Podcasts about kernav

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienos.Viena jauniausių galerijų Kaune „Muitinė“ siekia padėti dailės akademijos studentams, absolventams ir dėstytojams prisistatyti visuomenei.Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcija pristato naują leidinį vaikams – edukacinę knygelę, skirtą kūrybiškai pažinčiai su viduramžių Kernavės apranga, amatais ir gyvensena.„Stasys Museum“ Panevėžyje jau veikia metus. Kokio populiarumo per metus sulaukė muziejus ir kaip jo veiklą vertina pats Stasys Eidrigevičius?JAV kuriantis lietuvis dailininkas Kęstutis Zapkus Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui padovanojo savo paveikslą „Turangalilos kvartetas“.Šią savaitę Gargždai pradeda švęsti savo 772 gimtadienį. Vienas svarbiausių jo akcentų – atnaujinto Gargždų kultūros centro atidarymas.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Kiek Lietuvos istorijos tyrinėtojai yra identifikavę istorinių sostinių? Ar galima sakyti, jog istorikų bei archeologų tarpe yra aiškus matymas ir sutarimas, kas ir kokiais kriterijais remiantis yra vadinama „istorine sostine“?Kuri iš jau identifikuotų keturių istorinių sostinių (Kernavė, Trakai, Vilnius, Kaunas) nusipelno seniausios istorinės sostinės vardo?Ar egzistuoja bent menkiausia teorinė galimybė, kad šalia jau egzistuojančių istorinių sostinių gali atsirasti naujų pretendentų į šį statusą? Kokiomis aplinkybėmis tai gali nutikti?Kernavėje detalūs archeologiniai tyrimai nepertraukiamai vykdomi nuo 1979-ųjų. Kaip ir kam gimė idėja imtis šios vietovės tyrimų? Kas buvo šių tyrimų iniciatorius ir svarbiausias ilgametis vykdytojas? Kodėl Kernavė vadinama lietuviškąja Troja?Kokie yra patys svarbiausi sėkmingi žingsniai XX a. II pusėje – XXI a. pr. atlikti senųjų Trakų, Trakų miesto ir pilių tyrinėjimo bei šių vietas paverčiant svarbiomis muziejininkų veiklos bei visuomenės atminties vietomis?Kaip Kernavei pavyko gauti UNESCO Pasaulio paveldo vertybės statusą? Kokiems žmonėms šiuo atveju už jų darbą teikiant paraišką turėtume visų pirma padėkoti?Istorinė sostinė – vietos tapatumo dalis, kuri turėtų būti perduodama iš kartos į kartą.Ar tokio tapatumo užuomazgas galima įžvelgti Kernavėje ir Trakuose gyvenančių žmonių suformuotose bendruomenėse?Kaip šį vietos tapatumą galima būtų brandinti?Pokalbis su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos direktoriumi doc. dr. Ramojumi Kraujeliu, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus Restauravimo, tyrimų ir skaitmeninimo skyriaus vedėju, archeologu doc. dr. Gintautu Vėliumi, Trakų istorijos muziejaus direktore Alvyga Zmejevskiene, Trakų istorinio nacionalinio parko direktoriumi Dariumi Kvedaravičiumi.Ved. Aurimas Švedas(J. Stasiūno/Kernavės muziejaus nuotr.)

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros temomis.Kaip gimsta šiuolaikinis jaunimo žargonas?Provanso Didžiojo teatro fojė atidaroma paroda „Crescendo-Lituanie“.Kernavėje šiandien vyksta pirmasis Istorinių sostinių forumas.Kultūros ministras Simonas Kairys atmetė dabartinio Valstybinės kalbos inspekcijos vadovo Audriaus Valotkos kandidatūrą vadovauti įstaigai dar vienai penkerių metų kadencijai.Trakų rajone vėl įsikūrė „Grybų parkas“. Kuo jis ypatingas šiemet?Kaip regionams sekasi komunikuoti ir reklamuoti kultūros renginius? Su kokiais iššūkiais susiduriama?Utenos kamerinis teatras šiandien pristato premjerą „Vėl kvepia obuoliais“, o prieš premjerinį spektaklį teatro kieme vyks bendro paveikslo tapymo seansas.Ved. Marius Eidukonis

Šią savaitę minėsime Baltijos kelio 35-metį. Rugpj82io 20 d. Estijoje, Taline prasideda šiai sukakčiai paminėti skirta iniciatyva – senovinės technikos žygis. Iš Telšių rajono, Vygantiškių kaimo į šią išvyką leidosi ir senovinių automobilių klubo „Klasika“ vadovas Albinas Montsavičius.Kernavės prieigose savą ūkį, tiksliau ELNIŲ SPA puoselėja Rima Janužytė su šeima. Jie čia ne tik leidžia paglostyti, pamaitinti gyvunus, bet ir veda eudkacijas.Vėlyvą naktį pakėlę akis į dangų galite išvysti raibuliuojančią šiaurės pašvaistę. Kaip ją užfiksuoti atvirauja Tadas Janušonis, mėgėjas fotografas, dangaus stebėjimo entuziastas, o kaip susidaro - paskoja dr. Vidas Dobrovolskas, Vilniaus universiteto astrofizikas.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio Kultūros naujienos.Ką žmogui dovanoja miško terapija?Kaip skirtingose visuomenėse užsitarnauti pagarbą?Liepos 7 dieną paminėtas Kernavės archeologinės vietovės buvimo UNESCO Pasaulio vertybių sąraše 20-metis.Kauno rajono muziejuje Raudondvario pilyje atidaryta jau trečioji šiemet paroda iš Samuelio Taco litvakų meno kolekcijos.Prancūzijoje baigėsi Parlamento rinkimaiDomanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Pokalbis su Kaišiadorių vyskupijos general-vikaru Rolandu Bičkausku

Kaišiadorių rajono ūkininkas Eugenijus Cikanavičius, pernai deklaravęs ekoschemas, iki šiol nežino ar gaus 40 000 eurų išmokų. Administravimo sistema rodo, kad jis gali sulaukti sankcijų, bet nepaaiškina kodėl. Beveik metus pralaukęs gamybinei veiklai numatytos paramos, ūkininkas galvoja apie galvijų bandos mažinimą. Kaip padėti komentuoja NMA ?Žemės ūkyje sparčiai populiarėjant modernioms technologijoms, kai jau pasitelkiamas dirbtinis intelektas, dronai, traktoriai – robotai, išmanieji tręštuvai, mokslininkai atkreipia dėmesį į dirvožemio būklę. VDU ŽŪA agronomijos fakulteto dėstytojas, docentas Vytautas Liakas vis tiktai akcentuoja agronomo intuicijos svarbą ir rūpestį dirvožemiui išsaugoti. Verta daugiau žinoti apie krašto istoriją. Jurbarko rajono gyventojas Arvydas Sviderskis- didelis krašto istorijos ir Baltų mitologijos žinovas. Jis įdomiai pasakoja apie skydą nuo kryžiuočių Pieštvės pilį, Palemono kalną, Lazduonos piliakalnį ir įsitikinęs, kad Seredžius, o ne Kernavė buvo pirmoji Lietuvos sostinė.Ved. Arvydas Urba

Artimi tolimi Elektrėnai – tarp Vilniaus ir Kauno, Kernavės ir Trakų.Kiek ir kaip jauni žmonės prisideda prie Elektrėnų miesto kūrimo? Kokios vyksta tapatybės paieškos?Rokas Gulbinas, Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius, sako, kad pastaruoju metu vyksta Elektrėnų kraštiečio paieškos. Miestas jaunas, bet vietovė sena, mena akmens amžių.Abromiškėse atidarytas Elektrėnų krašto muziejus. Muziejininkas Tomas Petrauskas.Remigijus Suslavičius, Elektrėnų kultūros centro vadovas, įsitikinęs, kad Elektrėnai yra kūrybiniame kelyje. Jauni žmonės myli ir kuria miestą. Elektrėnų jaunimo centro darbuotojai ir lankytojai: Kristina Pluščiauskienė, Reda Pūkienė, Paulius Šalna, Edvinas Baradulinas.Elektrėnų turizmo informacijos centro kultūrinės veiklos vadybininkė Liveta Kazlauskaitė kviečia apsilankyti Elektrėnuose.Elektrėnų profesinio mokymo centras rengia jaunuosius specialistus. Mintimis dalijasi direktorė Lina Triponienė ir kosmetologė Erika Migonienė.Prisiminimais dalijasi Eugenija Purienė, prisidėjusi prie Elektrėnų miesto statybos ir plėtros.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Gyvūnų terapija – plačiai žinomas būdas atsipalaiduoti, dažnai taikoma kaip pagalbinis gydymo metodas – pakankamai nauja sritis ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Ne vienas turbūt esame girdėję apie šunų ar delfinų terapiją, tačiau elnių terapija dar tikrai nėra labai plačiai žinoma. Tokią terapiją gali išbandyti visi, apsilankę netoli Kernavės.Laidoje svečiuojasi viena šio išskirtinio terapinio elnių ūkio „Elnių SPA“ įkūrėjų Rima Janužytė. Kita pašnekovė – Ineta Grytė, 3 vaikų mama, apie savo šeimą sakanti „mes tokie Vilniaus kaimiečiai“. Šias abi moteris vienija meilė gamtai ir gyvūnams, o jos susipažino, kai Ineta, kartu su savo vaikais atrado „Elnių SPA“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie maistą ir klimato kaitą - ar visi turėsime tapti veganais? Pokalbis su nevyriausybinės organizacijos „Gyvi gali“, siekiančios visuotinių mitybos pokyčių augalinės mitybos link, vadove Meda Šermukšne.Kernavėje rastas 13–14 a. piniginiams atsiskaitymams naudotų lietuviškų ilgųjų lobis. Pokalbis su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos archeologe, VU doktorante Dovile Baltramiejūnaite apie šį ir kitus lietuviškus piniginius lobius.Kokios Žolinės tradicijos? Apie jas pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto docentas, etnologas dr. Arūnas Vaicekauskas.Apie ką nomenklatūros skundai? Už ką Maskvai buvo skundžiami aukščiausi sovietų Lietuvos vadovai? Pokalbis su istoriku Sauliumi Grybkausku apie jo knygą „Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgaKiek paramos surinkta per savaitgalį Žagarės kultūros centro organizuotus koncertus, kurių metu buvo galima finansiškai prisidėti prie audros padarinių šalinimo?Koks Miko Suraučiaus požiūris į muziką ir kūrybinį kelią?Panevėžio kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“ prasideda jaunimo stovykla „Nematoma“.Kaip kultūrinė įvairovė gali padėti formuoti šiuolaikinio meno lauką?Kaip dabar mums vertinti 90-aisiais pastatytus individualius namus, bažnyčias, parduotuves, degalines ir kitus visuomeninius pastatus?Tyrinėjant Kernavės dvaro liekanas, rastas XIII-XIV amžaus lobis. Kuo jis ypatingas?Šiandien 12 valandą Čiurlionio dailės muziejuje prasidės net 24 valandas truksiantis sutartinių ratas „Suburtynės“.Ved. Marius Eidukonis

Moterų teisių gynėjos sako, kad Lietuva nepakankamai stengiasi atstovauti moterims tarptautinėse bylose dėl vaikų globos. Kauno policija ieško dingusios Ingos Salos ir jos dukros. Teismas yra priėmęs sprendimą, kad mergaitė turi gyventi su savo tėvu Italijoje, kaip ir jos brolis. Kaip sprendžiamos tarptautinės vaikų globos bylos?Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas po susitikimo su Prezidentu ir kariuomenės vadu sakė, kad situacija pasienyje įtempta, bet stabili. Dėl „Wagner“ grėsmės Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnyba ketina stiprinti pajėgumus pasienyje su Baltarusija.Vyriausybei birželį laikinai uždraudus per Lietuvą ir iš jos vežti dvigubos paskirties prekes, kurios gali patekti į Rusiją ir Baltarusiją bei būti naudojamos karui prieš Ukrainą, nuo liepos jų eksportas iš Lietuvos, palyginti su geguže, muitinės teigimu sumažėjo 40 procentų.Lietuvoje siautusi audra pridarė daug nuostolių, ypač nukentėjo Joniškio rajonas, čia paskelbta ekstremali situacija. Kernavėje ir jos apylinkėse praūžusi audra aplaužė dešimtis medžių, kruša kiurdė gyventojų stogus, niokojo daržus. Dužo bažnyčios ir seniūnijos langai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rubrika „Keturi milijonai“. Jau penkerius metus Norvegijoje organizuojami „Atvirų skaitymų susitikimai“, kur puoselėjama literatūrinės lietuvių kalba, randami bendraminčiai, diskutuojama įvairiausiomis temomis. Kaip pastebi dalyviai, skaitomi tekstai suartina, leidžia paatvirauti, išsipasakoti apie savo patirtis.Kernavėje prasideda keturias dienas truksiantis archeologijos festivalis, kuris lankytojus nukels į viduramžius. Pokalbis su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovu Ramojumi Kraujaliu.Naujausia apklausa rodo, kad darbuotojai vis dažniau nori suderinti darbą ir šeimą, nenaudoti šeimai skirto laiko darbiniams skambučiams, turėti lankstesnį darbo grafiką, jog galėtų pasirūpinti senstančiais tėvais ar nuvežti vaikus į mokyklą. Į besikeičiančius darbuotojų poreikius reaguoja ir verslo organizacijos, kurios ieško būdų, kaip padėti darbuotojams suderinti darbą ir šeimą. Tačiau dalis ekspertų pastebi, kad tai daroma vangiai, dažniausiai apsiribojama lanksčiu darbo grafiku ar kitomis formaliomis procedūromis. Pokalbis su VDU Psichologijos katedros doktorantu, organizaciniu psichologu Tadu Vadvilavičiumi.Įvairiais skaičiavimais – 17 per minutę, 1000 – per valandą bei 25 000 – per dieną – toks komunistų 1932–1933 m. sąmoningai sukelto Holodomoro ukrainiečių aukų skaičius, pagrindžiamas istoriniais duomenimis. Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje Okupacijų ir laisvės kovų muziejus sostinės svečiams ir gyventojams atidaro lauko stendų parodą „Badas kaip ginklas: 1932–1933, 2022”. Pokalbis su istoriku, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktoriumi Remigijumi Černiumi.Ved. Darius Matas

Ženkliai kritusios pieno supirkimo kainos ūkininkus paskatino burtis protesto akcijai. Pirmadienį protesto akcijos „Kas didesnis skrudžas: prekybininkas ar perdirbėjas?“ metu pieno gamintojai buriavosi prie didžiųjų prekybos centrų tikėdamiesi dialogo su administracija bei praeiviams dalindami pieną nemokamai: parduoti, atiduoti ar išpilti – uždarbio vertė panaši. Reaguodamas į situaciją žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas teigia, kad problema dėl pieno supirkimo kainų bus sprendžiama keičiant teisės aktus bei kitomis reguliavimo ir pagalbos priemonėmis.Šiais metais, sausio mėnesį, jau nustatyti net 55 šernai, užsikrėtę afrikiniu kiaulių maru 17-oje Lietuvos rajonų. Praėjusiais metais 16 kartų užkratas pateko ir į kiaulių ūkius, tad teko nugaišinti daugiau nei 2 tūkstančius kiaulių. Pirmas užsikrėtimo atvejis Lietuvoje fiksuotas 2014 metais. Per tą laiką nugaišinta 78 tūkstančiai kiaulių. Kiaulininkystės sektorius ir valstybė patiria didžiulius ekonominius nuostolius.Elniai - grakštūs, stiprūs, protingi gyvūnai. Būtent juos medžiodami į Kernavės apylinkes atklydo pirmieji gyventojai. Širvintų rajone Rima Janužytė su šeima įkūrė edukacijų erdvę „Elnių SPA“. Per daugiau nei tris metus nemažai pati apie tauriuosius elnius sužinojusi, dabar ji veda edukacijas: pasakoja apie šių gyvūnų metų ciklą, įpročius, taisykles bandoje.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

„Pradėkime nuo savęs“, – visiems linki Kristaus Karaliaus merginų diakonių kongregacijos vienuolė sesuo Irena.Kernavės ir Musninkų parapijų klebono kun. Mariaus Talučio atvirumas, empatija ir humoras – raktas į parapijiečių širdis ir ne tik... Belaukiant Šv. Kūčių vakaro, pokalbis su dvasininku ir vienuole neprailgs.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Bendrovė „Ignitis"praneša susidurianti su didžiausia kibernetine ataka per dešimtmetį. Stiprios DDoS atakos sutrikdė grupės svetainių darbą ir elektroninių paslaugų prieinamumą.Ukraina išgyvena 136-ąją karo dieną. Komentuoja LRT radijo bendradarbis Alvydas Medalinskas.Pagal kokius kriterijus nustatoma juodosios dėmės valstybinės reikšmės keliuose, pasakoja Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus vadovas Evaldas Morkūnas.Į Kernavę grįžo tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos”. Pokalbis su Eksperimentinės archeologijos klubo „Pajauta“ prezidente Daiva Luchtaniene.Kultūros šoferiai kviečia pažinti šių metų Europos kultūros sostinę Kauną.Ved. Madona Lučkaitė

Vasaros popietės viešnia - komunikacijos specialistė Rūta Diržanauskaitė. Nuo komunikacijos bei tvarumo iki judesio, kaip viską suspėti?Laidoje sužinosime apie “Keliauk Lietuvoje” kampaniją “Atrask tai, kas sava”, apsilankysime Kernavėje, meno galerijoje „Bardo“ bei klausysimės naujausios atlikėjo Gebrasy dainos.Ved. Gabrielė Martirosian ir Darius Užkuraitis

Toliau tęsiame pažintį su LRT kolegomis. Šį kartą kalbamės su televizijos laidos „Labas rytas, Lietuva” prodiusere, žinių vedėja Juste Tamošaitiene.Šią savaitę sukanka trisdešimt metų, kai Lietuva įstojo į Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją UNESCO. Taip atsirado galimybė į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą siūlyti įrašyti išskirtinę visuotinę vertę turinčius Lietuvos kultūros ir gamtos paveldo objektus. Į pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas Vilniaus istorinis centras, Kuršių Nerija, Struvės geodezinis lankas, išskirtiniu kultūriniu kraštovaizdžiu pripažinta Kernavės archeologinė vietovė. Kaip Lietuva stojo į UNESCO, kaip atrodė tie trisdešimt metų? Pokalbis su tuomečiu UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotoju Henriku Juškevičiumi.Parašyti autobiografinį romaną Viktorija Prėskienytė-Diawara svajojo dar 2015 metais, po daugiau nei trijų dešimtmečių Malyje grįžusi gyventi į, kaip ji pati sako, savo vaikystės ir jaunystės svajonių šalį, Lietuvą. V. Prėskienytė-Diawara šį kartą imasi ne kieno nors kito, bet savo gyvenimo istorijos, kuri sutilpo į dvylika įspūdingų pasakojimų.Dar viena laidos pašnekovė - sesuo Viktorija Voidogaitė, kuri yra edukologė, katalikiško vaikų darželio „Mažutėliams“ bendrasteigėja ir vadovė. Šiuo metu Viktorija tai pat savanoriškai Rukloje moko vaikus, studijuoja doktorantūroje ir neseniai išleido knygą.Laidą veda: Rūta Kupetytė10–12. Ved. Rūta Kupetytė

Pažintis su LRT RADIJO laidos „Gimtoji žemė“ vedėja Rūta Katkevičiene - apie Lietuvos ūkininkus ir muzikinę kūrybą.Ką naujo apie pirmuosius Lietuvos valstybės šimtmečius ir visuomenę gali papasakoti Kernavės piliakalniai? Apie naujausius Aukuro kalno tyrimus – mokslininkų grupei vadovaujantis archeologas, Vilniaus universiteto docentas dr. Gintautas Vėlius.Patarimais apie paauglių atostogas ir kiek jas turi reguliuoti tėvai - laidoje dalijasi psichologė Romalda Stasionienė.Apie Vilniaus Saulėtekio bendrabučius sklinda įvairios legendos, viena jų – kad Arūnas Valinskas ten buvo atsivedęs arklį. Ne tik apie tai, bet ir apie kitas studentiško gyvenimo įdomybes - Gabijos Strumylaitytės pasakojime.Ved. Giedrė Trapikaitė

„Aktorius yra keistuolis dėl to, kad jis visą gyvenimą žaidžia“, – sako „Keistuolių teatro“ aktorius, režisierius Dalius Skamarakas. Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga kalbamės su juo apie vaidmenis scenoje ir gyvenime ir aiškinamės, ar kūryba vaikams skiriasi nuo kūrybos suaugusiesiems.Kelionių skiltyje šiandien keliamės į Kernavę ir lankomės brito StevenoVincento Mitchello kartu su žmona Jolanta įkurtoje „Bardo“ galerijoje.Rubrika „Meno dozė“ kviečia išgirsti žaismingąjį styginių kvartetą IPA („Išprigimties artistai“) – kamerinės muzikos kolektyvas kviečia džiaugtis muzika ir pajusti ją visa širdimi.Ved. Gerūta Griniūtė ir Darius Užkuraitis

„Tik dvi vietos Lietuvoje – mūsų valstybės susidarymo centras Kernavė ir Sudargas, viena iš stipriausių kadaise įvardijamų Žemaitijos tvirtovių, turi po penkis išlikusius piliakalnius – savo istorijos praeities liudytojus“, – rašo knygos –Sudargo istorijos atspindžiai autorė Alberta Natalija Dragūnaitienė.Verslininkas Arūnas Tarnauskas sako, kad saugoti reikia ne tik gamtos paminklus, bet ir žmones. Paminklai lieka, o žmonės, sukaupę didžiulį žinių lobyną, negrįžtamai iškeliauja.Dailininkų muziejai visame pasaulyje traukia lankytojus, trokštančius pamatyti erdves, kuriose gimė meno kūriniai, gyveno menininkai. Jurbarko dvaro parke taip pat yra vieta, kurioje autentiškumas išlikęs iki šių dienų. Vinco Grybo memorialinis muziejus ir vėl laukia lankytojų. Anot skulptoriaus anūkės Rasos Grybaitės, populiarėja edukacijos, nes žmonės savo rankomis nori kažką sukurti, pajausti, kaip gimsta meno kūriniai. Kartu su Rasa edukacijas veda muziejininkė Gabija Viduolytė.Panemunių regioninio parko direktorius Mindaugas Janušonis kviečia užsukti į Lankytojų centrą ir primena: „Pažintiniai takai įrengti ne jiems lankyti, o pažinti juos supančias vertybes“.Nemunas praturtėjo pramogomis. Plaukimas moderniu laivu „Bisena“, amfibijomis. Gera proga pasikalbėti su šeimos verslo galva kapitonu Antanu Grumuldžiu ir jo šeimos nariais bei pagalbininkais. Mintimis apie verslo, kultūros, paslaugų klasterį „Panemunių turai“ mintimis dalijasi Kristina Vančienė, Gediminas Naujokas, Nerijus Blažys.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Naujausio kultūros savaitraščio „7 meno dienos“ numerio apžvalga.Kauno IX forto memorialiniame komplekse lankytojams pristatoma lauko paroda „Istorijos lūžiai. Vietos atspindžiai“. Interaktyvi parodos ekspozicija kviečia ne tik pamatyti, bet ir įsijausti į painią XX a. politinių lūžių atmosferą.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Pokalbis su Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, profesoriumi Robertu Šerveniku, tapusiu Kauno valstybinio choro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu.Seimo kultūros komitete gimė idėja Kernavei, Trakams, Kaunui ir Vilniui suteikti istorinių sostinių statusą. Vienas pagrindinių šios idėjos tikslų – siekis pritraukti didesnę valstybės finansinę paramą mažosioms šalies istorinėms sostinėms. Kokias bendradarbiavimo ir kultūros paveldo objektų įveiklinimo galimybes, kartu – rizikas mato visi keturi miestai?Po kelių mėnesių pertraukos lankytojams atsiveria Nacionalinė dailės galerija (NDG), kviesdama į dvi parodas, skirtas Lietuvos ir JAV menininkei vizionierei Aleksandrai Kasubai. Apie pirmą kartą NDG pristatomą menininkės palikimą, apimantį septynis jos kūrybos dešimtmečius, šios menininkės išskirtinumą pokalbis su dr. Elona Lubyte ir menininke Emilija Škarnulyte.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Britų menininkas Steven Vincent Mitchell gyvena Kernavėje. Su žmona Jolanta įkūrė „Bardo“ meno galeriją. Nežemišką potyrį tarp mirties ir atgimimo galima pajusti perėjus labirinto-instaliacijos septynis energetinius taškus. Galerijoje vyksta parodos, edukacijos, eksponuojami skirtingų menininkų kūriniai.Kernavė – Lietuvos Troja, unikalus Kernavės archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą įrašytas 2004 m. Kernavės istoriją prisimena VU profesorius archeologas Aleksiejus Luchtanas.Kernavėje, muziejuje po atviru dangumi, skulptūros studijoje-galerijoje „Šulinys“ susirinkę kultūros ir meno atstovai dalijasi svajone – tapti meno meka ir patraukliais turizmui.Pokalbyje dalyvauja folkloro ansamblio „Medgrinda“ vadove Kristina Stankevičiene, Kernavės kultūros namų meno direktoriumi ir Kernavės jaunimo ir vaikų liaudies muzikos kapelos „Kerniukai“ vadovas Povilas Velikis, folklorinio ansamblio „Medgrinda“ dalyvės Sigita Lučunienė, Alina Jastremskienė, Jurgita Marcinauskienė ir Loreta Orakauskiene, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Kultūrinių renginių ir švietimo programų organizatore bei skulptorius Henrikas Orakauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kaip žmonės laikosi ribojimų be būtinybės keliauti po Lietuvą? Policijos atstovų komentarai.Absoliuti dauguma kalėdaičių į Lietuvą atkeliauja iš Lenkijos, o mūsų šalyje juos kepa vos vienas kitas. Pokalbis su vienu tokių kepėjų – Šiaulių profesinio rengimo centro profesijos mokytoju Mindaugu Bartkumi.Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo kalėdinis sveikinimas radijo klausytojams ir Kernavės bei Musninkų klebono Mariaus Talučio mintys.Kaip šias neįprastas Kalėdas pasitinka įvairių globos namų gyventojai, darbuotojai bei mūsų jūrininkai?Ved. Edvardas Kubilius

Kernavėje, muziejuje po atviru dangumi, skulptūros studijoje-galerijoje „Šulinys“ susirinkę kultūros ir meno atstovai pasidalijo savo svajone – tapti meno meka ir turizmui patrauklia vietove.Skulptorius Henrikas Orakauskas pristato skulptūros studiją-galeriją „Šulinys“ ir dalyvauja diskusijoje su folkloro ansamblio „Medgrinda“ vadove Kristina Stankevičiene, Kernavės kultūros namų meno direktoriumi ir Kernavės jaunimo ir vaikų liaudies muzikos kapelos „Kerniukai“ vadovu Povilu Velikiu, folklorinio ansamblio „Medgrinda“ dalyvėmis Sigita Lučuniene, Alina Jastremskiene, Jurgita Marcinauskiene ir Loreta Orakauskiene, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Kultūrinių renginių ir švietimo programų organizatore.Po 16-os metų iš Londono grįžo tautodailininkas, tapytojas Raimondas Šalaševičius. Negalėdamas atsidžiaugti pasikeitusia Lietuva, nusipirko sodybą Bagaslaviškyje ir pradėjo rengti parodas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvoje per praėjusią parą užfiksuota 111 naujų koronaviruso atvejų.Didžiuosiuose miestuose greitaisiais testais mokytojai tiriasi nenoriai.Suomijos Helsinkio oro uoste dirba šunys, kurie koronavirusą užuodžia greičiau nei atliekami testai.Šiandien minima Europos kalbų diena. Kokias kalbas reikia mokėti ieškantiems darbo?Alytuje šią savaitę pastatytas paminklas Dainavos apygardos partizanams.Kernavėje pirties mylėtojai kartu su eksperimentinės archeologijos entuziastais kūrena atkurtą XIV amžiaus pirtį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Žygis su archeologu prof. Aleksiejumi Luchtanu palei dešinįjį Neries krantą.Vilniaus ir Kernavės apylinkių istorijos siejamos su Lietuvos valstybės gimimu. Prie upių, šaltinių kūrėsi pirmosios gyvenvietės. Gyventojai šalia esančias kalvas lengvai įtvirtino ir pavertė piliakalniais. XIX a. žinomas Lietuvos istorikas, archeologas, etnografas ir kolekcininkas Konstantinas Tiškevičius įvykdė unikalią kelionę – mokslinę ekspediciją laivu Neries upe nuo ištakų lyg santakos su Nemunu. Nors trumpą atkarpą nuo Vilniaus link Kernavės su prof. A. Luchtanu pamėgsime įveikti. Ved. Jolanta Jurkūnienė. 

Kernavė – Lietuvos Troja, unikalus Kernavės archeologijos ir istorijos vertybių kompleksas, 2004 m. įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą.Laidoje apie Kernavę pasakoja Vilniaus universiteto profesorius archeologas Aleksejus Luchtanas, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijosArcheologijos ir istorijos muziejaus vedėjas Valdas Lučunas ir Ryšių su visuomene ir švietimo programų skyriaus vedėjas Jonas Vitkūnas.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

durée : 00:03:14 - Bon à savoir FB Breizh Izel

durée : 00:02:54 - Bon à savoir FB Breizh Izel

durée : 00:03:22 - Bon à savoir FB Breizh Izel

durée : 00:03:36 - Bon à savoir FB Breizh Izel

Ar žinojote, kad iki šiol Kernavėje archeologai ištyrė tik apie vieną procentą teritorijos? Kokią gausybę paslapčių atskleidžia vien tik tas vienas procentas? Kuo ypatinga Kernavė ir koks gyvenimas joje virė? Apie tai pasakoja archeologai prof. Aleksas Luchtanas ir dr. Gintautas Vėlius. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Partijų ir politikų reitingai. Naujausios apklausos duomenimis, populiariausia partija gyventojai įvardija Tėvynės Sąjungą – krikščionis demokratus, antroje vietoje Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, trečioje – socialdemokratus. Sociologas Vladas Gaidys sako, kad valstiečių ir žaliųjų reitingas mažiausias nuo tada, kai vyko rinkimai. Situacija Sirijoje, komentaras. Prieš 40 metų Kernavėje pradėti archeologiniai tyrimai. Paroda skirta archeologinių tyrimų Kernavėje 40–ties metų jubiliejui paminėti.

Laidoje svečiuojasi chemikė, natūralios kosmetikos gamybos specialistė, sertifikuota aromaterapeutė Aistra Papaitė Kazlauskienė. Naują kūrinį pristatys kompozitorius Leonas Somovas. Su Rimvydu Olšausku keliausime po Kernavę. Vedėjai Gerūta Griniūtė ir Darius Užkuraitis.

Belaukiant ypatingosios, šviesiausios, skaisčiausios, vienintelės tokios metuose šventės – Rasos, Kupolės, Joninių išvakarių, kai aukščiausiai pakyla saulė ir trumpiausia naktis, klesti gamta, nušvinta ir žmogus, laida „Ryto rasa krito“ sumanyta tarsi pamoka, repeticija – tam, kad vasaros saulėgrįžą švęstume kuo prasmingiau. Čia prisimenamos žygeivių, romuviečių ir kitų savosios kultūros puoselėtojų daugiau nei prieš penkis dešimtmečius Kernavėje atgaivintos Rasos šventės tradicijos, kurias iki šiol praktikuoja folkloro ansambliai, bendruomenės, etninės kultūros entuziastai ir specialistai, aptariamos svarbiausios jas sudarančios apeigos, siūloma pasiklausyti vienam ar kitam šventės momentui derančių dainų.Vedėja – Vida Šatkauskienė.

Ūkio naujienos. Kokių naminių paukščių balsai pasitinka užsukusius pas Jūratės Adomavičienės kiemą Kernavėje? Ką apie šios vasaros braškių derlių kalba šių uogų augintojai? Kaip Jonines švęs Pagramančio bendruomenė? Ved. Nijolė Baronienė.

„Radijo popietė“ kviečia į Kernavę.Kernavė – vienas iš valstybingumo simbolių, pagoniškosios Lietuvos sostinė. Ji garsi penkių piliakalnių kompleksu. Pasak mokslininkų, tai vietovė, kuri yra labai svarbi visos baltų istorijos pažinimui. Pokalbis su Jonu Vitkūnu, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus atstovu.Dėl sausringo periodo birželio pabaigoje buvo draudžiama lankytis Alytaus, Lazdijų, Trakų ir Prienų rajonų miškuose. Stichinė sausra apėmė keliolika savivaldybių.Liepos pradžioje palijus, padėtis keičiasi, bet sausros poveikis išliko. Kaip paveikti miškai? Ką turėtų žinoti visi vasarotojai ir grybautojai? Šiuos klausimus aptars Valstybinių miškų urėdijos miškininkystės skyriaus vadovas Darius Stonis.Laidos vedėjai Alvyda Bajarūnaitė ir Arvydas Urba.

„Radijo popietė“ kviečia į Kernavę.Kernavė – vienas iš valstybingumo simbolių, pagoniškosios Lietuvos sostinė. Ji garsi penkių piliakalnių kompleksu. Pasak mokslininkų, tai vietovė, kuri yra labai svarbi visos baltų istorijos pažinimui. Pokalbis su Jonu Vitkūnu, Kernavės archeologinės vietovės muziejaus atstovu.Dėl sausringo periodo birželio pabaigoje buvo draudžiama lankytis Alytaus, Lazdijų, Trakų ir Prienų rajonų miškuose. Stichinė sausra apėmė keliolika savivaldybių.Liepos pradžioje palijus, padėtis keičiasi, bet sausros poveikis išliko. Kaip paveikti miškai? Ką turėtų žinoti visi vasarotojai ir grybautojai? Šiuos klausimus aptars Valstybinių miškų urėdijos miškininkystės skyriaus vadovas Darius Stonis.Laidos vedėjai Alvyda Bajarūnaitė ir Arvydas Urba.

Orų prognozė. Spaudos apžvalga. Socialinių tinklų apžvalga.Kaune šiandien oficialiai atidengiama „Laisvės kario“, vadinamoji Vyčio skulptūra.Dainų šventėje – du Šokių dienos koncertai ir pučiamųjų orkestrų koncertas „Vario audra“. Savaitgalio orai.Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Raimonda Medeišienė).Gydymo įstaigų pertvarka.Netikros naujienos.Verslo naujienos: socialinė reklama.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė apie dainas (Vilniuje, Kernavėje ir Molėtuose įrašytos dainos).Krymo totorių padėtis.Liepos 6 d. Lietuvoje pradedamas rodyti naujas istorinis epas „Leitis“.Ved. Giedrė Čiužaitė ir Saulius Liauksminas.

Orų prognozė. Spaudos apžvalga. Socialinių tinklų apžvalga.Kaune šiandien oficialiai atidengiama „Laisvės kario“, vadinamoji Vyčio skulptūra.Dainų šventėje – du Šokių dienos koncertai ir pučiamųjų orkestrų koncertas „Vario audra“. Savaitgalio orai.Pasaulio futbolo čempionato apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Raimonda Medeišienė).Gydymo įstaigų pertvarka.Netikros naujienos.Verslo naujienos: socialinė reklama.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė apie dainas (Vilniuje, Kernavėje ir Molėtuose įrašytos dainos).Krymo totorių padėtis.Liepos 6 d. Lietuvoje pradedamas rodyti naujas istorinis epas „Leitis“.Ved. Giedrė Čiužaitė ir Saulius Liauksminas.

Spaudos puslapių apžvalga. Kalbos valandėlė. Ukrainos nepriklausomybės dienos minėjimas.Orų apžvalga. Gandrai ruošiasi kelionei. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Raimonda Medeišienė).Kišenpinigiai vaikams.Rubrika „Jūs paskambinote į LRT Radiją”.„Verslo laikas“ iš Slovėnijos.Pokalbis apie pelkes.Ukrainiečių filmas „Kaip mes tapome savanoriais“.Pasakojimas apie Kernavę.

Spaudos puslapių apžvalga.Kalbos valandėlė.Ispanijoje šiandien bus sprendžiama, kaip kovoti su terorizmu. Šiandien į Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą atvyksta pirmasis dujų krovinys iš JAV.Nuo šio pirmadienio mažėja vietinė rinkliava už įvažiavimą transporto priemone į Kuršių neriją.Savaitės komentaras (parengė Rima Urbonaitė). Kaip asbestinių stogų dangos keitimo programa įgyvendinama Raseinių rajone?Rubrika „Savaitės istorija“.Verslo naujienos iš Klaipėdos.Rubrika „Labas ryta, Europa“: Estija. Šiandien ketveriems metams nutyla Londono ir visos Jungtinės Karalystės simbolis – varpas Big Benas. Senoji Lietuvos sostinė Kernavė šiandien.

Šešių dalių istorinis BBC serialas pagal L. Tolstojaus romaną „Karas ir taika“ daugiausiai buvo filmuotas vaizdingose Lietuvos vietose. Jis tapo tikra sensacija Didžiojoje Britanijoje ir sukėlė didžiulį britų susidomėjimą istorine Lietuva.„Karo ir taikos“ sudaryti trys maršrutai skirti savarankiškai keliaujantiems turistams: pėsčiomis po Vilnių, dviračiais ir automobiliais po Lietuvą.Anot VTD direktorės Jurgitos Kazlauskienės: „ Lietuvoje pirmą kartą kinas panaudojamas turizmui skatinti. Tai yra perspektyvi turizmo niša, kurią išnaudoja daugelis pasaulio šalių.“Serialas „Karas ir taika“ buvo filmuotas Vilniuje, Merkinėje, Trakų Vokėje, Trakuose, Kernavėje ir Rumšiškėse. Kaip teigia serialo vykdančioji prodiuserė Lietuvoje Lineta Mišeikytė: „Kameros neapgausi, todėl filmų kūrėjai filmavimams ieško vietų geografiškai ir istoriškai artimiausių originalui. Lietuvoje Kuršių marios gali tapti Baikalo ežeru, Kintai – Uralo stepėmis, Trakų žvyro karjeras – Beringo sąsiauriu (jei pasninga), Rumšiškės Sibiru, Kernavės slėniai Alpėmis.Seriale „Karas ir taika“ atgyja XIX amžiaus pradžia, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos vakarinis pakraštys ir išgyveno Napoleono žygį į Maskvą, jo didžiosios armijos šlovę ir pražūtį.Nemažai buvo filmuota Vilniuje, pavyzdžiui, grafų Umiastovskių rūmuose. Po Vilnių vedžioja ir pasakoja gidė Lina Dusevičienė.

Šešių dalių istorinis BBC serialas pagal L. Tolstojaus romaną „Karas ir taika“ daugiausiai buvo filmuotas vaizdingose Lietuvos vietose. Jis tapo tikra sensacija Didžiojoje Britanijoje ir sukėlė didžiulį britų susidomėjimą istorine Lietuva.„Karo ir taikos“ sudaryti trys maršrutai skirti savarankiškai keliaujantiems turistams: pėsčiomis po Vilnių, dviračiais ir automobiliais po Lietuvą.Anot VTD direktorės Jurgitos Kazlauskienės: „ Lietuvoje pirmą kartą kinas panaudojamas turizmui skatinti. Tai yra perspektyvi turizmo niša, kurią išnaudoja daugelis pasaulio šalių.“Serialas „Karas ir taika“ buvo filmuotas Vilniuje, Merkinėje, Trakų Vokėje, Trakuose, Kernavėje ir Rumšiškėse. Kaip teigia serialo vykdančioji prodiuserė Lietuvoje Lineta Mišeikytė: „Kameros neapgausi, todėl filmų kūrėjai filmavimams ieško vietų geografiškai ir istoriškai artimiausių originalui. Lietuvoje Kuršių marios gali tapti Baikalo ežeru, Kintai – Uralo stepėmis, Trakų žvyro karjeras – Beringo sąsiauriu (jei pasninga), Rumšiškės Sibiru, Kernavės slėniai Alpėmis.Seriale „Karas ir taika“ atgyja XIX amžiaus pradžia, kai Lietuva buvo Rusijos imperijos vakarinis pakraštys ir išgyveno Napoleono žygį į Maskvą, jo didžiosios armijos šlovę ir pražūtį.Nemažai buvo filmuota Vilniuje, pavyzdžiui, grafų Umiastovskių rūmuose. Po Vilnių vedžioja ir pasakoja gidė Lina Dusevičienė.

Kernavė – pagoniškos Lietuvos sostinė, apipinta legendomis ir padavimais, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1279 m. eiliuotose Livonijos ir Hermano Vartbergės kronikose, kur aprašytas nesėkmingas kalavijuočių žygis į Lietuvą, į Kernavę, į kunigaikščio Traidenio žemę.Kernavėje po sąnašų sluoksniu nuo mūsų akių paslėptas paskutinės Europos pagoniškos valstybės kultūrinis palikimas. Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Šiandien dedama daug pastangų, kad archeologinės, istorinės vertybės būtų ne tik saugomos, bet ir populiarinamos. Tam kuriama viešoji turizmo infrastruktūra, muziejinė ekspozicija po atviru dangumi.Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus direktorius Saulius Vadiškis visada kviečia iš pradžių užsukti į muziejų ir tik po to keliauti į Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą.

Kernavė – pagoniškos Lietuvos sostinė, apipinta legendomis ir padavimais, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1279 m. eiliuotose Livonijos ir Hermano Vartbergės kronikose, kur aprašytas nesėkmingas kalavijuočių žygis į Lietuvą, į Kernavę, į kunigaikščio Traidenio žemę.Kernavėje po sąnašų sluoksniu nuo mūsų akių paslėptas paskutinės Europos pagoniškos valstybės kultūrinis palikimas. Valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Šiandien dedama daug pastangų, kad archeologinės, istorinės vertybės būtų ne tik saugomos, bet ir populiarinamos. Tam kuriama viešoji turizmo infrastruktūra, muziejinė ekspozicija po atviru dangumi.Kernavės archeologijos ir istorijos muziejaus direktorius Saulius Vadiškis visada kviečia iš pradžių užsukti į muziejų ir tik po to keliauti į Valstybinį Kernavės kultūrinį rezervatą.

„Mano mokykla už miško, bet dar šiapus Armonos upelio. Kitapus jau Dovydiškių kaimas... Eglės ir pušys – mano draugės. Mama neleidžia man parsivesti vaikų, sako, nėra ko su jais grūstis – namuose pilna darbų. Todėl draugauju su medžiais. Visiems jiems daviau vardus. Visos eglės Stasės, o pušys – Onutės. Draugauju tik su jomis. Su kitais medžiai – ne. Jie toliau nuo mano kelio, nutūpę Armonos ir Šventosios krantus...“, – prisimena Aldona Kvedarienė, parašiusi knygą apie Ukmergės miškus „Žaliasis Slėpinys“.Jeigu keliautume nuo Vilniaus, jo prieigų gilyn per Lietuvą, nuo senosios jos sostinės Kernavės, nuo Neries, Šventosios lig Lėno mus lydėtų Ukmergės miškų urėdijos auginami miškai. Jie – labai skirtingi.Laidoje pasivaikščioti po Ukmergės miškus, surasti lapės olą ar išgirsti mūsų kraštus paliekančių gervių kleketavimus kviečia knygos „Žaliasis slėpinys“ autorė Aldona Kvedarienė, Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis ir Deltuvos girininkijos girininkas Laimis Striukys.

„Mano mokykla už miško, bet dar šiapus Armonos upelio. Kitapus jau Dovydiškių kaimas... Eglės ir pušys – mano draugės. Mama neleidžia man parsivesti vaikų, sako, nėra ko su jais grūstis – namuose pilna darbų. Todėl draugauju su medžiais. Visiems jiems daviau vardus. Visos eglės Stasės, o pušys – Onutės. Draugauju tik su jomis. Su kitais medžiai – ne. Jie toliau nuo mano kelio, nutūpę Armonos ir Šventosios krantus...“, – prisimena Aldona Kvedarienė, parašiusi knygą apie Ukmergės miškus „Žaliasis Slėpinys“.Jeigu keliautume nuo Vilniaus, jo prieigų gilyn per Lietuvą, nuo senosios jos sostinės Kernavės, nuo Neries, Šventosios lig Lėno mus lydėtų Ukmergės miškų urėdijos auginami miškai. Jie – labai skirtingi.Laidoje pasivaikščioti po Ukmergės miškus, surasti lapės olą ar išgirsti mūsų kraštus paliekančių gervių kleketavimus kviečia knygos „Žaliasis slėpinys“ autorė Aldona Kvedarienė, Ukmergės miškų urėdas Vigantas Kraujalis ir Deltuvos girininkijos girininkas Laimis Striukys.

Kviesime jus į viduramžių sostinę Kernavę. Pasak šią vietovę nuo 1979 m. tyrinėjančio archeologo dr. Aleksejaus Luchtano, Kernavė nenoriai atskleidė savo paslaptis. Vis dėlto tyrimai rodo, kad čia žmonių gyventa jau 10 tūkstančių metų. Neabejotinai svarbiausi Lietuvos istorijai yra viduramžių – XIII–XIV a. – Kernavės tyrinėjimai, kai čia klestėjo miestas. Tačiau kai kurių viduriniosios kartos istorikų teigimu, Kernavėje surastas ne miestas, „bet socialiai įvairi, iš kelių gyvenamųjų židinių susidariusi gyvenvietė, kuri gali būti vadinama miesto užuomazga.“ Čia esą gyveno žemos socialinės padėties stačiatikiai rusai. Su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinka 35 metus šią unikalią vietovę tyrinėjęs VU docentas dr. Aleksejus Luchtanas. Jo argumentai – antroje paskaitos dalyje.

Kviesime jus į viduramžių sostinę Kernavę. Pasak šią vietovę nuo 1979 m. tyrinėjančio archeologo dr. Aleksejaus Luchtano, Kernavė nenoriai atskleidė savo paslaptis. Vis dėlto tyrimai rodo, kad čia žmonių gyventa jau 10 tūkstančių metų. Neabejotinai svarbiausi Lietuvos istorijai yra viduramžių – XIII–XIV a. – Kernavės tyrinėjimai, kai čia klestėjo miestas. Tačiau kai kurių viduriniosios kartos istorikų teigimu, Kernavėje surastas ne miestas, „bet socialiai įvairi, iš kelių gyvenamųjų židinių susidariusi gyvenvietė, kuri gali būti vadinama miesto užuomazga.“ Čia esą gyveno žemos socialinės padėties stačiatikiai rusai. Su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinka 35 metus šią unikalią vietovę tyrinėjęs VU docentas dr. Aleksejus Luchtanas. Jo argumentai – antroje paskaitos dalyje.

Kviesime jus į viduramžių sostinę Kernavę. Pasak šią vietovę nuo 1979 m. tyrinėjančio archeologo dr. Aleksejaus Luchtano, Kernavė nenoriai atskleidė savo paslaptis. Vis dėlto tyrimai rodo, kad čia žmonių gyventa jau 10 tūkstančių metų. Neabejotinai svarbiausi Lietuvos istorijai yra viduramžių – XIII–XIV a. – Kernavės tyrinėjimai, kai čia klestėjo miestas. Tačiau kai kurių viduriniosios kartos istorikų teigimu, Kernavėje surastas ne miestas, „bet socialiai įvairi, iš kelių gyvenamųjų židinių susidariusi gyvenvietė, kuri gali būti vadinama miesto užuomazga.“ Čia esą gyveno žemos socialinės padėties stačiatikiai rusai. Su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinka 35 metus šią unikalią vietovę tyrinėjęs VU docentas dr. Aleksejus Luchtanas. Jo argumentai – antroje paskaitos dalyje.

Kviesime jus į viduramžių sostinę Kernavę. Pasak šią vietovę nuo 1979 m. tyrinėjančio archeologo dr. Aleksejaus Luchtano, Kernavė nenoriai atskleidė savo paslaptis. Vis dėlto tyrimai rodo, kad čia žmonių gyventa jau 10 tūkstančių metų. Neabejotinai svarbiausi Lietuvos istorijai yra viduramžių – XIII–XIV a. – Kernavės tyrinėjimai, kai čia klestėjo miestas. Tačiau kai kurių viduriniosios kartos istorikų teigimu, Kernavėje surastas ne miestas, „bet socialiai įvairi, iš kelių gyvenamųjų židinių susidariusi gyvenvietė, kuri gali būti vadinama miesto užuomazga.“ Čia esą gyveno žemos socialinės padėties stačiatikiai rusai. Su tokiu vertinimu kategoriškai nesutinka 35 metus šią unikalią vietovę tyrinėjęs VU docentas dr. Aleksejus Luchtanas. Jo argumentai – antroje paskaitos dalyje.

Anot Indrės Daujotienės, įsivaizduoti savo gyvenimą be šunų būtų sunku: „Visa ko pradžia buvo žirgai, po to sodyba netoli Kernavės miestelio, po to... Kai su vyru pravėrę duris pamatėme mažuliuką mėlynakį Sibiro haskį, nuosprendis buvo pasirašytas. Tik va, ieškojome sargo sodybai, o teko patiems šunį saugoti. Praėjo nemažai laiko, kol perpratome jų charakterio ypatumus, atskyrėme, kuo Sibiro haskiai skiriasi nuo Aliaskos. O po kurio laiko užsiėmėme profesionaliu sportu, pradėjome veisti lenktyninius šunis, dalyvauti tarptautinėse varžybose, laisvu laiku teikti pramogas su šunimis tiek suaugusiems, tiek vaikams.“Šunų kinkiniai Lietuvoje yra dar naujovė. Daugelis galvoja, kad su Aliaskos haskiais galima gerai laiką leisti tik su rogutėmis. O ką daryti, jei nėra sniego? Tam yra keturračiai! Be Aliaskos haskių Indrės ir Laimono Daujotų sodyboje galima pamatyti įvairių veislių šunų. Šeimininkai sako, kad jų auginami ir veisiami šunys yra visiškai atsidavę, visada pasiruošę dirbti, draugiški, paklusnūs ir lengvai dresuojami. Naujas atradimas sodyboje – vasarą kūdroje kvarkiančios varlės, kurias ypač pamėgo pramogaujantys vaikai, taip ir taikosi parsivežti į miestą. Dažnai iš kišenių tenka krapštyti žaliąsias.

Anot Indrės Daujotienės, įsivaizduoti savo gyvenimą be šunų būtų sunku: „Visa ko pradžia buvo žirgai, po to sodyba netoli Kernavės miestelio, po to... Kai su vyru pravėrę duris pamatėme mažuliuką mėlynakį Sibiro haskį, nuosprendis buvo pasirašytas. Tik va, ieškojome sargo sodybai, o teko patiems šunį saugoti. Praėjo nemažai laiko, kol perpratome jų charakterio ypatumus, atskyrėme, kuo Sibiro haskiai skiriasi nuo Aliaskos. O po kurio laiko užsiėmėme profesionaliu sportu, pradėjome veisti lenktyninius šunis, dalyvauti tarptautinėse varžybose, laisvu laiku teikti pramogas su šunimis tiek suaugusiems, tiek vaikams.“Šunų kinkiniai Lietuvoje yra dar naujovė. Daugelis galvoja, kad su Aliaskos haskiais galima gerai laiką leisti tik su rogutėmis. O ką daryti, jei nėra sniego? Tam yra keturračiai! Be Aliaskos haskių Indrės ir Laimono Daujotų sodyboje galima pamatyti įvairių veislių šunų. Šeimininkai sako, kad jų auginami ir veisiami šunys yra visiškai atsidavę, visada pasiruošę dirbti, draugiški, paklusnūs ir lengvai dresuojami. Naujas atradimas sodyboje – vasarą kūdroje kvarkiančios varlės, kurias ypač pamėgo pramogaujantys vaikai, taip ir taikosi parsivežti į miestą. Dažnai iš kišenių tenka krapštyti žaliąsias.

„Žmogui reikia tiesiogiai bendrauti su žirgais, jais domėtis. Tik pažinus žirgus, atsiranda jiems meilė. Net sunkaus charakterio vaikus galima perauklėti, leidžiant jiems rūpintis žirgais. Kaip tai padaryti? Tiesiog atvažiuokite, parodysiu, papasakosiu, išmokysiu jodinėti, su vėjeliu rogėmis praskriesime miško keliukais, supažindinsiu su istorine Žiga, kuri kojas mirkė Juodojoje jūroje, kanopomis kaukšėjo ties Vavelio pilimi akmenimis grįstu grindiniu. Laikas, praleistas su žirgais, – ne tik malonumas, bet ir sveikas gyvenimo būdas“, – sako nekomercinio žemaitukų veislės žirgų auginimo ūkininkas iš Kernavės Česlovas Marcinauskas.

„Žmogui reikia tiesiogiai bendrauti su žirgais, jais domėtis. Tik pažinus žirgus, atsiranda jiems meilė. Net sunkaus charakterio vaikus galima perauklėti, leidžiant jiems rūpintis žirgais. Kaip tai padaryti? Tiesiog atvažiuokite, parodysiu, papasakosiu, išmokysiu jodinėti, su vėjeliu rogėmis praskriesime miško keliukais, supažindinsiu su istorine Žiga, kuri kojas mirkė Juodojoje jūroje, kanopomis kaukšėjo ties Vavelio pilimi akmenimis grįstu grindiniu. Laikas, praleistas su žirgais, – ne tik malonumas, bet ir sveikas gyvenimo būdas“, – sako nekomercinio žemaitukų veislės žirgų auginimo ūkininkas iš Kernavės Česlovas Marcinauskas.

-Vilniuje - meno mugė ARTVILNIUS.-Kaip literatūra ir kinas gali padėti geriau suvokti ribinius etikos klausimus ?-Kodėl smalsių lietuvių meno avangardistų žvilgsniai sovietmečiu krypo į kaimynų lenkų meno lauką?-Kristupo vasaros festivalis Vilniuje-2004 m. Kernavė buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tokių priešistorę siekiančių archeologinių vietovių pasaulyje atrasta vos septyniasdešimt viena.

-Vilniuje - meno mugė ARTVILNIUS.-Kaip literatūra ir kinas gali padėti geriau suvokti ribinius etikos klausimus ?-Kodėl smalsių lietuvių meno avangardistų žvilgsniai sovietmečiu krypo į kaimynų lenkų meno lauką?-Kristupo vasaros festivalis Vilniuje-2004 m. Kernavė buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tokių priešistorę siekiančių archeologinių vietovių pasaulyje atrasta vos septyniasdešimt viena.

-Vilniuje - meno mugė ARTVILNIUS.-Kaip literatūra ir kinas gali padėti geriau suvokti ribinius etikos klausimus ?-Kodėl smalsių lietuvių meno avangardistų žvilgsniai sovietmečiu krypo į kaimynų lenkų meno lauką?-Kristupo vasaros festivalis Vilniuje-2004 m. Kernavė buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tokių priešistorę siekiančių archeologinių vietovių pasaulyje atrasta vos septyniasdešimt viena.

-Vilniuje - meno mugė ARTVILNIUS.-Kaip literatūra ir kinas gali padėti geriau suvokti ribinius etikos klausimus ?-Kodėl smalsių lietuvių meno avangardistų žvilgsniai sovietmečiu krypo į kaimynų lenkų meno lauką?-Kristupo vasaros festivalis Vilniuje-2004 m. Kernavė buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Tokių priešistorę siekiančių archeologinių vietovių pasaulyje atrasta vos septyniasdešimt viena.

Ready Freddy?  Ready Freddy!  Hi there, I’m Jack and I’m Raminta and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language. Labas everybody, this is Jenny from Sweden and you’re listening to Lithuanian Out Loud with Jack and Raminta, enjoy!  Thanks, Jenny for sending us the plug and letting us use it.  You’re awesome!  Anyone else want to send us a plug?  We’re listening! According to the web page Global Lithuanian Net; Cosmology of the Ancient Balts, one of the most important sky gods of the old Lithuanian religion was, as we‘ve mentioned before, Perkūnas, the Lithuanian Thundergod.  He was powerful and could easily be angered.  He was (or is he still?) the cleanser of the Earth from the power of evil.  Perkūnas is stern, bearded and powerfully built and he crosses the skies in a fiery chariot drawn by swift horses or at times he woud ride a single fiery horse. His head is surrounded by flames.  In one hand he holds lightning bolts and in his other hand a heavy stone axe.  Starting in spring and continuing throughout the year there were nine festivals dedicated to Perkūnas. Small images of Perkūnas have been found in the Kernavė settlement and in the „Perkūnas House“ in Kaunas.  Some words that spring from his name are:thunderstorm                                             perkūnijathunder                                                     perkūninisandlightning rod                                              perkūnsargis --- hello                                                          klausauhey, baby, where are you?                          labas, mylimoji, kur esi?I’m downtown, where are you?                   aš miesto centre, kur tu esi?I’m in the hotel, I’m walking to downtown    aš viešbutyje, aš einu į miesto centrą The purpose of this episode is to teach you the verb eiti.  The verb, to go on foot, or, to walk, is eiti.  Let‘s conjugate that in the present tense.  Kaip pasakyti lietuviškai?  How do you say it in Lithuanian?please repeat, prašom pakartoti... I go (on foot)                                  aš einuyou go (on foot) (familiar)                tu einihe walks (on foot)                           jis einashe goes (on foot)                           ji einawe go (on foot)                               mes einamewe go (on foot)                               mes einamyou walk (formal)                           Jūs einateyou all go (on foot)                         Jūs einateyou walk (formal)                           Jūs einatthey go (on foot)                             jie einathey walk (females)                         jos eina The question, kur tu eini? translates as, where are you going? Where are you going?                      Kur tu eini?I’m walking to the park                    Aš einu į parkąI’m in the park                                Aš parkeWhere are you going?                      Kur tu eini?I’m going to the restroom                 Aš einu į tualetąI’m in the bathroom                         Aš tualeteWhere are we going?                       Kur mes einame?We’re walking to the museum          Mes einame į muziejųWe’re in the museum                      Mes muziejujeWhere are we going?                        Kur mes einam?We’re walking to the restaurant         Mes einam į restoranąWe’re in the restaurant                     Mes restoraneWhere are you going?                      Kur Jūs einate?I’m going to the store                      Aš einu į parduotuvęI’m in the store                               Aš parduotuvėjeWhere are you going?                      Kur Jūs einat?I’m going to the room                      Aš einu į kambarįI’m in the room                               Aš kambaryjeWhere is he going?                          Kur jis eina?He’s going to the theater                  Jis eina į teatrąHe’s in the theater                           Jis teatreWhere is he going?                          Kur jis eina?He’s going to school                        Jis eina į mokykląHe’s in the school                           Jis mokyklojeWhere are you all going?                  Kur Jūs einate?We’re going to the pharmacy           Mes einame į vaistinęWe’re in the pharmacy                    Mes vaistinėjeWhere are you all going?                  Kur Jūs einat?We’re going to the hotel                   Mes einam į viešbutįWe’re in the hotel                           Mes viešbutyjeWhere is she going?                        Kur ji eina?She’s going to the hospital                Ji eina į ligoninęShe’s in the hospital                        Ji ligoninėjeWhere is she going?                        Kur ji eina?She’s going to the coffee shop         Ji eina į kavinęShe’s in the coffee shop                  Ji kavinėjeWhere are they going?                     Kur jie eina?They’re going to the library              Jie eina į bibliotekąThey’re in the library                       Jie bibliotekojeWhere are they going?                      Kur jie eina?They’re going to the bar                   Jie eina į barąThey’re in the bar                            Jie bareWhere are they going? (females)       Kur jos eina?They’re going to the club (females)   Jos eina į klubąThey’re in the club                          Jos klubeWhere are they going? (females)       Kur jos eina?They’re going downtown (females)   Jos eina į miesto centrąThey’re in downtown                      Jos miesto centre Note that sometimes we’ve shortened einame to einam and einate to einat.  This happens with many words in spoken Lithuanian. Šaunu!  Great!  You made it to the end of another episode!  Šaunu! Ačiū labai, such a good job, I could kiss you! COSMOLOGY OF THE ANCIENT BALTShttp://www.lithuanian.net/mitai/cosmos/baltai5.htm Alright!  That’s it for today!  Thanks for the download!To leave us comments call our voicemail number that’s in the title of every show or call our Skype voicemail at Lithuanianoutloud – that’s one word, and leave us a message there.If you’d like to see the Lithuanian spelling of any word in this series just go to WWW dot Lithuanian dot L I B S Y N dot com.If you’d like to get these episodes every time a new one is available just go to iTunes and do a search for Lithuanian Out Loud and click subscribe.  It’s completely free.  But, if you don’t want to subscribe on iTunes, just send us an email asking us to alert you every time a new episode hits the internet.  And feel free to make copies of our episodes, put them on cds and pass them out to your friends.Thanks to CCMixter.org, Ditto Ditto and Vieux Farka Toure for the podcast music.Thanks for tuning in, tell your friends about us, we’ll see you on the next episode of Lithuanian Out Loud.I’m Jack and I’ve never met a Lithuanian I didn’t like.  Viso gero!  Sudie! http://www.Lithuanian.Libsyn.comSkype voicemail:  Lithuanianoutloudemail Raminta and Jack at: lithuanianoutloud@earthlink.net  http://www.vieuxfarkatoure.com/http://www.ccmixter.org/