Podcasts about lrt radijo

Šeimai turi būti leista oriai atsisveikinti su ligoninėje mirštančiu artimuoju, sako Seimo kontrolierė Erika Leonaitė. Tyrimą atlikusi kontrolierė nustatė, kad šiuo metu nėra teisės akto, kuris įpareigotų visas gydymo įstaigas nustatyti tvarką, leidžiančią mirštančiam asmeniui ir jo artimiesiems oriai atsisveikinti. Kaip turėtų atrodyti orus atsisveikinimas su artimuoju ligoninėje? Laidoje „10–12“ – problemą LRT RADIJO eteryje iškėlusi, spalį mamos netekusi LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė, Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, Sveikatos apsaugos ministerijos patarėja Jurgita Platakytė, Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centre dirbanti gydytoja anesteziologė-reanimatologė dr. Marija Svetikienė.Ved. Edvardas Kubilius

Šį mėnesį Tarptautiniame švietimo botanikos soduose kongrese už edukacijas apdovanota Vytauto Didžiojo botanikos sodo darbuotoja. Lietuvos botanikos sodų atstovai sako, kad žydint daugybei augalų verta ne tik grožėtis botanikos sodų kolekcijomis: lankytojai gali pasirinkti informacijos, kuri padeda kurti asmeninius želdynus. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – VDU Botanikos sodo direktorius Nerijus Jurkonis ir Vilniaus universiteto Botanikos sodo Komunikacijos ir paslaugų skyriaus vadovė Aida Vida Dobkevičiūtė.Ved. Darius Matas

Vaikų užimtumas vasarą. Ar reikia juos ugdyti papildomai, stengtis pasivyti mokslų srityje?LRT RADIJO laidoje „10-12“ – psichologė, švietimo ekspertė Audronė Kancė-Grdzelišvili ir pradinių klasių mokytoja Raminta ŽliobienėVed. Urtė Korsakovaitė

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) ateitis, pasitraukus dar vienai komandai – Vilniaus klubui „Wolves“. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – LKL komentatorius, krepšinio ekspertas Augustas Šuliauskas ir portalo LRT.lt sporto žurnalistas Alanas Jonas Kot.Ved. Urtė Korsakovaitė

Šiandien – LRT gimtadienis! Prieš 99-erius metus pirmoji radijo lietuviška transliacija prasidėjo Kaune! Kaip pasikeitė „Radijo balso“ darbas radijuje? Nuo diktoriaus iki universalaus žurnalisto – pokalbis su LRT žurnalistais Alvyda Bajarūnaite ir Mariumi Jokūbaičiu.Radijo eteryje kasdien girdime ne tik informaciją, bet ir muziką. Kaip šie du elementai dera tarpusavyje? Pokalbis su LRT OPUS laidų vedėja Inga Ramoškaite ir ilgamete Lietuvos radijo muzikos redakcijos vyriausiąja redaktore Birute Paškevičiene.Kuo prasmingi akademinės muzikos koncertai radijo bangomis? Pokalbis apie Europos transliuotojų sąjungos (EBU) siekius ir patirtis su EBU žinovu Julijumi Grickevičiumi ir muzikologe, ilgamete koncertų ir operų transliuotoja Jūrate Katinaite.„Klausykite, drebėkite ir džiaukitės, kad tai nutiko ne jums!“ – žymus Lietuvos kriminologas Aleksandras Dobryninas prisimena vienos iš 1990-ųjų radijo laidų anonsą. Svečiuose – Lietuvos šiuolaikinės kriminologijos „tėvas“, VU Filosofijos fakulteto kriminologijos prof. A. Dobryninas.Kaip keičiasi radijas, kokios technologijos atveria naujas galimybes ir kaip radijas išlieka aktualus bei mylimas milijonų klausytojų? Pokalbis su LRT RADIJO departamento vadovu Giedriumi Masalskiu.Viena iš paslaptingiausių ir unikaliausių radijo formų yra Radijo teatras. Žvelgiame giliau į šią kūrybinę virtuvę su LRT KLASIKOS Radijo teatro projektų koordinatore Rasa Kregždaite ir ilgamete garso režisiere Sonata Barčyte-Jadevičiene.Ved. Gabija Narušytė ir Justė Luščinskytė

Klimato kaitos rubrika. Klimatologas, LRT RADIJO tinklalaidės „Penki kilometrai“ vienas autorių Silvestras Dikčius skelbia 100 žygių vasarą, jis įsipareigoja save įvelti į visokio stiliaus vaikščiojimus, taip pat nori paskatinti judėti ir kitus.Išleista knyga ,,Partizanė Vanda“, tai Dainavos apygardos partizanės, Adolfo Ramanausko-Vanago žmonos, bendražygės, pogrindinės spaudos leidėjos ir platintojos Birutės Mažeikaitės Ramanauskienės prisiminimai apie jos išgyvenimus partizaninio karo metu. Pokalbis su partizanų dukra, knygos ,,Partizanė Vanda“ sudarytoja Auksutė Ramanauskaite Skokauskiene.Kiek problemų Lietuvos gyventojams kelia kvapai? Kaip juos išmatuoti ir valdyti? Nacionalinis visuomenės sveikatos centras parengė Kvapų valdymo gairių projektą.Mokyklos ir bibliotekos regionuose tampa traukos centrais. Tuo galėsite įsitikinti ir paklausę pasakojimo iš Šakių rajone esančios Kidulių kaimo bibliotekos. Pernai čia įkurta ir atvira jaunimo erdvė. Įdomių ir naudingų veiklų bibliotekoje randa ne tik jaunimas, bet ir senjorai, sako bibliotekininkė Marija Mikutaitė.Lietuvos kinematografinininkų sąjunga kviečia žiūrėti filmus ir klausytis diskusijų – pristato programą „Lietuvių literatūros kelionė į kiną: ekranizacijų istorija“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos apžvalga.„Man norėtųsi, kad ne influenceriai būtų visuomenės minčių lyderiai, o poetai vargintųsi dėl žmonių protų“, – apžvelgdama festivalį „Poezijos pavasaris“ sako rašytoja Renata Karvelis.Kino temai neapleidžiant antraščių – geras laikas pasvarstyti, kiek ir kokio jo žiūrime bei kaip apie filmus kalbame.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Kaune lankytojų dėmesio laukia paroda „Laisvės alėja. XIX a. vid.–XX a. Kauno regioninio valstybės archyvo dokumentuose“. Parodoje eksponuojami originalūs archyviniai dokumentai ir pastatų projektų maketai, atspindintys Laisvės alėjos raidą nuo 1847 metais parengto Kauno projektinio plano.Pagrindinį „Sidabrinių gervių“ apdovanojimą – „Auksinę gervę“ – atsiėmė kino istorikė ir „Scanoramos“ įkūrėja Gražina Arlickaitė. Aptarsime „Sidabrinių gervių“ apdovanojimų nugalėtojus, pasikalbėsime apie Lietuvos kino proveržį ir iššūkius bei apie Europos kino festivalio „Scanorama“ reikšmę.Pasirodė naujas kasmetinio žurnalo „Vilnius Review“ numeris. Šis leidinys yra unikalus tuo, kad anglų kalba užsienio skaitytojams pristato šiuolaikinę lietuvių literatūrą.LRT Radijo 99-ojo gimtadienio viktorina.Ved. Justė Luščinskytė

Lietuvai gresia dirbtinio intelekto specialistų trūkumas: iki 2030 m. gali pritrūkti maždaug 23 000 darbuotojų, rodo tyrimas. Verslai skatina valstybę imtis daugiau iniciatyvų šioje srityje. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Lukas Kaminskis, vienas „Turing College“ įkūrėjų ir Radvilas Šeputis, „edON“ lektorius.Ved. Rūta Kupetytė

Apie artimiausių parų orus papasakos sinoptikas.Kiek vėliau, užsienio naujienų redaktorius apžvelgs svarbiausias šio ryto tarptautines žinias.Neseniai leidinys„The New York Times“ išsiaiškino stulbinančių faktų: kaip rimtai rusija žiūri į šnipinėjimą užsienio šalyse. Kaip Rusijos šnipams pavyksta susikurti fiktyvią tapatybę, kuri niekam nekeltų įtarimų?Daugelis pasaulio šalių ieško būdų, kaip padėti gyventojams, kenčiantiems nuo viršsvorio. Turkija,siekdama spręsti didėjančio nutukimo problemą, vykdo viešą piliečių svėrimo kampaniją. Šios iniciatyvos metu sveikatos priežiūros darbuotojai stabdo žmones gatvėje, kad nustatytų jų ūgį, svorį ir KMI. Kampanijos tikslas - tuos žmones, kurių KMI yra 25 ar daugiau, nukreipti į valstybinius sveikatos centrus, kur jiems bus suteiktos nemokamos mitybos konsultacijos ir tolesnės paslaugos.Taip pat, kaip ir įprasta, LRT RADIJO facebooko paskyroje jūsų laukia konkursas. Jau ketvirtadienį švęsime 99-ąjį LRT RADIJO gimtadienį, tad šįryt iki 9 val. kviečiame dalintis savo prisiminimais apie radiją. Vienam jūsų padovanosime proginį LRT 99-mečio puodelį! Laimėtojas skelbiamas tik „Ryto garsų“ pabaigoje.Ved. Darius Matas

Telšių Žemaitės gimnazijos anglų kalbos mokytoja, vienuoliktokų auklėtoja Elena Kakanauskienė siūlo mokykloms atsisakyti socialinei veiklai skiriamų valandų, per kurias moksleiviai eina savanoriauti įmonėse ar įvairiose nevyriausybinėse organizacijose. Pasak mokytojos, savanorystės skatinimas per prievartą – nepasiteisina, dalis mokinių parašus klastoja, o mokytojai dar turi ir detektyvais dirbti. LRT RADIJO laidos „10-12“ diskusijoje – Ignalinos rajono Didžiasalio „Ryto“ vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja ugdymui Jūratė Sereičikienė, Moksleivių sąjungos prezidentas Martynas Dikšaitis, Nacionalinio švietimo nevyriausybinių organizacijų tinklo vadovė Judita Akromienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus vedėja Irena Raudienė.Ved. Edvardas Kubilius

Ar etiketėje becukre vadinama duona tokia iš tiesų yra? Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Jonas, atkreipęs dėmesį, kad jo pamėgta becukre vadinama duona yra saldi. „Pusiau duona, pusiau bandelė, bet vadinas „tradicinė“, – pastebi Jonas. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Ilona Drulytė, mitybos specialistė, „Cukraus detoksas“ autorė Kristina Ragauskaitė.Ved. Darius Matas.

Lenkijos prezidento rinkimus laimėjus Karoliui Nawrockiui, premjeras Donaldas Tuskas nutarė pasitikrinti pasitikėjimą jo Vyriausybe. Pasaulio žiniasklaida mirga pranešimų, kad Lenkijoje rinkimus laimėjo Europos Trumpas. Karolis Nawrockis tokio palyginimo nesikrato. Rinkimų kampanijos metu jis pats rinkėjus viliojo antieuropietiškais ir antiukrainietiškais pareiškimais, bet gal visa tai tebuvo rinkimų retorika?Kokia bus Lenkijos politika su Karoliu Nawrockiu?Laidoje dalyvauja: Seimo nariai Algirdas Sysas, Daiva Ulbinaitė ir Vytautas Sinica, Nepriklausomybės Akto signataras Albinas Januška, LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Liepa Želnienė.

Derybos dažnai laikomos vienu iš pagrindinių įrankių sprendžiant konfliktus, tačiau ne visada tiesioginis „sėdimas prie derybų stalo“ yra tinkamiausias sprendimas. Rusijos karas su Ukraina parodė, kad kartais atsisakymas pradėti derybas gali tapti strateginiu sprendimu, grindžiamu nuosekliu konflikto šalių galimybių ir tikslų vertinimu. Tam, kad prasidėtų taikos derybos, būtina, kad abi nesutariančios šalys neturėtų kito pasirinkimo pasiekti savo tikslų ir pasitikėtų viena kita. Kadangi tradiciniai derybų metodai su Rusija nebeveikia, užuot derėjusis blogomis sąlygomis, Ukraina ėmėsi kurti naują derybų sistemą, paremtą „skraidančiąja diplomatija“.Klaipėdoje rengiamas vilties ir atminties žygis, kurio tikslas aplankyti per karą sunaikintas ir neatstatytas bažnyčias Klaipėdos mieste ir apylinkėse.Ką naujo radijuje žada prasidedantis vasaros sezonas? Pokalbis su LRT RADIJO departamento vadovu.Nusikelsime į Vilniaus centre esantį socialinį hostelį „Chata“. Tai vieta, kur apgyvendinimas ir specialistų parama suteikiama žmonėms iš pažeidžiamų grupių. Pavyzdžiui, migrantams ir asmenims, atlikusiems laisvės atėmimo bausmę

Ką naujo radijuje žada prasidedantis vasaros sezonas? Pokalbis su LRT RADIJO departamento vadovu Giedriumi Masalskiu ir naujos laidos„Viskas, ko (ne)reikia" autore Karolina Panto.Ved. Rūta Kupetytė

Iki spalio pabaigos kartą per mėnesį – nemokami baseinai Vilniaus senjorams: galimybe jau pasinaudojo virš 2,2 tūkst. sostinės senjorų. Apie šią iniciatyvą ir kaip sekasi mokytis plaukti, kai pradedi vyresnio amžiaus ar turi baimių – pokalbis LRT RADIJO laidoje „10-12“ su Simona Bieliūne, Vilniaus vicemerė, ir Simona Sigariova, plaukimo trenere, iniciatyvos „Plaukti neskęsti“ bendraautore.Ved. Ignas Andriukevičius

Pristatytas tyrimas apie Dainų šventės poveikį emocinei ir fizinei savijautai. Rezultatai rodo, kad 100-mečio Dainų šventėje žmones bene labiausiai vienijo V. Kernagio daina „Mūsų dienos kaip šventė“. Apie tyrimo rezultatus – LRT RADIJO laidos „10-12“ pašnekovės San Francisko universiteto profesorė Indrė Viskontas ir Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologijos docentė Ramunė Dirvanskienė.Ved. Ignas Andriukevičius

Namų darbų tradicija remiasi prielaida, kad mokinys turi savarankiškai įtvirtinti mokykloje įgytas žinias po pamokų. Tačiau šiandien, kai dirbtinis intelektas (DI) tampa vis prieinamesnis ir sumanesnis, vis dažniau kyla klausimas – ar tradiciniai namų darbai dar turi prasmę? Mokiniai gali pasinaudoti įvairiomis DI priemonėmis, kurios pateikia atsakymus, išsprendžia uždavinius, parašo tekstus, sukuria skaidres, - ir visa tai vos per keletą sekundžių.Taigi, savarankiško žinių įtvirtinimo namuose logika nebeveikia - namų darbų pedagogika praranda prasmę, nes DI amžiuje namų darbai nei ugdo mokinių gebėjimų, nei padeda įtvirtinti žinių.Tačiau ar tai reiškia, kad namų darbai turėtų visiškai išnykti? O gal turi keistis namų darbų forma? Kokia ji turi būti? Kiek mokytojų tam yra pasiruošę? O ir kaip turėtų keistis mokinio ugdymas mokykloje?LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja mokytojas Mantas Karanauskas, Šiaurės licėjaus ir Balsių progimnazijos geografijos mokytojas, ir Adomas Rutkauskas, IT ekspertas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Apie Tautadienio iniciatyvą, tautinį kostiumą ir etninius aprangos elementus – LRT RADIJO laidoje „10-12“. Dalyvauja: Taudtadienio idėjos autorė ir komunikacijos partnerė Gitana Baliutavičienė, tautodailininkas Tomas Antropikas ir baltų kostiumų kūrėja dr. Daiva Steponavičienė.Ved. Urtė Korsakovaitė

Prieš karą bare dirbęs ukrainietis Romanas Černenko mūšiuose prarado savo koją. Šiandien jis vaikšto su kojos protezu. Romanas ir dar keli šiuo metu Lietuvoje esantys kariai veteranai nori atkreipti dėmesį į Rusijos agresijos padarinius, todėl šeštadienį dalyvaus simboliniame bėgime „Už jūsų ir mūsų laisvę“ Vilniaus pusmaratonyje. Kaip sužeisti kariai laikosi grįžę iš fronto? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Romanas Černenko ir Oleksandras Kobzarevas iš fondo „Unbroken“, kuris padeda kariams reabilituotis.Ved. Edvinas Kučinskas

Žiniasklaidos priemonė POLITICO rašo, kad Europos Sąjungos šalys nori, jog Briuselis visoje bendrijoje nustatytų skaitmeninės pilnametystės amžių. Jo nesulaukę nepilnamečiai, norėdami prisijungti prie socialinių tinklų, turėtų gauti tėvų sutikimą.Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkė, socialinių tinklų ekspertė Justina Zamauskė, Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentė Melita Mikalevičiūtė, Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Renata Gaudinskaitė, ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius, LRT RADIJO bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Baltijos šalių stendas parodoje „EXPO 2025“ Japonijoje, Osakoje, tapo traukos objektu. Į stendą japonai traukia ne tuščiomis, o nešini pliušiniais žaislais. Taip pat noriai sodina virtualius medžius, kuriuos ateityje galės rasti augančius Lietuvoje ar Latvijoje. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – „EXPO 2025“ Baltijos paviljono generalinės komisarės pavaduotojas Marius Gurskas ir bendradarbis Japonijoje Andrius Kleiva.Ved. Darius Matas

Estijos pareigūnai praneša, kad Rusija Baltijos jūroje sulaikė Graikijos naftos tanklaivį. Jis išplaukė iš Silamejės uosto Estijos rytuose ir į Roterdamą gabeno krovinį. Teigiama, kad tanklaivis plaukė sutartu maršrutu per Rusijos vandenis. Pasak Estijos pareigūnų, tokio incidento dar nėra buvę.Apie tai – pokalbis laidoje „Lietuvos diena“ su LRT RADIJO bendradarbiu Estijoje Vaidu Matulaičiu.

Turintys aukštąjį išsilavinimą ir norintys tapti mokytojais nuo šiol galės rinktis dvimetes pedagogikos profesines studijas. Kartu su pedagogo kvalifikacija bus įgyjamos ir pasirinkto dalyko dėstymo kompetencijos, tad anksčiau baigus vieną dalyką, po šių studijų bus galima dėstyti kitą. LRT RADIJO laidoje „10-12“ Giedrė Pačėsienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vadovė ir Rimantas Želvys, Vilniaus universiteto Švietimo politikos centro vadovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Skaitmeninio perdegimo pinklės – kas tai ir kaip iš jų vaduotis? Apie tai pokalbis su skaitmeninės etikos centro eksperte, visuomenės sveikatos specialiste Vilma Jakienė ir technologijų apžvalgininku Luku Keraičiu.Turintys aukštąjį išsilavinimą ir norintys tapti mokytojais nuo šiol galės rinktis dvimetes pedagogikos profesines studijas. Kartu su pedagogo kvalifikacija bus įgyjamos ir pasirinkto dalyko dėstymo kompetencijos, tad anksčiau baigus vieną dalyką, po šių studijų bus galima dėstyti kitą. LRT RADIJO laidoje „10-12“ Giedrė Pačėsienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vadovė ir Rimantas Želvys, Vilniaus universiteto Švietimo politikos centro vadovas.LRT GIRDI rubrikoje – želdinių ir apželdinimo taisyklės. Ką daryti tais atvejais, kai tujos kerojasi į kaimyno teritoriją? Šia tema pokalbis su Aplinkos apsaugos departamento Utenos aplinkos apsaugos skyriaus vedėju Eimantu Puodžiuku ir apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ įkūrėja, LRT laidos „Čia mano sodas“ vedėja Lina Liubertaite.Plungėje, kur dešimtus metus veikia simfoninis orkestras, šis kolektyvas yra užuovėja ir tiems, kurie dirba kitus darbus, arba dar tik mokosi, tačiau laisvalaikiu nori groti. Su orkestrą užauginusiais vadovais Ieva ir Pauliumi Lygnugariais pasikalbėjo Ieva Radzevičiūtė.Ved. Ignas Andriukevičius.

Ornitologai sako, kad Lietuvoje naminės katės kasmet nužudo milijonus paukščių. Jie ragina bent pavasarį, paukščių perėjimo metu, laikyti kates namuose, o lauke vedžioti su pavadėliais. Dalis mokslininkų atkreipia dėmesį, kad laisvai gamtoje būnančios naminės katės gali tapti pavojingų virusų nešiotojomis, pavyzdžiui, paukščių gripo. Ar reikia ir realu auginti katę taip, kad ji nežinotų, kas yra laukas ir medžioklė? LRT RADIJO laidoje „10-12“ dalyvauja: Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų ekologas Erlandas Paplauskis, kačių augintoja Brigita Guobė , Gyvybės mokslų centro virusologė Laura Kalinienė.Ved. Darius Matas

Kai kurie darbdaviai siūlo apmokamas laisvas dienas tiems savo darbuotojams, kurie yra krašto apsaugos savanoriai ar Šaulių sąjungos nariai. Ar tokia priemonė gali paskatinti žmones aktyviau jungtis į pilietiškas organizacijas? Kuo tai gali būti naudinga verslui?Taip pat, domėsimės politikos vieta Eurovizijoje.Lietuvoje naminės katės kasmet nužudo milijonus paukščių. Taip skaičiuoja ornitologai ir piktinasi, kad paukščiai žūsta dėl to, kad žmonės palieka savo gyvūnus be priežiūros, tad specialistai ragina bent pavasarį, paukščių perėjimo metu, laikyti kates namie, o lauke vedžioti su pavadėliais. Taip pat, dalis gamtininkų ir mokslininkų atkreipia dėmesį, kad laisvai gamtoje būnančios naminės katės gali tapti pavojingų virusų nešiotojomis, pavyzdžiui, paukščių gripo.Gero nusiteikimo nestokojanti Zakų šeima jau ne vieną dešimtmetį puoselėja daržininkystės ūkį, augina ir perdirba paklausiausias lietuviškas daržoves: bulves, morkas, kopūstus, agurkus ir dar daugybę kitų. Ūkio įkūrėjas Kęstutis Zakas atsimena: veiklos pradžioje darbui teko pasikinkyti ir arklį, o dabar - dalis procesų robotizuoti. Į ūkio plėtojimą įsitraukusi visa šeima. Tuo netruksite įsitikinti. Zakų šeimos ūkyje Šiaulių rajone, Jauniūnų kaime, lankėsi LRT Radijo laidos „Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Simanavičienė.Ved. Darius Matas

Po LRT.LT paviešintos istorijos, kai iš dukros namų į ligoninę pristatyta apleista ir neprižiūrėta senjorė po kelių dienų mirė, senjorais besirūpinančios organizacijos sako, kad tokių atvejų yra gerokai daugiau. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Violeta Toleikienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė, „Senjoro“ organizacijos vadovė Rugilė Bitautaitė ir Nomeda Cibarauskienė, Moterų informacijos centro konsultantė.Ved. Rūta Kupetytė

Kitą savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerija priims sprendimą dėl mokslo metų trumpinimo. Ši tema kelia diskusijas tiek tarp pedagogų, tiek tarp tėvų ir mokinių. Šiuo metu mokslo metai trunka iki birželio vidurio ar net pabaigos – pradinukai šiemet mokysis iki birželio 9 d., o 5–10 klasių mokiniai net iki birželio 23 d.Tuo pat metu, nuo gegužės 30 d., prasideda valstybinių brandos egzaminų sesija, trunkanti iki liepos 11 d. Dėl to daugelyje mokyklų bus neįmanoma organizuoti įprastų pamokų, nes mokyklos bus užimtos egzaminais. Vienuoliktokai ir dvyliktokai birželį beveik kasdien laikys svarbius egzaminus, o dalis mokytojų turės dalyvauti juos vykdant. Dėl to kiti mokiniai bus priversti mokytis nuotoliniu būdu arba išvis nevyks pamokos.Bet kai kurie pedagogai pastebi, kad sutrumpėjus mokslo metams jiems taps dar sudėtingiau per trumpesnį laiką išdėstyti naują medžiagą. Mat atnaujinus bendrojo ugdymo programas, mokomasis turinys ne susiaurėjo, o buvo išplėstas.O ir, pasirodo, sutrumpėjus mokslo metams, mažėtų ir mokytojų atlyginimas, nes mažėtų jų darbo krūvis.LRT RADIJO švietimo laidoje diskutuoja Tomas Bičiūnas, švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas bendrojo ugdymo klausimais, ir Andrius Navickas, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Pirmą kartą Lietuvoje vyks „Traktorių dakaro“ lenktynės: birželio 21 d. Žasliuose, Kaišiadorių rajone. Dalyviai negalės startuoti už Europos Sąjungos paramą įsigytais traktoriais, negalės naudoti vadinamojo „žalio“ dyzelino. Taip pat, šiose lenktynėse neleidžiama varžytis Rusijos ir Baltarusijos gamybos traktoriais. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – pokalbis su vienais iš organizatorių, ūkininkais Jolanta Greiniene ir Daliumi Matkevičiumi.Ved. Darius Matas

Plačiai nuskambėjus žiniai, kad amerikiečių bendrovė atkūrė išnykusią vilkų rūšį, mokslininkai diskutuoja, ką ateityje gali suteikti tokie eksperimentai. Įmonė teigia, kad tai padės apsaugoti nykstančias rūšis, tačiau dalis ekspertų sako – yra dar labai daug klausimų.Vis labiau pavasarėjant, į LRT Radijo eterį sugrįžta rubrika „Auga ir balkone“. Joje visi, neabejingi auginimo patirčiai, ras naudingų patarimų, kaip mažose erdvėse susikurti sodą ar jaukią žaliąją erdvę. Savo patirtimi dalinsis ne tik pradedantieji, bet ir jau ne vienerius metus sodus balkone puoselėjantys žmonės. Na, o pirmasis naujo sezono rubrikos „Auga ir balkone“ pokalbis apie tulpių sodą balkone, kurį sukūrė vilnietė Loreta Mitkutė.Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis Mindaugas, kuris pasakoja, jog prieš Šventas Velykas kelis kartus registravosi maisto paketų gavimui iš „Maisto banko“, tačiau kaskart nuvykęs sužinodavo, kad maisto – nebėra, tad jam tekdavo dar kartą registruotis ir atvykti kitą dieną. Savo laimę vyras bandė tris kartus, tačiau maisto paketo taip ir negavo.Šiemet Juodkrantės kormoranų kolonijoje ornitologai dėčių nešaldys: nuspręsta suskaičiuoti, kokio dydžio ši kolonija likusi. Neringiškiai sako, kad pusiasalyje šių paukščių skaičius privalo būti valdomas.Visuomenės sveikatos specialistai skundžiasi, kad valdžia jiems it pamotė – verčia įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau moka kiek daugiau nei minimumą. Mokyklose ar darželiuose dirbantys sveikatos specialistai piktinasi, kad dešimtis metų išdirbę yra genami iš darbo, nes esą nesugeba be aukštojo išsilavinimo dirbti. Kodėl?Ved. Paulius Selezniovas

Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“, kuri siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį. LRT RADIJO laidoje „10-12“ parodos kuratoriai, archeologai Sigita Mikšaitė ir Povilas Blaževičius sako, kad ir mylimų, ir kenčiančių šunų buvo visais laikais.Ved. Darius Matas

LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ – Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Gintauto Mažeikio komentaras.

Rusijos paleistos raketos į Kyjivą nusinešė mažiausiai 12 žmonių, o dar 90 buvo sužeisti. Tai vienas naujausių Rusijos mirtinų išpuolių Ukrainoje, nepaisant Donaldo Trumpo raginimų nutraukti kraujo praliejimą.Amerikos prezidento pasiuntinys Stivas Vitkofas ketvirtą kartą atvyksta į Maskvą, kur susitikime su Vladimiru Putinu aptars Ukrainos klausimą. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas vakar pareiškė, kad Maskva yra pasirengusi sudaryti susitarimą dėl taikos Ukrainoje.Kur link krypsta derybos dėl karo Ukrainoje užbaigimo?LRT Radijo žiniomis, Ukrainoje artimiausiu metu vyksiančiame šios šalies ir Lietuvos parlamentarų susitikime nepageidauti „Nemuno aušros“ atstovai. Šią informaciją patvirtina parlamentaras, kuris vadovavo Seimo komiteto posėdžiui, kai buvo tvirtinama ši komandiruotė.Vatikane tęsiasi pasirengimas Popiežiaus Pranciškaus laidotuvėms. Pagal pontifiko valią, jis bus palaidotas ne Švento Petro Bazilikoje, kaip įprasta popiežiams, o Švenčiausios Mergelės Marijos bazilikoje, į kurią Popiežius Pranciškus dažnai atvykdavo pasimelsti.Teisingumo ministru tapus Rimantui Mockui, ministerijoje, lyginant su kitomis ministerijomis, išaugo reprezentacinių dovanų pirkimai. Pavyzdžiui, šokolado gaminių nupirkta už beveik 13 tūkstančių eurų, gėlių - už beveik 9 tūkstančius. Už 40 tūkstančių eurų pirkta kavos ir kavos pertraukėlių paslaugų. Į vieną iš reprezentacinių vakarienių su buvusiais Teisingumo ministrais pakviestas ir teistas buvęs ministras.Ved. Madona Lučkaitė

Vakar Rusijos paleistos raketos į Kyjivą nusinešė mažiausiai 12 žmonių, o dar 90 buvo sužeisti. Tai vienas naujausių Rusijos mirtinų išpuolių Ukrainoje, nepaisant Donaldo Trumpo raginimų nutraukti kraujo praliejimą. Situaciją Ukrainoje aptaria LRT RADIJO bendradarbis, dirbantis Kyjive, Eldoradas Butrimas ir politologas Alvydas Medalinskas.

Per naktį Rusija į Ukrainą paleido mažiausiai 70 raketų ir 145 dronus, kurių pagrindinis taikinys buvo Kyjivas. Čia žuvo mažiausiai aštuoni žmonės.Aukų po namų griuvėsiais dar tebeieškoma, sako Ukrainos sostinėje esantis LRT RADIJO bendradarbis Eldoradas Butrimas.Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno daugiau nei 600-ai tūkstančių Lietuvos gyventojų - keliasdešimt tūkstančių daugiau nei užpernai. Pasak nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo, Lietuvos skurdo statistika yra viena iš prasčiausių Europos Sąjungoje – skaičiai blogesni tik kaimyninėje Latvijoje ir Bulgarijoje. Seimas žada šioms problemoms spręsti planuoja peržiūrėti šiuo metu nepakankamų pensijų, vaiko išlaikymo ir nedarbo išmokų mokėjimo tvarką bei dydžius.Į LRT girdi kreipėsi Vilniuje gyvenanti Aušra. Moteris piktinasi, kad Nerimi vis dažniau plaukioja vandens motociklai, keliantys didelį triukšmą. Vandens kelių direkcija sako, kad tai nėra draudžiama.Aplinkos ministerija žada istorinį pokytį miškų politikoje – teikia įstatymo pataisas, pagal kurias, anot ministro, miškai bus labiau saugomi, nei išnaudojami. Tačiau ministerijos siūlymais nėra patenkinti nei gamtosaugininkai, nei miškų savininkai, nei medienos pramonės atstovai.Kariuomenei minint Šuns dieną, kariai ir pareigūnai demonstruoja kaip geba įveikti užduotis su savo augintiniais. Jiems įteiktos specialios dovanos.Ved. Darius Matas

Kaip Roma ruošiasi šeštadienį laukiančioms popiežiaus Pranciškaus laidotuvėms, LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ pasakojo Romoje dirbanti gidė Raimonda Bojažinskytė.

Kinija nėra mūsų priešas, sako prezidento patarėjas Marius Česnulevičius ir priduria, kad normalių diplomatinių santykių su šia valstybe atkūrimas yra siekiamybė. Premjeras Gintautas Paluckas antrina, kad neturėdami jokių santykių su Kinija iškrentame iš ES konteksto. „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis eina dar toliau ir vardan geresnių santykių su Kinija, siūlo keisti Taivano arba Taivaniečių ekonominės atstovybės pavadinimą. Opozicijoje esantys konservatoriai primena, kad Kinija yra viena pagrindinių Rusijos rėmėjų kare Ukrainoje.Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, europarlamentaras Paulius Saudargas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, analitikas Marius Laurinavičius, LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 90 dienų atidėjo muitus visoms šalims, išskyrus Kinijai, Meksikai ir Kanadai. Būsimas Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigia, kad JAV lyderio sprendimas sustabdyti planuojamus tarifus daugumai šalių yra Europos Sąjungos vienybės įrodymas.Laidoje dalyvauja Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, europarlamentaras Petras Auštrevičius, LRT RADIJO bendradarbės Italijoje Neringa Budrytė ir Švedijoje Vaida Strazda.Ved. Agnė Skamarakaitė

Seime registruotas siūlymas, kad kelių eismo taisyklių pažeidėjams baudos didėtų 50 procentų. Vis dėlto net ir dabar egzistuojančias baudas susimoka ne visi. Iš pernai paskirtų baudų, kurių suma sudaro 39 milijonus eurų, pavyko išieškoti tik 24 milijonus.Sveikatos apsaugos ministerija siūlo, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama susimokėti papildomai už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas. Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkės teigimu, teikiamas siūlymas nepagrįstas ir populistinis. Klausimas klausytojams - kaip jums dažnai tenka susimokėti papildomai už sveikatos priežiūros paslaugas, ar reikėtų tai naikinti?Respublikinei Šiaulių ligonei bus sunkiau prisikviesti gydytojų, nes miesto savivaldybė ruošiasi nutraukti medikų pritraukimo programos dalį. Priežastis – siekis daugiau dėmesio skirti savoms medicinos įstaigoms, be to, yra priekaištų dėl motyvacinę paramą gavusių gydytojų nutrauktų sutarčių.Jungtinės valstijos ketina įvesti 20 procentų siekiančius muito tarifus europietiškoms prekėms. LRT RADIJO kalbinti verslų atstovai pažymi, kad yra neramu, kaip keisis prekybos srautai pasaulyje, ar dalis prekių pateks tarp išimčių. Į Jungtines Valstijas eksportuoja apie 1 000 Lietuvos įmonių, iš jų 100 išskiria JAV kaip strategiškai itin svarbią rinką. Tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministras sako, kad Lietuva tam yra pasirengusi.Kėdainiuose su žmona gyvenantis 70-metis Volodymyras Tyščenka sako, kad buvo apgautas darbdavio. Iš Charkivo atvykęs vyras praėjusią vasarą įsidarbino baldų gamybos įmonėje, iš kurios jau beveik penkis mėnesius negauna sutarto atlygio. Įmonės vadovas iš pradžių teigė, kad apie situaciją nieko nežino, tačiau galiausiai pripažino, kad įmonė patyrė rimtų finansinių sunkumų, todėl laiku neišmokėjo visų atlyginimų.Ved. Rūta Kupetytė

Eidamas 94-uosius metus mirė Algimantas Čekuolis, Lietuvos šviesuolis, ilgametis LRT laidų vedėjas, žurnalistas, 22 knygas išleidęs rašytojas, keliautojas, gidas. A. Čekuolį LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ prisimena Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Audronė Nugaraitė.

Mokyklinių programų atnaujinimas teoriškai turėjo būti žingsnis į priekį, nes švietimas turi keistis kartu su laikmečiu. Kritinis mąstymas, praktiniai įgūdžiai, technologinis raštingumas – šios temos buvo įrašytos į atnaujintas bendrojo ugdymo programas kaip „didieji pokyčiai“.Tačiau realybė kur kas sudėtingesnė: atnaujintos programos perkrautos įvairių temų, didelė temų dalis neatitinka mokinių amžiaus tarpsnių. Be to, abiturientai neturi iš ko ruoštis įvestų naujų disciplinų, pvz., ekonomikos ir verslumo, taip pat filosofijos valstybiniams brandos egzaminams, o ir daugybės pagrindinių dalykų, reikalingų stojant į aukštąsias mokyklas, vadovėliai net nepradėti iki šiol rašyti. Mokytojams trūksta aiškių gairių, kaip įgyvendinti naujoves, o mokiniai išgyvena, kad dėl šio neapibrėžtumo sumenks jų ateities pasirinkimų galimybė.Galiausiai, kadangi, anot daugybės mokytojų, atnaujinimai buvo daromi „iš viršaus“, be pakankamo dialogo su pedagogais ir bendruomene, tai nedavė tikros naudos, o tik sukėlė chaosą. Girdi, daugeliu atvejų kuriant atnaujintas programas aktyviai dalyvavo mokslininkai, aukštųjų mokyklų dėstytojai, įvairių kursų rengėjai ir švietimo entuziastai, kurie nėra dirbę ar jau seniai nebedirba mokykloje ir neturi supratimo nei apie vaikų ir jaunuolių amžiaus tarpsnius, nei apie tai, kuo skiriasi mokinio ir studento mokymas.Tokius griežtus atgarsius susitikimuose su regionų pedagogais išgirdusi naujoji Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybė pareiškė pradedanti atnaujintų mokyklinių programų peržiūrą. Bet ar tai taps kūnu? Ar tai viso labo tebus „oro virpinimas“ nepatenkintų mokinių, jų tėvų ir mokytojų emocijoms išleisti?LRT RADIJO laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, Kauno „Saulės" gimnazijos direktorė Sonata Drazdavičienė ir Panevėžio rajono, Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis.Ved. Jonė Kučinskaitė

„Ar galime pastebėti požymius, kol dar nevėlu?“ LRT RADIJO mokslo rubrikoje kalbėsimės su Vilniaus universiteto medicinos fakulteto doktorante, gydytoja Indre Lapinskiene, kuri nugalėjo „Trijų minučių disertacijos“ konkurse ir atstovaus Lietuvai Australijoje.Kaip dirbtinis intelektas keičia švietimo ir žaidimų sektorius? Neseniai Lietuva tapo viena pirmųjų šalių Europos Sąjungoje, kuri pradėjo kurti bandomąją dirbtinio intelekto aplinką, vadinamą „dirbtinio intelekto smėliadėže“.Padangų keitimo laikotarpis darbymečiu tampa ne tik autoservisams, kuriuose dar balandžio pradžioje nusidriekia eilės, bet ir aplinkosaugininkams – senų padangų kapinynai šiuo laikotarpiu ima dygti atokesniuose miškuose, pakelėse ar tiesiog prie komunalinių atliekų konteinerių.Ignalinos rajone, Bėčiūnų kaime, šimtamečiame tvarte neseniai vienas po kito pasaulį išvydo ėriukai ir veršeliai. Įprastai, kai mažaisiais nepasirūpina avys ir karvės, globą perima ūkininkai Irena ir Kęstas Basijokai. Jų negąsdina ir kėlimasis naktimis mažylius maitinti iš buteliukų. Nors ūkininkauti nėra lengva, sako, kad ši veikla teikia daug džiaugsmo.Ved. Rūta Kupetytė

Jungtinių Valstijų karių tragedija Lietuvoje buvo rimtas išbandymas ne tik kariams, gelbėtojams, bet ir komunikacijai. Iš pradžių pasipylė kritikos lavina dėl nesuderintų žinučių, vėliau sekė pagyros dėl sklandžios komunikacijos. Ko turėtume pasimokyti iš šios tragedijos?Laidoje dalyvauja buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius, komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis, 15min.lt žurnalistė Aistė Čiučiurkaitė, LRT RADIJO žurnalistas Edvinas Kučinskas.Ved. Jurgita Čeponytė.

Dar visai neseniai frazė „einu į profkę“ skambėjo kaip pripažinimas, kad mokslai nelimpa ir ateitis neaiški. Šiandien profesinės mokyklos nebėra užribis, o ir kai kurių kvalifikacijų profesinių mokyklų mokiniai įsidarbina dar mokymosi metu, kai tuo tarpu jaunuoliai su aukštojo mokslo diplomu ne visada randa darbo vietą pagal įgytą specialybę.Kiek turime vadybininkų, kurie verda kavą kavinėje ar vargsta su terminuotomis sutartimis? Tuo tarpu geras masažuotojas, grožio specialistas ar elektrikas, dažytojas darbo turi daugiau nei gali spėti atlikti.Žinoma, profesinis mokymas dar turi savo „skeletų spintoje“ – ne visos mokymo programos atliepia ateities verslo ir pramonės poreikius. Bet tendencija rodo – profesinės mokyklos modernėja, bendradarbiauja su verslu, suteikia galimybes ne tik įgyti kvalifikaciją, o ir iškart pradėti dirbti.LRT RADIJO švietimo laidoje dalyvauja dr. Nora Pileičikienė, Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė, dr. Dalia Martišauskienė, Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro direktorė, ir Jeronimas Mikiparavičius, Vilniaus statybininkų rengimo centro direktorės pavaduotojas ugdymui.Ved. Jonė Kučinskaitė

Tradicinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ šiemet – rekordinis dalyvių skaičius. 10 ha plote, trijuose paviljonuose apie 500 žemės ūkio technikos, technologijų, įrangos ir ūkininkavimo priemonių pardavėjų, konsultantų, sodininkų ir amatininkų. Didžiausias dėmesys tvariam ūkininkavimui plėtoti, kuris naudingas ne tik ūkininkams, bet ir visuomenei. Kaip konkrečiau ir kokia technika tai užtikrina, aptars Žemės ūkio akademijos mokslininkai, žemdirbiai, galimybę vertinti turės visi, atėję prie kilnojamosios LRT RADIJO studijos, įsikūrusios didžiausioje Baltijos šalyse parodoje VDU Žemės ūkio akademijoje.Ved. Arvydas Urba

Specialioje tiesioginėje transliacijoje iš VDU žemės ūkio akademijos, kurioje vyksta paroda „Ką pasėsi… 2025“, pasakojama apie tarptautinį drožėjų grandininiais pjūklais čempionatą. Jo organizatorius Raimondas Uždravis akcentuoja, kad tai didžiausias medžio drožėjų grandininiais pjūklais renginys Rytų Europoje. Pasigrožėti drožėjų meistriškumu galės ir atėję prie kilnojamosios LRT RADIJO studijos, kur bus parodomasis drožimas. Transliacijoje bus ir sodininkams mėgėjams skirti sodininkystės krypties biomedicinos mokslų daktaro Kęstučio Malinausko patarimai, sodmenų mugės pirkėjų įspūdžiai ir vertinimai. O labiausiai visus turėtų stebinti senovinių ir savos gamybos traktorių ekspozicija. Išsamiau apie ją pasakos Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas ir transliacijos metu patį seniausią 1950 m pagamintą traktorių prie studijos atvairavęs Kaišiadorių rajono ūkininkas Donatas Pukelis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė, Kristina Toleikienė ir Arvydas Urba

Tęsiantis akcijai „Radarom“, LRT žurnalistė Gerūta Griniūtė kviečia geriau pažinti Ukrainos kultūrą ir aktyviau aukoti.Vilniaus toliau kviečia senjorus laikinai globoti šunis ir kates – tuos gyvūnus, kurie jau seni, suluošinti ir vargiai rastų, kas juos priglaustų. Akcijos „Senjoras senjorui“ sumanytojai senjorų prašo tik dėmesio augintiniams, nes visu kitu – veterinarų priežiūra, ėdalu, kraiku – pasirūpinta. Kaip Jūs vertinate tokią akciją?Iki šiol mirti galėjo tik žmonės ir bitės, o visi kiti gyvi organizmai – arba nugaišti, arba kristi. Bet kalbininkai, gavę LRT RADIJO laidos „Sugyvenimai“ autorių klausimą, ar tikrai gyvūnai negali mirti, nusprendė, kad jie gali mirti. Taigi nuo šiol mirti gali ne tik žmogus ir bitės, bet ir žmogaus mylimas augintinis, pvz., šuo, katė, žiurkėnas. Kaip jūs vertinate tokį kalbininkų sprendimą?Kokios nuotaikos gėlių turgeliuose šią Valentino dieną, kokiems pirkėjų srautams nusiteikusios didžiosios parduotuvės?Kuo ypatingas Valstybėsatkūrimo dienos minėjimas Kuonio šile?Ved. Edvardas Kubilius

Užimtumo tarnyba sukūrė interaktyvų Lietuvos regionų žemėlapį, kuriame pateikiama daugiau nei 50 aktualių rodiklių, susijusių su būsto, darbo, švietimo bei kitais aktualiais klausimais. Ketvirtus metus iš eilės grįžtančių gyventi į Lietuvą piliečių skaičius yra didesnis nei išvykstančių.Seimo narys A.Zuokas siūlo steigti Dirbtinio intelekto ministeriją. Premjeras G.Paluckas teigia, kad idėja racionali. Visgi, jo teigimu, reiktų steigti ne ministeriją, o Seime skaitmenizacijos komitetą arba skaitmenizacijos instituciją, veikiančią prie Vyriausybės. Tuo metu regionų ministerija panašu tikrai bus, jos imtis planuojama kitąmet. Klausimas klausytojams: ką manote apie idėjas steigti dirbtinio intelekto ir regionų ministerijas?Prieš šventes randasi vis daugiau skelbimų, siūlančių išblaivinimo paslaugas namuose. Šios paslaugos nelegalios, tačiau nuo uždarbio neatbaido ir teisiamųjų suolas. Mažiausiai du kartus baudžiamosiose bylose teistas vyras išblaivinimo paslaugą siūlo visoje Lietuvoje, jam talkina būrys talkininkų, siūlantys su lašinėmis, medikamentais ir kitais išblaivinimo reikmenimis atvykti į namus. Tik šiais metais metais išsikviesti išblaivintojo į namus gali ir nepavykti nes, LRT RADIJO žiniomis, nelegalių paslaugų tinklą sukūręs vilnietis yra sulaikytas.Naujoji valdžia žada keisti esamą pensijų kaupimo tvarką. Norima praplėsti priežasčių sąrašą, kada gyventojai galėtų panaudoti pensijų fonduose sukauptus pinigus. Pavyzdžiui, pasisakoma už galimybę pasiimti pinigus ir juos išleisti pirmo būsto įsigijimui.Radviliškio rajono gyventojams nebereikia susirgus klampoti iki artimiausio medicinos punkto susileisti vaistų, pasimatuoti kraujospūdį ar pasikeisti žaizdos tvarstį. Dabar slaugytojos pas sunegalavusį gyventoją atvyksta į namus pačios.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvos kariuomenė mini 106-ąsias atkūrimo metines. Šia proga suekspertais ir LRT RADIJO bendradarbiais užsienyje kalbėsime, kaip skatinti pilietiškumą ir visuomenės įsitraukimą į krašto gynybą.Vilniuje pirmąkart vyksta renginys „Turime tau darbą!“ – tai mugė, skirta darbuotojams ir darbdaviams iš visų veiklos sričių. Kaip veikia tokia darbo paieška?Tuo metu Telšiai bando pritraukti trūkstamų specialistų į Žemaitiją, skirdami solidžią finansinę paramą. Per kelerius metus ja jau pasinaudojo keliasdešimt policininkų, medikų, mokytojų. Visgi, nors šiuo metu specialistų trūksta mažiau, bijoma, kad ateityje pinigai gali nebepadėti.Eteryje šio sezono paskutinė rubrika „Auga ir balkone". Pokalbis su jau 4 metus sodą balkone puoselėjančia Kamile Jasiūnaite iš Vilniaus, kuri sako, kad po įvairių bandymų ji visgi pasirinko auginti gėles, o ne daugiamečius augalus, nes pastarieji neatlaikydavo žiemų.Ved. Karolina Panto

Teisėsauga sulaikė du Ispanijos piliečius, Lietuvoje ketinusius surengti teroristinį aktą - padegti vieną Šiaulių įmonę.Aiškinamasi kaip ir kas apgadino Švediją ir Lietuvą jungiantį kabelį, taip pat nutraukė kabelį tarp Suomijos ir Vokietijos. Pokalbis su Nacionalinio krizių valdymo centro vadovu Vilmantu Vitkausku.Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė socialdemokrato Gintauto Palucko kandidatūrą į premjero pareigas.Per pirmadienio nakties rusų smūgį Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Sumų srityje žuvo septyni žmonės, tarp jų vaikas. Dar keliolika žmonių sužeisti. Per drono ataką buvo sugriautas bendrabutis vienoje iš vietos švietimo įstaigų. Tiesiogiai su Sumuose esančiu LRT RADIJO bendradarbiu Eldoradu Butrimu.Klaipėdos Liudviko Stulpino progimnazijoje – įžūlus nusikaltimas. Į ugdymo įstaigą patekęs pašalinis asmuo iš penktokų pavogė du mobiliuosius telefonus. Ugdymo įstaiga skelbia, kad imsis papildomų saugumo priemonių, tuo metu moksleivių tėvai pasakoja, kad po incidento jų vaikai patyrė didelį stresą bei bijo eiti į mokykląLietuvos miestai pradeda pasiruošimą didžiosioms metų šventėms. Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės šiais metais pasirinko puošti natūralias egles, šiems projektams skirta nemažai lėšų.Ved. Agnė Skamarakaitė