Podcasts about lrt radijo

Užsienio naujienose - apie sprogimus Rusijos okupuotame Kryme, Šveicarijoje prasidedančias JAV ir Irano technines derybos dėl galutinio susitarimo užbaigti karą bei pranešimus, kad Jungtinės Karalystės premjeras Kiras Starmeris pirmadienį ketina atsistatyti.Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje - apie sprendimą Kyjive nukelti paminklą rusų rašytojui Michailui Bulgakovui, Jungtinės Karalystės planus uždrausti socialinius tinklus jaunesniems nei šešiolikos metų asmenims ir apie dirbtinio intelekto sugeneruotos muzikos transliavimą per radiją.Radijo dokumentikos anonse - trečiasis pasakojimą iš LRT RADIJO šimtmečiui skirto ciklo “Ar mus girdite?”. Šį kartą dokumentikos autoriai persikels į 1926-ųjų Kauną ir seks Petro Babicko - vieno iš Lietuvos radijo pradininkų - pėdomis.Kaip atrodo ilgakasių konkursas, Nemakščių gimnazijoje rengiamas jau ketvirtus metus? Apie tai – rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Reportažas apie Jungtinės Karalystės politikų sprendimą uždrausti socialiniais tinklais naudotis vaikams iki 16 metų.Europos Sąjungoje į invazinių rūšių sąrašą įrašyti dėmėtieji elniai. Lietuvoje ši taisyklė įsigalios 2027 metų liepą ir nuo tada jiems laikyti nelaisvėje reikės specialaus leidimo. Kaip elnynų savininkai tam turės pasirengti, ir ar keisis tokių elnių medžiojimo taisyklės?Elektroninės prekybos verslui atsirado pareiga vartotojams sudaryti galimybę paprastai ir greitai atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties. Šis reikalavimas įtvirtintas Civilinio kodekso pakeitimuose, kurie galioti pradėjo birželio 19 d. Ką apie tai reikia žinoti pirkėjams?Etnologo L. Klimkos pasakojimas apie senovinius vasaros saulėgrįžos šventės papročius.Ved. Liuda Kudinova

Minima Tarptautinė sušių diena. LRT RADIJO bendradarbis Japonijoje Andrius Kleiva sako, nėra daug sušių ruošimo taisyklių, tačiau kai kurie europietiški sušių ruošimo sprendimai japonams neįprasti.Ved. Ignas Andriukevičius

Vieni dirbtinio intelekto įrankius vadina grėsme visuomenės saugumui, kiti – didžiuliu burbulu, ryjančiu milžiniškus energetinius ir finansinius išteklius. Kodėl ši technologija šiandien atsiduria ir aukščiausio lygio politikų darbotvarkėje? Apie tai LRT RADIJO laidoje „10-12“ – pokalbis su Aisčiu Raudžiu, VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesoriumi ir „AAI Labs“ vadovu.

Intensyvios liūtys️, staigūs poplūdžiai ir miestų gatves akimirksniu užliejantis vanduo – su šiais ekstremaliais reiškiniais vis dažniau susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Kaip prie to pritaikyti šiuolaikinius miestus? Laidoje „10-12“ – Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Adas Pranckevičius, LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck ir Tauragės vicemeras Romualdas Vaitkus.Ved. Darius Matas

Marijus Žiedas: pirmą kartą išgirdęs įrašytą savo balsą nepažinau.LRT RADIJO studijoje – pokalbis su žinių vedėju Mariju Žiedu.

Radijo istoriją Kaune apžvelgusi muziejaus kuratorė: žmonės norėjo daugiau Pupų Dėdės.LRT RADIJO studijoje Kaune – pokalbis su Kauno miesto muziejaus kuratore Lina Mikalkėnaite.

Kaminskas apie Petro Babicko atminimą: jis suformavo Lietuvos radijo balsą.LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ – pokalbis su diktoriumi Viliumi Kaminsku apie Lietuvos radijo žurnalistikos pradininką Petrą Babicką.

LRT RADIJO laidoje „Lietuvos diena“ – art deco muziejaus įkūrėjai, tarpukario Kauno gyvenimo būdo žinovai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius.

Kauno miesto simbolio – rotušės – atnaujinimo metu didelis dėmesys skirtas žmonėms su negalia: erdvės ir ekspozicijos kurtos taip, kad jas galėtų patirti kuo daugiau lankytojų.Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje „Projektų erdvė“ veikia tapybos paroda „Peizažo kaita: nuo Žmuidzinavičiaus iki šiandien", skirta tapytojo, pedagogo Antano Žmuidzinavičiaus 150-osioms gimimo metinėms.Vyriausybės sudaryta darbo grupė dėl Vytauto Didžiojo palaikų paieškų pritarė pasiūlytoms tyrimų kryptims, aptarė preliminarius mūrų tyrimų duomenis ir tolimesnius veiksmus.LRT KLASIKOS eteryje sekmadienį nuskambėjo gyvai atliekama radijo teatro premjera „artisté“, skirta LRT Radijo šimtmečiui. Spektaklį režisavo Aleksandras Špilevojus.Dzūkijoje pradėtas leisti regiono kultūros naujienas apžvelgiantis žurnalas „Kukucis“.Ved. Marius Eidukonis

Juozo Miltinio dramos teatre – premjera „Lineino grožio karalienė“. Režisierės Ievos Stundžytės statomas spektaklis kviečia pažvelgti į sudėtingą motinos ir dukros ryšį, kuriame susipina meilės troškimas, neišsipildžiusios svajonės, laisvės ilgesys ir kasdienybėje slypintis smurtas.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą „100-mečio klausytojai“. Kaunietė Marija Vida Bareišienė jau daugiau kaip 80 metų klausosi Lietuvos radijo. „Tikiu, kad radijas gyvuos dar ilgai, tik nenorėčiau, kad robotai vestų laidas, būtų neįdomu”, – sako pašnekovė.Birželio 5–6 dienomis Vilniaus universitete vyks konferencija „Atverti pamiršta, atrasti paslėpta: Islandija ir Lietuva“, skirta islandų kalbininko, vertėjo ir pirmojo Lietuvos garbės konsulo Islandijoje Jörunduro G. Hilmarssono atminimui. Kartu ši konferencija tampa proga prisiminti ir platesnį Lietuvos bei Islandijos ryšių kontekstą. LRT KLASIKOS studijoje lankosi buvęs Islandijos prezidentas, profesorius Guðni Thorlacius Jóhannesson ir konferencijos organizatorė, VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro docentė dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė.Rytoj Vilniuje vyks „Pride“ eitynės „Už lygybę!“ – viena didžiausių LGBT bendruomenės ir jos sąjungininkų solidarumo akcijų Lietuvoje. Eteryje pokalbis apie pokyčius „Pride“ kultūroje, kintantį visuomenės požiūrį ir queer bendruomenės matomumą viešojoje erdvėje.Birželio 7 d. LRT KLASIKOS eteryje – išskirtinė radijo teatro premjera „artisté“ (rež. Aleksandras Špilevojus). LRT Radijo šimtmečiui skirtas kūrinys, pagerbiantis ilgametę radijo teatro tradiciją, bus atliekamas gyvai.Ved. Justė Luščinskytė

Jubiliejinę vasarą LRT RADIJAS pasitinka su atsinaujinusiu tinkleliu. Visą parą operatyviai informuojantis radijas pristato net tris naujas laidas, o į eterį grįžta muzikos ir lengvesnių pokalbių pilnos popietės. Pokalbis su LRT radijo departamento vadovu Giedriumi Masalskiu ir žurnaliste, laidų vedėja Sandra Vilimaite.Ved. Ignas Andriukevičius.

Jauni žmonės pasakoja, kad Lietuvoje sudėtinga įpirkti pirmąjį būstą, ypač sunku surinkti pradinį įnašą. Šią savaitę buvo galima teikti paraiškas dėl paramos pirmajam būstui įsigyti, tai galėjo daryti mažas pajamas gaunantys gyventojai. Daugiau nei 5,5 tam skirti milijonai buvo išgraibstyti per 10 minučių. Reaguodama į tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiam tikslui papildomai skyrė 5 mln. eurų.Laidoje dalyvauja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vadovas Daniel Ilekvič, LRT RADIJO bendradarbis Norvegijoje Mantas Tomkūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie šiuolaikinę mados industriją, jos ateities perspektyvas, lietuvių galimybes pasaulinėje madoje pokalbis su „Chanel“ mados namų dizainere Egle Čekanavičiūte.Šiandien artistas Vytautas Kernagis minėtų savo 75-ąjį gimtadienį. Ką jis davė lietuviškai scenai? Apie tai pokalbis su sūnumi Vytautu Kernagiu ir Vilniaus muziejaus direktore Rasa Antanavičiūte.Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiems tapo autoritetais. Pašnekovė - garso režisierė Sonata Jadevičienė, daranti stebuklus su garsu ir jau daugiau nei 25 metus kurianti radijo teatrą. O radijuje ji dirba 35-erius metus.Ukrainiečių režisierė Alisa Kovalenko sako, kad Rusijos kariai sistemingai naudoja seksualinį smurtą kaip karo ginklą, siekdami palaužti ukrainiečių pasipriešinimą. Ji viena pirmųjų viešai prabilo apie nelaisvėje patirtą seksualinį smurtą. Kovalenko teigimu, išgyvenusiesiems sunku apie tai kalbėti dėl vis dar gajos stigmos, tačiau tai padeda gyti ir siekti teisingumo.Ved. Agnė Skamarakaitė

Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiems tapo autoritetais. Agnės Skamarakaitės pašnekovė laidoje „10-12“– garso režisierė Sonata Jadevičienė, daranti stebuklus su garsu ir jau daugiau nei 25 metus kurianti radijo teatrą. O radijuje ji dirba 35-erius metus.

Likus mėnesiui iki LRT RADIJO 100-mečio, kalbiname tuos radijo žmones, kurie dabartiniams žurnalistams, skirtingu laiku atėjusiems į radiją, tapo autoritetais. Audra Girijotė (radijo klausytojams žinoma ir kaip Čepkauskaitė) – laidų „Kino meka“, „Žmonės ir idėjos“, rubrikos „Naujienų žemėlapis“ autorė, daugybę kolegų įkvėpusi domėtis žmogaus teisių temomis ir ieškoti savito stiliaus.Rašytojos Žemaitės populiarumas.Lietuvoje dar stebime miestų ir miestelių trinkelizaciją, kai Olandijos bei kitų Europos šalių gyventojai vis dažniau kviečiami atsisakyti nebūtinų kietų dangų ir ten sodinti augalus. Kodėl? Ar tokių iniciatyvų reikia Lietuvoje?Ved. Giedrė Čiužaitė

Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiem tapo autoritetais. Audra Girijotė radijuje dirbo apie 20 metų. Kūrė laidas „Kino meka“, „Vėjas Vakarų krypties“, „Žmonės ir idėjos“, reportažus „Ryto garsams“ ir „Kultūros savaitei“. Daugybę kolegų įkvėpė domėtis žmogaus teisių temomis, būti etiškiems, autentiškiems ir už išskirtinius darbus pelnė ne vieną „Bitinuką“. Šiuo metu Audra dirba mokslo komunikacijos srityje.Ved. Giedrė Čiužaitė

Artėjant LRT RADIJO 100-ajam gimtadieniui, dabartiniai radijo žurnalistai kalbina tuos radijo žmones, kurie jiem tapo autoritetais. Audra Girijotė radijuje dirbo apie 20 metų. Kūrė laidas „Kino meka“, „Vėjas Vakarų krypties“, „Žmonės ir idėjos“, reportažus „Ryto garsams“ ir „Kultūros savaitei“. Daugybę kolegų įkvėpė domėtis žmogaus teisių temomis, būti etiškiems, autentiškiems ir už išskirtinius darbus pelnė ne vieną „Bitinuką“. Šiuo metu Audra dirba mokslo komunikacijos srityje.Ved. Giedrė Čiužaitė

„Galime padėti ir kitiems žmonėms papasakoti istorijas garsu“, – sako Vaida Pilibaitytė, LRT Radijo dokumentikos grupės vadovė. Ji kviečia dalyvauti trečiojoje „LRT radijo akademijoje“. Pokalbis apie šią mentorystės programą – laidoje „10-12“. Jame taip pat dalyvauja LRT Kultūros turinio redaktorė Agnė Biliūnaitė ir „LRT radijo akademijos“ absolventė Aistė Šeštokaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė teigia, kad siekiant paskatinti gyvą bendravimą ir padėti jauniems žmonėms rasti antrąją pusę, svarstoma rudenį organizuoti akciją, kurioje žmonės galėtų susipažinti ir pašokti. Su demografine krize susiduria daugybė valstybių, ar ten imamasi specialių priemonių? Pokalbyje dalyvauja su LRT RADIJO bendradarbiai: Andrius Kleiva iš Japonijos, Ernesta Žukauskaitė iš Portugalijos, Vaida Strazda iš Švedijos, Laurynas Vaičiūnas iš Lenkijos. Taip pat psichiatrė, psichoterapeutė Ieva Viltrakytė.Ved. Rūta Kupetytė

Šiemet minėdamas įkūrimo 100-metį, LRT RADIJAS pradeda specialių transliacijų ciklą, kuriame žurnalistas Edvardas Kubilius prie laidų vedėjo mikrofono kviečia žmones iš skirtingų regionų.Pirmoji tokia transliacija – iš kilnojamosios radijo studijos prie Pasvalio kultūros centro. Laidos „10-12“ vedėjų kėdę išbando du aktyvūs žmonės – ištikimas LRT RADIJO klausytojas Robertas Lavickas, kuris į Pasvalį iš Vilniaus atsikraustė prieš dešimtmetį ir dabar vadovauja Pasvalio kultūros centrui. Kita vedėja – Monika Zajarskienė, ryški menininkė, pasvalietė, į gimtąjį kraštą sugrįžusi po studijų sostinėje.Ved. Edvardas Kubilius

Į „LRT girdi“ kreipusis klausytoja ragina peržiūrėti automobilių stovėjimo įkainius prie ligoninių ten besigydantiems pacientams. Moteris teigia, kad dabartinė tvarka – socialinė neteisybė: atvykus į Kauno klinikas, už automobilio stovėjimą per parą tenka sumokėti daugiau nei 23 eurus.Klausytojos nuomone, sergantiems žmonėms labiausiai reikia palaikymo, o ne papildomos finansinės naštos, kuri tampa sunkia našta gydymo metu.LRT RADIJO laidoje „10-12“ diskutuoja Kauno savivaldybės transporto ir eismo organizavimo skyriaus vadovas Martynas Matusevičius, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadovė Neringa Čiakienė ir „uniPark“ ženklą valdančios bendrovės „Stova“ vadovas Artūras Satkūnas.Ved. Ignas Andriukevičius

Jungtinės Valstijos mažina savo karių skaičių Europoje. Nutarta iš Vokietijos išvesti apie 5 tūkstančius karių. Vokietijos politikai sako, kad tai nėra labai netikėta. Lenkijos premjeras visgi kalba apie NATO dezintegraciją. Anksčiau skelbta apie karių skaičiaus mažinimą Rumunijoje.Ar JAV karių skaičiaus mažinimas Vokietijoje turės įtakos Lietuvos saugumui? Ar dėl to nenukentės planai dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Laurynas Kasčiūnas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos analitikas Justinas Juozaitis, Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė ir LRT Radijo bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Liepa Želnienė

Ar „nuteistasis“ yra etiketė visam gyvenimui? Ar išgirsti nuteistąjį – tai pateisinti jo poelgius? Lukiškių kalėjimo komplekse pristatoma garso instaliacija „Neišgirsti“, kurioje nuteistųjų lūpomis pasakojamos jų pačių istorijos. Pasakojimus rinko jauni žurnalistai. LRT RADIJO laidoje „10-12“ – idėjos autorė ir kuratorė, LRT RADIJO žurnalistė Urtė Karalaitė ir žurnalistė Gabija Vaitkevičiūtė.Ved. Darius Matas

Lenkijos regionų ligoninės jau visą savaitę tęsia vadinamąjį „juodąjį protestą“, perspėdamos apie gilėjančią finansinę krizę ir grėsmes pacientų saugumui. Ligoninių vadovai sako, kad dėl nepakankamo finansavimo, nepadengtų išlaidų ir skolų rajonų gydymo įstaigos atsidūrė ant išlikimo ribos. Kodėl protestuoja regionų ligoninės, ką tai reiškia pacientams?Prezidentas G.Nausėda sako, kad antrąją pensijų pakopą reikia padaryti dar lankstesnę ir panaikinti privalomą pensijų anuitetą. Tai reiškia, kad dalyviai, sulaukę pensijos, sukauptą sumą galėtų atsiimti ne kasmėnesinėmis išmokomis, o didesnėmis dalimis ar net iš karto visą. Jei galėtumėte sulaukę pensijos atsiimti visus sukauptus pinigus iš karto, ar tai paskatintų jus labiau kaupti?Pasvalio rajono, Pumpėnų bendruomenė naujam gyvenimui prikėlė šimtametį malūną. Miestelio simbolis jau buvo kritinės būklės, tačiau dabar, gyventojų pastangomis, jis vėl pilnas gyvybės.Vakarų visuomenėms susiduriant su demografinėmis problemomis, Danijoje egzistuoja sena tradicija, pašiepianti jaunus nevedusius žmones. Sulaukę 25-erių jie apipilami...cinamonu. Tačiau, kaip pasakoja LRT Radijo bendradarbė Danijoje, tradicija sulaukia ir kritiškų vertinimų.Ved. Rūta Kupetytė

Seimas leido patraukti Saulių Skvernelį baudžiamojon atsakomybėn, kad prokurorai galėtų pateikti jam įtarimus kyšininkavimo byloje. Už tai balsavo 101 parlamentaras, prieš buvo vienas, susilaikė du politikai. Kalbėdamas iš tribūnos, Saulius Skvernelis susigraudino, dėkojo už palaikymą ir tiems, iš kurių nesitikėjo. Seimo posėdį stebėjo LRT RADIJO žurnalistas Daumantas Butkus.

Vengrai balsuoja parlamento rinkimuose. Juos aptariame su Budapešte esančiu LRT RADIJO užsienio naujienų redaktoriumi Vytautu Jokubausku.Kunigą pranciškoną Jurgį Ambraziejų Pabrėžą siekiama paskelbti palaimintuoju.Iki Eurovizijos dainų konkurso liekant lygiai mėnesiui, apžvalgininkai akcentuoja, kad šių metų konkursas yra ypač nenuspėjamas.Ved. Darius Matas

Japonija garsėja aukštosiomis technologijomis, išmaniais įrenginiais ir robotika. Šios inovacijos neaplenkia ir tualetų. LRT Radijo bendradarbis Andrius Kleiva žurnalistui Adomui Šimkui pasakoja, kad išmanus tualetas japonams – namų pasididžiavimas.

Daugiau nei pusė gyventojų teigia žinantys, kaip elgtųsi kilus ekstremaliai situacijai, rodo naujausia visuomenės apklausa. Tačiau susprogus dronui Varėnos rajone pusę paros nė vienas gyventojas nepaskambino bendruoju pagalbos telefonu. Estijoje gyventojai gavo perspėjimo žinutes, tačiau jos labiau išgąsdino nei padėjo.Ar esame pasiruošę reaguoti į grėsmes?Laidoje dalyvauja PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas, Varėnos rajono meras Algis Kašėta, atsargos brigados generolas Vilmantas Tamošaitis, LRT Radijo bendradarbiai Suomijoje ir Estijoje Aurelija Kaškelevičienė ir Vaidas Matulaitis.Ved. Liepa Želnienė

Socialiniuose tinkluose netrūksta pažadų greitai išgydyti priklausomybę – siūlomos arbatos, papildai ar net vadinamasis „kodavimas“. Tačiau specialistai perspėja: tokie metodai neveikia ir gali tik pabloginti situaciją. Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro, priklausomybė yra sudėtingas sutrikimas, kurio negalima išspręsti vienkartine procedūra – efektyvus gydymas reikalauja laiko ir apima psichoterapiją, medikamentus bei socialinę pagalbą.Šia tema LRT RADIJO laidoje „10-12“ – pokalbis su Priklausomybės ligų centro direktorės pavaduotoju Emiliu Subata bei Alkoholikų draugijos nariu Martynu.

Šiandien LRT RADIJO mokslo rubrikoje kviečiame pasižvalgyti po pamirštų skonių pasaulį – kalbama apie senovėje Lietuvoje valgytus javus ir laukinius augalus – nuo sorų iki kanapių ar avinžirnių, jų istoriją, kelią į mūsų kraštus ir net senovinius receptus.Ar nuotykis visada turi būti greitas, intensyvus ir kupinas adrenalino? O gal jis nutinka visai nepastebimai – kasdien einant tuo pačiu maršrutu, stebint miestą, žmones ir jų keistus įpročius? Apie tokius – lėtus, netikėtus ir dažnai ironiškus – nuotykius pasakojama knygoje „Lėti nuotykiai“. Joje net menkiausia detalė gali virsti istorija, o paprasta situacija – beveik detektyvu.Socialiniuose tinkluose netrūksta pažadų greitai išgydyti priklausomybę – siūlomos arbatos, papildai ar net vadinamasis „kodavimas“. Tačiau specialistai perspėja: tokie metodai neveikia ir gali tik pabloginti situaciją. Pasak Respublikinio priklausomybės ligų centro, priklausomybė yra sudėtingas sutrikimas, kurio negalima išspręsti vienkartine procedūra – efektyvus gydymas reikalauja laiko ir apima psichoterapiją, medikamentus bei socialinę pagalbą.

Vis daugiau laiko praleidžiame palenkę galvą – dirbdami kompiuteriu ar žiūrėdami į telefoną, tačiau tokia padėtis kaklui sukuria gerokai didesnę apkrovą nei įprastai. Ilgainiui tai gali lemti į priekį pasislinkusią galvą, pečių įtampą ir laikysenos pokyčius. Kaip išvengti tokių problemų? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Neilas Zagorskis, kineziterapeutas, ir Germanas Možeika, gydomųjų masažų specialistas.Ved. Ignas Andriukevičius

Lenkijos vyskupų konferencija ketina steigti nepriklausomą komisiją, kuri tirs seksualinės prievartos prieš vaikus atvejus Katalikų Bažnyčioje. Pastaraisiais metais ji krečiama daugybės skandalų. Vatikanas kelis Lenkijos vyskupus jau yra nubaudęs. Tokią komisiją Lietuvoje steigti jau keletą metų ragina katalikų iniciatyvos „Svarbus reikalas“ atstovai. LRT RADIJO laidoje „10-12“: Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė, iniciatyvos „Svarbus reikalas“ atstovė, vyskupas Arūnas Poniškaitis, nacionalinis delegatas nepilnamečių ir pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos klausimais, Milita Žičkutė-Lindžienė, Lietuvos Carito generalinė sekretorė.Ved. Ignas Andriukevičius

Šiąnakt iš Rusijos pusės į Latviją ir Estiją įskrido dronai. Vienas jų Latvijoje sprogo. Kitas Estijoje rėžėsi į elektrinės kaminą. Žmonės per incidentus nenukentėjo. Apie dronų incidentus pasakojo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė ir LRT RADIJO bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis.Ved. Andrius Kavaliauskas.

LRT RADIJO laidoje „10–12“ – pokalbis su karo lakūnu Edvardu Mažeikiu. Jis pristato savo knygą „Debesų takais. Karo lakūno atsiminimai“.

Būsto paskolos ir vėl brangsta, o rudenį gali laukti dar vienas šuolis.Donaldas Trumpas teigia, kad Jungtinės Valstijos svarsto galimybę mažinti karo veiksmus Irane, tačiau kitos šalys turi pasirūpinti Hormūzo sąsiaurio saugumu.Šiemet užfiksuotas pirmasis stabligės atvejis Lietuvoje. Specialistai primena apie būtinybę skiepytis.Sakartvele gyvenantys ir vietos kalbą pramokę lietuviai neretai nustemba, kiek kartvelų kalboje daug kalbama apie druską. Kaip kolegai Adomui Šimkui pasakojo LRT Radijo bendradarbė Sakartvele Regina Jegorova-Askerova, druska kartvelams nuo seniausių laikų yra svarbi kultūros dalis, o dažnas kartvelų vairuotojas jos kažkiek turės ir savo automobilyje.Sportas ir fizinis aktyvumas turėtų stiprinti sveikatą ir ugdyti vaikų pasitikėjimą savimi, tačiau sulaukiama vis daugiau skundų dėl galimo nepilnamečių sportininkų teisių pažeidimo. Specialistai ir įvairių institucijų bei organizacijų atstovai diskutuoja, kaip užtikrinti saugią sporto aplinką kiekvienam vaikui.Ved. Darius Matas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad turi labai blogą nuojautą dėl karo Irane įtakos jo šaliai. Pasak jo, JAV dėmesys sutelktas į Artimuosius Rytus, o ne į Ukrainą, todėl derybos dėl taikos nuolat atidedamos. Taip pat kare Irane JAV ir sąjungininkai sparčiai naudoja dideles oro gynybos raketų atsargas, kas gali sumažinti Ukrainos galimybes gintis nuo Rusijos. Be to, karas Irane pildo Rusijos biudžetą dėl kylančių pasaulinių naftos kainų ir palengvintų sąlygų įsigyti jos naftą. Tačiau tuo pačiu šis konfliktas leidžia Kijivui parodyti sąjungininkams savo technologines galimybes kovoje su Irano dronais.Laidoje dalyvauja LRT RADIJO bendradarbis, politologas Alvydas Medalinskas, Ukrainoje kariavęs lietuvis Arūnas Kumpis, visuomenininkas Žilvinas Svitojus, ekonomistė, VDU partnerystės prof. Eglė Stonkutė.

Menų agentūra „Artscape“ ir LRT KLASIKA pristato naują garso spektaklį „Ne ryšio zona“, kuris primena politinę aktualijų laidą. Dokumentinė medžiaga ir fikcija spektaklyje susipina į istoriją apie gyvenimą Lietuvos–Baltarusijos pasienyje, stereotipus ir žiniasklaidos kuriamus naratyvus. LRT RADIJO laidoje „10-12“ daugiau pasakoja: Erika Urbelevič, garso spektaklio „Ne ryšio zona“ dramaturgė, Aistė Ulubey, garso spektaklio prodiuserė, menų agentūros „Artscape“ vadovė ir Agnė Skamarakaitė, garso spektaklio „Ne ryšio zona“ aktorė ir radijo laidų vedėja.

Speciali laida, skirta 4-osios plataus masto karo metinėms paminėti. Pokalbis su režisiere Larisa Pokalchiuk ir Mariupolio visuomeninės organizacijos „Архі-Місто/ Архи-Город“ direktoriumi Andrei Marusov. Jų balsus ir istorijas LRT RADIJO klausytojai girdėjo karo pradžioje. Kaip jie jaučiasi šiandien – praėjus 4 metams ir kai karo pabaigos dar nematyti?Pokalbis su Ukrainoje kariavusiais lietuviais Arūnu Kumpiu ir Rimu Armaičiu.Tai, kas atrodė laikina, tapo nuolatiniu gyvenimu. Nuo karo jo pradžioje bėgusios ukrainietės įsitvirtino mūsų šalyje, kalba lietuviškai. Pokalbis sudainininke, choro vadove Nadija Adamčiuk ir šokių mokytoja Maryna Mohylevska.25 ukrainiečių profesionalai, turintys tarptautinės patirties ir praleidę nemažai metų užsienyje, grįžta į Ukrainą ir imasi darbų valstybės institucijose. Lietuvos remiamoje programoje „Create Ukraine“ jie sako sutikę dalyvauti, nes norėję padėti savo šaliai. Pokalbis su programos dalyviais Serafym Kolodchuk, Anastasiia Todoruk, Olha Kleshko.Ved. Agnė Skamarakaitė

Italijoje daug uždažyta daug diskusijų sukėlusi freska su premjerės Džordžos Meloni veidu. Tai padaryta po didžiulio šią savaitę kilusio visuomenės pasipiktinimo, paaiškėjus, kad istorinėje Šventojo Lauryno bazilikoje restauratorius vienam iš freskoje vaizduojamų angelų išties pripiešė premjerės veidą. Išsamiau apie tai kolegai Adomui Šimkui pasakoja LRT RADIJO bendradarbė Italijoje Daiva Lapėnaitė.Į Lietuvą siekiama pritraukti nuo Rusijos agresijos besiginančios Ukrainos pažangių karinių produktų gamintojų - ukrainietiškų tolimojo nuotolio dronų, minų ir kitos mūšio lauke svarbiausios modernios ginkluotės, kurios pajėgumų Lietuvoje trūksta, gamintojai čia esą galėtų pradėti gamybą, tačiau be valstybės kišimosi. Ką tai reiškia - su mumis tiesiogiai iš Kyjivo finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.Aktualaus klausimo rubriką. Apie oro užterštumą, kuris itin jaučiamas vyraujant ramiems ir šaltiems orams.Mažesnės grožio produktų, maisto papildų ir vaistų kainos užsienyje kai kuriuos lietuvius skatina vaistus pirkti ne tik sau, bet ir perparduoti. Specialistai įspėja, kad tokia prekyba ne tik nelegali, bet ir pavojinga.Italijoje šiandien oficialiai prasideda 2026 metų žiemos olimpinės žaidynės. Jose dalyvaus 17 Lietuvai atstovaujančių sportininkų.Ved. Liuda Kudinova

Dalis miestų išveža pagrindinėse gatvėse susikaupusį sniegą. Vilnius sniegą veža naktimis, o Plungės rajono meras sako, kad iš miesto sniegą paskutinį kartą reikėjo vežti tik gal prieš 6 metus.LRT RADIJO laidoje „10–12“ – pokalbis su Plungės rajono meru Audrius Klišonis bei „Grindos“ Teritorijų priežiūros vadovė Dana Jasilionytė.

Kvėpavimas – tai vienas natūraliausių dalykų mūsų gyvenime, bet vis dažniau girdime, kad kvėpuoti galima ir „teisingai“, ir „neteisingai“. Ar iš tiesų mes visi mokame kvėpuoti? Kuo sąmoningas kvėpavimas skiriasi nuo įprasto, automatinio? Ir ar kvėpavimo įpročiai gali turėti įtakos mūsų savijautai, energijai, streso lygiui ar net atsparumui ligoms? Apie tai LRT RADIJO laidoje „10–12“ kalba kineziterapeutė, kvėpavimo trenerė Greta Puzonė.

Šiemet jums parengėme daugiau kaip 40 pasakojimų, kurių temos įvairavo nuo viešojo transporto vizijų iki baltųjų lokių tyrimų, plėšriųjų paukščių apsaugos mieste, greitosios mados iki valdomų gaisrų ir negirdėtų dirvožemio garsų.Aplinkosaugos laukas toks įvairus ir dinamiškas, kad „Vienkartinei planetai“ idėjų turime daugiau nei metuose savaičių joms sutalpinti.Tradiciškai, baigiantis metams, trys šios laidos bendraautorės – Vaida Pilibaitytė, Inga Janiulytė-Temporin ir Karolina Panto susitinka LRT RADIJO studijoje apžvelgti labiausiai įsiminusių istorijų, pasiklausyti pašnekovų atsiųstų balso žinučių ir pažvelgti į tai, kas laukia ateinančiais metais.Ved. Vaida Pilibaitytė

Koks yra tradicinis Kūčių stalas ir jo dengimo papročiai? Kai kam žinomus, kai kam galbūt negirdėtus dalykus atskleidžia Lietuvos etnografinio muziejaus Rumšiškėse vyresnioji muziejininkė Rasa Žumbakienė.Taip pat laukia pažintis su kauniete tautodailininke Agne Trikšiene, kuri kuria miniatiūrinius etnografinius kaimus.Vis dažniau bičių aviliai aptinkami mieste ir net ant biurų pastatų stogų. Specialistai pabrėžia, kad dėl žmogaus veiklos sparčiau nyksta ir vabzdžiai, tarp jų ir bitės, be kurių žmonija gali ir pati išnykti. Kokios iniciatyvos gali būti naudingos – pokalbis su miesto bitininkystės populiarintoju Lietuvoje Pauliumi Chockevičiumi.Ar Kalėdų Senelis tikras? Artėjant žiemos šventėms šis klausimas daugelyje šeimų vėl tampa aktualus. Anot laidos pašnekovės, psichologės Monikos Skerytės-Kazlauskienės, stebuklinis pasaulis vaikystėje nėra apgaulė, o svarbi vaiko raidos dalis.Dainų kūrėja ir atlikėja Austieja Gendvilaitė-Staponkienė, kilusi iš Plungės, dabar gyvena Šiauliuose ir dainuoja žemaitiškai. Nors ne visi supranta Austiejos dainų žodžius, priedainį apie „žiauriai gražią žėimą“ per karantiną prieš kelerius metus išgirdo ir išmoko dainuoti kone visa Lietuva. Austieja puoselėja žemaičių kalbą, tradicijas, didžiuojasi tėvo ūkyje auginamais žemaitukais ir savo kūryboje užkoduoja viltį, kad „viskas bus gerai“.Laidos pabaigoje – šventinė LRT RADIJO viktorina.Ved. Darius Matas.

Tūkstančiai žmonių Vilniuje protestavo prieš žiniasklaidos laisvės suvaržymus.Valdantieji žada, kad Seime svarstomos LRT vadovo atleidimą palengvinančios įstatymo pataisos bus pakoreguotos. Tuo metu opozicija ragina valdančiuosius nuo pataisų atsitraukti.„Jei jūsų visuomenė susitaikys su politikų bandymais riboti žiniasklaidos laisvę, kritika valdžiai liks tik paraštėse“, – sako Lietuvoje viešėję nepriklausomi žurnalistai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai iš Vengrijos.Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją, LRT RADIJO kalbinti gyventojai sprendimą vertina skeptiškai ir sako, kad tokia priemonė niekaip neprisidės prie kovos su kontrabandiniais balionais bei nepadės užtikrinti sklandaus Vilniaus oro uosto darbo.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Seimui pateikė Sporto reformos projektą. Juo siūloma Nacionalinę sporto agentūrą sujungti su Nacionaline sporto taryba ir sporto finansavimo skirstymą patikėti grupei žmonių, įtraukiant įvairias nevyriausybines sporto organizacijas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Keli Lietuvos vežėjų įmonių vadovai lankėsi Baltarusijoje, kur aiškinosi situaciją dėl jų vilkikų, kurių kaimyninė šalis neišleidžia. Premjerė Inga Ruginienė praėjusią savaitę teigė, kad Baltarusijoje įstrigę apie 280 sunkvežimių, tuo metu asociacija „Linava“ mini gerokai didesnius skaičius – maždaug 1880 vilkikų, o be jų likusių puspriekabių gali būti 2500-3000.Apie tai LRT RADIJO laidoje „60 minučių“ – pokalbis su bendrovės „Sontransa“ atstovu Kšyštofu Songinu ir „Kelruvos“ vadovu Vitalijumi Gigievičiumi.

Kokios autistiškų moterų nėštumo ir gimdymo patirtys? LRT RADIJO laidoje „10–12“ – pokalbis su medicinos antropologe Daiva Bartušiene, tyrinėjusia šiuos klausimus.

Aplinkosaugininkams nustačius, kad darbus Nemune organizavusi Vidaus vandens kelių direkcija gamtai padarė 8 mln. eurų vertės žalą, atleistas direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas. Kaip toliau klostysis ši istorija ir dar dėl to strigs laivybos plėtra Nemune?Šokis vis dažniau naudojamas ir neurologinėje, ir psichologinėje terapijoje, o mokslininkai šokio naudą įžvelgia net sergantiesiems Parkinsono liga.Kodėl pastaruoju metu pasaulyje vis plačiau praktikuojama 4 dienų darbo savaitė?Kaip laikosi dabar jau 10-metis Justas Sadauskas iš Pakruojo – berniukas, kuris, nors ir nemato, Joniškyje mokosi su savo matančiais bendraklasiais, berniukas, kuris toliau labai sėkmingai plečia savo kasečių bei raktų pakabukų kolekciją, ir berniukas, kuris prieš pusmetį išbandė LRT RADIJO laidų vedėjo kėdę? Justo pasakojimas rubrikoje „Savaitgalis už Vilniaus“.Visagine tėvai piktinasi mokesčiais už vaikų darželius. Esą – jie vieni didžiausių Lietuvoje. Tėvai sako, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigos net surenka per daug lėšų ir vėliau jas kone tyčia išnaudoja pirkdamos brangius produktus. Savivaldybė tikina, kad situacija netrukus keisis – pinigų pertekliaus nebebus, mokesčiai mažės.Turkijos pareigūnai aiškinasi, kodėl neseniai viename Stambulo viešbutyje dėl apsinuodijimo mirė visa 4 turistų iš Vokietijos šeima.Ved. Edvardas Kubilius

Kodėl svarbu pasitikrinti dėl kojų kraujotakos, kokie simptomai išduoda, kad kažkas negerai?Apie tai – pokalbis LRT RADIJO laidoje „10-12” su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja Ingrida Valužyte.

Kodėl svarbu pasitikrinti dėl kojų kraujotakos, kokie simptomai išduoda, kad kažkas negerai?Apie tai – pokalbis LRT RADIJO laidoje „10-12” su Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja Ingrida Valužyte.

Vis daugiau tėvų Lietuvoje savo vaikams renkasi suteikti dvi pavardes – mamos ir tėčio. Kokių teisinių bei kultūrinių klausimų tai kelia? LRT RADIJO laidoje „10-12“ – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytoja dr. Gabrielė Taminskaitė-Kočiūnė.Ved. Agnė Skamarakaitė