Podcasts about jaunimo

Kas leidžia mums išlikti žmonėmis tada, kai šalia vyksta nežmoniški dalykai? Išgirskite naują epizodą iš NARA psichologinių pokalbių serijos su specialistėmis Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jone Piekuraite-Dudėne. Gegužės mėnesį Lietuvoje nuskambėjęs pirmasis oro pavojus daugelį privertė bent trumpam sustoti ir pažvelgti į savo reakcijas. Vieni puolė ieškoti informacijos, kiti ruošti planus, treti tęsė dieną lyg nieko nebūtų nutikę. Kodėl taip yra? Juk visi gyvename tame pačiame geopolitiniame kontekste, girdime tas pačias žinias ir matome tuos pačius vaizdus. Išgirskite visą Lauros ir Jonės pokalbį, išleistą NARA YouTube kanale Visi Lauros ir Jonės susitikimai NARA erdvėje: https://nara.lt/lt/tags/laura-ir-jone Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek  Savo kasmėnesinių pokalbių serijoje NARA tinklalaidėje Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė kuria erdvę susitikti su savimi, užduoti svarbius klausimus ir ieškoti atsakymų, kurie padėtų gyventi ir kurti santykius taip, kaip norėtųsi. Jos konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja.

Alytuje pristatoma „Alytiškių iniciatyvų“ projektų balsavimui pateikta idėja – Jaunimo parke įrengti modernią natūralaus grunto kalnų dviračių trasą ir iš pagrindų atnaujinti nusidėvėjusį riedlenčių parką.FM99 eteryje iniciatyvą pristatęs Edvinas Dabušinskas sako, kad tokios erdvės Alytui labai reikia – ji būtų skirta tiek pradedantiesiems, tiek jau patirties turintiems dviratininkams ir ekstremalaus sporto mėgėjams.

Kumečių kaimo bendruomenė, kurioje lankėsi FM99, per 22 metus perpus sumažėjo – iš 128 narių liko 65. Mokykla uždaryta, ambulatorija iškeliavo. Bet kapela „Kaimynai" vis dar groja, kvartetas „Sidabrinė gija" dainuoja, o į repeticijas iš Alytaus atvažiuoja žmonės, kurie čia randa tai, ko mieste nebelieka.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei užsiminus apie planuojamus šokius rudenį, kur vieniši žmonės galėtų susipažinti, socialiniai tinklai pradėjo ūžti nuo juokų ir kritikos, kad pažintys – ne valdžios atsakomybė. Vis dėlto vienišumas Vakarų visuomenėse tampa vis didesne problema ir prisideda ne tik prie žemo gimstamumo bet ir spartesnio visuomenės senėjimo. Ar vienatvė – šio amžiaus epidemija? Kaip spręsti vienišumo problemą?Laidoje dalyvauja Krizių įveikimo centro psichologė psichoterapeutė Jūratė Činčikaitė, VU Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros vedėja prof. Dr. Daiva Skučienė, Lietuvos Socialinių mokslų centro sociologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Rapolienė, Jaunimo linijos savanorė psichologė Julija Neienė, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, „Luminor“ banko ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas.Ved. Justina Ilkevičiūtė.

„Padirbęs dvi dienas pareiškė, kad „nesuvaibino“ su darbu“, „klientui stovint šalia paprašė palaukti, kol baigs žaisti žaidimą“, „neatvyko pirmą darbo dieną, nes nusprendė, kad su darbu nesusitvarkys“. Tokias situacijas atskleidė Užimtumo tarnybos atlikta reprezentatyvi 1700 darbdavių apklausa.Iš tiesų šiandienos jaunimo požiūrį į darbą kardinaliai kitoks nei ankstesnių kartų. Ir tai darbdavius trikdo.Vis dėlto bendras vaizdas nėra vienareikšmis...Daugiau nei pusė Užimtumo tarnyboje užsiregistravusių jaunų žmonių neturi jokio profesinio pasirengimo.Kartu pastebima, kad jaunimas dažnai keičia darbus, o net 76 proc. registruotų jaunuolių į Užimtumo tarnybą kreipiasi ne pirmą kartą. Tai rodo ne tik aktyvų darbo paieškos procesą, bet ir stabilumo stoką.Galiausiai reikšmingai sumažėjo jaunuolių, siekiančių įgyti ar pakeisti kvalifikaciją, – jų skaičius per metus sumažėjo beveik per pusę.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedre Sinkevičė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kartais galvojame, kad dideli dalykai prasideda kažkur toli – verslo centruose, laboratorijose ar dideliuose miestuose. Tačiau vis dažniau matome, kad jie gimsta čia pat – mokyklos suole, jauno žmogaus galvoje. Taigi, šioje laidoje – apie Jaunimo verslumo ir kūrybiškumo galią Eglė Malinauskienė, Livita ir Justinas kalba su „Sportvoice“ kūrėjomis Urte Balynaite, Kamile Paleckaite ir Ekonomikos bei verslumo mokytoju Modestu Raudoniu.

Gimtinės sodybą Ignalinos rajone Degsnės kaime išsaugojęs Vytautas Bučelis ūkininkauja ekologiškai. Augina kviečių, rugių, belukščių avižų, laiko vištų, yra sodas. Vasaromis sodyboje vietos užtenka ir jaunimo stovykloms, kuriose kartu su kariškiais organizuojami įvairūs mokymai. Šiemet už ilgametę visuomeninę veiklą, vadovaujant jaunimo savanoriškajai tarnybai, Vytautas apdovanotas didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.Auksarankis, tai – žmogus, sugebantis kurti rankomis: mąstant, racionaliai ir kantriai dirbant. Toks yra Stasys Judka, gyvenantis Kaišiadorių rajone Dainavos kaime. Pernai rudenį jis baigė ūkininkauti, bet ir toliau konstruoja traktorius ir kabinas jiems, remontuoja įvairiausią technika ir tam turi įsirengęs puikias dirbtuves, apsirūpinęs įranga. Kas skatina kūrybą?Rytų Lietuvoje vėliausiai šalyje ištirpsta sniegas, ilgiausia ledas laiko sukaustęs vandens telkinius. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Sirvėtos regioninio parko grupės patarėjas Marius Semaška sako, kad žiema čia trunka 4–5 mėnesius. Kodėl taip yra?Ved. Arvydas Urba

Draudikai skaičiuoja, kad avarijų, į kurias patenka mažieji automobiliai, padaugėjo 5 kartus. Šiais mažaisiais automobiliais miestuose dažniausiai važinėja paaugliai.Minint Teatro dieną, Nacionalinis dramos teatras pristato režisieriaus Karolio Kaupinio spektaklį apie teatrą.Gyventojai skundžiasi, kad Lietuvoje vis dar neužtektinai išvystytas viešasis transportas – trūksta ir vietinių, ir tarpmiestinių maršrutų. Tuo metu valdžia sako daranti viską, kad užtikrintų gerą susisiekimą, nors dalis maršrutų ir nuostolingi. Tačiau dabar, smarkiai pabrangus degalams, vežėjai tikisi daugiau keleivių. Kaip vertinate susisiekimą viešuoju transportu?Jiezniškis Egidijus Vaitkevičius Prienų rajone plėtoja skardos lankstinių verslą.Ved. Edvardas Kubilius

Užsienio kultūros naujienų apžvalgoje – apie istorinį būgną, kurį Dramblio Kaulo Krantas susigrąžino iš Prancūzijos, taip pat apie ginčą Maltos bienalėje dėl galimos cenzūros bei žvilgsnis į „Pokemonus“ ir fosilijas jungiančią parodą.Vilniaus mažasis teatras pristato jauno režisieriaus Justino Vinciūno premjerą „Trukdis“, sukurtą remiantis danų rašytojos Tovės Ditlevsen romano „Veidai“ motyvais.Trečdalis Lietuvos gyventojų patiria socialinės izoliacijos riziką. Kodėl vienišumas atsiranda net tarp draugų, socialiniuose tinkluose, nuolatiniame bendravime?„Geras poetas ne tas, kuris blogų eilėraščių neparašo, geras poetas tas, kuris blogų nerodo“, – sako poetas Rimvydas Stankevičius, kurio eilėraščių knyga „Kartais sninga juodai“ pateko į Metų knygos rinkimų poezijos penketuką.LRT KLASIKA pristato naują tinklalaidę „Be spoilerių“. Tai kino ir serialų naujienų laida, kurioje Austėja Kuskienė ir Jovaras Skanas kiekvieną antradienį aptaria tai, kas svarbiausia ekranuose.Ved. Justė Luščinskytė

Aktyvią veiklą pradeda penkerius metus rekonstruotas istorinis kino teatras „Daina“.Antrojo pasaulinio karo laikų priešlėktuvinės gynybos baterija „Memel Nord“ įtraukta į Kultūros vertybių registrą, joje veikia ekspozicija, vedamos ekskursijos.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Kurios savivaldybės paveldui skiria daugiausia pinigų, o kurios mažiausiai? Koks paveldas sulaukia daugiausia savivaldos dėmesio?LRT KLASIKOS eteryje vakar įvyko garso spektaklio „Ne ryšio zona“ premjera.Į Jaunimo teatrą vėl sugrįžo Krystiano Lupos spektaklis pagal Thomo Manno romaną „Užburtas kalnas“. Kaip nuo 2024-ųjų kito spektaklis? Pokalbis su režisieriumi Krystianu Lupa.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien, Vasario 16-ąją lietuvių kompiuterinių žaidimų kūrėjai pristato naują žaidimą apie knygnešius – „Book Smugglers“ (liet. „Knygnešiai“). Žaidimas bus prieinamas ne tik angliškai ir lietuviškai, bet ir vokiečių, rusų, japonų ir kinų (tradicine ir supaprastinta) kalbomis, tad apie knygnešius savo gimtąja kalba galės mokytis didžioji dalis pasaulio. Kūrėjai „Fluxo Games“ tikisi, jog žaidimas bus smagus tiek pirmą kartą besipažindinantiems su Lietuvos istorija, tiek siekiantiems pagilinti bei atnaujinti savo žinias apie Lietuvos XIX a. nepriklausomybės kovas. Pokalbis su „Fluxo Games“ vaizdo žaidimų studijos vadovu ir įkūrėju Ryčiu Jadzevičiumi.Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti. Šventinėmis šios institucijos puoselėjamomis tradicijomis tuomet ir dabar domisi kolegė Kotryna Lingienė.Šventinę Vasario 16-ąją Panevėžio teatras „Menas“ pasitinka premjera. Jaunimo studija pristato spektaklį „Knygnešiai“, sukurtą pagal Janinos Matekonytės pjesę „Uždegti šviesą tamsoje“. Jaunųjų aktorių akyse knygnešiai tampa šiuolaikiniais superherojais, kurių dėka šiandien galime laisvai kalbėti ir rašyti gimtąja kalba. Iš Panevėžio pasakoja kolegė Evelina Povilavičiūtė.Vasario 16-osios renginyje Tauragėje pasirodė ne tik svečiai iš Vilniaus, bet ir Tauragės meno mokyklos kolektyvas „Jūrelė“ bei Kultūros centro dainų ir šokių ansamblis „Jūra“. Šie kolektyvai puoselėja lietuvių tradicijas, ugdo bendruomeniškumą ir discipliną. Jaunimas džiaugiasi, kad šokant gali apsirengti tautinius rūbus bei didžiuotis lietuviškumu. Kodėl merginos ir vaikinai nusprendė prisijungti prie kolektyvų ir ko jie išmoksta šokdami lietuvių liaudies šokius? Iš Tauragės pasakoja Vesta Vitkutė.Ved. Gerūta Griniūtė

Vasario 16-osios minėjimo Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune tradicija siekia laiką, kai ji buvo tiesiog Prezidentūra. Tiesa, prieš šimtą metų šios atmintinos datos akcentai buvo visai kiti.Šventinę Vasario 16-ąją Panevėžio teatras „Menas“ pasitinka premjera. Jaunimo studija pristato spektaklį „Knygnešiai“, sukurtą pagal Janinos Matekonytės pjesę „Uždegti šviesą tamsoje“.1918-aisiais Vasario 16-ąją – Lietuvos Taryba pasirašė Nepriklausomybės Aktą. Po juo – dvidešimt parašų. Tačiau tarp jų – nė vienos moters. Vis dėlto to meto visuomenėje aktyviai veikė ir moterys. Kokį kelią nuėjo moterys – kokios pastangos ir idėjos slypėjo už valstybės kūrimo pradžios, ir kokius iššūkius bei galimybes matome šiandien?Šiandien Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje vyks iškilmingas Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimas. Pirmą kartą nuskambės kariljono ir trimito dueto koncertas „Kovų varpai“.Šiauliuose jau 16 metų rengiama literatūrinė meninė akcija „Nepriklausomybės maršrutai“. Šį rytą keliaujantys viešuoju miesto transportu gali klausytis lietuvių poetų kūrybos, kurią skaito Valstybinio Šiaulių dramos teatro aktoriai.Ved. Justė Luščinskytė

Aktyvus jaunimo įsitraukimas, dalyvaujant mitinguose ir lydint politikus jų kelionėse po Lietuvą, kelia karštas diskusijas. Vieni džiaugiasi prabudusiu aktyvumu, kiti sako, kad jaunimas savarankiškai to sugalvoti negali ir piktinasi protesto formomis. Klausimų kelia ir policijos vaidmuo šiuose įvykiuose. Kodėl prabudęs jaunimo pilietinis aktyvumas kelia aistras visuomenėje?Šia tema diskutavo: projekto „Žinau, ką renku“ koordinatorė Guoda Vaitiekutė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja, komunikacijos ir pilietiškumo ekspertas Aidas Petrošius, portalo „Jarmo“ redaktorius, žmogaus teisių aktyvistas Jonas Valaitis ir Kauno apskrities policijos vadovas Mindaugas Akelaitis.Ved. Jurga Tvaskienė.

Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau girdimas jaunimo balsas politinėje erdvėje – ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir gyvuose susitikimuose su politikais. Plakatai, dainos, klausimai ir viešai reiškiama pozicija tampa įprasta jaunosios kartos pilietinio dalyvavimo forma. Tačiau kartu su aktyvumu kyla ir diskusijos: ar jaunimas turi teisę taip reikštis, o gal jų balsas vis dar laikomas nepakankamai „brandžiu“?

Serialai kartais gali įtraukti taip, kad prie ekrano žiūrovas gali būti prilipęs iki pat paryčių. Kodėl ši veikla taip įtraukia ir ką apie mus rodo noras žiūrėti vis naują seriją?Ar socialinės–pilietinės valandos iš tikrųjų ugdo, ar tampa vien formalumu? Jaunimo atstovai sako, kad dabartinė sistema neretai prasilenkia su savanorystės esme – privalomumas naikina prasmę ir motyvaciją. Kaip turėtų keistis sistema?Maltos ordino pagalbos tarnyba jau dvidešimtą kartą kviečia į paramos senjorams akciją “Maltiečių sriuba”. Visą mėnesį karavanas keliaus po įvairius šalies miestus bei miestelius maltiečiai sieks atkreipti dėmesį į senolių problemas.Į LRT girdi kreipėsi Šiaulių rajono Ringuvėnų kaimo gyventojai, kurie skundžiasi nesulaukiantys paviršinio vandens surinkimo sistemos tvarkymo darbų. Nors gyventojų parašai dėl tvarkymo darbų buvo surinkti, sąlygos gerinamos tik Seimo nario gyvenamoje gatvėje. Šiaulių rajono valdžia teigia, kad daliai kuršėniškių melioracijos remonto teks palaukti.Ved. Paulius Selezniovas

Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka šiuos metus baigia ypatingai – su rekordiniais lankytojų skaičiais, sėkmingais projektais ir augančiu bendruomenės susidomėjimu. Apie tai radijo stoties FM99 studijoje kalbėjo bibliotekos vadovė Vida Grišmanauskienė ir Jaunimo erdvės vyresn. bibliotekininkė Viktorija Juškienė, kurių teigimu, biblioteka šiandien yra gerokai daugiau nei vieta knygai pasiimti.

Radijo stoties FM99 studijo svečiai – Jaunimo simfoninio orkestro „Svajonė“ vadovė Daiva Martikonytė ir dirigentas Vytautas Kiminius.

Algirdo Petrulio šilkografijos darbas įkvėpė dar vieną urbanistinio meno kūrinį ant Vilniaus miesto sienos.Šiaulių kultūros centre atidarytos stiklo dirbtuvės. Jose įvairaus amžiaus lankytojai galės išbandyti šiuolaikinę „Fusing“ techniką, susikurti originalių dirbinių.Panevėžio kraštotyros muziejaus parodoje „Liaudos žemė. Ką slepia Senkevičiaus dėžutė?“ siekiama prisiminti beveik išnykusią regiono lenkų bendruomenę.Kaip keičiasi Lietuvos abiturientų santykis su liaudies dainomis?Palangos Jono Šliūpo muziejuje pristatyta pirmoji paroda, skirta litvako karikatūristo Lazario Kagano gyvenimui ir kūrybai.Minint Lietuvos baleto 100-metį, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras organizuoja pirmąjį Lietuvoje simpoziumą baleto artistams.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Lietuvoje minint Seimo paskelbtus M. K. Sarbievijaus baroko literatūros metus, Anykščiuose pirmą kartą eksponuojamas originalus, pirmojo leidimo Konstantino Sirvydo „Punktai sakymų” egzempliorius iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei to paties autoriaus sudarytas trikalbis žodynas. Parodoje lankėsi ir pasakojimą paruošė Simona Ševčenkaitė.„Ne šventieji puodus lipdo“ – šio posakio įkvėpta archeologijos paroda „Nešventieji radiniai“ veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus Senajame arsenale. Parodoje apsilankė ir radinius, kurie laikyti nešventais, apžiūrėjo kolega Donatas Šukelis.Kodėl šiandien mūsų šalies bibliotekos, pagal įstatymą privalančios priimti renginius, patiria spaudimą ir gali tapti situacijos įkaitėmis, kai jose renginius nori rengti skirtingi politikai ir politinės partijos? Pokalbis su Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininke Laura Juchnevič ir Savivaldybių viešųjų bibliotekų prezidente Danguole Abazoriuviene.Savaitgalį Niujorke prasidėjo prestižinė performanso bienalė Performa. Jubiliejinėje, 20-ojoje bienalėje išskirtinis dėmesys skiriamas Lietuvai, mūsų šalies kūrėjai prisistato programoje „Lietuvos paviljonas be sienų“. Su šio paviljono kuratoriumi Jobu Pistonu kalbasi Marius Eidukonis.Pokalbis su komunikacijos agentūros „Bosanova“ vadovu Vytautu Matulevičiumi apie Kremliaus naratyvų paplitimo Lietuvoje tyrimą.Domanto Razausko parengta muzikinių naujienų apžvalga.Ved. Gerūta Griniūtė

Vilniuje, Jaunimo teatre, atsisveikinama su aktoriumi Kostu Smoriginu.JT: Rusijos dronų atakos prieš civilius prie fronto linijos Ukrainoje sukūrė „teroro atmosferą“ ir privertė tūkstančius jų bėgti iš savo namų.Lietuvos gyventojai savo namuose laiko daugiau nei 90 gyvūnų rūšių. Tarp jų ir saugotinų, ir pavojingų.Klaipėdos Atgimimo aikštės atnaujinimo darbai įstrigo dar pradiniame etape.Kokia Vėlinių prasmė - etnologo Liberto Klimkos komentare.Ved. Madona Lučkaitė

Eidamas 73 metus mirė vienas žinomiausių šalies aktorių ir muzikantų Kostas Smoriginas. Ši teatro ir kino asmenybė – viena iš legendinio aktorių dešimtuko, po studijų prisijungusio prie Jaunimo teatro aktorių gretų. Per savo karjerą jis įkūnijo ne vieną įsimintiną vaidmenį. Jų atliko apie penkiasdešimt. Du tūkstančiai pirmaisiais Kostas Smoriginas gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.Šalies gyventojai reaguoja į Turkijoje sulaikyto lietuvio istoriją – dėl akmens lagamine jam gresia net ir kalėjimas. Situacijų, kai bagažo turinys atkreipia oro uosto saugumo institucijų dėmesį gali pasitaikyti įvairių. Net vežant augalus, jūros kriaukles ar akmenis galite prisidaryti nemalonumų. Ką svarbu žinoti kiekvienam keliaujančiam?Kodėl Lietuvos gydytojai svarsto apie emigraciją? Tyrimas atskleidė, kad apie išvykimą svarsto kas antras medicinos studentas, per trečdalį rezidentų ir kas dešimtas jau dirbantis medikas.Kokios yra viešuoju transportu keliaujančio žmogaus teisės ir pareigos? Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje keleivis pasidalino istorija, kai buvo priverstas susimokėti baudą už ne laiku pažymėtą bilietą. Esą kontrolierių neįtikino pasiaiškinimas, kad į troleibusą įlipo toje pačioje stotelėje kaip ir kontrolę atliekantys darbuotojai.Penkeri metai - tiek užtruko gamtos mylėtojui Edvinui Polianskiui iš Ežerėlio miestelio Kauno rajone išmokti būti šalia gervių nepastebėtam. Kai atstumas sumažėjo iki vieno metro, jam pavyko užfiksuoti kvapą gniaužiančių vaizdų ir garsų.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Kultūros bendruomenė du vakarus paeiliui rinkosi į asamblėjas. Viena bendra vyko Vilniuje pirmadienį, kita - vakar vakare Kaune. Jose bendruomenės atstovai išreiškė palaikymą kultūros protestui ir pristatė tolesnių meninių akcijų idėjas bei protesto formas.Eidamas 73 metus mirė vienas žinomiausių šalies aktorių ir muzikantų Kostas Smoriginas. Ši teatro ir kino asmenybė – viena iš legendinio aktorių dešimtuko, po studijų prisijungusio prie Jaunimo teatro aktorių gretų. Per savo karjerą jis įkūnijo ne vieną įsimintiną vaidmenį. Jų atliko apie penkiasdešimt. Du tūkstančiai pirmaisiais Kostas Smoriginas gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako kol kas neturinti informacijos, kad balionai į Lietuvą skraidinamos kontrabandinės cigaretės yra hibridinė ataka prieš Lietuvą. Atskiri ikiteisminiai tyrimai dėl kontrabandos yra pradėti, tačiau ar jie gali būti sujungti į vieną bendrą ir pradėtas tirti pasikėsinimas vykdyti terorizmą.Lietuvių kūrinys opera „Saulė ir jūra“ įtrauktas į meno organizacijos „Frieze“ sudarytą reikšmingiausių pastarojo amžiaus meno kūrinių sąrašą. Kodėl ši opera-performansas tapo fenomenu tarptautinėje šiuolaikinio meno scenoje.Italijos mieste Milane šiandien specialus laikrodis skelbs apie likusias 100ą dienų iki Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių pradžios.Ved. Liuda Kudinova

Rumunijos gynybos ministerija pranešė, kad Jungtinės Valstijos informavo ją ir jos sąjungininkes, jog Vašingtonas ketina sumažinti savo karių, dislokuotų rytiniame NATO flange, gretas.Estijoje numuštas dronas, skridęs virš karinės bazės teritorijos. Incidentas įvyko spalio 17-ą dieną, bet apie jį pranešta tik dabar.Eidamas 73 metus mirė vienas žinomiausių šalies aktorių ir muzikantų Kostas Smoriginas. Ši teatro ir kino asmenybė – viena iš legendinio aktorių dešimtuko, po studijų prisijungusio prie Jaunimo teatro aktorių gretų. Per savo karjerą jis įkūnijo ne vieną įsimintiną vaidmenį. Jų atliko apie penkiasdešimt. Du tūkstančiai pirmaisiais Kostas Smoriginas gavo Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.Pireš Jungtinių Valstijų prezidentui Donaldui Trampui atvykstant į Seulą, Šiaurės Korėja atliko bandomuosius sparnuotojų raketų paleidimus. Tuo metu Pietų Korėjoje laukiama žinių dėl to, ar pavyks pasiekti prekybos susitarimus ir išvengti muitų bei prekybos karų su Kinija.Vilniuje pirmą kartą specialioje kapavietėje laidojami donorų palaikai. Savo kūnus jie po mirties paaukojo Vilniaus Universiteto Medicinos fakultetui.Ved. Andrius Kavaliauskas

Pasibaigus pirmajam Lauros ir Jonės pokalbiui apie pinigus poroje ir kaip jie veikia porų psichologiją, jos jautė, kad dalį temų norisi praplėsti. Tad jūsų dėmesiui – antroji šio pokalbio dalis. Šiame epizode autorės kelia klausimą, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo paprastas, bet slepia daug sluoksnių. „Kodėl?“. Kodėl vieni renkasi bendrą biudžetą, o kiti atskiras sąskaitas? Šis klausimas skamba kaip aidas daugelio porų pokalbiuose, kuriuose pinigai tampa ne tik praktiniu, bet ir emociniu matu. Epizodas kviečia sustoti ir susimąstyti apie savus „kodėl“ kalbant apie pinigus. Čia aptariami konfliktai poroje dėl pinigų, būdai su jais dorotis ir klausimas, kuris iškyla daugeliui: „kaip kalbėtis apie pinigus taip, kad nesusipyktume?“. Laura pastebi, kaip svarbu tikėti, kad artimasis nori gero, ir kaip nelengva tai kartais padaryti. Daugiau dėmesio šiame epizode skiriama mažiau uždirbančio partnerio vaidmeniui poroje, jo išgyvenimams ir vietai bendroje finansinėje sistemoje. Taip pat aptariamos situacijos, kai pora susiduria su finansine krize, kai pinigų rodos nėra, ir kaip tokiose aplinkybėse išbūti kartu, išlaikant jausmą, kad esame viena komanda. Giliau nagrinėjama: bendras katilas ar atskiros sąskaitos, proporcingos įmokos ar aiškiai sutarta suma buičiai, kiek saugumo suteikia planavimas, kiek laisvės duoda autonomija, kiek nuspėjamumo grąžina aiškūs susitarimai. Kaip sako Jonė: ne visada užtenka tiesiog pasikalbėti. Svarbu išsakyti praeities patirtis, įvardinti poreikius, susitarti dėl taisyklių ir jų laikytis ne dėl to, kad būtų teisinga teoriškai, o dėl to, kad viduje būtų ramiau abiem. Pirmoji dalis: https://nara.lt/lt/articles-lt/laura-ir-jone-pinigai-poroje  Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja psichologijos ir psichiatrijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra šios klinikos bendraįkūrėja, Vilniaus universiteto psichologijos studentė ir „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendraįkūrėja, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. Palaikykite NARA podkastą: https://nara.lt/lt/support 

FM99 kalbame su Jaunimo linijos komunikacijos vadove SandraBernotaite apie Jaunimo linijos nacionalinę akciją "Žalia šviesa gyvenimui", į kurią kviečiame prisijungti visus ir taip spalio 10 d. atkreipti dėmesį į emocinę sveikatą.

Debiutinis Lauros ir Jonės epizodas skirtas aptarti pinigams santykiuose ir tam, kaip jie formuoja poros dinamiką net tada, kai atrodo, jog svarbiausia yra jausmai. Tai pokalbis apie pasirinkimus ir jų prasmę. Kodėl vieni renkasi kaupti, o kiti leidžia. Kodėl daliai žmonių finansinis saugumas tampa didžiausia laisvės forma, o kitiems finansinė laisvė yra vienintelė sąlyga jaustis saugiai. Laura Riaubaitė-Pinzar ir Jonė Piekuraitė-Dudėnė konsultuoja Vilniaus psichologijos ir psichoterapijos klinikoje „Gali būti“. Laura yra Vilniaus universiteto psichologijos studentė, „Jaunimo linijos“ savanorių mokytoja. Jonė yra psichologė, emocinės paramos tėvams programos „Drauge“ bendrakūrėja ir vadovė, buvusi ilgametė „Vaikų linijos“ savanorė ir savanorių mokytoja. Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/lt/#support

Vieną vasaros dieną NARA komanda sulaukė skambučio. Su mumis susisiekė draugės, mūsų klausytojos, esamos ir buvusios Jaunimo linijos ir Vaikų linijos savanorės ir savanorių mokytojos, psichoterapijos klinikos „Gali būti“ kolegės Laura ir Jonė. Jos norėjo savo profesinį klausimą – Jonės žodžiais, „suprasti, kaip ir kodėl žmonės gyvena“, – kelti garsinių pokalbių formatu. Mes sutarėme pabandyti. Tinklalaidės, kurias Laura (pilnas vardas – Laura Riaubaitė-Pinzar) ir Jonė (Jonė Piekuraitė-Dudėnė) įrašė, mus sužavėjo savo profesionalumu, atvertu temų peizažu ir saugia erdve kelti bet kokius klausimus. It psichologo kabinete, pasitikint viena kita ir klausytoju. Lauros ir Jonės epizoduose – NARA tinklelyje jie taip bus ir pavadinti – jos kalbėsis apie žmonių santykius ir dilemas, kurios kyla daugeliui mūsų. Jų tikslas nėra piršti atsakymus, priešingai. „Tai – apie gerų klausimų uždavinėjimą“, – savo tikslą įvardija Laura. „Geras klausimas yra toks, kuris skatina išsigryninti: o kaip norisi man?“ Išgirskite pažintinį Karolio Vyšniauskio interviu su Laura ir Jone NARA tinklalaidėje jau dabar. O pirmą pačių Lauros ir Jonės rengtą epizodą išleisime rytoj, rugsėjo 24-ąją. Jo tema bus pinigai ir kaip jie veikia poros santykius. Iki susitikimo ausinėse. Bertos Tilmantės fotografija, Martyno Gailiaus muzika.

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Kas yra radijo pjesės ir ar jos skiriasi nuo įprastų dramų?Klaipėdos dramos teatras pristatė savo 90-ojo sezono planus.„Vilkamirgės galerijoje“ Ukmergėje, buvusiame knygyne duris atveria paroda „Iš klaidų mokomės“.Švietimo ir mokslo ministrė sako, kad svarstytina galimybė pereiti prie keturių dienų darbo savaitės ir švietime. Kaip tokią galimybę vertina meninės krypties ugdymo įstaigų atstovai?Tęsiame ciklą „Čiurlioniai“. Šiandien susipažįstame su pirmąja Lietuvoje moterimi mokslų daktare Jadvyga Čiurlionyte.Rygoje vyksta Baltijos šalių dokumentikos forumas, kuriame gausiai atstovaujama ir Lietuvos kino rinkai.Lietuvos dailininkų sąjunga, minėdama savo 90-metį, rengia konferenciją „Lietuvos dailės istorijos puslapiai“.Ved. Marius Eidukonis

Vasara – poilsio, kelionių ir atsipalaidavimo metas, tačiau grįžimas į darbus ar mokslus bei rudens rutiną gali tapti nemenku iššūkiu. Specialistai pastebi, kad pasibaigus atostogoms dalį žmonių užklumpa vadinamasis poatostoginis stresas. Temą apžvelgė klinikinė psichologė, ilgametė „Jaunimo linijos“ savanorė Julija Voinė.

Alytaus jaunimo parke rugpjūčio 23 d. nuo 11:00 iki 15:00 vyks mini varžybos „Rieda Alytus“. Apie tai FM99 studijoje Liudas Ramanauskas kalbėjosi su profesionalia dviratininke Vaida Bronickiene ir jos dukra Elvina.

Šią savaitę Romoje vyksta pagal dalyvių skaičių didžiausias Šventųjų metų renginys – Jaunimo jubiliejus. Tikimasi sulaukti milijono jaunuolių iš viso pasaulio. Evelina Povilavičiūtė jungiasi tiesiogiai iš Romos.Šiemet sukanka 25 metai, kai Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas ruošia kriminologijos studentus. Kodėl kriminologijos studijos dėstomos Filosofijos, bet ne teisės fakultete? Kiek kriminologijoje teisės ir kiek sociologijos mokslo? Pokalbis su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto studijų prodekane doc. Jolanta Aleknevičiene.Šiandien Nidoje vyks parodos „Raudonos Klaipėdos krašto plytos“ pristatymas. Apie parodą ir raudonų plytų pastatų likimą bei paveldo apsaugos klausimus ir kodėl raudonų plytų pastatai tapo Klaipėdos krašto vizitine kortele, pasakoja viešosios įstaigos „Raudonos plytos“ vadovė Edita Valinčienė ir Klaipėdos universiteto profesorius Vasilijus Safronovas.LRT KLASIKA kviečia susipažinti su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio šeimos nariais. Ciklas „Čiurlioniai“ – tai pasakojimai apie Konstantiną, Adelę, Jadvygą, Valeriją, Povilą, Stasį, Sofiją ir Danutę. Šį kartą pasakojimas apie tėvą - Konstantiną Čiurlionį.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - Vilniaus naujausių laikų metraštininku save vadinantis žurnalistas, apie Vilnių rašančio portalo 1323.lt autorius Julius Baliutavičius.Ved. Donatas Šukelis

Dar daugiau veiksmo čia

Tradicinė 15min tinklalaidė apie futbolą „Skrieja kamuolys“ apžvelgia svarbiausius futbolo savaitės įvykius. Nuo Joninių laužų, iki Vilniaus „Žalgirio“ vargų ir kito „Žalgirio“, iš Kauno, džiaugsmų. Aptarėme ir Lietuvos klubų varžovus Europoje, Andriaus Skerlos dominavimą prieš Vladimirą Čeburiną, naujienas „Riterių“ stovykloje, Valdo Dambrausko karjeros pasirinkimą, dalinomės įspūdžiais stebint FIFA pasaulio futbolo klubų taurę ir džiaugėmės dėl legendinio Santi Cazorlos sėkmės su vaikystės komanda. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas ir Aurimas Tamulionis bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga ir Joninių džiaugsmai 04:36 Vilniaus „Žalgirio“ vargai ir laukiami naujokai 21:38 Mylimiausi Bagdono žaidėjai A lygoje 23:56 „Sūduvos“ apmaudas 27:16 „Kauno Žalgirio“ dominavimas 39:44 „Hegelmann“ Lietuvoje ir Europoje 42:57 „Bangos“ burtai – sėkmė ar ne? 48:13 Pergalingas naujas šerifas Alytuje 56:11 Naujienos iš „Riterių“ stovyklos 1:01:42 LFF taurės burtai 1:04:44 Dambrauskas – dar toliau į Rytus 1:08:30 „Lyon“ krytis į antrą lygą Prancūzijoje 1:12:14 Pasaulio klubų taurės įspūdžiai 1:34:04 Jaunimo čempionatai 1:36:47 Santi Cazorla ir „Oviedo“ grįžta!

Šiandien Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Telšiuose atidaroma trečioji Dailės akademijos studentų baigiamųjų darbų paroda, kuri supažindina su ateinančia jaunųjų menininkų, dizainerių, restauratorių, architektų ir menotyrininkų karta, jų inovatyviomis idėjomis ir kūrybiniais sprendimais.Vienas garsiausių lietuvių dailininkų Jungtinėse Valstijose Kęstutis Zapkus Nacionaliniam M. K. Čiurlionio dailės muziejui padovanojo savo paveikslą „Turangalilos kvartetas“. Dovana muziejui įteikta šįmet minint Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.Mantas Gontis tapo pirmuoju lietuviu po 15 metų pertraukos, patekusiu į Pasaulio jaunimo chorą – vieną reikšmingiausių tarptautinių jaunimo muzikos projektų pasaulyje.Šiauliuose Chaimo Frenkelio viloje pirmą kartą pristatyta Australijoje kūrusio lietuvių išeivijos menininko darbų paroda „Jurgio Mikševičiaus pasauliai“.Rubrikoje „Be kaukių“ – aktorius Oskaras Wyganowskis.Ved. Odeta VasiliauskaitėNuotr. aut. A. Sinušaitė

Kai švietimo sistema bando priimti visus, vis dar yra paauglių, kurie į ją neįsilieja. Lietuvoje veikia dvi jaunimo mokyklos, į kurias perkeliami mokymosi ar elgesio sunkumų turintys jaunuoliai. Jų amžius nuo 12-os iki 21-erių metų. Jose mokosi 219 paauglių ir jaunuolių.Kai kurie socialiniai darbuotojai, dirbantys su gatvės vaikais ir paaugliais, įsitikinę, esą tokių vaikų koncentravimas vienoje vietoje neretai sukuria „probleminių komandą“, kuri iš naujo mokosi nusikalsti. Nors jaunimo mokyklose bandoma padėti – siūlomos alternatyvios pamokos, individualus dėmesys – daugumai mokinių tai tampa tik dar vienu atskirties ženklu.Kai kurie tokių mokyklų mokiniai dalijasi, neva vietoje pagalbos jie šiose mokyklose dažniau patiria chaosą, abejingumą ar net smurtą. Neretai pamokų jie nelanko, trina laiką prekybos centruose arba įsivelia į neteisėtą veiklą. Jaunimo mokyklų pedagogai stengiasi, bet dažnai jų pastangų nepakanka prieš sisteminius iššūkius ir bendrą motyvacijos stoką.Tad klausimas išlieka: ar jaunimo mokykla yra šansas pakeisti kryptį, ar tylus pripažinimas, kad sistema ne visus nori ar moka priimti? Ir ar tikrai jaunimo mokyklas reorganizavus į suaugusiųjų mokyklas (tokių šiuo metu Lietuvoje yra 12-a, o jose mokosi 3485 mokiniai nuo 7-erių iki 21-erių metų) padėtis kardinaliai pasikeistų? O gal tai nori tiesiog atsikratyti „nepatogiaisiais“?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Inga Jagelavičiūtė, Vilniaus „Gijos“ jaunimo mokyklos direktorė, laikinai einanti Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro direktorės pareigas, Tomas Kurapkaitis, socialinis darbuotojas, dirbantis su gatvės vaikais, amatų mokyklos „Sodžiaus meistrai“ vadovė Dalia Beigienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

„Net jeigu gyvenimas kartais atrodo beprasmis, tai nereiškia, kad turi pasiduoti“, - sako psichologas, psichoterapeutas, VU profesorius Paulius Skruibis. Pats Paulius savo kelią psichikos sveikatos srityje pradėjo dar paauglystėje, atėjęs savanoriauti „Jaunimo linijoje“ vos 16 metų ir ten telefonu kitus žmones klausęs daugiau nei 1000 valandų. Šiandien pažvelgsime į psichologo gyvenimą iš arčiau per gyvenimo įvykius, patirtis ir knygas, kurios keitė bei formavo Pauliaus požiūrį apie žmogų.Ved. Ignas Klėjus

FM99 studijos svečiai - Alytaus muzikos mokyklos simfoninio orkestro „Svajonė“ vadovė Daiva Martikonytė ir dirigentas Vytautas Kiminius - dalijasi įspūdžiais apie laimėtą 1-ąjąvietą Tarptautiniame 73-ajame Europos jaunimo muzikos Neerpelte festivalyje Belgijoje E kategorijoje (kameriniai, styginių ir simfoniniai orkestrai).

Valstybės duomenų agentūra paskelbė naujausius skurdo rizikos rodiklius. Kelerius metus mažėjęs, pernai vaikų skurdo rizikos lygis šoktelėjo 2 proc. Ir dabar siekia 19 proc. Kitaip sakant, skursta kas penktas vaikas.Bet vaikų skurdas – tai ne tik tuščios lėkštės ar senas paltas žiemą. Tai ir nepakankamas pasiruošimas gyvenimui: trūksta mokymosi priemonių, vietos namų darbams atlikti, o kartais net ir motyvacijos, kai mokykloje patiriamos patyčios dėl rūbų ar neturimo telefono. Daugelis šeimų negali leisti vaikų į būrelius ar samdyti korepetitorių. O tai atima galimybę vaikams atrasti pomėgius ir ugdyti pasitikėjimą savimi.Vaikai, kurie užauga skurde, dažnai tampa jaunimu, priverstu rinktis ne svajonių studijas, o tai, ką išgali. Jaunuoliai pasakoja, kad tenka derinti darbą su studijomis, gyventi prastuose bendrabučiuose ir aukoti mokslą dėl išgyvenimo. Daugelis net neįstoja ten, kur norėtų, nes neturi nei finansų, nei pakankamo pasirengimo studijoms. Skurdas vaikystėje atima ne tik daiktus, bet ir galimybes – jis formuoja žemesnius lūkesčius sau, mažina savivertę ir tikėjimą, kad „man irgi gali pasisekti“.Kad iš tiesų kovotume su jaunimo skurdu, turime pradėti nuo vaikystės – užtikrinti lygias starto galimybes visiems, ne tik tiems, kurie gimė palankesnėmis sąlygomis.LRT radijuje diskutuoja studentė Ieva ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė.Laidos vedėja Jonė KučinskaitėVed. Jonė Kučinskaitė

Jonas Miklovas ir Karolis Tiškevičius pokalbyje su LKF viceprezidentu Rolandu Skaisgiriu. Jis šiuo metu atsakingas už jaunų krepšininkų meistriškumo kėlimą. Kokius pavyzdžius imsime iš užsienio? Kas keisis jau artimiausiu metu? Koks tas Buzelio tunyras? Sėdam „Prie aikštelės“. Temos:  LKF viceprezidentas jaunimo krepšiniui (0:00); Per maža valstybės parama tėvams ir tėvų išlaidos krepšiniui (4:08);  Sunku konkuruoti regionų jaunimo treneriams (11:04);  Kokių taisyklių pasiimsim iš užsienio pavyzdžių? (15:26);  Laikas imti Europos jaunimo krepšinį į savo rankas (26:15); Tėvai – bepročiai arba kaip tai pakeisti? (33:07); Mūsų ir amerikiečių kūnų skirtumai (44:18); Nauja jaunimo lyga ir Buzelio turnyras (48:01); Auksinė idėja – treniruotės, kaip išmokti kalbėtis (1:01:52); Reikia parsivežti idėjas iš sėkmingų krepšinio šalių (1:11:14).

Keturių milijonų rubrikoje pokalbis su Portugalijoje gyvenančiu Arnu Raulinaičiu. Kaip jo kasdienybę pakeitė portugališkas vėjas ir bangos?Iš Lietuvos nesitraukiant šilumai kai kurie paukščiai jauniklius pradėjo perėti ir du kartus, medžiai vėl pradeda žydėti. Kokią įtaką klimato kaita turi paukščių migracijai?Minint Pasaulinę Psichikos sveikatos dieną „Jaunimo linija“ organizuoja akciją „Žalia šviesa gyvenimui“. Kaip ugdyti jaunų žmonių emocinį atsparumą?LRT faktų rubrika apie rinkimus ir netikras paskyras, raginančias balsuoti už politikus.Tošininkystė, dirbinių iš beržo žievės kūrimas - jau labai retai puoselėjamas amatas Lietuvoje. Jį išmano šios mūsų laidos „10-12“ pašnekovė - Mažeikių rajone gyvenanti Raimonda Ramanauskienė.Ved. Urtė Korsakovaitė

Pirmoje Planas dienai X laidų ciklo dalyje žiūrovai išgirs, kokiais būdais galima prisidėti prie visuotinės gynybos. Laidos dalyviai, atstovaudami skirtingas organizacijas, pasidalins savo pasiūlymais, kokius gebėjimus tiek žinių, tiek fizinius gali stiprinti žmonės, norintys prisidėti prie visuotinės neginkluotos gynybos. Taip pat, kokių veiksmų reikėtų imtis kiekvienam, atėjus dienai X. Laidoje diskutuoja: Karolina Savickytė - Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento Pilietinio pasipriešinimo skyriaus patarėja; Žygimantas Solovjovas - Vilniaus miesto savivaldybės civilinės saugos skyriaus vedėjas, Paulius Tamolė - Krašto apsaugos savanorių pajėgų savanoris Luka Lesauskaitė - „Raudonasis kryžius“ komunikacijos vadovė Laidos vedėjas – Paulius Mikolaitis. 0:00 DIENA X 1:43 Kas yra visuotinė gynyba? 5:15 Būdai prisidėti 12:40 Kur kreiptis 19:23 Jaunimo pilietiškumas 22:58 Savivaldybės vaidmuo 25:08 Kiekvieno piliečio vaidmuo 30:22 Kaip stiprinti save 37:22 Kur rasti informaciją 44:34 NVO vaidmuo 48:58 Teorinė situacija

Į Parlamentą kandidatuoja 34 žmonės iki 25 m, tai mažiau nei 2 procentai visų kandidatų. Tai rodo Seimo kanceliarijos analizė. Galimybę kandidatuoti į Seimą 21 m. sulaukusiems asmenimis atvėrė prieš kurį laiką priimta Konstitucijos pataisa, anksčiau kandidatuoti buvo galima nuo 25 m.Po keletą mėnesių trukusios politinės krizės Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskyrė Mišelį Barnjė šalies ministru pirmininku, kuriam pavedė suformuoti naująją vyriausybę. Toks pasirinkimas gali būti priimtinesnis dešiniųjų ir centristų partijoms, tačiau daugiausia mandatų gavusio kairiųjų aljanso lyderis tai jau pavadino mėginimu pavogti rinkimų rezultatus.Šiandien Panemunės pasienio kontrolės punkte Pagėgiuose buvo pristatytas Karalienės Luizos tilto ir Nemuno Brastos įtvirtinimas kontrmobilumo priemonėmis.Kol Vakarai delsia įsteigti dėl specialųjį tribunolą, Rusija toliau vykdo karo nusikaltimus Ukrainoje. Taip sako Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Bešta. Europos Tarybos teisingumo ministrai Vilniuje tarėsi dėl tolesnių žingsnių steigiant Specialųjį tribunolą Rusijos nusikaltimams Ukrainoje.Likus 65-ioms dienoms iki Jungtinių Valstijų prezidento rinkimų, Vašingtonas kaltina Maskvą dėl mėginimų kištis. Teisėsaugos dėmesio centre - su Kremliumi siejamas tinklas Ar-Ty. Pasak generalinio prokuroro, Rusijai palanki dezinformacija skleidžiama daugiau kaip trijose dešimtyse svetainių.Vilniuje, Kaune, Jonavoje ir Šiauliuose fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Iš atominės energetikos Visaginas pereina prie inovatyvios pramonės. Jaunimo lyderiai ardo įsisenėjusius tėvų sukurtus burbulus ir traukia iš jų paauglius. Visaginiečiai laukia daugiau lietuviškos kultūros.Daugiakultūriniame Visagine gyvena, dirba ir kuria skirtingi žmonės. Pažinkime ir nesikliaukime kuriamais stereotipais.Visagino menų rezidenciją „Taškas“ – nuolat besiplečianti erdvė jaunimui, menininkams, turistams, žmonėms, kurie ieško savęs, tylos ir įkvėpimo. Tai – jaunų žmonių alternatyvios kultūros židinys.Pokalbis su basakoju Aleksu Urazovu, Visagino menų rezidencijos įkūrėju, ir Maksimu Ivanovu.Netrukus duris atvers Visagino miesto muziejus, kurį kuria ir jam vadovauja muziejininkė Viktorija Kazlienė.Visagino turizmo plėtros centro direktorė Anastasija Jevtiuchova kviečia į Visagino atominės elektrinės valdymo skydo simuliatorių. Visagino savivaldybės meras, branduolinės fizikos inžinierius Erlandas Galaguzas daug metų dirbo simuliatoriuje ir veda įdomias ekskursijas. Ar po Ignalinos atominės elektrinės ardimo darbų simuliatorius taps muziejumi?Sutikti kunigą, vaidinantį ir Jėzų, ir Šėtoną – reta! Gitara, giesmės, jodinėjimas žirgais ir kiti žmogiški pomėgiai padeda Visagino katalikų parapijos klebonui Raimundui Jurolaičiui burti bendruomenę.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su KTU mokslininke, sociologijos prof. Audrone Telešiene apie klimato teisingumo sąvoką.„Repas šiais laikais galėtų padėti siekiant lygybės tarp girdinčiųjų žmonių ir kurčiųjų“, sako gestų kalba repuojantis Signmark. Interviu su šiuo Suomijos atlikėju, tapusiu pirmuoju kurčiuoju pasirašiusiu sutartį su tarptautine įrašų kompanija.Jaunimo aktyvumas rinkimuose – koks jis? Kaip paskatinti dalyvauti aktyviau? Apie tai su Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentu Umberto Masi.Kaip namuose išsivirti skanią kavą? Pokalbis su „Italala Caffe“ baristomis Viliumi Astrauskiu ir Migle Lukoševičiūte, ką tik parsivežusiais titulus iš tradicinio Talino kavos festivalio.

Rėmėjais galite tapti paspaudę čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – paskutinio Eurolygos turo intrigos 15:38 – paskutinis „Žalgirio“ išbandymas 26:23 – kas pakeis A.Mumbru 30:00 – „Ryto“ jaunimo triumfas 41:17 – išvarytas G.Petrauskas 43:51 – „M Basket“ pergalė ir klaustukai dėl „Juventus“ 57:18 – dvi skirtingos pusės sostinėje Rėmėjų dalyje aptartos šios temos: 1:13:23 – „Žalgirio“ solidus pasiūlymas K.Evansui 1:17:00 – stebimas Ch.Jonesas 1:22:42 – klaustukai dėl L.Lekavičiaus ir T.Dimšos 1:35:40 – K.Lukošiūnui ideali komanda 1:37:12 – suformuota lengvųjų kraštų grandis 1:41:00 – B.Manekas ir kam būtų įdomus R.Šmitas 1:51:32 – ką daryti su D.Lavrinovičiumi 1:55:16 – L.Birutis ar D.Motiejūnas 2:02:44 – K.Hayeso galimybės likti ir galimybė rizikuoti 2:09:05 – A.Trinchieri likimas

Narkotikų problema Lietuvoje yra gerokai didesnė nei daugeliui atrodo – draudimai ir bausmės neveikia, o visuomenė apie narkotikus supranta per mažai. Kelių narkotikus vartojusių jaunų žmonių pasakojimas apie patirtis, pavartojus narkotikų, ir pamąstymai, kaip spręsti šią didžiulę bėdą. Pasakojimą parengė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos trečiakursė Aistė Zaveckaitė.Dvyliktoko Karolio Gudausko aistra – dronai ir didesni bepiločiai orlaiviai. 18-metis juos konstruoja jau 6-erius metus, į orą yra pakėlęs didelę picos dėžę ir siekia tapti solidžiu dronų bei bepiločių orlaivių gamintoju Lietuvoje. Pokalbis su juo.LRT jau septintą kartą kviečia siūlyti labiausiai įsimintiną žodį ir posakį, pastebėtą mūsų portale ar išgirstą per mūsų radijus ar televizijas.Ved. Edvardas Kubilius

Klimato kaitos rubrikoje - prezidento apdovanotos projekto LIETUVOS GALIA iniciatyvos. Etryje - BaiDarom ir Všį Nelik vienas bei Degaičių kaimo bendruomenės atstovė.Jaunimo linijos inicijuota Vilties knyga ragina niekuomet nenuleisti rankų. Nevyriausybinės organizacijos „Jaunimo linija“ inicijuotame leidinyje rasite psichoterapeutės Ingos Juodkūnės pokalbius su garsiais ir mažiau žinomais žmonėmis apie psichikos sveikatos problemas ir jų įveikimą.Kodėl apie lytinę sveikatą kalbame taip nedrąsiai? Kiek ši dinamika keičiasi? Knygos apie moterų lytinę sveikatą autorės gydytojos akušerės tikisi, kad parašė naują mergaičių, merginų ir moterų lytinės sveikatos palydovę.Galbūt esate iš tų keliautojų, kuriems patinka kažko nusipirkti nedidelėse pakelių parduotuvėse? Tokią prekybos vietą prie judraus kelio Šeduva-Kėdainiai įkūrė ūkininkai Masiuliai. Žilionių kaime pačių augintas daržoves bei vaisius, taip pat kaimynų produkciją jie pardavinėja iš erdvios priekabos. Ją pastebi važiuojantys pro šalį žmonės, specialiai čia stabteli ir nuolatiniai klientai. Laidos „Gimtoji žemė“ žurnalistė Arneta Matuzevičiūtė taip pat stabtelėjo pasikalbėti su ūkininke Daiva Masiuliene.LRT auksinis protasVed. Živilė Kropaitė

Jonas Lekšas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas džiaugėsi Lietuvos moterų rinktine, kalbėjo apie „Žalgirio“ bėdas ir Messinos kliedesius bei džiaugėsi kitų šalies klubų situacijomis. Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – „Jaunimo linija” jau 32-ejus metus teikia nemokamą emocinę paramą jauniems žmonėms, kurie susiduria su psichikos sveikatos ir emociniais sunkumais. Paremti emocinę pagalbą jaunimui galite el. paramos parduotuvėje: https://parduotuve.jaunimolinija.lt/ Temos: Rimta savaitės pradžia (0:00); Džiaugsmas dėl Lietuvos rinktinės (4:03); Rimti vilkai ir neprašaunantis Žiemelis (18:16); Super nuspėjamas „Žalgiris“ (22:41); Trys „Žalgirio“ klaidos perimetre (27:46); Netinkantis Lekavičius ir antras penketas (33:55); Ar Ulanovas pakels savo žaidimą? (36:22); Kitos „Žalgirio“ bėdos (38:55); Atsigaunantis Panevėžys (45:58); Nuostabus Sirvydis ir negalintis miegoti „Žalgiris“ (49:25); Du skirtingo kalibro varžovai Vilniuje (54:20); „Ryto“ ėjimas su Tubeliu (1:00:53); Ikona Arvydas Macijauskas (1:03:10); Smagus komentavimas (1:06:40); Nesuvokiami Messinos komentarai (1:08:20); Keistas pakvietimas į Mažeikius (1:18:44).

„Jei dar nesilankėte Kėdainiuose, vadinasi, nežinote Lietuvos istorijos“, – sako Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis.Jaunimo klubas „Genas Kėdainiai“ tikina, kad Kėdainiai pasmerkti klestėti ir už kėdainiečių surinktas lėšas sukūrė dainą miestui „Aš noriu būti čia“. Kokią miesto viziją mato klubo įkūrėjai Benas Cechanavičius, Valentinas Abarius ir Martynas Nistirenko?Justina Kočetova nepaiso skeptikų, kuriems nepatinka Kėdainius vadinti agurkų miestu, ir sukūrė prekės ženklą GURGĖ. Gaminiai iš agurkų graibstomi turistų.Nenustebkite, jei Kėdainių r., Ažytėnų k., Mikalojaus Katkaus sodyboje-memorialiniame muziejuje pasitiks piršlių belaukiančios Akvelina ir Malvina. Mokytojos Aušrelė Sereikienė ir Irma Marčienė puikiai veda Krakių bendruomenės sukurtas teatralizuotas programas ir edukacijas.Plinkaigalio k., Kėdainių r., ant Šušvės kranto Erikas ir Jūratė Augustinavičiai turi kaimo turizmo sodybą „Šušvė“ ir tęsia senas krašto tradicijas: augina bites, verda midų, edukuoja ir kviečia Šušvės upe plaukti baidarėmis.Ved. Jolanta Jurkūnienė