Podcasts about lrt klasikos

Pianisto, M. K. Čiurlionio proanūkio Roko Zubovo kartu su komanda kurta programa „Čiurlionio dainų banga“, skirta kompozitoriaus 150-ųjų gimimo metinių minėjimui, Lietuvos katalikų bažnyčiose nelaukiama. Pokalbis studijoje su Roku Zubovu, Lietuvos vyskupų konferencijos generaliniu sekretoriumi kun. Kęstučiu Smilgevičiumi, Lietuvos Respublikos Kultūros viceministre Edita Klaunauskaite, chorvedžiu, dirigentu prof. Rolandu Muleika ir muzikologe Jūrate Katinaite.Minime Žemaitės 180-ąsias gimimo metines. Šia proga LRT KLASIKOS eteryje žvelgiame į rašytojos asmenybę ir kūrybą įvairiais pjūviais. Vakar pasakojome apie Žemaitės literatūrinį palikimą ir atspindžius šiandienos literatūroje. O šįkart akiratyje – moterų ir žmogaus teisių tema. Pasakojimą parengė Karolina Bieliauskaitė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie senoviniuose puoduose ruoštą vakarienę kompozitoriaus G. F. Händelio muziejuje Londone bei „Pointer“ tyrimą, kuriame surinkti prestižinių orkestrų narių liudijimai apie despotišką olandų dirigento Jaapo van Zwedeno elgesį.Rubrikoje „Be kaukių“ – scenografė Guoda Korsakaitė.Ved. Gerūta Griniūtė

Kur bus iškeltas skulptoriaus Vlado Vildžiūno sukurtas Salomėjos Nėries paminklas prie Vilniaus Vyčio gimnazijos? Pokalbis su skulptoriaus V. Vildžiūno dukra žurnaliste Liudvika Pociūniene, S. Nėries anūkei atstovaujančiu teisininku Liudviku Ragauskiu, menotyrininke Laima Kreivyte ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininke Kamile Gogeliene.Panevėžio muzikinis teatras pristato Johanno Strausso operetės „Šikšnosparnis“ premjerą. Tai komedija apie Poną Henrichą von Aizenšteiną, kuris, užuot atlikęs aštuonių dienų bausmę kalėjime, pasirenka prašmatnų vakarėlį, taip įtraukdamas operetės veikėjus į apgaulės ir keršto pinkles. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė.Šį šeštadienį – paskutinę gegužės dieną – minėsime 180-ąsias Žemaitės gimimo metines. Jubiliejaus proga LRT KLASIKOS eteryje išgirsime pasakojimų apie tai, kokį įspaudą Žemaitė paliko literatūroje, feminizme bei kokią įtaką turi šių laikų kūrėjams. Pirmajame pasakojime išgirsite apie rašytojos literatūrinę pradžią bei palikimą. Pasakoja Karolina Bieliauskaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – pianistė Sigutė Gražinienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Sostinės Užupyje – neeilinis meno įvykis: Dizaino ir meno galerijoje „Kalve“ svečiuojasi pasaulyje žinomas australų fotomenininkas Ralph Kerle. Menininkas iš Sidnėjaus svečiuojasi ir LRT KLASIKOS studijoje kartu su galerijos bendrasavininke Ramune Kalvėne.Šokėja ir choreografė Gabrielle Emily Aidulis pristato pirmąjį savo kurtą ir pačios atliekamą šokio spektaklį „Kailis“. Kūrėja per judesį ir pasikartojimą siekia atskleisti kūne slypinčius išgyvenimus, patirtis ir prisiminimus. Pasakoja kolega Andrius Baranovas.Ką šiandien mums papasakotų Mikalojus Konstantinas Čiurlionis? Tokį klausimą kelia MO muziejus, kartu su visais minėdamas menininko 150-ąsias gimimo metines ir greta kompozitoriaus ir dailininko vardu pavadintos Nacionalinės menų mokyklos „prakalbina“ Žilvino Landzbergo sukurtą menininko biustą. Taip jis tampa 25-ąja Vilniaus kalbančia skulptūra.Tauragėje jau kuris laikas veikia socialinės dirbtuvės „Metų ratas“. Jose vykdomomis veiklomis siekiama didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo galimybes, taip pat stengiamasi juos ugdyti ir lavinti. Kai kurie dirbtuves lankantys žmonės jau rado naujų pomėgių, tapo drąsesniais ir socialiai aktyvesniais. Ką žmonės veikia socialinėse dirbtuvės „Metų ratas“ ir kodėl tokia veikla gali pasitarnauti visuomenei? Pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gabija Narušytė

Šiandien prasideda festivalis „Pasaulis skamba“, publikai pristatysiantis pasaulio muzikos grupes iš skirtingų kraštų: nuo Armėnijos iki Kanados. Pokalbis su festivalio vadovu Žilvinu Švarpliu.Ketvirtus metus jaunuosius skaitytojus kviečia vaikų knygų festivalis „Gyvos raidės“. Kuo jis svarbus mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus skaitytojams? Kokie pagrindiniai šių metų festivalio akcentai? Pokalbis su „Gyvos raidės“ idėjos autore Audrone Meškauskaite.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis. Kodėl menininkas nusprendė tą padaryti? Jo klausia Marius Eidukonis.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ (tarti – lia miu) serpentui, vaikų chorui ir elektronikai. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės. Parodoje lankėsi ir kūrėjas kalbino Simona Ševčenkaitė.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – grupės „Katarsis“ vokalistas Lukas Radzevičius. Kaip jis kartu su grupe atrado savo skambesį ir savo klausytoją? Ar nacionalinėje „Eurovizijos“ atrankoje užgriuvusi laimėtojų laimė nevargina?Ved. Gerūta Griniūtė

Lietuva, Latvija ir Estija vienijasi ir baltiškojo džiazo kultūrą kartu pristato tarptautinėje džiazo mugėje „Jazzahead! 2025“ Vokietijoje. Apie baltiškąjį džiazą ir mugės esmę – Lietuvos džiazo federacijos atstovai iš Brėmeno.Kauną nuo šiandien vėl užtvindys džiazas: prasideda jau 35-tą kartą rengiamas festivalis „Kaunas Jazz“, kuris tradiciškai siūlo miesto ir jo svečių publikai pačius įvairiausius koncertus. Šis festivalis dedikuojamas M.K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. O minėdamas simbolinę renginio sukaktį, į programą Kaunas JAZZ įtraukia ir atlikėjus, praeityje sužavėjusius šio renginio publiką.„Hommage à Čiurlionis“ dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos programa Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šeštadienį pradeda antruosius savo gyvavimo naujame pastate metus. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie po mirties muziką kuriančias kompozitoriaus „smegenis“, Milano „La Scala“ operos teatro ateinančio sezono planus bei ką tik išleistą popiežiaus Pranciškaus muzikos grojaraštį.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su dar vienu kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „Cracks“ violončelei ir loop pedalui.Rubrikoje „Be kaukių“ - vargonininkas ir klavesinininkas Vilimas Norkūnas.Ved. Gabija Narušytė

Per savo asmenines patirtis Agnietė Lisičkinaitė ir Igoris Shugaleevas šokio spektaklyje CLAP&SLAP nagrinėja sudėtingą ir paralyžiuojančią įtampą Rytų Europoje.Koks yra senųjų dvarų likimas ir kokia ateitis? Apie Europos dvarų istoriją, kultūrą ir paveldą tarptautinėje konferencijoje diskutuos Europos mokslininkai. Kalbamės su viena iš renginio organizatorių VDU Kavolio instituto mokslininke, dr. Aušra Vasiliauskiene.Paauglė Ema susiginčija su šeima. Ji jaučiasi nesuprasta ir pagalvoja, jog ir pati norėtų kitų nesuprasti. Jos noras netikėtai išsipildo ir Ema atsiduria pasaulyje, kur visi aplinkiniai kalba jai nesuprantama kalba. Naujausias Klaipėdos dramos teatro spektaklis „Ką sakai?“ narplioja paauglių santykius su aplinkiniais. Apie prarastus ryšius kolegei Agnei Bukartaitei papasakojo spektaklio kūrėjai ir jaunieji aktoriai.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės Koncertu smuikui su orkestru. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Kaip išversti knygą, kurioje atsispindi tragiškos žmonių patirtys ir netekties skausmas? Kaip apie karą papasakoti vaikams? Ką gali papasakoti muzika? Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – aktorė, vertėja iš ukrainiečių kalbos Donata Rinkevičienė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Balandžio 24 d. Samuelio Bako muziejuje atidaroma menininko iš Niujorko Steve Marcus paroda „Sk8 Art: Vilnius Niujorko ritmu“. Joje bus eksponuojamos menininko ištapytos riedlentės. Kūryboje jungdamas gatvės meną ir žydišką ikonografiją, jis kviečia geriau pažinti žydų kultūrą.Telšiai puošiasi naujais meno kūriniais. Masčio ežero pakrantėje pristatyta dar viena bronzinė meškutė. Ją sukūręs skulptorius Simonas Grigutis sako, kad tai jau 7-as jo meškinas. Šis skirtas skautams. Iš Telšių pasakoja Tomas Mizgirdas.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Dainoros Aleksaitės „Habanera“ trims balsams, dronui ir fiksuotai medijai. Apie kūrinį pasakoja pati kompozitorė.Rokiškio kultūros centro koridoriuose galima sutikti naują veidą. Tai režisierė Ignė Barkauskaitė. Daug metų užsienio teatruose praleidusi Ignė nuo šių metų perėmė vaikų ir jaunimo teatro vairą. Rokiškyje lankėsi ir su režisiere Igne Barkauskaite kalbėjosi kolegė Simona Ševčenkaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ – smuikininkė Vitalija Makrickienė.Ved. Gerūta Griniūtė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.„Šviesa, kuri auga.“, „66 Kelias”, „Užtrunka kol pajuntame“ – galerija „Meno parkas" Kaune kviečia į tris šiuolaikinio meno kūrėjų parodas.Kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis apžvelgia filmą „Brutalistas“.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Rebeccos F. Kuang romaną „Geltonveidė” ir Evie Voods romaną „Dingęs knygynas”.Kodėl leidėjai, kūrybinių industrijų sektorius ir pajamas iš individualios veiklos gaunantys kūrėjai sunerimę dėl galimų mokestinių pokyčių?Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Mykola Tochytskis baigia vizitą Lietuvoje. Kokią Ukrainos kultūros situaciją jis pristatė?Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. LRT KLASIKOS eteryje pristatome Mindaugo Nastaravičiaus knygą „Antra dalis“.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atstovai bei pajūrio žmonių su negalia organizacijų vadovai aptarė įtraukios kultūros plėtrą ir naujas iniciatyvas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.Kovo 21-ąją minima Pasaulinė Dauno sindromo diena. Kaip meninėmis priemonėmis galima pasakoti žmonėms apie šį sindromą?Ved. Marius Eidukonis

Kultūros ir meno žurnalo „Kultūros barai” apžvalga;Juozo Miltinio dramos teatre pristatoma premjera režisieriaus Adomo Juškos „Priešinimosi melancholija“;Užsienio spaudos apžvalga;Prasideda 25-oji Vilniaus knygų mugė. Pokalbis su Lietuvos leidėjų asociacijos prezidente, leidyklos „Tyto alba“ vadove Lolita Varanavičiene ir Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomąja direktore, įmonės Vilnius UNESCO literatūros miestas vadove Rūta Elijošaityte-Kaikare;Lietuvos centrinio valstybės archyvo platforma „E-kinas“ pradėjo skelbti istorinių garso įrašų archyvą. Pokalbis su Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriaus pavaduotoja Inga Vizgirdiene;LRT Klasika pristato iniciatyvą „LRT Klasikos rezidencija“;Valstybinė kultūros paveldo komisija beveik tris dešimtmečius vykdo tyrimą apie savivaldybių veiklas kultūros paveldo apsaugos srityje ir lėšų panaudojimą.Ved. Donatas Šukelis

Garsiausiu pasaulio muziejumi vadinamame Luvre pirma paroda atidaryta dar prieš 231 metus, bet tik šiemet ten surengta pirmoji mados kūrinių ekspozicija. Sausio gale atidaryta „Louvre Couture“ – tai XIX a. Luvro apartamentuose įkurdinta paroda, apimanti apie 100 aukštosios mados objektų iš 45 skirtingų mados namų. Šis LRT Klasikos laidos „Tendencingai“ epizodas – galimybė po parodą pavaikščioti virtualiai bei suprasti, kodėl ji vadinama vienu svarbiausių metų mados įvykių.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Leidykla „LAPAS“ kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru inicijuoja knygos (at)gimimo akciją, kviečiančia tapti rašytojos, vertėjos ir žmogaus teisių aktyvistės Neringos Dangvydės-Macaitės kūrinio „Gintarinė širdis“ bendraleidėjais. Knyga, išleista 2013-aisiais, 2014 metais buvo pašalinta iš prekybos, viešai apkaltinta „angažuota homoseksualizmo propaganda“. Apie tai – pokalbis su leidyklos vadove Ūla Ambrasaite ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktore Jūrate Juškaite.Naujiena tinklalaidžių gerbėjams – startavo humoristinė LRT KLASIKOS tinklalaidė „Mažmeniniai pokalbiai“. Nostalgiško humoro laidoje kalba Gintas ir Sigis, kurie įvardija, kad per skirstomuosius radijo tinklus jie kas antrą savaitę į eterį paduos nemažą kiekį visai nepatikrintos ir smarkiai abejotinos informacijos. Gintas ir Sigis – gyvai studijoje.Panevėžio kraštotyros muziejus mini 100 metų jubiliejų. Tai vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje. Muziejų prieš šimtmetį įkūrė, išlaikė ir pirmąją ekspoziciją parengė tuomet veikusios Panevėžio inteligentų draugijos „Gimtajam miestui tirti“ nariai. Koks muziejus yra šiandien? Panevėžio kraštotyros muziejuje lankėsi Evelina Povilavičiūtė.Lietuvių dirigentas Martynas Stakionis rytoj atvers Vienos muzikinio teatro sceną po teatro rekonstrukcijos – diriguos Johanno Strausso premjerą. Spektaklis skirtas 200-osioms Johanno Strausso gimimo metinėms.Nuo teisės studijų iki įspūdingos dainininko karjeros - toks platus buvo Brazilijos dainininko Emílio Santiago kelias. Šiandien jo darbai –nepakeičiama šios šalies kultūrinės istorijos dalis. „Kiekviena daina – tai mano širdies balsas“, – yra sakęs žymusis atlikėjas. Pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – ypatinga viešnia: dainininkė, grupės SKYLĖ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė. Pokalbis apie tai, kaip gimsta dainos, kur slypi nenutrūkstamo ryšio su klausytoju paslaptis ir kas šiandien Aistei svarbiausia.Ved. Gerūta Griniūtė

Ryto allegro. Ved. Donatas Šukelis„7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga;35-metį švenčiantis Šiaulių kamerinis orkestras „Camerate Solaris“ kitų metų pradžioje taps simfoniniu. Šiauliams tai istorinis įvykis, nes simfoninio orkestro miestas niekada neturėjo;Užsienio spaudos apžvalga;Lietuvos nacionalinis dailės muziejus pristato dokumentinį filmą „Pakui Hardware“ ir Marija Teresė Rožanskaitė „Uždegimas“. Lietuvos nacionalinis paviljonas 60-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje“. Pokalbis apie filmą su LNDM generaliniu direktoriumi Arūnu Gelūnu;Žaidybinimas švietimo sistemoje - kokia tokio ugdymo metodo nauda ir neigiamos pasėkmės? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto sociologu, VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto vyriausiuosju mokslo darbuotoju daktaru Dainiumi Geniu ir Vytauto Didžiojo universiteto informatikos fakulteto docente ir Edukologijos tyrimų instituto vyr. darbuotoja Judita Kasperiūniene;LRT Klasikos kalėdinių eglučių pasakojimas apie Širvintų, Anykščių, Radviliškio, Šiaulių ir Kauno kalėdines eglutes;Pokalbis apie Jūros upės formuojamą kultūrinį kraštovaizdį su VŠį "Kraštomanija" vadovu Viktoru Urbiu.Ved. Donatas Šukelis

Spaudos apžvalga.„Dažnai girdžiu „o kam tau ta pilietybė, čia tik popieriukas“, – sako po ilgų metų Lietuvos pilietybę atgavęs teatro režisierius Gildas Aleksa. Kaip, neturint Lietuvos pilietybės, sekasi mūsų šaliai atstovauti tarptautiniame kultūros pasaulyje?Kostiumologė Taira Milušauskaitė Kaune pristatė knygą „Lietuvos aukso amžius. Dingęs Kaunas: Art deco mada Lietuvoje“. Šis albumas nukelia į nuostabųjį tarpukarį, kai Kaunas buvo Lietuvos sostine, o art deco stilius formavo miesto veidą. Pasakoja Skirmantė JavaitytėKlasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Rekomendacijos dėl atominės pramonės paveldo išsaugojimo. Kai viskas orientuota į Ignalinos atominės elektrinės išmontavimą ir atliekų tvarkymą, ar yra erdvės diskusijoms apie branduolinės pramonės palikimo kaip kultūriškai vertingo objekto išsaugojimą?Bronio Savukyno premija įteikta Gintarei Adomaitytei.Kalėdinių eglučių ciklas šiandien mus nukelia į Kauno rajoną, į Obelynę. Pasakoja Andrius Baranovas.Dovanojame šventinius LRT Klasikos prizus.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.„Mes paprasčiausiai užtikriname gyvenimo kokybę“, – kalbėdamas apie tai, kam reikalingi architektai, sako Andrius Ropolas. Komentaras apie architektūrą be ir su architektais.Naujajame eilėraščių rinkinyje „Esamoji“ rašytoja Birutė Jonuškaitė pateikia savotišką moterų abėcėlę ir tyrinėja įvairias moterystės patirtis – nuo motinystės iki buvimo meiluže, nuo kasdienių rūpesčių ir buities iki keistų, sapniškų, kone raganiškų moteriškumų.LRT Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Lietuvos karininkų ramovėje, Kaune, jau devynioliktą kartą rengiamas tradicinis Kauno miesto ir rajono moksleivių patriotinių dainų konkursas. Ar moksleiviai supranta šių dainų prasmę ir istorinę reikšmę?Kas bendro tarp trijų solistų - Martyno Beinario, Martyno Stankevičiaus ir Martyno Žukausko? Su meno mėgėjų kolektyvais dirbantys profesionalūs atlikėjai siekia bendruomenes sudominti kultūrinėmis veiklomis. Su trimis Martynais susitiko ir pasakojimą parengė Andrius Baranovas.Pasaulio ekonomikos forumas autentišką lyderystę, kuri neatsiejama nuo kūrybiškumo, šiemet įvardijo kaip vieną svarbiausių ateities vadovų įgūdžių. Kokių įgūdžių vadovus gali išmokyti menas?Mažeikių muziejuje surengta šiuolaikinės kalviškosios kryždirbystės paroda „Geležinė tradicija“. Pristatomi kalvių stovyklose Užventyje ir Druskininkuose sukurti dirbiniai.Ved. Justė Luščinskytė

Anykščiuose konferencijoje „Necentrinių miestų forumas 2024: pokyčio kodas – kūrybiškumas“ aiškinamasi - kaip didinti necentrinių miestų patrauklumą ir aktualumą? Kaip tam gali padėti menas ir kultūra?Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje skleidžiasi ne tik Paryžiaus centre, pagrindinėse erdvėse. Sostinės pakraštyje įsikūrusią bendruomenę į meno festivalį „Gyvybinga erdvė“ Seine-Saint-Denis rajone ir edukacijas taip pat prasmingai įtraukė menininkai iš Lietuvos.„Lengvas lietus su dideliais lašais“ – taip pavadinta jaunosios kartos menininkės Mortos Jonynaitės personalinė paroda „Drifts“ galerijoje šį vakarą atveria duris lankytojams.Pasaulio muzikos naujienų rubrikoje kompozitorius Jurgis Kubilius pasakos apie nelaukiamus Kalėdų giedotojus Vienoje, protestus prieš dirigentą Gustavą Dudamelį ir tai, kokio dydžio baudą galima gauti už G. F. Händelio oratorijos „Mesijas“ atlikimą mokiniams Suomijoje.16-metis smuikininkas Rokas Diržys – vienas iš trijų jaunųjų LRT KLASIKOS rezidentų, kuris mėgaujasi grojimu scenoje, sėkmingai dalyvauja konkursuose ir tikisi groti su geriausiais orkestrais. Kaip jis prisijaukino smuiką, kas kelia didžiausią džiaugsmą ir ko nenorėtų daugiau patirti? Apie tai koncerto Sapiegų rūmuose išvakarėse Rokas Diržys pasakoja rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Lapkričio 5-oji – Tarptautinė romų kalbos diena. Kokia šios kalbos istorija? Kaip jai pavyko išlikti, neturint rašytinio paveldo? Koks romų kalbos statusas šiandien? Pasakoja kultūros paveldo tyrėjas Gopalas Michailovskis.Prasideda pokalbių ciklas „Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?“, kurio metu bus aiškinamasi, kaip architektūra veikia mūsų psichikos, socialinę ir fizinę gerovę bei formuoja būdus, kaip patiriame savo kasdienį pasaulį. Apie ciklą pasakoja jo kuratorė Evelina Bartusevičiūtė.Festivalis „Scanorama“ žiūrovams siūlo devynis filmus, kuriuose laisvai ar „pažodžiui“ skaitomi F. Kafkos kūriniai. Tai ir O. Welleso milžiniškas ir agoniškas teismo „Procesas“ ir P. Capaldžio „Nuostabus gyvenimas“, kuriame rašytojas stengiasi susikaupti kalėdiniame šurmulyje, ir M. Hanekės „Pilyje“ perteikiama distopiška rašytojo vizija. Siaubo filmai, mistiniai trileriai, komedijos – tai kafkiškojo pasaulio vizualinių interpretacijų rinkinys, kurį apžvelgia Ieva Buinevičiūtė.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako M. K. Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai. Būtent pastaruosius ji ir siekia kurti. Su Livija Krivickaite artėjant Čiurlionio 150-mečiui susitiko Indrė Kaminckaitė.„Jei negročiau arfa, turbūt studijuočiau psichologiją“, – sako arfininkė, LRT KLASIKOS jaunųjų atlikėjų rezidencijos dalyvė Giedra Julija Tutkutė. Kai dvejų metukų būsimą arfinininkę mama nusivedė į operos teatrą ir paprašė parodyti, kuriuo instrumentu ji norėtų groti, Giedra Julija parodė į du – kontrabosą ir arfą. Nuo to laiko pastarasis instrumentas lydi visas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokės dienas. Pokalbis apie arfos madas, dvyliktokų kasdienybę ir tai, ką pašnekovė pasakytų bendraamžiams, sakantiems, kad klasikinė muzika nuobodi, – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Prisimindami mirusiuosius už laisvę Vėlinių išvakarėse šauliai kviečia sutvarkyti kovotojų kapus, žūties vietas ir simboliškai uždegti žvakeles. „Prisiminti ir pagerbti mūsų didvyrius - kiekvieno iš mūsų pareiga“, – primena šaulių sąjunga ir iniciatyvą „Uždekime žvakelę ant laisvės kovotojo kapo“ skleidžia LT ir užsienyje.Turine, vienoje prestižiškiausių meno mugių Europoje „Artissima“, šiemet debiutuoja galerija (AV17) su skulptorių darbais ir su džiaugsmu, po pernykštės sėkmės jau penktą kartą sugrįžta galerija „Meno parkas“. Apie mugės svorį ir svarbą menininkams – menininkai ir galerininkai iš Turino.Pasaulio muzikos naujienų rubrikoje kompozitorius Jurgis Kubilius pasakos apie BBC fortepijono šou laimėtoją, violončele griežiantį robotą ir neteisėtą André Rieu įrašo panaudojimą Donaldo Trumpo rinkimų kampanijoje.Šiauliuose surengti tarptautiniai meistriškumo kursai chorų dirigentams. Juos organizavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir pasaulyje žinomas dirigentas Janas Šumacheris iš Vokietijos. Pasak kursų rengėjų, Šiauliuose tokios meistriškumo pamokos vyksta vis dažniau, o tai padeda kelti miesto muzikinės kultūros lygį. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Pianistas Povilas Norkūnas – vienas iš trijų jaunųjų LRT KLASIKOS rezidentų, kurie jau ruošiasi koncertams LRT ir kuriems visuomeninio transliuotojo pagalba – itin naudinga, pradedant profesionalo kelią arba link jo. Kokia kasdienybė, kokie džiaugsmai ir kokie iššūkiai jaunajam pianistui, LMTA pirmakursiui – koncerto išvakarėse Povilas Norkūnas pasakoja rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalgoje žurnalas „Kultūros barai“.„Šiaip jau džiugus įvykis, rodantis, kad per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos švietimas nuo vaiko specialiųjų poreikių nesupratimo subrendo iki jo reikmių atpažinimo, pripažinimo, švietimo administratorių ir dalies žiniasklaidos pastangomis suskubo virsti tariamai nepažangių, sustabarėjusių, nehumaniškų mokytojų smerkimo pretekstu“,– komentare apie įtraukųjį ugdymą sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Valstybiniame Jaunimo teatre – premjera – spektaklis pagal austrų rašytojo, Nobelio literatūros premijos 2019-iaisais laureato Peterio Handkės pjesę „Pranašystė“. Pagrindinės autoriaus kūrybos temos – žmogų supanti realybė, kalbos ribų ir subjektyvios tiesos paieškos, kurias į sceną perkelia jauniausios kartos režisierius Justinas Vinčiūnas su aktorių – teatro grandų komanda.LRT Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Vilniaus universiteto psichologai su kolegomis iš užsienio atliko profesinio perdegimo tyrimą, kurio rezultatai, viena vertus, nuramino – Lietuvoje nėra perdegimo darbe epidemijos. Bet, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuva patenka į aukščiausio perdegimo lygio šalių trejetuką kartu su Japonija ir Nyderlandais.Akmenėje surengtas kultūros forumas, kuriame aptarta vieno atokiausių šalies rajonų kultūros situacija ir perspektyvos. Kultūros lauko tyrinėtojai Latvijos pasienyje įsikūrusioje savivaldybėje pasigenda kultūros organizacijų, profesionalių menininkų. O ir patys akmeniškiai, remiantis apklausomis, nėra patenkinti nei renginiais, nei jų pasiūla.Nors tokie instrumentai kaip kanklės ir skudučiai išlaiko savo simbolinę reikšmę ir tautinę vertę, jų vaidmuo ir suvokimas visuomenėje nuolat keičiasi dėl modernizacijos ir globalizacijos įtakos. Pokalbyje gilinsimės į lietuvių liaudies instrumentų kultūrą, aptarsime jų pasiūlą, paklausą ir tradicijų tęstinumą moderniame pasaulyje.Ved. Justė Luščinskytė

„Čia buvo vienas iš keturių Lietuvos mohikanų“, - apie iškeliavusią Lietuvos architektūros legendą, pedagogą prof. Algimantą Mačiulį sako architektas Audrys Karalius.Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete bendram kūrybiniam darbui ir istorinių žinių gilinimui susitiko scenos menų profesionalai iš trijų Baltijos šalių ir Prancūzijos, kurie gilinasi į (de)kolonizacijos temas. Apie projektą „Inner Stranger“ pasakoja viena iš projekto organizatorių Jurgita Beatričė Rudėnaitė.Nobelio taikos premija skirta Japonijos organizacijai „Nihon Hidankyo“, kovojančiai prieš atominius ginklus.Šeštadienį MO muziejuje atidaroma paroda „Iš vidaus“. Tai pirma menotyrą ir psichologiją vienijanti tokio masto paroda Lietuvoje.Šiandien nuo 19 val. tiesioginės transliacijos metu skambės LRT KLASIKOS užsakymu užsakyto Juliaus Aglinsko kūrinio premjera. Kompozitoriaus pasakojimas apie tai.Chiemi Eri – praėjusio amžiaus Japonijos pramogų pasaulio ikona, kurios balsas sujungė Rytų tradicijas su Vakarų ritmais. Pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši 90-metį ką tik atšventęs kompozitorius Feliksas Bajoras. Jo kūriniai žymėjo lietuvių muzikos atsinaujinimą, autentiško žvilgsnio į lietuvių liaudies muzikos tradiciją sugrįžimą, ieškojo tikrosios lietuvių kultūros savasties.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Gerūta Griniūtė imasi ieškoti detektyvinių istorijų klasikinės muzikos istorijoje. Ji pristato naują LRT KLASIKOS laidą „Detektyvo verta muzika“.„Tai tiesiog didžiausia šventė metuose“, – taip apie Paskutinę „BBC Proms“ festivalio naktį kalba BBC kolektyvų – „BBC Singers“ ir BBC simfoninio orkestro – nariai. Iš Londono parsivežti įspūdžiai apie didžiausią klasikinės muzikos koncertą metuose.Šiandien prasideda 21-asis kamerinių teatrų ir performansų festivalis „Camera obscura“. Renginys jau spėjo suburti savo bendruomenę, kuri nepraleidžia nei vieno spektaklio ar meno pasirodymo. Tačiau skleisti teatrų pasirodymų grožį festivalio organizatorei Skaistei Vasiliauskaitei-Danženkovienei neužteko. Ji įkūrė Ukmergės kultūros centro mėgėjų teatrą, kuris daugelį stebina savo performansais. Kaip keitėsi daugelį metų vykstantis festivalis „Camera obscura“?Kelios romano „Dažytas vualis“ versijos ir skirtingos muzikinės ekranizacijų interpretacijos, turinčios panašumų dėl vietos, laiko ir sudėtingos – nuodėmės ir atgailos tolimoje šalyje – temos.Realybė ir fikcija, marginalizuotos asmenybės, alternatyvios istorijos, profesionalumo ir diletantizmo santykis – tai tik dalis temų, kurios atsiranda menininkės, tyrėjos ir kuratorės Godos Palekaitės tarpdisciplininėje kūryboje. Žvilgsnis į pasaulį Godos akimis – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

LRT Klasika baigia pasakojimų ciklą apie nišinius muziejus. Turbūt kiekvienas antikvarinis daiktas galėtų papasakoti vis kitokią įdomią istoriją. Tuo gali pasigirti ir Vytautas Sinkevičius, kurio senovinių laikrodžių kolekcija stebina ne vieną lankytoją. Įvairių tiksinčių garsų pripildytas muziejus įkurtas prieš 15 metų Kauno rajone, Ežerėlio miestelyje.Zarasų rajone vyksta 24-asis nepriklausomas kasmetinis šiuolaikinės baltų kultūros ir savitos, alternatyviosios muzikos festivalis. Šiemet susidomėjimas festivaliu – rekordinis. Dalyvių skaičius stebina, bet stebina ir tai, kad toks sėkmingas festivalis šiemet – paskutinis. Pokalbis su festivalio „Mėnuo Juodaragis“ organizatoriumi, vienu iš įkūrėjų, Ugniumi Lioge.Minime Baltijos kelio 35-metį. Netoli pasienio su Latvija įsikūrusiame Pasvalyje vyksta iškilmingas Baltijos kelio minėjimas, kuriame dalyvauja Lietuvos ir Latvijos prezidentai, atvyksta Baltijos kelio organizatoriai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, taip pat vienas „Ukrainos bangos“ – Ukrainoje 1990 m. įvykusios gyvos žmonių grandinės organizatorių.Zalcburge vyksta kasmetinis Zalcburgo festivalis. Jo afišas šiemet puošia gausybė lietuvių muzikių pavardžių. Festivalyje lankosi buvęs LRT KLASIKOS vadovas, kolega, melomanas Julijus Grickevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorė Agnė Kaktaitė, vis dar besidžiaugianti Lokarno festivalyje pelnytu svarbiu prizu – ji kartu su kolegomis G. Glemžaite, P. Markevičiumi ir G. Kiela apdovanoti už geriausią aktorių ansamblį filme „Sesės“. Pokalbis apie kūrybą, sėkmę ir prasmingus darbus.Ved. Gerūta GriniūtėV. Daraškevičiaus nuotrauka

Šeštus metus organizuojama vizualaus teatro laboratorija „Kosmos LAB“ organizuoja tradicinę kūrybinę laboratoriją, kuri šiemet skirta tarpdiscipliniškumui. Šių metų laboratorijos mentorius - prancūzų kompozitorius, multimedijos menininkas Pierre'as Jodlowskis, kurio kūryba apima šiuolaikinės muzikos, šokio, cirko, teatro, vizualiųjų menų, elektroninės muzikos, filmų ir interaktyvių instaliacijų sritis. Pokalbis su Pierre'u Jodlowskiu ir dirbtuvių prodiuseriu Dariumi Vizbaru.Pakruojyje trečius metus rengiamas skulptorių pleneras „Akmens dialogai“. Jis neįprastas, nes menininkai darbus kuria dolomito karjeruose. Šiemet improvizuojama Pakruojo krašto istorijos tema. Visi per porą savaičių sukurti darbai liks rajone ir puoš viešąsias erdves. Daugiau iš Pakruojo pasakoja Tomas Mizgirdas.1899-ųjų rugpjūčio 24 d., kai visą pasaulį pradėjo pasiekti argentinietiškasis tango, Buenos Airėse gimė vienas žymiausių rašytojų – Jorgė Luisas Borgesas, atvedęs skaitytojus į savo mistišką, kupiną simbolizmo tekstų ir vaizduotės labirintą. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Prasideda ketvirtą kartą organizuojamas žanrinio kino festivalis „Mondo Bizarro“. Pasakoja renginio organizatorius, kinotyrininkas Karolis Žukas.Pianistė Eglė Andrejevaitė kelis kartus tikrinosi, ar muzikės kelias tikrai jai. Šiandien ji – ne tik koncertuoja, bet ir moko, drąsiai tvirtindama, jog mokytis groti instrumentu nevėlu niekada. Sekmadienį, tęsiantis Baltijos kelio 35-ečio minėjimo renginiams, pianistė LRT KLASIKOS klausytojams pristatys Baltijos šalių kompozitorių programą „Devyni lobiai“. Eglės Andrejevaitės portretas, muzika ir planai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Spaudos apžvalga.„Klaipėdos kultūros magistrai yra rimta ir laiko išbandyta Institucija (iš didžiosios „i“ raidės). Čia gali įžvelgti ne tik lokalias įtampas tarp kūrybinių genčių, bet ir iššifruoti platesnius kultūrinius suvokimo procesus, pasaulio klasifikavimo schemas ir vertes, mąstymo struktūras ir jų slinktis“, – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.Kandidatuodamas pirmuose Prezidento rinkimuose, Stasys Lozoraitis jaunesnysis pralaimėjo Algirdui Mykolui Brazauskui. Tačiau dar ir šiandien Stasys yra prisimenamas kaip vilties prezidentas, po gūdžių okupacijos metų žadėjęs Lietuvai vakarietiškos politinės kultūros standartą.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS koncertai.Kai Europa prisimena stalinizmo ir nacizmo aukas, Lietuva mini Baltijos kelią, tarptautinė bendruomenė – vergų kelią ir vergovės panaikinimą, o Ukrainai vis dar kovoja dėl to, kad galėtų švęsti savo Nepriklausomybės dieną, tegu ši oratorija tampa vilties ir šviesos himnu, pabrėžiančiu vienybės jėgą. Tokią svarbiausią mintį siunčia muzikų bendruomenė Kristupo vasaros festivaliui parengusi premjerą – prozininko, dramaturgo Herkaus Kunčiaus ir kompozitorių Giedriaus ir Ryto Svilainių oratoriją „M‘Es – NATO`S”.Vyksta pirmasis studentų gatvės teatro festivalis-laboratorija anglų kalba „Out of Context“. Festivalio metu vyks žymių Lietuvos ir Latvijos teatro menininkų atviros paskaitos apie įvairius performanso komponentus.„Čia eksponuojami automobiliai, kuriais žmonės važinėjo prieš 20, 30 ar 50 metų. Vyresni lankytojai gali prisiminti savo pirmąjį automobilį, jaunesni – pažinti, ką vairavo jų tėvai ar seneliai“, – sako Molėtų technikos muziejaus gidas Ričardas Žičkus. Čia pasakojama penkiasdešimties metų Lietuvoje naudotos technikos istorija. Į ekskursiją po Molėtų technikos muziejų kviečia Rytis Skamarakas.Šiandien savo 75-ąjį gimtadienį švenčia skulptorius Petras Mazūras, kuris sukūrė ne tik garsųjį „Žmogų“ prie Mykolo Žilinsko galerijos Kaune, bet ir iš karto po 1991 m. Sausio 13-osios su kolegomis suvirino milžinišką metalinį kryžių, kurį atvežė prie Televizijos bokšto.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Kokius garsynus Tokijuje, Vilniuje ir Suvalkijoje aptiko menotyrininkė Agnė Narušytė?Kazys Lozoraitis net 20 metų – nuo 1972-ųjų iki 1992-ųjų – dirbo Vatikano radijo laidų Lietuvai redakcijoje. Kaip jis pats suvokė savo darbo prasmę? Kokia buvo Vatikano radijo svarba okupuotai Lietuvai?Kas šią savaitę skambės LRT KLASIKOS koncertų salėse?Medijų rėmimo fondas baigė paraiškų rinkimą likusiam beveik pusės milijonų eurų finansavimui.Kuo ypatingas Pintinių muziejus Anykščiuose?Klaipėdoje prasideda ketvirtasis filmų peržiūrų festivalis „Klaipėdos Skrynai“.Kokie dviejų mėnesių Stasio Eidrigevičiaus menų centro Panevėžyje veiklos rezultatai?Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.„Šį, imperialistinėje šalyje gimusį, vidutinio amžiaus baltaodį vyrą vargiai prispaustume prie sienos“, – apie Vienoje vykstančio „ImPulsTanz“ festivalio vadovą ir jo požiūrį į įvairovę sako scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.Rugpjūtį LRT KLASIKOS eteryje – naujas pasakojimų ciklas apie mažai žinomus muziejus. Ciklą pradeda Skirmantės Javaitytės pasakojimas apie Kaune veikiantį Brangakmenių muziejų ir tyrimų laboratoriją.Biržuose ir vėl karaliauja opera. Apie šiandien ir rytoj pristatomas operos „Figaro vedybos“ premjeras pasakoja režisierė Karina Novikova ir dirigentas Imantas Jonas Šimkus.Kodėl menininkai leidžiasi į jų fizinių galimybių ribas išbandančias keliones? Studijoje vieši neseniai į 180 km kelionę aplink Monblaną pėsčiomis leidęsis pianistas Justas Čeponis.Užsienio spaudos apžvalga.Tinklalaidės „Savas miestas“ autorių viešnagė Birštone.Klaipėdos festivalis vėl žadins senąjį Klaipėdos elingą. Apie rugpjūčio 2 d. prasidedantį festivalį pasakoja Agnė Bukartaitė.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kultūrinės spaudos apžvalga.Vertėjos, literatūros kritikės Dalios Staponkutės komentaras apie kultūrinius skirtumus tarp regionų.Prasidėjo visą savaitę truksianti Visagino miesto šventė. Kokie svarbiausi šios šventės akcentai?LRT Klasikos koncertų salės apžvalga.Atliktas mažųjų Europos šalių kino industrijų tyrimas. Su kokiais iššūkiais susiduria Lietuvos kino rinka?Antrasis LRT Klasika ciklo „Lozoraičiai“ epizodas. Kokių sunkumų diplomato S. Lozoraičio sūnums kėlė tai, kad visą okupacijos laikotarpį turėjo tik lietuviškus pasus?Kokį unikalų gamtos ir kultūros objektą kviečia pažinti nauja Lietuvos nacionalinio muziejaus edukacija „įsiGILINAM“?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Šiandien turėjo prasidėti jau 15-asis festivalis „Kinas po žvaigždėmis“, visgi Lietuvą užklupusios liūtys ir vėtros koreguoja planus. Organizatoriai tikisi, kad atidarymo vakaras sėkmingai bus perkeltas į rytojų.Kaune jau atidaryta ir iki vasaros pabaigos veiks stalo teniso teisėjo Vinco Franckaičio sukuruota „Paroda, skirta Paryžiaus olimpinėms žaidynėms ir Lietuvos olimpinio judėjimo šimtmečiui paminėti“. Apie parodos eksponatus, jų istorinę bei kolekcionieriui asmeninę jų reikšmę pasakoja Barbora Krinicinaitė.Klausomės ir LRT KLASIKOS vasaros laidos „Žvaigždžių alėja“ fragmento. Naujausioje laidoje - pokalbis su vokalinio ansamblio The King‘s Singers nariais – Johnathanu Howardu ir Patricku Dunachie apie ansamblio gyvenimą, keliones ir muziką.Pirmą laidos valandą vainikuoja virtualus susitikimas su kompanijos „Arabella Arts“ specialiųjų projektų ir partnerysčių vadove, atlikėjų vadybininke Ina Marija Ubaite, kuris pasakoja apie dešimtmetį, praleistą JAV, darbą su garsiausiais scenos vardais ir sugrįžimą į Europą.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkas, LRT KLASIKOS laidos „Bala žino“ kūrėjas ir vedėjas Martynas Vingrys. Kalbamės apie Martyno kelią folkloro tyrinėjimų link ir nekasdienišką kasdienybę.Ved. Gerūta Griniūtė

Protmūšiai – ir pramoga, ir mąstymo lavinimas. Apie muzikinius protmūšius ir šį vis populiarėjantį laisvalaikio leidimo būdą kalbamės su muzikinių protmūšių organizatoriumi, portalo 15min.lt žurnalistu Ugniumi Antanavičiumi.Žagarės sinagogoje atidaryta Amerikos lietuvio menininko Andrew Mikšio fotografijų paroda „BAXT“. Nuotraukose - Žagarėje ir kitur gyvenusių romų portretai, jų gyvenamoji aplinka.Sostinės „AP galerijoje“, įsikūrusioje Jono Meko skersvėjyje, pradedama eksponuoti Vokietijoje gyvenančios ir kuriančios menininkės Sigitos Laubengaier tapybos paroda „Susijungimai netyčia“. Apie tai, kas menininkės darbuose susijungia ir kodėl – pokalbis su kūrėja.LRT Klasikos vasaros sezone - sugrįžęs pokalbių ciklas „Žvaigždžių alėja“. Naujame laidos epizode - pokalbis su bene žymiausiu britų jaunosios kartos violončelininku Sheku Kanneh-Masonu, kuris šią vasarą atidarė Vilniaus festivalį. Ką reiškia būti žymios muzikų šeimos dalimi? Ar jautė spaudimą, grodamas Princo Hario ir Meghan Markle vestuvėse?Didžioji aistra – teatras. Ir nuolat sekamas kultūros pasaulio pulsas. Rubrikoje „Be kaukių“ vieši teatrologė, kultūros žurnalistė, laidos „Teatras“ kūrėja Margarita Alper.Ved. Gerūta Griniūtė

Spaudos apžvalga.„Esame įtikinti, kad nuolatinė laiko stoka – normalu, o prokrastinacija ir laiko švaistymas – ne. Šiuo požiūriu, blogai buvo visuomet“, – svarsto filosofas Aldis Gedutis.Lietuvių literatūros klasikas Balys Sruoga itin mėgo keliauti. Po Lietuvą aktyviai važinėjo savo automobiliu „Fiat“. Tačiau mažai kas žino, kad Balys Sruoga buvo aistringas kalnų entuziastas.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS koncertai.Ar lėtasis turizmas Lietuvoje turi perspektyvų?Visą vasarą tęsis Šiauliuose liepos pradžioje prasidėjęs Chaimo Frenkelio vilos vasaros festivalis.Pristatyta pirmoji Igorio Zujevo poezijos knyga „Urbanistiniai prisilietimai“, kurią apipavidalino iliustratorė Laura Pilac. Du zarasiškiai, du jauni kuriantys žmonės, šiuo metu gyvenantys Vilniuje, savo kūryboje prabyla apie išgyvenimus ne tik sostinėje, bet taip pat ir namų įvaizdžio, traukos bei ilgesio motyvais.Ved. Justė Luščinskytė

Spaudos apžvalga.Komentaras apie tai, kaip vartojame žodžius ir įtvirtiname smurto formas prieš tam tikras meno šakas.„Būtent Giedraičiams ir esame už viską dėkingi, kad toks mažas bažnytkaimis turi tokią gražią ir seną istoriją. Mes norime skleisti žinią, kad tai – palaimintojo Mykolo Giedraičio kraštas“, – sako Kristina Degutienė, Videniškių vienuolyno muziejaus muziejininkė.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Per 40 institucijų Lietuvoje naudosis nauja plagiato aptikimo sistema – galės aptikti ir dirbtinio intelekto pėdsakus.Po trisdešimties metų atkurta Ramybės Glinskytės ir Gintaro Znamierowskio paroda „Ateities nuojauta“.Kolegė Ieva Radzevičiūtė kviečia susipažinti su Dainų ir šokių ansambliu iš Utenos „Vieversa”.Naujosios LRT KLASIKOS tinklalaidės „Mąstymo žemėlapis“ pristatymas.Naujienos tiesiai iš Avinjono teatro festivalio.Ved. Justė Luščinskytė

Lygiai prieš 105-erius metus buvo įkurta Lietuvos šaulių sąjunga.Naują vasarišką laidą pristato LRT KLASIKOS klausytojams jau pažįstamas duetas Karolina Bieliauskaitė ir Mantas Velykis. Kodėl gi „Viskas blogai“?Šiandien 85-erių metų sukaktį mini Lietuvos fotografijos grandas, daugybės parodų ir albumų autorius Antanas Sutkus.Buvusi Kauno rajono Kultūros skyriaus vedėja Janina Danielienė 1976-aisiais – 90-aisias buvo atsakinga už tai, kad to meto rajono dainų švenčių dalyviams nieko netrūktų.Susitikimas su saksofonininku, aranžuotoju ir pedagogu Leonardu Pilkausku, kalbantis apie tikslą kasmet įrašyti po vieną albumą, įspūdžius iš „Dainų dainelės“ užkulisių, ir rutiną, kurioje dominuoja muzika.Sunku suskaičiuoti, kiek pasaulio šalių kartu su opera „Saulė ir jūra“ jau yra aplankiusi dainininkė, choro dirigentė Ieva Marmienė. Iš Kaišiadorių kilusią, su įvairiais chorais dirbančią, neretai atliekančią ir šiuolaikinę muziką krištolinio balso dainininkę puikiai pažįsta choro bendruomenė. Ar pakeitė jos gyvenimą buvimas tarptautinės šlovės sulaukusios operos dalimi? Koks Ievos santykis su artėjančia Dainų švente? Ar lieka laiko kitiems pomėgiams? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Spaudos apžvalga.Kaip ir kodėl kuriami priešai? Apie kraštutinės dešinės jėgų įsigalėjimą Europoje dabar ir prieš 100 metų. Apie tai – Tomos Gudelytės komentaras.Naujo ciklo „Tarp kultūrų” antrasis pasakojimas. Lietuvos romė Božena klientui iš Švedijos bandė parduoti savo bendruomenės moterų pagamintus rankdarbius. Kokie kultūriniai skirtumai jai pakišo koją, pasakoja Aistė Ptakauskė.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.MO muziejaus ir Britų tarybos projektas tautinių mažumų mokyklos moksleivius padrąsino kalbėti lietuviškai.Garsūs žaidėjų bendruomenės vardai sako, jog vadinamųjų „geimerių“ kultūra keičiasi ir žaidėjų bendruomenė Lietuvoje plečiasi.Šviežiausi įspūdžiai iš Europos kultūros sostinės – Budės.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Justė Luščinskytė

1974 m. įkurtas Lietuvos etnografijos muziejus švenčia savo 50-metį. Apie sukaktį ir artėjančią Joninių šventę kalbamės su muziejaus direktore Gita Šapranauskaite.Naują laidą „Aplink pasaulį per 50 minučių“, skirtą pasaulio muzikai, LRT KLASIKOS eteryje pristato kompozitorius Domantas Pūras.Jeilio universitete vykusioje konferencijoje, skirtoje Baltijos studijoms, buvo pristatyta ir prieš kelerius metus išleista knyga „Lietuvos architektai pasakoja apie sovietmetį: 1992 m. įrašai“, kurioje spausdinami Berklio universiteto architektūros istorijos mokslų daktaro ir dailės ir architektūros istorijos profesoriaus Niujorko miesto universitete Jono Mačiuikos 1992 m. daryti interviu su sovietmečio Lietuvoje dirbusiais architektais. Apie galimybę dirbti Lietuvai iš 1992 m. perspektyvos pasakoja Jonas Mačiuika ir knygos bendraautorė, architektūros istorikė Marija Drėmaitė.Birštone vyko Baltijos gitarų festivalis, kurio metu ne tik koncertavo klasikinės gitaros meistrai iš Lietuvos, Juodkalnijos, Airijos ir kitų šalių, bet taip pat vyko ir Tarptautinis klasikinės gitaros konkursas, kurio metu pirmą kartą net du lietuviai.Niu Heivene - susitikimas su poete, rašytoja, dramaturge ir vertėja, Amerikos lietuve Laima Vince Sruoginis. Gyvais jos liudijimais piešiamas sovietinės Lietuvos paveikslas, aptariami ir svarbūs šiandieniai darbai. Kokiais pačiais keisčiausiais būdais sovietmečiu yra tekę nukreipti cenzorių dėmesį? Kodėl nepatogus buvo pirmasis susitikimas su okupuotoje Lietuvoje gyvenusia teta? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Spaudos apžvalga.„Jei, pavyzdžiui, kuri nors radijo stotis nuspręstų daryti savaitinę laidą apie skulptūras Kaune – turinio priežasčių tokiam dažnumo periodiškumui atsirastų – redaktoriai šią hipotetinę laidą galėtų priskirti dviem rubrikoms – įvairenybių arba politikos“, – komentare sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Poetės Jurgitos Jasponytės naujausioje eilėraščių knygoje „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“ persipina miesto poezija, folkloras ir lyrika. Apie daugialypę būties ir poezijos prigimtį su rašytoja kalbasi literatūrologė Dovilė Kuzminskaitė.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Šiandien minime 95-ąsias rašytojo Grigorijaus Kanovičiaus gimimo metines.Rytoj Gintauto Lukošaičio skulptūra „Verksmas“ bus pristatyta naujoje, jau nuolatinėje vietoje – Šiaulių miesto centrinės aikštės apžvalgos pastate.„Menas žmogui yra kaip saulė dienai“, – sako septyniolikmetis menininkas Tautvydas Jonaitis. Jaunasis kūrėjas keičia šilališkių požiūrį į meną ir rūpinasi miesto kultūros plėtra. Surengęs kūrybines dirbtuves bibliotekoje, jis supažindino su mažai kam žinoma zinų ir čiabukų gamyba. Tokie lediniai buvo ypač populiarus sovietmečiu, nes jų leidimas nebuvo varžomas. Kuo pasižymi zinų gamyba ir leidyba bei kodėl jaunajam menininkui iš Šilalės svarbus menas?Naujos kuratorinės praktikos klimato kaitos laikais: projekto „Ieškant sodo anapus žmogaus žvilgsnio“ baigiamoji sesija Vilniuje.Ved. Justė Luščinskytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kokią istorinę techniką galima pamatyti Molėtų technikos muziejuje?Kokios naujienos laukia LRT KLASIKOS vasaros sezone?Kodėl atsiranda nesusikalbėjimai tarp kultūrų?Trakų pusiasaylyje jau galima aplankyti lankytojams atvėrus keturis pusiasalio pilies bokštus su interaktyviomis ekspozicijomis.Savaitgalį baigėsi Baltijos gitarų konkursas. Pirmą kartą konkurso istorijoje pagrindinį prizą dalinosi du atlikėjai iš Lietuvos.Nacionalinėje dailės galerijoje link pabaigos artėja tarptautinio architektūrinio konkurso „Ateities mokykla Ukrainai“ paroda, netrukus bus paskelbtas ir šio konkurso nugalėtojas.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Daugiau nei keturis dešimtmečius Liubline, Lenkijoje leidžiamas meno ir literatūros žurnalas „Akcent“ pristato teminį numerį, skirtą lietuvių literatūrai ir kultūrai, pavadinimu „Lietuva – labai artima nepažįstamoji“. Kaip ir kada užsimezgė draugystė tarp Liublino ir Vilniaus bei kokią Lietuvą lenkų skaitytojams pristato „Akcent“?Klaipėdos Ievos Simonaitytės bibliotekoje surengtoje konferencijoje pagerbti Lietuvių kalbos gramatikos krikštatėviai Danielius Kleinas ir Augustas Šleicheris, prisimintas Mažosios Lietuvos liuteronų indėlis į lietuvių kalbą bei Lietuvos kultūrinę ir socialinę raidą. Intriguojantis konferencijos pavadinimas „Danielius Kleinas: kaip skambėtų Klaipėda, jei nebūtų raidės ė?“ po diskusijos su istoriku prof. Alfredu Bumblausku, galėtų skambėti taip: „Liuteroniška kultūra: kaip skambėtų lietuviškoji tapatybė be liuteroniško dėmens?“. Iš Klaipėdos – Agnė Bukartaitė.LRT KLASIKOS eteryje savaitgalį įvyko premjera – pasirodė Justino Vinciūno režisuotas radijo spektaklis „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“ pagal to paties pavadinimo Rolando Maskoliūno knygą. Tai, kad knyga tapo spektakliu, lėmė „Metų knygos rinkimai“. Daugiau apie naująjį spektaklį – režisierius Justinas Vinciūnas ir aktorius Matas Sigliukas.Lietuvos dainų šventės savaitė – lyg įspūdinga olimpiada, sako Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila“ tautinių šokių grupė „KALNAPUŠĖ“, vadovaujama Taurūno Baužo. 2002-aisiais susibūrusi šokėjų grupė šįmet jau šeštąjį kartą džiugins Lietuvos Dainų šventės žiūrovus. Su dviem šokėjų poromis bendravo mūsų kolegė Skirmantė Javaitytė.Rubrikoje „Be kaukių“ – dvidešimt metų Vilniuje gyvenantis britas, spėjęs per tą laiką ir padirbėti naktiniame klube, ir susilaukti dukters, ir įkurti muzikos kompaniją, ir būti išrinktas į miesto tarybą. Ką Mark Adam Harold dirba visą dieną ir ar sulietuvėjo per du dešimtmečius tikras britas?Ved. Kotryna Lingienė

Įsivyravus šiltiems orams, susidaro palankios sąlygos bakterijoms, esančioms maiste, sparčiai daugintis, todėl padaugėja per maistą plintančių ligų atvejų bei protrūkių. Kaip jų išvengti – ekspertės patarimai.Vartotojų teisių apsaugos tarnyba teigia sulaukusi apie 400 vartotojų skundų, kad jie negali pasinaudoti per beta.lt ir grupinis.lt pirktais įvairių paslaugų kuponais, įmonei „Beta Media“ paskelbus apie bankrotą. Žmonių patirti nuostoliai siekia nuo 20 eurų iki 2 tūkst. eurų. Ką daryti nukentėjus?Europos Komisija pasekė JAV pavyzdžiu ir padidino importo tarifus Kinijoje pagamintiems elektromobiliams. Pekinas jau grūmoja atsaku, o ekspertai užsimena apie galimo prekybos karo užuomazgas.Tęsiame LRT KLASIKOS pasakojimų ir pokalbių ciklą „100-as balsų Dainų šventei“. Šiandien Justė Luščinskytė kviečia susipažinti su Vytautu Skripkausku, kuris 55-erius metus vadovavo pučiamųjų instrumentų orkestrui „Septima“ Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje.Ved. Karolina Panto

Jau ne vienerius metus birželio dvidešimtąją minima Pasaulinė pabėgėlių diena, o šiais metais daugiametę migracijos patirtį turinčios Lietuvos organizacijos jungiasi ir pristato net savaitės trukmės renginių programą.Lietuvos muziejų asociacijos apdovanojimuose metų renginiu pernai tapo Kauno IX forto muziejuje surengtas Birželio sodas. Šis renginys yra simbolinė jungtis tarp praeities ir dabarties, primenanti apie 1941 m. birželio 14 d. pradėtą masinį Lietuvos gyventojų trėmimą į atšiauriausius SSRS kraštus.Ttęsiame LRT KLASIKOS pasakojimų ir pokalbių ciklą „100-as balsų Dainų šventei“. Kolegė Justė Luščinskytė supažindins su Vytautu Skripkausku, kuris 55-erius metus vadovavo pučiamųjų instrumentų orkestrui „Septima“ Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje.Iš trijų juostelių ant laisvalaikio kelnių ar džemperio, net batelių šono atpažinsime didžiausius sporto meistrus, superžvaigždes ir savo kaimyną, mėgstantį „išeiginius treningus“. „Adidas“ – vienas originaliausių prekės ženklų, skaičiuojantis jau 100-mečio istoriją, kurioje nemažai kompromituojančių momentų, bet kartu ir didžiulių laimėjimų. Apie sėkmingus ir kompromituojančios kompanijos „Adidas“ momentus – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Kastytis Sarnickas kadaise sulaužė reperių tradicijas repuoti apie tai, ką pats esi patyręs, ir susikūrė alter ego – Kastetą. Su bičiuliu įkūręs garso įrašų studiją jis beveik atsitiktinai tapo dabar jau legendinės grupės „G&G Sindikatas“ nariu. Šiandien Kastytis yra ir literatūriškų muzikos albumų, ir muzikalių romanų autorius.Ved. Kotryna Lingienė

Spaudos apžvalga.„Bėda yra tada, kai kultūros įstaigoje dirba žmonės, kompetencijomis niekuo nesiskiriantys nuo paprastų „žmonių iš gatvės“. Nežinantys, kuo skiriasi Stasio Eidrigevičiaus kūriniai nuo kaimynės rankdarbių, nukopijuotų iš interneto, kuo skiriasi savilaida nuo finansavimą leidybai laimėjusios knygos“, – komentare sako rašytoja, muziejininkė Renata Karvelis.Kaune atlikėjo David August koncertu prasidės iki pat sekmadienio truksianti „Audra”. Trečią kartą rengiamame šiuolaikinio miesto festivalyje laukia muzikiniai pasirodymai, parodos, diskusijos, ekskursijos, ir daug kitų veiklų.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Ketvirtus metus vyksta Jaunimo muzikos festivalis „Šiauliai gyvai“.Panevėžio lėlių vežimo teatras pradeda vasaros gastroles po Lietuvą.Šventojo Jono bažnyčios atstatymo pradžios laukiantys klaipėdiečiai kviečiami į naują ekspozicinę erdvę miesto gynybinių bastionų požeminėse galerijose. Žmonės šią vietą vadina tiesiog Jono kalneliu. Klaipėdos universiteto mokslininkė ir archeologinių tyrimų vadovė dr. Raimonda Nabažaitė su bendraminčiais kviečia į ekspozicijos atidarymo šventę.Tęsiame LRT KLASIKOS pasakojimų ir pokalbių ciklą „100 balsų Dainų šventei“.Ved. Justė Luščinskytė

Ukraina turi teisę į savigyną ir gali atakuoti taikinius Rusijoje, Prahoje vykstančiame neformaliame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Tokią teisę Kyjivui šiandien patvirtino Jungtinės Amerikos valstijos ir Vokietija. Volodymyras Zelenskis sako, kad tai labai sustiprins Ukrainos kovą.Šią naktį Rusija penkiomis raketomis atakavo Novobavarivski mikrorajoną Charkive. Trys raketos sprogo kieme šalia namų, viena sugriovė statybinių medžiagų parduotuvę, o dar viena pataikė į penkiaaukštį gyvenamą namą ir vienoje laiptinėje sugriovė visus butuos nuo trečio iki penkto aukšto. Penki gyventojai buvo rasti negyvi, o 25 žmonės yra sužeisti. Pokalbis su Charkive dirbančiu LRT RADIJO bendradarbiu Eldoradu Butrimu.Buvusio Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trampo byloje Niujorke prisiekusieji paskelbė nuosprendį, kad jis yra kaltas dėl visų 34 jam pateiktų kaltinimų. Tarp jų – dokumentų klastojimas siekiant paveikti rinkimų rezultatus, nesąžiningas rinkimų kampanijos lėšų naudojimas ir kiti kaltinimai.Panevėžyje atidarytas Stasio Eidrigevičiaus menų centras. Kolegos iš LRT Klasikos dirba Panevėžyje ir diskutuos, ką reiks daryti, kad susidomėjimas centru išliktų ilgiau nei vieną vasarą po atidarymo.Kazachstane minima politinių kalinių diena ir Kengyro sukilimo septyniasdešimtosios metinės. Šiame sukilime aktyviausiai dalyvavo politiniai kaliniai iš Lietuvos ir Ukrainos. Po sukilimo peržiūrėtos dalies kalinių bylos, pašvelnintos kalinimo sąlygos.Po ketvirtadienio krušos, kokie bus savaitgalio orai?Ved. Liepa Želnienė

Kokia kultūra gyvena Panevėžys? Pokalbis su teatro „Menas“ direktoriumi Anupru Juciu ir 10-metį mininčio kultūros žurnalo „Senvagė“ redaktoriumi Mindaugu Juozukėnu.Pokalbis su Panevėžyje kuriančiais menininkais: fotografu ir scenografu Arvydu Gudu, dizainere Marija Petraityte ir muzikos ir vizualiųjų menų festivalio „Iškrovos“ kūrėju Žygimantu Kriščiūnu.Kokie pirmieji „Stasys Museum“ lankytojų įspūdžiai?Nors Panevėžyje duris atveria Eidrigevičiaus vardo muziejus, pats menininkas gyvena ne Lietuvoje. Panevėžiui kuria, bet sostinėje gyvena ir Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus. Kaip menininkai kuria santykį su miestu per atstumą?Kaip užtikrinti, kad susidomėjimas Eidrigevičiaus menų centru išliktų ne tik atidarymo metu? Pokalbis su „Stasys Museum“ direktore Vaida Andrijauskaite, vietos menininku Alfridu Pajuodžiu.Kokius jausmus „Stasys Museum“ atsiradimas kelia kitoms miesto kultūros įstaigoms? Kaip pasikeis konkurencinė meno įstaigų aplinka? Pokalbis su „A galerija“ vadovu Albinu Vološkevičiumi ir Panevėžio dailės galerijos direktoriumi Egidijumi Žukausku.Panevėžio pakraštyje gyvenantis šeimyninis būgnininkų duetas Mindaugas ir Asta Špokauskai dažnai įgarsina įvairius miesto bendruomenės susibūrimus. Jie įgarsins ir LRT KLASIKOS eterį.Ved. Indrė Kaminckaitė ir Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.„Memorialinis muziejus yra tarsi šventojo relikvija, dėl kurių kadaise krikščionys leisdavosi į kryžiaus žygius. Todėl suprantamas nerimas, kad visa tai gal bus prarasta, nors neatrodo, kad būtent toks yra Vilniaus miesto tarybos sumanymas. Idėja gal net priešinga – ir šiuos muziejus įtraukti į atsinaujinimo procesą. Bet profesionalai nebetiki valdžios gerais norais, juolab kad jau ne kartą stebėjo pusiau slaptas nederamos atminties naikinimo akcijas“, – reaguodama į Vilniaus savivaldybės inicijuotus memorialinių muziejų pokyčius, sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Nauji projektai su dailininkais iš užsienio, kūrinių eksponavimas vidaus ir lauko erdvėse bei visiška ramybė gamtos apsuptyje. Tokiomis ambicijomis dalijasi Giedra Purlytė ir Saulius Žvirblis – Molėtų rajono Svobiškėlio kaime įkūrę „Giedros galeriją“.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Vroclavo universitete daugiau nei dvidešimt metų lenkams studentams įdomi Lietuva: yra net medaus mėnesį iškeičiančių į lietuvių kalbos kursus.Kino operatoriui Algimantui Mikutėnui – 75-eri.Ar įmanoma pasakoti istorijas apie rajoną, kurio nėra? Daugelis sostinės gyventojų puikiai žino Savanorių prospekto dalį, vadinamą „Krasnucha” ir galėtų papasakoti negirdėtas ir girdėtas istorijas, mitus ir įspūdžius susijusius su šiuo rajonu. Neišgalvotas, bet tikras istorijas apie tikslių geografinių ribų neturintį Vilniaus „Krasnuchos” rajoną pasakoja naujoji Vilniaus muziejaus paroda „Krasnucha. Rajonas kurio nėra?", kviečianti, pažinti, atrasti ir keisti požiūrį į šį rajoną.Šiuolaikinio meno centras tęsia iniciatyvą rašytojams ir kritikams suteikti galimybę susitikti individualioms konsultacijoms su kultūros ir meno leidinių redaktoriais bei rašytojais. Kaip šiandien atrodo redaktoriaus ir autoriaus darbo kultūra?Ved. Justė Luščinskytė

LRT Klasikos laida „Tendencingai” jau pasiekė šimto epizodų ribą, tad šimtosios laidos proga aš, mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė, atsakinėju į klausytojų atsiųstus klausimus, kurie susiję tiek su Lietuvos mados industrijos aktualijomis, tiek su mados progresu bei istorija.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Spaudos apžvalgoje – literatūros, kritikos ir eseistikos mėnraštis „Metai“.„Kaip internetas tave apgaudinėja ir bando išvilioti pinigus iš tavo šiltos kišenės?“, – komentare klausia ir atsako socialinių tinklų ekspertas Darius Gerulis.„Jaunimas yra žmonės, kurie yra smalsūs, tai pati gražiausia karta“, – sako režisierė Jolanta Žalalienė. Ji vadovauja Molėtų kultūros centro teatro studijai „Remarka“, kuri sėkmingai gyvuoja jau dvylika metų.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.Skulptoriui Rimantui Dauginčiui šiandien būtų sukakę 80-imt metų.Užfiksuotas rekordas: „Kartą Vilniuje“ – daugiausia autorių turintis filmas.Kauno arkos bendruomenės socialinėse dirbtuvėse jau kelerius metus kvepia moliu. Žmonės su intelekto negalia čia vadinami bičiuliais – keramikos studijoje gamina puodelius, lėkštes, dubenėlius, desertines lėkštutes, salotines, cukrines ir kitus gaminius. Iš šiose dirbtuvėse pagaminto puodelio arbatą geria ir Lietuvos prezidentas.„Ratilio“ tęsia pasakojimų programą susijusia su Lietuvos mitologija. Šiemet kviečia pažvelgti į laimę.Ved. Justė Luščinskytė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kokia yra architektūros kalba ir kaip galime išmokti ją skaityti?Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto kieme bus rodomas istorijomis apipintas sovietmečiu universitete rodytas spektaklis „Karalius Ūbas“.Kuo ypatingas „Surink Latviją“ projektas? Ir ką pasiekė šios idėjos lietuviškas variantas?Sukurtas naujas audiogidas „Vilniaus disidentų turas“, kuriame pasakojama pogrindžio istorija ir supažindinama su pasipriešinimo rusų valdžiai būdais.Po prezidento rinkimų, kuriuose prorusiškais pasisakymais pagarsėjęs Eduardas Vaitkus laimėjo Šalčininkų ir Visagino rajonuose, pradėta kalbėti apie šių regionų atskirtį ir keliami klausimai apie jų geresnę integraciją.Kokie įdomiausi ir ryškiausi muzikiniai pavyzdžiai keitė kino muzikos istoriją?Šiandien savo jubiliejų švenčia humanitarinių mokslų daktaras, vertėjas, LRT KLASIKOS draugas Vytautas Bikulčius.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.„Nuolat mažėjant gyventojų skaičiui Lietuvoje tamsių langų bus vis daugiau, todėl vertėtų pasistengti, kad bent Vilniaus centras neatrodytų kaip tuštėjanti Lietuvos provincija“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie miestą ir pastatų apšvietimą naktį.„Ne kartą dalyvauti Dainų šventėje – didžiulis įvertinimas mažam miesteliui“, – sako Matuizų kultūros centro vadovė Irena Čeplikienė.Pristatomi svarbiausi LRT KLASIKOS savaitės koncertai.UREHERIT: kokių žmogiškųjų resursų reikia Ukrainos kultūros paveldui apsaugoti ir atkurti?Šūkiu „Nepaisant mūsų” į Klaipėdą sugrįžta kasmetinis festivalis Theatrium.Sekmadienį prasidėjo jubiliejinis 60-asis tarptautinis poezijos festivalis „Poezijos pavasaris“. Šiandien Rašytojų sąjungos kieme įvyks Jaunųjų poetų vakaras „Sueiliuotas pavasaris“. Kokie iššūkiai kyla norint įsilieti į poetų bendruomenę?Dar sovietmečiu užsimezgusi žurnalistikos studentų tradicija gegužės pradžioje švęsti profesines dienas „leŽuDi“ gyvuoja iki šiol. Kaip žiniasklaidos lauką mato jaunieji žurnalistai?Ved. Justė Luščinskytė

Su rubrika LRT girdi apie autistiškus vaikus švietimo įstaigose. Į LRT kreipėsi klausytojas, kuris dalijasi patirtimi - vaiko darželio grupėje yra vaikas autistas, kurio visi vaikai bijo, nes jis stiprus ir didelis. Įtraukusis ugdymas nuo 2024 metų: kokios pagalbos sulauks vaikai ir mokytojai?Vis daugiau organizacijų supranta, kad skirtingi žmonės atneša skirtingas naudas, – sako socialinės įdarbinimo agentūros SOPA vadovė Jurgita Kuprytė.LRT KLASIKOS iniciatyva – pirmą kartą koncertas iš Šv. Jonų bažnyčios Šv. Kalėdų dienos muzikos maratone pasieks visą Europą. Gospelų giesmių koncertą tiesiogiai transliuos 12 šalių.Artėjant gražiausioms metų šventėms, ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų neprarasti budrumo ir ypač atidžiai laikytis priešgaisrinės saugos taisyklių.Ved. Gabija Narušytė

LRT radijo mokslo rubrikoje apie tai, kad neretai tenka išgirsti, kad psichologai ir psichoterapeutai yra lyg „superžmonės“, kurie turi neišsenkančių galių padėti kitiems, niekada nepavargti klausyti kitų. Tačiau realybė kiek kitokia. Psichikos sveikatos specialistai taip pat yra žmonės, kuriems reikia pagalbos. VU mokslininkai tiria šią dar netyrinėtą psichologijos mokslo sritį.Kaip ilgai užsitęsusi meteorologinė vasara šiemet paveikė paukščių migraciją ir kokie paukščiai iš Lietuvos žiemai neišskrenda, bet kaip tik čia atskrenda žiemoti?Žinomas žurnalistas, televizijos laidų vedėjas ir kūrėjas Henrikas Vaitiekūnas jau senokai dingęs iš ekranų, bet niekur neprapuolęs iš žurnalistikos. Henrikas Vaitiekūnas ką tik išleido knyga „Felčerio užrašai“ kurioje tarsi iš kaladėlių dėliojami žaismingi, pamąstymai apie gyvenimą, keistus reiškinius ir įdomybes.Kokybiškas visų trijų LRT radijų turinys vis labiau pasiekiamas ne vien FM imtuvais ar internetu, bet ir televizijoje. Daugelis Lietuvos žiūrovų jau gali įsijungti LRT RADIJO, LRT KLASIKOS ir LRT OPUS kanalus savo televizoriuose ir taip patogiai klausyti naujausios informacijos, mėgstamiausių laidų, koncertų ar muzikos.

Minime 32-ąsias Medininkų žudynių metines. 1991 m. sovietų omonininkai nužudė 7 pasienio su Baltarusija poste budėjusius Lietuvos pareigūnus. Sunkiai sužeisto Tomo Šerno gyvybę pavyko išgelbėti. Pokalbis su žuvusiųjų artimaisiais. Tuomečiu Medininkų muitinės posto III pamainos viršininku Rimantu Kazokevičiumi, buvusia Medininkų posto inspektore Irena Maurušaitiene ir žuvusio pareigūno Stanislovo Orlavičiaus sūnumi Justinu Orlavičiumi.LRT Klasikos tinklalaidės. Pakalbėsime, ką jie groja iš už sienos - apie tinklalaidę „Savas miestas“ ir naują ciklą apie Lietuvos ir Lenkijos kultūrinius ryšius. „Girdėta, bet nepažinta“.Ved. Urtė Korsakovaitė

Euroradijo džiazo orkestras jau pakeliui į Lietuvą. Apie šį unikalų LRT KLASIKOS projektą, pirmąjį tokį orkestrą, kurio koncerto klausysis visa Europa – orkestro siela: kompozitorius ir orkestro vadovas Jievaras Jasinskis.Aplinkosaugininkai patikrino keliasdešimt sodybų ir aiškinosi, ar gyventojai laikosi reikalavimų šalindami nuotekas? Pažeidimų rasta, tad aplinkosaugininkai perspėja apie būtinybę ištaisyti klaidas ir perspėja, kad gali grėsti baudos, jei nebus laikomasi reikalavimų. Ką privalu žinoti sodybų šeimininkams?Viso pasaulio kino gurmanų dėmesį pritraukiantis Kanų kino festivalis jau įsibėgėjo. Kokios kūrėjų staigmenos, kokie filmai tarp favoritų, kiek politikos ir koks dėmesys lietuviškam kinui? Lolita Bytautaitė tiesiai iš Prancūzijos.Ved. Gabija Narušytė