Podcasts about vienos

Tuo metu, kai anglų kalba žygiuoja pergalingai per visas klases, senieji favoritai tyliai traukiasi. 2024–2025 m. net 311 tūkst. mokinių pasirinko anglų kaip pirmąją užsienio kalbą. Kitaip sakant, kone visi Lietuvos moksleiviai pirmąja užsienio kalba pasirenka anglų kalbą! Prieš penkerius metus anglų kalbą pirmąja užsienio kalba pasirinko 291 tūkst. moksleivių. Vokiečių ir prancūzų kalbos, kadaise buvusios dalyje Lietuvos pirmosiomis užsienio kalbomis, neteko žavesio – jų besimokančiųjų mažėja kiekvienais metais. Štai vokiečių kalbą kaip pirmąją užsienio kalbą šiais mokslo metais mokosi vos 800 moksleivių (prieš penketą metų mokėsi kone 1300 moksleivių), o prancūzų kalbą - mažiau nei 250 (prieš penketą metų - dukart daugiau). Dar ženkliau smigo rusų kalbos, kaip pirmosios užsienio kalbos, pasirinkimas, – ją tesimoko 90 pirmų - dvyliktų klasių moksleivių. Jos prieš penkerius metus mokėsi kaip pirmosios kalbos penkiskart daugiau Lietuvos moksleivių.Tačiau įdomiausia, kas vyksta su antrąja užsienio kalba, kuri pradedama Lietuvoje mokyti nuo 6-osios klasės? Čia rusų kalba atgimsta netikėtai stipriai: ją pasirinkę per 85,5 tūkst. Lietuvos mokinių! Tiesa, prieš penkerius metus, kol niekas nekreipė dėmesio į rusų kalbos išplitimą Lietuvos mokyklose, jos mokėsi daugiau nei 108 tūkst. moksleivių.Tiesa, vokiečių kalba irgi pamažu įgauna antrą kvėpavimą, ypač tarp šeštokų-aštuntokų. Vokiečių kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, šiuo metu mokosi beveik 36 tūkst. moksleivių; kai prieš penketą metų buvo trečdaliu mažiau - 24,7 tūkst.Tyliai, bet atkakliai kelią skinasi dar viena „lingua franca“ kalba - ispanų. Jos, kaip antrosios užsienio kalbos, mokosi net 6400 moksleivių. Ypač daug šią kalbą pasirinko šeštokų - kone pustrečio tūkstančio. Didžiuma jų - Vilniaus mokyklų moksleiviai. Dar prieš penkerius metus ispanų kalbą mokėsi dešimtkart mažiau vaikų - tik 649. Ar tai ženklas, kad moksleiviai ieško naujovių, egzotikos, gal net… ateities kalbos?Prancūzų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, pasirinkimas plinta lėtai: prieš penkerius metus jos mokėsi beveik 9 tūkst. moksleivių, o šiais mokslo metais - tik daugiau nei 14,4 tūkst.Deja, italų ir lenkų kalbos lieka užribyje – jų beveik niekas nesimoko kaip antrųjų užsienio kalbų: lenkų k. - vos 112 jaunuolių, o italų k. - tik 41.Vienos užsienio kalbos Lietuvoje mokosi daugiau nei 166 tūkst. moksleivių, dviejų užsienio kalbų - beveik 147 tūkst. moksleivių, o trijų užsienio kalbų - daugiau nei 900 moksleivių.Taigi, Lietuvos mokyklose renkantis užsienio kalbas vyksta tylus perversmas. Augantis susidomėjimas trimis kalbomis rodo – smalsumas gyvas! Ar mes jam pasiruošę?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja dr. Arūnas Šileris, anglų kalbos specialistas, buvęs sostinės vicemeras, aktyviai prisidėjęs prie ispanų kalbos diegimo sostinės mokyklose, ir Edvinas Šimulynas, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas, Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos direktorės pavaduotojas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Civiliniame kodekse numatytas partnerystės institutas prieštarauja Konstitucijai, nes jame įrašyta tik sąjunga tarp vyro ir moters, o tos pačios lyties asmenų santykiai nėra įtvirtinti.Prezidento sušauktame Valstybės gynimo tarybos posėdyje nutarta siekti iki 2038 m. plėsti kariuomenės pajėgumų skaičių, sako šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius. Pasak jo, dėl Lietuvoje atkuriamos divizijos reikėtų turėti arti 20 tūkst. karių.Į LRT GIRDI kreipėsi regėjimo negalią turinti kaunietė, kuri kelias valandas per savaitę naudojasi asmeniinio asistento paslauga. Moteris sako, kad dažnai asmeniiniai asistentai nėra tinkamai parengti, o padidėjus kompensacijoms, pakilo ir iš dalies valstybės apmokamos asmeniinės pagalbos paslaugos kaina.Vaiko teisių apsaugos tarnybai klaipėdiečių šeimą, kurios sužalotas kūdikis atvežtas į ligoninę, o jo motina uždaryta į areštinę, buvo žinoma, jai buvo teikiama pagalba.Prekybos vietose daugėjant savitarnos kasų socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo palengvinti vyresnių žmonių apsipirkimą užtikrinant, kad juos aptarnautų darbuotojas.Ved. Darius Matas

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre šį vakarą publikai pristatoma nauja W. A. Mozarto operos „Don Žuanas“ versija. Kaip šiandien įprasminama suvedžiotojo istorija, kurią į muziką sudėjo Vienos klasikas? Apie tai pasakoja Don Žuano vaidmenį kuriantis baritonas Modestas Sedlevičius ir pastatymo kūrėjai.Anykščių menų inkubatoriuje vis dažniau įsikuria ir menininkai iš užsienio. Nuo praėjusių metų pabaigos čia kuria ir menininkas iš Rumunijos Alexandru Kretu, kuriantis išskirtines dekoracijas, skulptūras bei baldus. Apie jo veiklas Anykščių krašte pasakoja Simona Ševčenkaitė.„Vienintelis meilės romanas mano gyvenime buvo su muzika“, – taip yra sakęs Maurice's Ravel'is, nemėgęs atvirauti apie savo asmeninį gyvenimą. Tas romanas sugulė į gausybę kūrinių, tapusių itin reikšmingais pasaulio muzikos istorijoje. Šiandien pasaulis mini šio prancūzų kompozitoriaus 150-ąsias gimimo metines.„Noriu, kad mano dainos primintų žmonėms jų pačių patirtis, padėtų išgyventi skausmą ir surasti viltį“, - buvo sakiusi ryški amerikiečių soulo ir ritmenbliuzo dainų kūrėja ir atlikėja, aktorė Angie Stone. Deja, praėjusią savaitę 63-ejų menininkė žuvo avarijoje. Šiandien plačiau apie netikėtai nutrūkusį dainininkės kūrybinį kelią pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – pianistė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.Ved. Gabija Narušytė

Grįžę iš Norvegijos į Klaipėdos rajono Ruigių kaimą, Gintarė ir Martynas Laukiai pasirinko auginti nuo mažų viščiukų iki dedeklių vištų. Tam įsigijo ir paruošė parduodamą paukščių fermą, kurioje dabar auga 15 tūkst. viščiukų. Tik kaimyniniame Šilutės rajone paukščių gripu susirgus paukščiams, dabar klaipėdiškiai ūkininkai ėmėsi ypatingų saugumo priemonių. Apie sustiprintą apsaugą kituose šalies paukštynuose, paukščių gripo pasekmes paukštienos eksportui – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Paulius Bušauskas.Vienos didžiausių Alytaus rajone ir 24 kilometrus nuo miesto nutolusio Simno seniūnas Vladas Čeponis sako, kad greičiau sužinoti kaimuose gyvenančių žmonių bėdas, atliepti jų poreikius labai padeda išrinkti 5 seniūnaičiai. Vietos gyventojai pamažu pratinasi prie seniūnaičių, dar retokai į juos kreipiasi, bet pamažu įsitikina, kad jie, kaip tarpininkai tarp seniūno ir kaimo gyventojų, iš tiesų gali padėti. Ir tam nereikia pačiam keliauti į seniūniją ar rajono centrą. Seniūnas pripažįsta, kad be seniūnaičių jaustųsi kaip be rankų. Pokalbyje dalyvauja Simno seniūnas Vladas Čeponis, Verebiejų seniūnaitis Gintas Bartaškevičius ir Mergalaukio-Kalesninkų seniūnaitė Birutė Venskūnienė.Fikusai kaip kambariniai augalai auginami Lietuvoje. Tačiau Indijoje bengalinis fikusas auga gamtoje ir yra pripažintas nacionaliniu medžiu. Kokie būdingi jo bruožai, kodėl šie medžiai Indijoje buvo atsidūrę ant išnykimo ribos, – pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos ir aplinkos tvarkymo skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad būtina jau dabar priimti reikalingus sprendimus dėl gynybos finansavimo instrumentų Europos Sąjungos lygiu. Tai prezidentas sakė Briuselyje vykstant neformaliam Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimui, kuriame aptariamas Bendrijos gynybos stiprinimas.Transatlantinių santykių kontekste aptariami ir Vašingtono grasinimai muitais Europos Sąjungos šalims.Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys teigia, kad pasikartojantys incidentai Baltijos jūroje, kurių metu yra pažeidžiami telekomunikacijų kabeliai, yra nepakankamų atsako priemonių pasekmė.Prasidėjo trečioji Ukrainos paramos akcija „Radarom!“. LRT kartu su organizacijomis „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“ ir „Stiprūs kartu“ kviečia toliau nenuleisti rankų ir nupirkti dronų bei antidronų, pagamintų Lietuvoje ir Ukrainoje.Vienos didžiausių lazerių gamintojų Lietuvoje bendrovės „Optogama“ darbuotojas slapta pardavinėjo lazerius Rusijos gynybos pramonės institutams.ES diplomatijos vadovė smerkia jėgos naudojimą prieš demonstrantus Sakartvele.Ved. Andrius Kavaliauskas

Vienos didžiausių lazerių gamintojų Lietuvoje bendrovės „Optogama“ darbuotojas slapta pardavinėjo lazerius Rusijos gynybos pramonės institutams.Prasidėjo Ukrainos paramos akcija „Radarom!“. Jau trečią ji kartą suvienys neabejingus Lietuvos gyventojus ir verslus. LRT kartu su organizacijomis „Blue / Yellow“, „Laisvės TV“ ir „Stiprūs kartu“ kviečia toliau nenuleisti rankų ir nupirkti dronų bei antidronų, pagamintų Lietuvoje ir Ukrainoje.Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas Europai grasina naujais muitais. Papildomi muitai europiečių laukia, pasak D. Trumpo, jei Europa neįsipareigos pirkti daugiau amerikietiškų dujų ir naftos.Europos Sąjungos valstybių vadovai susitikime Briuselyje aptaria, kaip stiprinti gynybos pajėgumus.Rusijos bei Eurazijos programos instituto vadovas Džeimsas Niksey LRT RADIJUI sako, kad nors Rusija šiuo metu susiduria su labai didelėmis ekonominėmis ir vidaus problemomis, ji kol kas gali tęsti savo agresiją, o lenktynėse išlaukti, kas pirmas palūš, būtent Rusija turi geresnius šansus išsilaikyti. Anot eksperto, Rusija nors ir praranda savo įtaką kituose pasaulio regionuose, pergalė Ukrainoje jai būtų svarbesnė už įtaką bet kur kitur.Ved. Madona Lučkaitė

Vienos seniausių Lietuvoje moterų vienuolijų - benediktinių istorija siekia VI amžių, kai šv. Benediktas Nursietis parašė vienuolinio gyvenimo vadovą, tapusį pagrindu Europos vyrų ir moterų vienuolijų bendruomenėms, kurios kūrėsi ir skleidėsi viduramžiais. Į Lietuvą benediktinus pakvietė Vytautas Didysis, 1405 m. Senųjų Trakų piliavietėje įkūręs vyrų vienuolyną. Istorikas Liudas Jovaiša pastebi, kad XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėjusi veikti moterų benediktinių vienuolija skaičiumi pranoko vyriškąją šaką. Tikras stebuklas, kad per įvairiausias negandas, okupacijas, kalėjimus ir trėmimus, benediktinai Lietuvoje gyvuoja ir turtina mūsų dvasinį, kultūrinį gyvenimą. Palendriuose įsikūręs vyrų benediktinų vienuolynas, o moterų bendruomenės veikia Kaune ir Vilniuje. Apie pastarosios istoriją ir palikimą - dvasinį bei regimą - pasakoja Bažnytinio paveldo muziejaus parodų kuratorė Karolina Koroliova-Barkova.Redaktorė Jūratė Kuodytė

„Iš pernai liepą įvykusio pasikėsinimo į Donaldą Trumpą išsiskiria dvi galingos nuotraukos, iliustruojančios jo religinio-nacionalistinio patrauklumo paradoksus. Pirmoje Trumpas laiko sugniaužtą kumštį plėvesuojančios Amerikos vėliavos fone – toks nieko nebijantis populistinis galiūnas. Antroji nuotrauka yra pasižymi ryškesnėmis aliuzijomis į Kristų. Buvęs prezidentas vaizduojamas parkritęs ant žemės, ranka prisidengęs veidą, tarsi melstųsi, o jam per skruostą varva kraujas, tarsi ne iš peršautos ausies, o nuo erškėčių vainiko. Vos ne Kryžiaus kelio stotis, kurioje Kristus parpuola ant žemės, - aistros, kančios ir šventumo įvaizdis." Plačiau - vedamojo skiltyje.Sinodas baigėsi – sinodas tęsiasi. Pirmojo šių metų „Artumos“ numerio temas pristato žurnalo vyriausias redaktorius Darius Chmieliauskas.Epochos pabaiga svarbiausioje Austrijos vyskupijoje – Vienos kardinolo Christopho Schoenborno pasitraukimą į emeritūrą pagal užsienio spaudą apžvelgia Giedrius Tamaševičius.Krikščionių vienybės savaitę minint - pokalbis su ortodoksų kunigu Gintaru Sungaila.„Krikščioniškos minties puslapis“: E. Ruddy „Mūsų ekumeninė ateitis“.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Tvarkos demonas“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

Leidykla „LAPAS“ kartu su Lietuvos žmogaus teisių centru inicijuoja knygos (at)gimimo akciją, kviečiančia tapti rašytojos, vertėjos ir žmogaus teisių aktyvistės Neringos Dangvydės-Macaitės kūrinio „Gintarinė širdis“ bendraleidėjais. Knyga, išleista 2013-aisiais, 2014 metais buvo pašalinta iš prekybos, viešai apkaltinta „angažuota homoseksualizmo propaganda“. Apie tai – pokalbis su leidyklos vadove Ūla Ambrasaite ir Lietuvos žmogaus teisių centro direktore Jūrate Juškaite.Naujiena tinklalaidžių gerbėjams – startavo humoristinė LRT KLASIKOS tinklalaidė „Mažmeniniai pokalbiai“. Nostalgiško humoro laidoje kalba Gintas ir Sigis, kurie įvardija, kad per skirstomuosius radijo tinklus jie kas antrą savaitę į eterį paduos nemažą kiekį visai nepatikrintos ir smarkiai abejotinos informacijos. Gintas ir Sigis – gyvai studijoje.Panevėžio kraštotyros muziejus mini 100 metų jubiliejų. Tai vienas seniausių regioninių muziejų Lietuvoje. Muziejų prieš šimtmetį įkūrė, išlaikė ir pirmąją ekspoziciją parengė tuomet veikusios Panevėžio inteligentų draugijos „Gimtajam miestui tirti“ nariai. Koks muziejus yra šiandien? Panevėžio kraštotyros muziejuje lankėsi Evelina Povilavičiūtė.Lietuvių dirigentas Martynas Stakionis rytoj atvers Vienos muzikinio teatro sceną po teatro rekonstrukcijos – diriguos Johanno Strausso premjerą. Spektaklis skirtas 200-osioms Johanno Strausso gimimo metinėms.Nuo teisės studijų iki įspūdingos dainininko karjeros - toks platus buvo Brazilijos dainininko Emílio Santiago kelias. Šiandien jo darbai –nepakeičiama šios šalies kultūrinės istorijos dalis. „Kiekviena daina – tai mano širdies balsas“, – yra sakęs žymusis atlikėjas. Pasakoja Ignas Gudelevičius.Rubrikoje „Be kaukių“ – ypatinga viešnia: dainininkė, grupės SKYLĖ vokalistė Aistė Smilgevičiūtė. Pokalbis apie tai, kaip gimsta dainos, kur slypi nenutrūkstamo ryšio su klausytoju paslaptis ir kas šiandien Aistei svarbiausia.Ved. Gerūta Griniūtė

Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje menininkė Monika Žaltauskaitė-Grašienė (Žaltė) ir kompozitorius Kipras Mašanauskas pristato vaizdo ir garso instaliaciją „Atminties ritmas“. Taip Kaune atidaroma trečioji paroda, įkvėpta M. K. Čiurlionio kūrybos.„Mano mamą vadindavo smetoniška dainininke“, – pasakoja operos mecosoprano Birutės Almonaitytės dukra Dovilė Eidukaitė. Nors daugelyje šaltinių Birutės Almonaitytės gimtadienio data netiksliai įvardijama gegužę, iš tikrųjų jos gimtadienis – gruodžio 20-oji, ir rytoj solistė būtų šventusi savo 90-metį. Rasos Murauskaitės-Juškienės pasakojime operos primadoną prisimena jos dukra Dovilė Eidukaitė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Asta Krikščiūnaitė.Tik penkias minutes – tiek truko registracija, kurios metu šešiasdešimt verslų ir organizacijų spėjo gauti savo žaliaskarę, kurią galėtų papuošti Tauragės kalėdinių eglučių alėjoje. Akcijoje dalyvaujantys sako, kad savos eglutės puošyba ne tik linksmas užsiėmimas, tačiau ir galimybė pajausti bendrystę. Kiekviena tauragiškių eglutė alėjoje skirtinga, jas puošia ne tik plastikiniai, tačiau ir natūralūs papuošimai. Kas skatina tauragiškius dalyvauti kalėdinių eglučių alėjos akcijoje ir kaip šventiniu laikotarpiu gyvena Tauragės organizacijos ir verslai? Pasakoja Vesta Vitkutė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie Vienos filharmonijos moterų alternatyvą Naujųjų metų koncertui, benamių blokuojamą teatrą Paryžiuje ir tris operas: apie kardinolų susirinkimą, naftos gavybos kompaniją ir lenkiškas tradicijas.Socialinį projektą „Orūs namus“ įkūrusi Marija Bunkaitė džiaugiasi sukūrusi sąlygas senjorams gyventi saugiai, bendruomeniškai, taupiai ir patogiai. Atjauta jai ne svetima nuo vaikystės, tad sako, jog negalėjusi nepamėginti. „Orūs namai“ jau yra Vilniuje ir Alytaus rajone. Kokią namų naudą jau jaučia čia gyvenantys, kokie iššūkiai ir atradimai pačiai įkūrėjai? Marija Bunkaitė – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Speciali „Ryto garsų“ laida iš „Ukrainos centro“.Mažėjant aukojančiųjų skaičiui, organizacijos prieš šventes ragina paremti Ukrainą tiek finansiškai, tiek rankų darbu.Pagalba šeimoms ir nelydimi nepilnamečiai Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje leidimą gyventi laikinosios apsaugos pagrindu turi apie 51 tūkst. asmenų, didžioji dalis išlieka moterys ir vaikai. Taip pat yra per penkis šimtus nelydimų nepilnamečių vaikų. Kokią paramą ir globą jie gauna?Lietuvos Raudonasis Kryžius teikia ukrainiečiams psichologinę pagalbą įvairiuose Lietuvos miestuose.Ukrainos ambasadorius Lietuvoje kalba apie šalies ateitį ir taikos derybas.Kaip tradicijas ir papročius puoselėja ukrainiečiai Lietuvoje?stengiasi dirbti, tada dauguma bando mokytis lietuvių kalbą, tada dar namie vaikai laukia ir nedaug lieka laiko užsiimti dar veiklomis ar dalyvauti bendruomenių susitikimuose, bet kas ateina – tai pasilieka.Ved. Rūta Kupetytė ir Edvardas Kubilius

Spaudos apžvalga.Mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė komentare klausia, kada reikalinga mados kritika?Šiauliuose visą mėnesį siautęs šiuolaikinio meno ir mados festivalis VIRUS – baigėsi. Laukiamiausias buvo paskutinis renginys – avangardinės mados šou, surengtas lengvosios atletikos ir sveikatingumo centre. Šiuolaikinio meno ir mados festivalio VIRUS uždarymo renginyje lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Klasikos koncertų salė su koncertų vedėja Gabija Narušyte.Šiandien Tarptautinė žmogaus teisių diena. Kiek lyčių stereotipai paplitę šiandien, ir kaip atrodo lyčių lygybė vaikų priežiūroje?Menų agentūrai „Artscape“ įteiktas apdovanojimas „Už nuopelnus žmogaus teisių srityje“.Videomenininkas Rimas Sakalauskas ir kompozitorius Darius Žičkus kviečia į žmogaus ir dirbtinio intelekto kūrybinės sinergijos premjerą – trumpametražio filmo „Vienos dienos kronika“ pristatymą.Apie dainininko Johno Paulo Larkino, plačiau žinomo Scatman John vardu, negalią ir stiprybę pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Ved. Justė Luščinskytė

LRT Radiotekoje - spektaklio premjera. Rašytoja Vaiva Grainytė ir kompozitorius Arturas Bumšteinas pristato kūrinį „Dvidešimt keturi“. Tai - radijo spektaklis balsų chorams ir garsams. Pokalbis su su pjesės idėjos ir teksto autore Vaiva Grainyte.Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis, kuris piktinasi, kad yra priverstas mokėti už elektrą sodo namelį net tada, kai jos nenaudoja. Nuo šių metų liepos visi trys nepriklausomi elektros energijos tiekėjai Lietuvoje savo kainodaroje naudoja mėnesinį abonentinį mokestį. Vyras teiraujasi, ar jam pagrįstai pritaikytas abonementinis mėnesio mokestis už elektros tiekimą.Vienos įmonės idėja buto pirkėjams prie dovanų pridėti dar ir augintinį, sulaukė kritikos viešojoje erdvėje. Sumanymo autoriai teigia, kad mintis gimė iš didelės meilės gyvūnams, o augintiniai būtų dovanojami tik atsakingiems ir to norintiems butų pirkėjams. Gyvūnų gerovės organizacijos atkerta, kad tai skatina gyvūnų dovanojimo kultūrą, iš kurios jau daug metų bandoma išbristi.Nusikelsime į Kretingos rajoną, Nasrėnus, kur veikia bendruomeniniai senjorų globos namai.Ved. Darius Matas

Veiklą pradeda „Naujosios Operos“ studija, kurios kūrėjai žada stebinti netradiciniais operos sumanymais ir ieškoti netikėtų ir dar neatrastų operos jungčių.„Negriaukim Šančių“, – paklaustas, kokį receptą Kaunui parsivežė iš mėnesį trukusios rezidencijos Vienoje, sako Kaune gyvenantis fotografas Darius Petrulis. Savo parodoje „Sulieti pasaulius“ jis ir lygina du Naujojo europinio bauhauzo premijų konkurso laureatus – istorinius Žemuosius Šančius ir naują Vienos kvartalą.Komikas ir rašytojas Domas Raibys ketina gastroliuoti po Lietuvą su savo mospektakliu „Nedarbo kalendorius“. O prieš pradėdamas šį turą, jis nubėgo savo pirmąjį maratoną... su klumpėmis. Domas Raibys pasakoja apie menininkų nuotykius su „darbo birža“ ir pokštus kaip būdus atkreipti dėmesį į savo kūrybą.Pasaulio kultūros apžvalgoje – Sotheby's aukcione parduodamas dirbtinį intelektą naudojančios robotės-humanoidės sukurtas paveikslas bei pirmą kartą muzikos istorijoje koncerte gyvai pasirodęs violončele grojantis robotas.„Šiaip jau džiugus įvykis, rodantis, kad per pastaruosius dvidešimt metų Lietuvos švietimas nuo vaiko specialiųjų poreikių nesupratimo subrendo iki jo reikmių atpažinimo, pripažinimo, švietimo administratorių ir dalies žiniasklaidos pastangomis suskubo virsti tariamai nepažangių, sustabarėjusių, nehumaniškų mokytojų smerkimo pretekstu“,– komentare apie įtraukųjį ugdymą sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.„Kairė“, „dešinė“ ar „centras“ – ką reiškia ir iš kur kilo visi šie politiniai terminai? Iš kur atsirado tokie žodžiai kaip „konservatizmas“ ar „liberalizmas“ ir ar jie vis dar perteikia tą patį, kai buvo sukurti? Politikos istorikas Dovydas Skarolskis pasakoja dažniausiai viešojoje erdvėje naudojamus politinius terminus, jų kilmę ir reikšmes.„Žodžius sukuria tie, kuriems jų reikia“, – sako Vilniaus universiteto filologijos fakulteto profesorius Arūnas Sverdiolas, kalbėdamas apie kalbos vystymąsi ir dinamiką. Kas turėtų kurti kalbą ir kas iš tiesų kelią grėsmę jos gyvavimui?Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė Kaminckaitė

Rubrikoje ,,Verslas kaime“ išgirsite, kaip Žaltauskų šeima Mažeikių rajone puoselėja ekologinį šaltalankių ūkį ,,Saulės link“. Iš ūkyje surinktų uogų gaminama įvairi produkcija – sultys, aliejus, arbatos, sirupai. Kaip sako ūkio atstovė, vieno iš brolių, Mariaus Žaltausko žmona Roberta, prasideda uogų rinkimas ir tai yra vienas sudėtingesnių darbų ūkyje.Siekiant mažinti perteklinių reikalavimų naštą ūkininkams, Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius laikinai, iki bus peržiūrėti teisės aktai, sustabdė ūkio veiklos žurnalų pildymą. Anot ministro, neliks reikalavimo kiekviename lauke apskaičiuoti veikliosios medžiagos kiekį. Bus iki kitų pakeitimų. Asociacijos ,,CropLife“ Lietuva direktorė Zita Varanavičienė sako, kad pokyčių reikėjo.Pastarąją savaitę Šiaurės Lietuvoje buvo galima išvysti neįprastą vaizdą: kiek atokesniais keliukais keliaujančią merginą, žirgą ir šunį. Jų kelionė trunka jau beveik tris mėnesius. Žirgų trenerė Ania Szamreta kilusi Lenkijos, dabar per Lietuvą iš Norvegijos keliauja į gimtą šalį, neretai stabteldama ir ūkiuose.Ved. Rūta Simanavičienė„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, rugsėjo 4 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Liepos 4-osios popietė Vilniaus Vingio parke. Lynoja. Estradoje repetuoja moksleivių ir studentų chorai. Šalimais palapinėje choristė pasikelia žalius dainų šventės marškinėlius, kad amerikiečių mokslininkė galėtų jai ant krūtinės priklijuoti širdies ritmo matuoklį.Tokias pat dvi nedideles laidu sujungtas baltas plokšteles po rūbais į estradą tuoj nusineš dar per 30 choristų. Šiandien ir rytoj per repeticijas, o galiausiai – per baigiamąjį Dainų dienos koncertą įvairių šalių mokslininkų grupė stebės, kaip keičiasi šventės dalyvių širdies ritmas, kai jie dainuoja „Kur giria žaliuoja“.Tai neįprastas, bet tik vienas iš daugelio bandymų paaiškinti magiją dainos, pagal kurią pavadinta šimtmetį mininti dainų šventė. Kodėl dainuojant „Kur giria žaliuoja“ kūnas nueina šiurpais, o klausantis ima tekėti ašaros?Nors ši daina yra senesnė už pačią šventę, neatsakytų klausimų apie ją yra ir daugiau. Kodėl tarpukariu „Kur giria žaliuoja“ dainavo tik dviejose Mažosios Lietuvos dainų šventėse? Kodėl sovietmečiu į Lietuvos dainų šventės programą ji įtraukta taip vėlai? Kodėl berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ ją dainuoja kitaip nei visi?Dainų šventės šimtmečio išvakarėse atsakymų į šiuos klausimus ieško Vaida Pilibaitytė.

Emigracija ir imigracija, referendumas dėl daugybinės pilietybės paakino atverti naują laidų ciklą pavadinimu „Kur mūsų namai?“ Garsių operos solistų duktė muzikologė, kompozitorė, dainininkė, operos režisierė ir įvairių tarptautinių projektų iniciatorė Daina Adamkevičiūtė į Lietuvą sugrįžo po 20-ties gyvenimo metų svetur. Pokalbyje ji praveria senosios Persijos(Irano) kultūros klodus, pasakoja apie iššūkį pastatyti šioje šalyje po 40 metų pertraukos vakarietišką operą, užsimena, kodėl Vienos katedroje neskamba Bacho religinė muzika, ir kokią vietą klajonėse po skirtingas kultūras užima krikščioniškas tikėjimas.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Pasaulinę kvantinę dieną mokslininkai kviečia švęsti interaktyviai - viktorina, tiesioginė virtuali paskaita ir linksmas protmūšis sekmadienį padės visuomenei geriau suprasti kvantinės fizikos reikšmę šiandien ir ateityje.LRT Klasika tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šiuokart tai Inos Ogenskienės ir iliustruotojo Andriaus Seselsko knyga „Koncertas turėklui“, kuri pretenduoja tapti geriausia knygų vaikams kategorijoje. Knygą pristato Marius Eidukonis.Šiandien bus Lietuvos publikai pristatytas jau po kino festivalius keliaujantis Lauros Tamošiūnaitės trumpametražis filmas apie laimės paieškas „Maža laimė, bet mano“.Balandžio 16-ąją minime žymiausios valkatos kino istorijoje 135-metį. Tai Charlie Chaplinas.Šiuolaikinės lietuvių muzikos ansamblis „Synaesthesis“ yra žaidimų aikštelė, kur gali išbandyti visus žaidimus, sako jo narė, pianistė Marta Finkelštein. Ji yra įsitikinusi, kad jei ne šis ansamblis, jos muzikoje nebūtų. Apie muziką, jos reiškinius, savęs atradimą ir ansamblio partnerystę su LRT KLASIKA – Marta Finkelštein rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Biržuose prasideda jubiliejinis, 10-asis tarptautinis „Baroko pavasaris“. Kodėl šiam nedideliam Šiaurės Lietuvos miestui reikia baroko ir kaip festivaliui sekasi megzti užsienio ryšius? Pokalbis su Biržų „Sėlos“ muziejaus direktore Edita Lansbergiene.Vilnius JJAZZ Ensemble išleido naują albumą „RAVENJAZZ“, kuriame – ir džiazas, ir reivas, ir technologijos. Pasakoja albumo kūrėjai Jievaras Jasinskis, Simonas Šipavičius ir Domantas Razmus.Paroda – intriga ir kvietimas į sostinę, kur balandžio 4-tą dieną bus pristatyta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato fotomenininko Remigijaus Treigio kūryba nuo 1988-ųjų. Nišinėje galerijoje vykusiame parodos atidaryme lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė.„Aistė Stonytė moka prakalbinti personažus, tiksliomis formuluotėmis geba subtiliai atkreipti dėmesį į netikslumus, abejones, ironiškumus. Ir visad žino, kada verčiau nesikišti, nes nejauki pauzė gali pasakyti daugiau nei primygtinis pašnekovų spaudimas prie sienos“, - dokumentinį filmą „Mamutų medžioklė“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Viena daugiausia dėmesio Lietuvoje sulaukusių pastarojo metų knygų – tai Vienos universiteto Austrijoje mokslo darbuotojos, lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktarės Rasos Navickaitės studija „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas“. Mokslininkės teigimu, į šią asmenybę, savęs nevadinusią feministe, tačiau padariusią įtaką XX a. feministiniams judėjimams Jungtinėse Valstijose, šiandien verta pažvelgti šviežia akimi. O šiandien Rasos Navickaitės tyrimų dėmesio centre – LGBTQ+ bendruomenės sovietmečiu istorija, kuri, pačios mokslininkės teigimu, kupina skausmo ir dar nėra papasakota. Apie visą tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Nacionalinės emancipacijos dienos iniciatyva iš bendraminčių susibūrimo šiemet tapo atmintinų dienų įstatyme įtvirtinta švente. NARA podkaste kalbamės su dalimi iniciatyvos autorių, užauginusių Vasario 17-osios dienos idėją nuo „apačios“. Vasario 8-ąją įrašytoje NARA podkasto diskusijoje išgirskite Vilniaus universiteto profesores Nataliją Arlauskaitę ir Dovilę Jakniūnaitę, Lygių galimybių plėtros centro ekspertę Margaritą Jankauskaitę ir Vienos universiteto mokslo darbuotoją Rasą Navickaitę. Pokalbį veda NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Nacionalinės emancipacijos dienos konferencijos įrašus išgirskite iniciatyvos YouTube kanale. Nuo 2016 m. rengiama konferencija pradėjo diskusijas apie motinystės demistifikavimą, nacionalinių simbolių perinterpretavimą per feministinę prizmę, taip pat negalios, klimato krizės ir kitus diskursus. Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

Pirmoji italų avangardo klasiko Luigi Nono (1924-1990) šimtmečiui skirto ciklo laida. Jaunasis Nono žavisi ne tik didžiaisiais Venecijos kompozitoriais, bet ir pokaryje itin vertinamais Vienos dodekafonistais – visų pirma, Schoenbergu ir Webernu. Patekęs į ką tik atsiradusius kompozitorių kursus Darmštate, Vokietijoje, Nono greitai tampa vienu labiausiai vertinamų avangardo autorių – kartu su Boulezu ir Stockhausenu. Vis dėlto, ši trijulė greitai išira: Nono, kaip ir kiti, pasuka sava kryptimi, aršiai kritikuodamas kitokias pažiūras.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Pokalbis apie Pulitzerio premijos laimėtojo, erudito Jared Diamond knygą „Žlugimas. Kaip visuomenės pasirenka sėkmę arba pragaištį“, išleistą leidyklos „Kitos knygos“.J. Diamond savo kaip mokslininko kelią pradėjo biochemijos ir fiziologijos srityje, vėliau „migravo“ į tokią tyrimų sferą, kurioje persidengia antropologijos, ekologijos, geografijos, civilizacijų istorijos interesai. Kuomet buvimas tarp disciplinų autoriui padeda aiškinantis civilizacijų kilsmo bei kritimo priežastis, o kada – trukdo?J. Diamond išvardina penkias (jo nuomone) svarbiausias priežastis lėmusias jo tyrinėtų civilizacijų arba visuomenių žlugimą. Tai - natūrali klimato kaita; didžiosios dalies išteklių išnaudojimas; priešiški kaimynai; sumažėjusi draugiškų kaimynų parama; gebėjimas panaudoti istorinę patirtį konkrečiai visuomenei sprendžiant kylančias problemas. Kiek aukščiau paminėtos priežastys geba atskleisti visuomenių ir civilizacijų raidos įvairovę?„Praeitis yra patirties rezervuaras“, - teigia J. Diamond. Be jokios abejonės, taip. Tačiau, iš pirmo žvilgsnio, ieškoti sąsajų tarp Grenlandijoje įsikūrusių vikingų arba Velykų salos gyventojų likimo ir mūsų, globalaus pasaulio gyventojų būties, atrodo pritemptas reikalas. O gal šiuo atveju nereikėtų skubėti su tokiais apibendrinimais?Kokias svarbiausias išvadas siūlo knygos autorius pasidaryti mums, kad XXI a. visuomenės neištiktų kažkada klestėjusių ir, deja, žlugusių civilizacijų likimas?Pokalbis su Vienos universitete dirbančia mokslininke dr. Rasa Navickaite ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojais doc. dr. Eugenijumi Saviščevu bei doc. dr. Nerijumi Babinsku.Ved. Aurimas Švedas.

Ramūnas Butautas, Jonas Miklovas ir Karolis Tiškevičius susitiko ne tam, kad paliūdėtų studijoje. Vis dėlto liūdėjo, analizavo ir padėkojo Lietuvos rinktinei. Tikrai yra už ką. Tinklalaidės partneriai: - Telia Play – filmai, serialai ir TV kanalai vienoje platformoje. Nuo karščiausių filmų tiesiai iš kino teatro ekranų iki kultinių ir pasaulyje apdovanotų serialų bei pamėgtų TV kanalų. Viskas vienoje vietoje, tau patogia kalba, visuose tavo ekranuose. Daugiau: teliaplay.lt - „Profitus” - lyderiaujanti lietuviška investavimo platforma, vienijanti daugiau nei 32 tūkstančius registruotų vartotojų, kurie jau uždirbo 6,7 milijonus eurų. Profitus.lt puslapyje skelbiami tik profesionalų atrinkti pasiūlymai, o pradėti investuoti galima vos nuo 100 EUR. Profitus veiklą reguliuoja bei prižiūri Lietuvos bankas. Iki rugsėjo 30 d. visiems naujiems investuotojams +25 EUR dovana su kodu: BASKETNEWS25 - Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://www.facebook.com/Gubernija Temos: Sunku kalbėt, bet yra kaip yra (0:00); Kas patiko Ramūnui Butautui? (3:27); Pagarba serbams (5:40); Tai kas čia buvo? (8:18); Ačiū, kad skauda (11:51); Ko trūksta mums, to trūksta ir mūsų žaidėjams (14:14); Pagarba tiems, kurie nesirenka varžovų (17:09); Lietuvių klaidos (26:35); Olimpinė atranka ir FIBA reitingas (28:15); Lietuvos rekordus mušantis BasketNews podkastas  (29:07); Pergalė prieš JAV ir kuo ispūdinga šita rinktinė? (29:35); Vienos rungtynės ir Kazys –  geriausias (31:33); Aplink ką formuosime kitą rinktinę? (33:04); Ilgas medalių badas ir skaudi istorija (37:52); O dabar – pirmyn, broliukai! (44:27); Miklovo svajonė, kad italai pakrapštytų JAV (46:09); Kanada-Slovėnija ir prastos mūsų prognozės (46:55); Užtenka būti kukliais berniukais? (48:51); Kodėl istoriškai mušamės su serbais? (51:08); Pabandom pasiimti tą penktą vietą (52:37).

Depresija šiuolaikiniame pasaulyje kone plačiausiai apkalbėta ir aktualiausia šių dienų psichikos sveikatos problema. Atliekami tyrimai kiekvienais metais pateikia vis naujų įrodymų apie šios būklės išsivystymą ir sudėtingus, ne tik psichologinius, bet ir biologinius mechanizmus. Vienos teorijos paneigia kitas ir sukelia diskusijas visuomenėje - tai gerti vaistus, ar negerti? Viena dažniausių susipriešinimo priežasčių tampa nesutarimai dėl to, kokį požiūrį turėtume pasirinkti - ar tai būsena, nulemta biologinių procesų, vykstančių kūne, ar iššūkių pilnos aplinkos ir psichologinių nelygumų išprovokuotas jausmas?„Tikėjimas tik viena depresijos išsivystymo teorija, gali nuvesti į kraštutinumus“ - teigia psichologė Dominyka Urbaitė Jokubienė, kuri gilinasi į uždegimo esančio kūne ryšį su depesija.Ką apie depresiją kalba naujausi tyrinėjimai? Kodėl uždegimo kūne teorija gali pakeisti požiūrį į depresijos gydymą? Kuo tikime ir kaip priimame šį psichikos iššūkį?Pokalbis ir dvylika punktų su „Depresijos įveikimo centro“ psichologe Dominyka Urbaite Jokubiene.Ved. Ignas Klėjus

Lankyti miestelius ir kaimus, tyrinėti, puoselėti kviečia architektūros istorikas dr. Žygimantas Buržinskas ir architektas Vytenis Jonas Sinkevičius. Akiplotyje – Varėnos ir Lazdijų rajonai.Valkininkų miestelis – vienas ryškiausių medinės lietuvių liaudies architektūros urbanistikos kompleksų, įsikūręs Merkio, Šalčios ir Gelužos upių pakrantėse.Vienos gatvės Čižiūnų kaime galima pasivaikščioti akmeniniu grindiniu tarp senų ąžuolų ir liepų.Vienintelis Lietuvoje išlikęs Degsnės kaimas stebina žydiška žemdirbių kaimo architektūra.Keliaujame po Dzūkiją toliau, Lazdijų rajoną. Veisiejai –urbanistikos paminklas su didinga istorija ir gamta. Klebonas Žydrūnas Burnys atrakina Dzūkijos katedros ir kriptos duris. Veisiejų regioninio parko lankytojų centro administratorė Rimgailė Zelenauskaitė pasakoja apie lankytinas vietas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Devyneri metai, kai Rusija aneksavo Krymą. Šis įvykis tarptautiniu mastu buvo kritikuojamas daugelio pasaulio lyderių, taip pat ir NATO. Pokalbis su LRT RADIJO bendradarbiu Ukrainoje Alvydu Medalinsku.Devyneri metai, kai Rusija aneksavo Krymą.. Kiek buvo sėkmingas šis sutarimas ir ko galima tikėtis toliau?Vienos profesijos nyksta, kitos – atsiranda. Įgūdžius, kurių dabar jau niekam nereikia, turintys žmonės susiduria su problema – ko mokytis iš naujo? Ir dar nepamirškime, kad dalį darbų iš žmonių perima dirbtinis intelektas. Tai kiek dar tų pokyčių bus, ar jie gerai, ar blogai?Vilnius Art Walk kviečia pavasarį sutikti meno parodose, organizuojamos nemokamos ekskursijos su dailėtyrininkais. Pokalbis su iniciatyvos autoriais.Ved. Darius Matas

Laura Owen. Knygos „Vinė ir vienos raganos orkestras“ ištrauka. Skaito aktorė Joana Čižauskaitė.

Europos Komisija siūlo smarkiai pertvarkyti Europos Sąjungos elektros rinką. Reforma siekiama sparčiau plėtoti atsinaujinančius energijos išteklius, atsisakyti dujų, sumažinti vartotojų sąskaitų priklausomybę nuo iškastinio kuro kainų, taip pat juos apsaugoti nuo galimo kainų šuolio.Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pradeda svarstyti daug aistrų keliančią Valstybės tarnybos pertvarką. Ją Seimui anksčiau pateikusi Vyriausybė sako, kad šia pertvarka siekiama sukurti lanksčią, efektyvią ir modernią valstybės tarnybą. Vyriausybė siūlo stiprinti vadovų grandį, investuoti į valstybės tarnautojų kompetencijų ugdymą, tobulinti motyvacinę ir atlygio sistemas.Ar saugiai jaučiatės, važiuodami per Lietuvos tiltus? Po nelaimės Kėdainiuose, kai sausio pabaigoje įgriuvo tiltas, susisiekimo ministras paskelbė, kad Lietuvoje yra iki 80-ies prastos būklės tiltų, o Automobilių kelių direkcija šiuo metu rengia žemėlapį, kuriame bus galima matyti tilto būklę, kaip toli pažengę jų tvarkymai.Vienos profesijos nyksta, kitos – atsiranda. Įgūdžius, kurių dabar jau niekam nereikia, turintys žmonės susiduria su problema – ko mokytis iš naujo? O tėvai kartais net nesupranta pareigybių, kurias darbe turi jų vaikai. Ir dar nepamirškime, kad dalį darbų iš žmonių perima dirbtinis intelektas. Tai kiek dar tų pokyčių bus, ar jie gerai, ar blogai? Apie tai plačiau domėjosi Irma Janauskaitė ir Justė Urbonaitė.Valdžios institucijos toliau aiškinasi, kodėl trūksta kai kurių vaistų. Sveikatos apsaugos ministras Briuselyje šią savaitę domėjosi, kokia situacija kitose Europos Sąjungos šalyse, ką reikėtų daryti, kad ateityje tokių problemų nekiltų. Šį klausimą šiandien nagrinės ir Seimas.Naujasis Automobilių kelių direkcijos vadovas Marius Švaikauskas darbą pradėjo atsiribodamas nuo kelių sektoriaus įmonės „Tilsta“ vadovo Eduardo Grinavecko. Jie – buvę bendraklasiai, medžioklės draugai ir kartu valdė nekilnojamąjį turtą. Šiuo metu „Tilsta“ su direkcija turi sutarčių už 40 mln. eurų. Susisiekimo ministras Marius Skuodis norėtų, kad tokių ryšių nebūtų, tačiau Švaikauską ir išsirinko jo suburta komisija.Ved. Edvardas Kubilius

Laura Owen. Knygos „Vinė ir vienos raganos orkestras“ ištrauka. Vertė Viktorija Uzėlaitė. Skaito aktorė Joana Čižauskaitė.

Jovita Mikštė – „Organizuoti namai“ įkūrėja bei profesionali namų organizatorė, kuri pradėjusi šią veiklą Didžiojoje Britanijoje, vieną dieną nusprendė – laikas šią verslo idėją parsivežti į gimtąją šalį! Be galo veikli, versli moteris savo verslą pradėjo nuo namų tvarkymo paslaugų, tačiau laikui bėgant pastebėjo, jog tvarkingus namus turėsime tuomet, kai jie bus tinkamai suorganizuoti, būtent taip atsirado nauja verslo atšaka. Pašnekovė pasakoja, nors namų organizavimas Europoje prasidėjo net prieš 10 metų, Lietuvoje, tai visiškai nauja praktika ir tokias namų paslaugas galime įsigyti tik dabar. Jovita atvirauja, lietuviai šias paslaugas neretai painioja su namų valymo darbais, tačiau vis dažniau atsiranda klientų, kurie nori jaukiai ir komfortiškai jaustis namuose, o tam reikia paprastų, bet labai veiksmingų sistemų. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Kas Jovitą paskatino grįžti į Lietuvą? Kaip pavyko rasti pirmus klientus? Kuo skiriasi namų tvarkymas bei namų tvarkos organizavimas? Kodėl pašnekovė vis dar jaučia didelę meilę gyvenimui svetur? Kokių taisyklių kiekviena lietuvė turėtų laikytis savo namuose? Kokias klaidas tvarkydamiesi namus dažniausiai daro žmonės? Kada turime atsisveikinti su tam tikrais virtuvėje esančiais daiktais? Ar dar vis įmanoma išpopuliarėti socialiniuose tinkluose? Koki žymi moteris paskatino Jovitą grįžti į Lietuvą? Kaip greitai atsipirko namų organizavimo mokymai, kurie kainavo net 8000 eur? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Klimato aktyvistai skirtinguose Europos miestuose imasi tos pačios dėmesio atkreipimo į klimato kaitos problemą taktikos – dažais ar kitais skysčiais apipila garsius meno kūrinius. Kaip vertinti tokį veikimo būdą? Ar iš klimato aktyvistų Lietuvoje irgi galima tikėti panašių veiksmų? Pokalbis su klimato aktyviste, judėjimo „Extinction Rebellion Lietuva“ nare Gabija Gorobecaite-Jociene.Lietuvoje 40 procentų visų nusižudžiusiųjų yra vyresni nei 60 metų. Kodėl taip yra? Apie tai kalbamės su „Vilnius sveikiau“ Savižudybių rizikos valdymo algoritmo koordinatore Viktorija Andreikėnaite ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialiste Indre Krivickaite.Lietuvoje koncertuoti ruošiasi Rusijos estrados karaliene vadinama Svitlana Loboda. Daininkė ukrainietė, tačiau iki karo koncertuodavo Rusijoje, o publikacijų antraštės skelbė, kad ji populiarumu nurungė Rusijos scenoje karaliavusius Alą Pugačiovą ir Filipą Kirkorovą. Okupavus Krymą Loboda dainavo raudonąją armiją šlovinančias pergalės dainas. Prasidėjus plataus masto karui Loboda nusprendė pakeisti pažiūras, tačiau Latvijoje jai neleista dalyvauti labdaros koncerte Ukrainai paremti, o Ukrainos ambasada Latvijoje pareiškė, kad tai padaryta dėl jos veiklos Rusijoje. Apie tai Astos Martišiūtės reportažas, taip pat pokalbis su režisieriumi, Lietuvos ukrainiečių bendrijos nariu Aleksu Matvejevu.Karo siaubą Mariupolyje visam pasauliui perteikė Evgeniy Maloletka fotografijos. Vienos labiausiai sukrėtusių jo nuotraukų – iš rusų bombarduojamų gimdymo namų Mariupolyje. Jį kalbina LRT Klasikos laidų vedėjas Marius Eidukonis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jeigu norite pajausti seną kaimo dvasią, apsilankykite Grabijoluose – etnografiniame vienos gatvės kaime.Abipus Neries. Su Grabijolų kaimu supažindina Dzūkijos-Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Neries regioninio parko grupės Patarėja Audronė Žičkutė ir archeologas, VU prof. Aleksiejus Luchtanas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Jungtinėse Amerikos Valstijose šiandien vyks Kongreso kadencijos vidurio rinkimai. Šalies prezidentas Joe Bidenas šeštadienį demokratų mitinge pasisakė, kad šie rinkimai bus „lemiamas“ momentas JAV demokratijos likimui. Tuo metu buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas šeštadienį paragino rinkėjus padaryti taip, kad respublikonų „milžiniška raudonoji banga“ nugalėtų demokratus kadencijos vidurio rinkimuose.Gyventojų klausiame, kiek reikėtų uždirbti, kad būtų galima oriai gyventi?Vienos paskutiniųjų apklausų rodo, kad vilnietis turėtų uždirbti maždaug 1200 eurų į rankas, kad galėtų gyventi oriai. Kiek Jums pakaktų oriam gyvenimui?Kai kurie Lietuvos amatininkai džiaugiasi galimybe savo darbus parduoti internete ir pastebi, kad mugėse jiems dalyvauti neapsimoka. Internete neprekiaujantys, tačiau muges aktyviai lankantys prekybininkai sutinka, esą prekybos vietoms skirtos kainos - išties per didelės.Opozicijai priklausančių Seimo narių grupė siekia sudaryti laikinąją komisiją, kuri aiškintųsi vidaus reikalų ministrės atsakomybę organizuojant praėjusiais metais vykusių riaušių malšinimą. Seimui pateikti projektą dėl komisijos sudarymo planuojama šiandien. Diskusija su valdančiaisiais ir opozicija.Kaip neseniai pagimdžiusioms mamoms padėti stiprinti psichologinę sveikatą ir išvengti pogimdyminės depresijos - tokia tema šįkart domisi projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai. Apie tai, kuo mamoms naudinga grupinė dailės terapija - Giedrės Trapikaitės reportažas.Ved. Rūta Kupetytė

Vienos garsiausių XX amžiaus danų rašytojų Tove Ditlevsen autofikcinis pasakojimas „Kopenhagos trilogija“ parašytas dar 1967-1971 metais, tačiau dabar išgyvena naują populiarumą. Neseniai trilogija, pasakojanti apie rašytojos gyvenimą skurdžioje aplinkoje, žūtbūtinį troškimą tapti rašytoja, jos kūrybiškumo paieškas ir kovą su priklausomybėmis išleista ir lietuvių kalba. Tinklalaidėje „Perskaitymai“ apie šią knygą laidos vedėjai Audrius Ožalas ir Jūratė Čerškutė kalbasi su knygos vertėja į lietuvių kalbą Aurelija Bivainyte.

Į Seimą grįžta Prezidento vetuoti Rinkimų kodekso ir politinių organizacijų įstatymo pakeitimai, kuriais siekta sugriežtinti politinių komitetų veiklą.Rubrikoje „Aktualus klausimas“- ar jau bandėte įsigyti receptinius vaistus nuotoliniu būdu?Nepatenkinti mažais poilsiautojų skaičiais, pajūrio verslininkai kaltina ir netikslias orų prognozes, ir sinoptikus. Ar išties šie metai gerokai prastesni nei ankstesni?Daugėja norinčiųjų statytis saulės elektrines. Verslininkai sako, kad jau trūksta jėgainių montuotojų ir kai kurių komponentų, be to jie brangsta.Kabelinės televizijos neatsisako rusiško asortimento. Vienos aiškinasi - jeigu visa rusiška produkcija neuždrausta, ja prekiauti ir galima, kitos siūlo neieškoti sąžinės versle.Šiomis dienomis šalies mokyklose - brandos atestatų įteikimo iškilmės. Kaip keičiaisi tradicijos?Ved. Rūta Kupetytė

Bataliono „Sarmat“, su rusijos pajėgomi kovojančio šalia Donecko, vadas, papulkininkis Pavlo Jurčik sako, kad situacija jų fronte dabar stabili, o Ukrainos kariuomenė pajėgi atsiimti visas teritorijas, užimtas rusijos po vasario 24 d, tik tai užtruks ilgai. Jis taip pat teigia, kad joks karas ir jokie rusai negali sustabdyti ukrainiečių gyvenimo – mes toliau gyvensime, auginsime vaikus ir kursime savo šalį.Kodėl siekiama diskredituoti, renkančius paramą Ukrainai? Teisininkas Ignas Vėgėlė neseniai rašė, kad paramos rinkėjai nepateikė ataskaitų Valstybinei mokesčių inspekcijai, o Seimo narys Remigijus Žemaitaitis teigė, kad Olegas Šurajevas ir Andrius Tapinas neskaidriai naudoja surinktus pinigus. Andrius Tapinas žada bylinėtis, o Olegas Šurajevas išplatino humoristinį vaizdo įrašą, kuriame, be kitų teiginių, tvirtinama, jog R. Žemaitaitis „galimai yra pedofilas“.Seimas leido atsisakyti socialinių įmonių statuso – dabar visos įmonės galės pretenduoti į valstybės pagalbos krepšelį.Verslas nerimauja, kad dabar su negalia dirbančių žmonių skaičius gali sumažėti.Kabelinės televizijos neatsisako rusiško asortimento. Vienos aiškinasi - jeigu visa rusiška produkcija neuždrausta, ja prekiauti ir galima, kitos siūlo neieškoti sąžinės versle.Europos Sąjunga oficialiai pradėjo derybas su Albanija ir Šiaurės Makedonija dėl šių šalių stojimo į bendriją.Į Lietuvą atvyksta eurokomisarė, reikšmingai prisidėjusi prie naujų gairių dėl Kaliningrado tranzito rengimo, Mairead McGuinness. Interviu LRT ji teigia, kad Lietuvos institucijų žingsniai ribojant tranzitą buvo teisingi ir apgailestauja, jei tai atrodė lyg Bendrijos atsitraukimas nuo sankcijų Rusijai. Prieš eurokomisarės vizitą į Lietuvą, su ja kalbėjosi kolega Briuselyje Mindaugas Laukagalis.Jungtinėje Karalystėje oro temperatūra antradienį pirmąkart viršijo rekordinę 40 laipsnių pagal Celsijų ribą.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Praėjusią savaitę Seime civilinės sąjungos projektui praėjus pateikimo etapą, tarp politikų ir visuomenės veikėjų kyla diskusijos, kurios neretai perauga į tiesioginę homofobiją ir tam tikrų žmonių grupių diskriminaciją.Laidoje „Tuzinas“ pokalbis su lyčių studijų ir istorijos mokslų daktare Rasa Navickaite apie homobijos istoriją sovietinės okupacijos metais ir išlikimą iki šių dienų. Vienos universitete dirbanti Rasa Navickaitė yra gavusi Marie Curie stipendiją ir šiuo metu atlieka tyrimą apie homoseksualumą sovietinės okupacijos metais, kurį finansuoja Europos Komisija.Ved. Ignas Klėjus.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Ištraukas skaito aktoriai Agnė Gregorauskaitė, Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Ištraukas skaito aktoriai Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Ištraukas skaito aktoriai Vincas Aleknavičius, Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Ištraukas skaito aktoriai Arnas Rosenas ir Dalia Overaitė.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Ištraukas skaito Arnas Rosenas, Vincas Aleknavičius, Dalia Overaitė, Algimantas Bružas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Ištraukas skaito aktoriai Arnas Rosenas ir Dalia Overaitė.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Ištraukas skaito aktoriai Vincas Aleknavičius, Jonas Kavaliauskas, Dalia Overaitė, Arnas Rosenas, Almantas Šinkūnas ir Elvyra Žebertavičiūtė.

Rusijos demokratai Vilniuje diskutavo apie karo Ukrainoje padarinius Rusijai ir Europai. Vienas tokių Ilja Ponomariovas - vienintelis buvęs Rusijos Dūmos narys 2014-aisiais balsavęs prieš Krymo okupaciją ir po to palikęs šalį, gyvenęs, tarp Stanfordo Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kijivo, o dabar prisijungęs prie Ukrainos teritorinės gynybos pajėgų.Žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui opozicija rengia interpeliaciją. Juo jau kurį laiką nepatenkintos ir ūkininkus vienijančios organizacijos. Vienos iš jų - Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime ministras ir apsilankė.Prie Seimo įvyko du incidentai. Vienu atveju parlamento rūmus blokavo vilkikas, o poto automobiliu privažiavęs vyriškis apmėtė parlamento rūmus kiaušiniais.Nevyriausybinės organizacijos kartoja, kad Lietuvoje nėra bendros pagalbos seksualinės prievartos aukoms. Moterų informacijos centro duomenimis, pernai atliktas tyrimas parodė, jog trečdalis respondentų pažįsta moteris, patyrusias prievartą artimoje aplinkoje, tačiau nėra aišku, kiek jų tai patiria tiesiog gatvėje.Ved. Liepa Želnienė

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Ištraukas skaito aktoriai Algimantas Bružas, Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“.Romano ištraukas skaito aktoriai Dalia Overaitė ir Arnas Rosenas.

Ignas Šeinius. „Kuprelis. Vienos pavasario dienos pasaka“. Romano ištraukas skaito aktoriai Vincas Aleknavičius, Arnas Rosenas.

Rubrika „Civilis klausia“. Rengia „Locked N‘ Loaded“ narys Mantas Vilimas.Paskutinė diena deklaruoti pajamas už praėjusius metus. Komentuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė.Prasideda širdies nepakankamumo savaitė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė, gydytoja kardiologė, Lietuvos kardiologų draugijos širdies nepakankamumo grupės vadovė.Kaip jūs elgsitės, visiškai panaikinus Covid-19 pandemijos reikalavimus?Klausytojų skambučius komentuoja infektologas profesorius Alvydas Laiškonis.Degalai Lietuvoje gaminami jau ne iš rusiškos naftos. Mažeikių įmonė „Orlen Lietuva“ perdirba arabišką naftą. Nors gamykla sovietmečiu statyta perdirbti tik rusišką Urals tipo naftą. Kaip sekėsi pereiti prie kitokios naftos, kiek iš jos galima pagaminti dyzelino ir benzino, „Verslo laikas“ šiandien klausia „Orlen Lietuva“ generalinio direktoriaus pavaduotojo gamybinės veiklos valdymui Audriaus Daugnoros.Minima lenkų išeivių diena. Kaip Lietuvoje laikosi didžiausia lenkų tautinė mažuma? Studijoje Aleksandras Radčenko ir Lenkų diskusijų klubo narė Kamilija Stroll.Savivaldybės ukrainiečių vaikams organizuoja įvairų ugdymą. Vienos ukrainiečius integruoja į lietuviškas klases, kitos suteikia klases mokiniams, šie mokosi nuotoliniu būdu , jungdamiesi su savo klasėmis Ukrainoje. Kai kuriose mokyklose pusė pamokų vyksta su mokytoju, kitos per nuotolį.Druskininkų savivaldybė kaip patys sako savivaldybės vadovai įsteigė ukrainiečiams mokyklą.Išsamiau Rūa Ribačiauskienė.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos reakcija į karą prieš Ukrainą: Rusijos ambasadorius išsiunčiamas iš šalies, uždaromas konsulatas Klaipėdoje.Iš Ukrainos sostinės prieigų atsitraukus Rusijos kariams, rasta mažiausiai 410 nužudytų civilių kūnų. Tarptautinė bendruomenė ir atskiros šalys reiškia pasipiktinimą, sako, kad Rusija atsakys už savo karo nusikaltimus. Ar teisingumas bus įvykdytas apie tai Ievos Balsiūnaitės pokalbis su Vienos universiteto teisės mokslų daktare Astrid Reisinger Coracini.Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pakvietė buvusią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir buvusį Prancūzijos prezidentą Nicolas Sarkozy apsilankyti Bučoje ir pamatyti, prie ko privedė 14 metų vykdyta nuolaidų darymo Rusijai politika. Kiek anksčiau Europos ir JAV šalims vadovę lyderiai atsakingi už Vladimiro Putino agresiją?Rusijoje veikusios tarptautinės informacinių technologijų ir kitos kompanijos negalės persikelti į Lietuvą, pranešė ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.Ar Europa stiprins kovą su rusiška propaganda? Šiandien Liuksemburge susitikę kultūros ministrai svarstė rusiškos propagandos ribojimo ir kultūros sektoriaus apsaugos Ukrainoje klausimus.Legendinės Ukrainos roko grupės lyderis Svetoslavas Vakarčiukas nuo karo pradžios prisijungė prie Ukrainos kariuomenės. Šiuo metu jis padeda kariams ir civiliams, gabendamas jiems paramą ir koncertuodamas slėptuvėse.Ved. Agnė Skamarakaitė