyventojų. Trečdalis gyventojų piratinį turinį dažniausiai vartoja nelegaliai žiūrėdami filmus, serialus, televizijos laidas, kitus vaizdo įrašus, o apie ketvirtadalis – klausydamiesi muzikos. Kam darome žalą vartodami piratinį turinį? Ar mažės prognozuojamas piratavimo indeksas, o gyventojų sąmoningumas ir nepakantumas nelegalaus turinio vartojimui augs? Tai svarstome su advokatų profesinės bendrijos WIDEN partnere, advokate Aušra Macijauskiene.Ved. Artūras Matusas

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Portugalijoje gyvenančiu Arnu Raulinaičiu. Kaip jo kasdienybę pakeitė portugališkas vėjas ir bangos?Iš Lietuvos nesitraukiant šilumai kai kurie paukščiai jauniklius pradėjo perėti ir du kartus, medžiai vėl pradeda žydėti. Kokią įtaką klimato kaita turi paukščių migracijai?Minint Pasaulinę Psichikos sveikatos dieną „Jaunimo linija“ organizuoja akciją „Žalia šviesa gyvenimui“. Kaip ugdyti jaunų žmonių emocinį atsparumą?LRT faktų rubrika apie rinkimus ir netikras paskyras, raginančias balsuoti už politikus.Tošininkystė, dirbinių iš beržo žievės kūrimas - jau labai retai puoselėjamas amatas Lietuvoje. Jį išmano šios mūsų laidos „10-12“ pašnekovė - Mažeikių rajone gyvenanti Raimonda Ramanauskienė.Ved. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Italijoje gyvenančia Ramune Kupšyte. Ji turi savo gintaro parduotuvę, italus supažindina ne tik su gintaru, bet ir Lietuva.Po pusvalandžio pokalbis su savamoksle restauratore Vainora Blaškevičiūte. Jau netrukus galėsime paklausti, kaip ji prikelia daiktus antram gyvenimui.Antrą laidos valandą diskusija apie be pavadėlio vedžiojamus šunis. Kokia atsakomybė gali grėsti ir kodėl kai kurie augintinius vedžioja be pavadžio?Ved. Urtė Korsakovaitė

Iki mokslo metų pradžios likus dar 10-iai dienų, korepetitorių paklausa pasiekė naujas aukštumas ir situacija tampa vis labiau įtempta tiek tėvams, tiek mokiniams. Štai vienuoliktokų ir dvyliktokų, besikreipiančių į korepetitorius ar korepetitorių įmones, skaičius išaugo dukart, o aštuntokų - net keturis kartus.Didžiausia paklausa - matematikos ir lietuvių kalbos disciplinų papildomas mokymas, toliau biologija, chemija ir anglų kalba ir istorija.Taigi, nors daugelis mokinių dar mėgaujasi paskutinėmis vasaros atostogų dienomis, tėvai jau susiduria su rimtu iššūkiu – rasti laisvą korepetitorių.Viena galimų priežasčių, kodėl aštuntokų poreikis korepetitoriams taip išaugo, yra tai, kad šiemet Lietuvos aštuntokai mokysis matematikos pagal atnaujintas programas (jau antrus metus) be matematikos vadovėlių. Be to, jie bus pirmoji laida, kuriai po 10-os klasės laikysimas Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas (PUPP) taps privalomu slenksčiu pereinant į 11-ą klasę.Dvyliktokams taip pat teks mokytis antrus metus be vadovėlių, o ir yra gerokai pasikeitęs valstybinio brandos egzamino turinys.Ši situacija kelia iššūkių dar ir dėl to, kad korepetitoriams tampant deficitu, kyla šių paslaugų kainos, o ir randasi daugybė žemos kokybės mokymo paslaugas siūlančių tiekėjų.LRT RADIJUJE diskutuoja biologijos mokytojas, korepetitorius Paulius Sungaila ir istorijos mokytojas, DIGI klasė korepetitorius dr. Algis Bitautas bei Evelina Morkūnienė, ManoKlasė Online matematikos korepetitorė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kaune prasideda nemokamas festivalis „Kultūra į kiemus“, kuris aplankys net 11 mikrorajonų.Šiemet sukanka 100 metų, kai Šiluvoje buvo pastatyta Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo koplyčia. Tai vienintelis iki šių dienų išlikęs Antano Vivulskio projektuotas pastatas.Kas paskutiniu metu lemia Lietuvos kino kūrėjų sėkmę tarptautiniuose kino festivaliuose?„Giedraičiai – vartai į Molėtų rajoną, jiems turėtų būti sutelktas didesnis dėmesys, nes Giedraičių vardas – garbingas“, – sako restauratorė Teresė Blažiūnienė.Rubrikos „Be kaukių“ – viešnia iš Lokarno kino festivalio su keturiais apdovanojimais grįžusi režisierė Saulė Bliuvaitė.Ved. Marius Eidukonis

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Graikijoje gyvenančia kūrybininke. Kaip ji atrado savanorystę ir kodėl išvyko gyventi už Lietuvos?Pokalbis apie mitus ir stereotipus, susijusius su mėnesinėmis. Tyrimą atliko psichologė Miglė Motiejūnė.Antrą laidos pradėsime apie fermentaciją. Kuo ji naudinga ir kaip vasarą, turint glėbius daržovių ir uogą, ją prasmingai pasitelkti ir prikaupti atsargų žiemai?Patarimai, kaip senjorams atpažinti galimus sukčius internetinėje erdvėje. Patarimais pasidalins ekspertas.Ved. Urtė Korsakovaitė

Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad 4-i iš 10-ies žmonių mano, jog Lietuva turėtų priimti 158-us migrantus, tenkančius pagal Europos Sąjungos migracijos paktą. Panašiai tiek – 3-ys iš 10-ies – mano, kad migrantų priimti nereikėtų, o geriau Briuseliui sumokėti 3-is milijonus eurų. Kaip reikėtų vertinti tokią gyventojų nuomonę?Dalis gyventojų pyksta, kad į masinius renginius parkuose, stadionuose, arenose jie negali atsinešti lietsargių ir vandens. Ar reikėtų leisti žmonėms į renginius įsinešti šiuos du daiktus?Visą praėjusią savaitę Lietuvą drebino Monikos Navickienės skandalas, kurį vainikavo ministrės atsistatydinimas. Bet istorija su Foxpay įsibėgėja, į daug klausimų dar neatsakyta.Aktualus pokalbis po aštuntos apie tai, kaip Lietuvai sekasi pažaboti smurtą prieš moteris? Seime šiandien vyks konferencija, kurioje ekspertai iš Lietuvos ir užsienio dalysis savo patirtimis.Ved. Karolina Panto

Briuselyje tęsiasi NATO gynybos ministrų susitikimas. Šiandien šalys aptars pastarojo meto atakas Aljanso teritorijoje, už kurių, įtariama, stovi Rusija.Šių metų gegužę Lietuvoje nuskendo šešiolika žmonių, tai yra daugiau nei pernai ar užpernai. Be to, pagal skendimų skaičių Lietuva keletą kartų viršija Europos Sąjungos vidurkį. Ką daryti, kad sumažintumėme skendimų skaičių Lietuvoje, kaip jūs saugotės vandenyje?Vakar vakare paaiškėjo, kad keturi Lietuvos restoranai „Demo“, „Džiaugsmas“, „Nineteen18“ ir „Pas mus restoranas“ įvertinti viena prestižinio „Michelin“ gido žvaigžde. Viena žvaigždė suteikiama restoranams už „aukštos kokybės maistą, dėl kurio verta sustoti važiuojant pro šalį“.Visoje šalyje minint Gedulo ir vilties dieną Lietuvos jaunimo organizacijų taryba kviečia susitikti atminties akcijoje „Atminties neištremsi“ ir savo lūpomis išsaugoti tūkstančius klaidžiojančių lietuvių likimų namo. Šiandien bus įprasminti tremtinių bei politinių kalinių likimai, perskaitant jų vardus, pavardes ir likimus.Ved. Rūta Kupetytė

Pokalbio tema – naujas Dalios Staponkutės paralelinių istorijų romanas „Vivat Regina!“, kurį išleido leidykla „Apostrofa“.Kas yra paralelinių istorijų romanas? Kaip būtų galima nusakyti paralelinių istorijų romano santykį su paralelinėmis biografijomis?Romano „Post scriptum“ D.Staponkutė rašo: „Šiame romane siekiau apmąstyti istorijos, politikos ir žmogiškosios būties paraleles, pasirinkusi dviejų Europos pakraščių, dviejų karalienių, dviejų moterų, dviejų meilės istorijų sugretinimą. Paralelės amžinos, jos nesusikerta, viena apie kitą nežino, atskirtos nustoja lyginimo stebuklo, o sugretintos viena kitą papildo ir, jei į jas giliniesi, padeda atverti istorinę tiesą ir geriau suprasti dabartį.“ Kokie dalykai atsiskleidė sugretinus venecijietės Kotrynos Kornaro (Caterina Cornaro, 1454-1510) ir lietuvės Barboros Radvilaitės (1520-1551) gyvenimus? Kaip paveikia žmogaus likimą gyvenimas pakraštyje, paribyje, paraštėje?Romane išryškinama mintis – abi karalienės buvo matomos ir tuo pat metu nematomos. Pastarąją idėją pabrėžia ir knygos dailininkė Sigutė Chlebinskaitė. Ką įsižiūrėję į beveidžius karalienių portretus pamatysime? Dviejų moterų veikimo politiniame lauke, dviejų valdovų negalėjimo valdyti dramą? O gal moteris, iš kurių buvo mėginama pavogti jų likimą?Keturių kūrinio struktūrą išlaikančias kolonų vaidmenį atlieka keturios emocijos: meilė, neapykanta, vienatvė, nostalgija. Kodėl praktiškai visi svarbiausi romano herojai yra supančioti nostalgijos tam kas patirta arba, deja, neišgyventa, voratinklio?Nepaisant to, kad Kotryna Kornaro ir Barbora Radvilaitė gyveno visiškai skirtingose realybėse, šių moterų erdvėlaikį susiejo vyro figūra – mokytojas, filosofas Chrizostomas. Kas buvo šis žmogus, atkeliavęs iš pietų Europos į šiaurę, praleidęs LDK didelę savo gyvenimo dalį, ir savo pasakojimuose sukūręs dviejų valdovių portretus? Kaip ir kokiomis proporcijomis kuriant šio veikėjo portretą buvo sulietos meninė ir istorinė tiesos?Pokalbis su filosofe, kultūrologe, vertėja ir rašyta Dalia Staponkute.Ved. Aurimas Švedas

Keturių milijonų rubrikoje Piterbore Anglijoje gyvenanti visuomenininkė Snieguolė Maliavskaja. Apie jos veiklas ir puoselėjimą lietuvybę.Prasideda aktyvus kelionių sezonas. Kaip pasirūpinti atostogomis, kad jos nevirstų galvos skausmu? Apie kelionių draudimą, kada jo reikia - pokalbis su ekspertais.Paskutinį laidos pusvalandį – apie mūsų miestus ir gėles bei augmeniją. Kas jums gražiausiai atrodo miestuose? Medžiai, krūmai ar gėlės, kokios?Ved. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Lina Malakauskaite, dešimt metų gyvenusia Rygoje. Buvusi pilotė pakeitė darbą ir apsigyveno lietuviškame pajūryje.Kiek vėliau kolegių Giedrės Čiužaitės ir Živilės Kropaitės tinklalaidė „Stipresni už Sibirą“.Antrą laidos valandą – apie keturių dienų darbo savaitę. Valstybinė darbo inspekcija pastebi, kad daugėja užklausų dėl tokio darbo laiko planavimo. Ar tai tikrai suteiktų daugiau poilsio?Paskutinį laidos pusvalandį - apie sveiką judesį. Kaip pradėti judėti, kaip būti fiziškai aktyviems - patarimais pasidalins kūno kultūros treneris.Ved. Urtė Korsakovaitė

Pirmadienio spaudos kultūros apžvalgoje – naujausias kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai” numeris.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Šiandien savo kūrinius, „Substantia Alba“ ir „Split Seconds, Shifting Sand“, pristatys kompozitorius Kristupas Bubnelis.Balandžio 28-ą dieną minėjome Lietuvos teatro ir kino aktoriaus Donato Banionio 100-ąsias gimimo metines. Ištrauka iš laidos „Laikas kultūrai“.Poetė, literatūrologė ir filosofijos mokslų daktarė Ieva Rudžianskaitė išrinkta šių metų Maironio premijos laureate. Pokalbis su ja.Atrasti ir pažinti garsų pasaulį jau antrus metus kviečia bendras menininkų ir regos negalią turinčiųjų sukurtas spektaklis „Eiti į pat vidurį”. Ilgą laiką tyrinėję garsą, kūrėjai tikina, kad klausymasis – kita regėjimo forma.Šiandien minime Tarptautinę šokio dieną. Kodėl Lietuvos šiuolaikinio šokio šokėjai tampa tarptautiniais?Nauja Maironio lietuvių literatūros muziejaus paroda „KaBinkis“ kviečia keltis 100 metų atgal į praeitį, kai keturvėjininkai Kaune šventė „Keturių vėjų“ žurnalo pasirodymą.Ved. Justė Luščinskytė

Balandžio 22-ąją sukako 300 metų nuo vieno ryškiausių žmonijos filosofinio paveldo kūrėjų – Immanuelio Kanto – gimimo. Kokios yra jo sąsajos su Klaipėda ir Lietuva?Nepelnytai pamirštama ir nuošalyje lieka Trakuose esanti pusiasalio pilis, tačiau Trakų istorijos muziejaus darbuotojai tikisi, kad padėti netrukus pasikeis ir mieste atsiras dar vienas lankymui patrauklus objektas.„Man atrodo, labai svarbu, ypač kūryboje, žiūrėti be aiškių įsitikinimų, kad čia yra smuikas, jo funkcija tokia, jisai daro taip ir jį visą laiką taip reikia naudoti“, – kalbėdamas apie elektroninės ir klasikinės muzikos sintezę bei ribų nebuvimą, sako muzikos kūrėjas Pijus Džiugas Meižis. Jis kartu su smuikininke Rakele Cijėnaite šią savaitę pristatė dueto debiutinį albumą.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Olimpinės ugnies į Graikiją prancūzai atplaukė senoviniu laivu, JAV rašytojai boikotuoja žmogaus teises bei žodžio laisvę ginančius PEN America literatūros apdovanojimus dėl per menkos jų paramos Palestinai, atidengtas Karalienei Elžbietai II įprasminti skirtas paminklas su jos numylėtais korgiais bei nauja „Pet Shop Boys“ muzika.Deimantės Bulbenkaitės komentaras.Nauja Maironio lietuvių literatūros muziejaus paroda „KaBinkis“ kviečia keltis 100 metų į praeitį, kai keturvėjininkai Kaune šventė „Keturių vėjų“ žurnalo pasirodymą.Pirmasis švyturys Lietuvos pajūryje nušvito prieš 150 metų Nidoje. Prieš 140 metų Klaipėdos šiauriniame mole atsirado Baltasis švyturys. Šios dvi sukaktys visuomenininką, kraštotyrininką ir žurnalistą Denisą Nikitenką paskatino inicijuoti švyturių metus, šią mintį palaimino Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės. Kokią istorinę skriaudą esame padarę švyturiams? Kaip aktualizuoti švyturių paveldą? Kodėl būtent švyturiuose, anot Deniso, slypi galia sustiprinti mūsų jūrinį mentalitetą?Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Renata Gaidiene, gyvenančia Singapūre. Koks tas Singapūras ir kiek jame lietuvybės?Kiek vėliau tinklaidė „Stipresni už Sibirą“ apie vaikystę ir jaunystę Sibire.Kiek klimato kaita keičia mūsų mitybos racioną ir kaip prie to prisitaiko mūsų kūnai?Ved. Urtė Korsakovaitė

Šiems keturiems vaikinams Viešpats suteikė visų raštų ir išminties pažinimą bei įgūdžius, o Danielius turėjo ir visokių regėjimų bei sapnų aiškinimo dovaną. Dan 1, 17

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Martynu Pilkiu, grįžusiu iš Šveicarijos. Girdėsite apie finansų technologijas ir Martyno patirtį Jungtinėse Valstijose bei Europoje.Tinklalaidė „Stipresni už Sibirą“.Antrą laidos valandą – LRT ieško sprendimų diskusija apie lošimus. 8 iš 10 Lietuvos gyventojų pritaria visiškam lošimų reklamos uždraudimui.Ved. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis ne su užsienyje gyvenančiu lietuviu, bet su daug keliaujančiu tautiečių - aplankiusiu šimtą šalių - Žydrūnu Preikša.Nauja tinklalaidė „Stipresni už Sibirą“.Lietuviai vieni mažiausiai linkę aukoti pinigų ar savanoriauti. Tą rodo kasmet atliekamas tarptautinis dosnumo indeksas. Kiek esame linkę padėti kitiems kalbėsime su ekspertais.Ved. Urtė Korsakovaitė

LRT OPUS studijoje šiandien savo tris naujus kūrinius pristato grupė „Raudona šviesa“ – jauna roko grupė iš Panevėžio, kurie apie save sako, kad yra ir švelnūs, ir pikti. Keturi bičiuliai, jau keletą metų grojantys gyvai Panevėžyje ir kituose miestuose, apšildę kitus rokerius, ir dabar šauniai pasirodę ir jaunų grupių konkurse „Garažas“ (ir besiruošiantys pasirodymui jo finale) ėmė ir pagaliau įamžino dalį savo kūrybos ir skaitmeniniu formatu išleisdami trijų kūrinių minialbumą „Ciklas“. Apie ciklus, vidinį užstrigimą ir bandymą laisvintis iš jo, kūrybą, gyvus pasirodymus, kūrybines inspiracijas ir kitus dalykus kalbamės su ½-ąja grupės – Adomu Židoniu ir Jokūbu Kriugiškiu.Kalbina Unė Liandzbergytė

Keturių milijonų rubrika. Pokalbis su Birute Grašyte-Black. Poete, lietuvių kalbos mokytoja už Atlanto.Nuo rudens valstybė finansuos švietimo programas senjorams.Diskusija apie šunis. Daugėja vietų, kuriose galima ateiti kartu su šunimis. Apie tai praneša prekybos centrai, kai kurios kavinės. Kaip Jūs vertinate, kad augintiniams vis daugiau vietų tampa atviros?Ved. Urtė Korsakovaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Su rubrika „Keturi milijonai“ – Vokietijoje, Berlyne gyvenanti gidė, kelionių organizatorė, žurnalistė ir rašytoja Lina Ever. Jos naujas romanas „Pakeleiviai“ bus pristatytas šią savaitę vyksiančioje Knygų mugėje.Paskelbus Lietuvos mokslo premijų laureatus, tęsiame pažintį su apdovanotais mokslininkais. Už darbų ciklą „Funkcinių medžiagų mikrobangų spektroskopija“ apdovanojimas skirtas Jūrui Baniui, Mantui Šimėnui, Jan Macutkevič, Šarūnui Svirskui, Sergejui Balčiūnui, Vidmantui Kalendrai ir Robertui Grigalaičiui. Kaip lietuvių kuriamos technologijos yra panaudojamos ne tik kasdieniame mūsų gyvenime, bet ir kare, pokalbis su Lietuvos mokslų akademijos prezidentu, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto profesoriumi Jūru Baniu.Lietuvoje dar prieš kiek daugiau nei mėnesį mažai kam žinomas atlikėjas Silvester Belt šiomis dienomis tapo bene dažniausiai aptariamu asmeniu šalyje po to, kai laimėjo nacionalinę „Eurovizijos“ atranką ir atstovaus Lietuvai didžiausiame dainų konkurse Europoje. Pažintis su atlikėju ir jo nelengvą kelią į pripažinimą, emigraciją bei planus, kaip jau po kelių mėnesių sieks sužavėti Europą.Nuostabios Dzūkijos gamtos apsuptyje savo idėjas įgyvendina Julijos ir Pauliaus Mazūrų šeima. Varėnos rajone jie įkūrė vištų ūkį „Lapė už tvoros“.Ved. Justas Buivydas

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Kamile Giržade. Ji keliauja po pasaulį ir nuotoliu dirba Lietuvoje.Pokalbis apie kompiuterinį dezinformacijos žaidimą vaikams. Kaip juos išmokyti atpažinti dezinformaciją?Diskusija apie rūkalus. Nuo kitų metų rūkalų nebus galima išdėstyti matomose parduotuvių vitrinose. Kokius sprendimus sugalvojo prekybos tinklai.Reportažas iš Zarasų rajono, kur močiutės dovanotoje žemėje jauna šeima augina daržoves ir iš jų gamina džiovintas sriubas.Ved. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Aiste Pilkiene. Ji - kardiologijos gydytoja rezidentė, grįžusi iš Šveicarijos. Pokalbis apie motinystės patirtis ir medikės darbo įspūdžius.Naujas radijo spektaklis pagal Andri Magnason knygą „Apie laiką ir vandenį". Spektaklis kalba ekologijos, klimato krizės temomis.Diskusija apie mirties bausmę. Tarptautinės organizacijos „Amnesty International“ duomenimis, įvykdytų mirties bausmių išaugo daugiau kaip 50 proc. Praėjusią savaitę mirties bausmė azoto dujomis įvykdyta ir Jungtinėse Valstijose.Pasakojimas apie šuniukų jogą. IVed. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrika. Pasakojimas tarp Ukrainos ir Lietuvos gyvenančia Žemyna Bliumenzonaite, kuri stengiasi aprūpinti parama Ukrainos kovotojus. Ji sako, kad Ukrainoje šiuo metu emociškai būti - lengviau.Praėjusią savaitę surengti startuolių apdovanojimai. Pokalbis su nugalėtojais.Pokalbis apie tautosaką, kuri atliko ir šviečiamąją funkciją - mokė lytiškumo. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas pristatė lietuvių etiologinių sakmių apie lytiškumą knygą „Adomas pasiilgo Ievos“!Ved. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrika. Savo žiniomis apie dumblius, tvarų maistą ir kulinariją dalijasi Norvegijoje magistro studijas besimokantis Dominykas Šalvaitis.Pokalbis apie nupuoštų kalėdinių eglučių likimą. Kaip teisingai auginti eglutes? Ką daryti jas nupuošus?Antrą laidos valandą LRT ieško sprendimų diskusija. Apie įtraukųjį ugdymą. Kolegos lankėsi Islandijoje, Airijoje - domėjosi, kaip tokį ugdymą užtikrina šios šalys. Ką gali pritaikyti Lietuva?Taip pat pasakojimas iš Kėdainių rajono, Okainių. Kolegos lankėsi pas Stasę ir Antaną Šukevičius, kurie mena karališku vadinamo kaimo istoriją ir laikosi savo šeimų tradicijų.Ved. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrika. Apie ateities mediciną, kaip keisis medikų darbas, kaip patys pacientai galės stebėti savo sveikatos rodiklius? Kokių naujų specialybių darbuotojų gali prireikti ateityje? Pokalbis su savirūpos startuolio bendraįkūrėju Mindaugu Leonavičiumi.Per šventes gautos dovanos ne visuomet tinka ar džiugina. Po švenčių žmonės aktyviau kreipiasi, norėdami grąžinti prekes. Kokias ir kada jas galima grąžinti?Lietuvoje atsiranda vis daugiau šunų asistentų, galinčių padėti žmonėms su negalia. Tokio šuns treniruotėje dalyvavo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Iš tarptautinės biologijos olimpiados bronzą parsivežusi moksleivė Urtė Pangonytė pasakoja, kaip per trumpą laiką jai pavyko pasiekti tokių rezultatų. Apie pasiekimų svarbą tarptautinėje bendruomenėje ir įtaką ateities pasirinkimams.Ved. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su juvelyre Egle Mykolaityte, gyvenančia ir dirbančia ČilėjeEuropos Parlamento nariai, siekdami užkirsti kelią medaus klastojimui siūlo įdiegti medaus kilmės patikrinimo mechanizmą ir įsteigti ES medaus laboratoriją. Kokio masto problema yra medaus klastojimas? Kaip tai veikia ES medaus rinką? Pokalbyje dalyvauja Europos Parlamento narys, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas Juozas Olekas ir bityno „Avilio istorijos” bitininkė Jolita Smaidrienė.Bibliotekos nurašytas knygas galės perduoti jų norintiesiems. Ar domėtumėtės tokia galimybe? Pokalbyje dalyvauja Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė, Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Danguolė Abazoriuvienė ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos vadovė, Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Edita Urbonavičienė.Negalios organizacijos pastebi, kad Lietuvoje kardinaliai keičiasi žmonių su negalia vaizdavimas: mažėja nuvertinimo, gailesčio ir nepagarbių apibūdinimų. Tačiau naujai kuriamas žmogaus su negalia paveikslas taip pat gausus stereotipų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Keturių milijonų rubrikoje - pokalbissu Londone gyvenančia Emilija Karaliūte, kuri užsienyje garsina lietuvišką muzikos instrumentą - kankles.„Burbulai“ - pirmoji lietuviška programėlė visų neurotipų vaikams, pavyzdžiui, turintiems autizmo spektro sutrikimą. Kur rasti tokią programėlę, kaip ja naudotis, pokalbis su kūrėjais.Ar sutiktumėte pakeisti Vilniaus oro uosto pavadinimą ir jį vadinti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio oro uostu?Pažintis su Radviliškio rajone sūrinę „Suri suri“ įkūrusiais mama ir sūnumi - Inga ir Tadu JuodžiaisVed. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Punsko lietuviu - Tomu Marcinkevičiumi, kuris kuria rubriką - Ką šneka Lenkija? Apie Lenkijos politinį gyvenimą ir aktualijas. Jis taip pat yra vienos populiariausių tinklalaidžių Proto pemza bendraautorių.Įsibėgėjant peršalimo ligų sezonui - iš naujo atrandame arbatą. Kuo ji gali būti naudinga? Pirmosios japoniškos arbatinės Lietuvoje įkūrėja Giedrė Prievelytė papasakos ir apie Lietuvoje vis labiau populiarėjančią Matcha arbatą.Kaip išmokyti vaikus rūšiuoti elektronines atliekas? Ekspertai sako, kad žmonės dažniausiai pamiršta, kad elektroninės atliekos gali būti ir vaikų žaislai. Kokias elektronines atliekas reikia rūšiuoti ir kaip?Jaunoji chemikė Raimonda Bogužaitė kuria molekulinius „pirštų antspaudus“, kad jutikliams būtų lengviau susekti įvairius virusus ar kitus ieškomus objektus. Ji laimėjo vadinamąjį mokslininkų X faktorių Lietuvoje: Jaunųjų mokslininkų konkursą „Tyrėjų Grand Prix 2023“.Ved. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrikoje Suomijoje gyvenanti Simona Lunina pasidalins savo patirtimi apie šalies švietimo sistemą. Moteris ten vadovauja privačių darželių tinklui.Pokalbis su Lygių galimybių kontroliere. Su kokiais stereotipais susiduria vyresnio amžiaus gyventojai, kur jie gali kreiptis, kad situacija šalyje gerėtų.Apie laimėjimą JV-ijose papasakos mūsų šalies ugniagesiai, kurie iš ten parsivežė aukso medalį.Po vienuoliktos valandos - pokalbis su ekonomiste: ar įmanoma suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą, kad būtume laimingi. Kokia ta laimės formulė - papasakos Viktorija Tauraitė.O paskutinį laidos pusvalandį kviečiu suklusti visus, kurie pretenduoja į šildymo kompensaciją. Kaip užpildyti dokumentus, ko reikia, kad gautumėte kompensaciją - papasakos socialinės apsaugos ir darbo viceministras.Ved. Urtė Korsakovaitė

LRT radijo mokslo rubrikoje pokalbis su Rosita Garškaite Antonowicz apie taip, kaip katalikybė sąveikauja su nuostatomis apie europinę integraciją.Pastaruoju metu sparčiai nykstant Lietuvos romų dainoms bei muzikiniam folklorui, imtasi išsaugoti šį kultūrinį paveldą. Specialistai leidosi į etnografines ekspedicijas, kurių metu renkamos romų dainos ir muzikinė romų istorija, kad visa tai būtų išsaugota ateities kartoms.Visą spalio mėnesį Lietuvos visuomenė kviečiama padovanoti arba senjorą pakviesti kartu išmėginti naują pramogą ar patirtį – taip įnešant į Lietuvos senjorų gyvenimą naujų spalvų. Prie akcijos gali jungtis įmonės, pramogų teikėjai bei kiekvienas žmogus. Jau dabar senjorams yra padovanota daugiau nei 100 patirčių.Keturi lietuviai išvyksta į Pietų Korėją, kur mūsų šaliai atstovaus mažųjų dronų pasaulio čempionate.

Devynių mėnesių mergaitės pagrobimas ant kojų sukėlė Lietuvos tarnybas. Pranešama, kad sekmadienio popietę, Šilutės rajone, vyras pagrobęs savo mažametę dukrą, valtimi kirto Lietuvos ir Rusijos sieną. Ar jie bus grąžinti Lietuvai, neaišku, nes joa tėvas gali turėti ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos pilietybę.Vokietija tikisi karinės brigados dislokavimą Lietuvoje pradėti kitų metų pradžioje. Tai sako Lietuvoje viešintis Vokietijos kariuomenės vadas. Pasak jo Berlynas, kaip ir Vilnius, suinteresuotas kuo spartesniu vokiečių karių įsikūrimu Lietuvoje. Tačiau iki tol reikia išspręsti daug problemų.Vidaus reikalų ministerija artimiausiu metu siūlys uždaryti dar du pasienio su Baltarusija punktus - Lavoriškių ir Raigardo. Varšuvoje po susitikimo su Baltijos šalių ir Lenkijos kolegomis ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad tokių priemonių būtų imamasi ir dėl pareigūnų trūkumo, ir dėl kontrabandos.Keturi įtariamieji dėl išpuolio Kauno centre suimti trims mėnesiams. Policija teigia, kad įvykęs užpuolimas buvo nusikalstamų grupuočių santykių aiškinimasis, pašaliniai žmonės nenukentėjo. Pareigūnai taip pat pabrėžia, kad saugumo situacija regione nėra pasikeitusi.Paskutinį vasaros savaitgalį dalis lietuvių praleido Lenkijoje. Nepaisant susitiprėjusio zloto, pabrangusio maisto, susilyginusių kuro kainų, Lietuvos gyventojai vis dar tikina, kad apsipirkti kaimyninėje šalyje apsimoka. Ypač, jei turi vaikų, kuriuos reikia paruošti mokyklai. Kolega Daumantas Butkus lankėsi Suvalkuose ir kalbino apsipirkti čia vykusius lietuvius.Rugsėjo 1-ąją LRT pradeda naują sezoną.Ved. Andrius Kavaliauskas

Keturių milijonų rubrika. Giedrė Kurlinskaitė, Londono lituanistinės mokyklos „Pupa“ vadovė, papasakos, kaip vaikus užsienyje moko lietuvių kalbos ir koks tokios mokyklos poreikis.Partizanų palaikų paieškos. Visuomenininkas Algis Narutis šį birželį prisidėjo atrandant partizanų slėptuvę Rokiškio rajono miškuose. Šiuo metu šiuose miškuose ieškoma ir kitos partizanės - poetės Dianos Glemžaitės palaikų, kuri išduota kartu su savo mylimuoju žuvo 1949 metais Rokiškio miškuose.Iniciatyvos „Tvari Lietuva“ vadovė Rugilė Matusevičiūtė papasakos, kaip klimato kaita paveikė vieną skurdžiausią pasaulio valstybių - Hondūrą. Ko galime pasimokyti ir ką galime pritaikyti Lietuvoje.Keliautojas Donatas Žvirblis apkeliavo visą Baltijos jūros pakrantę. Pasidalins savo įspūdžiais ir patarimais, ką mes galime pamatyti ir naujo sužinoti apie Baltiją.Ved. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrika: Geografijos mokytoja dirbusi Kamilė Butkevičiūtė persikėlė gyventi į Švediją. Čia baigė miestų planavimo studijas. Kodėl ji paliko mokytojos darbą Lietuvoje ir kuo ypatingi Švedijos miestai?Alkoholio ir sveikatos tyrimas. Demografas Daumantas Stumbrys kartu su kolegomis atliko tyrimą, kaip pasikeitė Lietuvos vyrų mirtingumo statistika, sutrumpinus alkoholio pardavimo laiką. Rezultatai džiuginantys: sumažėjo mirčių nuo išorinių mirties priežasčių sekmadieniais ir nuo kraujotakos sistemos ligų pirmadieniais. Tyrimo rezultatus aptarsime ir su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento laikinąja vadove Gražina Belian.Kiek jaunimui aktualus NATO ir šalies saugumas? Prieš NATO viršūnių susitikimą su organizacijos veikla socialiniuose tinkluose savo auditoriją bandė supažindinti tokie nuomonės formuotojai kaip Paulius Mikolaitis, geriau žinomas kaip Paul deMiko, irkluotojas Aurimas Valujevičius. Kiek žmonėms aktuali NATO veikla - pokalbis su komunikacijos ekspertu Arijumi Katausku ir Pauliumi Mikolaičiu bei Aurelija Plioplyte.Šią savaitę vadinamiems plainspotteriams buvo, kur paganyti akis. Vilniuje nusileido JAV prezidento Džo Baideno lėktuvas, kitų šalių lyderių orlaiviai. Apie lėktuvų fotografų kasdienybę, ką jiems pavyko užfiksuoti NATO viršūnių susitikimo metu pokalbis su Dominyku Ambrasu.Ved. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrika. Persikelsime į Australiją - kodėl atsiranda vis daugiau šeimų, kurios keliasi gyventi į nuo Lietuvos tolimas šalis, tokias kaip Australija ar Naujoji Zelandija? Apie tai pakalbėsime su Melburne gyvenančiais Kerniumi ir Indre Ribikauskais.Kristina Radžvilaitė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pasidalijo atveju, kai autobuso vairuotojas vaiko, su autizmo spektro sutrikimu, paklausė, ar jam viskas gerai su galva? Kaip visuomenė elgiasi su neurosutrikimų turinčiais žmonėmis, ar pakanka švietimo?Verslas stebi, kad trūksta Europos kalbas mokančių specialistų. O štai ekspertai priduria, kad trūksta ne tik šių kalbų specialistų, bet ir kalbančiųjų Rytų Azijos kalbomis.„Grįžtanti atmintis“. Teikiami VU atminties diplomai. Tarp nominantų kunigas Julius Sasnauskas, Meilė Lukšienė ir kiti. Kaip ieškoma žmonių, kaip atliekamas istorinis tyrimas, kur jie randami - pokalbis su Istorijos teorijos ir kultūros istorijos katedros profesore Jurgita Verbickiene.Specialistai pabrėžia, kad donorystės tvarka Lietuvoje nesikeičia jau kelis dešimtmečius. Tačiau viešojoje erdvėje pasirodė informacija, esą iki liepos 1 d. būtina pasirašyti specialų sutikimą, kitaip automatiškai tapsite donoru. Tai sutrikdė institucijų darbą, o medikai baiminasi, kad pritrūks organų donorų, nes buvo pakirstas pasitikėjimas.Ved. Urtė Korsakovaitė

Įvairių tautų trumpos pasakėlės apie darbą: latvių „Duonos kepalas“, karakalpakų „Kaip keturi tinginiai alkani liko“, mordvių „Dėkinga meška“, totorių „Trys dukterys“ ir slovėnų „Piemenukas“. Seka aktorė Gabija Jaraminaitė.

Keturių milijonų rubrikoje nuotoliu pasikalbėsime su Jungtinėse Valstijose gyvenančia Beatriče Bankauskaite. Ji baigė Misūrio universitetą ir Valstijose liko toliau kurti dokumentinių filmų. Kaip žurnalistikos studijos atrodo Amerikoje ir kaip jai pavyko pelnyti dokumentikos apdovanojimą?Dvejų metų kadenciją baigia Vaikų taryba. Su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene ir Vaikų tarybos nare Aurora Degesyte aptarsime, kokius darbus pavyko įgyvendinti Vaikų tarybai, kokie aktualiausi ir opiausi klausimai iškyla vaikams.Po vienuoliktos valandos žinių pokalbis su profesinių sąjungų konfederacijos pirmininke Inga Ruginiene. Praėjusią savaitę Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė išrinkta Europos profesinių sąjungų viceprezidente. Kokios problemos darbuotojams aktualiausios visoje Europoje, kiek jos panašios su Lietuvos aktualijomis?Paskutinį laidos pusvalandį – vasariška tema. LRT radijo studijoje svečiuosis Jolanta ir Saulius Petrauskai. Jie duos praktinių patarimų, kaip išvykti į ilgą kelionę kartu su vaikais, kaip planuoti maistą ir kitus dalykus - pokalbis paskutinį laidos pusvalandį.Ved. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrika. Malaizijoje gyvenanti Greta Kesa sako, kad Malaiziją lietuviai turistai dažnai nepelnytai aplenkia. Kodėl?Prieš trisdešimt metų Lietuvoje po ilgos pertraukos pradėjo cirkuliuoti litai. Kaip jie buvo kuriami, kokia jų reikšmė šalies valstybingumui - pokalbis su Pinigų muziejaus vadove Asta Ravaityte-Kučinskiene.LRT ieško sprendimų. Kaip miestai ir bendruomenės gali prisidėti prie klimatui palankesnių sprendimų?Rusijoje kasmet gegužės mėnesį švenčiama pergalės Antrajame pasauliniame kare diena šiais metais, įtariama, tapo pretekstu fiziniams išpuoliams prieš paminklus Lietuvoje, tačiau ne tik. Kibernetinėje erdvėje įvykdytos kelios atakos prieš lietuviškas interneto svetaines, o Rusijos Vyriausybei palanki žiniasklaida aiškino, kad Lietuva rengiasi pulti Kaliningradą.Ved. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrika: visos Europos restoranuose patirties turinti Rūta Sasnauskaitė - apie darbą pasaulinio lygio virtuvėse.Ką burnoje gydo kineziterapeutai? Kaip gydyti bruksizmą - griežimą dantimis? Pokalbis su kineziterapeutu Kęstučiu Slušinsku. Gydytojo patarimai, kokius pratimus galima atlikti namuose.Kokią įtaką sveikatai turi magnetinės audros? Pokalbis su LSMU Aplinkos ir darbo medicinos katedros docentu dr. Vidmantu Vaičiuliu.Minima lietuvių gestų kalbos diena. Savaitgalį išrinkta nauja Kurčiųjų asociacijos prezidentė Vaida Lukošiūtė. Pokalbis apie naujus tikslus ir iššūkius, lietuvių gestų kalbos reikšmę ir lietuvių gestų kalbos dėstytojos karjerą.Ved. Urtė Korsakovaitė

Keturių milijonų rubrikoje - Jungtinės Karalystės parlamente dirbantis Lukas Audickas. Kaip iš vidaus atrodo darbas šioje įstaigoje, kuo jis skiriasi nuo Lietuvos Seimo?Kokią įtaką vaikų gyvenimui gali turėti tėvų sukauptas Instagramo ar Facebooko internetinis archyvas? Apie tėvų elgesio pasekmes pokalbis su asmeninio prekės ženklo konsultante Guoda Sakalauskiene.Anykščiuose gyvenanti pora tris dešimtmečius negyventą butą bando prikelti naujam gyvenimui, bet tą daro savomis rankomis, ekologiškai. Jie pasidalins ir patarimais, kaip savo namus padaryti bent truputėlį tvaresnius.Kur dėti nereikalingus elektroninius prietaisus, kaip juos tvarkyti? Pokalbis su Aplinkos apsaugos instituto direktoriumi Alfredu Skinuliu.Ved. Urtė Korsakovaitė

„Keturių milijonų“ rubrikoje pokalbis su Anglijoje gyvenančia daktare, epidemiologe, sveikatos sistemos tyrėja Agne Ulyte. Ją labiausiai domina visuomenės sveikata – kaip sutvarkyti sveikatos paslaugų sistemą, kad ji padėtų ir pacientui, ir gydytojui? Kaip sveikatos sistemos veikia skirtingose valstybėse? Tokius ir panašius klausimus daktarė Agnė Ulytė nagrinėjo ne tik Vilniaus ar Ciuricho universitetuose, bet ir Harvarde.Kaip sustiprinti savo privatumą internete? Patarimais pasidalins „Nord Security“ technologijų vadovas Tomas Smalakys.„LRT ieško sprendimų“ kolegos domėjosi, kaip Lietuvoje ir kitose šalyse vykdoma vaikų globos namų pertvarka bei kaip užtikrinti visavertį gyvenimą vaikams, netekusiems tėvų globos. Kur link juda Lietuva - pokalbis su viceministre Vilma Augiene ir organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generaline direktore Rasa Dičpetriene.Kas yra lėtas menas. Pokalbis su tarpdisciplininio meno atstove Emilija Škarnulytė, kuriai praėjusią savaitę įteikta vyriausybės kultūros premija už tarpdisciplininio meno puoselėjimą, tyrinėjant ribą tarp tikrovės ir vaizduotės. Menininkė iš beveik tūkstančio pretendentų atrinkta į prestižinę Niujorke įsikūrusios meno organizacijos Amant rezidencijų programąVed. Urtė Korsakovaitė

Turkiją ir Siriją supurčius galingiems žemės drebėjimams, visas pasaulis siunčia pagalbą. Neabejingi liko ir Lietuvos verslai, kurie renka paramą ir organizuoja jos siuntimą į stichiją išgyvenusias šalis.Įmonėse, kurioms rūpi darbuotojų emocinė sveikata, savanoriaujančių darbuotojų yra digubai daugiau, rodo atliktas tyrimas. Iš viso maždaug penktadalis darbuotojų yra kviečiami savanoriauti. Dažiausiai - veiklose, susijusiose su karu Ukrainoje. Kaip didinti visuomenės įsitraukimą į savanorystės iniciatyvas?Praėjusiais metais pasaulyje užfiksuota 112 interneto blokavimo atvejų 32 valstybėse. Absoliuti dauguma incidentų įvyko dėl protestų ar kitų politinių neramumų. Kokias grėsmes visuomenei kelia interneto cenzūra?Ved. Paulius Selezniovas

„Keturių milijonų“ rubrikoje – pokalbis su LRT radijo bendradarbiu Tokijuje Andriumi Kleiva. Jis išleidžia antrąją knygą, pavadinimu „Ką veikia Japonija“.Sausis – gimdos kaklelio vėžio prevencijos mėnuo. Mirtingumas nuo šios ligos Lietuvoje – vienas didžiausių Europoje. Kaip apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio – pokalbis su onkoginekologe Diana Žilovič.Eteriniai aliejai ir sveikata. Gydytojai sako pastebintys šalutinių poveikių, taisant savijautą eteriniais aliejais. Kaip yra iš tikrųjų? Kada eteriniai aliejai gali padėti, o kada – pakenkti?Paskutinį laidos pusvalandį – tema apie naujažodžius. Kokie žodžiai atsirado praėjusiais metais, kaip jie kuriami, kada jie tampa mūsų bendrinės kalbos dalimi – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiąja mokslo darbuotoja daktare Rita Miliūnaite.Ved. Urtė Korsakovaitė

Savanoriškos mentorystės programa „Big Brothers Big Sisters“ plečia veiklą, tad dar daugiau veikų ir paauglių sulauks emocinės pagalbos.Estijos kariuomenės vadas sako, kad Baltijos šalys turi rengtis kitai Rusijos agresijai prieš mus. Ką tai reiškia?Į kosmosą pakilo dar keturi Lietuvoje sukurti palydovai.Tūkstančiai vairuotojų pastarosiomis dienomis sulaukė pranešimų apie judriame kelyje Klaipėdos rajone viršytą greitį, bet vairuotojai su tuo nesutinka. Situacija domisi Paulius Selezniovas.Paskelbti LRT Metų apdovanojimų laureatai.Ved. Gabija Narušytė