Podcasts about tautin

Pokalbio epicentre – viena sukaktis. 1773 m. spalio 14 dieną Abiejų Tautų Respublikoje buvo įkurta Tautinė edukacinė komisija, pirmoji Europoje pasaulietinė švietimo ministerija.Kokiomis aplinkybėmis gimė ši komisija?Kaip derėtų vertinti Tautinės edukacinės komisijos atsiradimą – kaip integralią pastangą atlikti svarbius institucinius pertvarkymus bei reformas jungtinėje Lenkijos-Lietuvos valstybėje, o gal kaip pavykusį, tačiau vis tik išskirtinį projektą to meto valstybėje?Ar Tautinė edukacinė komisija Lietuvos ir Lenkijos švietimo reikalus tvarkė bendrai? Kokiu keliu naujos švietimo sistemos kūrėjai ėjo – Abiejų Tautų Respublikos švietimo centralizacijos ar decentralizacijos?Šiandien Lietuvos švietimo sistemos funkcionavimas yra neįsivaizduojamas be sklandžiai vadovėlių rengimo, spausdinimo bei platinimo industrijos. 1775 prie Tautinės edukacinės komisijos įkurta Vadovėlių rengimo draugija leido matematikos, fizikos, logikos, botanikos vadovėlius. Kiek Tautinės edukacinės komisijos epochoje vadovėlių rengimo bei leidybos procesai buvo centralizuotai prižiūrimi ir (reikalui esant) įtakojami? O gal ši sfera buvo palikta improvizacijai ir savieigai?XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos visuomenėje plintančios Apšvietos idėjos brandino mintį, kad, norint sustiprinti valstybę, būtina iš esmės pagerinti jaunosios kartos ugdymą, o mokslo žinias privalu kuo plačiau skleisti tarp įvairių luomų gyventojų.Kokių dalykų jaunąją kartą siekė mokyti Apšvietos epochos idealais tikintys edukatoriai?Kaip būtų galima nusakyti šios įstaigos įtaką XVIII a. pabaigoje Abiejų Tautų Respublikoje vykusiems procesams, keitusiems visuomenę ir valstybę?Kodėl carinės Rusijos imperija, sužlugdžiusi Abiejų Tautų Respubliką, nepanaikino Lietuvoje Edukacinės komisijos iki pat 1803 m.?Ką būtų galima laikyti svarbiausiu Tautinės edukacinės komisijos nuveiktu darbu?2023 m. gruodžio 7-8 dienomis Valdovų rūmuose įvyko tarptautinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje. Pilietis. Šeima. Edukacija.“ Kokius svarbiausius uždavinius sau kėlė šio renginio organizatoriai formuodami konferencijos programą? Kiek pavyko įgyvendinti šiuos tikslus? Kokią vietą konferencijos darbe užėmė Tautinės edukacinės komisijos istorija?Pokalbis su Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktoriaus pavaduotoja ir Lietuvos istorijos instituto mokslininke dr. Ramune Šmigelskyte-Stukiene.Ved. Aurimas Švedas(M. Požerskytės nuotr.)

Su FM99 studijoje viešėjusiomis Alytaus jaunimo centro lietuvių liaudies ansamblio “Tarškutis” narėmis Liucija ir Liepa kalbėjome apie tai, kas jungia dabartines kartas su mūsų tautine kultūra, folkloru, mūsų šaknimis.

Apie Vilnių ir vilniečius XVI- XVII amžių sandūroje. Kiek svarbi buvo tuo laiku tautinė ir religinė tapatybė Vilniaus gyventojams? Ką galima pasakyti apie pasiskirstymą pagal tautybę ir religiją, žvelgiant į vilniečių gyvenamą vietą? Ar iki šių dienų išlikę gatvių pavadinimai, tokie kaip Vokiečių, Rusų ( stačiatikių kunigo Gintaro Sungailos pastebėjimu derėtų pervadinti šią senamiečio gatvelę į Rusėnų), Bernardinų ar Dominikonų, Mečetės ir pan., istoriškai žymi ir tam tikras salas, kuriose galbūt buvo rūpinamasi gera kaimynyste pagal tautybę ir religiją? Vilniaus 700 gimtadienio proga viešojoje erdvėje karštai svarstyta, kas yra ir kas nėra tikras vilnietis. Ar vilnietiškoji tapatybė buvo svarbi XVII a. pradžioje? Įžvalgomis ir tyrinėjimų rezultatais dalijasi Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Mindaugas Klovas.Redaktorė Jūratė Kuodytė

Rubrikoje "Keturi milijonai" - Orinta Petružytė iš Dubajaus.Vyresni darbuotojai darbo rinkoje: ar baigėsi laikai, kai 50-ties ar net 40-ties turi galvoti, kad tavo karjeros pikas - jau praeity? Lietuvos visuomenei kasmet senėjant, darbdaviai turi atsigręžti į vyresnio amžiaus kandidatus. Tačiau ar taip ir vyksta? KAip keičiasi vyresnių žmonių integravimosi į darbo rinką dinamika? Globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio vadovė Živilė Švežauskienė irISM profesorė Raimonda AlonderienėKo galime pasimokyti apie sugyvenimą šių dienų Lietuvoje, atsigręždami į tautinės politikos ištakas? Neseniai pasirodėAmbasadorės, pirmosios Tautybių departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinės direktorės dr. Halinos Kobeckaitės knyga „Prie Lietuvos tautinės politikos ištakų 1988–1994“.Įsibėgėjo naujas muzikinis šeštadienio projektas AŠ ESU MUZIKA. Jame dešimt muzikos žvaigždžių kiekvieną savaitę atstovauja vis kitą muzikos žanrą. Kantri, disko, operos, roko ar kito stiliaus dainas atlieka tie muzikantai, kuriems nebūtinai tas stilius būdingas. Kaip sekasi atlikėjams, ir kodėl verta atrasti šį projektą, jeigu dar nesat to padarę - prodiuseris Samas Urbonavičius.LRT faktai.Auksinis protas.Ved. Živilė Kropaitė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kokie reikšmingiausi procesai vyko vizualiųjų menų pasaulyje 2022 – aisiais?2023 - iuosius metus Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga paskelbė latvių literatūros metais, o praėję metai buvo gausiausi vertimų iš latvių į lietuvių kalbą.Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyriuje atveriama nauja erdvė, kurioje dėmesys skiriamas tradiciniams lietuvių šokiams ir muzikai.Kokie pokyčiai laukia kultūros paso 2023 – iaisiais?LRT KLASIKA pradeda transliuoti pasakojimų ciklą „Lietuvos kelias į Klaipėdą”.Jau nebe pirmus Lietuvos aklųjų biblioteka savo dėmesį koncentruoja ne tik į akluosius ir silpnaregius, tačiau ir į skaitymo iššūkius patiriančius asmenis. 2023 – ieji bibliotekai virsmo metai. Kokie pokyčiai laukia bibliotekos?Domantas Razaukas apžvelgia geriausius 2022 metais pasirodžiusius džiazo albumus.Ved. Marius Eidukonis

Nacionalinės kultūros ir meno premijos bus įteiktos Agnei Narušytei, Dainiui Liškevičiui, Vytautui Miškiniui, Vidui Petkevičiui, Remigijui Treigiui ir Daivai Vyčinienei.Rūta Dambravaitė pasakoja apie siekį atstatyti Vilniaus rotušės laikrodį. Kaip tai padaryti laikantis architektų nurodymų, UNESCO reikalavimų ir miestiečių nuomonės?Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius darželinukus su folkloru supažindina animacijos pagalba. Filmukas „TI TA TO“ išverstas ir į gestų kalbą. Pasakoja Kotryna Lingienė.Sergejaus Grigorjevo nuotraukų serijoje – paslaptingi, poetiški, kasdieniški ir stilingi Vilniaus senjorai. Nepažįstamam fotografui jie ne tik pozuoja, bet ir pasakoja savo gyvenimo istorijas.Filosofas Mantautas Ruzas komentare paaiškina, kodėl populiaraus serialo „Squid game“ kadre atsirado XX a. filosofo Jacques‘o Lacano tekstų rinktinė „Geismo teorija“.Pasaulyje: Čaikovskio baletas „Spragtukas“ daug kam yra neatsiejama kalėdinio laikotarpio dalis. Bet keli pasaulio teatrai klausia, ar kai kurios spektaklio detalės nepaseno?Choreografė Inga Kuznecova ir dramaturgė, teatro kritikė Kristina Steiblytė ruošiasi šokio detektyvo „Kill, Baby, Kill“ premjerai. Kaip pasakoti detektyvinę istoriją vien tik kūno kalba? Pokalbis apie šokio spektaklio kūrimo procesą ir pandemijos įtaką šokėjų savijautai.Ved. Juta Liutkevičiūtė

„LRT ieško sprendimų“: su kokiomis problemomis susiduria Lietuvoje gyvenančios tautinės bendrijos? Diskusija su Tautinių mažumų departamento direktore Vida Montvydaite, Žmogaus teisių centro vadove Birute Sabatauskaite ir Vilniaus Sofijos Kovalevskajos gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Andželika Aleksandravičiūte.Širdies ligomis sergančius pacientus medikams padės stebėti išmanūs marškinėliai. Kaip veikia ši inovacija ir kada integruotos technologijos taps vis svarbesne aprangos dalimi? Išmaniųjų marškinėlių kūrėjas Gediminas Mikulėnas ir KTU Gamybos inžinerijos katedros profesorė Daiva Mikučionienė.Kaip keičiasi vaikų vardų tendencijos? Kokie vardai jau daugybę metų išlieka populiariausiųjų dešimtuke, o kokie ten sugrįžta po ilgesnės pertraukos? Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus ir VU Baltistikos katedros profesorė, vardų tyrinėtoja dr. Daiva Sinkevičiūtė.Ved. Karolina Panto

Kultūrinių publikacijų apžvalga.Apie vasaros naujieną – atradimų kupinas ekskursijas pasakoja Kretingos Turizmo informacijos centro vadybininkė Valdonė Žiobakienė. Šiemet Kanų kino festivalio rengėjai priėmė nelengvą sprendimą nukelti kino šventę, tačiau pristato šią savaitę vykstančią svarbiausią pasaulio kino mugę „Marche du Film Online“ internete. Pasakojimas apie vieną mugėje pristatomų filmų – Jurgio Matulevičiaus „Izaoką“. Medijų kritiko Karolio Klimkos komentaras jaunimui apie koroną, seksą ir Darviną.Apie Lietuvos ir Lenkijos santykius bei asmeninius saitus su Lietuva – pokalbis su buvusiu Lenkijos prezidentu Bronislavu Komarovskiu. Vienu nuostabiausių meno kritikos atvejų kritikė Danutė Gambickaitė laiko meno rašymą, anglų kalboje žinomą kaip art writing. Dėl savo neapibrėžtumo ir laisvos formos tokie tekstai dažnai primena grožinę, o ne akademinę literatūrą ir yra priskiriami menotyros mokslo paribiams. Kaip toks meno kritikos būdas gali sudominti menu nesidomintį skaitytoją? Pokalbis su meno kritike, galerijos „Atletika“ kuratore ir knygos „Choreografija: meno rašymas šiuolaikinėje dailės kritikoje“ sudarytoja Danute Gambickaite. Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius atrodo itin nedidelis, bet ten slepiasi tiek garsų, kad visų iki muziejaus darbo pabaigos tikrai nespėtumėte perklausyti. Trumpą ekskursiją po mūsų muzikos istoriją surengė skyriaus vedėja Gintarė Dusevičiūtė-Neimontienė.Kas skambės šios savaitės „Klasikos koncertų salėse“ – LRT KLASIKOS vyr. muzikos redaktorės Rasos Murauskaitės apžvalgoje. Ved. Austėja Kuskienė.

Tai antroji dalis pasakojimo apie Lietuvos totorių kultūrinį ir religinį paveldą, bendruomenės narių raišką visuomenėje iš pirmų lūpų. Lietuvos totorių buities muziejaus įkūrėja Liusė Gaidukevičinė dalijasi prisiminimais apie tautinės ir religinės tapatybės paieškas sovietmečiu, šeimos istorija ir viltimi apie totorių bendruomenės ateitį Lietuvoje. Ved. Jūratė Kuodytė.

„Studijoje 50” lankosi tautinės kultūros tyrinėtojas ir platintojas Juozas Šorys. Kas yra ta tautinė kultūra? Ar ji vis dar kuriama, o gal vien tik saugoma. Apie tai ir daug ką kitą kalbamės su Juozu Šoriu. Laidą veda Valentinas Mitė.

Vilniaus Bernardinų bažnyčios, vieno gražiausių ir didingiausių gotikinių sakralinių pastatų Lietuvoje, šiaurės sienos freskų triptiką atnaujino Lietuvos restauratoriai, kurių atsakingas darbas užfiksuotas filme „Vilniaus Bernardinų bažnyčia. Architektūra ir restauracija“. Apie būtinybę įamžinti unikalų procesą pokalbis su filmo autoriumi, režisieriumi ir operatoriumi Juozu Matoniu. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos vyriausiosios tyrėjos Eglės Baliutavičiūtės naujų knygų apžvalgoje – rašytojos ir iliustruotojos Kotrynos Zylės mistinis romanas paaugliams „Sukeistas“ ir britų rašytojo Neilo Gaimano romanas suaugusiems „Vandenynas kelio gale“. Europos himnai, jų interpretacijos ir tapatybės problematika – simboliniai tarptautinio forumo „Lietuva tarp „Tautinės giesmės“ ir „Odės džiaugsmui“ diskusijos atspirties taškai. Ved. Karina Metrikytė.

Kaip keliauja knygos šiandien? Kovo 16-oji - Knygnešio diena. Prieš penkerius metus vyko referendumas Kryme, kurio rezultatų pasaulis nepripažino. Lietuvos ir užsienio intelektualai Vilniuje diskutuos apie tapatybę. Lietuva tarp „Tautinės giesmės“ ir „Odės džiaugsmui“ - taip pavadintas tarptautinis forumas, ką siekiama išsiaiškinti? Taip pat laidoje sekame įvykius Naujoje Zelandijoje, kur įvykdyta teroristinė ataka, lietuviškos ir užsienio spaudos apžvalgos. Laidą veda Gabija Narušytė.

„Pakeliui su klasika“ pradėsime Ellis Reginios atliekama Antônio Carloso Jobimo 1972-aisiasi sukurta daina „Águas de Março“ (Kovo vandenys). Laukia šiek tiek istorijos apie šią dainą bei kelios instrumentinės versijos. „Naujienų pulse“ – apie forumą Lietuva tarp „Tautinės giesmės“ ir „Odės džiaugsmui“, skirtą tapatybės problematikai. Rubrikoje „Retro“ klausysimės XX amžiaus vokiečių estradinės muzikos dainininkės Heidi Brühl atliekamų dainų ir jos muzikavimo atgarsių elektroninės muzikos grupės „Tosca“ kūryboje. Paskutinė laidos dalis bus skirta italų režisieriaus Bernardo Bertoluccci rytietiškosios filmų trilogijos – „Paskutinis imperatorius“, „Dangaus prieglobstis“, „Mažasis Buda“ garso takeliams. Ved Ieva Buinevičiūtė.

Rubrika „Jūs paskambinote į LRT radiją“. Panevėžio krašto bendruomenės numezgė beveik tūkstančio metrų ilgio Tautinį nepriklausomybės šaliką atkurtai Lietuvai, kurį galės pratęsti ir kitų regionų žmonės. Šeštadienį Dusetose vyks Sartų žirgų lenktynės, kurias organizuoti savaite vėliau nei įprasta privertė gamtos sąlygos. Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Apie ketvirtąją pramonės revoliuciją ir kaip prie jos gali prisidėti net moksleiviai – iš parodos „Studijos“. Latvijos mokslininkai rengia pirmą šalies istorijoje ekspediciją į Antarktidą. Kino naujienos.

Gaby heads back to her hometown (Maplewood, NY) to speak to local poet Mary Tautin Moloney and hear about the poems that changed her, the impact of place and motherhood on her writing process, and talk about Ben Lerner's "The Hatred of Poetry." Plus, hear her read her poems "Rise" and "At the Base of Kaaterskill Falls."

Įsigilinti, išgirsti, suvokti – tokių tikslų siekiama pokalbyje apie Lietuvos valstybės himno („Tautinės giesmės“) gaidą ir kalbą.Kovo 11-oji yra gera proga pasamprotauti apie svarbiausios tautai giesmės turinį ir prasmę. Po kiekvienos „Tautinės giesmės“ eilutės seka nedidelė laidos vedėjo autorinė muzikinė replika, savotiškas stabtelėjimas be žodžių. „Audiologų“ pabaigoje skamba nepelnytai primirštų Vytauto Bacevičiaus ir Eduardo Balsio simfoninių kūrinių fragmentai bei netikėta Europos himno interpretacija.

Įsigilinti, išgirsti, suvokti – tokių tikslų siekiama pokalbyje apie Lietuvos valstybės himno („Tautinės giesmės“) gaidą ir kalbą.Kovo 11-oji yra gera proga pasamprotauti apie svarbiausios tautai giesmės turinį ir prasmę. Po kiekvienos „Tautinės giesmės“ eilutės seka nedidelė laidos vedėjo autorinė muzikinė replika, savotiškas stabtelėjimas be žodžių. „Audiologų“ pabaigoje skamba nepelnytai primirštų Vytauto Bacevičiaus ir Eduardo Balsio simfoninių kūrinių fragmentai bei netikėta Europos himno interpretacija.

Ar žinote, kur yra vienintelė Lietuvoje vandens gatvė, istorinis architektūrinis paminklas? Pasirodo ši unikali gatvė vinguriuoja vaizdingame Plokščių miestelyje, Šakių rajone, nusidriekusiame kairėje Nemuno pusėje, buvusių Veliuonos ir Skirsnemunės girių sandūroje. Kažkada girias skyrė Vaiguvos upelis, dabar per miestelio vidurį tekantis į Nemuną. Ir kaip galvą besuktum, tenka su automobiliu iš namo kiemo važiuoti upeliu iki kelio.Plokščiai garsėja ne tik upės gatve. Čia taikos teisėju dirbo žinomas visuomenės veikėjas ir pedagogas Petras Kriaučiūnas, kuris traukė žinomus Lietuvos tautinio atgimimo veikėjus. Kalbininkas Jonas Jablonskis sakė, kad didesnio lietuvio, kito įžymesnio už jį žmogaus tuomet nebuvo Suvalkų žemėje. „ Jei ne P. Kraučiūnas, mūsų Plokščius mažai kas Lietuvoje žinotų“, – sakė kraštotyrininkas mokytojas Vytautas Valunta.Manoma, kad net V. Kudirka ilsėdamasis Plokščiuose ant garsiųjų akmenų parašė Tautinę giesmę. Miesteliui neabejingi vietiniai gyventojai. Pavyzdžiui, tautodailininkas Zigmas Sederevičius Plokščius išpuošė ąžuolinėmis skulptūromis. Svečiai mėgsta aplankyti Šventaduobę, kur pastatytas savitas lurdas. Čia vyksta ne tik pamaldos, bet ir poezijos bei kiti kultūriniai renginiai.Pažintiniu taku po Plokščius vedžioja ir pasakoja Panemunių regioninio parko kultūrologė Daiva Mozūraitienė, bendrausime su parko direktoriumi Viktoru Ganusausku, Plokščių miestelio seniūne Laimute Miliūniene ir tautodailininku Zigmu Sederevičiumi.

Ar žinote, kur yra vienintelė Lietuvoje vandens gatvė, istorinis architektūrinis paminklas? Pasirodo ši unikali gatvė vinguriuoja vaizdingame Plokščių miestelyje, Šakių rajone, nusidriekusiame kairėje Nemuno pusėje, buvusių Veliuonos ir Skirsnemunės girių sandūroje. Kažkada girias skyrė Vaiguvos upelis, dabar per miestelio vidurį tekantis į Nemuną. Ir kaip galvą besuktum, tenka su automobiliu iš namo kiemo važiuoti upeliu iki kelio.Plokščiai garsėja ne tik upės gatve. Čia taikos teisėju dirbo žinomas visuomenės veikėjas ir pedagogas Petras Kriaučiūnas, kuris traukė žinomus Lietuvos tautinio atgimimo veikėjus. Kalbininkas Jonas Jablonskis sakė, kad didesnio lietuvio, kito įžymesnio už jį žmogaus tuomet nebuvo Suvalkų žemėje. „ Jei ne P. Kraučiūnas, mūsų Plokščius mažai kas Lietuvoje žinotų“, – sakė kraštotyrininkas mokytojas Vytautas Valunta.Manoma, kad net V. Kudirka ilsėdamasis Plokščiuose ant garsiųjų akmenų parašė Tautinę giesmę. Miesteliui neabejingi vietiniai gyventojai. Pavyzdžiui, tautodailininkas Zigmas Sederevičius Plokščius išpuošė ąžuolinėmis skulptūromis. Svečiai mėgsta aplankyti Šventaduobę, kur pastatytas savitas lurdas. Čia vyksta ne tik pamaldos, bet ir poezijos bei kiti kultūriniai renginiai.Pažintiniu taku po Plokščius vedžioja ir pasakoja Panemunių regioninio parko kultūrologė Daiva Mozūraitienė, bendrausime su parko direktoriumi Viktoru Ganusausku, Plokščių miestelio seniūne Laimute Miliūniene ir tautodailininku Zigmu Sederevičiumi.

Apie tautinę simboliką ir identitetą pasakoja Darius Ratkevičius ir Egidija Laumenskaitė. Dalininkė poetė Giedrė Bulotaitė prisimena savo senelį, pedagogą, Tautinės mokyklos kūrėją Joną Morkų.

Apie tautinę simboliką ir identitetą pasakoja Darius Ratkevičius ir Egidija Laumenskaitė. Dalininkė poetė Giedrė Bulotaitė prisimena savo senelį, pedagogą, Tautinės mokyklos kūrėją Joną Morkų.