Podcasts about Kovo

Kovo 4 dieną buvo minimos šimtosios Lietuvos dailininko, vitražisto Kazio Morkūno gimimo metinės. Šia proga šiandien atidaroma paroda, kurioje eksponuojami Kazio Morkūno ir jo mokinių darbai. Pokalbis su parodos kuratore Vaidilute Brazauskaite-L. ir vitražo menininke Rasa Grybaite.Pristatoma teatrologės, rašytojos dr. Inos Pukelytės monografija „Karas ir kultūra: Lietuvos teatras nacių okupacijos laikotarpiu“, pasakojanti apie Lietuvos teatrų veiklas nacių kolonizavimo politikos kontekste bei apibūdina Lietuvos kultūros politikos siekinius karo laikotarpiu. Pokalbis su monografijos autore I. Pukelyte.Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą, kurią pagal Ivano Vyrypajevo pjesę stato italų režisierius Matteo Spiazzi. Spektaklyje „Iliuzijos" ieškoma atsakymo į amžiną, painų ir komplikuotą klausimą – kas yra meilė?Pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šį kartą pokalbis su knygos „Mylimi kaulai“ autore Kotryna Zyle.Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi gatvės menininkas Pijus Čeikauskas.Ved. Donatas Šukelis

Kovo 23 d. apie 9 val. Alytaus r., Daugų k., pastebėtas nupjautas metalinis vamzdis, ant kurio buvo pritvirtintas Alytaus savivaldybei priklausantis vidutinio greičio matuoklis. Nuostolis nustatinėjamas. Surinkta medžiaga pagal LR BK 187 str. 2 d.

Kviečiame sužinoti, kokie renginiai vyks Dzūkijos sostinėje Alytuje kovo 24-30 dienomis ir juose apsilankyti!

Alytaus miesto teatro premjera „ILIUZIJOS“ Dzūkijos gyventojus ir svečius džiugins jau kovo 26 dieną. Apie tai pasikalbėti „FM99“ studijoje susitikome su režisieriumi ir scenovaizdžio autoriumi Matteo Spiazzi bei aktoriumi Povilu Adomaičiu.

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.„Šviesa, kuri auga.“, „66 Kelias”, „Užtrunka kol pajuntame“ – galerija „Meno parkas" Kaune kviečia į tris šiuolaikinio meno kūrėjų parodas.Kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis apžvelgia filmą „Brutalistas“.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Rebeccos F. Kuang romaną „Geltonveidė” ir Evie Voods romaną „Dingęs knygynas”.Kodėl leidėjai, kūrybinių industrijų sektorius ir pajamas iš individualios veiklos gaunantys kūrėjai sunerimę dėl galimų mokestinių pokyčių?Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Mykola Tochytskis baigia vizitą Lietuvoje. Kokią Ukrainos kultūros situaciją jis pristatė?Tęsiasi „Metų knygos rinkimai“. LRT KLASIKOS eteryje pristatome Mindaugo Nastaravičiaus knygą „Antra dalis“.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atstovai bei pajūrio žmonių su negalia organizacijų vadovai aptarė įtraukios kultūros plėtrą ir naujas iniciatyvas Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.Kovo 21-ąją minima Pasaulinė Dauno sindromo diena. Kaip meninėmis priemonėmis galima pasakoti žmonėms apie šį sindromą?Ved. Marius Eidukonis

Kovo 25 d. 17.15 val. Archeologijos muziejuje vyks jungtinės Dalios Grigonienės ir Arūno Puškoriaus rekonstruotų archeologinių odinių dirbinių parodos „Mano batai buvo du…“ pristatymas. Minėtų aukščiausio meistriškumo amatininkų sukurtos parodos vienijanti tema – odiniai dirbiniai ir jų rekonstrukcijos, tačiau pristatomas turinys ir potemės – skirtingos. Apie tai „FM99“ eteryje kalbame su pačiais parodos autoriais.

Jonas Miklovas, Tomas Purlys ir Lukas Malinauskas aptaria skausmingą Vilniaus „Ryto“ pralaimėjimą Stambule, žvelgia į artėjančias svarbias Kauno „Žalgirio“ rungtynes ir aptaria talentingiausius lietuvius NCAA. Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Priešvelykinis siurprizas! Kovo 25-ąją įvyks dar vienas Karolio Tiškevičiaus pokalbių šou „Iš 9 metrų“. Šįkart laidos svečiu bus naujas Kauno „Žalgirio“ rungtynių balsas ir bene geriausias šalies aktorius Mantas Stonkus. Bilietai čia: https://shop.basketnews.lt/products/bilietas-is-9-metru-su-mantu-stonkumi Temos: Modestui Paulauskui – 80! ir Purlio treniruotės pas legendą (0:00); „Rytą” Stambule palaidoję momentai (6:20); Vėl lipama ant to paties grėblio? (14:37); „Ryto” prakeiksmas (23:33); Viltys į Kazį Maksvytį ir avarinė padėtis (27:32); Sukilę lūkesčiai ir vėl gyvenimas viltimi (32:39); Rimtas kandidatas į Eurolygos MVP (36:38); Labai labai liūdna „Žalgirio” istorija Barselonoje (39:51); Burtai Rygos cirke ir aiškus kitas lietuvių varžovas pasirengime (43:22); Pirmas toks nuo Šaro Jasikevičiaus laikų? (48:15); Stabtelėjęs Lietuvos talentas vėl sužibo Amerikoje (55:36); Išlikimo kovose – septyni lietuviai (1:02:26); Didžiulėje „Barcelonos” šeimoje – krepšininkė iš Lietuvos (1:06:02).

Paulius Viluckas ir Mykolas Jankaitis aptaria visas NCAA aktualijas prieš Kovo beprotybės startą. Apžvelgiama dar viena D. Sabonio trauma, išnagrinėjamas Mykolo Abručio sudarytas NCAA lietuvių reitingas bei supildomi kovo beprotybės medžiai. Nuoroda norintiems supildyti savo kovo beprotybės medį (slaptažodis: enbas): https://fantasy.espn.com/tc/sharer?challengeId=257&from=espn&context=GROUP_INVITE&edi[…]b0-14a28facd48a&joinKey=6a1993b8-e87c-37fe-9be5-6b9c6a292113 Tinklalaidės partneriai: – Telefonas yra nuostabus. Tik ne visą laiką. Telia pristato Ryšio dėžę — paprastą būdą pailsėti nuo ekranų ir stiprinti gyvą ryšį. Sudėkite telefonus į dėžę bent valandai per dieną ir atraskite tikrą bendravimą iš naujo. Sužinok daugiau: telia.lt/atsakingas-rysys – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Švenčiant BasketNews 20-metį, kviečiame dalyvauti specialiame žaidime! Rask paslėptus BN žmones skirtinguose svetainės puslapiuose ir laimėk puikių prizų. Apsilankyk: https://www.basketnews.lt/zaidimas Temos: Įžanga ir NCAA populiarumas (00:00); D. Sabonio traumos keliamos abejonės (10:33); Tankų metas NBA sezone (20:02); D. Bookerio vertė (30:21); NCAA slypintys potencialūs NBA treneriai (38:10); Ar tikrai C. Flaggą galima rinktis vietoje V. Wembanyamos? (51:05); Ar K. Jakučionis būtų #1 2024 m. biržoje? (01:02:03); NCAA lietuvių reitingas (01:05:23); Kovo beprotybės medžio spėlionė (01:20:59).

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

00:00:00 – Įžanga 00:01:30 – Stresas šuniui 00:04:25 – Šiek tiek apie filmus   00:06:50 – Sabonio trauma labai nelaiku 00:11:35 – Arvydas atakuoja Rytį 00:16:35 – Karščiausios komandos ir žaidėjai 00:32:30 – Rytis juda klasikiniame NBA2K 00:34:55 – Geriau neklauskit ir karščiausi žaidėjai 00:43:46 – Mato Buzelio savaitė 00:45:55 – Kovo beprotybė ir lietuviai 00:48:37 – Jeigu žiūrite paspauskit patinka 00:49:05 – Greitos NBA naujienos 00:54:55 – Trivia Ryčiui 01:00:40 – Ant suolo 01:08:35 – Žiūrovų klausimai

Visą šią savaitę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyks „Senosios muzikos savaitė 2025“. Ką mums gali papasakoti ir ko išmokyti senoji muzika?Kovo 15-ąją paminėta Lietuvos žydų gelbėtojų diena.Kokie didžiausi Lietuvos kultūros sklaidos JAV iššūkiai? Pokalbis su Lietuvos kultūros atašė JAV Gražina Michnevičiūte.LRT KLASIKA supažindina klausytojus su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Dovilė Kuzminskaitė kalbasi su Jurgita Jasponyte apie jos poezijos knygą „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – rašytojas ir vertėjas Vidas Morkūnas.Ved. Marius Eidukonis

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Pasaulio kultūros naujienų apžvalga.Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga išrinko geriausias verstines knygas trijose kategorijose.„No shoes“ teatro spektaklį „Beveik laimingas“ apžvelgė scenos menų kritikė Dovilė Zavedskaitė.Kovo 17-ąją minime paskutinio Lietuvos laisvės kovotojo Antano Kraujelio-Siaubūno 60-ąsias žūties metines.Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija jau dešimtąjį kartą įvertino geriausius žaidimų kūrėjus.LRT KLASIKA supažindina klausytojus su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Dovilė Kuzminskaitė kalbasi su Jurgita Jasponyte apie jos poezijos knygą „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“.Menų spaustuvės programos „Atvira erdvė“ nugalėtoju tapo šiuolaikinio teatro vaikams projektas „Išmintingasis Sokratas“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis.

Šią savaitę renginių Alytuje - gausu. Kviečiame sužinoti kas, kur ir kada vyks, na, ir žinoma, apsilankyti!

SPORTS: Solomon withdraws KOVO Draft application | Mar. 16, 2025Visit our website at https://www.manilatimes.netFollow us:Facebook - https://tmt.ph/facebookInstagram - https://tmt.ph/instagramTwitter - https://tmt.ph/twitterDailyMotion - https://tmt.ph/dailymotionSubscribe to our Digital Edition - https://tmt.ph/digitalSign up to our newsletters: https://tmt.ph/newslettersCheck out our Podcasts:Spotify - https://tmt.ph/spotifyApple Podcasts - https://tmt.ph/applepodcastsAmazon Music - https://tmt.ph/amazonmusicDeezer: https://tmt.ph/deezerStitcher: https://tmt.ph/stitcherTune In: https://tmt.ph/tunein#TheManilaTimesVisit our website at https://www.manilatimes.netFollow us:Facebook - https://tmt.ph/facebookInstagram - https://tmt.ph/instagramTwitter - https://tmt.ph/twitterDailyMotion - https://tmt.ph/dailymotionSubscribe to our Digital Edition - https://tmt.ph/digitalSign up to our newsletters: https://tmt.ph/newslettersCheck out our Podcasts:Spotify - https://tmt.ph/spotifyApple Podcasts - https://tmt.ph/applepodcastsAmazon Music - https://tmt.ph/amazonmusicDeezer: https://tmt.ph/deezerStitcher: https://tmt.ph/stitcherTune In: https://tmt.ph/tunein#TheManilaTimes Hosted on Acast. See acast.com/privacy for more information.

Tęsiant šventinę nuotaiką, ant Kovo-11 sparnų, prisiminsime Lietuvos estradinės muzikos leidinius 1975 m., o taip pat 1985 metų skambesio raidą nelengvame kelyje į laisvę, kuriame daina Tėvynei lyg visada buvo paruošta kiekvienai naujai plokštelei.Ved. Lukas Devita

Seimas svarstys, ar būtiniausiems maisto produktams taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.Aktualus klausimas. Lietuvos bankas prognozuoja, kad šiemet, kaip ir praėjusiais metais, gyventojų pajamos augs ir diržų jie nesiverš – toliau vartos aktyviai, o tai padės ekonomikai suktis. Ar augs Jūsų pajamos ir kiek aktyviai Jūs šiemet ketinate leisti pinigus?Kovo 10-ąją Kursko srityje, per drono antskrydį, buvo sužeistas Ukrainos pusėje kariaujantis lietuvis karys Osvaldas. LRT RADIJUI vyras sako, kad jo sužalojimai nėra sudėtingi ir pavojus gyvybei negresia.Dalis pedagogų sako, kad sunkiai sekasi vienoje klasėje dirbti su vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių, ir vaikais, kurie tokių poreikių neturi. Vakar į mūsų laidą paskambinusios pedagogės buvo negailestingos. Taigi kaip mokykloms sekasi įgyvendinti įtraukųjį ugdymą – įstatymo nuostatą, pagal kurią visos mokyklos privalo priimti vaikus su specialiaisiais poreikiais?Nerimsta gyventojų pasipiktinimas dėl Vilniaus viešojo transporto kainų pokyčių. Nuo liepos nebelieka 30 min. bilieto, gyventojai įsitikinę, kad kitokio, ilgesnio, dažniausiai ir neprireikia. Kaip yra iš tiesų ir kiek laiko viešuoju transportu vidutiniškai keliauja gyventojai?Ved. Edvardas Kubilius

Kovo 19 d. 17.30 val. Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) skulptorius, medžio drožėjas Kęstutis Benedikas pristatys savo pirmąją poezijos knygą „Obels žiede matau akis“. Apie tai "FM99" studijoje kalbame su pačiu autoriumi, - kviečiame pasiklausyti pokalbio.

Kovo 15-oji Lietuvoje taps istorine diena – pirmą kartą į vieną erdvę susirinks Tarptautinio bakalaureato (TB) atstovai, mokyklų vadovai, politikai ir švietimo vizionieriai. „IB Open Day 2025 Vilnius" - tai ne šiaip formalus renginys – jis rodo sparčią TB plėtrą mūsų šalyje.Ir kuo daugiau kyla skandalų dėl nacionalinės programos: per plačių programų, mokytojų nespėjimo išdėstyti mokiniams temų, vertinimo neobjektyvumo, vadovėlių nebuvimo, valstybinių brandos egzaminų užduočių sunkumo ir nepalyginamumo, pagal metus, klaidų egzaminų užduotyse, apeliacijų atmetimo, tuo sparčiau plečiasi ratas tiek privačių, tiek savivaldybių mokyklų, norinčių pereiti į skaidrią, pasauliniu mastu pripažintą ir puikiai vertinamą TB programą.Šiuo metu akreditacijos tapti tarptautinio bakalaureato mokyklomis siekia daugiau nei 20 Lietuvos mokyklų. O TB programą jau vykdo tokie flagmanai kaip Vilniaus licėjus, Kauno Jėzuitų gimnazija, Šiaulių Didždvario gimnazija, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija, Tauragės „Versmės", Alytaus šv. Benedikto gimnazija, Kauno Jono Jablonskio, Klaipėdos licėjus, Vilniaus privati gimnazija bei net keletas tarptautinių mokyklų. Be to, TB diegia ir kai kurios progimnazijos ar net pradinės mokyklos. Ypač aktyvios sostinės ir Kauno mokyklos.Tačiau ar tikrai tarptautinis bakalaureatas yra naujoji Lietuvos švietimo ateitis? Skeptikai muša pavojaus varpais, šią programą vadindami elitistine, socialiai neteisinga, prieinama tik privilegijuotų, turtingesnių šeimų atžaloms. Mat tam, kad galėtum mokytis, pagal TB programą net ir savivaldybės ar valstybinėje mokykloje, tavo tėvai turi pridėti nemenką sumą už egzaminus.Finansavimas – viena opiausių TB mokyklų ir ar klasių temų. Mat nors kai kurios savivaldybės skiria lėšų TB diegimui, realybė tokia, kad daugeliui mokyklų trūksta pinigų tiek mokytojų kvalifikacijos kėlimui, tiek moderniai infrastruktūrai. Mokytojų, galinčių dėstyti pagal TB metodiką, taip pat trūksta – tai sudėtinga, specifinių žinių ir gebėjimų reikalaujanti programa.Ir vis dėlto – tarptautinis bakalaureatas populiarėja. Jo šalininkai pabrėžia, kad ši programa ruošia mokinius ne „egzaminų kalimui“, o kritiniam mąstymui, kūrybiškumui ir savarankiškam problemų sprendimui. Tai bilietas į geriausius pasaulio universitetus ir konkurencingą tarptautinę rinką. Bet ar tarptautinis bakalaureatas taps masiniu reiškiniu Lietuvoje, ar išliks nišiniu pasirinkimu akademiškai stipriausiems?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Rytis Komičius, Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius, Lietuvos Tarptautinio bakalaureato mokyklų asociacijos bendraįkūrėjas, Laura Armanavičė-Geffen, Vilniaus Žemynos progimnazijos direktorė, ir Lina Viršilienė, Kauno Jurgio Dobkevičiaus progimnazijos direktorė.Ved. Jonė Kučinskaitė.

„7 meno dienos“ naujausio numerio apžvalga;Praėjusią savaitę prasidėjo 30-asis „Kino pavasaris“. Kokius proveržius Lietuvos kine paskatino šis festivalis?;Užsienio spaudos apžvalga;Baltijos šalių nacionaliniai operos ir baleto teatrai pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Pokalbis su Latvijos nacionalinio operos ir baleto tarybos pirmininku Sandis Voldinis, Estijos nacionalinės operos generaliniu direktoriumi Ottas Maatenas ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generaline direktore Laima Vilimiene;Pristatoma nauja muzikologo, pianisto Dariaus Kučinsko knyga „Chronologinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos katalogas“;Vienam svarbiausių Vakarų Europos menininkų – Renesanso dailininkui, skulptoriui, architektui, poetui, inžinieriui Mikelandželui – 550 metų;Lietuvos leidėjų asociacija turi naują prezidentę Dovilę Zaidę. Pokalbis apie būsimus Lietuvos leidėjų asociacijos pokyčius ir veiklos kryptį su naująja prezidente Dovile Zaide;Kovo 14–16 d. Kuršių nerijoje vyks paukščių sutiktuvių savaitgalis, kviečiantis stebėti tūkstančius grįžtančių paukščių, dalyvauti edukacinėse veiklose bei klausytis gamtos ekspertų pasakojimų. Pokalbis su ornitologu Mariumi Karlonu.Ved. Donatas Šukelis

„Svět je zvláštní. Na jednu stranu nám jedno oko slzelo, protože jsme hned u nás nedostali plnou e-mobilitu,  jako např. v závodě ve Zwickau. Tam ji dostali, ale ukázalo se, že moc brzy. Díky tomu krásně prodáváme spalováky a máme Kodiaq, který je nejvýdělečnější ze všech aut,“ říká v rozhovoru pro SZ Byznys předseda podnikové rady odboru KOVO a místopředseda dozorčí rady automobilky Škoda Auto Jaroslav Povšík.Přestože evropský automobilový průmysl čelí poklesu poptávky, zeleným výzvám, čínské konkurenci a nově i americkým clům, aktuální náladu ve Škodovce Povšík nevidí negativně. „Máme stabilní historii a lidé věří, že takovýto podnik půjde dál. Investujeme,  a proto mají lidé víru v perspektivu a budoucnost podniku Škoda Auto.“Agenda. Rozhovory s top lídry českého byznysu, zakladateli firem, odborníky. Čtvrthodinka o byznysu z první ruky.Každý všední den na SZ Byznys a ve všech podcastových aplikacích.Odebírejte na Podcasty.cz, Apple Podcasts nebo Spotify.

Kovo 15 d. minima Lietuvos žydų gelbėtojų diena. Apie tai "FM99" kalbame su Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininku, istoriku Vilmantu Dunderiu.

Sukanka 35 m., kai Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė atkuriantis Lietuvos nepriklausomybę.Kovo 11-osios proga LRT Radijas kviečia nusikelti į 1995 m., kai Lietuvoje buvo minimos penktosios nepriklausomybės metines. Siūlome išgirsti ištrauką iš Algirdo Dausos režisuoto dokumentinio filmo „Lietuvos kronika“. Jame mintimis apie pirmuosius penkerius nepriklausomybės metus dalijasi to meto politikai bei žinomi visuomenės veikėjai.Kovo 11-osios signataras, buvęs Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas, LRT Radijui sako, kad Lietuvai atkurti nepriklausomybę pavyko dėl tautos nusiteikimo bei skirtingų politinių jėgų vieningo darbo.Vos atšilus orams minios žmonių patraukė į šalies pajūrį. Palangos verslininkai džiaugiasi, kad šis savaitgalis, kuris daug kam tapo ir ilguoju, jau priminė vasarą bei leido pagalvoti apie turistinio sezono ankstinimą. Tiesa, tiek apgyvendinimo, tiek maitinimo įstaigos kurorte teigia, jog viskas priklauso nuo orų - jei pavasaris bus šiltas, žmonių Palangoje netrūks.Ved. Rūta Kupetytė

Speciali tiesioginė Kovo 11-osios transliacija.35-eri Lietuvos laisvės metai. Pokalbis su Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais Laima Andrikiene ir Algirdu Kumža.Ką nuveikėme per 35 laisvės metus? Kokie nauji iššūkiai laukia? Pokalbis su istoriku Mariumi Ėmužiu ir politologe Dovile Jakniūnaite.Kaip užaugo Lietuvos mokslas? Pokalbis su mokslininkais tėčiu ir dukra – Sauliumi Balevičiumi ir Ieva Plikusiene.Prieš 35 metus įamžinta Lietuva. Pokalbis su fotografu Zenonu Nekrošiumi.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Donatas Šukelis

Kovo 11-osios rytą Kaune į žygį „11 Kauno tiltų“ patrauks keli šimtai žmonių. Dalyviai praeis 11 Kauno tiltų, kertančių didžiausias Lietuvos upes: Nemuną ir Nerį bei pasimėgaus įspūdingais pakrančių vaizdais.Šiauliuose jau 11 kartą surengtas chorų festivalis, skirtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti. Tai Didždvario gimnazijos iniciatyva. Festivalyje dalyvauja pirmų gimnazijos klasių mokinių, kurie atlieka lietuvių liaudies dainas.Kaip Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-metį minės skirtingi Lietuvos miestai ir pasaulio šalys?Kaip per pastaruosius dešimtmečius kito Lietuvos istorijos naratyvas, ir kaip šie pokyčiai atsispindi istorijos mokyme mūsų mokyklose?Kaip per pastaruosius 35 metus kito svarbių Lietuvai įvykių fotografavimas, ir kaip skirtingų kartų fotografai mato ir fiksuoja valstybingumo renginius bei visuomenės nuotaikas?Ved. Justė Luščinskytė

Kviečiame sužinoti, kokie renginiai Alytuje vyks kovo 10-16 dienomis.

Mokslo rubrikoje kviečiame ir toliau susipažinti su šalies mokslininkais, pelniusiais Lietuvos mokslo premijas. Šiandien – už pasiekimus išaiškinant vėžio ir kamieninių ląstelių biožymenis. Tai svarbus proveržis, atpažįstant ligas ir vystant individualią, kiekvieno poreikiams pritaikytą mediciną.Kovo 8 d. aktyvistės kviečia Tarptautinę moterų solidarumo dieną paminėti eitynėmis, menine dalimi ir mitingu Vilniuje.Nuo balandžio 2 dienos Lietuvos piliečiai, vykstantys į Jungtinę Karalystę trumpalaikiam buvimui iki šešių mėnesių arba tranzitu, privalo turėti elektroninį kelionės leidimą (ETA)Honkongo įmonė „CK Hutchison Ports“ parduoda ir 43 uosto terminalus 23 pasaulio šalyse už 23 mlrd. JAV dolerių, t.y., visus turėtus terminalus ne Kinijoje. Europoje įmonė valdo 13 uosto terminalų Belgijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, JK, Lenkioje. Toks sandoris reikštų, kad Kinijos įtaka Europos uostų infrastruktūroje gerokai sumažėja.Ved. Darius Matas

FM99 viešnia - "Skirtingų Spalvų" projektų koordinatorė Deima Jokubaitytė kviečia prisijungti prie pirmosios tautiškos dovanos mažyliui. Iniciatyva Skirtingos Spalvos kviečia ankstukams numegzti pledukus.

Kovo 6 d., 18 val., Audiovizualiųjų menų centre duris atvers menininkų judėjimo „SinThesis Gang“ paroda [ˈsɪnθəsɪs gæŋ].

Kovo 8 d. 11 val.  Alytaus sporto ir rekreacijos centro arenoje  vyks VI tarptautinis dziudo festivalis „Judo animal planet 2025“. Jame planuoja dalyvauti apie 600 dalyvių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Ukrainos, Lenkijos, Norvegijos, Škotijos, Anglijos. Festivalį sudarys 2 dalys: rytinėje dalyje varžysis U-18 ir U-15 amžiaus grupės, o popietinėje – U-11, U-13 ir komandinės vaikinų varžybos U-18 amžiaus grupėje. Atidarymo metu savo pasirodymą demonstruos vienas geriausių Alytaus miesto akrobatų Gediminas Maldanis.  FM99 sudijoje apie trenerio darbą, meilę dziudo ir kartų kaitą  pasakoja dziudo treneris Dainius Cimbolas. Festivalis – tai ne tik sporto pamokos, bet ir neįkainojama patirtis jaunimui, siekiančiam aukštumų dziudo sporte“, – teigė treneris Dainius Cimbolas. Intensyvios treniruotės, technikos tobulinimas bei komandinė dvasia suteikia sportininkams puikias sąlygas pasiruošti būsimoms varžyboms.

Apie kovo 6 dieną vyksiantį pirmąjį solinį koncertą, dvidešimtmečio jubiliejų, muziką bei kūrybą kalbame su dainininke Vakare Jarmalavičiūte.

Pirmoji pavasario savaitė atkeliavo su vis šylančiais orais, Užgavėnių švente ir, žinoma, daugybe puikių renginių Dzūkijos sostinėje! Tad kviečiame sužinoti, kas, kada, kur vyks ir sudalyvauti!

Gozdni prijatelji so se smejali in plesali v maskah in še vedeli niso, kdaj se jim je pridružila pomlad. Pripoveduje: Zvone Hribar. Napisala: Simona Pivar Posneto v studiih Radia Slovenija 1993.

Mažąją rusiją Belgrado arenoje įkūrę „Crvena Zvezda“ fanai ir vėl liko nuleistomis galvomis. Neįtikėtiną susikaupimą parodęs „Žalgiris“ penktą kartą iš eilės nukalė „raudonąją žvaigždę“. Apie tai išsamiai Lukas Malinauskas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas. Laidos partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Priešvelykinis siurprizas! Kovo 25-ąją įvyks dar vienas Karolio Tiškevičiaus pokalbių šou „Iš 9 metrų“. Šįkart laidos svečiu bus naujas Kauno „Žalgirio“ rungtynių balsas ir bene geriausias šalies aktorius Mantas Stonkus. Bilietai čia: https://shop.basketnews.lt/products/bilietas-is-9-metru-su-mantu-stonkumi Temos: Jeigu Pulkovskis taptų Miklovu (0:00); Rekordinis susidomėjimas rungtynėmis Belgrade (2:40); „Zvezdos” ir serbų fanų smarvė (5:50); Neprilygstamas „Žalgirio“ ir „Zvezdos“ konfliktas (10:06); Ar bus sankcijos mažajai rusijai? (14:30); Padugnių karo daina lietuviams į veidą (20:33); Finansiniai skirtumai tarp valstybių ir klubų (23:40); Savo paties mėšlu užspringusi „Zvezda“ (28:35); Joelio Bolomboy ir Roko Giedraičio jausmai (30:45); Mūsų reakcijos ir išvados – suvienyta Lietuva (36:00); Apie rungtynes: judesys be Walkerio ir žaidimo pokyčiai (42:06); Kiek padėjo pertrauka? (55:00); Eurolygos klubų biudžetai: kelintas „Žalgiris”? (57:21); „Maccabio” staigmena ir „Žalgirio“ viltis (1:09:42); Tuščios Andrea kalbos (1:11:56); Kovo mėnesio „Basketnews“ petarda (1:13:27).

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Kviečiame sužinoti, kokie renginiai Dzūkijos sostinėje Alytuje vyks išlydint žiemą ir pasitinkant pavasarį, vasario 24 - kovo 2 dienomis.

Vitajte pri počúvaní série podcastu Dobré ráno - Čítanie na nedeľu. Každú nedeľu si môžete vypočuť vybraný text, ktorí napísali naši kolegovia a načítavame ho my moderátorky a moderátori Dobrého rána.Načítaný text: https://historickarevue.sme.sk/c/23237020/giganticky-spor-o-vodne-dielo-gabcikovo-nagymaros-neskoncil.htmlNačítala Eva Frantová–Všetky podcasty denníka SME nájdete na⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ sme.sk/podcasty⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠–Odoberajte aj audio verziu denného newslettra⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ SME.sk⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ s najdôležitejšími správami na⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠ sme.sk/brifing⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠⁠

Paskelbęs jubiliejinių metų pradžią, popiežius Pranciškus visus pakvietė tapti vilties piligrimais. Nors tradiciškai piligrimų tikslas yra nukeliauti į Romą ir aplankyti keturias didžiąsias popiežiškąsias bazilikas ir įžengti pro jų šventąsias duris, tačiau negalintieji išvykti į tolimas keliones gali atlikti net ir simbolinę piligrimystę iki savo miesto katedros. Kita vertus, jubiliejiniai metai suteikia puikią progą gaivinti piligrimystės tradiciją platesne prasme – juk Lietuvoje turime oficialiai pripažintų piligriminio kelio maršrutų, įtrauktų į populiariausio Europoje – Šv. Jokūbo kelio, vadinamojo Camino de Santiago, tinklą. Kad šis tinklas gali neapsiriboti vien Europos žemynu, liudija Taivano katalikai, turintys savąjį piligrimų kelią – Taiwan Camino, kuriuo turėjo progos nueiti šiandieninės mūsų laidos svečiai – Kovo 11-osios Akto signatarė ir šv. Jokūbo kelio tinklo Lietuvoje iniciatorė ir pradininkė Laima Andrikienė bei Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta, maloniai sutikę pasidalyti įspūdžiais iš Taivano ir papasakoti apie piligriminius kelius Lietuvoje.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

V dalším díle podcastového speciálu Buchty čtou o knížkách, které všichni známe, ale málokdo je skutečně četl, se Ivana Veselková, Zuzana Fuksová a středoškolský pedagog Stanislav Zajíček zabývali románem Okresní město, první knihou postupně doplňované pentalogie.Všechny díly podcastu Buchty můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

V dalším díle podcastového speciálu Buchty čtou o knížkách, které všichni známe, ale málokdo je skutečně četl, se Ivana Veselková, Zuzana Fuksová a středoškolský pedagog Stanislav Zajíček zabývali románem Okresní město, první knihou postupně doplňované pentalogie.

Dėkojame Jums už rekordinius metus. Sutinkant Naujus metus prisimenam pačiam įdomiausias 2024 metų istorijas.     00:00:00 – Su Naujais! 00:00:45 – Martyno Gecevičiaus kertiniai metai 00:03:38 – O, Dangau! YouTube kanalo statistika 00:10:07 – Bandom užbaigti rekordu 00:12:45 – Kodėl mes tik apie krepšinį? 00:20:25 – Podcastų kultūra Lietuvoje 00:30:30 – Pergalių tauta 00:34:20 – Sausio mėnesio apžvalga 00:39:23 – Vasario mėnesio apžvalga 00:41:00 – Kovo mėnesio apžvalga 00:46:56 – Balandžio mėnesio apžvalga 00:50:20 – Gegužės mėnesio apžvalga 00:56:57 – Birželio, liepos mėnesių apžvalga 01:03:00 - Rugpjūčio mėnesio apžvalga 01:07:27 – Rugsėjo mėnesio apžvalga 01:09:25 – Spalio ir lapkričio mėnesio apžvalga 01:14:10 – O, Dangau! 2024 metų nominacijos

Ježíškova vnoučata dál plní přání seniorů. Tentokrát nadělila panu Františkovi z Domova svatého Jiří v Plzni na Doubravce, který si přál mluvící hodinky.

Vládní důchodová reforma prošla hladce Senátem. Horní komora jí i přes výhrady opozice a odpor odborů schválila beze změn. Odborový svaz KOVO vyzval prezidenta Pavla, aby úpravu nepodepsal. Jak bude hlava státu postupovat?Hostem Ptám se já byl ekonom a poradce prezidenta Vladimír Bezděk. Jeden z nejvýraznějších projektů vlády Petra Fialy (ODS) - změna penzijního systému - je ve finále. Reformu důchodů ve středu večer schválili podle očekávaní senátoři. Už ji musí jen podepsat prezident.Podle ministra práce a sociálních věcí Mariana Jurečky (KDU-ČSL) je výsledná úprava penzí „maximum kompromisu politického i společenského“ a je podle něj nezbytná pro to, aby s ohledem na zvyšování počtu seniorů měli zaručené důstojné důchody od státu i budoucí starobní penzisté. Reforma mimo jiné počítá se zvyšováním věkové hranice pro odchod do důchodu postupně o dva roky na 67 let nebo omezuje okruh pracovníků z rizikových profesí s nárokem na předčasnou penzi. To dlouhodobě kritizuje opozice i odbory. Odborový svaz KOVO už proto také vyzval prezidenta Petra Pavla, aby předlohu nepodepisoval. Jaké další změny potřebuje důchodový systém? A co když po volbách sněmovní většina reformu zruší?--Podcast Ptám se já. Rozhovory s lidmi, kteří mají vliv, odpovědnost, informace.Sledujte na Seznam Zprávách, poslouchejte na Podcasty.cz a ve všech podcastových aplikacích.Archiv všech dílů najdete tady. Své postřehy, připomínky nebo tipy nám pište prostřednictvím sociálních sítí pod hashtagem #ptamseja nebo na e-mail: audio@sz.cz.

Fotbalový dres Viktorie Plzeň s číslem 23 na zádech dostal tento týden Vladimír, klient sociálního a zdravotního centra Letiny na Plzeňsku. Trikot s červeno-modrými pruhy, který si přál k Vánocům, mu doneslo Ježíškovo vnouče, kterým byl tentokrát trenér, fotbalový expert a fotbalista Pavel Horváth. Proč právě číslo 23?

Fotbalový dres Viktorie Plzeň s číslem 23 na zádech dostal tento týden Vladimír, klient sociálního a zdravotního centra Letiny na Plzeňsku. Trikot s červeno-modrými pruhy, který si přál k Vánocům, mu doneslo Ježíškovo vnouče, kterým byl tentokrát trenér, fotbalový expert a fotbalista Pavel Horváth. Proč právě číslo 23?Všechny díly podcastu Seriál Radiožurnálu můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Pirmasis naujojo Seimo posėdis. Tiesioginė transliacija iš Kovo 11-osios Akto salės.Naujojo Seimo laukiantys iššūkiai, politikų komunikacija, politinė kultūra.Turizmas Lietuvoje žiemą. Ar lietuviai labiau linkę „žiemoti“ namuose?LRT Faktai: automobilių stovėjimas Vilniuje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos sostinėmis, yra pigus. Ar tai tiesa?Aleksandra Bielinienė Molėtų rajone jau 15 metų vysto autoparduotuvės verslą.Ved. Ignas Andriukevičius

Jiří Janeček, Jakub a Matěj Smolovi, Martin Šantora a Václav Wočadlo, mladí plzeňští muzikanti působící v různých lidových muzikách v západních Čechách, se před několika lety rozhodli založit vlastní hudební uskupení nazvané Janečkovo kvarteto. Od počátku byla hnacím motorem této sympatické skupiny láska k folkloru a ke společnému hraní.

Povodne ešte ani neodzneli, no už sa začala diskusia nielen o obnove zničenej krajiny, ale i o dôvodoch týchto problémov. Podľa odborníkov by zásadou malo byť využitie potenciálu prírodných spoločenstiev a ich schopnosti zmierňovať negatívne dopady zmeny klímy.Príkladom toho, ako dobre môže fungovať riečny ekosystém v čase záplav, je staré koryto Dunaja a jeho ramenná sústava pod Bratislavou. Dnes je však celý tento jedinečný ekosystém v zásadnom ohrození. To ohrozenie sa volá: projekt Insula Magna.Naši odborníci preto žiadajú zmrazenie prebiehajúcich rokovaní o projekte Insula Magna a chcú kompetentnú odbornú diskusiu. Verejnosť preto oslovili verejnou petíciou.V čom je problém s ďalšou reguláciou Dunaja, o čo všetko by sme prišli prehradením živých tokov dunajských ramien a napokon, prečo by to zhoršilo ešte aj schopnosť nášho veľtoku čeliť záplavám?O živote v krajine rieky Dunaj, o jej nesmiernej rozmanitosti, sile obnovujúcej sa prírody, ale i o omyloch našej civilizácie spoliehajúcej sa na silu železa a betónu zoči voči silám prírody s biológom Vladimírom Kováčom a hydromorfologičkou Katarínou Holubovou.Počúvate Ráno Nahlas, pekný deň a pokoj v duši praje Braňo Dobšinský.

Povodne ešte ani neodzneli, no už sa začala diskusia nielen o obnove zničenej krajiny, ale i o dôvodoch týchto problémov. Podľa odborníkov by zásadou malo byť využitie potenciálu prírodných spoločenstiev a ich schopnosti zmierňovať negatívne dopady zmeny klímy.Príkladom toho, ako dobre môže fungovať riečny ekosystém v čase záplav, je staré koryto Dunaja a jeho ramenná sústava pod Bratislavou. Dnes je však celý tento jedinečný ekosystém v zásadnom ohrození. To ohrozenie sa volá: projekt Insula Magna.Naši odborníci preto žiadajú zmrazenie prebiehajúcich rokovaní o projekte Insula Magna a chcú kompetentnú odbornú diskusiu. Verejnosť preto oslovili verejnou petíciou.V čom je problém s ďalšou reguláciou Dunaja, o čo všetko by sme prišli prehradením živých tokov dunajských ramien a napokon, prečo by to zhoršilo ešte aj schopnosť nášho veľtoku čeliť záplavám?O živote v krajine rieky Dunaj, o jej nesmiernej rozmanitosti, sile obnovujúcej sa prírody, ale i o omyloch našej civilizácie spoliehajúcej sa na silu železa a betónu zoči voči silám prírody s biológom Vladimírom Kováčom a hydromorfologičkou Katarínou Holubovou.Počúvate Ráno Nahlas, pekný deň a pokoj v duši praje Braňo Dobšinský.

Mucka za staro in osamljeno teto Marijo. Pripoveduje: Peter Ternovšek. Napisal: Matjaž Kaučič. Posneto v studiih Radiotelevizije Ljubljana 1976.

2050, c'est la date que s'est fixée l'Union européenne pour parvenir à la neutralité carbone. Mais avant la réalisation de l'étape suprême du Pacte vert en 2050, l'Union européenne impose aux 27, de réduire dès 2030 leurs émissions de gaz à effet de serre, de 55% par rapport au niveau de 1990. Pour atteindre cet objectif, la Slovaquie comme tous les pays européens, est engagée dans un processus de décarbonation de son industrie.  De notre envoyée spéciale en Slovaquie,Quand on parle de décarboner l'industrie, on cible notamment le secteur sidérurgique traditionnel qui se révèle très polluant. C'est le cas en Slovaquie, où cette activité représente un cinquième de la totalité des émissions de gaz à effet de serre du pays, avec un gros émetteur, l'usine U.S. Steel de Košice.Quand on atterrit à l'aéroport de Košice, impossible de ne pas apercevoir par le hublot les cheminées élancées et les hauts fourneaux de l'usine U.S. Steel. L'histoire récente de la deuxième ville la plus importante de Slovaquie est intrinsèquement liée à l'activité sidérurgique. Il suffit de donner notre destination au chauffeur de taxi pour que celui-ci se perde dans ses souvenirs. Son père y a travaillé, a vécu le rachat par U.S. Steel, les restructurations, les licenciements. À l'arrivée de U.S. Steel, une poussière noire d'acier recouvrait les véhicules dans les années 90, nous raconte-t-il. Le ton se fait malicieux, quand il nous précise que la pollution ne restait pas sur la ville, mais gagnait la Hongrie voisine en raison des vents du Nord ! Dans les années 2000, la poussière a disparu. L'une des exigences posées au sidérurgiste américain, lors de l'achat de l'usine était de mettre l'entreprise aux nouvelles normes européennes.C'est en l'an 2000 que U.S. Steel, qui fut longtemps le fleuron de la sidérurgie américaine, rachète le complexe slovaque après deux années en joint-venture. L'usine métallurgique n'a alors que 41 ans, car contrairement à d'autres villes industrielles, l'activité sidérurgique à Košice ne remonte pas à la révolution industrielle. C'est en 1959 que le régime communiste décide d'installer dans cette région plutôt rurale, une entreprise métallurgique qui prend le nom de Východoslovenské Železiarne (VSŽ, Métallurgies de l'Est slovaque en français).L'arrivée de cette activité bouleverse la ville, qui passe de 60 000 habitants en 1960 à 240 000 aujourd'hui.Une guérite avec une barrière marque l'entrée de l'usine. Nous la franchissons après avoir donné le nom de Juraj Varga, à l'interphone. C'est le responsable du principal syndicat de l'usine, Kovo qui regroupe 62% des salariés. Il nous a précisé la veille que pour des raisons de sécurité, c'est lui qui viendrait nous chercher. S'il a rapidement répondu à notre demande d'interview, la direction de U.S Steel, a pour sa part décliné toute rencontre.« Notre usine souffre de sous-investissements »Nous sommes mi-janvier 2024, le thermomètre est en dessous de zéro, nous rentrons rapidement dans le bâtiment central de U.S. Steel. Nous avons pris rendez-vous avec Juraj Varga en décembre pour parler avec lui de la décarbonation de l'usine, mais entre temps, une annonce qui a sidéré beaucoup de monde notamment aux États-Unis est intervenue : à la surprise générale, le 18 décembre 2023, le Japonais Nippon Steel, 4e groupe mondial, a fait une offre d'achat de U.S. Steel, l'entreprise américaine, basée à Pittsburgh en Pennsylvanie, le berceau de la sidérurgie américaine. Je l'interroge donc d'abord sur le sentiment des salariés de Košice face à ce changement de propriétaire. « C'est une bonne nouvelle – nous confie-t-il - car notre usine souffre de sous-investissements. Depuis plusieurs années, il n'y a pas eu d'investissements pour moderniser nos processus de production. Pour parler clairement, nous avons une usine du siècle dernier ».Qu'en est-il de la décarbonation de l'usine ? C'est un sujet qui préoccupe le gouvernement slovaque depuis plusieurs années. En 2019, le ministre des Finances de l'époque, Igor Matovic, avait fait le déplacement à Pittsburgh pour porter le message suivant : « La décarbonation est le seul moyen d'assurer un avenir à la filiale de Košice ». En 2021, le même ministre avait obtenu l'engagement de U.S. Steel de remplacer deux hauts-fourneaux traditionnels alimentés au coke par des fours à arc électrique, le 3e haut-fourneau n'était pas remplacé, mais modernisé. Les engagements se sont-ils concrétisés ? La réponse de Juraj Varga fuse : « Rien n'a été réalisé, même s'il y a eu annonce et médiatisation concernant la décarbonation ! Les employés sont déçus. Avec l'arrivée du nouveau propriétaire, on espère un développement positif pour l'usine ». Le responsable syndical nous précise que cela fait trois ans que les équipes planchent sur le processus de décarbonation, mais que tout est resté à l'état de plan. « D'un point de vue administratif et technique, on peut dire que l'usine est prête mais l'élément déclencheur, c'est l'argent », analyse-t-il. Le montant de la transition verte pour l'usine de Košice est en effet vertigineux, il s'élève à au moins, un milliard deux cents millions d'euros. Conscient de l'investissement que cela représente pour le groupe industriel américain, le gouvernement slovaque a œuvré auprès de Bruxelles pour obtenir des aides. 600 millions d'euros de fonds européens sont prêts à être investis, « mais il faut que l'employeur investisse la même somme et si le total s'élevait à un milliard deux cents millions d'euros, au départ, avec la flambée inflationniste et la crise énergétique c'est sans doute, maintenant, peut-être un milliard 400 millions. Nippon Steel devra dire quand et si elle est prête à investir dans ce projet », conclut Juraj Varga qui n'avait pas encore, à la mi-janvier, eu de contact avec les syndicats japonais du secteur sidérurgique.« Ce genre d'entreprise aime avoir l'air très écologique, mais en fin de compte, ce n'est très souvent que de la com »Nous rejoignons le centre-ville de Košice, avec sa large artère centrale bordée de magasins, de restaurants et de cafés. Nous avons rendez-vous avec Zuzanna Kupcova à quelques encablures de là, dans une ancienne usine de tabac transformée en café branché. La jeune femme est la coordinatrice de Klima t'a potrebuje, une toute jeune organisation écologique locale qui a vu le jour en 2021. « Quand vous allez sur le site internet de U.S. Steel, cette entreprise se présente comme très verte et très engagée dans le développement durable. Ce genre d'entreprise aime avoir l'air très écologique, mais en fin de compte, ce n'est très souvent que de la com, de l'écoblanchiment », regrette-t-elle. Zuzanna Kupcova reconnait que l'investissement financier demandé se révèle conséquent, mais elle rappelle aussi que « U.S. Steel a le taux d'émissions de CO2, le plus élevé de Slovaquie. L'entreprise est proche de la ville et a donc un impact environnemental considérable. Ce que nous voulons c'est une véritable décarbonation et pas une politique de petits pas ».  U.S. Steel, l'usine la plus importante dans la région de KošiceU.S. Steel a donc débarqué en Slovaquie en 1998, dix ans après la sortie du pays de plus de 40 ans de régime communiste (1948-1989) et six ans après la dislocation de la Tchécoslovaquie.« U.S. Steel est l'usine la plus importante pour notre région de Košice. En fait, il fut un temps où toute l'économie de la Slovaquie orientale reposait sur cette entreprise », rappelle Radislav Trnka, le président de la région de Košice. Il nous reçoit dans son vaste bureau. Hauteur sous plafond, moulures, le bâtiment qui abrite les bureaux de la présidence régionale appartient au patrimoine historique de Košice, qui fut au cours de son histoire mouvementée, dominée par les souverains hongrois. Radislav Trnka a 35 ans. En 2017, lors de sa première élection, il est devenu le plus jeune président de région de l'histoire de la Slovaquie. En quelques chiffres, on comprend l‘importance de l'usine U.S. Steel pour la région de Košice : « Actuellement, U.S. Steel emploie quelque 8 000 personnes. À cela, s'ajoutent quelque 20 000 personnes dans les entreprises de sous-traitance. C'est la plus grande usine de la Slovaquie orientale et donc un employeur important ». Pour compléter cette réalité sociale, il faut citer le chiffre d'affaires annuel de U.S. Steel Košice : environ trois milliards d'euros. Rapporté au PIB de la Slovaquie, qui est de 130 milliards d'euros, le gouverneur de la région de Košice insiste « cela représente presque deux pour cent du PIB slovaque. Vous comprenez son importance à l'échelle régionale ! ». Certes, au fil du temps, la région a développé un autre pilier économique, celui des technologies de l'information, une usine automobile Volvo s'est aussi installée, mais l'industrie sidérurgique reste essentielle pour l'économie locale. Des entreprises qui apportent une vitalité économique dans une région qui enregistre un taux de chômage inférieur à 6,5%, mais qui sont aussi source de pollution. Radislav Trnka nous explique que les entreprises de la région de Košice « produisent jusqu'à 30 % des émissions de gaz à effet de serre générées dans toute la Slovaquie ». Le gouverneur reconnait que Košice « est l'une des régions les plus polluées de Slovaquie et l'un des responsables de cette réalité peu flatteuse, c'est U.S. Steel. C'est donc le revers de la médaille de notre dynamisme économique. Statistiquement, dans notre région, l'incidence du cancer est beaucoup plus élevée en raison de la pollution de l'air ». Si la décarbonation de l'usine U.S. Steel se réalise, la Slovaquie remplira ses objectifs 2030 fixés par l'Union européenneKošice est située à l'extrémité orientale de la Slovaquie, à l'extrême opposé de la capitale. Il faut donc 5 heures de train pour rejoindre Bratislava. Le gouvernement est très impliqué depuis plusieurs années dans la décarbonation de l'usine de U.S. Steel Košice, mais également de façon plus générale de l'économie slovaque. C'est l'Institut pour la politique environnementale, rattaché au ministère de l'Écologie slovaque, qui documente tout ce processus. Kristina Mojsezova est responsable du département en charge tout particulièrement de fournir pour le gouvernement et les entreprises, une modélisation de la décarbonation, ainsi que les scénarii possibles, tout en, insiste-t-elle « toujours mettre en parallèle, la décarbonation et les conséquences économiques et sociales ». Cette préoccupation est d'autant plus présente que l'industrie sidérurgique joue en un rôle très important dans l'économie slovaque. Kristina Mojsezova précise que « près de la moitié de notre économie est plus ou moins liée à ce type d'industrie et le secteur sidérurgique est responsable de près de la moitié des émissions de gaz à effet de serre en Slovaquie ». Nous en venons à l'impact de l'usine de U.S. Steel Košice. Kristina Mojsezova nous décrypte les diagrammes qu'elle nous présente : « sur cette moitié, plus d'un cinquième des émissions slovaques provient de notre production d'acier, autour principalement de l'usine de Košice ». Mais au niveau national, l'usine est le 3e ou 4e plus important employeur sur le marché slovaque, « donc, tant en termes d'emplois qu'en termes d'efforts de décarbonation, nous devons vraiment garder ces chiffres à l'esprit lorsque nous réfléchissons aux priorités dans notre effort de décarbonation de ce secteur ». Si U.S. Steel représente 20% des émissions de gaz à effet de serre produites en Slovaquie, on ne peut que s'interroger sur l'impact qu'aurait une décarbonation de cette seule usine. « Une baisse de 14% des émissions au niveau national », explique Kristina Mojsezova qui précise « la Slovaquie sera alors en mesure d'atteindre ses objectifs 2030 fixés par l'Union européenne de réduction de 55% des émissions par rapport à 1990 ». Mais malgré les efforts du gouvernement slovaque, malgré les annonces de U.S. Steel, la décarbonation n'est pas engagée « notre gouvernement tente actuellement de comprendre pourquoi, bien que le gouvernement ait alloué des fonds considérables à cette usine pour qu'elle lance sa décarbonation, aucuns travaux n'ont débuté ».  U.S. Steel s'est vu octroyer 600 millions d'euros par l'Union européenne pour remplacer deux des trois hauts-fourneaux par des fours à arc électrique : 300 millions proviennent du fonds du plan de relance et de résilience, les 300 autres millions du fonds de modernisation. « Notre gros problème – confie Kristina Mojsezova - c'est que si le fonds de modernisation court jusqu'en 2030, en revanche, le plan de relance et de résilience doit être réalisé d'ici la première moitié de 2026. Si les projets ne sont pas réalisés dans le délai, il n'y aura pas de financement et la Slovaquie ne pourra pas remplir ses engagements pour 2030. Donc, bien sûr, c'est une entreprise privée qui a le pouvoir de décision, mais notre gouvernement cherche à savoir, quelles options s'offrent à lui ». L'autre question qui se pose est de savoir si, malgré la date de 2026, Bruxelles pourrait envisager un nouveau délai et permettre aux 300 millions d'euros du fonds de relance et de résilience de rester disponibles.L'offre d'achat de U.S. Steel par Nippon Steel a créé la sidération aux États-Unis, le soulagement à Košice.Fin 2023, une inconnue de taille s'est soudainement glissée dans les négociations entre le gouvernement et U.S. Steel. Le 18 décembre 2023, la nouvelle a fait la Une des médias américains, slovaques et japonais. Nippon Steel, le 4ème groupe sidérurgique mondial a annoncé mettre sur la table près de 15 milliards de dollars pour racheter son concurrent. Jamais une telle somme n'avait été évoquée par des repreneurs éventuels. Mais cette offre de rachat a tout autant suscité la sidération aux États-Unis, qui voit son fleuron sidérurgique passer sous pavillon étranger, que le soulagement en Slovaquie, car la filiale de Košice fait bien partie de la proposition de rachat. Si, pendant des années, le regard du gouvernement slovaque s'est tourné vers l'Ouest, vers Pittsburgh, virage à 180 degrés, c'est désormais vers Tokyo que les yeux du ministre des Finances est braqué. Il va falloir reprendre les discussions en vue d'une décarbonation et sonder le potentiel nouvel acquéreur. Potentiel nouveau propriétaire… car le rachat destiné à remettre à flot l'emblématique entreprise sidérurgique américaine, fondée en 1901, heurte le patriotisme économique américain, d'autant que le pays est en pleine campagne électorale. Le siège historique de U.S. Steel est situé en Pennsylvanie, l'État de naissance de Joe Biden et un des États-clé pour la prochaine élection présidentielle. Le président sortant sait qu'il doit absolument capter le vote des travailleurs syndiqués du secteur sidérurgique. À la mi-mars 2024, Joe Biden a déclaré qu'il était « vital que l'entreprise reste détenue et exploitée au niveau national », alors que Donald Trump promet d'ores et déjà de bloquer le rachat s'il est élu.  La décarbonation et l'enjeu de la compétitivité de l'industrie slovaqueQue pense le patronat slovaque de cette décarbonation de l'industrie nationale ? Nous poussons la porte du syndicat patronal, RUZ. Son siège est situé en dehors du centre-ville de Bratislava, dans un immeuble neuf, entouré de centres commerciaux et d'autoroutes. RUZ, regroupe 1 500 entreprises issues de tous les secteurs de l'économie, de l'industrie lourde et métallurgique, aux services, banques et compagnies d'assurance. C'est Martin Hošták, le secrétaire général de RUZ, qui nous reçoit. Il nous a prévenus lors de la prise de rendez-vous qu'il n'abordera pas la question de U.S. Steel car c'est un membre de son syndicat. Nous lui demandons quel regard porte son syndicat sur la décarbonation du secteur sidérurgique : « Bien sûr, ce sera un grand changement technologique pour le secteur industriel, mais c'est coûteux, très coûteux et rien n'est gratuit dans ce monde, n'est-ce pas ? C'est la raison de notre... Je ne dirais pas hésitation, mais inquiétude, car c'est la question de notre compétitivité qui se pose. À savoir si nous resterons compétitifs après avoir investi autant de moyens financiers dans la décarbonation vis-à-vis des entreprises dans le monde qui ne sont pas soumises à des obligations aussi strictes en matière de décarbonation. Nous sommes tout à fait conscients de la nécessité d'une transition verte. Nous avons besoin du Green Deal. Mais la question est de savoir s'il ne faut pas reconsidérer les étapes et le calendrier de ces objectifs qui sont peut-être trop ambitieux. Ils pourraient avoir comme conséquences de détériorer ou de détruire nos économies. Or, nous ne pouvons pas devenir un musée industriel, l'Europe ne peut pas se passer d'industries ». Ce discours est-il entendu à Bruxelles ? Martin Hošták nous confie constater « un léger changement de rhétorique chez certains élus européens, voire des membres de la Commission. Par ailleurs, nous nous attendons a priori à ce que le Parlement européen ne soit pas aussi vert qu'il l'est aujourd'hui, à l'issue des élections de juin ». La décarbonation est-elle un sujet de préoccupation partagé par d'autres syndicats d'employeurs ? La réponse du secrétaire national de RUZ fuse : « ​​​Bien sûr ! Nous sommes, par exemple, membre de l'initiative C, un groupe informel d'organisations d'employeurs de République Tchèque, de Slovaquie, d'Autriche, de Hongrie, de Slovénie, de Croatie et maintenant de Roumanie. Nous nous réunissons tous les six mois. Si je devais faire des statistiques, je dirais qu'à chaque rencontre, l'un des principaux points abordés concerne la décarbonation. De temps en temps, nous publions des communiqués de presse communs, car en tant qu'industriels d'Europe centrale, nous partageons le même point de vue ​​​​​​​». La ville de Košice peut-elle s'imaginer un avenir sans activité sidérurgique ?Si le patronat s'interroge sur le rythme imposé par Bruxelles concernant la transition verte, d'autres à Košice voudraient profiter de ce tournant, pour faire acte d'ambition et révolutionner le tissu industriel de la région de Košice. C'est la position d'Andrej Šteiner. C'est le directeur de l'Institut du climat et du développement de Košice. Voici ce qu'il répond quand on lui demande si le remplacement des fourneaux traditionnels par des fours à arc électrique est la solution : « C'est le point de vue de U.S Steel et du gouvernement slovaque. Nous avons eu de nombreuses discussions entre experts à ce sujet. L'Institut que je représente et les experts qui pensent comme moi, estiment, pour leur part, que conserver U.S. Steel, dans notre environnement local, n'est pas une solution à long terme. Certes, c'est toujours un important pourvoyeur d'emplois, mais il faudrait une réflexion plus ambitieuse, au point de réfléchir à un avenir pour la région sans U.S. Steel. On pourrait miser sur l'industrie des technologies et de l'information moins polluantes et qui pourrait offrir autant d'emplois que U.S. Steel, à la différence qu'il s'agirait d'emplois qualifiés. La valeur ajoutée serait plus élevée que celle de U.S. Steel ».  Nippon Steel et la vallée de l'hydrogèneNippon Steel a donc annoncé en décembre 2023 une offre de rachat de U.S. Steel ainsi que de sa filiale slovaque. Les prochains mois sont consacrés à la concrétisation de cette fusion. Pour Radislav Trnka, le président de la région de Košice, qui connait l'usine, a eu accès aux rapports annuels, le constat est simple : cela fait longtemps que U.S. Steel n'a pas investi dans l'innovation. « Nous le déplorons car l'usine est devenue de moins en moins compétitive au fil des années. Quant à l'enjeu environnemental, c'était encore moins une priorité pour eux ». Quels espoirs place-t-il dans le potentiel futur propriétaire ? « ​​​​​​​En tant que président de région, je dirais donc que le rachat de l'ensemble de la multinationale par les Japonais est la meilleure chose qui pouvait nous arriver ».  Pour le président de région, dont la préoccupation reste celle de rendre l'usine, « totalement verte et propre et plus compétitive » tout en maintenant « le plus d'emplois possible, pour que la longue tradition sidérurgique dans cette région se poursuive », l'arrivée de Nippon Steel offre des opportunités. Pour alimenter les futurs fours à arc électrique, la piste d'une alimentation avec de l'hydrogène est étudiée, alors que la région de Košice réfléchit au lancement d'une vallée de l'hydrogène. « La région de Košice est probablement la plus impliquée de toutes les régions slovaques dans le développement de l'hydrogène vert. Nous avons été la première région à disposer de notre propre stratégie régionale en matière d'hydrogène, modèle dont s'est inspiré le gouvernement national ». Radislav Trnka regrette que « U.S. Steel ne s'est jamais impliqué dans ce processus » et entend aborder le sujet avec Nippon Steel. « Les Japonais sont très avancés dans les technologies de l'hydrogène. Donc, je pense que nous trouverons un terrain d'entente ».Si la fusion en négociation entre Nippon Steel et U.S. Steel heurte le patriotisme américain, à Košice, la page du sidérurgiste américain semble donc déjà tournée. Juraj Varga appelle de ses vœux « ​​​​​​​une décarbonation réussie à Košice », qui permettrait à l'usine de Košice de relever « non seulement un défi, mais de servir aussi d'exemple. C'est ce que nous espérons tous ».  DIAPORAMA