Podcasts about lrt radijo

LRT RADIJAS kviečia į viešas garso dokumentikų perklausas Vilniuje. Nemokamuose renginiuose rugsėjo 17–18 dienomis klausytojai ne tik išgirs įvertintus kūrinius, bet ir susipažins su radijo dokumentikos kūrimo užkulisiais. LRT RADIJO laidoje „10-12“ –  LRT Radijo dokumentikos grupės Vaida Pilibaitytė.

Ką mokslininkams ir visuomenei gali papasakoti 165 milijonus metų medis? Akmenės rajone esančiame Karpėnų klinčių karjere Lietuvos mokslininkai yrą aptikę suakmenėjusios Juros periodo medienos ir atlieka jos tyrimus. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Marija Žukovskienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Rugsėjį grįžtame į mokslus ir darbus, tačiau po atostogų susikaupti ir vėl įprasti prie kasdienio ritmo ne visada lengva. Kaip įsivažiuoti, kai trūksta motyvacijos, o derinant studijas ir darbą – neperdegti vos prasidėjus mokslo metams?Apie tai LRT RADIJO laidoje „10–12“ – pokalbis su VILNIUS TECH psichologe Ginte Blaževiče.

Asociacija „Visuotinė gynyba“ pristatė skaitmeninį įrankį „Ąžuolas“, padedantį žmonėms ir organizacijoms atrasti savo vietą valstybės gynyboje ir sudaryti konkretų pasirengimo krizei ar karui planą.Šia tema LRT RADIJO laidoje „10–12“ – pokalbis su asociacijos „Visuotinė gynyba“ direktoriumi Tomu Godliausku.

JAV technologijų milžinė „Meta“ pasiekė susitarimą su JAV valstijomis ir sutiko sumokėti iki 18 mlrd. JAV dolerių ir apriboti paauglių naudojimąsi „Facebook“ ir „Instagram“. Ką tai keičia technologijų pasaulyje? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – „TEGOS“ advokatas, technologijų teisės ekspertas Mindaugas Civilka.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nors Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis duodamas interviu naujienų agentūrai „Axios“ pasakė, kad po susitikimo su JAV prezidento atstovais Kyjive gavo iš jų žinutę, kad „rusai yra pasirengę deryboms“, tačiau vos išvykus amerikiečių delegacijai, pasipylė smūgiai. Rusija surengė didelę raketų ir dronų ataką, Kyjive du žmonės žuvo, septyni buvo sužeisti. Išsamiau apie atakų mastą – LRT RADIJO bendradarbis Ukrainoje Eldoradas Butrimas.Ved. Eldoradas Butrimas.

Lietuvoje praūžus audrai, dalis gyventojų džiaugėsi, kad iki šiol nėra atsisakę lauko tualetų ir gali jais naudotis ekstremalių situacijų atvejų. Ekspertai sako, kad iš tiesų svarbu pagalvoti apie alternatyvius tualetus. Viena iš galimų išeičių – sausieji tualetai, kurie ypač populiarūs atokesnėse vietovėse Suomijoje. Laidoje „10-12“ – LRT RADIJO bendradarbė Suomijoje Aurelija Kaškelevičienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė ir verslininkas Dmitrijus Rubel.Ved. Giedrė Čiužaitė

Linkėjimai iš Mažeikių!LRT Radijo darbuotojus ir visus Lietuvos gyventojus su Radijo šimtmečiu sveikina unikalaus Patefonų muziejaus įkūrėjas Gedminas Stasiūnas!Didžiulę mechaninių gramofonų ir patefonų kolekciją surinkęs restauratorius kviečia į edukacijas ir dovanoja muziką bei neišdildomus įspūdžius.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Rusijos kare prieš Ukrainą – naujas dronų eskalacijos etapas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis įspėja dėl Rusijos oro erdvės uždarymo: „Ukraina nekelia grėsmės civilinei aviacijai kaip tokiai – nė vienam civiliniam lėktuvui. Tiesiog Rusijos danguje bus tiek daug dronų, kad į tai reikės atsižvelgti. Nors Rusijos valdžia apie tai nepraneša, kaip derėtų, tačiau Rusijos dangus de facto bus uždarytas: Rusijos pradėtas karas uždaro jos dangų“,O Rusija kasdien terorizuoja Kijivą reaktyviniais ir kitais dronais, darydama gyvenimą Ukrainos sostinėje sunkiai pakeliamą.Laidoje dalyvauja visuomenininkas Žilvinas Svitojus, „Blue/Yelow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas, LRT RADIJO bendradarbis Ukrainoje Eldoradas Butrimas, aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Eidamas 90-uosius metus mirė Norvegijos karalius Haraldas V. Naujuoju karaliumi tampa jo sūnus 53 m. Hokonas VIII.Plačiau – LRT RADIJO bendradarbis Norvegijoje Mantas Tomkūnas.

Tarptautinėje geografijos olimpiadoje Lietuva apgynė pasaulio čempionės titulą ir šalių reitinge užėmė pirmąją vietą. Lietuvos mokiniai namo parsivežė du aukso ir du sidabro medalius. Šia tema LRT RADIJO laidoje „10-12“ – pokalbis su aukso medalį pelniusiu Vilniaus licėjaus moksleiviu Luku Petriku, Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentu Rytu Šalna ir LINEŠA Gebėjimų ugdymo skyriaus vadovu Gediminu Beresnevičiumi.

Šiuolaikinių miestų statytojams rekomenduojamos naujos betono rūšys. Vilnius Tech mokslininkai kuria biologinį, arba gyvastingą betoną. Ant jo gali augti samanos, dumbliai, bakterijos ir grybeliai. Tokia medžiaga, rodo tyrimai, mažina temperatūrą miestuose ir CO2, sulaiko smulkias daleles. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Vilnius Tech Inovatyviųjų statybinių konstrukcijų laboratorijos mokslininkas doc. dr. Ronaldas Jakubovskis.Ved. Giedrė Čiužaitė

Rugpjūtį įsigaliojo Lietuvos banko atnaujinti Atsakingojo skolinimo nuostatai – pirmąjį būstą norintys įsigyti žmonės turės sukaupti mažesnį pradinį įnašą – 10 proc. būsto vertės, o ne 15 proc., kaip buvo iki šiol. Tiesa, ne visiems norintiems įsigyti būstą pavyks tą padaryti tokiomis sąlygomis, sprendimą dėl pradinio įnašo dydžio kiekvienu atveju priims paskolą suteikianti kredito įstaiga. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – klausytoja Aušra, „Swedbank“ vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento vadovas Tomas Pulikas ir Lietuvos banko Makroprudencinės politikos skyriaus vadovė Milda Stankuvienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Lietuva vis dar sukrėsta prokurorų paviešintos bylos, kurioje kunigas Tadas Švedavičius kaltinamas 23 metus vykdęs seksualinius nusikaltimus prieš 11 vaikų. Paskutinė jo parapija buvo Kalesninkuose. Čia jis dirbo beveik dešimtmetį, o pernai, prieš pat Kalėdas, netikėtai buvo atleistas.Apie tai LRT RADIJO laidoje „60 minučių“ – pokalbis su kunigu Viliumi Sikorsku.

Šalies paplūdimiuose budintys gelbėtojai pastebi, kad šią vasarą skendimų vandens telkiniuose yra mažiau, tačiau didžiausios problemos išlieka tos pačios. Sezono aktualijomis domėjosi LRT RADIJO reporteris Paulius Selezniovas.Ved. Andrius Kavaliauskas.

Praėjusį šeštadienį, rugpjūčio 1-ąją, minint Klaipėdos miesto gimtadienį, Teatro aikštėje Klaipėdos universiteto rektoriui emeritui, akademikui profesoriui habilituotam daktarui Vladui Žulkui iškilmingai įteiktas Klaipėdos miesto garbės piliečio ženklas.Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje šiuo metu veikia Aurelijos Maknytės retrospektyvinė kūrybos paroda „Kanalai“. Ekspozicijoje, apibendrinančioje beveik tris dešimtmečius besitęsiančią menininkės kūrybinę praktiką, susipina kasdienybės dokumentavimas, asmeniniai televizijos archyvai bei prie Širvintos upės vykdyti gamtiniai tyrimai. Pasakoja kolegė Karina Metrikytė.Lietuvoje minima Romų genocido atminimo diena. Vilniuje, Panerių memoriale pagerbtos Antrojo pasaulinio karo metais vykdyto romų genocido aukos. Pokalbis studijoje su LRT Radijo kolega Daumantu Butkumi, dalyvavusiu minėjimo renginiuose.Daliai kauniečių jis primena vaikystę ir videožaidimus, kitiems asocijuojasi tik su užkaltais langais ir grafičiais. Kauno Vytauto parko Kurhauzas po ilgų dešimtmečių tylos vėl atgyja – čia lavinsis Miko Petrausko scenos menų mokyklos auklėtiniai. Kolegės Kotrynos Lingienės pokalbis su Kauno savivaldybės Miesto plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėju Sauliumi Rimu.Ved. Donatas Šukelis

Lenkijos premjeras pareiškė, kad Liublino vaivadijoje sprogusi sparnuotoji raketa paleista iš Rusijos. Tos pačios nuomonės laikosi ir Ukrainos diplomatijos vadovas, sakęs, kad praeitą naktį Lenkijos oro erdvę pažeidė Rusijos sparnuotoji raketa. Lenkijos pareigūnai Liublino vaivadijoje, Tarnava Kolonijos kaime, aptiko kraterį ir neatpažinto objekto nuolaužas.Apie tai – LRT RADIJO bendradarbis Vroclave Laurynas Vaičiūnas.

Kai kuriuose Jungtinės Karalystės regionuose fiksuojama jau ketvirtoji šių metų karščio banga. Dėl ilgai trunkančių karštų ir itin sausų orų daugiau nei pusėje Anglijos oficialiai paskelbta sausra. Sparčiai senka upės, džiūsta dirvožemis ir mažėja vandens telkinių lygis.Aplinkos agentūra stiprina sausros valdymo priemones, kai kuriuose regionuose taikomi vandens naudojimo ribojimai. Nors sausros paveikė ir kitas Jungtinės Karalystės dalis, oficialus sausros statusas šiuo metu galioja ne visoje šalyje.Išsamiau – LRT RADIJO bendradarbė Londone Viktorija Rinkevičiūtė.

Sicilijos miestelis Itala jau penkerius metus priima lietuvių menininkus. Čia vyksta Šiaulių dailės galerijos ir Sicilijoje veikiančio kultūros bei edukacijos centro „Labas“ organizuojama Šiaurės Lietuvos menininkų rezidencija „Labas Itala“. Apie šią iniciatyvą pasakojo LRT RADIJO bendradarbė Italijoje Neringa Budrytė ir kultūros centro „Labas“ įkūrėja Simona Crisafulli.

Nemokama emocinės pagalbos linija „Caritas klauso“ per metus sulaukė daugiau nei 3 tūkstančių skambučių. Skambinti numeriu 0 800 700 08 kviečiami vieniši vyresnio amžiaus žmonės. Organizacija laukia ir prisijungiančių savanorių. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – „Caritas klauso“ koordinatorė Erika Panova-Polikevičienė ir savanorė iš Panevėžio Gabija Skyrienė.Ved. Giedrė Čiužaitė

Išsami orųprognozė.Užsienio naujienos.Užsienio kultūros įvykių apžvalga.Laidos „Radijo dokumentika“ ištrauka - pasakojimas apie tai, kodėl Kaune nėra nei vienos skulptūros, kuri įamžintų žinomą moterį, bet stovi daugiau nei šešios dešimtys skulptūrų, skirtų vyrams.„Vyresnieji manęs nebeprisileidžia, nes žino, kad, kai nutapysiu jų portretą, po metų ar dvejų numirs. Aš kaip koks giltinė“, – pasakoja menininkas iš Akmenės Stanislovas Adomaitis, mėgstantis tapyti portretus. Menininko pasakojimas – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Pokalbis su LRT Radijo bendradarbiu Latvijoje apie tai, kodėl Latvijos pasienyje su Baltarusija pastaruoju metu pastebimi padidėję neteisėtos migracijos srautai.Dalyje savivaldybių vaikus į būrelius nuo šių mokslo metų bus galima registruoti per bendrą sistemą. Pokalbis apie tai, kaip ši nauja tvarka veiks ir kuriuose miestuose ja jau bus galima naudotis.Praėjusią naktį paaiškėjo visos pasaulio futbolo čempionato pusfinalių komandos. Rungtynes apžvelgia futbolo ekspertas M. Babravičius.Trijuose Vilniaus paplūdimiuose dėl pablogėjusios vandens kokybės rekomenduota nesimaudyti. Kodėl lietus gadina maudyklų vandens kokybę?Etnologo L. Klimkos pasakojimas apie spalvingąją vaivorykštę tautosakoje ir lietingame liepos danguje.

Anykščių rajone, Inkūnų kaime, ant kalvos tarp šaltinio ir dviejų miško upelių, Renata Umbrasienė sukūrė Amatų kalnelį – vietą, kur gamta ir kūryba susilieja į vieną patirtį.Ar žinote, kad netinkama apranga dalyje Europos kurortų jums gali užtraukti kelių šimtų eurų baudą? Kokių taisyklių svarbu paisyti, aptarsime su LRT RADIJO bendradarbiais Prancūzijoje, Italijoje ir Turkijoje.Dar pandemijos metu išryškėjusi tendencija dairytis atostogų būsto, pastaraisiais metais dar sustiprėjo. Pirkėjai ieško kokybiškų antrųjų namų prie jūros ar ežerų. Šoktelėjus kainoms Lietuvoje, vis daugiau tautiečių dairosi į Pietų Europą. Populiarios kryptys - Ispanija ir Kipras. Ką svarbu žinoti, renkantis namus šiose šalyse?Išskirtinį žirgyną „Jojimo versija“ Prienų rajone plėtoja Rima Pliopienė. 7 žirgus turinti moteris sako, kad meilė gyvūnams buvo užkoduota dar vaikystėje, kai istorijas apie žirgus pasakojo senelis. Žirgyno įkūrėja tikina, kad kiekvienas gali atrasti savo santykio su žirgais versiją – tiek nemokantis joti, tiek norintis leistis į ilgiausius žygius su žirgais.Ved. Darius Matas.

Užsienio naujienose - apie sprogimus Rusijos okupuotame Kryme, Šveicarijoje prasidedančias JAV ir Irano technines derybos dėl galutinio susitarimo užbaigti karą bei pranešimus, kad Jungtinės Karalystės premjeras Kiras Starmeris pirmadienį ketina atsistatyti.Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje - apie sprendimą Kyjive nukelti paminklą rusų rašytojui Michailui Bulgakovui, Jungtinės Karalystės planus uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei šešiolikos metų asmenims ir apie dirbtinio intelekto sugeneruotos muzikos transliavimą per radiją.Radijo dokumentikos anonse - trečiasis pasakojimą iš LRT RADIJO šimtmečiui skirto ciklo “Ar mus girdite?”. Šį kartą dokumentikos autoriai persikels į 1926-ųjų Kauną ir seks Petro Babicko - vieno iš Lietuvos radijo pradininkų - pėdomis.Kaip atrodo ilgakasių konkursas, Nemakščių gimnazijoje rengiamas jau ketvirtus metus? Apie tai – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Reportažas apie Jungtinės Karalystės politikų sprendimą uždrausti socialiniais tinklais naudotis vaikams iki 16 metų.Europos Sąjungoje į invazinių rūšių sąrašą įrašyti dėmėtieji elniai. Lietuvoje ši taisyklė įsigalios 2027 metų liepą ir nuo tada jiems laikyti nelaisvėje reikės specialaus leidimo. Kaip elnynų savininkai tam turės pasirengti, ir ar keisis tokių elnių medžiojimo taisyklės?Elektroninės prekybos verslui atsirado pareiga vartotojams sudaryti galimybę paprastai ir greitai atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties. Šis reikalavimas įtvirtintas Civilinio kodekso pakeitimuose, kurie galioti pradėjo birželio 19 d. Ką apie tai reikia žinoti pirkėjams?Etnologo L. Klimkos pasakojimas apie senovinius vasaros saulėgrįžos šventės papročius.Ved. Liuda Kudinova

Minima Tarptautinė sušių diena. LRT RADIJO bendradarbis Japonijoje Andrius Kleiva sako, nėra daug sušių ruošimo taisyklių, tačiau kai kurie europietiški sušių ruošimo sprendimai japonams neįprasti.Ved. Ignas Andriukevičius

Vieni dirbtinio intelekto įrankius vadina grėsme visuomenės saugumui, kiti – didžiuliu burbulu, ryjančiu milžiniškus energetinius ir finansinius išteklius. Kodėl ši technologija šiandien atsiduria ir aukščiausio lygio politikų darbotvarkėje? Apie tai LRT RADIJO laidoje „10-12“ – pokalbis su Aisčiu Raudžiu, VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesoriumi ir „AAI Labs“ vadovu.

Intensyvios liūtys️, staigūs poplūdžiai ir miestų gatves akimirksniu užliejantis vanduo – su šiais ekstremaliais reiškiniais vis dažniau susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Kaip prie to pritaikyti šiuolaikinius miestus? Laidoje „10-12“ – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Adas Pranckevičius, LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck ir Tauragės vicemeras Romualdas Vaitkus.Ved. Darius Matas

Marijus Žiedas: pirmą kartą išgirdęs įrašytą savo balsą nepažinau.LRT RADIJO studijoje – pokalbis su žinių vedėju Mariju Žiedu.

LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ – art deco muziejaus įkūrėjai, tarpukario Kauno gyvenimo būdo žinovai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius.

Radijo istoriją Kaune apžvelgusi muziejaus kuratorė: žmonės norėjo daugiau Pupų Dėdės.LRT RADIJO studijoje Kaune – pokalbis su Kauno miesto muziejaus kuratore Lina Mikalkėnaite.

Kaminskas apie Petro Babicko atminimą: jis suformavo Lietuvos radijo balsą.LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ – pokalbis su diktoriumi Viliumi Kaminsku apie Lietuvos radijo žurnalistikos pradininką Petrą Babicką.

Jubiliejinę vasarą LRT RADIJAS pasitinka su atsinaujinusiu tinkleliu. Visą parą operatyviai informuojantis radijas pristato net tris naujas laidas, o į eterį grįžta muzikos ir lengvesnių pokalbių pilnos popietės. Pokalbis su LRT radijo departamento vadovu Giedriumi Masalskiu ir žurnaliste, laidų vedėja Sandra Vilimaite.Ved. Ignas Andriukevičius.

Apie šiuolaikinę mados industriją, jos ateities perspektyvas, lietuvių galimybes pasaulinėje madoje pokalbis su „Chanel“ mados namų dizainere Egle Čekanavičiūte.Šiandien artistas Vytautas Kernagis minėtų savo 75-ąjį gimtadienį. Ką jis davė lietuviškai scenai? Apie tai pokalbis su sūnumi Vytautu Kernagiu ir Vilniaus muziejaus direktore Rasa Antanavičiūte.Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiems tapo autoritetais. Pašnekovė - garso režisierė Sonata Jadevičienė, daranti stebuklus su garsu ir jau daugiau nei 25 metus kurianti radijo teatrą. O radijuje ji dirba 35-erius metus.Ukrainiečių režisierė Alisa Kovalenko sako, kad Rusijos kariai sistemingai naudoja seksualinį smurtą kaip karo ginklą, siekdami palaužti ukrainiečių pasipriešinimą. Ji viena pirmųjų viešai prabilo apie nelaisvėje patirtą seksualinį smurtą. Kovalenko teigimu, išgyvenusiesiems sunku apie tai kalbėti dėl vis dar gajos stigmos, tačiau tai padeda gyti ir siekti teisingumo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiems tapo autoritetais. Agnės Skamarakaitės pašnekovė laidoje „10-12“– garso režisierė Sonata Jadevičienė, daranti stebuklus su garsu ir jau daugiau nei 25 metus kurianti radijo teatrą. O radijuje ji dirba 35-erius metus.

Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiem tapo autoritetais. Audra Girijotė radijuje dirbo apie 20 metų. Kūrė laidas „Kino meka“, „Vėjas Vakarų krypties“, „Žmonės ir idėjos“, reportažus „Ryto garsams“ ir „Kultūros savaitei“. Daugybę kolegų įkvėpė domėtis žmogaus teisių temomis, būti etiškiems, autentiškiems ir už išskirtinius darbus pelnė ne vieną „Bitinuką“. Šiuo metu Audra dirba mokslo komunikacijos srityje.Ved. Giedrė Čiužaitė

Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiem tapo autoritetais. Audra Girijotė radijuje dirbo apie 20 metų. Kūrė laidas „Kino meka“, „Vėjas Vakarų krypties“, „Žmonės ir idėjos“, reportažus „Ryto garsams“ ir „Kultūros savaitei“. Daugybę kolegų įkvėpė domėtis žmogaus teisių temomis, būti etiškiems, autentiškiems ir už išskirtinius darbus pelnė ne vieną „Bitinuką“. Šiuo metu Audra dirba mokslo komunikacijos srityje.Ved. Giedrė Čiužaitė

Likus mėnesiui iki LRT RADIJO 100-mečio, kalbiname tuos radijo žmones, kurie dabartiniams žurnalistams, skirtingu laiku atėjusiems į radiją, tapo autoritetais. Audra Girijotė (radijo klausytojams žinoma ir kaip Čepkauskaitė) – laidų „Kino meka“, „Žmonės ir idėjos“, rubrikos „Naujienų žemėlapis“ autorė, daugybę kolegų įkvėpusi domėtis žmogaus teisių temomis ir ieškoti savito stiliaus.Rašytojos Žemaitės populiarumas.Lietuvoje dar stebime miestų ir miestelių trinkelizaciją, kai Olandijos bei kitų Europos šalių gyventojai vis dažniau kviečiami atsisakyti nebūtinų kietų dangų ir ten sodinti augalus. Kodėl? Ar tokių iniciatyvų reikia Lietuvoje?Ved. Giedrė Čiužaitė

„Galime padėti ir kitiems žmonėms papasakoti istorijas garsu“, – sako Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo dokumentikos grupės vadovė. Ji kviečia dalyvauti trečiojoje „LRT radijo akademijoje“. Pokalbis apie šią mentorystės programą – laidoje „10-12“. Jame taip pat dalyvauja LRT Kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė ir „LRT radijo akademijos“ absolventė Aistė Šeštokaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad siekiant paskatinti gyvą bendravimą ir padėti jauniems žmonėms rasti antrąją pusę, svarstoma rudenį organizuoti akciją, kurioje žmonės galėtų susipažinti ir pašokti. Su demografine krize susiduria daugybė valstybių, ar ten imamasi specialių priemonių? Pokalbyje dalyvauja su LRT RADIJO bendradarbiai: Andrius Kleiva iš Japonijos, Ernesta Žukauskaitė iš Portugalijos, Vaida Strazda iš Švedijos, Laurynas Vaičiūnas iš Lenkijos. Taip pat psichiatrė, psichoterapeutė Ieva Viltrakytė.Ved. Rūta Kupetytė

Šiemet minėdamas įkūrimo 100-metį, LRT RADIJAS pradeda specialių transliacijų ciklą, kuriame žurnalistas Edvardas Kubilius prie laidų vedėjo mikrofono kviečia žmones iš skirtingų regionų.Pirmoji tokia transliacija – iš kilnojamosios radijo studijos prie Pasvalio kultūros centro. Laidos „10-12“ vedėjų kėdę išbando du aktyvūs žmonės – ištikimas LRT RADIJO klausytojas Robertas Lavickas, kuris į Pasvalį iš Vilniaus atsikraustė prieš dešimtmetį ir dabar vadovauja Pasvalio kultūros centrui. Kita vedėja – Monika Zajarskienė, ryški menininkė, pasvalietė, į gimtąjį kraštą sugrįžusi po studijų sostinėje.Ved. Edvardas Kubilius

Į „LRT girdi“ kreipusis klausytoja ragina peržiūrėti automobilių stovėjimo įkainius prie ligoninių ten besigydantiems pacientams. Moteris teigia, kad dabartinė tvarka – socialinė neteisybė: atvykus į Kauno klinikas, už automobilio stovėjimą per parą tenka sumokėti daugiau nei 23 eurus.Klausytojos nuomone, sergantiems žmonėms labiausiai reikia palaikymo, o ne papildomos finansinės naštos, kuri tampa sunkia našta gydymo metu.LRT RADIJO laidoje „10-12“ diskutuoja Kauno savivaldybės transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Martynas Matusevičius, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė Neringa Čiakienė ir „uniPark“ ženklą valdančios bendrovės „Stova“ vadovas Artūras Satkūnas.Ved. Ignas Andriukevičius

Ar „nuteistasis“ yra etiketė visam gyvenimui? Ar išgirsti nuteistąjį – tai pateisinti jo poelgius? Lukiškių kalėjimo komplekse pristatoma garso instaliacija „Neišgirsti“, kurioje nuteistųjų lūpomis pasakojamos jų pačių istorijos. Pasakojimus rinko jauni žurnalistai. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – idėjos autorė ir kuratorė, LRT RADIJO žurnalistė Urtė Karalaitė ir žurnalistė Gabija Vaitkevičiūtė.Ved. Darius Matas

Lenkijos regionų ligoninės jau visą savaitę tęsia vadinamąjį „juodąjį protestą“, perspėdamos apie gilėjančią finansinę krizę ir grėsmes pacientų saugumui. Ligoninių vadovai sako, kad dėl nepakankamo finansavimo, nepadengtų išlaidų ir skolų rajonų gydymo įstaigos atsidūrė ant išlikimo ribos. Kodėl protestuoja regionų ligoninės, ką tai reiškia pacientams?Prezidentas G.Nausėda sako, kad antrąją pensijų pakopą reikia padaryti dar lankstesnę ir panaikinti privalomą pensijų anuitetą. Tai reiškia, kad dalyviai, sulaukę pensijos, sukauptą sumą galėtų atsiimti ne kasmėnesinėmis išmokomis, o didesnėmis dalimis ar net iš karto visą. Jei galėtumėte sulaukę pensijos atsiimti visus sukauptus pinigus iš karto, ar tai paskatintų jus labiau kaupti?Pasvalio rajono, Pumpėnų bendruomenė naujam gyvenimui prikėlė šimtametį malūną. Miestelio simbolis jau buvo kritinės būklės, tačiau dabar, gyventojų pastangomis, jis vėl pilnas gyvybės.Vakarų visuomenėms susiduriant su demografinėmis problemomis, Danijoje egzistuoja sena tradicija, pašiepianti jaunus nevedusius žmones. Sulaukę 25-erių jie apipilami...cinamonu. Tačiau, kaip pasakoja LRT Radijo bendradarbė Danijoje, tradicija sulaukia ir kritiškų vertinimų.Ved. Rūta Kupetytė

Japonija garsėja aukštosiomis technologijomis, išmaniais įrenginiais ir robotika. Šios inovacijos neaplenkia ir tualetų. LRT Radijo bendradarbis Andrius Kleiva žurnalistui Adomui Šimkui pasakoja, kad išmanus tualetas japonams – namų pasididžiavimas.

Šiandien LRT RADIJO mokslo rubrikoje kviečiame pasižvalgyti po pamirštų skonių pasaulį – kalbama apie senovėje Lietuvoje valgytus javus ir laukinius augalus – nuo sorų iki kanapių ar avinžirnių, jų istoriją, kelią į mūsų kraštus ir net senovinius receptus.Ar nuotykis visada turi būti greitas, intensyvus ir kupinas adrenalino? O gal jis nutinka visai nepastebimai – kasdien einant tuo pačiu maršrutu, stebint miestą, žmones ir jų keistus įpročius? Apie tokius – lėtus, netikėtus ir dažnai ironiškus – nuotykius pasakojama knygoje „Lėti nuotykiai“. Joje net menkiausia detalė gali virsti istorija, o paprasta situacija – beveik detektyvu.Socialiniuose tinkluose netrūksta pažadų greitai išgydyti priklausomybę – siūlomos arbatos, papildai ar net vadinamasis „kodavimas“. Tačiau specialistai perspėja: tokie metodai neveikia ir gali tik pabloginti situaciją. Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro, priklausomybė yra sudėtingas sutrikimas, kurio negalima išspręsti vienkartine procedūra – efektyvus gydymas reikalauja laiko ir apima psichoterapiją, medikamentus bei socialinę pagalbą.

Socialiniuose tinkluose netrūksta pažadų greitai išgydyti priklausomybę – siūlomos arbatos, papildai ar net vadinamasis „kodavimas“. Tačiau specialistai perspėja: tokie metodai neveikia ir gali tik pabloginti situaciją. Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro, priklausomybė yra sudėtingas sutrikimas, kurio negalima išspręsti vienkartine procedūra – efektyvus gydymas reikalauja laiko ir apima psichoterapiją, medikamentus bei socialinę pagalbą.Šia tema LRT RADIJO laidoje „10-12“ – pokalbis su Priklausomybės ligų centro direktorės pavaduotoju Emiliu Subata bei Alkoholikų draugijos nariu Martynu.

Vis daugiau laiko praleidžiame palenkę galvą – dirbdami kompiuteriu ar žiūrėdami į telefoną, tačiau tokia padėtis kaklui sukuria gerokai didesnę apkrovą nei įprastai. Ilgainiui tai gali lemti į priekį pasislinkusią galvą, pečių įtampą ir laikysenos pokyčius. Kaip išvengti tokių problemų? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Neilas Zagorskis, kineziterapeutas, ir Germanas Možeika, gydomųjų masažų specialistas.Ved. Ignas Andriukevičius

Lenkijos vyskupų konferencija ketina steigti nepriklausomą komisiją, kuri tirs seksualinės prievartos prieš vaikus atvejus Katalikų Bažnyčioje. Pastaraisiais metais ji krečiama daugybės skandalų. Vatikanas kelis Lenkijos vyskupus jau yra nubaudęs. Tokią komisiją Lietuvoje steigti jau keletą metų ragina katalikų iniciatyvos „Svarbus reikalas“ atstovai. LRT RADIJO laidoje „10-12“: Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, iniciatyvos „Svarbus reikalas“ atstovė, vyskupas Arūnas Poniškaitis, nacionalinis delegatas nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos klausimais, Milita Žičkutė-Lindžienė, Lietuvos Carito generalinė sekretorė.Ved. Ignas Andriukevičius

LRT RADIJO laidoje „10–12“ – pokalbis su karo lakūnu Edvardu Mažeikiu. Jis pristato savo knygą „Debesų takais. Karo lakūno atsiminimai“.

Menų agentūra „Artscape“ ir LRT KLASIKA pristato naują garso spektaklį „Ne ryšio zona“, kuris primena politinę aktualijų laidą. Dokumentinė medžiaga ir fikcija spektaklyje susipina į istoriją apie gyvenimą Lietuvos–Baltarusijos pasienyje, stereotipus ir žiniasklaidos kuriamus naratyvus. LRT RADIJO laidoje „10-12“ daugiau pasakoja: Erika Urbelevič, garso spektaklio „Ne ryšio zona“ dramaturgė, Aistė Ulubey, garso spektaklio prodiuserė, menų agentūros „Artscape“ vadovė ir Agnė Skamarakaitė, garso spektaklio „Ne ryšio zona“ aktorė ir radijo laidų vedėja.

Speciali laida, skirta 4-osios plataus masto karo metinėms paminėti. Pokalbis su režisiere Larisa Pokalchiuk ir Mariupolio visuomeninės organizacijos „Архі-Місто/ Архи-Город“ direktoriumi Andrei Marusov. Jų balsus ir istorijas LRT RADIJO klausytojai girdėjo karo pradžioje. Kaip jie jaučiasi šiandien – praėjus 4 metams ir kai karo pabaigos dar nematyti?Pokalbis su Ukrainoje kariavusiais lietuviais Arūnu Kumpiu ir Rimu Armaičiu.Tai, kas atrodė laikina, tapo nuolatiniu gyvenimu. Nuo karo jo pradžioje bėgusios ukrainietės įsitvirtino mūsų šalyje, kalba lietuviškai. Pokalbis sudainininke, choro vadove Nadija Adamčiuk ir šokių mokytoja Maryna Mohylevska.25 ukrainiečių profesionalai, turintys tarptautinės patirties ir praleidę nemažai metų užsienyje, grįžta į Ukrainą ir imasi darbų valstybės institucijose. Lietuvos remiamoje programoje „Create Ukraine“ jie sako sutikę dalyvauti, nes norėję padėti savo šaliai. Pokalbis su programos dalyviais Serafym Kolodchuk, Anastasiia Todoruk, Olha Kleshko.Ved. Agnė Skamarakaitė