Podcasts about lrt radijo

Skaitmeninio perdegimo pinklės – kas tai ir kaip iš jų vaduotis? Apie tai pokalbis su skaitmeninės etikos centro eksperte, visuomenės sveikatos specialiste Vilma Jakienė ir technologijų apžvalgininku Luku Keraičiu.Turintys aukštąjį išsilavinimą ir norintys tapti mokytojais nuo šiol galės rinktis dvimetes pedagogikos profesines studijas. Kartu su pedagogo kvalifikacija bus įgyjamos ir pasirinkto dalyko dėstymo kompetencijos, tad anksčiau baigus vieną dalyką, po šių studijų bus galima dėstyti kitą. LRT RADIJO laidoje „10-12“ Giedrė Pačėsienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vadovė ir Rimantas Želvys, Vilniaus universiteto Švietimo politikos centro vadovas.LRT GIRDI rubrikoje – želdinių ir apželdinimo taisyklės. Ką daryti tais atvejais, kai tujos kerojasi į kaimyno teritoriją? Šia tema pokalbis su Aplinkos apsaugos departamento Utenos aplinkos apsaugos skyriaus vedėju Eimantu Puodžiuku ir apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja, LRT laidos „Čia mano sodas“ vedėja Lina Liubertaite.Plungėje, kur dešimtus metus veikia simfoninis orkestras, šis kolektyvas yra užuovėja ir tiems, kurie dirba kitus darbus, arba dar tik mokosi, tačiau laisvalaikiu nori groti. Su orkestrą užauginusiais vadovais Ieva ir Pauliumi Lygnugariais pasikalbėjo Ieva Radzevičiūtė.Ved. Ignas Andriukevičius.

Turintys aukštąjį išsilavinimą ir norintys tapti mokytojais nuo šiol galės rinktis dvimetes pedagogikos profesines studijas. Kartu su pedagogo kvalifikacija bus įgyjamos ir pasirinkto dalyko dėstymo kompetencijos, tad anksčiau baigus vieną dalyką, po šių studijų bus galima dėstyti kitą. LRT RADIJO laidoje „10-12“ Giedrė Pačėsienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vadovė ir Rimantas Želvys, Vilniaus universiteto Švietimo politikos centro vadovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Kai kurie darbdaviai siūlo apmokamas laisvas dienas tiems savo darbuotojams, kurie yra krašto apsaugos savanoriai ar Šaulių sąjungos nariai. Ar tokia priemonė gali paskatinti žmones aktyviau jungtis į pilietiškas organizacijas? Kuo tai gali būti naudinga verslui?Taip pat, domėsimės politikos vieta Eurovizijoje.Lietuvoje naminės katės kasmet nužudo milijonus paukščių. Taip skaičiuoja ornitologai ir piktinasi, kad paukščiai žūsta dėl to, kad žmonės palieka savo gyvūnus be priežiūros, tad specialistai ragina bent pavasarį, paukščių perėjimo metu, laikyti kates namie, o lauke vedžioti su pavadėliais. Taip pat, dalis gamtininkų ir mokslininkų atkreipia dėmesį, kad laisvai gamtoje būnančios naminės katės gali tapti pavojingų virusų nešiotojomis, pavyzdžiui, paukščių gripo.Gero nusiteikimo nestokojanti Zakų šeima jau ne vieną dešimtmetį puoselėja daržininkystės ūkį, augina ir perdirba paklausiausias lietuviškas daržoves: bulves, morkas, kopūstus, agurkus ir dar daugybę kitų. Ūkio įkūrėjas Kęstutis Zakas atsimena: veiklos pradžioje darbui teko pasikinkyti ir arklį, o dabar - dalis procesų robotizuoti. Į ūkio plėtojimą įsitraukusi visa šeima. Tuo netruksite įsitikinti. Zakų šeimos ūkyje Šiaulių rajone, Jauniūnų kaime, lankėsi LRT Radijo laidos „Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.Ved. Darius Matas

Ornitologai sako, kad Lietuvoje naminės katės kasmet nužudo milijonus paukščių. Jie ragina bent pavasarį, paukščių perėjimo metu, laikyti kates namuose, o lauke vedžioti su pavadėliais. Dalis mokslininkų atkreipia dėmesį, kad laisvai gamtoje būnančios naminės katės gali tapti pavojingų virusų nešiotojomis, pavyzdžiui, paukščių gripo. Ar reikia ir realu auginti katę taip, kad ji nežinotų, kas yra laukas ir medžioklė? LRT RADIJO laidoje „10-12“ dalyvauja: Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų ekologas Erlandas Paplauskis, kačių augintoja Brigita Guobė , Gyvybės mokslų centro virusologė Laura Kalinienė.Ved. Darius Matas

Po LRT.LT paviešintos istorijos, kai iš dukros namų į ligoninę pristatyta apleista ir neprižiūrėta senjorė po kelių dienų mirė, senjorais besirūpinančios organizacijos sako, kad tokių atvejų yra gerokai daugiau. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Violeta Toleikienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė, „Senjoro“ organizacijos vadovė Rugilė Bitautaitė ir Nomeda Cibarauskienė, Moterų informacijos centro konsultantė.Ved. Rūta Kupetytė

Kitą savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priims sprendimą dėl mokslo metų trumpinimo. Ši tema kelia diskusijas tiek tarp pedagogų, tiek tarp tėvų ir mokinių. Šiuo metu mokslo metai trunka iki birželio vidurio ar net pabaigos – pradinukai šiemet mokysis iki birželio 9 d., o 5–10 klasių mokiniai net iki birželio 23 d.Tuo pat metu, nuo gegužės 30 d., prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, trunkanti iki liepos 11 d. Dėl to daugelyje mokyklų bus neįmanoma organizuoti įprastų pamokų, nes mokyklos bus užimtos egzaminais. Vienuoliktokai ir dvyliktokai birželį beveik kasdien laikys svarbius egzaminus, o dalis mokytojų turės dalyvauti juos vykdant. Dėl to kiti mokiniai bus priversti mokytis nuotoliniu būdu arba išvis nevyks pamokos.Bet kai kurie pedagogai pastebi, kad sutrumpėjus mokslo metams jiems taps dar sudėtingiau per trumpesnį laiką išdėstyti naują medžiagą. Mat atnaujinus bendrojo ugdymo programas, mokomasis turinys ne susiaurėjo, o buvo išplėstas.O ir, pasirodo, sutrumpėjus mokslo metams, mažėtų ir mokytojų atlyginimas, nes mažėtų jų darbo krūvis.LRT RADIJO švietimo laidoje diskutuoja Tomas Bičiūnas, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas bendrojo ugdymo klausimais, ir Andrius Navickas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Pirmą kartą Lietuvoje vyks „Traktorių dakaro“ lenktynės: birželio 21 d. Žasliuose, Kaišiadorių rajone. Dalyviai negalės startuoti už Europos Sąjungos paramą įsigytais traktoriais, negalės naudoti vadinamojo „žalio“ dyzelino. Taip pat, šiose lenktynėse neleidžiama varžytis Rusijos ir Baltarusijos gamybos traktoriais. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – pokalbis su vienais iš organizatorių, ūkininkais Jolanta Greiniene ir Daliumi Matkevičiumi.Ved. Darius Matas

Plačiai nuskambėjus žiniai, kad amerikiečių bendrovė atkūrė išnykusią vilkų rūšį, mokslininkai diskutuoja, ką ateityje gali suteikti tokie eksperimentai. Įmonė teigia, kad tai padės apsaugoti nykstančias rūšis, tačiau dalis ekspertų sako – yra dar labai daug klausimų.Vis labiau pavasarėjant, į LRT Radijo eterį sugrįžta rubrika „Auga ir balkone“. Joje visi, neabejingi auginimo patirčiai, ras naudingų patarimų, kaip mažose erdvėse susikurti sodą ar jaukią žaliąją erdvę. Savo patirtimi dalinsis ne tik pradedantieji, bet ir jau ne vienerius metus sodus balkone puoselėjantys žmonės. Na, o pirmasis naujo sezono rubrikos „Auga ir balkone“ pokalbis apie tulpių sodą balkone, kurį sukūrė vilnietė Loreta Mitkutė.Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis Mindaugas, kuris pasakoja, jog prieš Šventas Velykas kelis kartus registravosi maisto paketų gavimui iš „Maisto banko“, tačiau kaskart nuvykęs sužinodavo, kad maisto – nebėra, tad jam tekdavo dar kartą registruotis ir atvykti kitą dieną. Savo laimę vyras bandė tris kartus, tačiau maisto paketo taip ir negavo.Šiemet Juodkrantės kormoranų kolonijoje ornitologai dėčių nešaldys: nuspręsta suskaičiuoti, kokio dydžio ši kolonija likusi. Neringiškiai sako, kad pusiasalyje šių paukščių skaičius privalo būti valdomas.Visuomenės sveikatos specialistai skundžiasi, kad valdžia jiems it pamotė – verčia įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau moka kiek daugiau nei minimumą. Mokyklose ar darželiuose dirbantys sveikatos specialistai piktinasi, kad dešimtis metų išdirbę yra genami iš darbo, nes esą nesugeba be aukštojo išsilavinimo dirbti. Kodėl?Ved. Paulius Selezniovas

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“, kuri siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį. LRT RADIJO laidoje „10-12“ parodos kuratoriai, archeologai Sigita Mikšaitė ir Povilas Blaževičius sako, kad ir mylimų, ir kenčiančių šunų buvo visais laikais.Ved. Darius Matas

LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ – Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Gintauto Mažeikio komentaras.

Vakar Rusijos paleistos raketos į Kyjivą nusinešė mažiausiai 12 žmonių, o dar 90 buvo sužeisti. Tai vienas naujausių Rusijos mirtinų išpuolių Ukrainoje, nepaisant Donaldo Trumpo raginimų nutraukti kraujo praliejimą. Situaciją Ukrainoje aptaria LRT RADIJO bendradarbis, dirbantis Kyjive, Eldoradas Butrimas ir politologas Alvydas Medalinskas.

Rusijos paleistos raketos į Kyjivą nusinešė mažiausiai 12 žmonių, o dar 90 buvo sužeisti. Tai vienas naujausių Rusijos mirtinų išpuolių Ukrainoje, nepaisant Donaldo Trumpo raginimų nutraukti kraujo praliejimą.Amerikos prezidento pasiuntinys Stivas Vitkofas ketvirtą kartą atvyksta į Maskvą, kur susitikime su Vladimiru Putinu aptars Ukrainos klausimą. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vakar pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi sudaryti susitarimą dėl taikos Ukrainoje.Kur link krypsta derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo?LRT Radijo žiniomis, Ukrainoje artimiausiu metu vyksiančiame šios šalies ir Lietuvos parlamentarų susitikime nepageidauti „Nemuno aušros“ atstovai. Šią informaciją patvirtina parlamentaras, kuris vadovavo Seimo komiteto posėdžiui, kai buvo tvirtinama ši komandiruotė.Vatikane tęsiasi pasirengimas Popiežiaus Pranciškaus laidotuvėms. Pagal pontifiko valią, jis bus palaidotas ne Švento Petro Bazilikoje, kaip įprasta popiežiams, o Švenčiausios Mergelės Marijos bazilikoje, į kurią Popiežius Pranciškus dažnai atvykdavo pasimelsti.Teisingumo ministru tapus Rimantui Mockui, ministerijoje, lyginant su kitomis ministerijomis, išaugo reprezentacinių dovanų pirkimai. Pavyzdžiui, šokolado gaminių nupirkta už beveik 13 tūkstančių eurų, gėlių - už beveik 9 tūkstančius. Už 40 tūkstančių eurų pirkta kavos ir kavos pertraukėlių paslaugų. Į vieną iš reprezentacinių vakarienių su buvusiais Teisingumo ministrais pakviestas ir teistas buvęs ministras.Ved. Madona Lučkaitė

Per naktį Rusija į Ukrainą paleido mažiausiai 70 raketų ir 145 dronus, kurių pagrindinis taikinys buvo Kyjivas. Čia žuvo mažiausiai aštuoni žmonės.Aukų po namų griuvėsiais dar tebeieškoma, sako Ukrainos sostinėje esantis LRT RADIJO bendradarbis Eldoradas Butrimas.Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno daugiau nei 600-ai tūkstančių Lietuvos gyventojų - keliasdešimt tūkstančių daugiau nei užpernai. Pasak nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, Lietuvos skurdo statistika yra viena iš prasčiausių Europos Sąjungoje – skaičiai blogesni tik kaimyninėje Latvijoje ir Bulgarijoje. Seimas žada šioms problemoms spręsti planuoja peržiūrėti šiuo metu nepakankamų pensijų, vaiko išlaikymo ir nedarbo išmokų mokėjimo tvarką bei dydžius.Į LRT girdi kreipėsi Vilniuje gyvenanti Aušra. Moteris piktinasi, kad Nerimi vis dažniau plaukioja vandens motociklai, keliantys didelį triukšmą. Vandens kelių direkcija sako, kad tai nėra draudžiama.Aplinkos ministerija žada istorinį pokytį miškų politikoje – teikia įstatymo pataisas, pagal kurias, anot ministro, miškai bus labiau saugomi, nei išnaudojami. Tačiau ministerijos siūlymais nėra patenkinti nei gamtosaugininkai, nei miškų savininkai, nei medienos pramonės atstovai.Kariuomenei minint Šuns dieną, kariai ir pareigūnai demonstruoja kaip geba įveikti užduotis su savo augintiniais. Jiems įteiktos specialios dovanos.Ved. Darius Matas

Kaip Roma ruošiasi šeštadienį laukiančioms popiežiaus Pranciškaus laidotuvėms, LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ pasakojo Romoje dirbanti gidė Raimonda Bojažinskytė.

Kinija nėra mūsų priešas, sako prezidento patarėjas Marius Česnulevičius ir priduria, kad normalių diplomatinių santykių su šia valstybe atkūrimas yra siekiamybė. Premjeras Gintautas Paluckas antrina, kad neturėdami jokių santykių su Kinija iškrentame iš ES konteksto. „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis eina dar toliau ir vardan geresnių santykių su Kinija, siūlo keisti Taivano arba Taivaniečių ekonominės atstovybės pavadinimą. Opozicijoje esantys konservatoriai primena, kad Kinija yra viena pagrindinių Rusijos rėmėjų kare Ukrainoje.Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, europarlamentaras Paulius Saudargas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, analitikas Marius Laurinavičius, LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 90 dienų atidėjo muitus visoms šalims, išskyrus Kinijai, Meksikai ir Kanadai. Būsimas Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigia, kad JAV lyderio sprendimas sustabdyti planuojamus tarifus daugumai šalių yra Europos Sąjungos vienybės įrodymas.Laidoje dalyvauja Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, europarlamentaras Petras Auštrevičius, LRT RADIJO bendradarbės Italijoje Neringa Budrytė ir Švedijoje Vaida Strazda.Ved. Agnė Skamarakaitė

Seime registruotas siūlymas, kad kelių eismo taisyklių pažeidėjams baudos didėtų 50 procentų. Vis dėlto net ir dabar egzistuojančias baudas susimoka ne visi. Iš pernai paskirtų baudų, kurių suma sudaro 39 milijonus eurų, pavyko išieškoti tik 24 milijonus.Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama susimokėti papildomai už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkės teigimu, teikiamas siūlymas nepagrįstas ir populistinis. Klausimas klausytojams - kaip jums dažnai tenka susimokėti papildomai už sveikatos priežiūros paslaugas, ar reikėtų tai naikinti?Respublikinei Šiaulių ligonei bus sunkiau prisikviesti gydytojų, nes miesto savivaldybė ruošiasi nutraukti medikų pritraukimo programos dalį. Priežastis – siekis daugiau dėmesio skirti savoms medicinos įstaigoms, be to, yra priekaištų dėl motyvacinę paramą gavusių gydytojų nutrauktų sutarčių.Jungtinės valstijos ketina įvesti 20 procentų siekiančius muito tarifus europietiškoms prekėms. LRT RADIJO kalbinti verslų atstovai pažymi, kad yra neramu, kaip keisis prekybos srautai pasaulyje, ar dalis prekių pateks tarp išimčių. Į Jungtines Valstijas eksportuoja apie 1 000 Lietuvos įmonių, iš jų 100 išskiria JAV kaip strategiškai itin svarbią rinką. Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministras sako, kad Lietuva tam yra pasirengusi.Kėdainiuose su žmona gyvenantis 70-metis Volodymyras Tyščenka sako, kad buvo apgautas darbdavio. Iš Charkivo atvykęs vyras praėjusią vasarą įsidarbino baldų gamybos įmonėje, iš kurios jau beveik penkis mėnesius negauna sutarto atlygio. Įmonės vadovas iš pradžių teigė, kad apie situaciją nieko nežino, tačiau galiausiai pripažino, kad įmonė patyrė rimtų finansinių sunkumų, todėl laiku neišmokėjo visų atlyginimų.Ved. Rūta Kupetytė

Eidamas 94-uosius metus mirė Algimantas Čekuolis, Lietuvos šviesuolis, ilgametis LRT laidų vedėjas, žurnalistas, 22 knygas išleidęs rašytojas, keliautojas, gidas. A. Čekuolį LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ prisimena Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė.

Mokyklinių programų atnaujinimas teoriškai turėjo būti žingsnis į priekį, nes švietimas turi keistis kartu su laikmečiu. Kritinis mąstymas, praktiniai įgūdžiai, technologinis raštingumas – šios temos buvo įrašytos į atnaujintas bendrojo ugdymo programas kaip „didieji pokyčiai“.Tačiau realybė kur kas sudėtingesnė: atnaujintos programos perkrautos įvairių temų, didelė temų dalis neatitinka mokinių amžiaus tarpsnių. Be to, abiturientai neturi iš ko ruoštis įvestų naujų disciplinų, pvz., ekonomikos ir verslumo, taip pat filosofijos valstybiniams brandos egzaminams, o ir daugybės pagrindinių dalykų, reikalingų stojant į aukštąsias mokyklas, vadovėliai net nepradėti iki šiol rašyti. Mokytojams trūksta aiškių gairių, kaip įgyvendinti naujoves, o mokiniai išgyvena, kad dėl šio neapibrėžtumo sumenks jų ateities pasirinkimų galimybė.Galiausiai, kadangi, anot daugybės mokytojų, atnaujinimai buvo daromi „iš viršaus“, be pakankamo dialogo su pedagogais ir bendruomene, tai nedavė tikros naudos, o tik sukėlė chaosą. Girdi, daugeliu atvejų kuriant atnaujintas programas aktyviai dalyvavo mokslininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, įvairių kursų rengėjai ir švietimo entuziastai, kurie nėra dirbę ar jau seniai nebedirba mokykloje ir neturi supratimo nei apie vaikų ir jaunuolių amžiaus tarpsnius, nei apie tai, kuo skiriasi mokinio ir studento mokymas.Tokius griežtus atgarsius susitikimuose su regionų pedagogais išgirdusi naujoji Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė pareiškė pradedanti atnaujintų mokyklinių programų peržiūrą. Bet ar tai taps kūnu? Ar tai viso labo tebus „oro virpinimas“ nepatenkintų mokinių, jų tėvų ir mokytojų emocijoms išleisti?LRT RADIJO laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, Kauno „Saulės" gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė ir Panevėžio rajono, Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis.Ved. Jonė Kučinskaitė

„Ar galime pastebėti požymius, kol dar nevėlu?“ LRT RADIJO mokslo rubrikoje kalbėsimės su Vilniaus universiteto medicinos fakulteto doktorante, gydytoja Indre Lapinskiene, kuri nugalėjo „Trijų minučių disertacijos“ konkurse ir atstovaus Lietuvai Australijoje.Kaip dirbtinis intelektas keičia švietimo ir žaidimų sektorius? Neseniai Lietuva tapo viena pirmųjų šalių Europos Sąjungoje, kuri pradėjo kurti bandomąją dirbtinio intelekto aplinką, vadinamą „dirbtinio intelekto smėliadėže“.Padangų keitimo laikotarpis darbymečiu tampa ne tik autoservisams, kuriuose dar balandžio pradžioje nusidriekia eilės, bet ir aplinkosaugininkams – senų padangų kapinynai šiuo laikotarpiu ima dygti atokesniuose miškuose, pakelėse ar tiesiog prie komunalinių atliekų konteinerių.Ignalinos rajone, Bėčiūnų kaime, šimtamečiame tvarte neseniai vienas po kito pasaulį išvydo ėriukai ir veršeliai. Įprastai, kai mažaisiais nepasirūpina avys ir karvės, globą perima ūkininkai Irena ir Kęstas Basijokai. Jų negąsdina ir kėlimasis naktimis mažylius maitinti iš buteliukų. Nors ūkininkauti nėra lengva, sako, kad ši veikla teikia daug džiaugsmo.Ved. Rūta Kupetytė

Jungtinių Valstijų karių tragedija Lietuvoje buvo rimtas išbandymas ne tik kariams, gelbėtojams, bet ir komunikacijai. Iš pradžių pasipylė kritikos lavina dėl nesuderintų žinučių, vėliau sekė pagyros dėl sklandžios komunikacijos. Ko turėtume pasimokyti iš šios tragedijos?Laidoje dalyvauja buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius, komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis, 15min.lt žurnalistė Aistė Čiučiurkaitė, LRT RADIJO žurnalistas Edvinas Kučinskas.Ved. Jurgita Čeponytė.

Specialioje tiesioginėje transliacijoje iš VDU žemės ūkio akademijos, kurioje vyksta paroda „Ką pasėsi… 2025“, pasakojama apie tarptautinį drožėjų grandininiais pjūklais čempionatą. Jo organizatorius Raimondas Uždravis akcentuoja, kad tai didžiausias medžio drožėjų grandininiais pjūklais renginys Rytų Europoje. Pasigrožėti drožėjų meistriškumu galės ir atėję prie kilnojamosios LRT RADIJO studijos, kur bus parodomasis drožimas. Transliacijoje bus ir sodininkams mėgėjams skirti sodininkystės krypties biomedicinos mokslų daktaro Kęstučio Malinausko patarimai, sodmenų mugės pirkėjų įspūdžiai ir vertinimai. O labiausiai visus turėtų stebinti senovinių ir savos gamybos traktorių ekspozicija. Išsamiau apie ją pasakos Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas ir transliacijos metu patį seniausią 1950 m pagamintą traktorių prie studijos atvairavęs Kaišiadorių rajono ūkininkas Donatas Pukelis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė, Kristina Toleikienė ir Arvydas Urba

Dar visai neseniai frazė „einu į profkę“ skambėjo kaip pripažinimas, kad mokslai nelimpa ir ateitis neaiški. Šiandien profesinės mokyklos nebėra užribis, o ir kai kurių kvalifikacijų profesinių mokyklų mokiniai įsidarbina dar mokymosi metu, kai tuo tarpu jaunuoliai su aukštojo mokslo diplomu ne visada randa darbo vietą pagal įgytą specialybę.Kiek turime vadybininkų, kurie verda kavą kavinėje ar vargsta su terminuotomis sutartimis? Tuo tarpu geras masažuotojas, grožio specialistas ar elektrikas, dažytojas darbo turi daugiau nei gali spėti atlikti.Žinoma, profesinis mokymas dar turi savo „skeletų spintoje“ – ne visos mokymo programos atliepia ateities verslo ir pramonės poreikius. Bet tendencija rodo – profesinės mokyklos modernėja, bendradarbiauja su verslu, suteikia galimybes ne tik įgyti kvalifikaciją, o ir iškart pradėti dirbti.LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja dr. Nora Pileičikienė, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė, dr. Dalia Martišauskienė, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė, ir Jeronimas Mikiparavičius, Vilniaus statybininkų rengimo centro direktorės pavaduotojas ugdymui.Ved. Jonė Kučinskaitė

Tradicinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ šiemet – rekordinis dalyvių skaičius. 10 ha plote, trijuose paviljonuose apie 500 žemės ūkio technikos, technologijų, įrangos ir ūkininkavimo priemonių pardavėjų, konsultantų, sodininkų ir amatininkų. Didžiausias dėmesys tvariam ūkininkavimui plėtoti, kuris naudingas ne tik ūkininkams, bet ir visuomenei. Kaip konkrečiau ir kokia technika tai užtikrina, aptars Žemės ūkio akademijos mokslininkai, žemdirbiai, galimybę vertinti turės visi, atėję prie kilnojamosios LRT RADIJO studijos, įsikūrusios didžiausioje Baltijos šalyse parodoje VDU Žemės ūkio akademijoje.Ved. Arvydas Urba

Dėl pasikeitusios politinės situacijos JAV kai kuriose Europos šalyse imama svarstyti ir abejoti dėl amerikietiškų ginklų įsigijimo, kai kurie ekspertai žengia toliau ir sako, kad ginklų pirkimas iš JAV anksčiau buvęs saugumo garantija dabar gali tapti saugumo rizika. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas Europos šalims sako – nustokite pirkti amerikietiškus ginklus, pirkite europietiškus.Laidoje dalyvauja Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos patarėjas Darius Užkuraitis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas, LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida Strazda, Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Tęsiantis akcijai „Radarom“, LRT žurnalistė Gerūta Griniūtė kviečia geriau pažinti Ukrainos kultūrą ir aktyviau aukoti.Vilniaus toliau kviečia senjorus laikinai globoti šunis ir kates – tuos gyvūnus, kurie jau seni, suluošinti ir vargiai rastų, kas juos priglaustų. Akcijos „Senjoras senjorui“ sumanytojai senjorų prašo tik dėmesio augintiniams, nes visu kitu – veterinarų priežiūra, ėdalu, kraiku – pasirūpinta. Kaip Jūs vertinate tokią akciją?Iki šiol mirti galėjo tik žmonės ir bitės, o visi kiti gyvi organizmai – arba nugaišti, arba kristi. Bet kalbininkai, gavę LRT RADIJO laidos „Sugyvenimai“ autorių klausimą, ar tikrai gyvūnai negali mirti, nusprendė, kad jie gali mirti. Taigi nuo šiol mirti gali ne tik žmogus ir bitės, bet ir žmogaus mylimas augintinis, pvz., šuo, katė, žiurkėnas. Kaip jūs vertinate tokį kalbininkų sprendimą?Kokios nuotaikos gėlių turgeliuose šią Valentino dieną, kokiems pirkėjų srautams nusiteikusios didžiosios parduotuvės?Kuo ypatingas Valstybėsatkūrimo dienos minėjimas Kuonio šile?Ved. Edvardas Kubilius

Ar šiandien įmanoma išmokti ir sėkmingai išlaikyti egzaminus bei pasiruošti studijoms be vadovėlių ir korepetitorių? Šis klausimas tampa vis aktualesnis, ypač kai mokyklose trūksta naujoms programoms pritaikytų mokymo priemonių, o mokytojai neturi laiko ir galimybių skirti individualaus dėmesio atsiliekantiems, o ir daugėja atvejų, kai mokytojais tampa „vakarykščiai abiturientai” ar tiesiog žmonės, turintys dalyko žinių, arba kai netgi nevyksta dalis pamokų dėl mokytojų nebuvimo.Viena vertus, įmanomas savarankiškas mokymasis – internete gausu edukacinių šaltinių, o technologijos, tokios kaip dirbtinis intelektas, žada mokymosi revoliuciją. Bet kai kas nors lieka nesuprasta ir negali rasti medžiagos arba jos yra tiek daug, kad negebi atsirinkti ir įsisavinti, reikia žmogaus, kuris „ištrauktų“ iš nežinomybės.Jei dabartinė situacija nesikeis, tikėtina, kad korepetitoriai išliks neatsiejama mokymosi dalimi. Štai net 58 proc. Vilniaus dvyliktokų, 43 proc. aštuntokų ir 15 proc. pradinukų turi nuo vieno iki keleto korepetitorių. Tai parodė pernai metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybės atlikta mokinių tėvų apklausa.Kokias išeitis iš šios situacijos mato mokytojai dalykininkai bei vadovėlių autoriai? O ir ką sako dirbtinis intelektas – kokios mokymosi pagalbos iš jo dažniausiai nori moksleiviai.LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja: Vilniaus „Sietuvos“ progimnazijos informacinių technologijų mokytoja Snieguolė Bagočienė, Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos fizikos mokytojas Andrius Storta ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro lektorius, naujo 8 klasės chemijos vadovėlio bendraautorius Zigmantas Žitkus.Ved. Jonė Kučinskaitė

Miuncheno saugumo konferencijoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą akis į akį susitiks su Jungtinių Amerikos Valstijų viceprezidentu J. D. Vance'u. Konferencijos paraštėse neabejotinai vyks Ukrainos taikos plano dėlionės ir aštrūs ginčai dėl transatlantinės įtampos bei muitų konflikto.Ko tikėtis iš Miuncheno saugumo konferencijos?Laidoje dalyvauja Prezidento vyr. patarėja Asta Skaisgirytė, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, LRT RADIJO bendradarbiai Mindaugas Savickas, Goda Klimavičiūtė, Maksimas Milta.Ved. Liepa Želnienė

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas apkaltino milijardierių, artimą įšrinktojo prezidento Donaldo Trumo bendražygį Eloną Muską skleidžiant dezinformaciją ir kišantis į Europos politiką. Leidinys „Politico“ perspėja, kad E. Musko vykdomas kraštutinių dešiniųjų jėgų Europoje propagavimas kelia rimtą problemą Europos Sąjungai prieš kelis šiais metais numatytus rinkimus. Laidoje dalyvauja LRT RADIJO bendradarbė Jungtinėje Karalystėje Viktorija Rinkevičiūtė, LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas, LRT bendradarbė Vokietijoje Vytenė Banser, komunikacijos ir propagandos ekspertė Indrė Vareikytė, Geopolitikos ir saugumo studijų centro politikos analitikas Adam Roževič.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo šių metų pradėjo veikti investicinė sąskaita. Nemažai visur apie ją jau kalbėta, taip pat ir LRT RADIJO studijoje. Ir nors iki šiol buvo girdėti daugiausia vien pagyros, dabar atsiranda abejonių, ar tai – tikrai labai gera naujovė investuotojui neprofesionalui. Kodėl per investicinę sąskaitą galima investuoti ne į visur? Kodėl nepagalvota apie infliaciją? Diskutuoja advokatų kontoros „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė Agnė Pimpytė, „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus ir investuojantis vilnietis Mindaugas Busila.Ved. Irma Janauskaitė

Smurtaujantys paaugliai mokyklose – kaip spręsti problemą?Plačiai nuskambėjo istorija Šiauliuose, kai paauglys sumušė savo mokytoją, nes šis neleido pamokoje naudotis mobiliuoju telefonu. Dėl išpuolių jis pakeitė kelias mokyklas, mokykloje, kurioje mokosi dabar, peiliu neseniai grasino bendraklasiui. Nauja panaši istorija susijusi su Jonavos rajonu, čia kaip rašo lrytas.lt dėl septintokės mergaitės agresijos kiti tėvai bijo leisti savo vaikus į mokyklą.Laidoje dalyvauja LRT RADIJO korespondentas Šiauliuose Gintaras Šiuparys, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, VU Teisės fakulteto docentas Gintautas Sakalauskas, Ukmergės Jaunimo laisvalaikio centro direktorė Daiva Pranskevičienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Užimtumo tarnyba sukūrė interaktyvų Lietuvos regionų žemėlapį, kuriame pateikiama daugiau nei 50 aktualių rodiklių, susijusių su būsto, darbo, švietimo bei kitais aktualiais klausimais. Ketvirtus metus iš eilės grįžtančių gyventi į Lietuvą piliečių skaičius yra didesnis nei išvykstančių.Seimo narys A.Zuokas siūlo steigti Dirbtinio intelekto ministeriją. Premjeras G.Paluckas teigia, kad idėja racionali. Visgi, jo teigimu, reiktų steigti ne ministeriją, o Seime skaitmenizacijos komitetą arba skaitmenizacijos instituciją, veikiančią prie Vyriausybės. Tuo metu regionų ministerija panašu tikrai bus, jos imtis planuojama kitąmet. Klausimas klausytojams: ką manote apie idėjas steigti dirbtinio intelekto ir regionų ministerijas?Prieš šventes randasi vis daugiau skelbimų, siūlančių išblaivinimo paslaugas namuose. Šios paslaugos nelegalios, tačiau nuo uždarbio neatbaido ir teisiamųjų suolas. Mažiausiai du kartus baudžiamosiose bylose teistas vyras išblaivinimo paslaugą siūlo visoje Lietuvoje, jam talkina būrys talkininkų, siūlantys su lašinėmis, medikamentais ir kitais išblaivinimo reikmenimis atvykti į namus. Tik šiais metais metais išsikviesti išblaivintojo į namus gali ir nepavykti nes, LRT RADIJO žiniomis, nelegalių paslaugų tinklą sukūręs vilnietis yra sulaikytas.Naujoji valdžia žada keisti esamą pensijų kaupimo tvarką. Norima praplėsti priežasčių sąrašą, kada gyventojai galėtų panaudoti pensijų fonduose sukauptus pinigus. Pavyzdžiui, pasisakoma už galimybę pasiimti pinigus ir juos išleisti pirmo būsto įsigijimui.Radviliškio rajono gyventojams nebereikia susirgus klampoti iki artimiausio medicinos punkto susileisti vaistų, pasimatuoti kraujospūdį ar pasikeisti žaizdos tvarstį. Dabar slaugytojos pas sunegalavusį gyventoją atvyksta į namus pačios.Ved. Rūta Kupetytė

Sakartvelo premjero pareiškimas, kad stojimas į Europos Sąjungą atidedamas – pasitiktas masiniais protestais. Šalies prezidentė sako, kad valdžia paskelbė karą prieš žmones. Kas slypi už tokio Sakartvelo sprendimo? Ir ar Europos laukia naujas Maidanas?Dalyvauja: Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, jo pavaduotojas Žygimantas Pavilionis, Sakartvelo politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Renata Skardžiūtė Kereselidzė ir LRT Radijo bendradarbė Tbilisyje Regina Jegorova-Askerova.Ved. Mindaugas Aušra

Lietuvos kariuomenė mini 106-ąsias atkūrimo metines. Šia proga suekspertais ir LRT RADIJO bendradarbiais užsienyje kalbėsime, kaip skatinti pilietiškumą ir visuomenės įsitraukimą į krašto gynybą.Vilniuje pirmąkart vyksta renginys „Turime tau darbą!“ – tai mugė, skirta darbuotojams ir darbdaviams iš visų veiklos sričių. Kaip veikia tokia darbo paieška?Tuo metu Telšiai bando pritraukti trūkstamų specialistų į Žemaitiją, skirdami solidžią finansinę paramą. Per kelerius metus ja jau pasinaudojo keliasdešimt policininkų, medikų, mokytojų. Visgi, nors šiuo metu specialistų trūksta mažiau, bijoma, kad ateityje pinigai gali nebepadėti.Eteryje šio sezono paskutinė rubrika „Auga ir balkone". Pokalbis su jau 4 metus sodą balkone puoselėjančia Kamile Jasiūnaite iš Vilniaus, kuri sako, kad po įvairių bandymų ji visgi pasirinko auginti gėles, o ne daugiamečius augalus, nes pastarieji neatlaikydavo žiemų.Ved. Karolina Panto

Teisėsauga sulaikė du Ispanijos piliečius, Lietuvoje ketinusius surengti teroristinį aktą - padegti vieną Šiaulių įmonę.Aiškinamasi kaip ir kas apgadino Švediją ir Lietuvą jungiantį kabelį, taip pat nutraukė kabelį tarp Suomijos ir Vokietijos. Pokalbis su Nacionalinio krizių valdymo centro vadovu Vilmantu Vitkausku.Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė socialdemokrato Gintauto Palucko kandidatūrą į premjero pareigas.Per pirmadienio nakties rusų smūgį Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Sumų srityje žuvo septyni žmonės, tarp jų vaikas. Dar keliolika žmonių sužeisti. Per drono ataką buvo sugriautas bendrabutis vienoje iš vietos švietimo įstaigų. Tiesiogiai su Sumuose esančiu LRT RADIJO bendradarbiu Eldoradu Butrimu.Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijoje – įžūlus nusikaltimas. Į ugdymo įstaigą patekęs pašalinis asmuo iš penktokų pavogė du mobiliuosius telefonus. Ugdymo įstaiga skelbia, kad imsis papildomų saugumo priemonių, tuo metu moksleivių tėvai pasakoja, kad po incidento jų vaikai patyrė didelį stresą bei bijo eiti į mokykląLietuvos miestai pradeda pasiruošimą didžiosioms metų šventėms. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės šiais metais pasirinko puošti natūralias egles, šiems projektams skirta nemažai lėšų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pabėgti iš Rytų Berlyno, pasislėpus amerikietiškos ginkluotės dėžėje. Toks kažkada mamos puoselėtas planas įkvėpė Bavarijos žurnalistą sukurti šešių dalių audioserialą. Minint 35-ąsias Berlyno sienos griūties metines, laidoje „10-12“ kalbėsime, kokį pėdsaką ji paliko žmonių gyvenimuose.Ne tik karo lauke, bet ir kasdieniame gyvenime, nors dronų poreikis sparčiai auga, juos pilotuoti gebančių - trūksta. Kaip sprendžiami kylantys iššūkiai?Priimta nauja ES Miesto nuotekų valymo direktyva. Ja siekiama apsaugoti aplinką nuo neigiamo miesto nuotekų ir biologiškai skaidžių gamybinių nuotekų. Tačiau vaistų gamintojus vienijančios asociacijos tvirtina, kad direktyva priimta neatlikus išsamaus poveikio vertinimo, o joje numatytos nuostatos gali itin neigiamai atsiliepti farmacijos sektoriui: brangs būtiniausi ir kiti vaistai, taip pat ims jų trūkti.Vilniaus rajone ūkį ,,Geltoni botai“ kuria Ina Grecka su šeima. Kol kas šeima gyvena tarp miesto ir kaimo, bet didžiausia svajonė yra ir toliau puoselėti jau įkurtą vynuogyną ir uogų ūkį. Moteris sako, kad vynuogyne tenka taikytis prie besikeičiančio klimato ir galimų rizikų. Vynuogyne Vilniaus rajone lankėsi ir Iną Grecką kalbino LRT Radijo žurnalistė Rūta Simanavičienė.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.

Dalis gyventojų vis dar piktinasi Socialdemokratų pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės sprendimu atsisakyti premjerės pareigų, Seimo nario mandato ir rinktis darbą Europos Parlamente. Ar būtų galima grąžinti anksčiau galiojusią tvarką, kai į Seimą išrinktas politikas automatiškai praranda ankstesnes pareigas, į kurias būna išrinktas?Po tragedijos Valensijoje, kur žuvo per 200 žmonių, po kelių dienų Barselonoje kilę potvyniai vietos gyventojus išgąsdino, bet žuvusiųjų nėra, gyvenimas grįžta į normalų ritmą.Aktualus klausimas. Vilniaus valdžia svarsto didinti įkainius už parkavimą ir keisti parkavimo zonas. Kaip vertinate tokius Vilniaus valdžios svarstymus?„Galimai apsirikau manydamas, jog persikėlęs iš Charkivo į Kyjivą gyvensiu ramiau“, – sako LRT RADIJO bendradarbis Ukrainoje Eldoradas Butrimas.Jungtinėse Valstijose prasideda prezidento rinkimai. Respublikonų kandidatas Donaldas Trampas paskutiniajam susitikimui su rinkėjais pasirinko Mičigano, o Demokratų kandidatė Kamala Haris – Pensilvanijos valstiją. Būtent ji – svarbiausia svyruojanti valstija, kurią laimėjęs kandidtas gaus 19 rinkikų balsų ir greičiausiai laimės nacionalinius rinkimus. Nuotaikas Pensilvanijoje ir Mičigano apžvelgia kolegos Živilė Raškauskaitė ir Žygimantas Kapočius.Kaip užtikrinamas kelininkų saugumas, jiems dirbant pavojinguose ruožuose? „LRT ieško sprendimų“ pasakojimas.Ved. Edvardas Kubilius

Šiandienos laidos „10-12“ rubrikoje „Išskirtinė/įdomi asmenybė“ svečiuojasi Vitalius - pagrindinis LRT RADIJO dokumentikos „Atsivėrimas“, pasakojančios Vitaliaus ir Albino istoriją herojus. Ši dokumentika šiemet Berlyne vykusiame festivalyje „PRIX EUROPA 2024“ pripažinta geriausia Europos garso dokumentika.Jauni žmonės vis labiau domisi galimybėmis savo laisvalaikį leisti sodybose ar kolektyviniuose soduose. Štai fotografė Jurgita Venckienė iš Kauno šiltuoju metų sezonu daug laiko praleidžia išpuoselėtoje sodyboje Kauno rajone. Jurgita sako, kad gamta teikia daug naujų patyrimų visiems šeimos nariams, o jos mėgstamiausia vieta – dekoratyvus stiklinis šiltnamis. Su fotografe Jurgita Venckiene kalbėjosi LRT Radijo laidos ,,Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.Šiandien, spalio 16-ąją, minima Boso diena, kai žmonės sveikina savo vadovus. Ar tokia diena yra pagarbos tradicija, ar pasenusi relikvija, kuri nebėra aktuali? Kaip laikui bėgant keičiasi vadovų ir pavaldinių santykis. Kokios pastebimos personalo vadybos tendencijos?Asmeniniais treneriais sporto klubuose netolimoje ateityje negalės dirbti žmonės neturintys aukštojo išsilavinimo. Kokių pokyčių atneš nauja tvarka?Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Drąsios moterys su šunimis skirtingose Ukrainos vietose ieško gyvų ir mirusiųjų tiek civilių, tiek karių kūnų. Kartais kūnus reikia surinkti iš fragmentų. Jų sugrąžinimo labai laukia artimieji. Ukrainos savanorių organizacijai „Antares“ atstovaujanti Larysa Borysenko pasakoja, kad jie jau yra suradę per 500 kūnų žmonių, kurių dauguma Rusijos vykdomų nusikaltimų Ukrainoje, aukos.Spalio 15 d. minima nėštumo ir kūdikio netekties diena. Kaip susitaikyti su tokia netektimi?Savaitgalį Berlyne vykusioje didžiausio Europos festivalio PRIX EUROPA apdovanojimų ceremonijoje LRT RADIJO dokumentika „Atsivėrimas“ įvertinta kaip geriausia garso dokumentika 2024 metais. Ingos Janiulytės-Temporin ir Rūtos Dambravaitės garso pasakojimas buvo atrinktas iš 646 darbų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Miego paralyžius – traumuojanti patirtis ar tiltas į sąmoningą sapnavimą? Atsakymo į šį klausimą ieško Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto docentas Tadas Stumbrys ir gydytoja neurologė, Medicinos fakulteto profesorė Rūta Mameniškienė. Miego paralyžių bent kartą savo gyvenime patiria nuo 7,6 iki 30 proc. žmonių visame pasaulyje.„Knygą pradėjau kurti susirgęs skrandžio liga ir gavęs gydytojo išrašytą labai griežtą dietą: turėjau atsisakyti daugybės mėgstamų maisto produktų. Atsisakiau ir mano valgiaraštis tapo skurdus. Sukandęs dantis galėjau kentėti iki pasveiksiu, bet tikiu, kad labiau gydo tai, kas skanu. Taip gimė idėja sukurti skanaus maisto knygą tiems, kurie negali valgyti visko, ko nori, kad galėtų valgyti viską, ką gali, bet būtinai – žiauriai skaniai“, - sako virtuvės šefas Alfas Ivanauskas kartu su treneriu Pauliumi Ratkevičiuki išleidęs knygą, kaip valgyti skaniai ir sveikai.Visas lietuviškas JAV bei Kanados vietas aplankę, nufotografavę, nufilmavę, jų žemėlapį ir enciklopediją sudarę 2017–2023 m. „Tikslas – Amerika“ ekspedicijų autoriai Augustinas ir Aistė Žemaičiai sustoti neketina bei šiemet lietuviško paveldo ieško Europoje.Iš užsienio į kaimą grįžusi Eglės ir Nerijaus Švelnių šeima dabar plėtoja mišrų ūkį Mažeikių rajone. 30 hektarų daržininkystės ūkis turi ir nacionalinės kokybės produkto ženklinimą, o produkcija realizuojama maitinimo įstaigose. Kiek pastangų prireikė jaunai šeimai, kad įsilietų į ūkininkavimą domėjosi LRT Radijo laidos „Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.

Elektromobilius naudojantys vairuotojai skundžiasi, kad vietų jų mašinoms įsikrauti Lietuvoje – per mažai, o už elektrą jau reikia mokėti. Įkrovimo stotelių operatoriai sako priešingai – šiuo metu yra beveik 1,8 tūkst. stotelių ir jos visiškai patenkina elektromobilių poreikį. Kur ir už kiek galima įkrauti elektromobilį?Į gyvąjį Kristų tikintis 19-metis Eligijus Girdenis iš Mažeikių neseniai vedė ir savo žmoną pirmąkart pabučiavo tik per vestuvių ceremoniją. Pokalbis su Eligijumi ir jo draugu 18-mečiu Damiru Samarinu, kurie išgarsėjo prieš pusantrų metų, sukūrę pirmąjį pasaulyje stalo žaidimą neregiams „Brailing“.Kokias galimybes turime atsisveikinti su ligoninėje mirštančiu artimuoju? Šią diskusiją paskatino LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė, kurios šeima, pasak jos, Vilniuje negalėjo tinkamai atsisveikinti su ligoninėje gulinčia insulto ištikta mirštančia mama.Ved. Edvardas Kubilius

Po to, kai leidinys „The New York Times“ publikacijoje šaltibarščius pavadino lenkiška šalta sriuba, tarp lietuvių kilo daugybė nepasitenkinimo. Kiek sudėtinga atskirti ir tiksliai nustatyti, kam istoriškai paklauso patiekalai – LRT RADIJO mokslo rubrikoje.Tęsiantis senjorų mėnesiui, tęsiame pokalbius apie senjorus. Šį kartą apie skurdą, su kuriuos susiduria vyresnio amžiaus žmonės.Jei šiomis dienomis bandysite prisiskambinti jaunam žmogui, labai didelė tikimybė, kad kitame gale išgirsite tik neigiamą signalą. Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos duomenimis, net ketvirtadalis 18–34 m. asmenų niekada nekelia ragelio ir pašnekovui mieliau renkasi atsakyti SMS žinute. Šią tendenciją patvirtina ir naujausia pokalbių statistika – iki 25 metų amžiaus klientai per mėnesį prakalba maždaug tris kartus mažiau minučių nei 45–54 m. amžiaus grupės atstovai.

Kaip Rusijos nutolę regionai mato Ukrainos puolimą Kursko srityje? Ar tautinėse respublikose tikėtini bruzdėjimai? O gal kaip tik atvirkščiai - vyrai iš tų regionų pasirašinėja kontraktus su Rusijos kariuomene? Apie tai su internetinio leidinio „7x7 Horizontali Rusija“ vyriausiuoju redaktoriumi Oleg Grigorenko.Antradieniais po 18 val. žinių LRT RADIJO klausytojai galės klausytis naujos laidos apie ilgaamžiškumą „Diagnozė: gyvenimas“. Ją rengia radijo laidų vedėjas ir šeimos gydytojas Ignas Klėjus bei gyvensenos medicinos pradininkas Lietuvoje, biomedicinos mokslų daktaras Tomas Vaičiūnas.STUDIJOJE laidos „Diagnozė: gyvenimas“ vedėjai Ignas Klėjus ir Tomas Vaičiūnas.Kaip Vilniui sekasi rūšiuoti maisto atliekas? Apie tai pasakoja Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktorius Tomas Vaitkevičius.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi kalbų mokymu mokyklose. Mokytojų trūksta ne tik Lietuvoje, o juos padėti rasti gali ir tėvai – tą rodo Prancūzijos istorinio regiono Elzaso tėvų asociacijos projektas. Jie papildomą mokytojų paieškos sistemą sukūrė matydami, jog dvikalbėse mokyklose, kuriose vaikai mokomi tiek prancūzų, tiek vokiečių kalbomis, trūksta vokiečių kalba galinčių mokyti mokytojų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Keliems Europos ginkluotojų pajėgų vadams prakalbus apie tai, kad pulti Vakarus Rusija gali ryžtis jau po kelerių metų, krašto apsaugos ministras sako, kad šiuo metu svarbiausia stiprinti NATO ir Lietuvos gynybinius pajėgumus. Pasak Lauryno Kasčiūno, atgrasymo planas jau parengtas, belieka klausimas kada jis galėtų būti realiai įgyvendintas. Tuo metu naujasis Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras teigia, kad kariuomenė dės visas pastangas, siekdama ne tik apginti šalį, bet ir prisidėdama prie viso aljanso saugumo.Vyriausybė pritarė Seime svarstomam siūlymui iš valstybinių viešųjų pirkimų šalinti verslus, kurie veikia Rusijoje ar jos okupuotose teritorijose arba yra susiję su tokiomis įmonėmis bei taip tiesiogiai ar netiesiogiai remia agresiją prieš Ukrainą.Atremti teroristų išpuolius, vaduoti įkaitus, neutralizuoti įtartinas grupuotes pasienyje - tokios užduotys laukia Jungtinių specialiųjų pajėgų, kurioms vadovaus Vidaus reikalų ministerija.Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška pasigenda aiškumo, kaip vyksta vietos, kurioje galėtų būti įrengtas branduolinis atliekynas, atranka.Kovai dėl Jungtinių Valstijų prezidento posto įgavus naują pagreitį esminį faktorių turės ne tik pasirodymas kertinėse, svyruojančiose valstijose, bet ir abiejų kandidatų pritraukta finansinės paramos suma. Jei antrąjį metų pusmetį Donaldo Trampo kampanija čia pranoko oponentus, tai po Džou Baideno pasitraukimo Demokratų pritraukta suma muša visų laikų aprtijos rekordus.Likus dviems dienoms iki Paryžiaus olimpinių žaidynių Prancūzijos sostinėje vyksta paskutinieji pasiruošimo darbai. Policijos darbą apsunkina vykstantys protestai dėl Izraelio, Rusijos ir Baltarusijos sportininkų dalyvavimo žaidynėse. Kaip šiomis dienomis atrodo ir kaip žaidynėms ruošiasi Paryžius pasakoja ten esanti LRT Radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė.Ved. Andrius Kavaliauskas

Europos Sąjungos užsienio politikos įgaliotine turėtų tapti Estijos premjerė Kaja Kallas. Kokia ji? Koks jos politinis kelias iki vieno aukščiausių postų ES? Apie K.Kallas pasakoja LRT RADIJO bendradarvbis Estijoje Vaidas Matulaitis.Uogų sezonas. Kokios uogos sveikiausios ir kaip jas ruošti žiemai? Apie tai kalbamės su gydytoja dietologe Jūrate Dobrovolskiene ir poetu Gintaras Bleizgiu.Po daugiau kaip dviejų dešimtmečių pertraukos Norvegija nusprendė vėl kaupti grūdų atsargas, kad ištikus nelaimei šalies gyventojams nepritrūktų maisto. Pokalbyje dalyvauja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas ir Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.Projekto „LRT ieško sprendimų“ kolegos šįkart domisi, kaip galima kovoti su vartotojiškumu ir daiktų švaistymu. Bendruomenių daiktų mainymosi iniciatyvos Lietuvoje – vis labiau populiarėjantis dalykas. Tai ne tik padeda kovoti su aplinkosaugos problemomis, bet ir augina tarpusavio ryšį. Blusturgiais ir daiktomatais Vilniuje, pasidomėjo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, dalis Rusijos ir Lietuvos pilietybę turinčių asmenų dirba prie Kremliui artimų projektų, režimo įmonėse ar karinėse organizacijose. Jie Lietuvos pilietybę atsikūrė kaip tremtinių palikuonys, todėl nevertinami pagal grėsmes saugumui.Šiandien minint LRT RADIJO 98-ąjį gimtadienį, klausytojai kviečiami į Vilniaus Rotušės aikštę švęsti kartu – čia įsikurs visos trys radijo stotys, vakare laukia koncertas.Aktualus klausimas. Per trejus metus beveik trečdaliu sumažėjo tarpmiestinių maršrutų. Ar jūs tai pastebite?Po dvejų metų Lietuvoje jau turės galioti europinė direktyva, numatanti tokį pat darbą dirbančių vyrų ir moterų algų lygybę. Bet skeptikai Lietuvoje sako, kad visiška algų lygybė – neįmanoma, tik kils naujų neaiškumų.Dėl sprogusio žoliapjovės akumuliatoriaus ir kilusio gaisro baleto šokėjo Nerijaus Juškos šeima galėjo netekti namų. Jis aiškina, kad akumuliatorius net nebuvo prijungtas prie elektros tinklo. Kaip tinkamai elgtis su įvairiais mūsų namuose esančiais akumuliatoriais, kad nekiltų gaisras?Ved. Edvardas Kubilius

LRT radijo mokslo rubrikoje pokalbis su Auguste Dudutyte apie tai, kaip gimę dirbančiosios klasės šeimose, bet per savo gyvenimą pakilę iki vidurinės klasės kalba apie savo gyvenimo trajektoriją.Pokalbis su žurnalistu Dailiumi Dargiu apie nusikalstamo pasaulio veikėjų žmonas ir našles.LRT radijas pradeda vasaros sezoną. Ko iš jo tikėtis? Pokalbis su Giedriumi Masalskiu ir LRT radijo klausytojais.Vienkiemyje augusi Viktorija Dūdonienė visada norėjo bėgti iš kaimo, tačiau gyvenimiškos aplinkybės susiklostė kitaip. Viktorija su vyru Vytautu dirbo kariuomenėje, vyras ten dirba ligi šiol, o Viktorija visą dėmesį skiria dviems atžaloms ir su meile šeimos puoselėjamam ūkiui ,,Daržo bitės‘‘. Savo ūkio rezultatus Dūdoniai matuoja ne prisukto medaus kiekiais, o nubėgtais kilometrais sukantis mišriame ūkyje, mat bičių patys nelaiko. Šeimos ūkyje Kazlų Rūdos savivaldybėje lankėsi LRT Radijo laidos ,,Gimtoji žemė‘‘ žurnalistė Rūta Simanavičienė, pasikalbėjusi su tuo metu ūkyje buvusia Viktorija.

Ukraina turi teisę į savigyną ir gali atakuoti taikinius Rusijoje, Prahoje vykstančiame neformaliame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Tokią teisę Kyjivui šiandien patvirtino Jungtinės Amerikos valstijos ir Vokietija. Volodymyras Zelenskis sako, kad tai labai sustiprins Ukrainos kovą.Šią naktį Rusija penkiomis raketomis atakavo Novobavarivski mikrorajoną Charkive. Trys raketos sprogo kieme šalia namų, viena sugriovė statybinių medžiagų parduotuvę, o dar viena pataikė į penkiaaukštį gyvenamą namą ir vienoje laiptinėje sugriovė visus butuos nuo trečio iki penkto aukšto. Penki gyventojai buvo rasti negyvi, o 25 žmonės yra sužeisti. Pokalbis su Charkive dirbančiu LRT RADIJO bendradarbiu Eldoradu Butrimu.Buvusio Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trampo byloje Niujorke prisiekusieji paskelbė nuosprendį, kad jis yra kaltas dėl visų 34 jam pateiktų kaltinimų. Tarp jų – dokumentų klastojimas siekiant paveikti rinkimų rezultatus, nesąžiningas rinkimų kampanijos lėšų naudojimas ir kiti kaltinimai.Panevėžyje atidarytas Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Kolegos iš LRT Klasikos dirba Panevėžyje ir diskutuos, ką reiks daryti, kad susidomėjimas centru išliktų ilgiau nei vieną vasarą po atidarymo.Kazachstane minima politinių kalinių diena ir Kengyro sukilimo septyniasdešimtosios metinės. Šiame sukilime aktyviausiai dalyvavo politiniai kaliniai iš Lietuvos ir Ukrainos. Po sukilimo peržiūrėtos dalies kalinių bylos, pašvelnintos kalinimo sąlygos.Po ketvirtadienio krušos, kokie bus savaitgalio orai?Ved. Liepa Želnienė

Didesnis pelno mokesčio tarifas, brangesni degalai, alkoholis ir rūkalai, paliekamas bankų solidarumo mokestis ir įvedamas visiškai naujas mokestis (draudikams) – finansų ministerija pristatė dar vieną receptą, kuriuo siekiama padidinti finansavimą krašto apsaugai.Tiesioginė Vokietijos ir Lietuvos gynybos ministrų spaudos konferencijos iš Palangos transliacija.Artėjant antram prezidento rinkimui turui, LRT RADIJO debatuose, akis į akį susitiko kandidatai į prezidentus Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė.Iš anksto neskelbto vizito į Kyjivą šiandien atvyko Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Bėrbok, o Rusijoje sulaikytas buvęs majoras generolas Ivanas Popovas dėl plataus mąsto korupcijos. Tuo metu Jungtinių Valstijų prezidentas Džou Baidenas pasmerkė Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro ketinimus išduoti arešto orderius Izraelio vyriausybei.Prasidėjo išankstinis balsavimas antrajame prezidento rinkimų ture. Nuo 7 valandos ryto galima balsuoti visų šalies miestų savivaldybėse, taip pat tam tikrose specialiai įrengtose vietose.Ved. Liuda Kudinova

Antrajame ture varžosi dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė. Balsavimas iš anksto vyksta nuo 7 iki 20 valandos.Rubrikoje „Aktualus klausimas”. Jau kelis mėnesius galioja tvarka, kai slaugytojos gali išrašyti siuntimus pas gydytojus, pratęsti kompensuojamus vaistus. Ar ir jūsų slaugytoja tai daro?Žaliakalnio bendruomenę Kaune sujungė „Pelėdų kava“, kuriai pagaminti giles surinko patys gyventojai. Įsitraukdami į organizuojamas ekskursijas, lankydami vietinius menininkus ir galėdami kalbėtis apie dalykus, kurie įdomūs bendruomenei, vietiniai žmonės atranda ne tik įdomias vietas Kaune, bet ir vieni kitus. Apie tai „Versle iš širdies”.Kodėl kai kurios gatvės Vilniuje po penkiolikos minučių liūties patvinsta taip, kad tampa nebeišvažiuojamos? LRT girdi sulaukė užklausos, kurioje klausytojas rašo, kad sekmadienio vakarą važiavau Rūdninkių, Pylimo ir Basanavičiaus gatve. Lijo – gal dvidešimt minučių, bet gatvės tapo neišvažiuojamos, jomis buvo galima plaukti. Beje plaukė ir ant gatvių stovėję kelio darbų ženklai, kuriuos srovė nešė tiesiai į automobilius. Ar normalu, kad dvidešimt pirmame amžiuje po penkiolikos minučių liūties gatvės tampa upėmis?Artėjant antrajam prezidento rinkimų turui LRT organizuoja kandidatų Gi-tano Nausėdos ir Ingridos Šimonytės debatus. Ir jau visai netrukus nuo devintos valandos kandidatai diskutuos LRT RADIJO eteryje. Debatus ves Liepa Želnienė, o klausimus kandidatams galės užduoti ir LRT RADIJO klausytojai. Kiek prasmingi debatai, ar padeda jie apsispręsti rinkėjimas?Ved. Rūta Kupetytė