Podcasts about gatv

Prieš kelerius metus tapytoja ir monumentaliosios dailės kūrėja Gintarė Konde netikėtai atrado naują kūrybos kryptį – skulptūrines sienas, kuriose susilieja piešinys, reljefas ir architektūrinė erdvė. Kaip gimsta tokie kūriniai ir kodėl pirmuoju darbo įrankiu tapo paprastas bulvių skustukas?Vilniuje baigiamas statyti „Kamieninių ląstelių tyrimų centras“. Tai investicija į pažangiausią Baltijos regione ląstelių terapijos infrastruktūrą ir naujos kartos priešvėžinių vaistų gamybą, kurią kuria prof. Vladas Algirdas Bumelis.Tauragės rajono ūkininkas Gintautas Žebelys augina šešis žemaitukus, vienos seniausių naminių arklių veislių Europoje atstovus, žinomus nuo VI–VII amžiaus.Šią vasarą Lavija Šurnaitė LRT Radijuje pradeda naują etapą. Po 6 metų ir daugiau nei 300 ištransliuotų jautrių „Gyvenimo citrinų“ pokalbių autorė pristato laidą „Žmogus iš arčiau“. Joje L. Šurnaitė su įvairiais pašnekovais kalbėsis apie jų patirtis, iššūkius, praradimus ir atradimus, viltį, tikėjimą, žmoniškumo siekį ir kasdienybės nuostabumą.Praėjusią savaitę pranešus apie skirtingų institucijų parengtą veiksmų planą vaikų apsaugai nuo verbavimo „Atpažink. Nesivelk. Pranešk“, diskutuokime, ko reikia, kad saugesni būtų visų grupių vaikai ir paaugliai: tiek internete, tiek gatvėse.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Klausytojas į „LRT girdi“ parašė laišką apie vieną Vilniuje remontuojamą gatvės ruožą, kuriame vairuotojai masiškai pažeidinėja taisykles, blokuoja sankryžą, o piktnaudžiavimui užkardyti niekas nesiima jokių veiksmų. Kiekviena kelionė, teigia į redakciją besikreipęs žmogus, varo į neviltį. Kaip modeliuojama eismo organizavimo tvarka kelio remonto atvejais? Laidoje „10-12“ – Eduardas Garbovskis, Vilniaus savivaldybės Infrastruktūros grupės patarėjas, Evaldas Morkūnas, JUDU Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus vadovas ir Augustinas Gudelis, Transporto kompetencijų agentūros laikinasis transporto paslaugų skyriaus vadovas.Ved. Ignas Andriukevičius

Prancūzija pyksta ant Italijos, kad ši bando persivilioti jos milijonierius. Kai kurie prognozuoja, kad Italija gali tapti Europos Dubajumi. Kodėl?Dauguma Jonavos rajone sutiktų gyventojų mano, kad nereikėtų švelninti sankcijų Baltarusijai. Svarstymų atlaisvinti Minskui taikomus ribojimus šiais metais padaugėjo, kai išryškėjo Jungtinių Valstijų verslo interesai. Neplanuotai sutikti gyventojai savo mintimis dalijasi LRT radijui tęsiant keliones per Lietuvos savivaldybes bei kviečiant susipažinti su atsitiktiniais praeiviais. Šį šeštadienį Edvinas Kučinskas lankosi Jonavos rajone.Higienos institutas suskaičiavo, kad per pastaruosius penkerius metus lietuviai gyveno ilgiau, dažniau prevenciškai tikrinosi sveikatą, vaikų dantys sveikesni, tačiau esame tingūs ir per mažai judame. Visuomenės sveikatos biurai skatina gyventojus gyventi sveikiau, moko jaunimą sveikai maitintis ir judėti, tačiau geroms iniciatyvoms trūksta ne tik pinigų bet ir darbuotojų.Šis savaitgalis išsiskiria įvairių renginių gausa. Jau šiandien visoje Lietuvoje skambės Gatvės muzikos diena, į vasarą kelti bures kviečia Klaipėda, o visą savaitgalį susipažinti su išskirtine sostinės architektūra kviečia festivalis Open House Vilnius.Jau šį vakarą paaiškės, kas nugalės Austrijos sostinėje vienoje vykstančiame Eurovizijos dainų konkurse.Ved. Paulius Selezniovas

Šiaurės Lietuvos miestui atgimimą žada dirbantys ir kuriantys jauni žmonės, kurie neleis Kupiškiui išsivaikščioti. Kūrybos ir menų studijos „Lizdas“ įkūrėja ir gidė Gintarė Stepanavičiūtė kviečia pasivaikščioti Kupiškio gatvėmis ir susipažinti su vietiniais.„Sutinku, kad Kupiškyje mažėja gyventojų. Tačiau norintiems gyventi, dirbti ir kurti atsiveria naujos galimybės“, – sako Upės kepyklėlės savininkė Agnė Pėčaitė.Kupiškio muziejus atsinaujina ir žada plėsti veiklas. Mintimis dalijasi direktorius Kostas Malakauskas ir muziejininkė Miglė Zakarauskaitė.Gatvės menininkas, dailininkas Marius Skupskis savo darbais puošia Kupiškį. Akį traukia piešiniai ant sienų ar pastatų, kurie erdvei ir miestui suteikia naujų spalvų, naują energijos pliūpsnį. Legalios grafičių sienos įkūrėjas kuria, organizuoja renginius, dirba su jaunimu.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Mažeikių muziejuje atidaryta VILNIUS TECH universiteto profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus tapybos paroda iš ciklo „Laisvė ir atsitiktinumas“.Tauragės kultūros rūmuose pagerbti Lietuvos mokinių tautodailės konkurso „Sidabro vainikėlis“ Mažosios Lietuvos ir Pietų Žemaitijos regiono laureatai.Ciklas „Senojo laiko eteris“, kuriame atgyja muzikos ir muzikavimo radijuje istorija.Vilniuje viešėjo vienas ryškiausių šiuolaikinių italų filosofų – Maurizio Ferraris, kuriam Vilniaus universitetas suteikė garbės daktaro vardą. Filosofijos pasaulyje jis išgarsėjo kaip naujojo realizmo krypties kūrėjas. Kaip skaitmeninės technologijos keičia ne tik mūsų kasdienybę, bet ir mąstymą, kultūrą? Profesorius teigia, kad šiuolaikiniame pasaulyje vis svarbesnis tampa įrašymas, archyvavimas ir išsaugojimas – tai, kas fiksuojama, tampa mūsų egzistavimo pagrindu. Pokalbis su filosofu Maurizio Ferraris.„Paauglystėje mes vis norime užsilikti ilgiau“, – sako medikė, rašytoja Justina Kapeckaitė. Jos knyga „Sono Electrum“ pateko į „Metų knygos rinkimų“ knygų paaugliams penketuką.Druskininkai šį pavasarį vėl kviečia į ART Velykas – renginių ciklą, kuriame tradiciniai Velykų simboliai susitinka su šiuolaikiniu menu. ART Velykomis taip pat prasideda gatvės meno festivalis „Gatvės atostogos“, šiemet pakviesiantis druskininkiečius ir miesto svečius atrasti šiuolaikinį meną, gatvės spektaklius, šiuolaikinį cirką ir dar daugiau.MO muziejus tapo Europos visuomeninio kultūros kanalo ARTE programos „Sounds Like Art“ dalimi – Vilniuje apsilankiusi prancūzų atlikėja Zaz čia surengė koncertą, meno kūrinių apsuptyje pristatydama savo naują albumą bei žinomiausius hitus.Ved. Justė Luščinskytė

Vilniuje pėsčiasis, patekęs į eismo įvykį sankryžoje, kur nėra pažymėtos perėjos, po teismo sprendimo liko su esminiu klausimu – kaip tokiose situacijose realiai ir teisėtai pereiti gatvę? Ar mūsų miestuose egzistuoja vietų, kuriose pėstieji kasdien juda taip, kaip diktuoja infrastruktūra, bet ne taip, kaip formaliai numato taisyklės?

Per savaitgalį Alytaus miesto ir rajono keliuose užfiksuota beveik trys dešimtys pažeidimų. Taisyklių nepaisymas vis dar išlieka kasdienybe.

Pirmą kartą Slavka pas mus apsilankė 18 PVS epizode, kai dar buvo tik garsas. Su Slavka tuomet įrašėm tokį epizodą apie kurį svajojom visada, taip įsivaizdavom mūsų podcastą. Truputį intervo, truputį juokų, truputį istorijų nuo savęs, bet visada apie svečią. Šiandien mes pakalbėjome apie klounadą ir kaip Lietuvoje nėra pro klounų, apie cirko meno mokymą kalėjime, vyrų persirengimą moterim dėl vaidmens, vatnikų gaudimą ir arklio auginimą.Support the show

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų naujiena – interaktyvi ekspozicija – leidžia kiekvienam pasinerti į tolimą praeitį , susitapatinti su istorinės epochos aplinka. Pasakoja Karina Metrikytė.Prieš 15 metų Vilniuje įkurta leidykla „Aukso žuvys“ pasakoja apie sudėtingiausius istorijos laikotarpius mažiausiems skaitytojams ir kartu keliauja laiku su paaugliais. Apie literatūrą paaugliams – pokalbis su Inga Garbačiauskiene.Šiandien sukanka 220 metų, kai gimė Konstantinas Benediktas Tiškevičius, vienas iš pirmojo viešojo Lietuvos muziejaus kūrėjų ir pirmosios ekspedicijos Nerimi rengėjas. Pasakoja Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir vyriausias muziejaus rinkinių kuratorius Žygintas Būčys.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Šiandien žiemą iš kiemo varo linksma šventė Užgavėnės. Kuo ypatingos Užgavėnės Kurtuvėnuose ir Grūšlaukėje, kad tik dviejuose kaimuose gyvuojančios šventės tradicijos įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą?Ved. Jolanta KryževičienėSauliaus Tamulio nuotraukoje Užgavėnės Kurtuvėnuose

Dėl šalmo su kare žuvusių sportininkų nuotraukomis iš olimpiados diskvalifikuotas ukrainietis tikisi stebuklo. Vladyslavas Heraskėvičius teigia, kad iš varžybų buvo pašalintas neteisėtai ir kreipėsi į sporto arbitražo teismą. Ukrainiečio skundas nagrinėjamas skubos tvarka.Dėl itin žemos temperatūros kai kuriose Vilkaviškio miesto ir rajono gatvėse fiksuojami vandentiekio sutrikimai. Siekiant padėti asmenims, kurių namuose dėl šalčių atsirado užšalę vamzdynai, pradedamos teikti laikinos higienos paslaugos.Vilniaus rajono savivaldybės taryba nusprendė nesvarstyti siūlymo keisti už pedofiliją Vatikano nubausto kardinolo Henriko Gulbinowicziaus vardu pavadintų gatvių pavadinimų.Šauktinių sąrašų skelbimas internete sukėlė klausimų. Jaunųjų rinkos dalyvių asociacijos vadovo Igno Plunksnio atliktas tyrimas parodė, kad lengvai galima pasisavinti visų šauktinių duomenis ir identifikuoti konkrečius asmenis. Pasak Plunksnio, šauktinių sąrašuose esančia informacija gali pasinaudoti priešiškos jėgos.Ved. Andrius Kavaliauskas

Alytuje, Naujojoje gatvėje esančio daugiabučio gyventojai susiduria su keblia situacija – namo savininkų bendrijos pirmininkė, anot gyventojų, nevykdo veiklos, tačiau toliau kontroliuoja bendrijos dokumentus bei sąskaitą, į kurią renkamos gyventojų lėšos.

Kaune sulaikytas vyras, galimai šaudęs į pravažiuojančius troleibusus Šančiuose. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą po vakar vakare įvykusio incidento, kai maršrutu važiavęs troleibuso vairuotojas išgirdo dūžtantį stiklą. Sustabdžius transporto priemonę paaiškėjo, kad šratiniu šoviniu buvo pataikyta į šoninį langą. Panašus incidentas toje pačioje atkarpoje buvo užfiksuotas ir pirmadienio vakarą. Abiem atvejais nei vairuotojai, nei keleiviai nenukentėjo.

Lietuvos ir Latvijos tarnybos aiškinasi, kas ir kodėl galėjo pažeisti Baltijos jūroje esantį Lietuvą ir Latviją jungiantį optinį kabelį.Lietuvos valdžia toliau kalbasi su gyventojais, šalia kurių nuspręsta statyti karinius poligonus. Krašto apsaugos ministerijos atstovai artimiausiu metu ketina vykti į Jurbarko rajoną, kuriame bus plečiamas Tauragės rajone esantis karinis poligonas.Aktualus klausimas. Ekspertai prognozuoja, kad šiemet ir kitąmet daugiau žmonių gali bandyti įsigyti nekilnojamojo turto, nes dalis gyventojų planuoja atsiimti antrojoje pensijų pakopoje sukauptus pinigus, auga dalies žmonių pajamos, bus galima dvigubai greičiau parduoti paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Kaip vertinate padėtį nekilnojamojo turto rinkoje – galbūt ketinate parduoti savo turimą turtą arba įsigyti naują?Venesuelos gyventojai švenčia, Jungtinėms Valstijoms šeštadienį sulaikius komunistinės šalies prezidentą Nikolą Madurą ir jo žmoną. Tuo metu Jungtinių Valstijų prezidentas įspėja valdžioje liekančius Maduro šalininkus, kad jeigu jie nesielgs taip, kaip liepta, šaliai tai kainuos labai brangiai. Koks Venesuelos likimas?Šilutėje senjorams organizuojami specialūs saugaus vaikščiojimo ledu ir traumų prevencijos užsiėmimai.Ved. Edvardas Kubilius

Artėjančios Kalėdos, kai šeimos susės prie bendro vakarienės stalo, daliai jaunuolių taps ne artumo ir susitaikymo laiku, o laiku, kai įsikniaubi į pagalvę ir tik jai vienai išsakai savo širdies gėlą. Kasmet daugėja jaunuolių, kurie vos sulaukę 18-os netenka namų. Ne todėl, kad būtų baigę mokslus. Ne. Dažnas jų yra dar tik vienuoliktokas ar dvyliktokas.Iki valstybinių brandos egzaminų telikę vos keli mėnesiai, bet jiems tenka egzaminams ruoštis gatvėje. Kasvakar jie turi galvoti, kur gauti šilto maisto, lovą ir kaip išgyventi iki ryto. Neretai dažnas jų į pamokas ateina tiesiai iš laiptinių, laikino prieglobsčio, pavyzdžiui, nakvynės namų, kuriuose naktis leidžia suaugę benamiai ar kitų svetimų namų – bendraklasių, „Carito“, vienuolynų.Gimnazijų vadovai šią situaciją vadina tėvų ir vaikų santykių krize, kuri vis dažniau baigiasi kraštutiniu sprendimu – vaikas išmetamas iš namų. Tėvai tai aiškina pervargimu, negebėjimu susikalbėti, „nevaldomu paauglio elgesiu“.Tiesa, Civilinis kodeksas aiškiai numato tėvų pareigą išlaikyti vaikus, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą. Tačiau realybėje ši pareiga dažnai lieka tik teisiniu sakiniu. Jaunuoliai vengia bylinėtis su savo tėvais, net jei jiems advokatai siūlo nemokamas teisines paslaugas; mat jaunuoliai bijo galutinai nutraukti ryšius, jaučiasi kalti, pasimetę, neturintys jėgų kovoti.Taigi, reali pagalba gula ant mokyklų administracijų pečių. Gimnazijų direktoriai ir pavaduotojai skambina, ieško, kur apgyvendinti jaunuolius. Didžiuosiuose miestuose dar pavyksta rasti laikiną stogą virš galvos. Provincijoje dažnai nėra jokio sprendimo.Prieš šv. Kalėdas, kai kalbame apie šeimos vertybes, ši tyli problema tampa ypač aštri.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Aldona Šventickienė ir Vilniaus „Carito“ Alternatyvaus mokymosi centro jaunimui vadovas Donatas Nagumanovas.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Ar pasiteisino dviračių gatvės Vilniuje? Pokalbyje dalyvauja „JUDU“ vadovė Loreta Levulytė-Staškevičienė ir Lietuvos dviratininkų bendrijos tarybos narys Justas Ingelevičius.„Mane tarsi apsėdo ta istorija. Norėjau ją papasakoti žmonėms. Puoliau filmuoti, o tik vėliau pradėjau galvoti apie filmą, jo gamybą ir finansavimą“, – apie savo dokumentinį filmą „Galva“ pasakoja režisierė Giedrė Genevičiūtė. Filmas pasakoja apie Palaimintojo kunigo Mykolo Sopočkos hospise paskutines savo gyvenimo dienas leidusį Martyną Šorį. Jis sirgo šonine amiotrofine skleroze ir bendravo tik akimis. Pokalbyje dalyvauja režisierė Giedrė Genevičiūtė, ją su Martynu Šoriu supažindinęs Linas Ryškus, kuris yra ir scenarijaus bendrautoris ir buvusi hospiso savanorė Danutė Pelėchaitė.„Keliauk Lietuvoje“ parengė leidinį, skirtą specialiai paaugliams. Kokie turistiniai objektai gali būti patrauklūs 12-17 m. auditorijai? Apie leidinį pasakoja „Keliauk Lietuvoje“ vietinio turizmo ekspertė Neringa Sutkaitytė.Šįkart „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi saugumo baruose ir klubuose iniciatyvomis. Mokslininkai iš Ispanijos ir Portugalijos sukūrė apyrankę, galinčią nustatyti ar į gėrimą įpilta prievartavimo narkotikų. Tai – įvairios medžiagos, kurios paveikia asmens valią, padaro jį neveiksnų ir taip smarkiai padidina riziką patirti seksualinę prievartą. Ši apyrankė jau parduodama Ispanijoje ir Portugalijoje. Ją žmonės nešioja lankydamiesi klubuose, baruose ar festivaliuose. Kartais renginiuose jos dalijamos nemokamai. Kaip veikia apyrankė ir kas dar padeda nustatyti, kad į gėrimą buvo įpilta narkotinių mEdžiagų, pasakoja kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Albertas Camus ragina skirti maištą ir revoliuciją. Kada pirmasis virsta pastarąja ir kada pilietinio aktyvumo gali būti per daug?Ved. Aidas Puklevičius.

Spaudos apžvalga.Šiandien prasideda festivalis „Transformacijos“. Šiemet – daugiau kūrėjų bei daugiau galimybių patirti ne tik meną, bet ir istorinio pramonės objekto atmosferą.„Geriausi poetai nesirenka lengvų kelių. Marius Burokas taip pat nusprendė eiti sudėtingesniu keliu. Jis sėdo rašyti naujų, tokių eilėraščių, kokių dar nebuvo rašęs“, – apie knygą „Seismografas“ sako poetas Mantas Balakauskas.Šiauliai jau ne vienerius metus puošiami grafičiais. Įvairiose miesto erdvėse jų galima suskaičiuoti net keliasdešimt. Šiemet menininkai Šiaulius papuošė dar keliais naujais kūriniais.Prieš metus Vilniaus savivaldybė pradėjo nulinės tolerancijos grafičiams politiką – už daugiau nei pusantro milijono eurų imtasi masinio miesto sienų valymo. Tuomet kilo diskusijos: ar griežtas draudimas sumažins grafičių, ar tik pastūmės kūrėjus į pogrindį. Šiandien, po metų, galime klausti – kokie pasiekti rezultatai ir kaip šią politiką vertina gatvės menininkų bendruomenė?Rytoj minėsime Baltijos kelio sukaktį ir Ribentropo–Molotovo pakto metines. Kaip traumuojančios patirtys veikia ne tik tuos, kurie jas išgyveno, bet ir jų vaikus bei anūkus?Šią vasarą Europos Sąjungoje įsigaliojo Prieinamumo direktyva – teisės aktas, kuris įpareigoja leidėjus skaitmeninius leidinius rengti taip, kad jais galėtų naudotis visi skaitytojai, įskaitant turinčius regos ar skaitymo sutrikimų. Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su Lietuvos audiosensorine biblioteka pristatė pirmąjį įtraukųjį Lietuvos muziejų elektroninį leidinį „Pasaulio dydžio Lietuva“, pasakojantį apie lietuvių migracijos istoriją.Ved. Justė Luščinskytė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Ar įsigaliojus bendrajam duomenų apsaugos reglamentui žmonės dažniau prašo jų nefotografuoti ar neviešinti nuotraukų, padarytų viešumoje? Studijoje fotografas Vincas Alesius.Ved. Agnė Skamarakaitė.

„MC Merkinė“ kviečia: šiemet „Aritmija“ - nuo slam'o iki procesijų Merkinės gatvėmis. Apie tai FM99 pasakoja festivalio organizatoriai bei dalyviai Algimantas Černiauskas ir Paulius Gadeikis.

Lietuvos paštas visuomenę kviečia išrinkti, kuris Lietuvos kulinarinio paveldo produktas – skilandis, gira ar obuolių sūris – pateks ant kitais metais ketinamo išleisti pašto ženklo. Ar tikrai šie produktai reprezentuoja lietuvišką kulinarinį paveldą ir kiek pašto ženklas yra geras būdas komunikuoti Lietuvos unikalumą? Pokalbis su Lietuvos pašto atstovu ryšiams su visuomene Luku Zadaracku ir prof. Rimvydu Laužiku.Šiauliuose Chaimo Frenkelio viloje paminėtos visuomenininko ir kraštotyrininko, Šiaulių žydų bendruomenės metraštininko Leibos Lipšico 100-osios gimimo metinės. Visą gyvenimą praleidęs Šiauliuose, Lipšicas amžininkų buvo vadinamas vaikščiojančia enciklopedija. Išgyvenęs Holokaustą, lagerius, praradęs visus artimuosius, jis visą savo dėmesį skyrė žydų istorijos tyrinėjimui. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Praėjusios savaitės pabaigoje Lietuvos nacionalinis kultūros centras baigė etnografinę ekspediciją po Aukštadvarį ir jo apylinkes. Kokias kultūrines ir socialines problemas atskleidžia etnografinės ekspedicijos? Pokalbis su Lietuvos nacionalinio kultūros centro Nematerialaus kultūros paveldo specialiste Loreta Sungailiene.Šią savaitę Panevėžys vėl tampa alternatyvios kūrybos epicentru. Dešimtmetį minintis festivalis „IŠKROVOS“ kviečia į savaitę, kupiną gyvos ir elektroninės muzikos, meno ir industrinės jėgos. Buvusiose tiekimo įmonės patalpose, kur ir vyksta festivalis, svečiuojasi kolegė Evelina Povilavičiūtė.Rubrikoje „Be kaukių“ – gidas, „Gatvės gyvos“ įkūrėjas Albertas Kazlauskas.Ved. Donatas Šukelis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kuo ypatinga Mažosios Lietuvos paveikslų galerija ir Žąsų muziejus, esantys Pagėgių rajone?Chaimo Frenkelio viloje paminėtos kraštotyrininko, Šiaulių žydų bendruomenės metraštininko Leibos Lipšico 100-osios gimimo metinės.Japonijoje pastaruoju metu itin išaugo turistų skaičius, todėl pradėti siūlyti nemokami skrydžiai į mažiau turistų lankomas teritorijas.Prieš dešimtmetį buvo atvertas Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centras.Vykstant Vokiečių gatvės rekonstrukcijai vilniečiai pastebėjo, kad atkasti anksčiau čia buvusio Žydų kvartalo pamatai. Koks likimas jų laukia ir kaip šis istorinis palikimas bus įamžintas atnaujintoje Vokiečių gatvėje?Klaipėdoje susirinkę pianistai gilina savo žinias kūrybinėje stovykloje „Klaipėda Piano masters“.Panevėžyje prasidėjo jubiliejinis 25-asis tarptautinis keramikos simpoziumas.Ved. Marius EidukonisVilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Amerikos prezidentas teigia vis dar tikintis, kad Vladimiras Putinas yra pasirengęs susitarti dėl karo Ukrainoje pabaigos.LSDP suvažiavimas tvirtina išrinktąjį partijos pirmininką Gintautą Palucką. Taip pat aptaria šalies politines aktualijos.Valdantieji sako, kad atkurti Lietuvos ir Kinijos santykių neketinama, tačiau svarstoma, ar nereikėtų jų normalizuoti.Keliuose Lietuvos rajonuose žmonės žygiuoja partizanų atminimo takais.Eurovizijos dainų konkurso finalą nuo 22 valandos tiesiogiai transliuos LRT kanalai.Lietuvoje vyksta Gatvės muzikos diena, pakvietusi žmones groti gatvėse.Ved. Madona Lučkaitė

Apie sakurų sodinimą pasakoja Japoniškos kultūros puoselėtojas Kęstutis Ptakauskas

Naujas vardas alternatyviosios muzikos scenoje – Emilija Dilnikaitė – „Dilema“. Pasibaigus pokalbiui, kolegų komplimentai „įdomiai asmenybei“ ir atlikėjų užklausos dėl galimybių bendradarbiauti. Menišku atvirumu žavinti kūrėja pristato solo projektą, bet mintyse dar daugiau kūrybinių idėjų: „Esu dalyvavusi poroje „Slam“ poezijos konkursų, deklamuojant savo tekstus sulaukiau ovacijų. Pagalvojau, kodėl nepabandžius panašia stilistika rašyti ir dainų tekstus. Tai neturi apsiriboti visiems girdimais žinomais žodžiais. Noriu įdėti kažką nauja. Kai pati klausausi muzikos, pirmiausia, perskaitau visą dainą kaip eilėraštį. Ir tik iš to susidarau nuomonę, ar noriu jos klausytis. Jeigu man patinka, apie ką kalbama, tada norisi išgirsti tai, kas girdima“, – apie savo kūrybą pasakoja E. Dilnikaitė. Ved. Marius Andrijauskas

„Kūnas nėra tik chemija, jis yra ir fizika“, – sako sporto ir fizinės veiklos specialistas Audrius Kalvaitis, besigilinantis į fizinio pajėgumo didinimą ir ilgaamžiškumo strategijas. Pats Audrius teigia, jog visuomenė turi per mažai žinių, kaip mūsų kūnas funkcionuoja, o tai lemia ne tik ypač sėslų gyvenimą, bet ir iš to kylančias sveikatos pasekmes, kurių priežastis ne visada pastebime.Kokie sveiko raumens bruožai? Kaip skiriasi fiziškai aktyvus ir nejudantis žmogus? Ir ką galime nuveikti savo namuose?Ved. Ignas Klėjus

„7 meno dienos” naujausio numerio apžvalga;Martino McDonagho pjesė „Vienišieji vakarai“, primena biblijinius Kaino ir Abelio motyvus, nagrinėja ne tik žmogiškas silpnybes, bet ir amžinas vertybes, kviesdama susimąstyti apie gyvenimo paskirtį, tikėjimą ir mūsų santykių prasmę. Pasakojimas apie sekmadienį Menų spaustuvėje vyksiančią spektaklio premjerą;Senovės Egipto simboliai ir pasąmonės gelmių tyrinėjimai šiuo metu pristatomi Kaune, meno galerijoje „Drobė”. Menininkė Kristina Asinus kviečia į savo kūrybos parodą „Zep Tepi: pasakojimai iš pasąmonės”;Kas yra neapykantos kalba ir kaip ji plinta skaitmeninėje erdvėje? Pokalbis apie Vytauto Didžiojo universiteto atliekamą neapykantos kalbos ypatumų tyrimą su VDU profesore Jūrate Ruzaite;Prasideda Simono Dacho metai, skirti 420-tosioms poeto gimimo metinėms paminėti;Užsienio kultūros apžvalga;Gidas, įmonės „Gatvės gyvos“ įkūrėjas Albertas Kazlauskas pristato naują knyga „Vilniaus gatvės gyvos. Rajonų istorijos vakarai“. Pokalbis apie knygą su A. Kazlausku.Jono Petronio nuotrauka.Ved. Donatas Šukelis

Šiauliai didžiuojasi ne tik tarpukario architektūra, tapusia miesto identiteto dalimi, verte, vizitine kortele, bet ir gatvės menu, persipinusiu su istoriniu ir kultūriniu paveldu.Pasivaikščiokime po vieną seniausių bulvarų Europoje su Šiaulių dailės galerijos direktore Ernesta Šimkiene ir menotyrininku Virginijumi Kinčinaičiu. Paklausykime menininkų Pijaus Čeikausko, Staselės Jakunskaitės ir Gabijos Korsakaitės minčių.Šiaulių turizmo informacijos centras padalytas į dvi dalis. Vienoje užsukti kviečia Baltų pažinimo centras „Baltų kelias“, kitoje – specialistų parengtos ekskursijos, edukacijos. Apie veiklas informacija dalijasi Turizmo vadybininkai Asta Sipavičienė ir Arvydas Valentėlis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vyriausybei svarstant liberalizuoti antros pensijų pakopos sistemą, o fonduose žmonėms sukaupiant santykinai nedaug lėšų, Lietuvos bankas siūlo į kaupimą įtraukti darbdavius bei atsisakyti valstybės įnašo, taip pat steigti valstybės valdomą pensijų fondą.Baltarusijoje artėjant prezidento rinkimams, Seimo pirmininkas sako, kad jų taip vadinti negalima. Tai Saulius Skvernelis pareiškė po susitikimo su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja. Ji sausio pabaigoje Baltarusijoje vyksiantį politinį procesą vadina imituojamu Lukašenkos ritualu.Gyventojams skundžiantis, kad norint įsigyti vietą automobiliui požeminėje stovėjimo aikštelėje reikia mažiausiai keliolikos tūkstančių eurų, nekilnojamojo turto plėtotojai sako, kad aikštelių įrengimas yra labai brangus, todėl tokios didelės ir automobilių stovėjimo vietos kainos. Be to, kai kuriuose naujai statomuose namuose pagal įstatymą privaloma įrengti priedangas, kurias dažniausiai bandoma integruoti kartu su požemine stovėjimo aikštele.Gatvės menininkai piktinasi Vilniaus savivaldybės sprendimui buvusiose legalių grafičių vietose nuplauti žinomų menininkų piešinius. Pasak kūrėjų, šis sprendimas ne tik riboja jų kūrybinę laisvę, bet ir parodo nepagarbą menui, kuris ilgą laiką puošė miesto erdves ir buvo tapęs jo dalimi. Savivaldybės atstovai tikina, kad kiekvienas, norintis įgyvendinti savo kūrybines idėjas, gali tai daryti susitaręs su administracija, nors ir iki šiol piešiniai puošė legalias sienas.Ved. Andrius Kavaliauskas

Radijo stoties FM99 redakciją pasiekia klausytojų laiškai, kurie skundžiasi motoroleriais važinėjančiu jaunimu, kurie triukšmingai važinėja Naująja gatve, renkasi prie Laisvės angelo ir triukšmauja naktimis. Alytiškiai teigia, kad kreipėsi į savivaldybę, tačiau ji problemos nesprendžia.

Pokalbis apie gatvės maistą, maisto saugumą, bendruomenines virtuves, aplinkos dizainą, politiką ir dar daug kitų aspektų kurie atsiveria sugretinus du dalykus: miestą ir maistą. Nes maistas mieste yra būtinas, jis yra galimybė ir problema, o urbanistinėje aplinkoje jo ruošimas ir vartojimas apauga savais socialiniais ritualais ir strategijomis kaip jį patiekti. Čia tampa svarbios skirtingų kraštų kultūrinės patirtys, klimatas, gyventojų galimybės ir lūkesčiai maisto vartojimo patirčiai. Maistas yra tokia svarbi mūsų kasdienybės ir išgyvenimo dalis, kad pradėjus kalbėtis apie kulinarinius eksperimentus ir maisto vartojimo malonumą, galiausiai galime nukeliauti iki pasaulinės maisto krizės, maisto prieinamumo ir nelygybės klausimų. Tyrėjų ir dizainerių dėka į tamprų miesto ir maisto ryšį galime pažvelgti gerokai kompleksiškiau, kritiškiau ir kūrybiškiau. Laidos pašnekovai - tyrėja Živilė Mantrimaitė ir dizaineris Tauras Stalionis.Živilė Mantrimaitė yra tyrėja besidominti tvarios, atsinaujinančios energijos panaudojimo praktikomis, miesto aktyvizmu, pilietinės visuomenės ir lyčių lygybės temomis.Tauras Stalnionis yra dizaineris, dizaino tyrėjas bei šefas gyvenantis ir kuriantis tarp Romos ir Vilniaus, o pastaruoju metu besigilinantis į gatvės maisto technikų panaudojimą formuluojant atvirą maisto dizaino metodologiją.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Šiandien visoje Lietuvoje vyksta Gatvės muzikos dienos pasirodymai, Vilniuje prasideda atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“. Europos ir Lietuvos muziejai kviečia į muziejų naktį. Lietuvoje daugiau nei šimtas nemokamų veiklų muziejuose.80 procentų Ukrainos elektrinių po rusų bombardavimų yra smarkiai apgadintos ir veikia tik ribotai arba neveikia išvis. Siekiant kuo greičiaus atkurti elektros energijos tiekimą, ukrainiečiai remontuoja apgadintas anglimi kūrenamas elektrines. Tuo metu Rusijos raketų atakos darosi vis tikslesnės, o atsarginių dalių, reikalingų tokioms elektrinėms suremontuoti, trūksta.Per tris mėnesius anoniminė skambučių linija „Narkotikams – NE“ sulaukė beveik 700 skambučių. Pagal pranešimus policija pradėjo 17 ikiteisminių tyrimų ir nustatė 13 įtariamųjų disponavimu narkotikais ir jų platinimu. Aktyviausi yra didmiesčių – Vilniaus ir Kauno gyventojai.Populiariausia paieškos sistema „Google“ paskelbė, kad nuo šiol pirmenybę teiks dirbtinio intelekto sugeneruotiems atsakymams, o ne svetainių nuorodoms, kad vartotojai greičiau gautų norimą informaciją. Ekspertai svarsto, kaip šis įrankis gali pakeisti naršymo internete įpročius, o verslai nuogąstauja dėl galimos įtakos pajamoms iš reklamų.Motoakrobatas Aras Gibieža „Čempionų pokalbiuose su Airine Palšyte“ dalijasi savo patirtimi, ką reiškia atlikti triukus su motociklu. Pokalbis apie svajones pasiekti naują Gineso rekordą ant ledo.Ved. Gabija Narušytė

Užsienio reikalų ministerija skelbia, kad per išpuolį Afganistane sužeistos lietuvės būklė yra stabili.Šiauliuose minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos šventė.Lenkijoje pridėtinį vertės mokesčio tarifą grąžinus į penkių procentų lygį, statistika rodo, kad kainos padidėjo tik kiek daugiau nei procentu.Lietuvą lepina ne tik vasariški orai, bet renginių gausa. Gatvės muzikos diena, Europos muziejų naktis ir kiti. Kviesime apsilankyti ir apie juos sužinoti daugiau.Ved. Urtė Korsakovaitė

Alytaus Rotušės aikštės abejose pusėse atsirado transporto priemonių eismą draudžiantys kelio ženklai, liaudyje vadinami „plyta". Vieni miestelėnai klausė kam jų prireikė, kiti - kad kelio ženklai išdarko ir taip nykų Rotušės aikštės vaizdą. Kodėl prireikė statyti keli ženklus ir ar nebuvo galima tiesiog pastatyti gėlių vazonų, kad eisme pasimetę automobilių vairuotojai nevažiuotų per Rotušės aikštę klausėme FM99 studijoje apsilankiusį Alytaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vadovą Rytį Vitkauską. Pašnekovas taip pat papasakojo apie priimtą sprendimą Alytuje turėti „Dviračių gatvę“ bei kokių KET turi laikytis dviratininkai ir motorinių transporto priemonių vairuotojai.

Lietuvoje atsisveikinama su Ukrainoje žuvusiu mūsų šalies kariu Tadu Tumu. Ar bus jo vardu pavadinta gatvė ar kitaip įamžintas jo atminimas? Vilniaus Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė sako, kad tokio siūlymo pavadinti Tado Tumo vardu gatvę dar nesulaukė, bet svarstytinas ir variantas įamžinti jo atminimą Ukrainos Didvyrių gatvėje.,,Norėčiau pasveikinti Vladimirą Putiną su triuškinama pergale šiandien prasidedančiuose rinkimuose“, sarkastiškai socialiniame tinkle parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Apžvalgininkai neabejoju, kad šiuose nedemokratiniuose rinkimuose Putinas užsitikrins dar vieną kadenciją prezidento poste. O Rusijos opozicija ragina rusus visame pasaulyje ateiti prie balsadėžių sekmadienį 12 valandą ir taip parodyti nepritarimą Putino politikai.Latvijos pareigūnai, Rusijoje vykstant prezidento rinkimams, tikrins, ar šios šalies piliečiai esantys Latvijoje turi teisę būti Latvijos teritorijoje. Taip tikimasi, išsiaiškinti, ar nėra buvimo Latvijos teritorijoje taisyklių pažeidimų.Šiandien šalia Kijivo esančioje Borodyankoje atidaryta lietuvių pastangomis atstatyta viena iš trijų miestelio mokyklų. Dabar ji vadinasi Lietuvių-ukrainiečių licėjumi Nr.1, kurį lankys 700 mokinių.Specialistai pradeda aiškintis, kur Lietuvoje galėtų būti užkastos Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvios atliekos. Per maždaug kelis dešimtmečius bus tiriamos 29-ios savivaldybės. Kurioje vietoje galėtų būti įrengtas giluminis atliekynas turėtų būti nuspręsta iki 2047-ųjų.Lietuvoje minint žydų gelbėtojų dieną, Vilniaus universiteto kiemelyje vyksta per Holokaustą žydus gelbėjusių lietuvių vardų skaitymas.Amerikiečių superžvaigždė Teilor Svift apibūdinama kaip viena svarbiausių šio amžiaus populiariosios muzikos atlikėjų. Jos koncertai išparduodami per kelias akimirkas, apdovanojimai skaičiuojami šimtais, o pelnas - milijardais. Apžvalgininkai karštligę dėl Teilor Svift apibūdina kaip atskirą ekonomikos fenomeną, o jos įtaka gali paveikti net ir rinkimų Jungtinėse Valstijose kryptį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Maroką naktį sukrėtė stiprūs, beveik 7 balų, požeminiai smūgiai. Jų epicentras buvo už 70 kilometrų nuo Marakešo, 18 kilometrų gylyje. Pranešama, kad stichija pareikalavo mažiausiai 296 žmonių gyvybių, apgadinta daug pastatų. Maroke gyvenanti lietuvė Rasa Barčaitė sako, kad bijodami pakartotinų smūgių žmonės naktį praleido gatvėse.Lietuvoj finansiškai labiausiai pažeidžiami 18–29 metų žmonės, rodo naujausias tyrimas. Anot jo, tarp visų amžiaus grupių jie pasižymi tiek prasčiausiais finansiniais gebėjimais, tiek ir silpniausiomis žiniomis apie finansus.G20 vadovai renkasi į dvi dienas truksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą, kurį Naujajame Delyje rengia G20 pirmininkaujanti Indija. Susitikimo tema – „Viena žemė, viena šeima, viena ateitis“.Šiandien miškininkai kviečia susiburti į tradicinę, jau trečią kartą vykstančią, miškų švarinimo talką „Miško kuopa“. Šiemet miškininkai kviečia kartu sutvarkyti miškus po vasaros sezono bei pasitikti rudenį įprasminant meilę gamtai.Ved. Darius Matas

Prasidėjus rudeniui, policija, siekdama užtikrinti saugumą, kartu su šimtais savanorių visą pirmąją rudens savaitę patruliuos perėjose prie mokyklų ir tikrins vairuotojų blaivumą, rūpinsis viešąja tvarka, taip pat vykdys ir kitą kontrolę.Prasideda naujas LRT sezonas, kuris šiemet pasitinkamas su šūkiu: „skirtingai panašiems ir vienodai įdomiems“.Nauji mokslo metai šiemet pasitinkami tiek su iššūkiais, tiek su naujovėmis. Dalis pedagogų jau rugsėjį planuoja streikuoti, moksleivių laukia atnaujintos programos, griežtesnė pamokų lankymo priežiūra ir kitos naujovės. Pokalbis su švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu.Ved. Rūta Kupetytė

Tęsiasi nesutarimai dėl medžių Vilniaus Jono Basanavičiaus gatvėje likimo, sukėlusio didžiulį visuomenės pasipiktinimą. Kas toliau?Aktualus klausimas. Seimo komitetai toliau svarsto mokesčių reformą, kurioje daugiausia aistrų kelia idėja iš esmės suvienodinti mokesčius, dirbantiesiems pagal individualią veiklą ir dirbantiesiems pagal darbo sutartį. Kaip Jūs vertinate valdžios ketinimus smarkiai didinti mokesčius dirbantiesiems pagal individualią veiklą?„Verslo laike“ – apie naują Lietuvos eksporto prekės ženklą.Vyriausybei nusprendus kitąmet padidinti kelių mokestį, keleivių vežėjai naikina tarpmiestinius maršrutus, dėl to prastėja regionų gyventojų susisiekimas su didmiesčiais. Nerimą kelia ir tai, kad vežėjams traukiantis iš tarpmiestinių maršrutų, naujų nelabai atsiranda. Taigi kas laukia keliaujančiųjų tarpmiestiniais autobusais?„Ukraina visai netrukus galės pagaminti po 100 kamikadzių tipo dronų per mėnesį. Taigi Rusija, paleidusi 20 dronų į Ukrainos teritoriją, galės atgal gauti taip pat 20 dronų“, – sako Karinių teisės tyrimų centro Ukrainoje vadovas Oleksandras Musienka.Ved. Edvardas Kubilius

Konservatoriai nutarė inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus. Parlamentui tam nepritarus - svarstys Vyriausybės atsistatydinimą. Kas toliau ir kokie sprendimai bus priimami dėl krizę valdžioje iššaukusios situacijos dėl savivaldybių tarybos nariams skirtų lėšų išlaidoms?Kaune istorinis įvykis – pirmą kartą čia vyksta Eurolygos finalo ketverto turnyras. Penktadienį sužaisti pusfinaliai, sekmadienį Žalgirio arenoje vyks kovos dėl trečiosios vietos ir finalas. Apie rungtynes ir emocijas Justas Buivydas.Kretinga šiemet švenčia 770 metų jubiliejų. Ta proga kretingiškiai kviečiami savo miestui padovanoti išskirtinę dovaną – drauge pasodinti 770 naujų medžių ir žydinčių krūmų.Optimizuojant veiklą, atleidžiama vis daugiau darbuotojų. Kaip? Kokios darbuotojų teisės? Ką sako darbo inspekcija, kaip gali apsaugoti darbuotojus profsąjungos ir ką apie tai mano darbdaviai?Lietuvos miestus jau 17ą kartą vyksta „Gatvės muzikos diena“. Kuo unikali ši tradicija, į kurią jungiasi ir užsienio šalys?Ved. Gabija Narušytė

Į LRT girdi kreipėsi Prienų rajono Veiverių gyventojai. Jie skundžiasi, kad kai kurios seniūnijos gatvės – avarinės būklės, čia neprivažiuoja greitoji pagalba, mokykliniai autobusai. Dešimtmečius prašę valdžios pagalbos, gyventojai sužinojo, kad pirmiausia asfaltuojama bus į vietos verslininko įmonę vedanti gatvė.Pieno ūkiai nuo šiandien gali teikti paraiškas paramai gauti. Vyriausybė ketina išdalyti 8 mln. eurų, nors ūkininkai prašė 40-ies.Lietuvoje vis garsiau kalbama apie mažo galingumo atominės elektrinės projektą, o tai skatina daryti Estijos ir Lenkijos padaryti realūs žingsniai. Apie tai - „Verslo laike“.Minint energetikų dieną, energetikai atkreipia dėmesį, kad energetikos specialistų trūksta, o jų netolimoje ateityje reikės dar daugiau. Ką daro verslas ir valstybė, siekdami paskatinti žmones rinktis energetiko profesiją?Ved. Edvardas Kubilius

Sinoptikams prognozuojant žiemišką savaitgalį, jam ruošiasi ir kelininkai. Kaip kelininkai prižiūri miesto gatves bei užmiesčio kelius?Devyniose Tauragės mokyklose bus daugiau aiškinama apie energetiką. Energetinio švietimo programos tikslas – išdėstyti moksleiviams, kaip gaminama energija, kokia to įtaka gamtai. Tai bandomasis projektas, ir jeigu ši programa pasiteisins, ją numatoma diegti ir daugiau mokyklų.Kybartai – pasienio su Rusija miestas, kuris pastaraisiais metais turistų sulaukia iš visos Europos. Kybartų bendruomenės pirmininkas ir gidas Vitas Katkevičius sako, kad Kybartai labai turtingi savo istorija – atvykusius žmones žavi Kybartų senamiestis, tuneliai, o vietos bendruomenė visaip kaip bando puoselėti savo mylimą miestą.Didžiosios technologijų kompanijos labai rimtai svarsto naikinti slaptažodžius. Pagrindinė priežastis ta, kad daugybė žmonių vis tiek naudoja per silpnus slaptažodžius. Kokia slaptažodžių ateitis?Ved. Edvardas Kubilius

Jeigu norite pajausti seną kaimo dvasią, apsilankykite Grabijoluose – etnografiniame vienos gatvės kaime.Abipus Neries. Su Grabijolų kaimu supažindina Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Neries regioninio parko grupės Patarėja Audronė Žičkutė ir archeologas, VU prof. Aleksiejus Luchtanas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Rusai šiandien 19 valandą raginami išeiti protestuoti prieš Vladimiro Putino paskelbtą mobilizaciją. Vakar Maskvoje protestuoti išėjusi Jelena pasakoja apie tai kaip pareigūnai lazdomis daužė žmonėms per galvas, ji nesitiki, kad šiandien daugiau žmonių išeis į gatves.Komunikacijos ekspertas Karolis Žukauskas ragina siuntinėti rusams žinutes kaip priešintis mobilizacijai.Aš nelabai suprantu, kam likti namie ir nesipriešinti tam, kad jau rytoj tu gali virsti pelenais fronte kur nors prie Lymano, Sjeverodonecko ar Lysyčiansko. Kodėl jie tokie abejingi savo gyvenimui?“, LRT RADIJUI sako Rusijos žmogaus teisių gynėjas ir apžvalgininkas Markas Feiginas.Prie Suomijos sienos nusidriekė iš Rusijos norinčiųjų išvykti eilės. Suomija sprendžia dėl Rusijos piliečių vizų ribojimo.Kaip susilaužyti ranką, padegti karinį komisariatą, sunaikinti šaukiamųjų sąrašus, kur pabėgti neturint užsienio paso? - tokie patarimai internete dalijami mobilizacijos siekiantiems išvengti rusams.Ukraina susigrąžino 215-ka belaisvių, kuriuos Kijivui pavyko išmainyti į pavasarį sulaikytą verslininką Viktorą Medvedčuką ir 55-is į nelaisvę fronte paimtus rusų karius.Regioninių ligonių vadovai skundžiasi, kad dėl gydytojų stygiaus užtikrinti skubiąją medicinos pagalbą rajonų ir regionų gyventojams sudėtinga. Kai kuriuose ligoninėse dirba vos vienas skubios pagalbos gydytojas, o kai kur jų iš viso nėra. Medikai sako, kad regionuose dirbti rezidentai nenori. Sveikatos apsaugos ministerija teigia, kad ligoninės pačios nenori keistis ir vengia gerinti paslaugų prieinamumą gyventojams.Ved. Agnė Skamarakaitė

Apie padidėjusią įtampą tarp Graikijos ir Turkijos, diplomatinį ginčą su Iranu dėl tanklaivių bei turizmo sezono prognozes - pokalbis su LRT RADIJO bendradarbe Atėnuose Jurgita Montvydaite.Ką apie Vilniaus istoriją pasakoja nuo centro nutolę sostinės rajonai? Interviu su iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėju, gidu Albertu Kazlausku.O kokią Lietuvos istoriją gali pažinti virtualiai po Vilnių vaikštantys žaidėjai? Pasakoja 6 metus kūrę ir visai neseniai išskirtinį kompiuterinį žaidimą išleidę kūrėjai Žilvinas ir Šarūnas Ledai.Projekto „LRT ieško sprendimų“ komanda šįkart domisi, kaip stiprinti visuomenės medijų raštingumą. Giedrės Trapikaitės reportažas.Ved. Karolina Panto

Pokalbis su LRT RADIJO verslo naujienų žurnalistu Mariumi Jokubaičiu.Pandemijos metu išpopuliarėjusios darbostogos nepraranda aktualumo, o verslas imasi vis išradingesnių idėjų, pavyzdžiui, siūlo dirbti dvare ar biure medyje.Lietuvos miestuose galės atsirasti dviračių gatvės – tokiu nauju kelio ženklu pažymėtos gatvės bus skirtos mišriam dviračių ir automobilių, kitų ne motorinių ir motorinių transporto priemonių eismui. Jose eismo dalyviams galios specialūs Kelių eismo taisyklių reikalavimai.Dzūkijos nacionaliniame parke bandoma atkurti saugomų lietuviškų tamsiųjų bičių populiaciją. Į nacionalinį parką perkeliamos kaimuose vis dar išlikusios šių bičių šeimos.10–12. Ved. Rūta Kupetytė

Po vienerių metų pertraukos į uostamiestį sugrįžta tradicinis laivų paradas. Pernai dėl pandemijos ir karantino renginį teko atšaukti. Koks jis bus šiemet?Kasmet šalies miškuose surenkama tūkstantis tonų įvairiausių atliekų - statybinių medžiagų, automobilių dalių, kitų šiukšlių. Kaip sutramdyti miško teršėjus?Šalies miestuose šurmuliuos Gatvės muzikos diena.Ved. Paulius Selezniovas

Kokios karo strategijos dominuoja Rusijos sukeltame kare Ukrainoje? Kokie metodai buvo naudojami ankstesniuose karuose ir ką apie tai pasakoja istorija?Dvylika potemių apie karų strategijas, planus ir metodus bei istorinės įžvalgos pokalbyje su karybos tyrinėtoju, istoriku Giedriumi Petkevičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Šeduviečiai ruošiasi turistų antplūdžiui. Intensyviai vyksta muziejaus po atviru dangumi „Dingęs štetlas“ statybos. Šeduvos žydų memorialinis fondas saugos ir skleis žydiškąją mažo Lietuvos miestelio istoriją.Su Šeduvos kultūros ir amatų centro režisiere Izolina Stanuliene vaikščiosime gatvėmis, menančiomis žydų bendruomenės gyvenimą. Prisiminimais dalysis Konstancija Goštautienė, vienintelė skaudžių įvykių liudininkė Šeduvos miškuose.„Šeduvos malūno“ direktorė Lina Daukšaitė ruošiasi priimti svečius ir mokosi košerinės žydų virtuvės paslapčių.Ukmergės senamiestis per karus stipriai nukentėjęs, kelis kartus degęs, XIX a. pabaigoje atstatytas. Šiandien senamiestis mena įvairių tautų gyvenimą. Kokius ženklus Ukmergės senamiesčio gatvėse paliko žydų bendruomenė?Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Apie Panevėžį galėčiau pasakoti be perstojo. Su daugeliu įvykių, jau tapusių legendomis, esu suaugęs. Kitą kartą ir pats kuriu istorijas“, – šmaikštauja žodžio kišenėje neieškantis Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas.Su istoriku A. Astramsku pasivaikščiokime Panevėžio gatvėmis, sustokime prie pastatų, kurie liudija istorinių asmenybių gyvenimą bei kūrybą, užsukime į vieną kitą panevėžiečių pamėgtą vietą.Panevėžio lėlių vežimo teatre pasitinka direktorius Antanas Markuckis. Netikėtai užkluptas režisierius džiaugiasi jaunaisiais aktoriais, atvykusiais dirbti iš Ukrainos.Kavinės „Kranto 12“ savininkė Rūta Pavilonytė prisimena laikus, kai kūrėsi Panevėžio konservų fabrike. Šiandien sienos mena istorinį paveldą, jas puošia dailininko Vyganto Kosmausko grafikos darbai.Istorijos apie piktą poną Čičinską ir garsųjį Čičinsko kepsnį kelia šypsnį ir traukia lankytojus.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Politologas Bernaras Ivanovas apie įvykius Kazachstane.Pokalbs su Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kancleriu kun. Vitalijumi Mockumi.Gamtininkas Selemonas Paltanavičius apie gatvėse barstomą druskos mišinį ir jo poveikį gyvūnams.Ved. Irina Andrianova