Podcasts about vokie

Vilniuje duris atveria vokiečių brigados karių vaikams skirta mokykla. Kiek vaikų joje mokysis ir su kokiais iššūkiais teko susidurti ją įkuriant ir ieškant mokytojų?„Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausime, ar reikėtų drausti nuolat laikyti grandine ar irve pririštus šunis? Lenkija praėjusią savaitę priėmė tokį draudimą įteisinantį įstatymą, o Lietuvoje jis jau pusantrų metų nepasiekia Seimo po to, kai pirmą kartą balsavimu buvo atmestas ir grąžintas tobulinti.Po parlamento rinkimų Moldovoje daug diskutuojama, kokios priežastys nulėmė tokią svarią pergalę pro-europietiškai partijai.Pokalbis su menininkų bendruomenės atstovėmis apie būsimą susitikimą su prezidentu ir įspėjamąjį kultūros sektoriaus streiką sekmadienį. Menininkų protestai jau plečiasi ir į užsienį.Dalis ūkininkų dar tik pradeda žiemkenčių sėją, nors ji turėjo būti jau baigta. Kai kuriuose Žemaitijos rajonuose dėl drėgmės ūkininkai žiemkenčių šiemet visai negalės pasėti. Ūkininkų sąjunga tikina, kad tai turės įtakos kitų metų derliui.Ved. Liuda Kudinova

Seime – per nenumatytą posėdį – parlamentarams pristatytos trys į Konstitucinio Teismo teisėjus siūlomų asmenų kandidatūros. Kas trejus metus teismo sudėtis atnaujinama trečdaliu. Daugiausia klausimų kelia Seimo pirmininko Juozo Oleko į teisėjus pasiūlyta jo bendrapartiečio Juliaus Sabatausko kandidatūra.Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako, kad nuo rugsėjo darbą pradėjusią Vokietijos brigados karių vaikams Vilniuje skirtą mokyklą lanko apie 50 vaikų, juos ugdo tiek iš Vokietijos atvykusios pedagogės, tiek vietinės specialistės.JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsitikrino ministro pirmininko Benjamino Netanyahu paramą plataus masto Gazos taikos planui, bet abu lyderiai perspėjo, kad Izraelis „užbaigs darbą“ prieš „Hamas“, jei palestiniečių kovotojų grupuotė atmes susitarimą.Ved. Darius Matas

Kassavaitinė 15min tinklalaidė apie futbolą „Skrieja kamuolys“ tradiciškai apžvelgia svarbiausius savaitės futbolo įvykius. LFF taurės finale Jonavoje apsilankęs Marius Bagdonas, pusę milijono ir bilietą į Europą pačiupęs „Panevėžys“, skriaudžiama Marijampolės „Sūduva“ bei dar svarbesne tapusi kova dėl pirmojo trejeto A lygoje, Edgaro Utkaus 100-as, Divine'o Mukasos debiutas, teisėjų viražai, įspūdingą seriją tęsianti Londono „Crystal Palace“, nesuprantami VAR sprendimai, istorinis Madrido derbis, „Barcelona“ problemos, Harry Kane‘o rekordas ir trivaldystė Italijoje – visa tai ir dar daugiau šios savaitė epizode. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Aurimas Tamulionis ir Marius Bagdonas. 00:00 Mariaus boksas ir Aurimo smokingas 07:57 Taurės finale dominavęs „Panevėžys“ 19:07 Skriaudžiami suvalkiečiai ir kova dėl 3 vietos 28:51 Žemaitijos derbis ir vos neprisižaidę „Šiauliai“ 42:46 Utkaus 100-as, Mukasos debiutas, Jonušaitė 50:25 Teisėjai – Europos lygoje ir C.Ronaldo mače 53:52 „Auksinis kamuolys“ 1:00:41 Anglų „Premier“: „Crystal Palace“ serija, VAR ir baudinys? 1:37:12 Ispanų „La Liga“: istorinis Madrido derbis, „Barca“ traumos 1:45:52 Vokiečių „Bundesliga“: Kane‘o rekordas ir teniso rezultatas 1:52:36 Italų „Serie A“: Pulišičiaus šou ir trivaldystė

Europos Sąjunga akcentuoja daugiakalbystės svarbą. Tačiau Lietuvos mokyklose šis siekinys yra dažniau deklaracija, o ne realybė. Mat daugybė mokinių ne tik negali dėl Europos kalbų pasiūlos nebuvimo pasirinkti mokytis norimos antrosios užsienio kalbos, o ir pamokų, reikalingų antrosioms užsienio kalboms išmokti, skaičius nepakankamas.Kaip rodo oficialioji švietimo statistika, 2024–2025 mokslo metais 311 tūkst. mokinių pasirinko anglų kalbą kaip pirmąją užsienio kalbą – tai beveik visi Lietuvos moksleiviai (prieš penkerius metus 291 tūkst.). Vokiečių kalbą pirmąja užsienio kalba pasirinko tik 800 (prieš penkerius metus – 1300), prancūzų kalbą rinkosi – mažiau nei 250 moksleivių (prieš penkerius metus – apie 500).Antrosios užsienio kalbos, pradedamos mokyti nuo 6 klasės, populiarumas toliau disonuoja su Europos kalbų mokymosi skatinimu. Rusų kalbą kaip antrąją 2024-2025 m. m. rinkosi 89,5 tūkst. mokinių (prieš penkerius metus – 108 tūkst.), vokiečių – beveik 36 tūkst. (prieš penkerius metus – 24,7 tūkst.), prancūzų – 14,4 tūkst. (prieš penkerius metus – 9 tūkst.), o ispanų – 6,4 tūkst. (prieš penkerius metus – 649). Italų ir lenkų kalbos lieka užribyje – atitinkamai tik 41 ir 112 besimokiusiųjų.Tačiau realybė stabdo tikrą daugiakalbystę: pasiekti B1/B2 vokiečių, prancūzų ar ispanų kalbos lygį, kaip rodo JAV Valstybės departamento kalbų instituto atlikti tyrimai, reikia maždaug 600–900 valandų. Bet Lietuvos moksleiviai nuo 6 iki 10 klasės antrosios užsienio kalbos mokosi tik apie 400–500 valandų. O ir po 10 klasės dauguma mokinių antrosios užsienio kalbos atsisako. Mat, pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrąjį ugdymo planą, gimnazijos III–IV klasėse leidžiamas maksimalus individualus pamokų krūvis – 35 valandos per savaitę. Tad dažnas mokslus jaunuolis, rinkdamasis, ko atsisakyti, dažniausiai atsisako antrosios užsienio kalbos. Kitaip negalės pasirinkti tiek dalykų, kiek reikalinga stojant į aukštąsias mokyklas.Rugsėjo 26 d. minima Europos kalbų diena primena: norint, kad jaunimas iš tiesų taptų daugiakalbis, reikia ne tik gražių žodžių, bet ir realių sprendimų – daugiau pamokų, lankstesnio krūvio ir galimybių mokytis įvairių kalbų.LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Goethe's instituto Lietuvoje vadovo pavaduotoja, Kalbos skyriaus vadovė Nijolia Buinovskaja ir Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos prezidentė Danutė Stankaitienė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

Karolis Tiškevičius, Tomas Purlys ir Jonas Miklovas aptarė vieną įspūdingiausių finalų Europos čempionato istorijoje. Vokietijos triumfas, Giannio ir Šenguno konfliktas, Atamano branda, jautrus Wagnerio gestas broliui ir arti tragedijos buvę graikai. Aptartas ir Kauno „Žalgirio” pasirodymas turnyre Turkijoje. Tinklalaidės partneriai: – Saily - nauja eSIM paslauga rinkoje. Gaukite išskirtinę 15% nuolaidą „Saily“ duomenų planams! Naudokite kodą BASKETNEWS atsiskaitydami. Atsisiųskite „Saily“ programėlę arba apsilankykite https://saily.com/basketnews – ADMITA – kokybiškų automobilių nuoma už prieinamą kainą: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Palangoje. TRUMPALAIKĖ NUOMA: https://www.admita.lt | ILGALAIKĖ NUOMA IR VERSLO NUOMA: https://www.admitaflex.lt – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Kosminiai BN skaičiai, pasaulinė sėkmė ir Purlio alaus čempionatas (0:00); Superinis Eurobasket finalas – istorinė drama (4:54); Kas iš tikrųjų buvo čempionų treneris? (9:20); Vokietijos rinktinė – draugų komanda (13:34); Turkams su Šengunu dar viskas ateis (16:08); Turkai atrodė geriau, bet vokiečių venose - ledas (22:02); Turkų nuovargis ir istorinis Osmano rodiklis (26:18); Franco gestas broliui, įspūdingos Giannio emocijos ir konfliktas su Alperinu (29:53); Netikėtai brandus Atamanas (34:26); Kova dėl bronzos - arti graikų tragedijos (36:43); Prognozes sudaužęs čempionatas: nuvertinti turkai, pervertinti serbai ir (ne)nustebinę suomiai (39:02); Lietuva – suomių mokytoja (45:58); Geresni nei manyta slovėnai, nuvylusi Italija ir kritę treneriai (48:07); Būkite pasiruošę – sudėtingiausia atranka Lietuvos krepšinio istorijoje (48:58); Tai kas laimėjo mūsų „drąsiose prognozėse”? (53:16); Kitas Eurobasketas bus įspūdingesnis? (55:55); Kaip atrodo „Žalgiris”? (57:42); LKL startas (1:13:30); Basketnews podkastų naujokas ir LKL fantasy (1:16:56).

Kassavaitinė 15min tinklalaidė apie futbolą „Skrieja kamuolys“ tradiciškai apžvelgia svarbiausius savaitės futbolo įvykius. Pradėję nuo pasakojimo apie pirmąjį Europos žurnalistų futbolo čempionatą, vėliau leidomės į diskusiją apie LFF taurės finalo vietą, apžvelgėme naująjį Vilniaus „Žalgirio“ veidą ir pažvelgėme į galimą „Kauno Žalgirio“ ateitį. Užsienyje – aptarėme sugrįžtančią Čempionų lygą, viso pasaulio dėmesio centre atsidursiantį lietuvį, nesibaigiančią „Liverpool“ sėkmę, Mančesterio derbį, įspūdingą Kylianą Mbappe ir „Barcelona“ puolimą, Vokietijos „Bundesliga“ bei įvarčių fejerverkais šįkart sprogusį „Derby d'Italia“. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Aurimas Tamulionis ir Marius Bagdonas bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Krepšinis, žurnalistų futbolas ir Žolė 07:15 Stambesni virpstai Marijampolėje 09:30 Taurės svarba ir finalo vieta 17:56 Kodėl „Džiugas“ nedžiugina namuose? 20:19 Naujojo Vilniaus „Žalgirio“ pareiškimai 25:08 Kas taps ilgalaikiu Vilmos įpėdiniu? 32:00 Kalniečio citata ir KŽ projekcija 39:51 Trentas A lygoje ir žiūrovų skaičiavimai 43:13 Sugadinta Šiaulių šimtmečio šventė 50:44 Tutyškinas, Gineitis ir Dambrauskas Vilniuje? 58:46 Čempionų lyga ir lietuvis dėmesio centre 1:04:43 Anglų „Premier“: „Liverpool“ sėkmė ir Amorim OUT 1:34:45 Ispanų „La Liga“: „Real“ žvėris ir Diego atsiprašymas 1:42:34 Kas laimės Čempionų lygą? 1:50:13 Vokiečių „Bundesliga“: Menchengladbachas iškris? 1:55:33 Italų „Serie A“: Derby d'Italia desertas

Vokiečių pasaką „Auksaragis stirninas“ skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Vokiečių pasaką „Auksaragis stirninas“ skaito aktorė Aldona Janušauskaitė.

Kassavaitinė 15min tinklalaidė apie futbolą „Skrieja kamuolys“ tradiciškai apžvelgia svarbiausius savaitės futbolo įvykius. Daugiausiai dėmesio vėl skyrėme Vilniaus „Žalgirio“ pokyčių užkulisiams, Marius Bagdonas atskleidė, kiek sostinėje uždirbo Vladimiras Čeburinas ir kiek Vilma Venslovaitienė. Pakalbėjome ir apie taškus ant „i“ Lietuvos čempionate sudėjusį Kauno derbį, A lygos žaidėjų pardavimus į Norvegijos ir Portugalijos lygas, Konferencijų lygoje žaisiančius lietuvius, rinktinės bėdas prieš akistatas su Malta ir Nyderlandais, skelbėme vieno bilietų konkurso nugalėtoją ir sugalvojome naują užduotį, o kitoje laidos dalyje apžvelgėme svarbiausius didžiųjų Europos lygų mačus. Studijoje – 15min sporto žurnalistai Aurimas Tamulionis ir Marius Bagdonas bei „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga, naujas rėmėjas ir truputį krepšinio 01:56 VŽ pokyčių užkulisiai ir kiek uždirbo Čeburinas? 40:23 Mariaus pastabos savivaldybei ir naujas rėmėjas 44:33 Taškus ant „i“ sudėjęs Kauno derbis 48:05 A lygos žaidėjų pardavimai, „Sūduva“ 59:52 „Riterių“ ir „Dainavos“ šešiataškis 1:02:11 „Šiaulių“ fiesta Telšiuose 1:04:38 Šeši lietuviai Konferencijų lygoje 1:10:32 Šiaulių „Gintra“ lieka Europoje 1:11:19 Rinktinės bėdos prieš Maltą ir Nyderlandus 1:15:14 Konkursas bilietams laimėti 1:17:29 Lietuviai užsienyje ir netgi Maldyvuose 1:20:48 Anglų „Premier“ lyga: lyderių mūšis, VAR ir MU 1:47:23 Ispanų „La Liga“: „Rayo Vallecano“ šou prieš „Barcą“ 2:00:44 Vokiečių „Bundesliga“: jau nukirsta ETH galva 2:08:27 Italų „Serie A“: pamėgtas 1:0

00:00 sirgalių eisena ir rasizmo skandalas 10:00 rungtynės su Vokietija 17:00 rinktinė su Roku Jokubaičiu ir be jo 20:00 gynybos problemos 26:00 pagyros Margiriui Normantui 29:00 koks rinktinėje būtų Dovydas Giedraitis? 34:00 būsimi varžovai suomiai 46:00 išvarytas Filipas Petruševas ir traumuotas Bogdanas Bogdanovičius 54:00 Martynas Echodas į ALBA

Spaudos apžvalga.ChatGPT, DeepL, Claude tikriausiai yra daugumai girdėti dirbtinio intelekto produktų pavadinimai. Su jais galime rinkti ir apdoroti informaciją, atlikti greitus vertimus ar redaguoti tekstus. O kaip galime šias technologijas pritaikyti užsienio kalbų mokymuisi?Trečius metus Panevėžyje veikiantis kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ įsikūręs buvusioje visuomenininko Juozo Čerkeso sodyboje. Šią paslaptingą, intriguojančią ir daug kam vis dar nežinomą asmenybę geriau pažinti padės naujas interaktyvus kultūrinis maršrutas „Sugrąžinta istorija“.Murano stiklo menas – šimtmečius, dažniausiai vyrų amatininkų puoselėjama tradicija. Jau kelerius metus šio nelengvo meno mokosi ir Italijos lietuvė Ugnė Gelgotaitė.Vilniuje pradedami griovimo darbai – Vokiečių g. 13A griaunamas buvęs darželio-mokyklos pastatas. Bus siekiama atkurti Vilniaus Didžiosios sinagogos teritoriją. Diskusijos dėl Didžiosios sinagogos įamžinimo tęsiasi jau ne vienerius metus. Dar 2020-aisiais buvo sutarta, kad teritorijoje bus kuriamas memorialinis skveras su lauko ekspozicija, bet nebus statomi jokios paskirties pastatai. Tuometinis meras Remigijus Šimašius žadėjo, kad sinagoga bus įprasminta iki 2023-ųjų, kai Vilnius šventė savo 700 metų jubiliejų. Kaip iš tikrųjų bus įamžinta Didžioji sinagoga ir kokią vietą ji užims šiuolaikiniame Vilniuje?Vinco Grybo memorialinį muziejų planuojama atskirti nuo Jurbarko krašto muziejaus – tokį sprendimą savivaldybė svarsto priimti dar šį mėnesį. Ar atsiskyrimas sustiprins Jurbarko kultūros lauką, ar, priešingai, jį suskaidys?Dešimtas vaikas šeimoje. Fiziškai stipri, guvi, atkakli, užsispyrusi, lakios fantazijos – taip Valerija Čiurlionytė pristatoma šiemet išleistoje knygoje „Čiurlioniai ir Druskininkai“.Ved. Justė LuščinskytėRoberto Riabovo/BNS nuotr.

Vokiečių pasaką „Ponas Kliukas“ skaito aktorius Algirdas Latėnas.

Vokiečių pasaką „Ponas Kliukas“ skaito aktorius Algirdas Latėnas.

„Jeigu turime nepalūžusias moteris, turėkime ir atsidavusių vyrų metus”, – reaguodamaį nutarimą 2027-aisiais minėti Nepalūžusių moterų Dalios Grinkevičiūtės, Lidijos Meškaitytės ir Liūnės Sutemos metus, sako lyčių lygybės ekspertė Rugilė Butkevičiūtė. Jai kliūva pasirinktas pavadinimas. Kodėl trims Lietuvai nusipelniusioms moterims nutarta rengti bendrą minėtinų metų programą? Domisi Justė Luščinskytė.2022-aisiais 33 dienas Bučą buvo okupavę ir civilius kankino bei žudė rusų kariai. Du šimtus tris žmones iš okupuotos teritorijos išvežė Konstantinas Gudauskas – lietuvių kilmės Kazachstano pilietis vėliau pramintas Bučos angelu. Jo pasakojimas tapo filmo „Buča“ scenarijumi. Su Bučos angelu bendravo Kotryna Lingienė.Murano stiklo menas – šimtmečius, dažniausiai vyrų amatininkų puoselėjama tradicija. Jau kelerius metus šio nelengvo meno mokosi ir Italijos lietuvė Ugnė Gelgotaitė. Neseniai šią jos kūrybą įvertino ekspertai, o dabar su ja susipažinti galima ir Venecijos bienalėje. Pasakoja Marius Eidukonis. Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – JAV išstojimas iš UNESCO, nykstanti prancūziška čiužinių gamybos tradicija bei Varšuvos centre Stalino laikus menančio dangoraižio 70-metis. Pasakoja Rūta Dambravaitė.„Šiandieninis menininkas turi išmokti laviruoti – tarp savęs ir algoritmo, tarp dėmesio ir autentiškumo, tarp pagarbos kūrybai ir gebėjimo ją parduoti“, – sako skaitmeninės rinkodaros ekspertas Darius Gerulis. Jis parengė komentarą apie kūrėjų šokį pagal socialinių tinklų dūdelę.„Turint omeny pastarojo meto polinkį sugrįžti prie įvairiausių senienų, galbūt žmonėspradės namuose įsirenginėti telegrafus ir po dešimtmečio siųsime vieni kitiems telegramas?“ – svarsto vienas iš parodos „Adresatas šiuo metu yra... pasiekiamas“ kuratorių Jurgis Atroškevičius. Žvilgsnis į besikeičiančias komunikacijos technologijas pateikiamas Vilniaus miesto muziejuje Vokiečių 6. Parodoje apsilankė Indrė Kaminckaitė.Šią savaitę festivalyje „Midsummer Vilnius“ pasirodė britų grupė Fink, viešinti Vilniuje jau ne pirmą kartą. Akustinės melancholijos meistrai, balansuojantys tarp indie-folko, bliuzo ir subtilios elektronikos, šįkart pasirodė su orkestru, diriguojamu Jievaro Jasinskio. Grupės lyderis Finas Greenallas sako, kad pats kūrėjas yra vienintelė įdomi muzikos dalis.„Visus akordus, kuriuos sugrosiu, jau esu grojęs, visi juos yra girdėję. Visas melodijas, kurias sukursiu, taip pat visi girdėjo. Bet aš esu vienintelis unikalus instrumentas studijoje, todėl turiu atiduoti viską.“ Kaip jis įsileido netobulumą į savo kūrybą ir kokius iššūkius kėlė šis priėjimas koncertuojant su orkestru, teiraujasi Urtė Karalaitė.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Turkijoje vėl susitinka Rusijos ir Ukrainos atstovai kalbėtis dėl galimos taikos.Aktualus klausimas. Ar susiduriate su naktimis triukšmą keliančiais motociklais?Rokiškio rajone, Jūžintuose, atkasus 12 pokario partizanų palaikus, antropologai ieško atsakymų, kas tiksliai rasta, kokia jų istorija. Beatričė Bankauskaitė Jūžintuose kalbėjosi su partizanų artimaisiais ir vietos gyventojais.Ši valdžia rudenį žada apsispręsti, ką daryti su rusų kalba mokyklose. Tuo metu dalis rusų kalbos mokytojų persikvalifikuoja – patys mokosi naujos užsienio kalbos ir jos ketina mokyti vaikus.Rekonstruojant Vilniaus senamiestyje esančią Vokiečių gatvę, atkasti anksčiau ten buvusio pastato pamatai ir rūsiai. Koks likimas jų laukia ir kaip šis istorinis palikimas bus įamžintas atnaujintoje Vokiečių gatvėje?Ved. Edvardas Kubilius

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Kuo ypatinga Mažosios Lietuvos paveikslų galerija ir Žąsų muziejus, esantys Pagėgių rajone?Chaimo Frenkelio viloje paminėtos kraštotyrininko, Šiaulių žydų bendruomenės metraštininko Leibos Lipšico 100-osios gimimo metinės.Japonijoje pastaruoju metu itin išaugo turistų skaičius, todėl pradėti siūlyti nemokami skrydžiai į mažiau turistų lankomas teritorijas.Prieš dešimtmetį buvo atvertas Nacionalinio saugomų teritorijų lankytojų centras.Vykstant Vokiečių gatvės rekonstrukcijai vilniečiai pastebėjo, kad atkasti anksčiau čia buvusio Žydų kvartalo pamatai. Koks likimas jų laukia ir kaip šis istorinis palikimas bus įamžintas atnaujintoje Vokiečių gatvėje?Klaipėdoje susirinkę pianistai gilina savo žinias kūrybinėje stovykloje „Klaipėda Piano masters“.Panevėžyje prasidėjo jubiliejinis 25-asis tarptautinis keramikos simpoziumas.Ved. Marius EidukonisVilniaus miesto savivaldybės nuotr.

Vilniaus miesto savivaldybė pristatė, kaip keisis šalia Vilniaus Šv. Onos bažnyčios, senamiestyje, esantis skveras. Prieš kelerius metus vykusiose dirbtuvėse nuomonę apie tai, kaip turėtų atrodyti ši erdvė, išsakė ir bendruomenė, bet savivaldybės pateiktas projektas ne vieną bendruomenės narį nustebino ir papiktino. Domisi Marius Eidukonis.Vokiečių fotografo Winfriedo Bullingerio parodoje „Struktūros gyvenimui / Vietinė architektūra Afrikoje“ atsiveria alternatyvus žvilgsnis į Afrikos žemyno architektūrinį paveldą. Parodos kuratorius Gintaras Česonis Urtei Karalaitei sako, kad ši architektūra yra kažkas tikro, ko Vakarų civilizacijoje nebeturime. „Laimonai, ačiū, kad buvai su manimi“, – į vaikystėje bažnyčioje sutiktą benamį lietuvį kreipiasi britų muzikos žvaigždė ir aktorius Benjaminas Clementine‘as. Šią savaitę atlikėjas atidarė 10-ąjį „Midsummer Vilnius“ festivalį. Išskirtinį interviu su kūrėju, kuris atsisveikina su muzikos pasauliu ir suka į kiną, parengė Indrė Kaminckaitė.Rūtos Dambravaitės parengtoje pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – nauji į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtraukti objektai iš viso pasaulio, seniausioje Vengrijos bibliotekoje tūkstančius senovinių knygų besikėsinančių sunaikinti vabalų antplūdis bei žvilgsnis į galimas rizikas leidžiant knygas apie aktualius įvykius.„Vasara – intensyviausias trumpalaikės nuomos metas. Butai kelioms dienoms yra atskiras unikalus architektūros pasaulis, mažai nagrinėtas, bet fantastiškai įdomus“, – komentare sako architektas Andrius Ropolas.Nuo Žalgirio mūšio praėjo jau 615 metų, Lenkijoje kasmet vyksta jo inscenizacija. Ir būtent Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius nuo 2010-ųjų įkūnija Vytautą Didįjį bei veda lietuvius į istorinį kovos lauką. Pasakoja Kotryna Lingienė. Žiūrovams reikėjo laiko suprasti, kad lietuviški filmai gali būti komerciniai ir žiūrimi, sako kino režisierius ir operatorius Vytautas Katkus. Jis Lietuvos kinui pelnė dar vieną reikšmingą įvertinimą – A klasės festivalyje Karlovi Varuose buvo pripažintas geriausiu režisieriumi už pilnametražį debiutą „Svečias“. Indrės Kaminckaitės pokalbis. Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Volkeris Banfieldas (g. 1944) yra labai plataus amplua atlikėjas, skambinantis klasikus, romantikus, o ypač dažnai ir efektingai – naujausius šiuolaikinių kompozitorių kūrinius. Kaip tik su Banfieldu György Ligeti komponavo ir jam dedikavo Pirmąją etiudų knygą (1985). Banfieldas neretai imasi ir užmirštų ar retai atliekamų šiuolaikinių opusų, taip grąžindamas juos į aktyvų pianistinį repertuarą.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Popiežiaus Leono laukia daugybė problemų: jo pirmtako palikimas, dirbtinio intelekto revoliucija, sekuliarizmo ir tradicionalizmo stiprėjimas, sparčiai besikeičianti pasaulio tvarka, ir didžiausias Vatikano diplomatijos iššūkis - Kinijos iškilimas. Plačiau - vedamojo skiltyje.Birželio mėnesiui skirtą „Artumos" numerį pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Koks bus popiežiaus Leono XIV-ojo pontifikatas? Vokiečių katalikų spaudą apžvelgia Giedrius Tamaševičius.„Krikščioniška mintis“: Catherine Mowry laCugna „Praktinė Trekybė“.Apie augustinų vienuoliją pasakoja Bažnyčios istorikas dr. Liudas Jovaiša.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža „Apie gedulą ir viltį“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Tuo metu, kai anglų kalba žygiuoja pergalingai per visas klases, senieji favoritai tyliai traukiasi. 2024–2025 m. net 311 tūkst. mokinių pasirinko anglų kaip pirmąją užsienio kalbą. Kitaip sakant, kone visi Lietuvos moksleiviai pirmąja užsienio kalba pasirenka anglų kalbą! Prieš penkerius metus anglų kalbą pirmąja užsienio kalba pasirinko 291 tūkst. moksleivių. Vokiečių ir prancūzų kalbos, kadaise buvusios dalyje Lietuvos pirmosiomis užsienio kalbomis, neteko žavesio – jų besimokančiųjų mažėja kiekvienais metais. Štai vokiečių kalbą kaip pirmąją užsienio kalbą šiais mokslo metais mokosi vos 800 moksleivių (prieš penketą metų mokėsi kone 1300 moksleivių), o prancūzų kalbą - mažiau nei 250 (prieš penketą metų - dukart daugiau). Dar ženkliau smigo rusų kalbos, kaip pirmosios užsienio kalbos, pasirinkimas, – ją tesimoko 90 pirmų - dvyliktų klasių moksleivių. Jos prieš penkerius metus mokėsi kaip pirmosios kalbos penkiskart daugiau Lietuvos moksleivių.Tačiau įdomiausia, kas vyksta su antrąja užsienio kalba, kuri pradedama Lietuvoje mokyti nuo 6-osios klasės? Čia rusų kalba atgimsta netikėtai stipriai: ją pasirinkę per 85,5 tūkst. Lietuvos mokinių! Tiesa, prieš penkerius metus, kol niekas nekreipė dėmesio į rusų kalbos išplitimą Lietuvos mokyklose, jos mokėsi daugiau nei 108 tūkst. moksleivių.Tiesa, vokiečių kalba irgi pamažu įgauna antrą kvėpavimą, ypač tarp šeštokų-aštuntokų. Vokiečių kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, šiuo metu mokosi beveik 36 tūkst. moksleivių; kai prieš penketą metų buvo trečdaliu mažiau - 24,7 tūkst.Tyliai, bet atkakliai kelią skinasi dar viena „lingua franca“ kalba - ispanų. Jos, kaip antrosios užsienio kalbos, mokosi net 6400 moksleivių. Ypač daug šią kalbą pasirinko šeštokų - kone pustrečio tūkstančio. Didžiuma jų - Vilniaus mokyklų moksleiviai. Dar prieš penkerius metus ispanų kalbą mokėsi dešimtkart mažiau vaikų - tik 649. Ar tai ženklas, kad moksleiviai ieško naujovių, egzotikos, gal net… ateities kalbos?Prancūzų kalbos, kaip antrosios užsienio kalbos, pasirinkimas plinta lėtai: prieš penkerius metus jos mokėsi beveik 9 tūkst. moksleivių, o šiais mokslo metais - tik daugiau nei 14,4 tūkst.Deja, italų ir lenkų kalbos lieka užribyje – jų beveik niekas nesimoko kaip antrųjų užsienio kalbų: lenkų k. - vos 112 jaunuolių, o italų k. - tik 41.Vienos užsienio kalbos Lietuvoje mokosi daugiau nei 166 tūkst. moksleivių, dviejų užsienio kalbų - beveik 147 tūkst. moksleivių, o trijų užsienio kalbų - daugiau nei 900 moksleivių.Taigi, Lietuvos mokyklose renkantis užsienio kalbas vyksta tylus perversmas. Augantis susidomėjimas trimis kalbomis rodo – smalsumas gyvas! Ar mes jam pasiruošę?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja dr. Arūnas Šileris, anglų kalbos specialistas, buvęs sostinės vicemeras, aktyviai prisidėjęs prie ispanų kalbos diegimo sostinės mokyklose, ir Edvinas Šimulynas, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijos prezidentas, Vilniaus „Saulės“ privačios gimnazijos direktorės pavaduotojas.Ved. Jonė Kučinskaitė

Vokiečių pianistas Herbertas Henkas (1948-2025) pasišventė vien naujausiai ir avangardinei muzikai. Jo skambinimas labai jautrus ir išraiškingas, pasižymintis rafinuočiausių štrichų įvairove. Herbertas Henkas rašė knygas ir išleido virš 50 albumų su Hauerio, Antheilo, Boulezo, Cage‘o, Stockhauseno, Nancarrow, Iveso ir kitų autorių muzika, kurių dauguma laikomi neabejotina interpretacijos klasika.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Vokiečiai išrinko ne tik naują valdžią, bet ir sprendė dėl Europos ateities. Kokia ji bus? Ir kaip nauja Vokietijos dauguma laikysis susitarimų su Lietuva?Dalyvauja: Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, europarlamentaras Virginijus Sinkevičius, VU TSPMI dėstytojas dr. Gintas Karalius ir LRT korespondentė Vokietijoje Vytenė Banser.Ved. Mindaugas Aušra

Vokiečių pasaka. „Nykštuko kepuraitė“. Skaito Gabija Jaraminaitė

Vokiečių avangardo kompozitorės turi ryškius balsus, įgaunančius vis daugiau svarumo šiuolaikinės muzikos horizontuose. Carola Bauckholt (g. 1959) itin jautri supančiam pasauliui – gamtos garsams ir balsams, taip pat ją dominančių kompozitorių muzikai. Isabel Mundry (g. 1963) renkasi metafizinių apibendrinimų kelią – filosofuoja apie laiko trapumą ir takumą, dabartį ir tolimą praeitį. Adriana Hölszky (g. 1953) nyra į tekstų ir dramų sūkurį – aptikdama begalines minties ir garso erdves, neretai paradoksalias šiandienos ir vakardienos jungtis.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Vokiečių pasaką „Skambantis medis“ skaito aktorė Eglė Mikulionytė.

Daugiau apie Žalgirį ir Eurolygą https://osportas.lt/   00:00 – Įžanga 03:37 – „Žalgirio“ rekordiniai skaičiai 04:40 – Keičiasi „Žalgirio“ tikslas 06:55 – Francisco ir Walkerio duetas 09:55 – Ačiū Kazimierai ir klausimas 11:50 – Čili momentas 12:40 – Giedraitis su Francisko penkete 15:15 – Francisco geriausiai įvertintas 23:35 – Puikis Trinchieri įvertinimas 24:41 – Mitchellas liko ant suolo 26:55 – ASVEL abu centrai aikštėje 30:02 – Kamuolys į teisėją 32:05 – Krapiko ūsai 34:50 – Solidus Butkevičius 35:44 – Rekordinės Biručio minutės 39:08 – „Žalgirio“ pranašumai prieš konkurentus 41:42 – Ar bus Sold outas su ASVEL? 42:31 – ASVEL gera pusė 50:25 – Walkeris ir Maledonas 51:50 – Egidijau, AČIŪ!!! 53:00 – Martyno prognozė   #zalgiris #sirdyjezaliaibalti #euroleague #LonnieWalker #KaunoZalgiris #Walker #ALBA #Sirvydis #Brazdeikis #Francisco #Ulanovas #Butkevicius #Lekavicius #Trinchieri #Walker #IgnasBrazdeikis  

Vokiečių ansamblis „MusikFabrik“ kartais imasi visiškai netikėtų idėjų. Prieš keletą metų ansamblio nariai tarsi pakeitė profesijas, išmokdami groti keisčiausiais instrumentais, dainuoti ir netgi šokti. Jie atliko vieną neįprasčiausių operų istorijoje – amerikiečio Harry Partch‘o (1901-1974) muzikinį teatrą „Įniršio iliuzija“ (Delusion of the Fury). Tai tarp 1965 ir 1966 metų kurtas „sapnų ir iliuzijų ritualas“, kuriame kompozitorius panaudoja japonų ir etiopų folklorines istorijas, jas traktuodamas originaliai ir net ekscentriškai. Žanras sujungia tragediją ir farsą, o autorius teigia tokiu būdu „įveikęs savo pyktį pasauliui“.Aut. Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Vokiečių vaizdo menininkas Clemensas von Wedemeyeris palygino Bachmutą por vokiečių invazijos prieš 80 metų ir po rusų atakų.Kokią Lietuvos sezono Prancūzijoje prasmę mato kuratorė Julija Dailidėnaitė-Palmeirao.Visą šią savaitę Panevėžyje vyks meninio stiklo simpoziumas „GlassJazz“.Kuo ypatinga bus M. K. Čiurlionio metų programa?Šiauliuose veikia net du ir Trečiojo amžiaus universitetai, kurie skaičiumi beveik lenkia regiono aukštąją mokyklą.Klaipėdoje prasideda tarptautinis kultūros festivalis kultūros festivalis „Inkultūracija“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Į Lietuvos kino teatrus atkeliavo Lauryno Bareišos vaidybinis filmas „Sesės“, prieš mėnesį Lokarno kino festivalyje įvertintas net dviem leopardais.Antrojo pasaulinio karo metais Rytų Ukrainos miestą Bachmutą, tuomet vadintą Artiomovsku, nusiaubė naciai. Po 80 metų – rusai. Vokiečių vaizdo menininko Clemenso von Wedemeyerio senelis su filmavimo kamera Ukrainoje lankėsi 1941-aisiais, o jis pats – prieš pat plataus masto invaziją. Menininko darbas šiuo metu eksponuojamas Kauno IX forto muziejuje.„Lėlės yra puikus alternatyvios anatomijos pavyzdys. Lėlių teatras – smagus būdas tyrinėti žmogaus kūno įvairovę ir grožįׅ“, – sako vizualinio teatro tyrėja Cariad Astles. Baltijos šalių vizualinio teatro vitrinoje Vilniuje besilankiusi ekspertė teigia, kad įtrauktis yra tokio teatro ateitis ir akcentuoja, kad jis gali būti stipriai politinis, nes gali iškomunikuoti tai, ką sunku nusakyti žodžiais.„Žvelgiant iš šono į gospel muziką, atrodo, kad ji yra labai sudėtinga, bet iš tiesų – ne. Ji yra labai paprasta ir priimanti visus,“ – taip sako dainininkė, gospel muzikos puoselėtoja Kristina Žaldokaitė.„Konteineris ant kelio į Naująją Šiaurę“, – taip savo komentarą pavadino nemotyrininkas Ernestas Parulskis, po dešimtmečio išsiruošęs į jau žinomą maršrutą Žemaitijoje ir aprašęs muziejus ištikusius pokyčius.Rodos, kad komedija Lietuvoje išgyvena aukso amžių. O gal jai sekasi tik Vilniuje? Ką reikėtų daryti, kad komedijos kultūra klestėtų ir kituose Lietuvos miestuose?„Vienas iš mano siekių bus suformuoti nacionalinę jaunųjų talentų platformą“, – sako darbą LNOBT generalinės direktoriaus pareigose pradedanti Laima Vilimienė. Pokalbis su ja apie teatro programos formavimo principus, darbo metodus ir LNOBT projektų likimą.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad per rusų ataką prieš centrinėje Ukrainos dalyje esantį Poltavos miestą žuvo dešimtys žmonių. Pasak jo, dvi balistinės raketos pataikė į mokymo įstaigos ir greta esančios ligoninės teritoriją.Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad imigrantų skaičius Lietuvoje pasiekė tokią ribą, kad „laikas stabdyti arklius“. Šiuo metu Lietuvoje gyvena 222 tūkstančiai imigrantų, tai yra didžiausias kada nors buvęs skaičius.Seimas pritarė Andriaus Kubiliaus kandidatūrai į Europos komisiją.Vokiečių leidinys „Die Welt“ rašo, kad EK pirmininkė Ursula von der Leyen apsisprendė dėl esminių eurokomisarų portfelių, plėtros komisaro postas jau atiduotas, tačiau gynybos – dar laisvas.Izraelio visuomenėje didelis nepasitenkinimas dėl karo Gazoje strategijos ir rastų dar 6 įkaitų palaikų. o Jungtinė Karalystė sustabdė kai kurių ginklų perdavimą Izraeliui dėl to, kad jie gali būti panaudoti tarptautinės teisės pažeidimams daryti.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vilniaus savivaldybės taryba pritarė Nacionalinio stadiono projekto pokyčiams. Viliamasi, kad tai jau paskutinis pakeitimas ir statybos pagaliau iškudės iš mirties taško.Dronų integraciją kariuomenės struktūrose pristatęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad FPV koviniais bepiločiais orlaiviais ketinama aprūpinti visą Lietuvos kariuomenę.Vilniuje nuo kitų metų atsiras galimybė keliauti elektriniu vandens transportu Neries upe.Specialusis prokuroras Jungtinėse Valstijose pateikė naujų kaltinimų Respublikonų partijos kandidatui į prezidentus Donaldui Trumpui. Papildomi kaltinimai apteikti byloje dėl bandymo suklastoti 2020 prezidento rinkimų rezultatus. Tuo metu pats Donaldas Trampas į savo komandą priėmė buvusią demokratę, kurią Ukraina yra įtraukusi į rusišką propagandą skleidžiančių amerikos piliečių sąrašą.Bendrovės ESO duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra per šimtą tūkstančių elektrą gaminančių vartotojų. Dar šeši šimtai tūkstančių, anot ESO, tokiais galėtų tapti: pakanka įsirengti saulės elektrinę kad ir daugiabučio balkone. Vokiečių ekspertai Vilniuje pristatė jų šalyje remiamą ir populiarėjančią balkoninių elektrinių technologiją.Socialiniame tinkle populiarėja vaizdo įrašas ir nuotraukos, kuriose užfiksuotos Kauno marios ir jų ryškiai žalias vanduo. Komentatoriai spėlioja, ar tai įprastas vandens žydėjimo procesas, ar padidėjusi vandens tarša. Kauno savivaldybė teigia, kad vandens tyrimai atliekami kas dvi savaites, o naujas mėginys tyrimui bus imamas ir siunčiamas į laboratoriją šiandien.Ved. Darius Matas

Naujasis Ukrainos ginklas prieš Rusiją - tolimojo nuotolio raketa - dronas „Palianica“. Koks tai ginklas ir kokie jo pranašumai?Vilniaus savivaldybės taryba dar kartą kartą pritarė Nacionalinio stadiono projekto pokyčiams. Viliamasi, kad tai jau paskutinis pakeitimas ir statybos pagaliau pajudės iš mirties taško.Respublikonų kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas paskelbė į savo pereinamojo laikotarpio komandą priimantis du buvusius demokratus. Prie Donaldo Trampo kampanijos jungiasi pats rinkimuose kaip nepriklausomas kandidatas dalyvavęs Robertas Kenedis jaunesnysis bei Tulsi Gabbard. Pastaroji žinoma dėl raginimų laikytis uždaros užsienio politikos bei paramos Sirijos diktatoriui Bašarui al Assadui. Ji taip pat žinoma dėl prorusiškų pasisakymų, o Kyjivas yra įtraukęs ją į rusišką propagandą skleidžiančių amerikos piliečių sąrašą.Vilniaus taryba panaikino sostinėje esančios sovietmečio rašytojo Petro Cvirkos aikštės pavadinimą. Naujasis pavadinimas bus siūlomas parengus vietos atnaujinimo koncepciją, kaip aikštė jungsis su Tauro kalnu ir Reformatų skveru. taryba šiandien taip pat balsuos dėl dviejų Fabijoniškėse esančių gatvių pakeitimo. Salomėjos Nėries gatvę norima pervadinti į Vėtrungių, o Liudo Giros į Liongino Baliukevičiaus-Dzūko. Desovietizacijos komisija yra pripažinusi, kad dabartiniai gatvių pavadinimai pažeidžia draudimą propaguoti autoritarinius ir totalitarinius režimus.Svarstoma Nerimi keleivius plukdančius laivus įtraukti į Vilniaus viešojo transporto infrastruktūrą. O štai Klaipėdos mieste vandens autobusai kursuoja jau antrą sezoną, tačiau maršrutas – nuostolingas. Žadama svarstyti, ar ateityje tokia transporto priemonė liks miesto viešojo transporto sistemos dalimi.Ar įmanoma gyvenant bute turėti nuosavą saulės elektrinę? Vokiečių ekspertai Vilniuje pristatė jų šalyje remiamą ir populiarėjančią balkoninių elektrinių technologiją.Socialiniame tinkle populiarėja vaizdo įrašas ir nuotraukos, kuriose užfiksuotos Kauno marios ir jų ryškiai žalias vanduo. Komentatoriai spėlioja, ar tai įprastas vandens žydėjimo procesas, ar padidėjusi vandens tarša. Kauno savivaldybė teigia, kad vandens tyrimai atliekami kas dvi savaites, o naujas mėginys tyrimui bus imamas ir siunčiamas į laboratoriją šiandien.Paryžiuje prasideda Paralimpinės žaidynės. Jose Lietuvai atstovaus 9 sportininkai.Ved. Andrius Kavaliauskas

Rūdninkų poligone pradedamas statyti naujas karinis miestelis. Pasak Krašto apsaugos ministerijos, tai bus didžiausia iki šiol vystyta karinė infrastruktūra Lietuvos istorijoje. Ji reikalinga Lietuvai priimant vokiečių brigadą.Aktualus klausimas. Pastaruoju metu vėl pasitaikė ne vienas atvejis, kai smurtautojai arba nužudo, arba smarkiai sužaloja kitus žmones. Grigiškėse, kaip įtariama, artimieji pasmaugė moterį. Kaime netoli Marijampolės, kaip pasakojama, kaimo gauja įsiveržė pas vyrą į namus, jį sumušė, padegė, vyras liko gyvas. Ar jūs jaučiatės saugūs Lietuvoje?Liepos pradžioje tarp Kauno ir Italijos miesto Brešos buvo pasirašyta susigiminiavimo sutartis. Italijos miesto tarybos nariai prašo Kauno panaikinti istorinės atminties simbolius, tarp kurių yra ir Lietuvai svarbūs partizanai Ramanauskas-Vanagas ir Žemaitis.Čikagoje prasideda Demokratų suvažiavimas, kuriame Kamala Haris oficialiai bus paskelbta partijos kandidate prezidentus. Kokios jos galimybės įveikti respublikoną Donaldą Trumpą?Šiandien prasideda dvi dienas truksiantis senųjų Vilniaus troleibusų aukcionas. Beveik 20 metų troleibusą vairuojanti Irena sako, kad pokyčių labai reikia, nes senąjį troleibusą vairuoti nesaugu ir gėda.Ved. Edvardas Kubilius

Vokiečių pasaką apie tris šunis seka aktorė Lilija Žadeikytė. 1992 m.

Vokiečių pasaką apie stebuklingą šalį seka aktorė Lilija Žadeikytė.

Florian Illies. „1913. Ką būtinai norėjau dar papasakoti“. Vertė Gražina Miklaševičiūtė, išleido leidykla „Sofoklis“.Vokiečių rašytojas, menotyrininkas Florijanas Illijesas knygoje „1913. Ką būtinai dar norėjau papasakoti“ tęsia pažintį su išskirtiniais žmonijos istorijos metais, pradėtą ankstesnėje bestseleriu tapusioje knygoje „1913. Šimtmečio vasara“. Į 1913-uosius galime žvelgti dvejopai: šiandien jau žinome, kad netrukus Europą uždengs artėjančio karo debesys. Tačiau likus metams iki pasaulinio konflikto visur tryško optimizmas. Tai buvo visuotinio kultūros suklestėjimo, mokslinių atradimų, techninės pažangos metai.Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas. 2 dalis.Laidą parengė Vakarė Leonavičienė, Vida Mikšytė, Nijolė Baranauskaitė ir Inga Tamulevičienė.

Florian Illies. „1913. Ką būtinai norėjau dar papasakoti“. Vertė Gražina Miklaševičiūtė, išleido leidykla „Sofoklis“.Vokiečių rašytojas, menotyrininkas Florijanas Illijesas knygoje „1913. Ką būtinai dar norėjau papasakoti“ tęsia pažintį su išskirtiniais žmonijos istorijos metais, pradėtą ankstesnėje bestseleriu tapusioje knygoje „1913. Šimtmečio vasara“. Į 1913-uosius galime žvelgti dvejopai: šiandien jau žinome, kad netrukus Europą uždengs artėjančio karo debesys. Tačiau likus metams iki pasaulinio konflikto visur tryško optimizmas. Tai buvo visuotinio kultūros suklestėjimo, mokslinių atradimų, techninės pažangos metai.Knygos ištraukas skaito aktorius Paulius Čižinauskas. 1 dalis.

Vokietijos kancleris Olafas Šolcas generolo Silvestro Žukausko poligone su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė Vokietijos indėlį stiprinant Lietuvos saugumą, Vokietijos brigados nuolatinio dislokavimo šalyje procesą, paramos Ukrainai klausimus. Pasak prezidento, Vokietijos brigados dislokavimas šalyje yra pagrindinis Lietuvos prioritetas.Sveikatos apsaugos ministerija pristatė veiksmų planą siekiant spręsti gydytojų ir slaugytojų trūkumą. Norint pritraukti reikiamus specialistus, bus apmokama studentų ir gydytojų rezidentų studijų kaina mainais į įsipareigojimą baigus studijas dirbti įstaigoje sutartą laikotarpį. Tuo metu medicinos įstaigų atstovai tikina, kad ministerijos pristatytų priemonių neužteka.Saulės elektrines turintys gyventojai skundžiasi, kad sistemos kartais atsijungia ir niekas nepaaiškina kodėl. ESO atstovai siūlo pasidomėti, ką veikia kaimynai.Praeitą savaitę Europos Sąjunga oficialiai paskelbė naujojo eIDAS reglamento tekstą, kuris automatiškai turi įsigalioti po 20ies dienų nuo balsavimo. Šiuo reglamentu bendrija įteisina trečią dokumentą asmens tapatybei patvirtinti, visų pirma skirtą skaitmeninei aplinkai. Jis galios šalia paso ir asmens tapatybės kortelės.Vieno lietuvio per metus suvalgomas mėsos kiekis tris su puse karto viršija Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą 30ies kilogramų normą. Augalinio maisto entuziastai politikams ir sveikatos specialistams siūlo ne tik aktyviau diskutuoti apie aplinkai draugiško mitybos Lietuvoje galimybes, bet ir imtis konkrečių veiksmų.Ved. Liuda Kudinova

Vokiečių ordinas Nemuno ir Nevėžio pakrantėse pastatė keliolika pilių, siekdamas prasiveržti į LDK teritoriją. Taip Kaune radosi Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys.Monografijos „Kryžiuočiai Kaune: Vokiečių ordino Gotesverderio, Marienverderio ir Ritersverderio pilys“ autoriaus ir leidėjo Vytenio Almonaičio teigimu, 1363-ieji - 1402-ieji metai istorikų menkai tyrinėti. Lieka neatsakytas klausimas, ką kryžiuočiai 40 metų veikė Kaune?Kviečiame leistis į kelionę po Kauną ir jo apylinkes. Vaizdas į Gotesverderio piliavietę nuo Pyplių piliakalnio. Nemuno ir Neries santakos prie Kauno pilies slėpiniai. Būta ar ne kryžiuočių pilies Lampėdžiuose? Junona Almonaitienė, prisidėjusi prie monografijos leidimo, taip pat dalysis įžvalgomis.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Savaitinėje 15min laidoje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ apraudojome Valdo Dambrausko atleidimą, svarstėme, ar geras buvo Edvino Girdvainio ėjimas. Žvelgdami į užsienį stebėjomės „Fulham“ rezultatais, juokėmės iš „Premier“ lygos lūzerių, gėrėjomės „Girona“ dominavimu, ieškojome „Bayern“ sutriuškinimo priežasčių, o Italijoje šnektelėjome apie „Inter“, „Juventus“ ir „Atalanta“ puikias pergales. Komanda – 15min žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas, Aurimas Tamulionis, taip pat „Go3“ komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Įžanga, BMW sienoje, kartingai ir Pablo Escobaras 04:18 Valdo Dambrausko atleidimas ir ateitis 22:28 Glennas į „Kauno Žalgirį“ 30:09 Girdvainis į Vokietiją. Už ar prieš? 39:25 Kiti lietuviški ėjimai 43:59 Manfredas Čempionų lygoje, „Žalgirio“ nesuvaikščioję popieriai į UEFA 46:16 „Premier“ lyga. Subaladoti velniai, „Chelsea“ krachas, „Fulham“ šėlsmas, „Newcastle“ vargai ir „Aston Villa“ stebuklai 1:22:50 Vokiečiai. Subaladotas Tuchelis, „Beyer“ taškelis ir viską pakeitusi Hummelso raudona 1:38:43 Ispanija. „Šauklys“, „Atletico“ gimdymas ir neįtikėtina „Girona“ istorija 1:54:42 Italija. Plytininko pergalė, Bergamo priminimas apie save ir raudonųjų fiesta

Rėmėjais galite tapti paspaudę čia: https://contribee.com/krepsinisnet 00:00 – nuvylę amerikiečiai 12:27 – vokiečių triumfas finale 21:22 – kaip dirba vokiečiai ir serbai 32:14 – ar Lietuvos rinktinė gali prilygti elitui 38:25 – pažeminimas prieš latvius 52:53 – ar R.Kurtinaitis sukurtų pergalingą atmosferą? Rėmėju dalyje aptartos šios temos: 56:26 – daug žadantys naujokai 1:01:05 – „Gargždų“ Th.Walkupas 1:05:19 – amžina „Pieno žvaigždžių“ problema 1:09:20 – realistiškas „Šiaulių“ tikslas 1:13:15 – nenuspėjamas „Nevėžis“ 1:17:30 – pagirtinai padirbėjęs „Neptūnas“ 1:22:08 – ketvertui galinti įkąsti „Juventus“ 1:27:10 – abejones kelianti „Wolves“ 1:32:30 – prasčiausiai vasarą praleidusi „CBet“ 1:37:30 – P.Valinsko atvykimas ir J.Daviso situacija 1:43:03 – gerai atrodantis „Rytas“ 1:46:25 – „Žalgirio“ naujas logotipas

Vokiečių liaudies pasaką „Tik paieškok, rasi dar kvailesnių“ seka aktorė Eglė Mikulionytė. Vertė Adomas Druktenis.

Berlyne viešintis prezidentas Gitanas Nausėda su Vokietijos kancleriu aptars, kas padaryta, planuojant Lietuvoje nuolat dislokuoti vokiečių brigadą. Pokalbis su prezidento vyr. patarėja Asta Skaisgiryte.Rusija siekia susigrąžinti įtaką Baltijos jūros regione, kaldama pleištą tarp aplinkinių šalių, kiršindama visuomenes ir siekdama stabdyti NATO įsitraukimą.Aktualus klausimas. Seimui sprendžiant, ką daryti su vaistininkų padėjėjais, skaičiuojama, kad regionuose gali nebelikti beveik pusantro šimto vaistinių. Ar Lietuva turėtų siekti išlaikyti vaistines miesteliuose?Komerciniai bankai vienas po kito ima didinti indėlių palūkanas. Rinkoje jau net juokaujama, kad prasidėjo sovietmečiu praktikuotas socialistinis lenktyniavimas. Bet tai pagaliau tampa naudinga indėlininkams.Didžiųjų miestų gyventojai skundžiasi, kad jų vaikams sunku gauti vietą darželyje. Kodėl ir ką daryti, kad šios problemos nebeliktų?Kai kurie medikai perspėja apie itin išpopuliarėjusį galvosūkių žaidimą: iš smulkių, stiprių magnetų sudarytas žaidimas gali sukelti mirtiną pavojų arba sužalojimus visam gyvenimui. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba teigia, kad šis žaidimas neskirtas mažamečiams, tačiau pardavėjai jį reklamuoja kaip žaislą vaikams nuo trejų metų.Ved. Edvardas Kubilius

Vokiečių pasaką „Burtų žiedas“ seka aktorė Gabija Jaraminaitė. Vertė Adomas Druktenis.

Vokiečių pasaką „Burtų žiedas“ seka aktorė Gabija Jaraminaitė. Vertė Adomas Druktenis.

Vokiečių pasaką „O ar negalėjot?“ seka aktorė Gabija Jaraminaitė.

Karolis Tiškevičius, Jonas Lekšas, Jonas Miklovas ir Edgaras Ulanovas biržos principu renkasi komandas iš Europos čempionato žaidėjų. Biržos pabaigoje – ypatingas pasirinkimas pagal paskutinę minutę sugalvotą taisyklę. Šią biržą pristato G9 Maisto zona, esanti Vilniuje, Gedimino pr. 9. Ši vieta – oficiali BasketNews Europos čempionato stebėjimo vieta. Joje – didžiuliai TV ekranai, įvairių skonių maisto ir gėrimų pasirinkimas ir daug erdvės jums ir jūsų bičiuliams. Laidą taip pat remia Forus – nauja pavežėjimo paslauga Vilniuje ir Kaune. Atsisiųskite Forus programėlę čia ir keliaukite pigiau. Temos: Ankstyviausias visų laikų įrašas (0:00); Labai aiškūs trys pirmieji pasirinkimai ir pirmasis lietuvis (6:36); Aukštai pasirinkti „Efes” žaidėjai (12:15); Turkijos ir Kroatijos lyderių pasirinkimai (20:13); Kaip Jono komanda dalinsis kamuoliu? (27:35); Vokiečių netektys ir būsimas lyderis (29:10); Jeigu Dončičius, tai ir Tobey (40:48); Kiečiausiai skambančios Eurobasketo pavardės (44:35); Kas Lietuvos rinktinėje kils nuo suolo ir graikų sudėtis (48:45); Ukrainietis Ulanovo komandoje (57:27); Panevėžio balsų rinkimas (1:00:04); Pasirinktas britas (1:03:01); Renkamės olandus (1:05:50); Treneriai kiekvienai komandai (1:10:15).

Vokiečių pasaką „Nykštuko kepuraitė“ seka aktorė Gabija Jaraminaitė.

Vokiečių pasaką „Studentas ir barzdukas“ seka aktorė Neringa Bulotaitė. Vertė Adomas Druktenis. Lietuvių pasaką „Kiškio batai“ seka aktorė Doloresa Kazragytė.

Vokiečių pasaką „Studentas ir barzdukas“ seka aktorė Neringa Bulotaitė. Vertė Adomas Druktenis.