Podcasts about garso

Garso spektaklis „Baltieji prieš juoduosius“, sukurtas pagal Danutės Kalinauskaitės romaną, neria į motinų ir dukrų santykių gelmę. Dalia ir jos mama bando atkurti giminės istoriją, kurioje vis atsikartoja likimo perskirtų moterų siekis susigrąžinti tarpusavio ryšį. Dalios mamą apimanti progresuojanti amnezija vis labiau ją tolina nuo realybės ir panardina į vizijų pasaulį, o Dalia bejėgiškai stebi, kaip artimiausias žmogus tampa svetimas.Scenarijaus autorė, režisierė ir garso dizaino kūrėja Julija Šatkauskaitė-Jurgelė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė, prodiuserė Rasa Kregždaitė. Vaidina: Margarita Žiemelytė, Dalia Storyk-Zykuvienė, Vygandas Vadeiša, Gabija Jaraminaitė, Marija Petravičiūtė, Vilija Grigaitytė, Jolanta Dapkūnaitė, Beata Tiškevič, Aistė Užaitė, Saulius Čiučelis, Mantas Markevičius, Donata Kielaitė-Valančauskienė.Iliustracijos autorė Ugnė Glinskytė.

„Laisvės anatomija“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė. Spektaklyje panaudota Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro dokumentinė medžiaga: Dainavos apygardos partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienotaštis ir KGB archyvo Vilniuje operatyvinė byla „Kanibalai”. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina Ramūnas Abukevičius, Vidmantas Fijalkauskas, Vytautas Anužis, Andrius Gaučas. 2016m.

Elektroninės muzikos kūrėjas Gediminas Jakubka, kitaip dar „Patricia Kokett“, garsus filmams kuria gimtuoju vardu ir pavarde. Naujausias darbas – į vinilo plokštelę nugulęs Lokarno kino festivalio pagrindinį prizą pelniusios režsierės Saulės Bliuvaitės juostos „Akiplėša“ garso takelis. „Saldžiai karčias mintis sudėjau, daug emocijų, darbo ir išmonės. Ganėtinai išieškotas kūrinys. Kad ir kos klausytojas bebūtų, jis turėtų atrasti save toje muzikoje. Tai nėra garso menas ar eksperimentinis garso takelis. Tai – aiškiai suvokiama plačiąjai auditorijai kompozicija, turtinga savo tekstūromis, sintezatoriais ir balsais“, – pristatydamas plokštelę pasakojo G. Jakubka. Filmą užbaigianti Sati hito „Pabudimas“ versija, tarsi duoklė laikmečiui, į kurį nukelia „Akiplėša“. Ved. Marius Andrijauskas

Lapkričio 28-ąją Giorgis kartu su tūkstančiais kartvelų spontaniškai išėjo prie parlamento protestuoti prieš valdžią. Susikaupusį pyktį reiškė į policiją mėtydamas akmenis ir šaudydamas fejerverkus. Jis darė tai, ko dauguma kartvelų nepalaiko – daugumos nuomone, protestai turi būti taikūs, kad valdžia neturėtų preteksto piliečių kaltinti smurtu. Ši garso dokumentika parengta NARA žurnalistams Sigitai Vegytei ir Deniui Vėjui lankantis Sakartvele 2024-ųjų pabaigoje ir dokumentuojant „fejerverkų revoliucijos“ dienas ir naktis. Tai garsiškai intensyvus žvilgsnis į tai, kaip keitėsi antivyriausybiniai protestai Sakartvele analizuojant policijos ir protestuotojų naudojamą smurtą – ar jis gali padėti pasiekti savo? Pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/sakartvelas-policija-pries-protestuotojus Palaikykite NARA žurnalistiką: https://nara.lt/about/#support 

Pavasario rytą miškuose nuaidi tetervino burbuliavimas – šis sėslus paukštis niekur neiškeliauja, tačiau gamtos pokyčius jaučia ne mažiau nei vieversiai ar gervės. Kodėl jo giesmė tampa vis retesnė? Ką galime padaryti, kad tetervinas išliktų Lietuvos miškuose, pasakoja gamtosaugininkas ir ornitologas Eugenijus Drobelis.O tolumoje – vilkų balsai. Jie kalbasi, siunčia signalus, o mes dar tik mokomės juos suprasti. Apie vilkų šeimos gyvenimą, likimą kalbamės su biologu Tomu Baravyku, kuris mišką pažįsta kaip savo namus.Nepraleiskite – laida apie gamtą, kurioje balsą turi ne tik žmonės, bet ir pati laukinė Lietuva!Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Dainius Dirgėla. „Ąžuolas“. „Tai pjesė apie šimtametį lietuvišką ąžuolą ir mus visus, gyvenančius po juo. Kasdienybės ritualuose ir procedūrose dažnai pametame esmę, įsikibę į reglamentų horizontales nebeįžvelgiame prasmės vertikalių... Pamatytas šimtametis ąžuolas mane visada priverčia pakelti akis aukštyn ir susimąstyti... Galbūt šios radijo pjesės Ąžuolo ošimas bus išgirstas, pravėdins mūsų galvas ir įpūs pagalvojimų apie tai, kur, kaip, dėl ko ir kodėl taip mes gyvename...“, – sako pjesės autorius.Spektaklio režisierius Alvydas Šlepikas. Garso režisierė Nijolė Baranauskaitė. Vaidina aktoriai Arūnas Sakalauskas, Andrius Bialobžeskis, Giedrius Arbačiauskas, Aldona Vilutytė, Gytis Norvilas, Inga Šalkauskaitė ir Ugnė Galadauskaitė. 2018 m.

Justino Vinciūno režisuotas radijo spektaklis „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“ pagal to paties pavadinimo Rolando Maskoliūno knygą. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina aktoriai Robertas Petraitis, Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė. 2024 m.

Panevėžyje netrukus duris atvers nauja kino salė – nekomercinio kino erdvė Stasio Eidrigevičiaus menų centre lankytojus pasitiks jau vasaros pradžioje. O kaip sekasi laikinose patalpose veikti senajam kino centrui „Garsas“? Koks jo likimas, kai pradės veikti naujoji salė?Nuo Ukrainos iki Rytų Europos ir nuo Vakarų Europos iki Tuniso – tokie yra tarptautinio Emocijų bibliotekų projekto užmojai. Tai kognityviniais mokslais ir biblioterapija grįstas, emocinį raštingumą ugdantis projektas, kuriame dalyvauja ir Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka.Menininkė ir edukatorė Eva Koťátková pernai atstovavo Čekijai Venecijos bienalėje, jos kūrinys pasakojo pirmosios Čekoslovakijos žirafos, iš Kenijos atvežtos Lenkos istoriją. Dabar su Evos Koťátkovos kūryba galima susipažinti Lietuvoje – Sapiegų rūmuose Vilniuje veikia jos instaliacija „Interviu su monstru“, kurioje kalbama apie diskriminaciją, normatyvumo gniaužtus ir nepagrįstą, inertišką baimę tam, kas atrodo kitoniška ir nesuprantama.Šiaurės Brazilijos autochtonai įkūrė pirmąjį savo kiną teatrą. Bendruomenė džiaugiasi, kad pagaliau turi šansą tapti savo istorijos protagonistais.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Parodoje ir pačioje užscenėje šypsenų nėra per daug – žmonės mąsto, jaudinasi, jų smegenys, kūnai ir nervai yra visiškai užimti tuo, ką tuoj tuoj darys. Jie yra ganėtinai susikoncentravę“, – kalbėdamas apie užkulisiuose prieš pasirodymą tvyrančias emocijas, sako fotografas Sergejus Grigorjevas, pristatantis dokumentinės fotografijos ciklą „Prieš šviesas“.Rašytojas Sigitas Parulskis neseniai pristatė knygą „Patys gražiausi sapnai apie kelią“, o pirmadienį jis švęs ir savo 60-metį. Su Sigitu leidžiamės į trumpą pasivaikščiojimą po Žirmūnus, kurie minimi ir jo naujausioje knygoje, kalbamės apie komerciškai sėkmingą ir ne literatūrą, apie gražius ir negražius dalykus bei Sigitą žavinčią. fotografiją.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėMuzikos red. Aivaras Gelžinis

Išgirskite rinktines antrojo tinklalaidžių kurso Vilniaus universitete dokumentikas. Jose – Lietuvos žmonės ir vietos, kurių pažinimo žurnalistikos studentams žiniasklaidoje trūko. Studentai gavo tik kelis apribojimus: jų kūrinys turi fokusuotis į bent vieno žmogaus istoriją; tai turi būti dokumentinis pasakojimas, o ne tik interviu; jis turi tilpti į septynias minutes. Visa kita – autorių rankose. Diskusijos auditorijoje virto kūriniais, įkūnijančiais plačią temų ir vietų geografiją. Vizitas Prienuose į ŽIV testus atliekančią, bendruomenei ypač svarbią organizaciją, kurios išlikimas nėra garantuotas. Naujos prieigos kovai su priklausomybe ieškojimas. Susitikimas su sunkiai matančia senele. Ir su seneliu, bandančiu susitaikyti su faktu, kad turėjo tarnauti sovietų kariuomenėje. Taip pat – kelionė į miestelį, kur sveikatos apsauga laikosi ant kelių moterų pečių. Ir į kaimą Žemaitijoje, kur gyventojų tuoj gali nebelikti. Išgirskime.   Epizode skamba šie kūriniai: Žemas slenkstis (nuo 1:58 min) Autorės: Miglė Kalinauskaitė, Ieva Bajoriūnaitė, Ugnė Aleknavičiūtė Vieta: Prienai Akistata su priklausomybe (nuo 9:57 min) Autoriai: Vakarė Mackonytė, Arnas Cvirka, Aidija Mockevičiūtė Vieta: Šeškinė, Vilnius Paskutinieji gyvo kaimo liudytojai (nuo 17:26 min) Autorės: Milda Bertašiūtė, Greta Gureckytė, Agota Beresnevičiūtė Vieta: Vismaldų kaimas, Telšių rajonas „Ką, tu nematai?“ (nuo 24:38 min) Autorė: Miglė Kalinauskaitė Vieta: Alytus Nepamiršti pacientai (nuo 42:33 min) Autorės: Emilija Lukštaraupytė, Aistė Matulevičiūtė, Austėja Paulauskaitė Vieta: Siesikai, Ukmergės rajonas Sąžinės našta (nuo 50:37 min) Autorės: Martyna Pikelytė, Marta Kraujelytė, Gabrielė Orševskytė Vieta: Kėdainiai Nuo 2023-ųjų Vilniaus universitete dėstomas tinklalaidžių kūrybos kursas skatina studentus atrasti autentišką balsą ir savitą prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursą dėsto NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas kartu su savanorišku Lietuvos garso žurnalistų prisidėjimu. Iliustracijos autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė Epizodas NARA tinklalapyje: https://nara.lt/lt/articles-lt/matyti-lietuva-platesne Šis epizodas yra „Perspectives“ iniciatyvos dalis. Iš dalies finansuojama Europos Sąjungos, „Perspectives“ iniciatyva buria žurnalistus iš Čekijos, Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos.

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje menininkė Monika Žaltauskaitė-Grašienė (Žaltė) ir kompozitorius Kipras Mašanauskas pristato vaizdo ir garso instaliaciją „Atminties ritmas“. Taip Kaune atidaroma trečioji paroda, įkvėpta M. K. Čiurlionio kūrybos.„Mano mamą vadindavo smetoniška dainininke“, – pasakoja operos mecosoprano Birutės Almonaitytės dukra Dovilė Eidukaitė. Nors daugelyje šaltinių Birutės Almonaitytės gimtadienio data netiksliai įvardijama gegužę, iš tikrųjų jos gimtadienis – gruodžio 20-oji, ir rytoj solistė būtų šventusi savo 90-metį. Rasos Murauskaitės-Juškienės pasakojime operos primadoną prisimena jos dukra Dovilė Eidukaitė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Asta Krikščiūnaitė.Tik penkias minutes – tiek truko registracija, kurios metu šešiasdešimt verslų ir organizacijų spėjo gauti savo žaliaskarę, kurią galėtų papuošti Tauragės kalėdinių eglučių alėjoje. Akcijoje dalyvaujantys sako, kad savos eglutės puošyba ne tik linksmas užsiėmimas, tačiau ir galimybė pajausti bendrystę. Kiekviena tauragiškių eglutė alėjoje skirtinga, jas puošia ne tik plastikiniai, tačiau ir natūralūs papuošimai. Kas skatina tauragiškius dalyvauti kalėdinių eglučių alėjos akcijoje ir kaip šventiniu laikotarpiu gyvena Tauragės organizacijos ir verslai? Pasakoja Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Vienos filharmonijos moterų alternatyvą Naujųjų metų koncertui, benamių blokuojamą teatrą Paryžiuje ir tris operas: apie kardinolų susirinkimą, naftos gavybos kompaniją ir lenkiškas tradicijas.Socialinį projektą „Orūs namus“ įkūrusi Marija Bunkaitė džiaugiasi sukūrusi sąlygas senjorams gyventi saugiai, bendruomeniškai, taupiai ir patogiai. Atjauta jai ne svetima nuo vaikystės, tad sako, jog negalėjusi nepamėginti. „Orūs namai“ jau yra Vilniuje ir Alytaus rajone. Kokią namų naudą jau jaučia čia gyvenantys, kokie iššūkiai ir atradimai pačiai įkūrėjai? Marija Bunkaitė – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Vaivos Grainytės pjesė „Dvidešimt keturi“. Garso režisierius ir kompozitorius Arturas Bumšteinas.Atliko Julia Karelina, Ieva Labanauskaitė, Augustina Gruzdytė, Jonė Miškinytė, Ugnė Makselytė, Diemantė Merkevičiūtė, Gabrielė Griciūtė, Elena Laurinavičiūtė, Monika Staugaitytė, Justina Mykolaitytė, Urtė Laukaitytė, Armanda Rudelytė, Austėja Masliukaitė, Gertrūda Breivytė, Alexandra Bondarev, Magdalena Kozlovskaja, Greta Grinevičiūtė, Agata Orlovska, Ieva Rižė, Kamilė Krasauskaitė, Aurelija Bulaukaitė, Liepa Sofija Vareikaitė, Vaiva Grainytė, Agnė Semenovičiūtė, Elmyra Ragimova, Vilniaus kultūros centro LRT vaikų choras, Gailė Griciūtė (fisharmonija) Algirdas Biveinis (vargonai), Kristupas Gikas (fleita), Diemantė Merkevičiūtė (smuikas), Ignas Juzokas (ritmo mašina) bei šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“.Projektą įgyvendina LRT KLASIKA ir Teatro informacijos centras, finansuoja Kultūros taryba. Dovilės Bagdonaitės iliustracija.

Scenarijaus autorė Teklė Kavtaradzė. Režisierius Vytautas Rašimas. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina aktoriai Valerijus Jevsejevas, Lukas Malinauskas, Agnė Sunklodaitė ir Vytautas Rašimas. Epizoduose vaidina teatro studijos „Elementorius“ studentai.2019 m.

Rubrikoje „Geriausi visų laikų orkestriniai kino garso takeliai“ – disonansai, išplėstinės technikos siaubo fantastikoje, filme „Svetimi“ („Aliens“). O taip pat, 100 metų Rudy Van Gelderiui, džiazo įrašų legendai, XX amžiaus inovatoriui, nustačiusiam įrašų skambesio standartus.Ved. Domantas Razauskas

Vilniuje duris atvėrė unikalus klausymosi baras „Adata bar“, įkvėptas džiazo klausymo barų tradicijos iš Japonijos, vadinamos „Jazz Kissa“. Apie šią vietą pasakoja jos bendraįkūrėjas Šarūnas Sviridenka.Nuogas žmogaus kūnas mene vaizduojamas nuo seniausių laikų, tačiau dar ir šiandien apie akto žanrą kalbėti vengiama. Grupė įvairių sričių menininkų šią vasarą susibūrė į kūrybinę akto žanrui skirtą stovyklą „Kena Art Camp“, o stovykloje sukurti darbai pristatyti naujoje parodoje. Su menininkais susitiko ir juos pakalbino kolega Donatas Šukelis.Rytoj Bažnytinio paveldo muziejuje pristatoma Vilniaus dailės akademijos profesorės Giedrės Mickūnaitės monografija „Maniera Greca in Europe's Catholic East. On Identities of Images in Lithuania and Poland“. Apie monografiją pasakoja prof. Giedrė Mickūnaitė.Spalio 25 d. festivalio „Gaida“ koncerte bus galima išgirsti Jonnio Greenwoodo siuitą Paulo Thomaso Andersono filmui „Bus kraujo“. Labiau žinomas kaip grupės „Radiohead“ narys, Greenwoodas po kelių dešimtmečių kine vis labiau atpažįstamas kaip vienas įdomiausių šiandienos kino muzikos kūrėjų. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas rubrikoje „Įgarsintas vaizdas“.„Mano tyrimas – apie nereikalingus žmones“, – pasakoja istorikė, humanitarinių mokslų daktarė Ieva Balčiūnė. Ką tik išleista jos disertacijos pagrindu parašyta knyga „Augintiniai. Atsikratymas vaikais sovietmečio Lietuvoje“, kurioje aptariama paliktų vaikų situacija sovietų okupacijos metais. Apie sistemos požiūrį į paliktuosius, vis dar stigmatizuotą žvilgsnį į socialinės tvarkos neatitinkančius žmones ir iššūkius vykdant tyrimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

MO muziejuje atidaryta nauja menotyrą ir psichologiją vienijanti paroda „Iš vidaus“. Parodos atidaryme apsilankė Vesta Vitkutė.Žvilgsnis į naujausius kultūros įvykius pasaulyje.Teatro režisierius, rašytojas, dailininkas Feliksas Paulauskas Jonavoje sukūrė ir tuo pat metu kuria instaliaciją, skirtą mieste iki karo gyvenusiems žydams. Su menininku susitiko Andrius Baranovas.Kas yra STEAM ugdymas? Pokalbis apie Lietuvoje vienintelį VDU STEAM didaktikos centrą, su šio centro vadove doc. dr.Judita Žukauskiene.Ką menininkai ir kūrėjai turėtų žinoti apie autorių teises? Pokalbis su LATGA teisės skyriaus vadove Radvile Bieliauskiene.LRT Radijo dokumentika „Atsivėrimas“ prestižiniame festivalyje „PRIX EUROPA“ pripažinta geriausia 2024 metų Europos garso dokumentika. Kokia šio apdovanojimo reikšmė? Pokalbis su laimėjimą pelnusios dokumentikos autorėmis Rūta Dambravaite ir Inga Janiulyte - Temporin.Muzikinės naujienos, kurias apžvelgia Domantas Razauskas.Ved. Donatas Šukelis

Istorinis momentas Lietuvoje – po daugiau kaip dvylika metų trukusių derybų, pasiruošimo darbų ir statybų duris atveria naujas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pastatas. Iš LMTA studijų miestelio – Justė Luščinskytė.Šiauliuose visą savaitę vyksta tradicinis festivalis “Šiaulių naktys“. 14ame festivalyje rengiamos meninės dirbtuvės, sarkazmo tyrimai, filmų peržiūros, atidaromos parodos. Daugiau apie tai iš Šiaulių papasakos Tomas Mizgirdas.Tradicinės „Sostinės dienos“ šį savaitgalį Vilniuje kviečia į daugybę pačių įvairiausių renginių, tarp kurių ir kiek netradicinis žvilgsnis į knygas, dėmses trumpiesiems filmams ir dizianerių iįradingumas. Apie tai – tiesiai iš Vilniaus centro.Kasmet vasarą kviečia su muzika baigti kasmetinis Elektrėnų bliuzo ir džiazo festivalis „Jaunystė“, kurio šiemet tema – Dainų šventės šimtmetis. Iš fetsivalio repeticijos – organizatorė Greta Garmašaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – kolega, kuris tiek savo laida „Garso gėlės“, tiek kita veikla nepalieka abejingų ir yra unikalus, ko nepastgebėti neįmanoma. Tai: muzikas, aktorius, kolekcininkas, visuomenininkas, bibliotekininkas - menininkas Lukas Devita.Ved. Gabija Narušytė

Radijo spektaklis „Florentietiškos naktys“, pagal to paties pavadinimo Marinos Cvetajevos laiškų ciklą. Vertė Sigitas Parulskis, redagavo Pranas Morkus. Garso režisierė Indrė Stakvilė-Ehrhardt. Vaidina aktoriai Nijolė Gelžinytė ir Mindaugas Rastenis. Spektaklis įrašytas 2001 metais.

Radijo spektaklis „Florentietiškos naktys“, pagal to paties pavadinimo Marinos Cvetajevos laiškų ciklą. Vertė Sigitas Parulskis, redagavo Pranas Morkus. Garso režisierė Indrė Stakvilė-Ehrhardt. Vaidina aktoriai Nijolė Gelžinytė ir Mindaugas Rastenis. Spektaklis įrašytas 2001 metais.

Lina Lapelytė derina garsą ir vaizdą, laikinus performansus ir milijonus metų skaičiuojančią garso gaudymo skulptūrą. Ji kuria individualius kūrinius ir dirba su daugybe žmonių – profesionalų ir mėgėjų, vaikų ir klausos neturinčių dainininkų. Geriausiai žinomas Linos kartu su Vaiva Grainyte ir Rugile Barzdžiukaite sukurtas kūrinys – opera-performansas „Saulė ir jūra“, laimėjęs Venecijos šiuolaikinio meno bienalės „Auksinį liūtą“. Šioje laidoje ieškome Linos Lapelytės kūrybos ištakų ir inspiracijų, keliaudamos nuo vaikystės, smuiko studijų iki naujausių kūrinių Vokietijoje ir Prancūzijoje.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Radijo stoties FM99 redakciją pasiekia klausytojų laiškai, kurie skundžiasi motoroleriais važinėjančiu jaunimu, kurie triukšmingai važinėja Naująja gatve, renkasi prie Laisvės angelo ir triukšmauja naktimis. Alytiškiai teigia, kad kreipėsi į savivaldybę, tačiau ji problemos nesprendžia.

Justino Vinciūno režisuotas radijo spektaklis „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“ pagal to paties pavadinimo Rolando Maskoliūno knygą. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina aktoriai Robertas Petraitis, Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė.

Justas Tertelis. „CV, arba kas aš esu?“ Režisierius Jonas Tertelis. Vaidina V. Šumilovaitė, J. Šarkus, V. Žitkus, G. Kiela, E. Bareikis, J. Marčėnas, V. Čekanauskas, A. Vilutytė, J. Tertelis, B. Vasauskaitė. Garso režisieriai S. Jadevičienė, V. Leistrumas. 2016 m.

Balandžio 12 d. duris atvėrė restauruoti ir šiuolaikiniam miesto gyvenimui pritaikyti Sapiegų rūmai. Naujieji rūmų šeimininkai – Šiuolaikinio meno centro kolektyvas – pakvietė penkias išskirtines asmenybes (Andrių Arutunian, Renatą Dubinskaitę, Moniką Kalin, Liną Lapelytę, Kristupą Sabolių) sukurti garsinius kūrinius, istorijas, patirtis, kurie ragina tirti ir pažinti Sapiegų rūmų erdves, istoriją, aplinką, su rūmais susijusius žmones.Šiuos garso kūrinius galima susirasti ir išgirsti Sapiegų rūmų internetinėje svetainėje.Pokalbis apie bandymus apmąstyti Sapiegų rūmų kaip atminties vietos reikšmę XXI amžiaus Lietuvos visuomenei, pastangas kurti naują šių rūmų tapatybę ir pastarąją tapatybę išreiškiančias istorijas.Ką daryti su nei atkurta, nei įsivaizduota, nei išgyventa praeitimi? Kaip vyksta vaizduotės dialogas su istorija? Kuomet meninė tiesa tampa svarbesnė už mokslinius teiginius? Kodėl naujiems pasakojimams apie praeitį reikia ne tik iki skausmo pažįstamų didingų naratyvų arkų, bet ir mūsų gebėjimo pastebėti iki šiol nežinomus arba neįvertintus žmones, įvykius, reiškinius?Pokalbis su kuratore Asta Vaičiulyte, menotyrininke ir senosios baroko muzikos atlikėja Renata Dubinskaite, filosofu, scenaristu, rašytoju, prof. Kristupu Saboliumi.Ved. Aurimas Švedas

„Pakartot“ tęsia naują rubriką „Asmenybės apie muziką“. Kartais apie reiškinį tiksliau pasakyti gali žmogus iš šalies. Žmogus, kitaip regintis kontekstus. Intelektualas, kuriam svarbi muzika, kurį keitė ir augino muzika, tačiau jis netapo muzikantu. Antrasis rubrikos pašnekovas – televizininkas, humanitaras (ir dainų tekstų autorius!) Rytis Zemkauskas.Ved. Domantas Razauskas

„Pakartot“ pradeda naują rubriką „Asmenybės apie muziką“. Kartais apie reiškinį tiksliau pasakyti gali žmogus iš šalies. Žmogus, kitaip regintis kontekstus. Žmogus, kuriam svarbi muzika, kurį keitė ir augino muzika, tačiau jis netapo muzikantu. Pirmasis naujosios rubrikos pašnekovas laidoje – kultūros istorikas Aurimas Švedas, pasakojantis apie sau lemtingus lietuviškus albumus.Ved. Domantas Razauskas

Rubrikoje „Dabar, prieš 100 metų“ – 1924-ųjų balandžio šokių aikštelių šlageriai. O taip pat, 1924-ųjų balandį pasirodęs austrų filmas „Nibelungai“. Cikle „Geriausi orkestriniai kino garso takeliai“ – legendinis Ennio Morricone ir jo muzika filmui „Geras, blogas ir bjaurus“. Ir pagaliau, rubrikoje „Muzikos enšteinai“ – pirmasis žinomas kino garso takelis iš 1908-ųjų!Ved. Domantas Razauskas

Pasitinkant šventines dienas – įvairių laikmečių roko muzikos dainos Velykų tema, kuriose atsispindi pabaigos bei atgimimo, prisikėlimo, amžinosios kaitos sampratos, o taip pat laidoje – kelios tiesiog dangiškos džiazroko plokštelės.Ved. Lukas Devita

Po kelerių metų pertraukos grįžta Nacionalinis diktantas. Jis per LRT RADIJĄ bei portale LRT.lt skambės kovo 15 dieną.Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie oro taršą. Lietuvoje oro kokybė gerėja, tačiau rekomenduojamų griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos standartų vis dar dažnai neatitinka.Šiandien LRT eteryje startuoja Dominyko Kubiliaus su Nacionaliniu transplantacijos biuru sukurta dokumentika apie organų donorystę ir transplantaciją „Prisikėlimas“.Į LRT radiją kreipėsi klausytojas nusipirkęs Vilniuje 2005 m. statybos bute ir sako, kad garso izoliacija tokia prasta, kad gali girdėti apie ką kalbasi kaimynai. Kodėl taip yra ir ką galima padaryti?Kuo serga organizacijos ir kaip tai gydyti? Kokią ligą būtų galima diagnozuoti „BaltCap“ ištikusioje situacijoje? Pokalbis apie lyderystės ekspertės Alisos Miniotaitės ir verslininko Igno Staškevičiaus (Dilio) knygą „Organizacijų ligos ir jų gydymas“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Oscar Wilde. „Žvejys ir jo siela“. Režisierius Rimas Driežis. Garso režisierė Sonata Jadevičienė. Vaidina: Elvyra Žebertavičiūtė, Butvidas, Elvyra Piškinaitė, Rimgaudas Karvelis, Dalius Butkus,Vilius Kirklionis, Sigita Mikalauskaitė, Deivis Sarapinas. 2012 m.

Petras Palilionis. „Meilės ieškotojai“. Rež. Juozas Javaitis. Garso rež. Sonata Jadevičienė. Vaidina Nelė Savičenko ir Giedrius Arbačiauskas. 2017 m.

Spektaklis „Minutė ta kaip amžinybė...“ sukurtas pagal Adomo Mickevičiaus poemos „Vėlinės” ketvirtą dalį.Kaip šiandien suvokiame būtį, lemtį ir asmeninę atsakomybę už savo jausmus, poelgius, mintis, ketinimus? Ar riba, skirianti būtį ir nebūtį, tikrai labai ryški? O gal viskas visada yra šalia? Vaidina aktoriai: Atsiskyrėlį – Mindaugas Ancevičius, Kunigą– Vytautas Rašimas. Vaikų vaidmenis atlieka: Jurgis Rašimas, Barbora Petrauskaitė, Vincas Petrauskas, Vincas Kreišmonas, Marija Kreišmonaitė ir Elzė Rašimaitė. Režisierė Agnė Sunklodaitė. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Skamba Šarūno Nako muzika. 2019 m.

Kazys Boruta. „Baltaragio malūnas“. Režisierius Agnius Jankevičius. Vaidina Arnoldas Jalianiauskas, Judita Urnikytė, Jonas Verseckas, Dalia Morozovaitė, Eimutis Kvosčiauskas, Paulius Tamolė ir kt. Garso režisierė Sonata Jadevičienė 2005 m.

Audra Baranauskaitė. „Bebrų bebras, arba Kaip pasistatyti namelį“. Režisierius Augustinas Gricius. Vaidina Vitalija Mockevičiūtė, Neringa Varnelytė, Algirdas Dainavičius, Julius Žalakevičius, Jonas Gricius, Aistė Lasytė, Arvydas Dapšys, Linas Paugis. Garso režisierė Eglė Jarmolavičiūtė. 2019m.

The Key of Truth is a fascinating book, written by a sect of Armenian Unitarian Christians in the 1700s. Originally under Muslim rule, this group of Christians migrated to Russian-controlled Armenia in the nineteenth century. Sadly, they faced investigation, persecution, fines, and probably exile at the hands of the Armenian Church authorities. Although lost to history, this group of twenty-five families lives on in their intriguing and bold surviving text--the Key of Truth. Translated into English by Frederick Cornwallis Conybeare, this book testifies to a biblical unitarian community trying to survive in a hostile environment. Here's the original paper (available to read online or to download as a pdf) that accompanied this presentation. It delves into the proposal that the Key of Truth was actually a medieval Paulician document. I conclude that the arguments of Conybeare (19th c.) and Garsoïan (20th c.) fail to stand up to scrutiny, especially in light of the work of Hamilton (20th c.) and Ohanjanyan (21st c.). Listen to this episode on Spotify or Apple Podcasts https://www.youtube.com/watch?v=y4hQa-3g_YE —— Links —— Read the Key of Truth for yourself (Conybeare translation) See my original paper (available to read online or to download as a pdf)  More Restitutio resources on Christian history Support Restitutio by donating here Join our Restitutio Facebook Group and follow Sean Finnegan on Twitter @RestitutioSF Leave a voice message via SpeakPipe with questions or comments and we may play them out on the air Intro music: Good Vibes by MBB Attribution-ShareAlike 3.0 Unported (CC BY-SA 3.0) Free Download / Stream: Music promoted by Audio Library. Who is Sean Finnegan?  Read his bio here

Salomėja Nėris. „Eglė žalčių karalienė“. Režisierius Antanas Gluskinas. Vaidina Neringa Varnelytė, Sergejus Ivanovas, Vitalija Mockevičiūtė, Giedrė Giedraitytė, Giedrius Kiela, Simonas Storpirštis. Garso rež. Sonata Jadevičienė. 2017 m.

„Kodėl mane bando atmušti nuo motinystės? Jeigu aš kažko negaliu, tai esu nurašyta?“, – klausia Živilė Bagdonavičiūtė, dviejų vaikų mama iš Kauno. Ji turi judėjimo negalią ir visą gyvenimą svajojo būti mama, tačiau aplinkiniai ją bandė atkalbėti. Šioje NARA garso dokumentikoje Živilė pasakoja apie santykius, seksualumą ir motinystę, turint negalią. Pasak Lygių galimybių plėtros centro 2021 m. tyrimų, moterys su negalia, kurios pasirenka turėti vaikų, susiduria su dviguba diskriminacija – ne tik dėl negalios, bet ir dėl motinystės. Nemažai daliai žmonių sunku įsivaizduoti, kaip moteris su negalia gali susilaukti, išnešioti ir užauginti vaiką.  Garso dokumentikos autorė Indrė Kiršaitė, redaktorius ir montažo režisierius Adomas Zubė

Vaikų radijo spektaklis „Muzika troliui“ pagal Violetos Palčinskaitės kūrinį. Režisierė ir radiofonizacijos autorė Dalia Storyk. Garso režisierė Nijolė Baranauskaitė. Vaidina aktoriai Margarita Žiemelytė, Mantas Cegelskas, Vaidotas Žitkus. 2013 m.

Birutės Kapustinskaitės pjesė „Niekada nežinai“.Režisierė Aldona Vilutytė. Garso režisierius Saulius Urbanavičius.Kompozitorius Vytautas Leistrumas.Vaidina LMTA Vaidybos kurso studentai: Joris Zaliauskas, Irena Sikorskytė, Urtė Povilauskaitė, Martynas Berulis, Matas Sigliukas, Povilas Barzdžius, Kasparas Varanavičius, Erika Grigelevičiūtė.Garso režisūrą kuria LMTA Garso dizainos kurso studentai: Laurynas Kamarauskas, Jonas Parfionov, Rūta Girnytė, Marius Pakštas, Vilius Daumantas. 2020 m.

„Knygos teatro“ spektaklis „Altorių šešėly. Išsivadavimas“. Sukurtas pagal Vinco Mykolaičio-Putino romano, išleisto Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos 2012 m. redakciją. Inscenizacijos autorius Raimondas Paškevičius, režisierius Saulius Vosylius. Vaidino aktoriai Raimondas Paškevičius, Redita Dominaitytė, Viktorja Kuodytė. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2014 m.

Vida Mikšytė. „Šedevras, arba vaidinimas pagal O'Henrį“. Režisierė Vida Mikšytė. Vaidina Vytautas Rumšas, Andrius Bialobžeskis, Giedrius Arbačiauskas, Aldona Janušauskaitė, Asta Stankūnaitė. Garso režisierė Sonata Jadevičienė. 2012 m.

Sigitas Geda, Juozas Pocius. „Babilono atstatymas“. Režisierius Juozas Pocius. Garso režisierius Vidmantas Kazlauskas.Vaidino aktoriai Jonas Čepaitis, Irena Garasimavičiūtė ir Evaldas Vyčinas. Grojo Petras Vyšniauskas, Arkadijus Gotesmanas ir Evaldas Vyčinas. 1997 m.

Alfonsas Nyka-Niliūnas. „44-ieji: vasara ir ruduo“. Režisierius Pranas Morkus. Garso režisierė Indrė Stakvilė Ehrhardt. Vaidina Aleksas Kazanavičius 2001 m.

Liudvikas Jakimavičius. „Laimėtos lažybos“. Sukurtas Edgaro Ly Masterso „Spūn Riverio antologijos“ motyvais.Režisierius Alvydas Šlepikas. Garso režisierė Nijolė Baranauskaitė. Vaidina aktoriai Vida Aniūkštytė, Inga Šalkauskaitė, Monika Bičiūnaitė, Larisa Kalpokaitė, Ridas Jasiulionis, Andrius Bialobžeskis, Arūnas Vozbutas, Giedrius Arbačiauskas, Džiugas Siaurusaitis, Rimantas Bagdzevičius, Remigijus Bučius ir Jonas Braškys. 2006 m.

Maurice Maeterlinck. „Nekviestoji viešnia“. Režisierius Gytis Lukšas. Garso režisierė Sonata Jadevičienė. Vaidina aktoriai Algimantas Masiulis, Kostas Smoryginas, Vidas Petkevičius, Vaida Būtytė ir Dalia Morozovaitė. 2004 m.

Dainius Dirgėla. „Ąžuolas“. „Tai pjesė apie šimtametį lietuvišką ąžuolą ir mus visus, gyvenančius po juo, – sako pjesės autorius. – Kasdienybės ritualuose ir procedūrose dažnai pametame esmę, įsikibę į reglamentų horizontales nebeįžvelgiame prasmės vertikalių... Pamatytas šimtametis ąžuolas mane visada priverčia pakelti akis aukštyn ir susimąstyti... Galbūt šios radijo pjesės Ąžuolo ošimas bus išgirstas, pravėdins mūsų galvas ir įpūs pagalvojimų apie tai, kur, kaip, dėl ko ir kodėl taip mes gyvename...“Spektaklio režisierius Alvydas Šlepikas. Garso režisierė Nijolė Baranauskaitė. Vaidina aktoriai Arūnas Sakalauskas, Andrius Bialobžeskis, Giedrius Arbačiauskas, Aldona Vilutytė, Gytis Norvilas, Inga Šalkauskaitė ir Ugnė Galadauskaitė.

Iš radijo aukso fondo. Andre Maurois. „Liuksusinis viešbutis „Tanatos“. Radijo spektaklis sukurtas pagal Andrė Morua apsakymą. Vertė Pranas Morkus. Režisavo Vytautas Čibiras.Vaidina aktoriai Arnas Rosenas, Audris Chadaravičius, Vladas Jurkūnas, Irena Garasimavičiūtė, Alfas Radzevičius, Regina Paliukaitytė, Eugenija Pleškytė, Marija Rasteikaitė ir Antanas Pikelis. Garso režisierius Viktoras Žeimys. 1966 m.

Vidos Mikšytės radijo pjesė Mykolui Kleopui Oginskiui atminti. Režisavo autorė. Vaidina Aldona Janušauskaitė ir Vytautas Rumšas. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2015 m.

Birutės Kapustinskaitės pjesė „Niekada nežinai“. Režisierė Aldona Vilutytė. Garso režisierius Saulius Urbanavičius. Kompozitorius Vytautas Leistrumas.Vaidina LMTA Vaidybos kurso studentai: Joris Zaliauskas, Irena Sikorskytė, Urtė Povilauskaitė, Martynas Berulis, Matas Sigliukas, Povilas Barzdžius, Kasparas Varanavičius, Erika GrigelevičiūtėGarso režisūrą kuria LMTA Garso dizainos kurso studentai: Laurynas Kamarauskas, Jonas Parfionov, Rūta Girnytė, Marius Pakštas, Vilius Daumantas.2020 m.įrašas

Žemaitės „Trys mylimos“. Režisierius Alvydas Šlepikas. Garso režisierė Nijolė Baranauskaitė. Vaidino: Vitalija Mockevičiūtė, Dainius Jankauskas, Vaidotas Martinaitis, Emilija Latėnaitė, Eglė Lėkštutytė. 2012 m.

Radijo spektaklis „Naktis Lisabonoje“ – sukurtas pagal Ericho Marijos Remarko romaną. Vertė Osvaldas Aleksa. Scenarijaus autorė Vida Mikšytė. Režisierė Inga Tamulevičienė. Garso režisierė Lina Dainienė.Vaidino aktoriai Nijolė Gelžinytė, Vytautas Rumšas ir Saulius Bareikis.2002 m.