Podcasts about vytauto bacevi

Trečią kartą vykstantis festivalis „Nepatogus kinas“ kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) kviečia jaunus žmones tapti festivalio dalimi, tarti savo nuomonę ir rengia atvirą „Jaunimo balso“ žiuri atranką.Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vyks koncertas „Vytauto Bacevičiaus etiudai fortepijonui“. Juos atliks japonas doktorantūros studijas Lietuvoje pasirinkęs Jusùke Ìsi.LRT Klasikos naujasis sezonas jau įsibėgėja. Šiandien laidoje su LRT Klasikos laidų vedėja Indre Kaminckaite aptarsime naują tinklalaidę „72 atspalviai“, kurią ji veda kartu su Artūru Tereškinu.Kaune vyksta jau trečiasis netradicinio teatro festivalis „Namas nr. 3“, kurio metu pristatomi keturi lietuvių kūrėjų specialiai erdvei sukurti spektakliai.Opera, rokas, populiarioji muzika, klasika – viską yra išbandęs Jeronimas Milius. Kokią muziką jis apts mėgsta labiausiai ir kaip nuo jos ilsisi, kai pavargsta?Pakeliui su klasika. Ved. Marius Eidukonis ir Odeta Vasiliauskaitė

Pagrindinis „Audiologų“ laikas skirtas specifinės dešimties-dvylikos stygų portugalų gitaros muzikai. Skamba įvairių atlikėjų skambinami kūriniai. Jų paradą vainikuoja garsaus gitaristo Carlos Paredes įrašai.Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečiui skirtoje rubrikoje – 1962-1963 metais sukurtų Juliaus Gaidelio (nuo 0:49) ir Vytauto Bacevičiaus (48:58) kūrinių fragmentai.

Pagrindinis „Audiologų“ laikas skirtas specifinės dešimties-dvylikos stygų portugalų gitaros muzikai. Skamba įvairių atlikėjų skambinami kūriniai. Jų paradą vainikuoja garsaus gitaristo Carlos Paredes įrašai.Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečiui skirtoje rubrikoje – 1962-1963 metais sukurtų Juliaus Gaidelio (nuo 0:49) ir Vytauto Bacevičiaus (48:58) kūrinių fragmentai.

Antroje Europos buitinės muzikos apžvalgai skirtoje laidoje – Paryžiaus kavinėse ir baruose skambanti muzika. Ji gerokai skiriasi nuo Vokietijoje ar Lietuvoje skambėjusios ar dar vis skambančios, turi savo specifinį koloritą, neįprastą mums poetiką ir gilias chanson stiliaus tradicijas.Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirtoje „Audiologų“ rubrikoje skamba 1958–1959 metais gimusių kūrinių fragmentai – Vytauto Bacevičiaus „Pavasario siuita“ orkestrui (nuo 0:50) ir Jeronimo Kačinsko „Septetas“ (48:37), abu be abejonių priskirtini prie nesenstančių mūsų muzikinės kultūros vertybių.

Antroje Europos buitinės muzikos apžvalgai skirtoje laidoje – Paryžiaus kavinėse ir baruose skambanti muzika. Ji gerokai skiriasi nuo Vokietijoje ar Lietuvoje skambėjusios ar dar vis skambančios, turi savo specifinį koloritą, neįprastą mums poetiką ir gilias chanson stiliaus tradicijas.Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirtoje „Audiologų“ rubrikoje skamba 1958–1959 metais gimusių kūrinių fragmentai – Vytauto Bacevičiaus „Pavasario siuita“ orkestrui (nuo 0:50) ir Jeronimo Kačinsko „Septetas“ (48:37), abu be abejonių priskirtini prie nesenstančių mūsų muzikinės kultūros vertybių.

Franzo Schuberto vokalinis ciklas „Žiemos kelias“ (1827) nukelia mus į lyrinio herojaus išgyvenimų pasaulį. Vokiečių tenoras Peteris Andersas ir pianistas Michaelis Raucheizenas 1961 metais įdainavo 12 pirmojo sąsiuvinio dainų apie šalčio sukaustyta žeme klajojančio žmogaus sielos nuotykius. Poeto Wilhelmo Müllerio poezijoje radęs atsvarą ir savo nerimui, kompozitorius prabyla į mus nepaprasto grožio ir subtilių spalvų kupina muzika.Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirtoje rubrikoje – 1948-1949 metais sukurti kūriniai: Vytauto Bacevičiaus Koncerto fortepijonui op. 44 fragmentai (nuo 0:50) ir Juliaus Gaidelio „Lietuviškas šokis“ smuikui ir fortepijonui (53:16).

Franzo Schuberto vokalinis ciklas „Žiemos kelias“ (1827) nukelia mus į lyrinio herojaus išgyvenimų pasaulį. Vokiečių tenoras Peteris Andersas ir pianistas Michaelis Raucheizenas 1961 metais įdainavo 12 pirmojo sąsiuvinio dainų apie šalčio sukaustyta žeme klajojančio žmogaus sielos nuotykius. Poeto Wilhelmo Müllerio poezijoje radęs atsvarą ir savo nerimui, kompozitorius prabyla į mus nepaprasto grožio ir subtilių spalvų kupina muzika.Lietuvos valstybingumo 100-mečiui skirtoje rubrikoje – 1948-1949 metais sukurti kūriniai: Vytauto Bacevičiaus Koncerto fortepijonui op. 44 fragmentai (nuo 0:50) ir Juliaus Gaidelio „Lietuviškas šokis“ smuikui ir fortepijonui (53:16).

„Audiologuose“ – Jean Cocteau ir muzika.Antroje įvairių sričių menininkų ryšiams su muzika skirtoje laidoje – pasakojimas apie prancūzų literato ir kino režisieriaus Jean Cocteau (1889–1963) muzikinę aplinką.Skambės fragmentai iš jo amžininkų E. Satie, I. Stravinskio, F. Poulenco įvairių žanrų kūrybos. Lietuviškos muzikos antologijos tęsinyje išgirsime 1940-1941 metais sukurtų kūrinių fragmentus – dramatiškos Vytauto Bacevičiaus „Karo simfonijos“ epizodą (nuo 0:43) ir chorą iš Stasio Šimkaus operos „Kelias prie dvaro“ (50:42).

„Audiologuose“ – Jean Cocteau ir muzika.Antroje įvairių sričių menininkų ryšiams su muzika skirtoje laidoje – pasakojimas apie prancūzų literato ir kino režisieriaus Jean Cocteau (1889–1963) muzikinę aplinką.Skambės fragmentai iš jo amžininkų E. Satie, I. Stravinskio, F. Poulenco įvairių žanrų kūrybos. Lietuviškos muzikos antologijos tęsinyje išgirsime 1940-1941 metais sukurtų kūrinių fragmentus – dramatiškos Vytauto Bacevičiaus „Karo simfonijos“ epizodą (nuo 0:43) ir chorą iš Stasio Šimkaus operos „Kelias prie dvaro“ (50:42).

Pasakojimą apie instrumentų lyderį vargonus su rečiau skambančiais šio garsų galiūno įrašais įrėmins tradicinė „Audiologų“ rubrika, kurioje pasakojama apie 1918–2018 metų laikotarpio lietuvių kompozitorių kūrybą.Šį kartą skambės 1926–1927 metais sukurtų Vytauto Bacevičiaus (nuo 0:30), Teodoro Brazio (6:54), Kazimiero Viktoro Banaičio (48:36) ir Vlado Jakubėno (51:53) kūrinių fragmentai iš Lietuvos radijo archyvo.

Pasakojimą apie instrumentų lyderį vargonus su rečiau skambančiais šio garsų galiūno įrašais įrėmins tradicinė „Audiologų“ rubrika, kurioje pasakojama apie 1918–2018 metų laikotarpio lietuvių kompozitorių kūrybą.Šį kartą skambės 1926–1927 metais sukurtų Vytauto Bacevičiaus (nuo 0:30), Teodoro Brazio (6:54), Kazimiero Viktoro Banaičio (48:36) ir Vlado Jakubėno (51:53) kūrinių fragmentai iš Lietuvos radijo archyvo.

„Naujienų pulse“: Pagaliau Lietuvoje – tarptautinis konkursas dainininkams! Rugsėjį Vilniuje pirmąjį kartą įvyks Tarptautinis Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursas;Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pristato premjerą: balandžio 21 d. baleto gerbėjų laukia iš Hanoverio į Vilniaus sceną perkeliamas Mauro Bigonzetti pastatymas „Piaf“;Niujorko „Metropolitan Opera“ išgyvena pokyčių laiką. Po daugelio metų muzikos direktoriaus postą dirigentas James Levine‘as perduoda savo kolegai 42-ejų dirigentui Yanickui Nézet-Seguinui. 58-erių amerikiečių operos diva Renée Fleming baigia karjerą, gegužės 13 d. ji paskutinįkart pasirodys „Met“scenoje;Vienos opera paskelbė ambicingą kito sezono premjerų – retų operų – planą.Maždaug po pusvalandžio studijoje svečiuosis pianistas Gabrielius Alekna, šeštadienį koncertuosiantis NF ir atliksiantis Vytauto Bacevičiaus ir Piotro Čaikovskio koncertus fortepijonui ir orkestrui, diriguojant britų maestro Christopheriui Lyndon-Gee. O paskutinės „Paksliui su klasika“ minutės Vilniuje siautėjant „Kino pavasariui“ prabėgs su kino klasika – muzika iš kino filmų, kurie sunkiai prasiverždavo pro „geležinę uždangą“, bet traukė lyg magnetas.

Įsigilinti, išgirsti, suvokti – tokių tikslų siekiama pokalbyje apie Lietuvos valstybės himno („Tautinės giesmės“) gaidą ir kalbą.Kovo 11-oji yra gera proga pasamprotauti apie svarbiausios tautai giesmės turinį ir prasmę. Po kiekvienos „Tautinės giesmės“ eilutės seka nedidelė laidos vedėjo autorinė muzikinė replika, savotiškas stabtelėjimas be žodžių. „Audiologų“ pabaigoje skamba nepelnytai primirštų Vytauto Bacevičiaus ir Eduardo Balsio simfoninių kūrinių fragmentai bei netikėta Europos himno interpretacija.

Įsigilinti, išgirsti, suvokti – tokių tikslų siekiama pokalbyje apie Lietuvos valstybės himno („Tautinės giesmės“) gaidą ir kalbą.Kovo 11-oji yra gera proga pasamprotauti apie svarbiausios tautai giesmės turinį ir prasmę. Po kiekvienos „Tautinės giesmės“ eilutės seka nedidelė laidos vedėjo autorinė muzikinė replika, savotiškas stabtelėjimas be žodžių. „Audiologų“ pabaigoje skamba nepelnytai primirštų Vytauto Bacevičiaus ir Eduardo Balsio simfoninių kūrinių fragmentai bei netikėta Europos himno interpretacija.