Podcasts about garso

„Prokrastinacija yra savanoriškas veiklos ar sprendimų, kuriuos reikia atlikti ar priimti, atidėjimas, žinant, kad bus prastos pasekmės“, - sako psichologė-psichoterapeutė Anna Vinkovskienė.Skirtingų tyrimų duomenimis, maždaug 20 procentų pasaulio gyventojų būtų galima pavadinti chroniškais atidėliotojais. Žmonės darbus, pareigas ir sprendimus atidėlioja dėl įvairių priežasčių: vienus motyvuoti darbui gali tik paskutinių minučių adrenalinas, kiti nesiima pradėti darbo iš baimės, o dar kitus paralyžiuoja perfekcionizmas. Dažnai šį patyrimą lydi užburtas kaltės, nerimo ir streso ratas.Ką žmonės išgyvena prokrastinuodami ir kaip prisijaukinti terminus bei ramiai siekti rezultato – to klausia dokumentikos autorė Rūta, tyrinėdama savo pačios atidėliojimą kuriant šią dokumentiką bei laidos pašnekovų kūrybos ir veiklos procesus.Autorė – Rūta DambravaitėRedaktorė – Vita LičytėGarso suvedimas – Justas Pilibaitis

Salomėja Nėris. „Eglė žalčių karalienė“. Režisierius Antanas Gluskinas. Vaidina Neringa Varnelytė, Sergejus Ivanovas, Vitalija Mockevičiūtė, Giedrė Giedraitytė, Giedrius Kiela, Simonas Storpirštis. Garso rež. Sonata Jadevičienė. 2017 m.

Prisiminsime keletą 8-ajame dešimtmetyje įrašytų garso takelių. Kai kurie jų – itin sėkmingi, kino klasika tapę meniniai filmai, kiti – primiršti, tačiau juose skambanti muzika, svarbi ir roko istorijai, iki šiol išlieka vertinama bei įspūdinga.Grojaraštyje – Pink Floyd, Elton John, Isaac Hayes, Curtis Mayfield, Giorgio Moroder.Ved. Lukas Devita

2024 m. kovo 20 d. pasirodžiusi žinia, kad Lietuvoje gyvena laimingiausias jaunimas, ne vienam žmogui sukėlė nuostabą. Anot Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto sociologės Mildos Pivoriūtės, išpūstas ir netikslus žiniasklaidos dėmesys Pasaulio laimės ataskaitai atskleidė problemą, „kaip skaičių magija paveikia žmones ir šiek tiek išjudina mums smegenis ir realios situacijos suvokimą“.Šiame pasakojime – dvi asmeninės istorijos, kuriose slypi tai, ko Pasaulio laimės indeksas neatskleidžia – kaip Rugilė ir Matas ieškojo laimės ir tapo patenkinti gyvenimu Lietuvoje. Rugilė paauglystėje nuolat kėlė egzistencinius klausimus ir neįsivaizdavo, ką nori veikti gyvenime. O Matas susidūrė su patyčiomis ir ilgai laukė, kol ieškodamas savęs atras saugią ir jį priimančią aplinką. Šiandien jie jaučiasi atradę savo kelią, finansinį saugumą ir džiuginančią veiklą.Autorius – Rytis SkamarakasRedaktorė – Vita LičytėGarso režisierius – Justas Pilibaitis

Justas Tertelis. „CV, arba Kas aš esu?“. Režisierius Jonas Tertelis. Vaidina V. Šumilovaitė, J. Šarkus, V. Žitkus, G. Kiela, E. Bareikis, J. Marčėnas, V. Čekanauskas, A. Vilutytė, J. Tertelis, B. Vasauskaitė. Garso režisieriai S. Jadevičienė, V. Leistrumas. 2016 m.

Devyniasdešimtmetė Jadvyga Rimkienė gyvena vieninteliame gyvenamajame name pačiame Ventės rage. Jau trisdešimt metų ji kasdien rašo Ventės metraštį. Sąsiuviniuose Jadvyga fiksuoja oro sąlygas, pirmuosius paukščius, atvykėlius bei netikėtus svečius. Kaimui tuštėjant, jos užrašai tampa savotišku vietos archyvu. Į Ventę Jadvyga atsikėlė 1958-aisiais. Ji aprodo savo namus ir apie prabėgusį savo gyvenimą pasakoja ne tik laidos autorei Vidmantei, bet ir savo anūkei Neringai.Be kasdienių metraščių, Jadvyga saugo ir seną dainų sąsiuvinį – jaunystės užrašus, kuriems daugiau nei septyniasdešimt metų. Viename sąsiuvinyje – kasdien fiksuojamas Ventės gyvenimas, kitame – šešiolikmetės merginos ranka perrašytos dainos.Tai pasakojimas apie moterį, kuri gyvendama Ventės pakraštyje pasirinko tapti šios vietos kronininke.Autorė – Vidmantė DomarkaitėRedaktorė ir praktikos vadovė – Vita LičytėGarso režisierius – Justas PilibaitisŠi laida yra Vidmantės Domarkaitės VU Žurnalistikos instituto II kurso praktikos darbas

Biografinis radijo spektaklis apie poetą Maironį. Režisierė Vida Mikšytė. Maironio vaidmenį kuria aktorius Vladas Bagdonas. Rašytoją J. Tumą-Vaižgantą vaidina aktorius Vytautas Rumšas, Maironio seserį Marcelę – Aldona Janušauskaitė, Apoloniją – Dalia Michelevičiūtė, Ponią – Dalia Stonytė, Poną – Giedrius Arbačiauskas, paneles – Asta Stankūnaitė ir Karolina Žernytė. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2012 m.

Menų agentūra „Artscape“ ir LRT KLASIKA pristato naują garso spektaklį „Ne ryšio zona“, kuris primena politinę aktualijų laidą. Dokumentinė medžiaga ir fikcija spektaklyje susipina į istoriją apie gyvenimą Lietuvos–Baltarusijos pasienyje, stereotipus ir žiniasklaidos kuriamus naratyvus. LRT RADIJO laidoje „10-12“ daugiau pasakoja: Erika Urbelevič, garso spektaklio „Ne ryšio zona“ dramaturgė, Aistė Ulubey, garso spektaklio prodiuserė, menų agentūros „Artscape“ vadovė ir Agnė Skamarakaitė, garso spektaklio „Ne ryšio zona“ aktorė ir radijo laidų vedėja.

Praėjusiame amžiuje dauguma Lietuvos pelkių buvo melioruotos ir taip šalis tapo viena labiausiai nusausintų pasaulyje. O pelkės savo samanomis patyrė, kiek pareikalauja besikeičiančių režimų ir valdžių užmojai. Kovo 11-ąją – Martynos Šulskutės garso dokumentikos premjera. Gero klausymo. Daugiau informacijos ir užkulisių fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/pelkese-iklimpusi-lietuvos-istorija Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek Kūrinį iš dalies finansavo: Perspectives, Lietuvos Kultūros Taryba

Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė. Garso režisierė Sonata Jadevičienė. Vaidina Andrius Kavaliauskas, Aldona Janušauskaitė, Liubomiras Laucevičius, Saulius Sipaitis, Vytautas Rumšas, Ramūnas Cicėnas. 2008 m.

Laidos autorei Indrei baltmė (vitiligo) prasidėjo paauglystėje. Per 14 metų ji išbandė įvairius gydymo būdus, ieškojo, kaip susigyventi su besikeičiančia oda, ir vis sugrįždavo prie to paties klausimo – ar taip atrodys visą gyvenimą?Indrė kalbasi su Vilma ir Roku, kurie taip pat turi baltmę. Nors jų patirtys ir santykis su šia liga skiriasi, visi jie gerai žino, ką reiškia, kai į jų odą krypsta smalsūs žmonių žvilgsniai.Baltmė (vitiligo) – tai autoimuninė odos būklė, kai organizmas pats pažeidžia pigmentą gaminančias ląsteles.  Dėl to oda vietomis netenka spalvos ir atsiranda baltos dėmės. Nors ši būklė nėra užkrečiama ir nėra pavojinga gyvybei, ji dažnai paveikia žmogaus savijautą ir pasitikėjimą savimi.Gydytoja Giedrė Šaltmerė laidoje pasakoja, kad iki šiol nėra tiksliai žinoma, kodėl baltmė atsiranda ar kodėl kai kuriais atvejais ji išnyksta. Gydymo būdų yra, tačiau vieniems pacientams jie padeda, kitiems – ne. Liga gali pasitraukti taip pat netikėtai, kaip ir atsirado. Todėl žmogui tenka mokytis gyventi su besikeičiančia oda, smalsiais aplinkinių klausimais ir pačios ligos neapibrėžtumu.Vilma yra klaususi partnerių, ar jiems nebūdavo gėda būti šalia jos dėl margos odos. Roko mama svarsto, ar sūnaus oda netaps kliūtimi kuriant santykius. O Indrė pagaliau pasiryžta paklausti vaikino, su kuriuo susitikinėjo, ką jis iš tiesų mano apie jos baltmę.Autorė – Indrė KrivickaitėRedaktorė – Vita LičytėGarso suvedimas – Justas Pilibaitis

Šįkart laidoje – apie muziką kompiuteriniams žaidimams. Vaizdo žaidimų industrija finansiškai dabar yra didesnė nei Holivudas ir muzikos industrija kartu sudėjus. Ir šio milžino širdyje skamba labai įdomios muzikinės temos, nuspalvinančios dažno kasdienybę.Ved. Domantas Razauskas.DI iliustracija

Kitą savaitę studentams prasideda pavasario semestras. Ta proga tęsiame tradiciją dalintis Vilniaus universiteto tinklalaidžių dalyką pasirinkusių studentų darbais. Šį kursą, pirmąjį tokį Vilniaus universiteto žurnalistikos studijose, nuo 2023 m. veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. „Dirbdamas su studentais kviečiu juos rinktis bet kokias temas, kokios tik juos domina. Būna įdomu pamatyti kaip galiausiai atsiranda gija, kuri jų darbus, autoriams tarpusavyje nesitarus, suvienija. Šių metų temą apibūdinčiau taip: tai istorijos apie žmones, kurie gyvenime pasiekė tašką, kuriame reikėjo pokyčių. Arba pokyčiai atėjo pas juos. Ir jie juos priėmė atviromis akimis”, – rašo Karolis. Išgirskite rinktinius trumpuosius studentų audio darbus NARA tinklalaidėje. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/support

Muzikinis spektaklis „Sesuo“ pagal lietuvių liaudies pasaką „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“. Scenarijaus autorė ir kompozitorė Brigita Bublytė, režisierės Inga Tamulevičienė, Brigita Bublytė. Garso režisieriai Eglė Jarmolavičiūtė ir Algirdas Mateika. Kontrabosu groja ir improvizuoja Vytis Nivinskas, fleita groja ir vaidina Neda Malūnavičiūtė. Vaidina Aleksas Kazanavičius, Agnė Sunklodaitė, Jonas Braškys, Arvydas Dapšys, Tomas Žaibus, Artūras Dubaka. 2021 m.

Muzikinis spektaklis „Sesuo“ pagal lietuvių liaudies pasaką „Dvylika brolių, juodvarniais lakstančių“. Scenarijaus autorė ir kompozitorė Brigita Bublytė, režisierės Inga Tamulevičienė, Brigita Bublytė. Garso režisieriai Eglė Jarmolavičiūtė ir Algirdas Mateika. Kontrabosu groja ir improvizuoja Vytis Nivinskas, fleita groja ir vaidina Neda Malūnavičiūtė. Vaidina Aleksas Kazanavičius, Agnė Sunklodaitė, Jonas Braškys, Arvydas Dapšys, Tomas Žaibus, Artūras Dubaka. 2021 m.

„Kitame laike“ – ryškiausi, įdomiausi japonų animacijos šedevrų garso takeliai. Nuo plačiai žinomų iki nustebinsiančių, nuo simfoninių iki įmantriai džiazuojančių.Ved. Domantas Razauskas

Birutės Kapustinskaitės pjesė „Niekada nežinai“. Režisierė Aldona Vilutytė. Garso režisierius Saulius Urbanavičius. Kompozitorius Vytautas Leistrumas.Vaidina LMTA Vaidybos kurso studentai: Joris Zaliauskas, Irena Sikorskytė, Urtė Povilauskaitė, Martynas Berulis, Matas Sigliukas, Povilas Barzdžius, Kasparas Varanavičius, Erika Grigelevičiūtė. Garso režisūrą kuria LMTA Garso dizainos kurso studentai: Laurynas Kamarauskas, Jonas Parfionov, Rūta Girnytė, Marius Pakštas, Vilius Daumantas. 2020 m.

Pranas Morkus. „Paukščiai“. Režisierius Gytis Lukšas. Garso režisierė Jadevičienė Sonata. Vaidina Michelevičiūtė Dalia, Petkevičius Vidas, Janušauskaitė Aldona, Tomkus Vytautas, Kuzinas Tomas, Sadukas Algimantas. 2002 m.

Paryžiuje gyvenantis kompozitorius Albertas Navickas kuria muzikinį kūrinį 150-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metinėms. Jis taip pat ir biologas, tad jo kūrybos procesas neįprastas: kartais jis sapnuoja, kad muzikos garsai ir akordai veikia pagal gamtos dėsnius. Bet tikrovėje taip nėra.Ieškodamas savo būdo papasakoti, ką jam reiškia lietuviškas miškas, jis atsigręžia į šeimos istoriją, kurioje būta skaudžių momentų. Su Albertu dirbantys kūrėjai nejučia irgi susimąsto, kas jiems yra nutikę miške, tad ši muzika jiems tampa būdu geriau pažinti save.Repetuodami ir ruošdamiesi premjerai 2025-ųjų rudenį, jie dar nežino visko, ką atras ir sudės į oratoriją „miške“.Autorė – Vaida PilibaitytėRedaktorė – Vita LičytėGarso suvedimas – Pijus JuškaDokumentikoje panaudotos ištraukos iš oratorijos „miške“:Kompozitorius – Albertas NavickasMikalojaus Konstantino Čiurlionio, Salomėjos Nėries, Lietuvoje kovojusių partizanų, Jono Meko, Alberto Navicko tekstais; kūrinyje taip pat panaudoti interviu su Irena Šapokaite ir Lolita Jolanta PiličiauskaiteErdvinės elektronikos kūrėjas – Edvinas SiliūnasGarso režisierius – Edvinas SiliūnasProdiuseris – „Operomanija“Atlikėjai: Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Ieva Marmienė (sopranai), Nora Petročenko (mecosopranas), Vaidas Bartušas (kontratenoras), Vygantas Bemovas (tenoras), Paulius Klangauskas (tenoras), Artūras Miknaitis (baritonas), Alfredas Miniotas (bosas), Gediminas Žilys (balsas garso įraše)Dokumentika sukurta bendradarbiaujant su „Operomanija“ 9-ojo šiuolaikinės operos festivalio NOA metu.

Keturių dalių garso esė apie žmogaus ir jūros santykį, įkvėpta rašytojo marinisto Igno Pikturnos kūrybos. Visą gyvenimą jūrai atsidavęs profesionalus jūrininkas ir autorius Pikturna savo knygose fiksavo kasdienybę laive, kranto laukimą, jūrines profesijos mitus ir atmintį. Šios esė dalys – istorijos, kuriose susipina laivybos patirtis ir žmonių gyvenimai: tų, kurie dirba laivuose, tų, kurie pasilieka krante, ir tų, kurių kasdienybę vienaip ar kitaip formuoja jūra.Garso esė kūrėjai: Alvydė Pikturnaitė, Naubertas Jasinskas, Sonata Barčytė-Jadevičienė, Pijus Džiugas Meižis, Vakarė Leonavičienė, Rasa Kregždaitė. Iliustracijos autorė Ugnė Glinskytė.

Keturių dalių garso esė apie žmogaus ir jūros santykį, įkvėpta rašytojo marinisto Igno Pikturnos kūrybos. Visą gyvenimą jūrai atsidavęs profesionalus jūrininkas ir autorius Pikturna savo knygose fiksavo kasdienybę laive, kranto laukimą, jūrines profesijos mitus ir atmintį. Šios esė dalys – istorijos, kuriose susipina laivybos patirtis ir žmonių gyvenimai: tų, kurie dirba laivuose, tų, kurie pasilieka krante, ir tų, kurių kasdienybę vienaip ar kitaip formuoja jūra.Garso esė kūrėjai: Alvydė Pikturnaitė, Naubertas Jasinskas, Sonata Barčytė-Jadevičienė, Pijus Džiugas Meižis, Vakarė Leonavičienė, Rasa Kregždaitė. Iliustracijos autorė Ugnė Glinskytė.

Per 50 gyvavimo metų Trakų fanfarinis orkestras subyrėjo ne kartą. Nepaisant iššūkių, kolektyvas išugdė ne vieną žymų šalies muzikantą ir muzikos pedagogą, o čia šalia vienas kito kartu groja tėvai, mamos, dukros ir sūnūs, čia kuriasi bendruomenė ir tradicijos.Buvęs dirigentas Arvydas Mišeikis 94-aisiais karjerą pradėjo su keturiais muzikantais, o su laiku orkestrą išaugino iki aukščiausios mėgėjų kategorijos. Batutą perdavęs kitam dirigentui, šiandien trimitu groja kartu su kitais šešiasdešimt narių.Rokas svajojo vieną dieną prisijungti prie orkestro, tačiau nesitikėjo tapti jo lyderiu ir dirigentu. Marija prisijungusi prie kolektyvo ne tik suprato, kaip veikia orkestras, bet ir sutiko Lauryną.Autorė – Indrė KrivickaitėRedaktorė – Vita LičytėGarso režisierė – Sonata Jadevičienė

Judita Vaičiūnaitė. „Dialogai su Emilija“. Režisierius Jonas Vaitkus, kompozitorė Jurgita Mieželytė. Vaidina Viktorija Kuodytė, Saulius Balandis. Garso režisierė Sonata Jadevičienė. 2007 m.

Iš rankraščių rekonstruota originali Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra“. Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui diriguoja Mirga Gražinytė-Tyla, išleido „Deutsche Grammophon“. Garso režisieriai Vilius ir Aleksandra Kerai. „Įspėjamojo streiko dieną, spalio 5 d., 14 val., burkimės miestų ir miestelių širdyse kartu klausytis Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“. Atsukime garsiakalbius aikštėse, kultūros centruose, muziejuose. Namuose ar automobiliuose. Jeigu mokame, sugrokime „Jūrą“ patys. Niūniuokime. Dalinkimės kūrinio įrašu socialiniuose tinkluose. Čiurlionis – Lietuvos moderniosios kultūros šerdis. Jo „Jūra“ – mūsų himnas ir mūsų įspėjamoji sirena. Ta jūra – mes. Tegul visi girdi, kaip po truputį auga mūsų bangos“, – rašoma Kultūros protesto asamblėjos kvietime. Piliečių asamblėja susibūrė Kultūros ministeriją atidavus populistinei „Nemuno aušros“ partijai. Daugiau informacijos: https://kulturosasambleja.lt/ Fotografijoje: Lietuvos kultūros bendruomenės protestas prieš Kultūros ministerijos atidavimą „Nemuno aušros“ partijai, rugsėjo 25 d. Fotografas Edvinas Girdvainis

Audra Baranauskaitė. „Tavo vėjas už mano lango“. Spektaklio režisierė Ramunė Kudzmanaitė. Garso režisierė Nijolė Baranauskaitė. Vaidina aktoriai: Gerdą – Gabija Jaraminaitė, Miką – Vytautas Anužis, Gerdos motiną – Vaiva Mainelytė. 2011 m.

Garso spektaklis „Tavo laiško balsas: Sofija ir Čiurlionis“ nukelia į 1907-uosius, kai Vilniuje susitiko Sofija Kymantaitė ir M. K. Čiurlionis. Iš pirmo žvilgsnio užgimusi simpatija tapo gilia meile, bendru kūrybiniu gyvenimu ir istorija, kurią nutraukė per anksti nutrūkusi Čiurlionio kelionė.Pagal Vytauto Landsbergio knygą „Laiškai Sofijai“ sukurtas garso spektaklis kviečia klausytis jųdviejų balsų – švelnių, rūpestingų ir kupinų svajonių. Tai pasakojimas apie meilę, kuri tapo kūrybos šaltiniu ir paliko neišdildomą pėdsaką Lietuvos kultūroje.Aktoriai: Vesta Šumilovaitė-Tertelienė ir Justas Tertelis.Kompozitorius – Nikolaj Polujanov.Režisierius – Justas Tertelis.Vizualo autorė – dizainerė Ugnė Glinskytė. Naudota nuotrauka iš Sofijos Čiurlionienės namų archyvų, autorius nežinomas.

PavadinimasPakeliui su klasika. Ved. Gerūta Griniūtė Pavadinimas (LRT.LT)Dokumentikos apie Dalią Grinkevičiūtę režisierius: žavi jos drąsa ir kompromiso nebuvimas Paantraštė Dalies pavadinimas Laidos pavadinimas Web trumpas aprašasVytauto Didžiojo karo muziejaus Lietuvos laisvės kovų pažinimo skyrius sukūrė dokumentinę apybraižą, skirtą tremtinei, rašytojai ir medikei Daliai Grinkevičiūtei. Studijoje – pokalbis su dokumentinės apybraižos režisieriumi, scenarijaus autoriumi Donatu Jokūbaičiu.Plėsti akiratį, pažinimą ir architektūrinį, urbanistinį jausmą kviečia projektas Pastatai kalba. Šįsyk jis vyksta Klaipėdoje. Projektas sukurtas remiantis „Open House Vilnius“ patirtimi. Šiemet jį įgyvendina viešoji įstaiga „Architektūra ir žmonės“. Atviros architektūros savaitgalio maršrutai jau sudėlioti, savanoriai pasiruošę, o Agnė Bukartaitė likus kelioms dienoms iki starto kalbina projekto vadovę bei savanorius. Pasirodo, Klaipėdos pastatų pasakojimai unikalūs tuo, jog didesnis dėmesys skiriamas istoriniams pastatams ir paveldui.Garso spektaklis „Tavo laiško balsas: Sofija ir Čiurlionis“ nukelia į 1907-uosius, kai Vilniuje susitiko Sofija Kymantaitė ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Iš pirmo žvilgsnio užgimusi simpatija tapo gilia meile, bendru kūrybiniu gyvenimu ir istorija, kurią nutraukė per anksti nutrūkusi Čiurlionio kelionė. Apie garso spektaklį pasakoja režisierius ir aktorius Justas Tertelis ir aktorė Vesta Šumilovaitė-Tertelienė.Šiaulių miesto lankytojus sveikinantis ir laiką rodantis Gaidys šiemet skaičiuoja jubiliejinius metus. Svarbiausiam Šiaulių simboliui – 50-mt. Ilgiausiame ir seniausiame šalies pėsčiųjų bulvare įrengtas laikrodis įtrauktas net į rekordų knygą ir vis dar yra populiari pasimatymų vieta. Daugiau iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Ved. Gerūta Griniūtė

Menininkai sukūrė garso peizažą, kuris leidžia pajusti naujai statomo Kauno kvartalo dvasią. Kūrinys erdviniu garsu perteikia gyvenimo ritmą Nemuno krante, jame persipina originalūs miesto garsai ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos motyvai. Kodėl reikia tokių meninių sprendimų statomuose kvartaluose ir kiek tai jau galbūt įprasta?

Vidos Mikšytės radijo pjesė O'Henrio apsakymų motyvais. Režisierė Vida Mikšytė. Vaidina aktoriai: V. Rumšas, A. Janušauskaitė, A. Bialobžeskis, G. Arbačiauskas. A. Stankūnaitė. Garso režisierė Sonata Barčytė- Jadevičienė. 2012 m.

Nuo pirmadienio darbą pradeda Lietuvos kultūros atašė nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje Adelė Dovydavičiūtė. Atašė funkcijos susijusios su Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027-aisiais kultūros programos rengimu ir įgyvendinimu Briuselyje. Adelė Dovydavičiūtė – architektė, kultūros projektų vadovė ir meno kūrėja. Kaip pasakoja, Lietuvos sezonas Prancūzijoje – itin sėkmingas ir pavykęs projektas, kurio gerąsias praktikas sieks perimti. „Stengsimės išlaikyti iškeltą aukštą kartelę, bet labai nesikartosime“, – sako kultūros atašė ES. Su ja kalbasi Marius Eidukonis.„Tai puiki proga pažinti šiuolaikinį meną, pamatyti, kiek daug įvairių ir skirtingų formų jis gali būti“, – taip į dirbtuves „Gerumo galia“ šią vasarą kviečiami Dainavos mikrorajono Kaune gyventojai. Viena šių dirbtuvių vedėjų – tarpdisciplininė gastronominių performansų menininkė Gudrita Lapė, tyrinėjanti žmonių ryšį su gamtos pasauliu. Dainavoje esančiame parke su menininke jos praktikas ir dirbtuves aptarė Kotryna Lingienė.Garso menininkas Simonas Nekrošius šiuolaikinės muzikos ansambliui „Synaesthesis“ sukūrė naujus muzikos instrumentus. Jie bus panaudoti šio ansamblio koncertų serijos „Playground“ koncerte „Instrumental“. „Bandome per naujus instrumentus ieškoti naujo garso ir naujo santykio su muzika“, – apie šį garsinį eksperimentą sako vienas iš ansamblio „Synaesthesis” muzikantų, violončelininkas Arnas Kmieliauskas. Kokius instrumentus jie tikėjosi sukurti ir kokius naujus garsus pavyko atrasti, teiraujasi Urtė Karalaitė.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – „Adidas“ kompanija apkaltinta tradicinių meksikietiškų basučių dizaino pasisavinimu, Estijoje pristatomas netradicinis spektaklis „Romeo ir Džuljeta”, kur pagrindinius vaidmenis atlieka sunkvežimiai, bei tyrimas, skelbiantis, kad klasikinė muzika gali padėti sveikiau maitintis. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Dėl kontroversiškų veiksmų ir retorikos jie vadinti ikonoklastais, komunistais, fašistais, anarchistais, nihilistais, kurie griauna nusistovėjusias socialines struktūras ir skatina chaosą bei prievartą“, – apie 50-metį mininčia grupę Sex Pistols sako filosofas Aldis Gedutis.„Kaip sakoma, savam kieme pranašu nebūsi. Tenka gyventi šioje erdvėje ir tada atsakomybė kažką nuveikti yra didesnė negu atvykus“, – sako skulptorius Nerijus Kavaliauskas. Jis šiemet su šeima dalyvauja festivalyje „Sūkuriai“, vyksiančiame Valkininkuose. Apie šiuolaikinio meno festivaliuką, kaip jį vadina patys organizatoriai, ir ryšį su vietine bendruomene pasakoja Marius Eidukonis.„Nesusikalbėjimas man yra esminė gyvenimo sąlyga“, – sako skulptorius Mykolas Sauka. Nesusikalbėjimo per pastarąją savaitę jis pamatė ir patyrė daug. Jo trijų metrų aukščio skulptūra „Liudytoja“, vaizduojanti nuogą, senstantį moters kūną tapo Zarasų bendruomenės, Lietuvos visuomenės ir internautų pasipiktinimo ir net agresijos liudytoja. Niokotos skulptūros dramą išgyvenęs Mykolas Sauka sako: kažkaip išgyvensiu. Menininką kalbina Indrė Kaminckaitė.Ved. ir red. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Arminas Bižys

Radijo vaidinimas „Dingęs paveikslas” pagal to paties pavadinimo Kęstučio Kasparavičiaus knygą. Režisierius Antanas Gluskinas. Garso režisierė Sonata Jadevičienė. 2008 m.

Alvydas Šlepikas. „Piemuo“. Režisierė Eglė Vertelytė. Vaidina: Dainius Kazlauskas, Ainis Storpirštis, Rimantas Bagzevičius, Eglė Mikulionytė, Elvinas Juodkazis, Digna Kulionytė, Aistė Gramantaitė. Garso režisierė Sonata Jadevičienė. 2021 m.

Tadas Zaikauskas. „Visada yra ką pasakyti“. Režisierius Augustinas Gricius. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina Aldona Vilutytė, Dalius Mertinas, Ainis Storpirštis. 2011m.

Vidos Mikšytės radijo pjesė Mykolui Kleopui Oginskiui atminti. Režisavo autorė. Vaidina Aldona Janušauskaitė ir Vytautas Rumšas. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. 2015 m.

Vaivos Grainytės pjesė „Dvidešimt keturi“. Garso režisierius, kompozitorius ir montažo autorius Arturas Bumšteinas. Techninė garso pagalba Sonata Barčytė-Jadevičienė, Andrius Mackevičius, Pranas Gudaitis ir Arūnas Zujus.Atliko Julia Karelina, Ieva Labanauskaitė, Augustina Gruzdytė, Jonė Miškinytė, Ugnė Makselytė, Diemantė Merkevičiūtė, Gabrielė Griciūtė, Elena Laurinavičiūtė, Monika Staugaitytė, Justina Mykolaitytė, Urtė Laukaitytė, Armanda Rudelytė, Austėja Masliukaitė, Gertrūda Breivytė, Alexandra Bondarev, Magdalena Kozlovskaja, Greta Grinevičiūtė, Agata Orlovska, Ieva Rižė, Kamilė Krasauskaitė, Aurelija Bulaukaitė, Liepa Sofija Vareikaitė, Vaiva Grainytė, Agnė Semenovičiūtė, Elmyra Ragimova, Vilniaus kultūros centro LRT vaikų choras, Gailė Griciūtė (fisharmonija) Algirdas Biveinis (vargonai), Kristupas Gikas (fleita), Diemantė Merkevičiūtė (smuikas), Ignas Juzokas (ritmo mašina) bei šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“. Dovilės Bagdonaitės iliustracija. 2024 m.

Garso spektaklis „Baltieji prieš juoduosius“, sukurtas pagal Danutės Kalinauskaitės romaną, neria į motinų ir dukrų santykių gelmę. Dalia ir jos mama bando atkurti giminės istoriją, kurioje vis atsikartoja likimo perskirtų moterų siekis susigrąžinti tarpusavio ryšį. Dalios mamą apimanti progresuojanti amnezija vis labiau ją tolina nuo realybės ir panardina į vizijų pasaulį, o Dalia bejėgiškai stebi, kaip artimiausias žmogus tampa svetimas.Scenarijaus autorė, režisierė ir garso dizaino kūrėja Julija Šatkauskaitė-Jurgelė, garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė, prodiuserė Rasa Kregždaitė. Vaidina: Margarita Žiemelytė, Dalia Storyk-Zykuvienė, Vygandas Vadeiša, Gabija Jaraminaitė, Marija Petravičiūtė, Vilija Grigaitytė, Jolanta Dapkūnaitė, Beata Tiškevič, Aistė Užaitė, Saulius Čiučelis, Mantas Markevičius, Donata Kielaitė-Valančauskienė.Iliustracijos autorė Ugnė Glinskytė.

„Laisvės anatomija“. Scenarijaus autorė ir režisierė Vida Mikšytė. Spektaklyje panaudota Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro dokumentinė medžiaga: Dainavos apygardos partizano Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienotaštis ir KGB archyvo Vilniuje operatyvinė byla „Kanibalai”. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina Ramūnas Abukevičius, Vidmantas Fijalkauskas, Vytautas Anužis, Andrius Gaučas. 2016m.

Lapkričio 28-ąją Giorgis kartu su tūkstančiais kartvelų spontaniškai išėjo prie parlamento protestuoti prieš valdžią. Susikaupusį pyktį reiškė į policiją mėtydamas akmenis ir šaudydamas fejerverkus. Jis darė tai, ko dauguma kartvelų nepalaiko – daugumos nuomone, protestai turi būti taikūs, kad valdžia neturėtų preteksto piliečių kaltinti smurtu. Ši garso dokumentika parengta NARA žurnalistams Sigitai Vegytei ir Deniui Vėjui lankantis Sakartvele 2024-ųjų pabaigoje ir dokumentuojant „fejerverkų revoliucijos“ dienas ir naktis. Tai garsiškai intensyvus žvilgsnis į tai, kaip keitėsi antivyriausybiniai protestai Sakartvele analizuojant policijos ir protestuotojų naudojamą smurtą – ar jis gali padėti pasiekti savo? Pilnas aprašas: https://nara.lt/lt/articles-lt/sakartvelas-policija-pries-protestuotojus Palaikykite NARA žurnalistiką: https://nara.lt/about/#support 

Dainius Dirgėla. „Ąžuolas“. „Tai pjesė apie šimtametį lietuvišką ąžuolą ir mus visus, gyvenančius po juo. Kasdienybės ritualuose ir procedūrose dažnai pametame esmę, įsikibę į reglamentų horizontales nebeįžvelgiame prasmės vertikalių... Pamatytas šimtametis ąžuolas mane visada priverčia pakelti akis aukštyn ir susimąstyti... Galbūt šios radijo pjesės Ąžuolo ošimas bus išgirstas, pravėdins mūsų galvas ir įpūs pagalvojimų apie tai, kur, kaip, dėl ko ir kodėl taip mes gyvename...“, – sako pjesės autorius.Spektaklio režisierius Alvydas Šlepikas. Garso režisierė Nijolė Baranauskaitė. Vaidina aktoriai Arūnas Sakalauskas, Andrius Bialobžeskis, Giedrius Arbačiauskas, Aldona Vilutytė, Gytis Norvilas, Inga Šalkauskaitė ir Ugnė Galadauskaitė. 2018 m.

Justino Vinciūno režisuotas radijo spektaklis „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“ pagal to paties pavadinimo Rolando Maskoliūno knygą. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina aktoriai Robertas Petraitis, Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė. 2024 m.

Išgirskite rinktines antrojo tinklalaidžių kurso Vilniaus universitete dokumentikas. Jose – Lietuvos žmonės ir vietos, kurių pažinimo žurnalistikos studentams žiniasklaidoje trūko. Studentai gavo tik kelis apribojimus: jų kūrinys turi fokusuotis į bent vieno žmogaus istoriją; tai turi būti dokumentinis pasakojimas, o ne tik interviu; jis turi tilpti į septynias minutes. Visa kita – autorių rankose. Diskusijos auditorijoje virto kūriniais, įkūnijančiais plačią temų ir vietų geografiją. Vizitas Prienuose į ŽIV testus atliekančią, bendruomenei ypač svarbią organizaciją, kurios išlikimas nėra garantuotas. Naujos prieigos kovai su priklausomybe ieškojimas. Susitikimas su sunkiai matančia senele. Ir su seneliu, bandančiu susitaikyti su faktu, kad turėjo tarnauti sovietų kariuomenėje. Taip pat – kelionė į miestelį, kur sveikatos apsauga laikosi ant kelių moterų pečių. Ir į kaimą Žemaitijoje, kur gyventojų tuoj gali nebelikti. Išgirskime.   Epizode skamba šie kūriniai: Žemas slenkstis (nuo 1:58 min) Autorės: Miglė Kalinauskaitė, Ieva Bajoriūnaitė, Ugnė Aleknavičiūtė Vieta: Prienai Akistata su priklausomybe (nuo 9:57 min) Autoriai: Vakarė Mackonytė, Arnas Cvirka, Aidija Mockevičiūtė Vieta: Šeškinė, Vilnius Paskutinieji gyvo kaimo liudytojai (nuo 17:26 min) Autorės: Milda Bertašiūtė, Greta Gureckytė, Agota Beresnevičiūtė Vieta: Vismaldų kaimas, Telšių rajonas „Ką, tu nematai?“ (nuo 24:38 min) Autorė: Miglė Kalinauskaitė Vieta: Alytus Nepamiršti pacientai (nuo 42:33 min) Autorės: Emilija Lukštaraupytė, Aistė Matulevičiūtė, Austėja Paulauskaitė Vieta: Siesikai, Ukmergės rajonas Sąžinės našta (nuo 50:37 min) Autorės: Martyna Pikelytė, Marta Kraujelytė, Gabrielė Orševskytė Vieta: Kėdainiai Nuo 2023-ųjų Vilniaus universitete dėstomas tinklalaidžių kūrybos kursas skatina studentus atrasti autentišką balsą ir savitą prieigas prie jiems rūpimų temų. Kursą dėsto NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas kartu su savanorišku Lietuvos garso žurnalistų prisidėjimu. Iliustracijos autorė: Ula Rugevičiūtė Rugytė Epizodas NARA tinklalapyje: https://nara.lt/lt/articles-lt/matyti-lietuva-platesne Šis epizodas yra „Perspectives“ iniciatyvos dalis. Iš dalies finansuojama Europos Sąjungos, „Perspectives“ iniciatyva buria žurnalistus iš Čekijos, Vokietijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos, Estijos, Lietuvos ir Ukrainos.

Vaivos Grainytės pjesė „Dvidešimt keturi“. Garso režisierius ir kompozitorius Arturas Bumšteinas.Atliko Julia Karelina, Ieva Labanauskaitė, Augustina Gruzdytė, Jonė Miškinytė, Ugnė Makselytė, Diemantė Merkevičiūtė, Gabrielė Griciūtė, Elena Laurinavičiūtė, Monika Staugaitytė, Justina Mykolaitytė, Urtė Laukaitytė, Armanda Rudelytė, Austėja Masliukaitė, Gertrūda Breivytė, Alexandra Bondarev, Magdalena Kozlovskaja, Greta Grinevičiūtė, Agata Orlovska, Ieva Rižė, Kamilė Krasauskaitė, Aurelija Bulaukaitė, Liepa Sofija Vareikaitė, Vaiva Grainytė, Agnė Semenovičiūtė, Elmyra Ragimova, Vilniaus kultūros centro LRT vaikų choras, Gailė Griciūtė (fisharmonija) Algirdas Biveinis (vargonai), Kristupas Gikas (fleita), Diemantė Merkevičiūtė (smuikas), Ignas Juzokas (ritmo mašina) bei šiuolaikinės muzikos ansamblis „Synaesthesis“.Projektą įgyvendina LRT KLASIKA ir Teatro informacijos centras, finansuoja Kultūros taryba. Dovilės Bagdonaitės iliustracija.

Scenarijaus autorė Teklė Kavtaradzė. Režisierius Vytautas Rašimas. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina aktoriai Valerijus Jevsejevas, Lukas Malinauskas, Agnė Sunklodaitė ir Vytautas Rašimas. Epizoduose vaidina teatro studijos „Elementorius“ studentai.2019 m.

Radijo spektaklis „Florentietiškos naktys“, pagal to paties pavadinimo Marinos Cvetajevos laiškų ciklą. Vertė Sigitas Parulskis, redagavo Pranas Morkus. Garso režisierė Indrė Stakvilė-Ehrhardt. Vaidina aktoriai Nijolė Gelžinytė ir Mindaugas Rastenis. Spektaklis įrašytas 2001 metais.

Radijo spektaklis „Florentietiškos naktys“, pagal to paties pavadinimo Marinos Cvetajevos laiškų ciklą. Vertė Sigitas Parulskis, redagavo Pranas Morkus. Garso režisierė Indrė Stakvilė-Ehrhardt. Vaidina aktoriai Nijolė Gelžinytė ir Mindaugas Rastenis. Spektaklis įrašytas 2001 metais.

Justino Vinciūno režisuotas radijo spektaklis „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“ pagal to paties pavadinimo Rolando Maskoliūno knygą. Garso režisierė Sonata Barčytė-Jadevičienė. Vaidina aktoriai Robertas Petraitis, Matas Sigliukas ir Alvydė Pikturnaitė.

Justas Tertelis. „CV, arba kas aš esu?“ Režisierius Jonas Tertelis. Vaidina V. Šumilovaitė, J. Šarkus, V. Žitkus, G. Kiela, E. Bareikis, J. Marčėnas, V. Čekanauskas, A. Vilutytė, J. Tertelis, B. Vasauskaitė. Garso režisieriai S. Jadevičienė, V. Leistrumas. 2016 m.

Oscar Wilde. „Žvejys ir jo siela“. Režisierius Rimas Driežis. Garso režisierė Sonata Jadevičienė. Vaidina: Elvyra Žebertavičiūtė, Butvidas, Elvyra Piškinaitė, Rimgaudas Karvelis, Dalius Butkus,Vilius Kirklionis, Sigita Mikalauskaitė, Deivis Sarapinas. 2012 m.

Petras Palilionis. „Meilės ieškotojai“. Rež. Juozas Javaitis. Garso rež. Sonata Jadevičienė. Vaidina Nelė Savičenko ir Giedrius Arbačiauskas. 2017 m.

The Key of Truth is a fascinating book, written by a sect of Armenian Unitarian Christians in the 1700s. Originally under Muslim rule, this group of Christians migrated to Russian-controlled Armenia in the nineteenth century. Sadly, they faced investigation, persecution, fines, and probably exile at the hands of the Armenian Church authorities. Although lost to history, this group of twenty-five families lives on in their intriguing and bold surviving text--the Key of Truth. Translated into English by Frederick Cornwallis Conybeare, this book testifies to a biblical unitarian community trying to survive in a hostile environment. Here's the original paper (available to read online or to download as a pdf) that accompanied this presentation. It delves into the proposal that the Key of Truth was actually a medieval Paulician document. I conclude that the arguments of Conybeare (19th c.) and Garsoïan (20th c.) fail to stand up to scrutiny, especially in light of the work of Hamilton (20th c.) and Ohanjanyan (21st c.). Listen to this episode on Spotify or Apple Podcasts https://www.youtube.com/watch?v=y4hQa-3g_YE —— Links —— Read the Key of Truth for yourself (Conybeare translation) See my original paper (available to read online or to download as a pdf)  More Restitutio resources on Christian history Support Restitutio by donating here Join our Restitutio Facebook Group and follow Sean Finnegan on Twitter @RestitutioSF Leave a voice message via SpeakPipe with questions or comments and we may play them out on the air Intro music: Good Vibes by MBB Attribution-ShareAlike 3.0 Unported (CC BY-SA 3.0) Free Download / Stream: Music promoted by Audio Library. Who is Sean Finnegan?  Read his bio here