Podcasts about aukso

Artėjant Lietuvos radijo 100-mečiui, dabartiniai LRT radijo žurnalistai eteryje susitinka buvusius kolegas. Ilgametis „Ryto garsų“ ir kitų laidų vedėjas, redaktorius Vytautas Markevičius – pokalbyje su Rūta Kupetyte.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Nauji įrašai. Pristatome grafo Mykolo Tiškevičiaus kelionės į Egiptą ir Nubiją dienoraštį. Vertė Eligijus Raila. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Savo kelionę po Egiptą ir Nubiją, trukusią nuo 1861 metų spalio iki 1862 metų vasario, jis aprašė greičiausiai jau grįžęs į Lietuvą. Gyvybingame, įvykiais ir potyriais žaižaruojančiame pasakojime fiksuojama visa grafo kelionės į Egiptą eiga ir jo atlikti kasinėjimai, kuriems išrūpintas specialus leidimas. Tiškevičius kaip įtakingos aristokratų giminės atstovas Egipte sulaukė išskirtinio dėmesio – jo laivą pasitiko garbės salvėmis iš patrankų, aukščiausieji valdininkai ir užsienio konsulai jam siūlė paslaugas ir be perstojo kvietėsi pietų. Knygos ištraukas skaito aktorius Saulius Čiučelis.

Žmonės su negalia ir specialiaisiais poreikiais vis dar susiduria su kasdieniais barjerais, ribojančiais jų galimybes visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Kaip dizainas gali prisidėti prie tokių barjerų mažinimo? Vilniaus dailės akademija surengė tarptautinę projekto „DESIG*ness“ baigiamąją konferenciją, skirtą įtraukiojo dizaino temai ir jos vaidmeniui aukštajame moksle bei visuomenėje. Pokalbis su projekto vadovu, VDA profesoriumi Sauliumi Jusioniu.„Neslėpsiu, kad požiūris į Sniečkų ir sovietmetį negali būti teigiamas ar neutralus“, – sako istorikas Marius Ėmužis. Jo parengta Antano Sniečkaus politinė biografija „Šeimininkas ir jo dvariškiai“ (išleido „Aukso žuvys“) pateko į „Metų knygos rinkimų“ negrožinių knygų penketuką. Autorių kalbina Jolanta Kryževičienė.Paaiškėjo, kad Venecijos bienalėje Rusijos paviljone dalyvausiantys menininkai nėra disidentai, kaip apie tai anksčiau kalbėjo bienalės prezidentas Pietrangelo Buttafuoco. Tai asmenys, tiesiogiai susiję su Rusijos vyriausybe ir su šalies vadovui Vladimirui Putinui artimais asmenimis. Pokalbis su Lietuvos paviljono Venecijos bienalėje komisare, Nacionalinės dailės galerijos direktore dr. Lolita Jablonskiene.Ar kada jautėtės taip, lyg gyvenimas būtų atsidūręs akligatvyje? Kaip išsaugoti save ir santykius su aplinkiniais, kai ištinka krizė? Juozo Miltinio dramos teatro premjeroje „Pereigos ritualai“ tyrinėjamos būtent tokios ribinės žmogaus patirtys. Spektaklio repeticijoje lankėsi kolegė Evelina Povilavičiūtė.Ved. Gerūta Griniūtė

Laimėti socialinių tinklų aukso puodą – žiauriai sunku. Tačiau net ir seniems vilkams šioje rinkoje darosi nelengva – algoritmai keičia kūrybininkų gyvenimą. Kodėl influencerių realybė nėra tik sviestu tepta? Pokalbis su agentūros Influenceriai.lt įkūrėja Laura Aleksandraviče.Taip pat laidoje klausiame ar karas Irane pabrangins keliones? Komentuoja Turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė.Ir tarptautinę miego dieną minime skaičiuodami miego pinigus.Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Lukas Malinauskas, Jonas Miklovas ir Karolis Tiškevičius dalinasi šviežiais įspūdžiais iš KMT finalo ketverto. „Basketnews.lt podkastas” apie „Žalgirio” triumfą, nesusipratimus, rinktinę ir Euroviziją. Tinklalaidės partneriai: – Telia Play. Krepšinis, filmai, serialai – viskas vienoje vietoje, visur, kur tik norit. Dabar su nauja TV programėle dar patogesnė ir geresnė patirtis. O Samsung televizorius tik 69€ su Telia Play planu. Daugiau: https://bit.ly/4aC28XW – Gardžiausia sezono naujiena – traškūs džiovinto sūrio kamuoliukai DŽIUGAS. 5 skirtingi skoniai – daugybė atradimų! Sužinok daugiau: https://www.dziugashouse.lt/asortimentas/traskus-surio-kamuoliukai/ – Atsirado papildomų išlaidų? Vartojimo paskola - vienam ar keliems poreikiams. Pildyk paraišką internetu ir sužinok kiek gali pasiskolinti: https://inbank.lt/paskola/paskola-vartojimo – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Išbandyk BasketNews Prediction žaidimą jau dabar! Prisijunk, spėk rungtynių baigtį ir varžykis dėl prizų: prediction.basketnews.com Temos: Kas per savaitgalis! (00:00); „Ryto” avarija ir „Žalgirio” skrydžiai KMT finale (2:00); „Neptūno” tragikomiškos bėdos ir kitos netektys (8:27); Daug taškų, MVP Wrightas ir nenugalimas „Žalgiris” (11:22); Rinktinė Islandijoje ir žaidimas jums (15:52); KMT šou: repas per pristatymą ir tobulas himnas (18:42); Žvaigždės tribūnose ir judesys Šiauliuose (25:15); „Lietkabelio” pyktis, eilinis medalis ir nuvylęs „Neptūnas” (29:47); Žibėno apmaudas, Tubelio humoras (38:55); Įspūdingi mūsų skaičiai, apdovanojimų absurdas ir laimėti 5000 eurų (42:00); Tritaškių konkursas ir finalo pertraukos šou (52:05); Septintas Šaro trofėjus per dvejus metus ir istorinė baskų taurė (55:10); Latvijos klubinis krepšinis mirė ir kam pralošė Kurtis? (58:20); Mirtinai svarbus langas Lietuvai (1:00:27); „Ryto” žygis į NBA Europe (1:03:15); Eurolygos klubų pinigai žaidėjams: kur „Žalgiris”? (1:08:30); Eurovizija Jonui: Tiškevičiaus verdiktas Lietuvos atrankai (1:16:21); Oksana Pikul (1:22:30).

Dalia Leinartė. „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Tai monografija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas darė įtaką santuokoms, skyryboms ir santykiams šeimoje. Knygos ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Dalia Leinartė. „Neplanuotas gyvenimas. Šeima sovietmečio Lietuvoje“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Tai monografija apie daugelio šeimų kasdienybę, neretai paženklintą skurdo, smurto, alkoholizmo, blato ir nevilties, atvirai demonstruojanti sovietinės ideologijos pasekmes ir šiandieninei Lietuvos visuomenei. Pasitelkdama daugybę dokumentinių šaltinių ir asmeniškų liudijimų autorė tyrinėja, kaip vyrų ir moterų darbo sąlygos, ikimokyklinių įstaigų trūkumas, dešimtmečiais trukęs lytinio gyvenimo tabu, centralizuotai skirstomas gyvenamasis plotas ir gerovės prekės, viešumo ir privatumo ribų nykimas darė įtaką santuokoms, skyryboms ir santykiams šeimoje. Knygos ištraukas skaito Giedrė Vaičekauskienė.

Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų naujiena – interaktyvi ekspozicija – leidžia kiekvienam pasinerti į tolimą praeitį , susitapatinti su istorinės epochos aplinka. Pasakoja Karina Metrikytė.Prieš 15 metų Vilniuje įkurta leidykla „Aukso žuvys“ pasakoja apie sudėtingiausius istorijos laikotarpius mažiausiems skaitytojams ir kartu keliauja laiku su paaugliais. Apie literatūrą paaugliams – pokalbis su Inga Garbačiauskiene.Šiandien sukanka 220 metų, kai gimė Konstantinas Benediktas Tiškevičius, vienas iš pirmojo viešojo Lietuvos muziejaus kūrėjų ir pirmosios ekspedicijos Nerimi rengėjas. Pasakoja Nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas ir vyriausias muziejaus rinkinių kuratorius Žygintas Būčys.„Būti europiečiu šiandien reiškia ne tik ir ne tiek auklėjimą mokykloje, kiek bandymą ištrūkti iš beformio pasaulio į tą, kurį sudaro atidžiai ir jautriai permąstytos istorinės ir individualios patirtys ir iš naujo renčiamas moralės karkasas“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas, Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas Domas Boguševičius.Šiandien žiemą iš kiemo varo linksma šventė Užgavėnės. Kuo ypatingos Užgavėnės Kurtuvėnuose ir Grūšlaukėje, kad tik dviejuose kaimuose gyvuojančios šventės tradicijos įtrauktos į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą?Ved. Jolanta KryževičienėSauliaus Tamulio nuotraukoje Užgavėnės Kurtuvėnuose

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Bernardas Gailius. „Kraujo kvapas“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.1949-ųjų ruduo, okupuotoji Lietuva. Jausdamas, kad karas pralaimėtas ir žūtis neišvengiama, Ventos tėvūnijos partizanų vadas Andrius Karnauskas-Drakonas ieško išeities savo kovotojams. Jis dar nežino, kad blogiausios nuojautos jau pildosi: Ventos tėvūniją taikiniu pasirinko eM Gė Bė specialioji grupė, o operaciją vykdo negailestingas žudikas agentas Maskva. Žemaitijos miškuose prasideda mirtina dvikova, kurioje priešams nebus pasigailėjimo, o išdavystė tykos kiekviename žingsnyje. Tačiau Andrius Karnauskas žino viena: į karą jis išėjo ne tam, kad pralaimėtų. Atšiauriame pogrindyje subręsta planas, pasukantis įvykius netikėta kryptimi. Knygos ištraukas skaito aktorius Sergejus Ivanovas.

Juhani Karila romanas „Lydekaitės burtai“. Vertė Urtė Liepuoniūtė, išleido leidykla „Aukso žuvys“.Kasmet Elina Iulijako grįžta į gimtąjį kaimą Laplandijoje, kur turi per tris dienas sužvejoti lydeką. Kai iš tamsių vandenų pradeda lįsti įvairiausio plauko senovės pabaisos, Elinos kelionė virsta gyvenimo ir mirties nuotykiu. Eliną, be kita ko, vaikosi ir policija – moteris įtariama žmogžudyste. Vis dėlto netgi inspektoriams teks įveikti Laplandijos burtus ir jos baisumus, nevaldomas būtybes ir – tikrą siaubą – gūžynių naktį. Knygos ištraukas skaito aktorė Jurga Kalvaitytė.

Juhani Karila romanas „Lydekaitės burtai“. Vertė Urtė Liepuoniūtė, išleido leidykla „Aukso žuvys“.Kasmet Elina Iulijako grįžta į gimtąjį kaimą Laplandijoje, kur turi per tris dienas sužvejoti lydeką. Kai iš tamsių vandenų pradeda lįsti įvairiausio plauko senovės pabaisos, Elinos kelionė virsta gyvenimo ir mirties nuotykiu. Eliną, be kita ko, vaikosi ir policija – moteris įtariama žmogžudyste. Vis dėlto netgi inspektoriams teks įveikti Laplandijos burtus ir jos baisumus, nevaldomas būtybes ir – tikrą siaubą – gūžynių naktį. Knygos ištraukas skaito aktorė Jurga Kalvaitytė.

Juhani Karila romanas „Lydekaitės burtai“. Vertė Urtė Liepuoniūtė, išleido leidykla „Aukso žuvys“.Kasmet Elina Iulijako grįžta į gimtąjį kaimą Laplandijoje, kur turi per tris dienas sužvejoti lydeką. Kai iš tamsių vandenų pradeda lįsti įvairiausio plauko senovės pabaisos, Elinos kelionė virsta gyvenimo ir mirties nuotykiu. Eliną, be kita ko, vaikosi ir policija – moteris įtariama žmogžudyste. Vis dėlto netgi inspektoriams teks įveikti Laplandijos burtus ir jos baisumus, nevaldomas būtybes ir – tikrą siaubą – gūžynių naktį. Knygos ištraukas skaito aktorė Jurga Kalvaitytė.This episode includes AI-generated content.

Juhani Karila romanas „Lydekaitės burtai“. Vertė Urtė Liepuoniūtė, išleido leidykla „Aukso žuvys“.Kasmet Elina Iulijako grįžta į gimtąjį kaimą Laplandijoje, kur turi per tris dienas sužvejoti lydeką. Kai iš tamsių vandenų pradeda lįsti įvairiausio plauko senovės pabaisos, Elinos kelionė virsta gyvenimo ir mirties nuotykiu. Eliną, be kita ko, vaikosi ir policija – moteris įtariama žmogžudyste. Vis dėlto netgi inspektoriams teks įveikti Laplandijos burtus ir jos baisumus, nevaldomas būtybes ir – tikrą siaubą – gūžynių naktį. Knygos ištraukas skaito aktorė Jurga Kalvaitytė.

Netrukus apie priverstines atostogas. Ar gali darbdavys versti darbuotoją išeiti atostogų?Dar kartą atkreipsime dėmesį į sukčių veikimą - laukdami, kol gyventojų sąskaitas pasieks atsiimtos antrosios pensijų pakopos lėšos, sukčiai rengiasi apgavystėms - ieško lietuviškai kalbančių darbuotojų apgaulingiems skambučiams, nes rusų kalba žmones apgauti vis sunkiau.Po pusės aštuntos žinių - „Aktualus klausimas”. Šįkart panagrinėsime LRT užsakymu atliktą apklausą, kuri parodė, kad per praėjusius metus pablogėjo daugiau nei pusės šalies gyventojų nuomonė apie prezidentą Gitaną Nausėdą.„Aukso amžiuje” kolegė Irma Janauskaitė pasidomės, ar gyventojai jau sulaukė pirmųjų sąskaitų už šildymą sausio mėnesį. Rinkos reguliuotojas perspėja, kad tikrai nenudžiugins.Šiandien minima Pasaulinė kovos su vėžiu diena. Ir kaip tik šiomis dienomis krūties vėžiu sergančios pacientės skundžiasi, kad Lietuvoje trūksta vaistų, skirtų hormoninei terapijai po krūties vėžio gydymo.O vis labiau artėjant olimpinėms žaidynėms, šiandien pasakojimas apie biatlonininką Maksimą Fominą.Ved. Liuda Kudinova

LRT radijas tęsia reportažų ciklą „Suprasti Arktį“, šiandien kviečiame išgirsti daugiau apie Kinijos interesus šiame regione. Nors oficialiai Kinija nėra Arkties regiono valstybė, Arkties taryboje ji turi šalies stebėtojos statusą. Didžiąją dalį projektų Arkties regione Pekinas vykdo drauge su Maskva. Dėl šylančio klimato atsiveriant naujiems laivybos keliams, Kinijai tai dar viena galimybė plėtoti ir prekybos maršrutus. Plaukiant Arkties Šiaurės jūrų kelio maršrutu atstumas tarp Azijos ir Europos maždaug 40 procentų trumpesnis nei laivybos kelias per Viduržemio ir Raudonąją jūrą skirianti Sueco kanalą. Kinijos interesus Arkties regione LRT radijui plačiau komentuoja Fridtjofo Nanseno instituto Kinijos analitikė Iselin Stensdal.Analitikų teigimu, pastarojo meto geopolitinė krizė, kurios centre atsidūrė Grenlandija, padarė poveikį ir Danijos bei Grenlandijos santykiams. Kopenhagos universiteto profesorė Kirsten Tisted nagrinėja post-kolonijinius santykius, naratyvus apie Grenlandiją, kuriuos girdėdamos užaugo skirtingos danų kartos. Pasak profesorės, pokyčiai negrįžtami ir visuotinai sutinkama, kad tik Grenlandija gali spręsti dėl savo ateities.Esant sudėtingoms orų sąlygoms Bendrasis pagalbos centras sako sulaukiantis daugiau pranešimų dėl avarijų ir traumas patyrusių žmonių.Aukso kainai perkopus 5 tūkstančius dolerių, svarstoma, ar jis tikrai tiek vertas. Kada jau nustos brangti?Prezidento vyriausiajam patarėjui Deividui Matulioniui paraginus Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją kurti vokiečių kalbos populiarinimo ir mokymo programą, ministerija sako, kad šiuo metu rengia priemonių planą, apimsiantį užsienio kalbų populiarinimą.Olimpiečių cikle – ketvirtosioms karjeros žiemos olimpinėms žaidynėms besirengiantis slidininkas Modestas Vaičiulis. Tėčiu praėjusiais metais tapęs sportininkas olimpinį ciklą paskyrė šeimai ir buičiai.Seimas spaudžia savivaldybę, kodėl Vytis Lukiškių aikštėje vis dar nepastatytas, tačiau Vilniaus miesto savivaldybė sako, kad klausimas stringa dėl dviejų tarpusavyje nesuderintų valstybės sprendimų.Ved. Rūta Kupetytė

Auksas – brangiausias istorijoje. Už unciją – daugiau nei 5 tūkst. dolerių. Kas atsitiko? Kodėl dabar visi nori aukso? Ar tai jau reiškia, kad nėra nei geopolitinio stabilumo, nei patikimų kitų turto klasių, į kurias galima investuoti? Ar neprofesionalui verta prisipirkti aukso, pvz., už atsiimtus II pensijų pakopos pinigus? Diskutuoja Lietuvos banko vyriausiasis portfelio valdytojas Antanas Mikšys, bendrovės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Ved. Irma Janauskaitė

Šiandien aplinkosaugininkai Aplinkos ministerijai įteiks poziciją dėl kurtinių apsaugos steigiant Kapčiamiesčio poligoną. Nevyriausybinių organizacijų atstovai teigia neabejojantys poligono reikalingumu, tačiau pabrėžia, kad gamtai padaryta žala turi būti įvertinta ir kompensuota.Jau metus vairuotojo pažymėjimas galioja tik tol, kol galioja ir sveikatos pažyma. Tačiau „Regitra“ skaičiuoja – beveik 65 tūkstančiai vairuotojų šiuo metu važinėja nepasitikrinę sveikatos. Policija pernai nustatė dar beveik 20 tūkstančių atvejų, kai sustabdytų vairuotojų pažymėjimai jau buvo negaliojantys. Kaip paskatinti vairuotojus pasitikrinti sveikatą?Aukso, sidabro ir kitų tauriųjų metalų kainoms mušant rekordus, ekspertai pastebi, kad jų įsigijimu domisi vis daugiau žmonių. Rekordiškai aukso atsargas didina ir kai kurios valstybės. Lietuva turi kone 6-ias tonas aukso atsargų. Jas saugo Anglijos banke.Lietuvos olimpiečių cikle - pažintis su pirmuoju iš keturių šalies slidinėjimo rinktinės narių. Pekino olimpinėse žaidynėse debiutavęs Tautvydas Strolia po ketverių metų su Lietuvos delegacija keliauja į Milaną ir Kortiną. Sportininkas tikisi, kad Italijoje pavyks gerinti rezultatus, pasiektus Pekine. Strolia tebėra dėkingas Norvegijai, kuri vėl įkvėpė slidinėti.Po metų pertraukos sugrįžta tradicinės Sartų žirgų lenktynės. Organizatoriai sako, kad žiemiški orai leidžia ypač gerai pasiruošti varžyboms. Šiemet tikimasi sulaukti rekordinio skaičiaus žiūrovų.Ved. Rūta Kupetytė

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pranešė, kad praėjusią savaitę nuo gripo mirė vienuolika žmonių. Mažiausias sergamumas išliko Panevėžio apskrityje, didžiausias – Šiaulių apskrityje.Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai pažeisto viešosios tvarkos „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui per susitikimą su gyventojais Vilkaviškyje apsistumdžius su protestavusiu jaunuoliu.Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trampas pagrasino Prancūzijai įvesti papildomus muitus, kai šios šalies prezidentas pareiškė neprisijungsiantis prie Trampo kuriamos Gazos taikos tarybos. Paryžius paskelbė susirūpinimą, kad Trumpo vadovaujama taryba turės plačius įgaliojimus, viršijančius pereinamojo laikotarpio valdymą Gazos ruože, ir pakenks Jungtinių Tautų sistemai.Aukso, sidabro ir kitų tauriųjų metalų kainoms mušant rekordus, ekspertai pastebi, kad jų įsigijimu domisi vis daugiau žmonių. Rekordiškai aukso atsargas didina ir kai kurios valstybės. Lietuva turi kone 6-ias tonas aukso atsargų. Jas saugo Anglijos banke.Ved. Darius Matas

Grupę Myrczek & Schmidt Quintet można nazwać specami od jazzowych aranżacji dzieł Wojciecha Młynarskiego. Zespół ma na koncie dwie płyty projektu „Młynarski. Bynajmniej”. Teraz czas na koncert.2 lutego na deskach katowickiego NOSPRU wystąpią również Krzysztof Herdzin, Ewa Bem, Aga Zaryan i orkiestra AUKSO. Oprócz twórczości Młynarskiego wybrzmią też utwory m.in. Jerzego Wasowskiego i Jerzego Derfla. O tym, co zainspirowało powstanie projektu Młynarski. Bynajmniej opowiada trębacz Piotr Schmidt.To nie ja wpadłem na ten pomysł, żeby zrobić Młynarskiego. Zrobił to mój przyjaciel. wielki meloman i fan Młynarskiego, a prywatnie bardzo wzięty przedsiębiorca, pan Michał Kalita, który też pomógł nam sfinansować ten projekt.~ mówi nasz gość.

Aleksandra Zastępa (Wydawnictwo Publicat) opowiada o niesłabnącej popularności twórczości Agathy Christie w 50. rocznicę śmierci brytyjskiej pisarki. Przywołuje badania wskazujące, że większość czytelników jej prozy, to osoby młode. Jak mówi, popyt na nowe wydania rośnie, a Wydawnictwo Publicat na prośbę miłośników Christie ma w swojej kolekcji już 50 pozycji literackich. Następnie łączymy się z Moniką Januszek-Surdacką, kierowniczką Domu Kuncewiczów, oddziału Muzeum Nadwiślańskiego w Kazimierzu Dolnym. Nasz gość zaprasza słuchaczy na wystawę szopek krakowskich autorstwa Andrzeja Koska. Zdradza, że w prezentowanych pracach można dostrzec elementy architektury Kazimierza Dolnego! Ekspozycja trwa do 2 lutego.Na koniec kierujemy się do Katowic. Tam w sali koncertowej NOSPR, 2 lutego odbędzie się koncert projektu Młynarski. Bynajmniej, w którym oprócz Myrczek & Schmidt Quintet wystąpią: Krzysztof Herdzin, Ewa Bem, Aga Zaryan i orkiestra AUKSO. O swoich interpretacjach Młynarskiego na jazzowo opowiada Piotr Schmidt. 

Šiame epizode – pokalbis su Tomu Balčėčiu, kuris praleido 20 metų JAV, studijavo Harvarde, dirbo Denver Nuggets organizacijoje ir tapo NBA čempionu (2023).Šiuo metu Tomas yra CEO of Confluence Valley („Tesonet“ grupė) ir dirba su „Žalgirio“ bei „London Lions“ klubais, vystydamas duomenų analitiką, AI sprendimus ir technologijų integraciją.Kalbame apie:NBA organizacijų vidų„Draft“ ir „trade“ procesusKultūrinę adaptaciją AmerikojeRyšį su žaidėjais ir treneriaisAI ir duomenų svarbą šiuolaikiniame krepšinyje

Trijų karalių dieną Užutrakio dvaro rūmai taps gyvosios tradicijos centru – čia dvidešimtą kartą vyksiančioje nacionalinėje konkursinėje liaudies dailės parodoje „Aukso vainikas“ bus paskelbti talentingiausi metų liaudies menininkai ir eksponuojami ankstesnių metų 40-ies laureatų kūriniai. Tiesiogiai iš Užutrakio dvaro Europos salės pokalbis su Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktoriaus pavaduotoja etninės kultūros veikloms Vida Šatkauskiene ir vienu iš šių metų laureatų kanklių meistru iš Alksnėnų Alfredu Lučinsku.Nemuno žurnalas išleido fotografijų albumą „NEMUNO“ VEIDAI. 24 MAIŠTO METAI, kuriame publikuojami žadinusio laisvės dvasią žurnalo archyvai (1967–1990 m.), Lietuvos fotomeno klasikų darbai. Albumą papildo tekstai apie to meto kultūrinėje spaudoje vykusį kultūrinį maištą bei jame dalyvavusius kūrėjus. Žurnalo pradžią, fotografijos reikšmę jame prisimena fotomenininkas, VDU profesorius Romualdas Požerskis. Skamba archyvinio pokalbio su Romualdu Rakausku fragmentas. Apie naują albumą pasakoja viena iš jo sudarytojų Svetlana Batura.Neseniai Kaune duris atvėrė pirmoji Lietuvoje grandininio pjūklo menui skirta, „Medinės skulptūros galerija". Pasak erdvės įkūrėjų, Lietuvoje dar tik formuojasi pirmoji šios srities kūrėjų karta. Šiuo metu naujojoje galerijoje galima pamatyti jungtinę medžio drožėjo Valerijaus Kunigelio skulptūrų ir fotografo Mariaus Čepulio nuotraukų parodą „Miškas mieste". Pasakoja Andrius Baranovas.35-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija šiandien bus įteikta poetui, vertėjui Mariui Burokui už eilėraščių knygą „Seismografas“. Pokalbis su laureatu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kuo 2025-ieji buvo išskirtiniai pasaulio kultūros lauke ir ką apie juos rašė tarptautiniai meno naujienų portalai.Etninės kultūros globos taryba 2026 m. paskelbė atmintinais Kanklių metais.Kėdainiai, perėmę titulą iš Druskininkų, pradėjo Lietuvos kultūros sostinės metus.Kokie chorai šiemet dalyvavo „Sekmadienio akorduose“ Tauragėje ir ką iš festivalio išsineša klausytojai bei atlikėjai?Kaišiadorių muziejus atidarė parodą „Šeimininkių mokymas tarpukario Lietuvoje". Kuo šis laikotarpis svarbus šalies gastronomijos istorijai?Šiemet, 2026-aisiais, sueis 225 metai, kai gimė žemaičių vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius. LRT KLASIKA penktadieniais kvies iš arčiau susipažinti su šia istorine asmenybe.Ved. Marius Eidukonis

LATGA paskelbė tyrimą, kuriame teigiama, kad dauguma vizualiųjų menų menininkų negauna atlygio už dalyvavimą parodose.Penktadienį Lietuvos meno kūrėjų asociacijų (LMKA) narės rinkosi į susitikimą, kuriame uždavinėjo klausimus organizacijos pirmininkui bei vienam iš LRT tarybos narių Jonui Staseliui apie komunikaciją dėl valdančiųjų organizuojamo LRT įstatymo pakeitimų paketo. Kalbamės su LMKA nariais Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku Audriu Antanaičiu, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininku Artūru Jevdokimovu bei J. Staseliu.Penktadienį įteikti Jono Karolio Chodkevičiaus Aukso medaliai už Valstybės stiprinimo veiklą Gintarei Masteikaitei ir Karoliui Kaupiniui. Ją skiria šio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmono vardo labdaros ir paramos fondas.Ved. Donatas Šukelis

1959-aisiais įkurtas seniausias buvusio Šiaulių universiteto merginų choras „Pavasaris“ mini jubiliejų.Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia Marcino Wichos knygą „Daiktai, kurių neišmečiau“ ir Emanuele Coccia veikalą „Namų filosofija“.Užutrakio dvaro rūmuose duris atvėrė nacionalinė konkursinė liaudies dailės paroda „Aukso vainikas“.Šiandien priešais Lietuvos Respublikos Seimą rengiama vieša gedulo ir susitelkimo akcija „In memoriam „Valstybė, kuri veikia“ 2024-2025“.Jaunojo kūrėjo premijos lauretai choreografas ir šokėjas Dovydas Strimaitis, teatro režisierė Eglė Švedkauskaitė bei kompozitorius Kristupas Bubnelis ir premiją už svarbiausius tarptautinius apdovanojimus kultūros srityje įvertintas kino režisierius ir operatorius Vytautas Katkus atsisakė premijas priimti iš kultūros ministrės Vaidos Aleknavičienės rankų.Seimas vakar patvirtino 2026 metų biudžetą. Jame mažėja lėšos kultūrai, įšaldomas LRT biudžetas. Kokie metai laukia kultūros ir žiniasklaidos kitąmet? Pokalbis su kultūros ministre Vaida Aleknavičiene.Indijos šviesų šventė Dyvalis buvo įtraukta į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, italų virtuvė buvo įtraukta į „Nematerialaus kultūros paveldo“ sąrašą.Ved. Marius Eidukonis

Kaip per šimtą metų keitėsi Lietuvos ekonomika? Atsakymo į šį klausimą ieškojo Oksfordo universitete disertaciją apgynęs, Lietuvos mokslo tarybos finansuotų tyrimų atlikęs Adomas Klimantas, kuris pirmą kartą apskaičiavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui per pastarąjį šimtmetį.Ved. Rūta Kupetytė

Dėl pokyčių valdžioje politologams ši vasara – itin darbinga. Kaip atrodo politologų darbo užkulisiai? Pokalbis su Klaipėdos universiteto politologe Gabriele Burbulyte.Pajūrio gelbėtojai sako kartais net patys negalintys patikėti, kaip tėvai tiesiog piktybiškai neprižiūri savo mažamečių vaikų – leidžia jiems vieniems bristi į jūrą, o patys net nežiūri į jų pusę, nereaguoja į įspėjimus. Kaip paskatinti tėvus atidžiau prižiūrėti savo vaikus, ilsintis prie vandens?Klaipėdos vardą garsinantis choras „Cantare“ neseniai atšventė 35 metų jubiliejų bei pelnė „Aukso paukštę“ – pripažintas geriausiu praėjusių metų mėgėjų choru Lietuvoje. Kaip dešimtys žmonių, besisukdami savo kasdieniuose rūpesčiuose, dar sugeba šitiek metų išlaikyti labai kokybišką chorą?Devynioliktame amžiuje gyvenusio lietuvių tautosakininko Antano Juškos knyga turi intriguojančią istoriją. Juška, pasišventęs gelbėti lietuvių kalbą, užsirašinėdavo žodžius, tarp jų ir dainas, suorganizavo, ko gero, pirmąjį dainų konkursą Lietuvoje. Jo dainų rinkinys išleistas spaudos draudimo laikotarpiu ir slapta atgabentas į Lietuvą vienai iš jo konkursų laimėtojų. Ta pati knyga nuskendo kartu su Titaniku, o maždaug prieš dešimtmetį iš jo iškelta.Ved. Edvardas Kubilius

Kotryna Zylė. „Mylimi kaulai“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Romanas „Mylimi kaulai“ – tai moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai. Pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos. Knygos ištraukas skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Kotryna Zylė. „Mylimi kaulai“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Romanas „Mylimi kaulai“ – tai moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai. Pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos. Knygos ištraukas skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Kotryna Zylė. „Mylimi kaulai“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Romanas „Mylimi kaulai“ – tai moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai. Pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos. Knygos ištraukas skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Kotryna Zylė. „Mylimi kaulai“. Išleido leidykla „Aukso žuvys“.Romanas „Mylimi kaulai“ – tai moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras. Romano laikas nenusakomas, tariamas. Gyvybė čia pasitinkama ir palydima daugiabučio pirtyje, piemenys į ganyklas keliauja troleibusais, gyvuliai laikomi butuose, duona kepama laiptinėje, prie pašto dėžučių; name atliekamos apeigos, vyksta stebuklai. Pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos. Knygos ištraukas skaito aktorė Kristina Švenčionytė.

Pasaką „Kareivis, aukso paukštė ir marių mergelė“ skaito aktorė Gražina Urbonaitė.

Toska Menten. „Mumija Dumis ir aukso skarabėjas“. Skaito aktorius Irmantas Bačelis.

Toska Menten. „Mumija Dumis ir aukso skarabėjas“. Skaito aktorius Irmantas Bačelis.

Toska Menten. „Mumija Dumis ir aukso skarabėjas“. Skaito aktorius Irmantas Bačelis.

Toska Menten. „Mumija Dumis ir aukso skarabėjas“. Skaito aktorius Irmantas Bačelis.

Janosch. „Aukso žąsis“. Skaito Kęstutis Jakštas