POPULARITY
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atveria mažai žinomus Kovo 11-osios signatarų tekstus ir kviečia iš naujo pažinti žmones, atkūrusius valstybę. Bibliotekos Valstybingumo centras siūlo ieškoti atsakymų pačių signatarų rašytuose tekstuose.Šiandien prasideda Venecijos kino festivalis. Šiemet „Venice Immersive“ konkursinėje programoje pristatomas lietuvių režisieriaus Tomo Tamošaičio virtualios realybės filmas „Gėdos akys“, nukeliantis žiūrovą į anoreksija sergančios paauglės vidinį pasaulį ir kviečiantis susimąstyti apie paauglių psichinę sveikatą. Pasakoja Indrė Kaminckaitė.Kodėl vaikų literatūroje dažnai sutinkame vienaragius ir undines, slibinus ir baziliskus? Ar magija yra būtina, kai pasakoji jautrias ir sudėtingas žmonių gyvenimo istorijas? Šiuos klausimus svarstys parodų kuratorė, leidinio „Knygų slibinas. Fantastinis pasakojimas apie knygų grožį“ autorė Indrė Urbelytė ir filosofas, Vilniaus universiteto docentas, knygos „Profesorius S. ir Vilniaus Baziliskas“ autorius Laurynas Peluritis.Ved. Gerūta Griniūtė
Palangoje Pirožniko pavardė su gelbėtojais siejama jau ne vieną dešimtmetį. Gelbėjimo tarnybai vadovauja Jonas Pirožnikas, o jo sūnus Kajus, gelbėtojų poste pradėjęs dirbti dar paauglys, šiandien yra tarnybos vadovo pavaduotojas. Tačiau šią vasarą Kajus pasirinko ir kitokį būdą kalbėti apie saugumą – socialiniuose tinkluose pats filmuoja taisyklių nepaisančius poilsiautojus, juos perspėja, rodo pavojingas situacijas. Kodėl gelbėtojo darbe prireikė kameros ir kiek Kajus Pirožnikas šiandien seka tėvo pėdomis, o kiek jau kuria savąją gelbėtojo tapatybę?LRT pradeda naują sezoną, naujienų žada televizija, portalas ir trys radijo stotys.Šią savaitę sukanka 35 metai, kai Jungtinės Valstijos pripažino atkurtos Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos laisvės klausimą Amerikos lietuviai Vašingtone kėlė dar gerokai iki Kovo 11-osios, o prasidėjus Atgimimui tapo svarbiu tiltu tarp Lietuvos ir Jungtinių Valstijų – skleidė informaciją apie tai, kas vyksta Lietuvoje, mezgė ryšius su Jungtinių Valstijų politikais ir pareigūnais, telkė organizacijas ir spaudė Vašingtoną paremti Lietuvos nepriklausomybę.Ved. Rūta Kupetytė
Šią savaitę, rugsėjo 2-ąją sukanka 35 metai, kai Jungtinės Valstijos pripažino atkurtos Lietuvos nepriklausomybę. Lietuvos laisvės klausimą Amerikos lietuviai Vašingtone kėlė dar gerokai iki Kovo 11-osios, o prasidėjus Atgimimui tapo svarbiu tiltu tarp Lietuvos ir Jungtinių Valstijų – skleidė informaciją apie tai, kas vyksta Lietuvoje, mezgė ryšius su Jungtinių Valstijų politikais ir pareigūnais, telkė organizacijas ir spaudė Vašingtoną paremti Lietuvos nepriklausomybę.Kiek Amerikos lietuvių veikla prisidėjo prie Jungtinių Valstijų sprendimo pripažinti Lietuvą ir kada jų dešimtmečius keltą Lietuvos laisvės klausimą Vašingtonas pradėjo iš tiesų girdėti?Apie tai – ambasadorė Gintė Damušytė, gimusi ir augusi Jungtinėse Valstijose, 12 metų vadovavusia Lietuvių informacijos centrui Niujorke, Šaltojo karo ir Atgimimo metais kėlusia Lietuvos laisvės bylą JAV, o vėliau 30 metų dirbusia Lietuvos diplomatinėje tarnyboje; ir Kovo 11-osios Akto signataras Arūnas Degutis – Sąjūdžio Vilniaus tarybos narys, vienas „Sąjūdžio žinių“ leidėjų, dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Jungtinėse Valstijose pristačiusiu Sąjūdžio veiklą ir mezgusiu ryšius su Jungtinių Valstijų pareigūnais.
Vilniaus Šventų Jonų bažnyčioje vyksta atsisveikinimas su buvusia Lietuvos ministre pirmininke, Kovo 11-osios akto signatare Kazimira Danute Prunskiene. Amžinojo poilsio palydėti buvusios bendražygės atvyko pirmojo atkurtos Lietuvos Vyriausybės nariai, dabartiniai valstybės vadovai.Netoli Vokietijos Leipcigo oro uosto lėktuvas ore susidūrė su neatpažintu objektu ir buvo nukreiptis leistis kitame oro uoste. O Leipcigo oro uoste rastas dronas su sprogmenimis, patvirtino NATO. Per incedentą niekas nenukentėjo.Pastaruoju metu didelio visuomenės dėmesio sulaukusi ukmergiškių Žlabių šeima neįsileido į namus Vaiko teisių apsaugos specialistų. Vaiko teisių tarnybos duomenimis, šeima šiandien sutiko, kad specialistai pas juos atvyktų penktadienį.Į Estiją atlikti laisvės atėmimo bausmių iš Švedijos atgabenami pirmi nuteistieji. Šalys susitarė, kad Tartu kalėjime bausmę galės atlikti keli šimtai Švedijoje nuteistų žmonių. Švedija Estijai už tai kasmet mokės milijonus eurų.Alytaus rajono gyventojas kreipėsi į LRT Girdi norėdamas sužinoti, kodėl Alovės kaimo kapinėse vietos valdžia nukirto sveiką ąžuolą ir maumedį. Vyras tikina, kad kapavietėms jie netrukdė, žmonės nesiskundė, o gražūs, sveiki medžiai puošė kaimo kapinaites.Ved. L. ŽelnienėRed. D. Kuodis
Uprava Olimpije je po dveh tekmah odpustila trenerja Miša Brečka, že pred tem pa je skupina navijačev z odprtim pismom in peticijo izrazila nezadovoljstvo z načinom, kako je klub voden. To je to. Tematike dovolj za ure in ure pogovorov, čeprav smo vse to že stokrat povedali.
Až budou o druhém říjnovém víkendu probíhat komunální volby v prvém pražském obvodě, měla by být historka z jejich předehry více méně zapomenutá. Ale na rozhodování i podvědomí některých voličů působit ještě může. A to všelijak.Všechny díly podcastu Názory a argumenty můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Lietuvoje ilgainiui gali būti įvestas visuotinis šaukimas. Tačiau šiemet suteikiant galimybę atlikti karinę tarnybą iškart po mokyklos jau susiduriama su problema. Savanoriais užsirašė daugiau nei 8 tūkstančiai jaunuolių, tačiau ją atlikti galės ne visi, nes trūksta vietų.Kodėl valstybė negali priimti visų savanorių?Laidoje dalyvauja krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, Asociacijos „Visuotinė gynyba“ direktorius Tomas Godliauskas, Kovo 11-osios Akto signataras Arūnas Degutis, Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Pocius.Ved. Liepa Želnienė
Asi je ještě v obecné paměti slavná historka někdejšího ministra průmyslu za ODS Martina Kocourka, o kterém se zjistilo, že převedl 16 milionů na konto své matky a vysvětloval to veřejnosti potřebou tuto sumu „odklonit“ ze zřetele manželky, s níž se právě rozváděl. Ono odklonění ho ovšem stálo politickou kariéru.Všechny díly podcastu Názory a argumenty můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.
Ranní brífink Jaroslava Maška: Je čtvrtek 18. června, Česká národní banka rozhodne o nastavení úrokových sazeb, začíná devátý sjezd odborového svazu Kovo za silné účasti nejvyšších politiků a zdravotní pojišťovny jdou do finále při jednání o úhradách zdravotní péče na příští rok. V Ranním brífinku vítáme reportérku Markétu Hronovou, která v posledních dnech slavila úspěch s článkem o hodnocení českých vysokých škol.
Ranní brífink Jaroslava Maška: Je čtvrtek 18. června, Česká národní banka rozhodne o nastavení úrokových sazeb, začíná devátý sjezd odborového svazu Kovo za silné účasti nejvyšších politiků a zdravotní pojišťovny jdou do finále při jednání o úhradách zdravotní péče na příští rok. V Ranním brífinku vítáme reportérku Markétu Hronovou, která v posledních dnech slavila úspěch s článkem o hodnocení českých vysokých škol.
Zamíříme do Rychnova nad Kněžnou spolu s ředitelem nádherného festivalu Poláčkovo léto, který začne v sobotu 20. června a letos se bude konat jeho již 31. ročník. Kamil Dvorný je naším dnešním hostem.Všechny díly podcastu Host ve studiu můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.
Zamíříme do Rychnova nad Kněžnou spolu s ředitelem nádherného festivalu Poláčkovo léto, který začne v sobotu 20. června a letos se bude konat jeho již 31. ročník. Kamil Dvorný je naším dnešním hostem.
LRT šaltinių teigimu, savaitgalį posėdžiausianti Socialdemokratų taryba gali priimti sprendimą keisti užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį. Bent penki socialdemokratai neviešai teigė, kad K. Budrio laikysena užsienio politikoje ne visai atitinka partijos ir Vyriausybės apsibrėžtas politikos gaires.Daug kritikos sulaukė ir jo pasisakymas užsienio žiniasklaidai apie NATO galimybes neutralizuoti Rusijos pajėgumus Kaliningrado srityje.Laidoje dalyvauja 15min Aktualijų skyriaus redaktorius Raimundas Celencevičius, Kovo 11-osios akto signataras Egidijus Bičkauskas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, šio komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.Ved. Agnė Skamarakaitė
Jar je obdobím nových začiatkov – záhrady sa prebúdzajú, pôda ožíva a prvé kvety nám pripomínajú, že všetko rastie, ak má správne podmienky. V Strednej odbornej škole záhradníckej v Bernolákove klíčia nielen rastliny, ale aj veľké sny mladých ľudí. Beáta Repíková sa porozprávala so študentom 3. ročníka v odbore o krajinárstvo a záhradná tvorba Františkom Pláteníkom, ktorý sa zaujíma nielen o „ poéziu v záhradách – ale aj o poéziu v literatúre.
Jdu přednášet americkým studentům na téma underground. „Byla to hlavně existenciální věc,“ říkám. „A dneska?“ ptá se studentka.Všechny díly podcastu Glosa Plus můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.
Kovo 31-oji – paskutinė diena, kai galima teikti prašymą nutraukti pensijos kaupimą ir pinigus atsiimti kartu su pirma atsiimančiųjų banga. Gali būti, kad pasitraukti iš antrosios pakopos pensijų fondų dabar jau užsimanė ir tie, kas anksčiau neplanavo. Dalį žmonių išgąsdino, kad sukaupta suma dėl karo Irane ir rinkų smukimo, anot jų, tirpsta akyse. Tai koks sprendimas – pasitraukti ar likti – naudingiausias? Diskutuoja fondų valdymo įmonės „Aneli Capital“ steigėja ir vykdomoji partnerė Daiva Rakauskaitė, pensijų fondų valdymo įmonės „Goindex“ įkūrėjas Marijus Kalesinskas ir smulkusis investuotojas Mindaugas Busila.Ved. Irma Janauskaitė.
Kovo 28 d. popiežius Leonas XIV trumpam sraigtasparniu nuskris į mažytę Monako miestą-valstybę - turtingą šalį, kurioje egzistuoja „nematomas skurdas“, ir kuri dėl savo ypatumų galėtų tapti „taikos laboratorija“. Plačiau - vedamojo skiltyje.Antisemitizmas Lenkijoje, vyskupų bandymai tirti lytinio išnaudojimo atvejus Katalikų Bažnyčioje ir naujojo Krokuvos arkivyskupo pavyzdys - „Mažosios studijos“ korespondentės Katarzynos Korzeniewskos reportaže.Dviprasmiškas Gruzijos ortodoksų patriarcho Iljos II-ojo palikimas - VU TSPMI dėstytojos Rositos Garškaitės-Antonowicz komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis“: William Placher „Sužeistas Dievas“.Kun. Mozė Mitkevičius apie Abraomą (2 dalis).Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža „Ar Prancūzijoje vyksta krikščionybės atgimimas?“Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.
Kodėl Lietuvoje neužtenka vienų scenos menų apdovanojimų?Kauno valstybinis muzikinis teatras Tarptautinę teatro dieną švenčia premjera – scenoje Mozarto opera „Figaro vedybos“.Kovo 28-ąją minimos 75-osios kompozitoriaus, architekto ir dailininko Kęstučio Antanėlio gimimo metinės. Jį prisimena kompozitorius Laimis Vilkončius ir dirigentas Vytautas Miškinis.„Metų knygos rinkimuose“ tarp prozos knygų nominantų šiemet yra ir Vytauto V. Landsbergio „Bevardžio sagos“.Ved. Donatas Šukelis
Kovo 23 d. Tiek Žinių su Gabija.
Artimuosiuose Rytuose tęsiantis karui ir dėl to brangstant degalams, Jurbarko rajono savivaldybėje sutikti gyventojai nemano, kad valdžios sprendimas įlieti rezervinio kuro reikšmingai pakeis situaciją. Kaip svarsto pašnekovai, atsargas geriau taupyti didesnėms krizėms šalyje. Tokios jų mintys skamba LRT RADIJUI toliau važiuojant per Lietuvos savivaldybes bei kviečiant susipažinti su atsitiktiniais praeiviais. Šią savaitę Edvinas Kučinskas lankosi Jurbarko rajono savivaldybėje.Vis daugiau žmonių Lietuvoje nebesitaiksto su tuo, kaip veikia valstybėsinstitucijos – skundžiasi, ieško teisybės ir vis dažniau ją randa. Dažniausiai kalbama apie vadinamąjį biurokratizmą – kai atsakymai vilkinami, problemos sprendžiamos formaliai, remiantis taisyklėmis, bet ne žmogaus situacija, arba keliami pertekliniai reikalavimai.Kovo 20-21 – lygiadienis, per kurį daug vis dar kelia inkilus. Kaip tai padaryti tinkamai?
Kovo 21-ąją pasaulis mini Pasaulinę dauno sindromo dieną. Tai diena, skirta ne tik kalbėti apie sindromą, bet ir apie žmones – jų gyvenimus, svajones, darbus ir draugystes. Šioje laidoje – žmonės, kurie kiekvieną dieną primena, kad gyvenimo džiaugsmas dažnai slypi paprastuose dalykuose.Laidoje dalyvauja Dominykas Damkauskas. Jam 34-eri. Tikras vilnietis. Didelis Vilniaus „Ryto“ fanas. Ir jau septynerius metus jis dirba padavėju restorane „Pirmas blynas“. Dominykas sako labai paprastai: „Man patinka aptarnauti žmones ir su jais bendrauti. Ir man patinka, kai žmonės šalia manęs yra laimingi.“Gabrielei Danilevičiūtei - 25-eri. Ji sako labai paprastai: „Aš myliu žmones.“ Gal todėl Gabrielė turi daug draugų. Šiuo metu ji mokosi Šilo ugdymo centre ir studijuoja floristiką. Jai labai patinka dirbti su gėlėmis ir augalais. Ir visai netrukus Gabrielės laukia praktika Vilniaus universiteto botanikos sode.Marta Bielskytė-Lenktaitė – Lietuvos žmonių su Dauno sindromu ir jų globėjų asociacijos projektų vadovė. Marta važinėja po mokyklas, veda paskaitas moksleiviams ir kalba apie Dauno sindromą. Įdomiausia tai, kad Marta į šią veiklą pateko visai netikėtai. Jos gyvenime nebuvo artimo žmogaus su Dauno sindromu. Tačiau atsirado draugystė. Ir būtent ji atvedė iki šios veiklos.Ved. Žydrė Gedrimaitė.
Ar į žydų gelbėjimą Lietuvoje nacių okupacijos metais (1941–1944 m.) galime žvelgti kaip į vietinių gyventojų pasipriešinimą? Apie tai, kaip vyko žydų gelbėjimas Lietuvoje, kuo jis išsiskyrė kitų nacių okupuotų kraštų kontekste, laidoje pasakoja dr. Zigmas Vitkus (Klaipėdos universitetas). Pokalbyje aptariamos tiek pavienės gelbėtojų iniciatyvos, tiek gelbėjimo tinklai, metodai, kuriuos taikė Lietuvos gyventojai, įsijungę į šį procesą. Kovo 15-osios, Lietuvos žydų gelbėtojų dienos, minėjimo kontekste svarstoma apie tai, kas nulėmė šių išskirtinių žmonių pasirinkimus.Ved. prof. Jurgita Verbickienė, dr. Akvilė Naudžiūnienė.
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad siekdama suvaldyti degalų brangimą, Lietuva galėtų kasdien nustatyti kuro kainų lubas. Nausėda teigia pavedęs savo komandai išnagrinėti Belgijos pavyzdį, kur viršutinė kuro kainų riba kiekvieną dieną nustatoma remiantis objektyviais kriterijais.Lietuvos Prezidentui iškėlus idėją degalų brangimą valdyti taikant kasdienines kuro kainų lubas, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad ši iniciatyva yra radikalesnė, nei kitos svarstomos priemonės. Tačiau ji gali būti svarstoma, jeigu konfliktas Artimuosiuose Rytuose užsitęs.Vilniaus Universiteto docentas Konstantinas Andrijauskas, Kovo 11-ąją nuo viaduko Vilniuje nuplėšė vėliavą su užrašu „Lietuva lietuviams“. Kilo konfliktas su vėliavos savininku. Andrijauskas buvo paguldytas ant žemės, surakintas antrankiais ir išvežtas policijos. Jis paaiškino manantis, kad šūkis „Lietuva lietuviams“ yra ekstremistinis. Tačiau besipiktinantys Andrijausko poelgiu teigia, kad šis šūkis yra patriotinis.Ved. A. Kvaliauskas
„Ten, kur bažnyčia yra vienintelis svarbus objektas, vienerios užrakintos durys panaikina trijų muziejų funkcijas – dailės muziejaus, krašto istorijos muziejaus ir architektūros muziejaus“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Komentare jis pasakoja apie savo nesėkmingą bandymą Kovo 11-ąją aplankyti tris bažnyčias.„Mano kartos jaunystės, studijų laikus apibrėžia kelionės pigiomis oro linijomis į Vakarų Europos miestus“, – sako rašytoja Akvilė Kavaliauskaitė, kurios romanas „Jausmai“ nuskraidina skaitytoją į 2009-uosius. „Jausmai“ pateko į „Metų knygos rinkimų“ prozos penketuką.Beveik pusė Lietuvos gyventojų teigia dažnai susiduriantys su dezinformacija – tai parodė Lietuvos radijo ir televizijos komisijos užsakymu atliktas tyrimas. Nors svarbiausias naujienų šaltinis daugeliui išlieka tradicinė žiniasklaida, nemažai klaidinančios informacijos žmones pasiekia per socialinius tinklus. Tyrėjų teigimu, jie neretai veikia kaip atskira informacinė erdvė, kurioje lengviau plinta poliarizacija, neapykanta ir nepasitikėjimas institucijomis.Plačiajai publikai atviras festivalio atidarymas su raudonuoju kilimu, kino seansas baseine, slapto filmo peržiūra slaptoje vietoje, seansai, kuriuos lydi ekskursijos gamtoje... Festivalis „Kino pavasaris“ ne pirmus metus auditorijai siūlo netradicines patirtis. „Ar tai yra geras būdas žiūrėti filmus, jei prioritetas yra pažiūrėti filmus? Ko gero, ne visada“, – festivalio pasirinkimus komentuoja kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis.Išrinktos geriausios 2025 metų verstinės knygos.Ved. Justė Luščinskytė
Savaitgalį 98-ąjį kartą išdalintos Oskarų statulėlės. Kokias tendencijas šį kartą atskleidė nugalėtojai animacijos kategorijoje?LRT KLASIKA pradeda pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių knygų autoriais. Šiandien susipažįstame su Jurgos Vilės parašyta ir Kornelijos Žalpytės iliustruota knyga „Džuljeta ir kino kaukai“.Kovo 16-ąją minima Knygnešių diena. Šiemet minimos ir knygnešio Jurgio Bielinio 180-osios gimimo metines. Iliustratorė Lina Itagaki ir rašytojas Marius Marcinkevičius dabar kaip tik darbuojasi prie grafino romano vaikams apie knygnešius.Ved. Marius Eidukonis
Venecijos bienalės organizatorių sprendimas leisti į šį renginį sugrįžti Rusijai kelia tarptautinį nepasitenkinimą, tačiau patys ukrainiečiai ragina ne siųsti pasipiktinimo žinutes Rusijos paviljonui, o daugiau dėmesio skirti Ukrainai.Kaune – premjeromis dvelkiantis pavasaris. Nacionalinis Kauno dramos teatras nuo kovo 20-osios kviečia įvertinti Oskaro Milašiaus kūrybos įkvėptą teatro vizionieriaus Roberto Wilsono pradėtą spektaklį „Septynios vienatvės“. Spektaklio režisieriumi Wilsonui mirus tapo daug metų su juo dirbęs Charlesas Cheminas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie UNESCO siekį išsaugoti kultūrinį Irano paveldą prasidėjus karo veiksmams, Holivude kilusį skandalą dėl į „Oskaro “apdovanojimą pretenduojančio aktoriaus Timothée Chalamet pasisakymų apie opera ir baletą bei Paryžiaus aukcione parduodamus žymių kino filmų rekvizitus.Kino mylėtojai Lietuvoje gyvena įsibėgėjančiu „Kino pavasariu“, o viso pasaulio sinefilai laukia kino apdovanojimų sezoną užbaigsiančių, sekmadienio naktį įvyksiančių „Oskarų“. Kokie naratyvai lydi šiuos prestižinius apdovanojimus ir kaip Lietuvai pelnyti pirmąją nominaciją, svarsto kritikas Vladas Rožėnas.„Ten, kur bažnyčia yra vienintelis svarbus objektas, vienerios užrakintos durys panaikina trijų muziejų funkcijas – dailės muziejaus, krašto istorijos muziejaus ir architektūros muziejaus“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis. Komentare jis pasakoja apie savo nesėkmingą bandymą Kovo 11-ąją aplankyti tris bažnyčias.Vakar minėjome Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės 140-metį.Po kultūros bendruomenę suvienijusio koncerto „Mes užaugom!“, vienas jo organizatorių Saulius Urbonavičius-Samas sako, kad šis renginys įrodė, jog muzika Lietuvoje nėra vien tik pramogų verslo dalis pinigams uždirbti, ji gali pasitarnauti kaip ginklas, kaip priemonė išsakyti savo poziciją.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė
Seime pateikti penki įstatymo projektai, susiję su LRT veiklos reguliavimu. Po Seimo darbo grupės veiklos savo projektą pateikė valdantieji, jiems prieštaraudami, alternatyvių projektų parengė ir Seimo opozicija.„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarus pavadino sukilėliais. Jo teigimu nepriklausomybės atkūrimas buvo perversmas, kurio metu nuversta sovietų valdžia. Seimo narė, konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė dėl to kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir prašo pradėti tyrimą dėl viešo pritarimo tarptautiniams nusikaltimams, SSRS nusikaltimų neigimo ar šiurkštaus menkinimo. Dėl Žemaitaičio žodžių pareiškimą gavo ir Vilniaus policija.JAV prezidentą Donaldą Trumpą dėl jo pradėto karo Irane kritikuoja ne tik kairysis Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas, bet ir jo bendražyge laikoma Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni .Atėjus pavasariškiems orams, pradėjo sparčiau tirpti upes sukaustęs ledas. Vilniuje Neries ledonešis nuplukdė namelį ir pirtį, pranešama, kad už Lapių Neris vis dar užšąlusi, o ties Jonava vandens lygis naktį ir ryte kilo po centimetrą per valandą. Tuo tarpu Nemunas taip pat laisvinasi iš ledo gniaužtų, nors nei Kaune, nei Šilutės rajone ledonešis dar neprasidėjo.Vilniaus „Ryto“ krepšinio klubo gretose vakar debiutavęs Augustas Marčiulionis dėl karo prievolės atsidūrė ieškomų asmenų sąraše. Krepšininkas situaciją stengiasi spręsti ir teigia specialiai tarnybos nevengęs.Ved. Agnė Skamarakaitė
Praėjusiame amžiuje dauguma Lietuvos pelkių buvo melioruotos ir taip šalis tapo viena labiausiai nusausintų pasaulyje. O pelkės savo samanomis patyrė, kiek pareikalauja besikeičiančių režimų ir valdžių užmojai. Kovo 11-ąją – Martynos Šulskutės garso dokumentikos premjera. Gero klausymo. Daugiau informacijos ir užkulisių fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/pelkese-iklimpusi-lietuvos-istorija Palaikykite NARA darbą: https://nara.lt/prisidek Kūrinį iš dalies finansavo: Perspectives, Lietuvos Kultūros Taryba
Klaipėdoje jau organizuojamas Krašto apsaugos savanorių organizuojamas bėgimas Kovo 11-ajai paminėti.Šiaulių rajono Švendrių kaime esančiame elnyne aptikta keliasdešimt žuvusių gyvūnų. Tarnybos aiškinasi, kas – ligos ar netinkama priežiūra pražudė 55 elnius. Ūkio šeimininkas turi savo versiją – kalba apie kerštą ir nuodus.Lietuva mini 36-ąsias Nepriklausomybės atkūrimo metines. Tokios datos verčia apmąstyti, ką per šiuos metus pasiekėme, kaip turėtume matuoti savo pažangą. Atsakymą į šį klausimą turi profesorius Zenonas Norkus, šiemet už tai pelnęs Lietuvos mokslo premiją.Kauno savivaldybė, patvirtinusi biudžetą, puspenkto milijono eurų nusprendė skirti apžvalgos ratui. Taip viliamasi į miestą pritraukti daugiau turistų. Miesto opozicija planus vertina kritiškai, sako, milijonus būtų galima išleisti daug vertingiau nei pramogoms.Vis dažniau pastebimi atvejai, kai bilietai į populiariausius Lietuvos teatrų spektaklius išperkami per keliasdešimt minučių, o netrukus jie pasirodo antrinėje rinkoje už gerokai didesnę kainą. Kiek pačios įstaigos gali ir turėtų kontroliuoti tokią situaciją?Pradedama paramos lėšų rinkimo kampanija kuriamam filmui apie istorinę Lietuvos asmenybę, partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą.Ved. Liuda Kudinova
Kovo 11-osios išvakarėse laidos „10-12“ svečias – aktorius Gintaras Mikalauskas, pagrindinis Lietuvos valstybinių renginių vedėjas.Ved. Agnė Skamarakaitė
Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos dukra Ona į istoriją įėjo kaip vienintelė moteris Abiejų Tautų Respublikoje išrinkta karaliumi, tačiau dėl dvigubų standartų ji neteko realios valdžios ir mirusio brolio Žygimanto Augusto jai palikto pasakiško palikimo. Pokalbis su istorinio romano apie Oną Jogailaitę „Nemeilė“ autore Ilona Skujaite.Kaip susijusi moterų emocinė sveikata ir menstruacinis ciklas? Su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorante Lauryna Filatovaitė-Vyčiene aptarsime Lietuvoje atliktos apklausos apie moterų psichologinę gerovę ir menstruacinį ciklą rezultatus.Kovo 11-osios išvakarėse pokalbis su aktoriumi Gintaru Mikalausku, kuris yra pagrindinis valstybinių renginių vedėjas. Ką jam pačiam reiškia šis vaidmuo?Ved. Agnė Skamarakaitė
Dėl besitęsiančios įtampos Artimuosiuose Rytuose nusprendus pradėti ribotą evakuaciją, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra apie 20 pažeidžiamiausiai grupei priklausančių Lietuvos piliečių.Dėl konflikto Artimuosiuose rytuose ir uždaryto Hormūzo sąsiaurio, pasaulio biržose kyla naftos kaina. Į tai sureagavo ir Lietuvos degalinės. Tiek benzino, tiek dyzelino kaina šoktelėjo nuo kelių iki keliolikos centų už litrą. Kuo geopolitiškai svarbus Hormūzo sąsiauris?Dėl besitęsiančios įtampos Artimuosiuose Rytuose nusprendus pradėti ribotą evakuaciją, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, jog Jungtiniuose Arabų Emyratuose yra apie 20 pažeidžiamiausiai grupei priklausančių Lietuvos piliečių.Prancūzija, pasak jos prezidento Emmanuelio Macrono, išplės savo branduolinį arsenalą ir galėtų pirmą kartą dislokuoti branduoliniais ginklais apginkluotus lėktuvus šalyse sąjungininkėse. Jis teigia, kad 8 Europos šalys – Vokietija, Britanija, Lenkija, Nyderlandai, Belgija, Graikija, Švedija ir Danija – sutiko dalyvauti Prancūzijos pasiūlytoje branduolinio atgrasymo schemoje. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Paryžiaus planai papildo NATO „branduolinį skėtį“, tačiau negali pakeisti Jungtinių Amerikos Valstijų užtikrinamo atgrasymo.Po itin šaltos žiemos, prie Olando kepurės skardžio, formuojasi pavojingos nuošliaužos. Gyventojai perspėjami apie kylančius pavojus – lankantiems šį gamtos objektą patariama laikytis atokiau nuo skardžio krašto.Tarptautiniam paralimpiniam komitetui uždraudus Ukrainos delegacijos aprangas, kuriose pavaizduotas šalies žemėlapis, Lietuvos paralimpinio komiteto prezidentas Mindaugas Bilius teigia laukiantis atsakymų. Kovo 6-ąją prasidėsiančioje paralimpiadoje leista grįžti su nacionalinėmis vėliavomis Rusijos ir Baltarusijos sportininkams, o ukrainiečių apranga, kurios pagrindinis akcentas - suvienytos Ukrainos teritorija, Tarptautiniam paralimpiniam komitetui - nepriimtina.Ved. A. Skamarakaitė
Ulička spojující náměstíčko Na Kampě a Hroznovou ulici má zajímavý příběh. Od nepaměti to byl jen bezejmenný průchod, ve kterém nejsou žádná domovní čísla ani pouliční osvětlení.
Ulička spojující náměstíčko Na Kampě a Hroznovou ulici má zajímavý příběh. Od nepaměti to byl jen bezejmenný průchod, ve kterém nejsou žádná domovní čísla ani pouliční osvětlení.
Rok 2009, Košice, dve deti. Rok 2012, Huncovce, žena a jej dve deti. Tri roky neskôr, Malcov, 97 ľudí prišlo o strechu nad hlavou. 2016, Košice, Mašličkovo, jedno dieťa. Rok 2021, Sabinov, dvaja dospelí. Marec 2025, Veľký Šariš, päť detí a žena. A napokon 10. november 2025, Košice, Mašličkovo, dve deti. Je to len časť tragédií, ktoré opakovane zasahujú extrémne chudobných ľudí z osád na Slovensku. Tí s klesajúcou teplotou stoja pred dilemou, či si zakúria a riskujú požiar, alebo zmrznú. Dá sa s tým spraviť niečo dostatočne rýchlo na to, aby sme o podobných nešťastiach viac nepočuli? O téme sa Nikola Šuliková Bajánová rozpráva s moderátorkou a redaktorkou denníka SME Zuzanou Kovačič Hanzelovou. Zdroj zvukov: STVR Odporúčanie Už túto nedeľu – 16. novembra sa vo viacerých slovenských mestách uskutoční festival Nežná. Hodnoty, ktoré pred 36 rokmi vybojovali odvážni jedinci, môžete osláviť aj v spoločnosti denníka SME. V Bratislave sa na Námestí slobody budú v rámci festivalu konať hneď tri verejné nahrávania našich podcastov. O 11. hodine sa v Dejinách moderátor Jaro Valent bude rozprávať s publicistkou Soňou Gyarfášovou a historikom Ľubomírom Morbacherom o tom, ako november ’89 prežívali politickí väzni a či sa dočkali právnej, finančnej alebo aspoň ľudskej satisfakcie. V Aréne Naživo sa zase Jana Krescanko Dibáková stretne s hercom a bývalým ministrom kultúry Milanom Kňažkom a herečkou Kristínou Tormovou. Diskusia o angažovaní sa za slobodu sa bude konať medzi 14. a 15. hodinou. A napokon sa o 17. hodine môžete pozrieť na nahrávanie Dobrého rána sobota so Zuzanou Kovačič Hanzelovou a Jakubom Filom, ktorí sa s herečkou Zuzanou Fialovou a hudobníkom a riaditeľom festivalu Pohoda Michalom Kaščákom zamyslia nad tým, akou krízou si demokracia prechádza dnes a či o ňu nebudeme musieť bojovať znovu. Vstup na všetky diskusie je voľný, nájdete nás v Stane slobody, na Námestí slobody v Bratislave, už túto nedeľu 16. novembra. Tešíme sa na vás! A to nie ešte nie je všetko, ak hľadáte program na dnešný večer, tak Piatoček dnes o 19.30 robí v Kácečku vedomostnú súťaž Nie alebo áno, v ktorej si môžete overiť svoje vedomosti z bizarností politiky fyzicky na mieste, ale aj online doma. Lístky nájdete na www.piatocek.com. – Všetky podcasty denníka SME nájdete na sme.sk/podcasty – Odoberajte aj audio verziu denného newslettra SME.sk s najdôležitejšími správami na sme.sk/brifingSee omnystudio.com/listener for privacy information.
Romualdas Ozolas. „Pradžių knyga“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Filosofo, publicisto, visuomenininko, Kovo vienuoliktosios Akto signataro proza atvirai ir subtiliai atskleidžia pasaulį, kuriame augo, brendo ir bandė susivokti karta, gimusi per vėlai, kad išeitų į pokario miškus, bet turėjusi pati suprasti ir atrasti, kas yra tiesa, kiek jos slepiama ir kiek jos pasakoma. Knygos ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.
Romualdas Ozolas. „Pradžių knyga“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Filosofo, publicisto, visuomenininko, Kovo vienuoliktosios Akto signataro proza atvirai ir subtiliai atskleidžia pasaulį, kuriame augo, brendo ir bandė susivokti karta, gimusi per vėlai, kad išeitų į pokario miškus, bet turėjusi pati suprasti ir atrasti, kas yra tiesa, kiek jos slepiama ir kiek jos pasakoma. Knygos ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.
Romualdas Ozolas. „Pradžių knyga“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Filosofo, publicisto, visuomenininko, Kovo vienuoliktosios Akto signataro proza atvirai ir subtiliai atskleidžia pasaulį, kuriame augo, brendo ir bandė susivokti karta, gimusi per vėlai, kad išeitų į pokario miškus, bet turėjusi pati suprasti ir atrasti, kas yra tiesa, kiek jos slepiama ir kiek jos pasakoma. Knygos ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.
Romualdas Ozolas. „Pradžių knyga“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Filosofo, publicisto, visuomenininko, Kovo vienuoliktosios Akto signataro proza atvirai ir subtiliai atskleidžia pasaulį, kuriame augo, brendo ir bandė susivokti karta, gimusi per vėlai, kad išeitų į pokario miškus, bet turėjusi pati suprasti ir atrasti, kas yra tiesa, kiek jos slepiama ir kiek jos pasakoma. Knygos ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.
Romualdas Ozolas. „Pradžių knyga“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Filosofo, publicisto, visuomenininko, Kovo vienuoliktosios Akto signataro proza atvirai ir subtiliai atskleidžia pasaulį, kuriame augo, brendo ir bandė susivokti karta, gimusi per vėlai, kad išeitų į pokario miškus, bet turėjusi pati suprasti ir atrasti, kas yra tiesa, kiek jos slepiama ir kiek jos pasakoma. Knygos ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.
Romualdas Ozolas. „Pradžių knyga“. Išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.Filosofo, publicisto, visuomenininko, Kovo vienuoliktosios Akto signataro proza atvirai ir subtiliai atskleidžia pasaulį, kuriame augo, brendo ir bandė susivokti karta, gimusi per vėlai, kad išeitų į pokario miškus, bet turėjusi pati suprasti ir atrasti, kas yra tiesa, kiek jos slepiama ir kiek jos pasakoma. Knygos ištraukas skaito aktorius Egidijus Stancikas.
Ostrava ode dneška ožívá hudbou. V Dolních Vítkovicích začíná festival Colours of Ostrava, který nabídne až do neděle přes 120 koncertů. Na místě má Radiožurnál mobilní studio R-stream, ze kterého od půl jedné vysílá jako nový hlavní mediální partner akce rozhovory s osobnostmi a hosty festivalu. Na hlavním pódiu dnes vystoupí mimo jiných také zpěvák a rapper Shaggy.
2024-ųjų gruodį Sirijoje krito daugiau nei penkiasdešimt metų šalį valdęs Assadų šeimos režimas. Sukilėliams užėmus valdžią, šalyje nemažai sumaišties. Iš vienos pusės, į Siriją grįžta pabėgėliai, kuriasi naujos institucijos, o vakarų šalys atšaukinėja sankcijas. Iš kitos pusės, daug nežinios, ar šalis pasuks demokratiniu keliu. Kovo pabaigoje-balandžio pradžioje Sirijos sostinėje Damaske porą savaičių praleido NARA fotožurnalistas Denis Vėjas ir žurnalistė Marie-Line Deleye, pernai praėjusi mūsų jaunųjų žurnalistų programą. Prieš pradedant dalintis jų publikacijomis, įrašėme pokalbį apie situaciją Sirijoje jų akimis. Autorė: Indrė Kiršaitė
CELÝ DÍL NAJDETE NA HEROHERO.CO/STUDION Ministerstvo spravedlnosti přijalo zhruba miliardu korun v bitcoinech od člověka odsouzeného za obchod s drogami a zpronevěru. Ministr Pavel Blažek (ODS) tvrdí, že státu sumu věnoval, protože chtěl činit pokání. O legálnosti peněz prý nemá žádné pochybnosti a nehodlá se za své rozhodnutí stydět. Případ už řeší Národní centrála proti organizovanému zločinu. Jaký původ tyto peníze mají? Jak se k Blažkovi nabídka dostala? A proč transakci tak urputně hájí? Ve Studiu N odpovídá investigativní reportérka Deníku N Zdislava Pokorná.
1. Černákova obhajoba si urobila hanbu. 2. Najvyšší súd vrátil Kočnera do prípadu vraždy Kuciaka a Kušnírovej. 3. Fico si pandemickú zmluvu užíva.
Jonas Miklovas, Tomas Purlys ir Lukas Malinauskas aptaria skausmingą Vilniaus „Ryto“ pralaimėjimą Stambule, žvelgia į artėjančias svarbias Kauno „Žalgirio“ rungtynes ir aptaria talentingiausius lietuvius NCAA. Tinklalaidės partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Priešvelykinis siurprizas! Kovo 25-ąją įvyks dar vienas Karolio Tiškevičiaus pokalbių šou „Iš 9 metrų“. Šįkart laidos svečiu bus naujas Kauno „Žalgirio“ rungtynių balsas ir bene geriausias šalies aktorius Mantas Stonkus. Bilietai čia: https://shop.basketnews.lt/products/bilietas-is-9-metru-su-mantu-stonkumi Temos: Modestui Paulauskui – 80! ir Purlio treniruotės pas legendą (0:00); „Rytą” Stambule palaidoję momentai (6:20); Vėl lipama ant to paties grėblio? (14:37); „Ryto” prakeiksmas (23:33); Viltys į Kazį Maksvytį ir avarinė padėtis (27:32); Sukilę lūkesčiai ir vėl gyvenimas viltimi (32:39); Rimtas kandidatas į Eurolygos MVP (36:38); Labai labai liūdna „Žalgirio” istorija Barselonoje (39:51); Burtai Rygos cirke ir aiškus kitas lietuvių varžovas pasirengime (43:22); Pirmas toks nuo Šaro Jasikevičiaus laikų? (48:15); Stabtelėjęs Lietuvos talentas vėl sužibo Amerikoje (55:36); Išlikimo kovose – septyni lietuviai (1:02:26); Didžiulėje „Barcelonos” šeimoje – krepšininkė iš Lietuvos (1:06:02).
Gozdni prijatelji so se smejali in plesali v maskah in še vedeli niso, kdaj se jim je pridružila pomlad. Pripoveduje: Zvone Hribar. Napisala: Simona Pivar Posneto v studiih Radia Slovenija 1993.
Mažąją rusiją Belgrado arenoje įkūrę „Crvena Zvezda“ fanai ir vėl liko nuleistomis galvomis. Neįtikėtiną susikaupimą parodęs „Žalgiris“ penktą kartą iš eilės nukalė „raudonąją žvaigždę“. Apie tai išsamiai Lukas Malinauskas, Karolis Tiškevičius ir Jonas Miklovas. Laidos partneriai: – Nord VPN. Apsilankykite https://nordvpn.com/basketnews ir dvejų metų planui gaukite keturis papildomus mėnesius. Jei nepatiks - per 30 dienų galite atgauti pinigus. – Nealkoholinis alus „Gubernija“, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – Priešvelykinis siurprizas! Kovo 25-ąją įvyks dar vienas Karolio Tiškevičiaus pokalbių šou „Iš 9 metrų“. Šįkart laidos svečiu bus naujas Kauno „Žalgirio“ rungtynių balsas ir bene geriausias šalies aktorius Mantas Stonkus. Bilietai čia: https://shop.basketnews.lt/products/bilietas-is-9-metru-su-mantu-stonkumi Temos: Jeigu Pulkovskis taptų Miklovu (0:00); Rekordinis susidomėjimas rungtynėmis Belgrade (2:40); „Zvezdos” ir serbų fanų smarvė (5:50); Neprilygstamas „Žalgirio“ ir „Zvezdos“ konfliktas (10:06); Ar bus sankcijos mažajai rusijai? (14:30); Padugnių karo daina lietuviams į veidą (20:33); Finansiniai skirtumai tarp valstybių ir klubų (23:40); Savo paties mėšlu užspringusi „Zvezda“ (28:35); Joelio Bolomboy ir Roko Giedraičio jausmai (30:45); Mūsų reakcijos ir išvados – suvienyta Lietuva (36:00); Apie rungtynes: judesys be Walkerio ir žaidimo pokyčiai (42:06); Kiek padėjo pertrauka? (55:00); Eurolygos klubų biudžetai: kelintas „Žalgiris”? (57:21); „Maccabio” staigmena ir „Žalgirio“ viltis (1:09:42); Tuščios Andrea kalbos (1:11:56); Kovo mėnesio „Basketnews“ petarda (1:13:27).
Vitajte pri počúvaní série podcastu Dobré ráno - Čítanie na nedeľu. Každú nedeľu si môžete vypočuť vybraný text, ktorí napísali naši kolegovia a načítavame ho my moderátorky a moderátori Dobrého rána.Načítaný text: https://historickarevue.sme.sk/c/23237020/giganticky-spor-o-vodne-dielo-gabcikovo-nagymaros-neskoncil.htmlNačítala Eva Frantová–Všetky podcasty denníka SME nájdete na sme.sk/podcasty–Odoberajte aj audio verziu denného newslettra SME.sk s najdôležitejšími správami na sme.sk/brifing