Podcasts about paradoksas

Kodėl kartais atsikeliame, bet niekaip negalime iš tiesų prabusti ir ką daryti, kad rytais jaustumėtės pailsėję bei pilnai pasiruošę naujai dienai? Apie tai šįkart tinklalaidėje „Miego DNR“ mokslu grįstais sprendimais dalijasi neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Šiandien, pasaulinę kvantinę dieną mokslininkai kviečia švęsti interaktyviai ir kvies visuomenę geriau suprasti kvantinės fizikos reikšmę šiandien ir ateityje. Apie kvantinės fizikos svarbą kiekvienam mūsų ir šventę Vilniuje — pokalbis su fizike Mažena Mackoit-Sinkevičiene.Paradoksas, bet judėjimo nauda savaitgalį yra net tris kartus didesnė nei darbo dienomis – sako sporto mokslininkas Albertas Skurvydas, komentuodamas naujausią tyrimą. Paaiškėjo, kad savaitgalį nueiti 5 km prilygsta 15 km darbo dieną. Kodėl ir kuo svarbu judėti?Prieš rinkimus gali padaugėti suklastoto turinio, Stiprėjant dirbtinio intelekto vaidmeniui. Kibernetinio saugumo ekspertas turi 5 patarimus, kaip nelikti apgautiems. Į ką reikia atkreipti dėmesį, rinkimai net treji - Gegužę rinksime Prezidentą, birželį – Europos Parlamentą, o spalį – Seimą. Kaip atpažinti klastotę?Ved. Gabija Narušytė

„Yra teisėta kalbėti apie Vakarų nuosmūkį ir nykimą. Tačiau iš visos širdies sakau, jog nepritariu šiai nuomonei, nes neprarandu vilties ir tikėjimo, o mano optimizmas skatina tikėti, kad su deramu pasiryžimu galime vėl pakilti“, - sakė arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris. Jo „atsargų optimizmą“ įkvepia tai, kad pirmą kartą per šimtmetį Europa ir Vakarai susidūrė su milžinišku iššūkiu, kurį sudaro Covid-19 pandemija ir kuris suvienija ją su likusiu pasauliu. Paradoksas, bet ši patirtis gali padėti mums peržiūrėti savo prioritetus ir susimąstyti apie mūsų visuomenės kryptį. Jei tai nuosmūkis, jis nėra neatšaukiamas. Mes galime pakeisti tos tendencijos kursą, pažvelgdami į akis tikrovei“, - sakė anglų arkivyskupas, Vatikano valstybės sekretoriate atsakingas už santykius su valstybėmis.Taip pat laidoje: Rusijos katalikų vyskupai vis garsiau palaiko visuomenės protestus prieš Vladimiro Putino valdymą ir pasisako prieš politinį susidorojimą su įkalintu opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu.Kaip pandemija ir karantinas įkvėpė krikščionis kūrybai - giesmių premjerai internetinėje erdvėje, pasakos Jūratė Kuodytė.Giedrius Tamaševičius apžvelgs JAV katalikų spaudos publikacijas apie išpažintį pandemijos ribojimų šviesoje.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Paradoksas – dėl ateities ir pajamų netikri žmonės, užuot taupę, pinigus ima leisti. Tam, kas juos nuramina ir teikia vilties užsidirbti. Bet ne visos loterijos ir investavimo platformos yra legalios. Apie finansinius koronaviruso pavojus diskutuoja „Swedbanko“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina. Ved. Irma Janauskaitė

Porų santykius nagrinėjame dar toliau ir dar giliau. Trikampis poroje, arba… kito žmogaus atsiradimas šeimoje ar poroje. Paradoksas, bet trikampiu galime vadinti ir vaiko (vaikų)… Skaityti toliau#4 Vaikų įtaka porai ir meilės trikampiai The post #4 Vaikų įtaka porai ir meilės trikampiai appeared first on Tilviko Lizdas.

Porų santykius nagrinėjame dar toliau ir dar giliau. Trikampis poroje, arba… kito žmogaus atsiradimas šeimoje ar poroje. Paradoksas, bet trikampiu galime vadinti ir vaiko (vaikų) atsiradimą šeimoje, ne vien meilės trikampius asocijuojamus su neištikimybe. Taigi,... The post #4 Vaikų įtaka porai ir meilės trikampiai appeared first on Tilviko Lizdas.

Artėjant šventėms vis dažniau susimąstome apie artimus, šiltus santykius. Neretai aplanko nuostaba: „Bijau švenčių, nes nenoriu būti su artimaisiais ir giminėmis!“ O štai vienišas kaimynas kenčia, nes neturi artimų ryšių ir šventes sutiks spengiančioje vienumoje. Paradoksas! Ir norime glaudžių ryšių, ir bijome.O gal tiesiog nemokame užmegzti artimo, gilaus ryšio? Kodėl vengiame artimumo, užuot išmokę būti artimais? Ir kur yra „Artimumo akademija“? Ar visi gali būti vienodai artimi? Kaip mėgautis šiltais santykiais be konfliktų?Ved. psichologės psichoterapeutės Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Artėjant šventėms vis dažniau susimąstome apie artimus, šiltus santykius. Neretai aplanko nuostaba: „Bijau švenčių, nes nenoriu būti su artimaisiais ir giminėmis!“ O štai vienišas kaimynas kenčia, nes neturi artimų ryšių ir šventes sutiks spengiančioje vienumoje. Paradoksas! Ir norime glaudžių ryšių, ir bijome.O gal tiesiog nemokame užmegzti artimo, gilaus ryšio? Kodėl vengiame artimumo, užuot išmokę būti artimais? Ir kur yra „Artimumo akademija“? Ar visi gali būti vienodai artimi? Kaip mėgautis šiltais santykiais be konfliktų?Ved. psichologės psichoterapeutės Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.

Vasaros pabaigoje Biržų krašto muziejuje „Sėla“ vyko 12–asis tarptautinis literatūros forumas „Šiaurės vasara“. Šiemetinio forumo tema – „Knyga kaip projektas“. Tema aktuali, nes kaip rašo viena iš forumo iniciatorių – rašytoja Giedra Radvilavičiūtė, „literatūra ir kritikų imta vertinti kaip eilinė prekė, nebėra aiškios takoskyros tarp to, kas yra gera literatūra, o kas ne. Faktas yra tai, kad dažno rašytojo, kūrybiškumą ėmė lemti finansiniai motyvai, įsipareigojimai bei galimybės. Paradoksas, kad knygų daugėja, o gerų kūrinių – ne, yra akivaizdus...“ Apie meno, kultūros projektinio finansavimo naudą bei žalą forume pranešimus skaitė rašytojai, kritikai, kitų sričių menininkai, kultūros žmonės.

Vasaros pabaigoje Biržų krašto muziejuje „Sėla“ vyko 12–asis tarptautinis literatūros forumas „Šiaurės vasara“. Šiemetinio forumo tema – „Knyga kaip projektas“. Tema aktuali, nes kaip rašo viena iš forumo iniciatorių – rašytoja Giedra Radvilavičiūtė, „literatūra ir kritikų imta vertinti kaip eilinė prekė, nebėra aiškios takoskyros tarp to, kas yra gera literatūra, o kas ne. Faktas yra tai, kad dažno rašytojo, kūrybiškumą ėmė lemti finansiniai motyvai, įsipareigojimai bei galimybės. Paradoksas, kad knygų daugėja, o gerų kūrinių – ne, yra akivaizdus...“ Apie meno, kultūros projektinio finansavimo naudą bei žalą forume pranešimus skaitė rašytojai, kritikai, kitų sričių menininkai, kultūros žmonės.

Šiuolaikinė visuomenė dar vadinama rizikos visuomene – tokia, kurioje labai daug įtampų, žmonės nuolat patenka į ribines situacijas, jaučiasi nesaugūs. Paradoksas, tačiau šias rizikas kuria patys žmonės. Taip tarsi voverės rate įsikalina vartojimo kultūroje ir tampa grėsme savo pačių egzistencijai. „Tai ir yra žmogaus lemtis – jis yra aplinkos produktas, bet kartu turi galimybę suvokti, kad yra atskiras, laisvas. Kuo jis aiškiau tai suvokia, tuo ši įtampa tampa didesne egzistencine problema. Tuo metu žmonės, kuriems pakanka šios sukonstruotos vartotojiškos tikrovės, gali jaustis gan laimingi“, - pastebi sociologas Vylius Leonavičius.

Šiuolaikinė visuomenė dar vadinama rizikos visuomene – tokia, kurioje labai daug įtampų, žmonės nuolat patenka į ribines situacijas, jaučiasi nesaugūs. Paradoksas, tačiau šias rizikas kuria patys žmonės. Taip tarsi voverės rate įsikalina vartojimo kultūroje ir tampa grėsme savo pačių egzistencijai. „Tai ir yra žmogaus lemtis – jis yra aplinkos produktas, bet kartu turi galimybę suvokti, kad yra atskiras, laisvas. Kuo jis aiškiau tai suvokia, tuo ši įtampa tampa didesne egzistencine problema. Tuo metu žmonės, kuriems pakanka šios sukonstruotos vartotojiškos tikrovės, gali jaustis gan laimingi“, - pastebi sociologas Vylius Leonavičius.