Podcasts about pakeliui

Berlyną į Amsterdamą iškleitęs ir į Lietuvą trumpam grįžęs Pijus Krapševičius ištaikė progą papasakoti apie naujausią leidinį. Pas seserį Balyje praleisti mėnesiai įkvėpė vasariškam skambesiui. Mini albumas „Lay Low“ jau atpažįstamas ir klausytojams šokių aikštelėje: „Penktadienį grojau Vilniuje, sugrojau kūrinį „Everybody Knows“, priėjo gal septyni žmonės, tiesiog, pradėjo dainuoti tuos vokalus, buvo labai smagu, kad žino“. Pakeliui ir kito Pijaus projekto – dueto „Lover“ naujienos: „Turėjome studijos sesiją, su Kevinu Fiorini esame paruošę kūrinių, derinamės kocertus vasarai – esame toks vasarinis pasirodymas. „Kepam“ kūrinius. Vasara bus keli leidiniai. „Kepam“ tokį su lietuviškais vokalais, „Raganos“ antrą dalį. Bus įdomi versija“, – apie hito „Ragana“ tęsinį užiminė Pijus. Svajonę bent pusmetį pagyventi Jungtinėje Karalystėje ir susilieti su šios šalies muzikine kultūra iliustravo svečiui skirti „Klinical“ laužyti ritmai ir žemi dažniai. Ved. Marius Andrijauskas

„Jorge Mario Bergoglio atvyko į Romą kaip pašalietis ir daugeliu atžvilgių toks liko. Niekada nepriklausęs Romos popiežiškiesiems akademiniams ar bažnytiniams-politiniams sluoksniams, jis taip ir valdė, remdamasis savo jėzuitiškais pagrindais. Tarptautinėje, diplomatinėje ir politinėje srityje ryškiausias Pranciškaus indėlis į popiežystės istoriją yra katalikybės atvėrimas tikrai globaliam matmeniui ir Bažnyčios deeuropietizavimas teologiniu, kultūriniu bei instituciniu požiūriu." Plačiau - vedamojo skiltyje.Gegužės mėnesiui skirtą Magnificat maldyno numerį pristato Inga Čiuberkytė.Kas taps popiežiaus Pranciškaus įpėdiniu? Artėjančios konklavos atgarsius užsienio katalikiškoje žiniasklaidoje apžvelgia Rosita Garškaitė-Antonowicz.Tėvą Antaną Saulaitį prisimins „Mažojoje studijoje“ apsilankiusi jo sesuo Marija Stankus-Saulaitė.Antano Šimkaus radijo apybraiža „Pakeliui (iš lydinčio dienoraščio)“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Šiomis dienomis vyksta Arabų kultūros dienos. Kiek esame pažįstami su arabų šalių tradicijomis, paveldu ir menu?Šarūnas Jasiukevičius lankėsi Kursko regione. Rusijos tyrimų komitetas pranešė, kad pradėjo baudžiamąją bylą prieš jį, Šarūnas Jasiukevičius, pasak komiteto, įtariamas dėl teroro akto ir dalyvavimo karo veiksmuose kaip samdiniui. Jis pats teigia, kad tokia byla tik įrodo, kad jo parama Ukrainai – veiksminga.Pokalbis su Virginija Rimkuviene apie jos naują knygą „Pakeliui į rojų“ – labai populiarios jos ankstesnės knygos „Man 50. Ir aš dar gyva“ tęsinį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiandien prasideda tris mėnesius truksiantis Lietuvos kultūros sezonas Prancūzijoje. Jis oficialiai pradedamas Vilniaus ir Sorbonos universitetų organizuojama konferencija „Lietuva ir Prancūzija: tolima kaimynystė, bendra patirtis“. Išsamiau apie šią konferenciją, sezono reikšmę ir bendrą Prancūzijos bei Lietuvos patirtį – Vilniaus universiteto rektorius, profesorius Rimvydas Petrauskas.Naujame LRT KLASIKA, taigi ir „Pakeliui su Klasika“ sezone sugrįžta pasaulio muzikos naujienų rubrika. Kiekvieną ketvirtadeinį ją pristato jaunosios kartos kompozitorius Jurgis Kubilius, šiuo metu gyvenantis ir studijuojantis Nyderlanduose. Naujienose sužinosime apie svarbiausius muzikos pasaulio įvykius ir dairysimės po klasikinės muzikos gyvenimo užkulisius – kaip gi iš tiesų atrodo scenoje spindintis muzikų gyvenimas.Rugsėjo 14-16 dienomis W galerijoje Naujosios Vilnios Dūmų fabriko teritorijoje rengiama trijų dienų trukmės šiuolaikinių japonų menininkų poezijos, skulptūros ir muzikos instaliacijos paroda, kurią lydės diskusija apie meninių veiklų (ne)prieinamumą žmonėms, atsidūrusiems visuomenės paribiuose.Juozo Miltinio dramos teatras sezoną pradeda su šiuolaikine dramaturgija. Ivano Vyrypajevo ir Mykola Mišyno režisuotame spektaklyje „Mahamaya electronic devices“ nagrinėjamos temos kviečia gilintis į žmonijos prigimtį. Pirmasis sezono spektaklis – dinamiškas šiuolaikinis vienos dalies pastatymas, kuriame nėra nei aiškios siužetinės linijos, nei konkrečių personažų. Panevėžyje lankėsi ir spektaklio repeticiją stebėjo kolega Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši kolegė žurnalistė Irma Janauskaitė. Kokie keliai ją atlydėjo į žurnalistiką? Kokios veiklos padeda semtis įkvėpimo ir kas tampa Irmos poilsiu?Ved. Gerūta Griniūtė

„Pakeliui su klasika“ sveikinasi iš šiemet po rekonstrukcijos skaitytojams atvertos Ąžuolyno bibliotekos Kaune. Praėjo jau daugiau nei pusmetis nuo šventiško bibliotekos atvėrimo, kokie nauji ir seni jos lankytojų įpročiai? Kaip sekasi užpildyti modernias erdves? Ką skaito kauniečiai?Ąžuolyno biblioteka – Žaliakalnyje, o kas ją supa? Apie Žemuogių ir kitas kvartalo gatves – pokalbis su kaimynystėje esančių K. ir M. Petrausko namų kolektyvo atstovais.Nauja erdvė naktinei kultūrai - Auditorija Kaune. Uždarius naktinį klubą „Lizdas“, jo bendruomenė migruoja į kitas M. Žilinsko dailės galerijos erdves. Ką šioje kultūroje simbolizuoja toks nuolatinis judėjimas? Galerija kažkada bus galutinai renovuota, kur bendruomenė migruos toliau? Pasakoja Mantas Pakeltis ir Monika Balčiauskaitė.Kuo kvėpuoja Kauno muzikos gimnazijos? Kaip ruošia būsimuosius Lietuvos ir užsienio aukštųjų muzikos mokyklų studentus? Pokalbis su Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos direktoriumi Raimundu Simanavičiumi.„Be kaukių“ – choreografas, šokėjas, Auksinio scenos kryžiaus laureatas, trupės „Nuepiko“ vienas įkūrėjų Marius Pinigis. Jo visur daug – nuo Kauno kiemų iki geležinkelio bėgių Panevėžyje. Kūryba, darbas, laisvalaikis – kaip viską spėti šiuolaikiniam kūrėjui?Ved. Kotryna Lingienė ir Gerūta GriniūtėE. Ovčarenko / BNS nuotr.

„Pakeliui su klasika“ sveikinasi iš Kauno menininkų namų (KMN) vidinio kiemo, kur šią vasarą atidarytas naujas koncertams ir kitiems renginiams pritaikytas amfiteatras.Kauno menininkų namų kuratorė Agnė Bagdžiūnaitė pristatys šioje įstaigoje pulsuojantį šiuolaikinio meno vyksmą, kūrėjų rezidencijas, parodas, iššūkius. Agnė yra menininkė, kuratorė, tyrėja. Savo praktiką ir tyrimus grindžia žmonių istorijos, feministinės etnografijos metodologijomis. Šiemet Agnė su KMN kolega Edvinu Grinkevičiumi įvertinta Meno kritikos apdovanojimuose. Kuratorių duetas apdovanotas už KMN organizuotą tarpdisciplininį daugialypį projektą „Nepadorūs vakarai“. „Už atsparumą netolerancijai, queer atminties aktualizavimą ir empatišką kuratorystę“.Jau prasidėjo ir iki rugpjūčio 29 dienos truks KMN rengiamas ciklas „Kultūra į kiemus“, kuris aplankys visas 11 miesto seniūnijų, vadinamųjų mikrorajonų. Kiemuose skamba populiarioji ir eksperimentinė muzika, rodomi filmai ir video instaliacijos, vyksta fotoparodos ir keliauja muziejus ant ratų. O kiemų šeimininkai kaimynus kviečia iš arčiau pažinti ir patirti unikalias Kauno kiemų erdves. Svečiuose – Žaliakalnio kiemo gyventojas Domas Sirgedas, papasakosiantis apie šią patirtį.Kauno IX forto muziejuje atidaroma paroda „Bachmutas. Genocido veidai 1942 | 2022“. Ukrainos Nacionalinio istorinio memorialinio draustinio „Babin Jar“ parengta paroda pristato Bachmuto praeities ir dabarties tragedijų retrospektyvą ir atskleidžia šiurpų genocido paveikslą, kurio veidas tas pats – totalitarinis režimas su neapykantos ideologija. Apie parodą papasakos muziejaus vadovas Marius Pečiulis ir Mariia Mizina, parodos vyriausioji kuratorė.XXIX Pažaislio muzikos festivalis truko tris mėnesius ir savaitgalį bus uždarytas L. Vilkončiaus opera „Pasaulio sutvėrimas“. Apie šiemetinės vasaros akcentus ir planus XXX-ajam festivaliui pasakos ką tik iš Peru grįžusi jo vadovė Giedrė Mikaitienė.Rubrikoje „Be kaukių“ – Kauno metų architektu išrinktas KTU docentas Vytautas Baltus.Ved. Kotryna Lingienė ir Jolanta Kryževičienė

„Viskas tavo galvoje. Tad nieko negalvok, tiesiog bėk“, – aukėtiniui, Pasaulio lengvosios atletikos čempionato Kobėje (Japonija) bronzos medalio laimėtojui Deividui Podobajevui prieš labai svarbų startą priminė triračių sporto trenerė, buvusi slidininkė Ramunė Motiejūnaitė.„Reikia treniruoti savo mintis“, - sako triračių sporto krikštamotė Lietuvoje, Lietuvos triračių sporto asociacijos prezidentė, trenerė Aušra Kriškoviecienė. – „Visiems linkiu drąsos ir supratimo”.„Stengsiuosi, kiek galiu, stengsiuosi būti aktyvus”, - triratininkas Deividas Podobajevas tikisi startuoti jau kitoje paralimpiadoje.Triračių sportas kol kas dar nėra įtrauktas į paralimpines žaidynes, tačiau beveik visi – tiek paralimpinio komiteto atstovai, tiek treneriai, tiek patys sportininkai – yra įsitikinę, kad jau kitoje paralimpiadoje galės varžytis ir triračių sporto atstovai kartu su kitais sportininkais bei siekti pergalių.Pokalbis apie sportą, kuris padeda atrasti galią savyje. Ir svajones, dėl kurių išsipildymo tenka daug dirbti.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Šiandien Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Nacionalinėje dailės galerijoje pradedama eksponuoti išskirtinė Japonijos populiariosios kultūros paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukiyo-e iki XX-XXI a. mangos, anime ir sūpā furatto“.Raseiniuose sekmadienio naktį pristatomas performansas „Radvilos Našlaitėlio sapnas: Renesanso opera Raseiniuose“. Pasakoja kūrinio režisierius Arūnas Kazlauskas.Kaip veikia viena sėkmingiausių šiuolaikinės muzikos organizacijų pasaulyje? Tiesiai iš Bruklino parsivežtas pokalbis su „Bang on a Can“ projektų vadove Philippa Thompson.Trečią liepos savaitgalį tradiciškai visi keliai veda į vieną seniausių šalies miestų – Žagarę. Čia rengiamas daugeliui žinomas ir mėgiamas Vyšnių festivalis. Šiųmetis jubiliejinis – 20-asis. Žagarėje lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė, buvusi Lietuvos kultūros instituto vadovė Aušrinė Žilinskienė kultūros vadybos lauke dirba daugiau nei 25-erius metus. Kaip mūsų kultūra per tą laiką keitėsi? Kokią kultūrą lengviausia eksportuoti? Ir kaip pavyksta suderinti svarbias profesines ir mamos pareigas? Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Laukiant jubiliejinė Dainų šventės sostinės Kalnų parke – laida „Pakeliui su klasika“ įsikūrė Klanų parko papėdėje ir tiesiogiai iš Istorijų namų transliuoja laidą, kurioje būrys kūrėjų papasakos apie tai – kokia ansamblių šventė šiandien, kaip ji kinta dešimtmečiais, kiek autentikos ir kiek dabarties spalvų?Tiesiogiai iš Istorijų namų – Marius Eidukonis ir Gabija Narušytė

Nacionalinėje dailės galerijoje atidaryta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Algimanto Jono Kuro kūrybos retrospektyva „Himnas perskilusiai šypsenai“. Tai pirmoji tokio masto A. J. Kuro kūrybos panoramą ir chronologiją pristatanti paroda.Šią savaitę visų laikų divai Dianai Ross suėjo aštuoniasdešimt. Šalia jos šlovės spindulių - nemažai šešėlių, kurie susiję su kitų jos bendražygių dingimu iš scenos. Jos solinės karjeros pradžia susijusi su kitos atlikėjos – jos varžovės, ne ką mažiau talentingos Florence Ballard - mirtimi. Tačiau net ir muzikos pasaulio atstovų nušvilpta Diana Ross tęsė savo karjerą, kuri truko daugiau nei pusę amžiaus.Tęsiame pokalbius su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančių knygų autoriais ir autorėmis. Šiandien kviečiu klausytis Rasos Murauskaitės-Juškienės pokalbio su istorike Ingrida Jakubavičiene apie jos naujausią knygą „Dviese. Sofija Smetonienė ir Jadvyga Tūbelienė. Modernybės vėjai ir lietuvių inteligentija“ (Alma littera). Šis istorinis pasakojimas Metų knygos rinkimuose dalyvauja NEGROŽINĖS KNYGOS kategorijoje.Šiandien minime 20-ąsias Lietuvos narystės NATO metines ir Katedros aikštėje šiandien vyksta meninės instaliacijos #MesNato20 atidarymas.Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien – Lietuvos kariuomenės pulkininkas Arturas Jasinskas. Pokalbis apie prasmingą gyvenimo kelio pasirinkimą, darbus ir veiklas, taip pat – Lietuvos 20-metį NATO ir kodėl svarbu, kad esame Aljanso dalis.Ved. Gerūta Griniūtė

LRT KLASIKOS eteryje – išskirtinis dėmesys kompozitoriui ir pianistui Ryuichi Sakamoto, kurį LRT Garso įrašų studijoje įrašė pianistas Darius Mažintas.Pristatome „Metų knygos rinkimuose“ Prozos kategorijoje geriausia pretenduojančią tapti Danutės Kalinauskaitės knygą „Baltieji prieš juoduosius“.VDA galerijoje „Titanikas“ atidaryta paroda „Procesai“ pristato dizainerio ir architekto Šarūno Šlektavičiaus (1977 – 2023) kūrybines paieškas. Žvelgdami į parodą laidoje prisimename prieš metus staiga Anapilin iškeliavusį šį inovatyvų menininką.14 dienų į kino teatrus sukvietęs didžiulį būrį žmonių festivalis „Kino pavasaris“ pasiekė finišą: paskelbti konkursinių programų nugalėtojai ir daugiausiai žiūrovų simpatijų pelnę filmai. Taigi – festivalis baigėsi, bet bent vienas kinas iš gausybės liko mūsų galvose.Radijo balsas, renginių vedėjas, žurnalistas, redaktorius, fotografas, skaitovas ir tai dar ne viskas, kaip galime apibūdinti Juozą Šalkauską, daugelį metų kalbėjusį Lietuvos žmonėms iš radijo studijos, koncertų, festivalio „Poezijos pavasaris“ ar valstybinių renginių scenos. Tai yra tas žmogus, kurio lūpomis skleidėsi mūsų istorijos dešimtmečiai. Juozas Šalkauskas - „Be kaukių“ svečias.Ved. Gabija Narušytė

Teatro dienos pokalbiai. „Mes džiaugiamės apdovanojimais ir nominacijomis, nes buvo laikas, kai jų iš viso nebūdavo. Tai paveikia kūrėjus ir gali įvaryti kompleksą. Svarbiausia, kad tikime tuo, ką darome“,- sako Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatro meno vadovas Aleksandras Špilevojus.Scenos meno kritikų asociacija šiandien paskelbė, kokius teatro kritikus ir prodiuserius šiemet apdovanoja. Pokalbis su „Meno rakto“ prizu įvertinta „Meno ir mokslo laboratorijos“ prodiusere Rusne Kregždaite.Džiazo pasaulis šiandien mini amerikiečių džiazo dainininkės ir pianistės Sarah Vaughan 100-metį. Kaip rašė kritikai, ji turėjo „vieną nuostabiausių XX amžiaus balsų“. Laimos Slepkovaitės pasakojimas.Tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Kristinos Tamulevičiūtės eilėraščių rinkinyje „Gyvybė“ – skaudžios patirtys ir išgyvenimai. Su knygos autore kalbasi Urtė Karalaitė.„Pirmą kartą teatro interjere panaudosime molį, jūros bangas primenantys molio lipdiniai papuoš Klaipėdos muzikinio teatro interjerą“,- sako architektas Marius Mateika, projektavęs ne vieną visuomeninės paskirties pastato interjerą, ką tik atidarytos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salės interjerą ir Klaipėdos muzikinio teatro interjerą. Marius Mateika - rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Nerimsta diskusijos tarp Medijų rėmimo fondo ir kultūrinės žiniasklaidos atstovų. Kultūros periodinių leidinių asociacijos nariai ir kiti kultūrinės žiniasklaidos atstovai pateikė viešą kreipimąsi dėl „sudarytų iškreiptos ir nesąžiningos konkurencijos aplinkybių Medijų rėmimo fondo konkursų sąlygose“. Komentuoja artnews.lt vyriausioji redaktorė Danutė Gambickaitė ir Lietuvos respublikos kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius.Artėjant teatro dienai Klaipėdoje išdalintos tradicinės Padėkos kaukės. Padėkos kaukių apdovanojimus dar 2005 metais sugalvojo režisierius Alvydas Vizgirda, prie iniciatyvos tuomet prisijungė Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos teatro sąjungos Klaipėdos skyrius. Kasmet tradiciškai teatralai renkasi uostamiestyje švęsti savo profesinės šventės. Padėkos kaukių šventinę ceremoniją stebėjo ir pasakojimą parengė mūsų kolegė Agnė Bukartaitė.Tęsiame pokalbių ciklą su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančių kūrinių autoriais. Šį kartą tai lietuvių literatūros ir Antikos tyrinėtoja, vertėja iš lotynų kalbos Dalia Dilytė. Knygų paaugliams kategorijoje Metų knyga pretenduoja tapti jos pažintinė knyga „Senovės Graikijos išminčiai“. Su autore kalbėjosi Alma Valantinienė.Lietuvoje neseniai viešėjo žymus italų klavesininkas ir dirigentas Claudio Astronio, pristatęs koncertus intriguojančiu pavadinimu „Vilniaus Bachas“. Pasirodo, Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje yra saugomas unikalus rankraštis su vyriausio iš Johanno Sebastiano Bacho sūnų, Wilhelmo Friedmano Bacho kūriniais, kurių dalis – niekur kitur nerandamos kompozicijos.Į rubriką „Be kaukių“ atvyksta kultūros istorikas Eimantas Gudas, kurio knygos „Mėlynas kraujas“ ir „Gedimino kraujas“ plačiajai visuomenei atvėrė įdomiausius kilmingųjų Lietuvos giminių gyvenimo puslapius. Kodėl kadaise vaikystėje jį taip sužavėjo Adolfo Šapokos „Lietuvos istorija“? Kokią biblioteką šiandien jis pats turi sukaupęs? Ko galėtų iš žymiųjų Lietuvos didikų pasimokyti XXI a. žmogus?Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Su žurnalistu Roku Petkevičiumi prisimename šviesaus atminimo Kauno valstybinio muzikinio teatro solistę Danutę Dirginčiūtę-Tamulienę.LRT Klasika tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart susipažįstame su Eglės Bazaraitės monografija „Kapinės už miesto, miške. Katalikų laidojimo kraštovaizdžiai XIX a. Vilniuje“.Vokietijoje išleistos net trys lietuvių autorių knygos. Kaip lietuvių literatūrą priima vokiečiai? Pokalbis su Lietuvos kultūros atašė Vokietijoje Rasa Balčikonyte.Paulinos Godliauskės parengtos klasikinės muzikos naujienos.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - teatro režisierius, papuošalų kūrėjas Algirdas Mikutis.Ved. Marius Eidukonis

Kaip skamba Renesanso diskoteka? Kuo senoji muzika aktuali šiandienos žmogui? Apie tai daugiau sužinoti kviečia Lietuvos muzikos ir teatro akademija, organizuojanti Senosios muzikos savaitę ir taip prisijungianti prie tarptautinės iniciatyvos – Senosios muzikos dienos. Taip visi kviečiami paminėti baroko muzikos genijaus Johano Sebastiano Bacho gimtadienį.Kompozitorius Giedrius Kuprevičius savo socialiniame tinkle šį vakarą kviečia visus entuziastus burtis ir rašyti pirmąjį istorijoje Nacionalinį muzikinį diktantą. Tereikia turėti penklinės sąsiuvinio lapą, pieštuką ir trintuką.Tęsiame pasakojimus apie knygas, kurios šį pavasarį konkuruoja Metų knygos rinkimuose. Lietuvių mitologijoje gausu tradicinių vertybių, kurias vaikams svarbu žinoti. Kad tautosaką būtų lengviau įsiminti, sukurta knyga „Saulė – dangaus karalienė“, kuri šiemet nominuota „Metų knygos rinkimuose“. Leidinyje susipina latvių ir lietuvių mitologija. Kuo panaši lietuvių ir latvių tautosaka? Kodėl saulė svarbi dabartiniam žmogui?Vakar buvo minima Tarptautinė Lėlininkų diena, profesinę šventę Klaipėdos lėlininkai pasitiko premjera. Dar šiandien ir rytoj Klaipėdos lėlių teatre vyks šokio ir šešėlių monospektaklio suaugusiesiems premjera „Kontūrai“. Tai bendras Klaipėdos lėlių teatro ir Šeiko šokio teatro projektas.Rubrikoje „Be kaukių“ šiandien – balerina Jurgita Dronina, su kuria kalbėsimės apie pasaulines scenas, kūrybą ir kelią į pasiekimus šokio žingsniu.Ved. Gerūta Griniūtė

Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma Dainiaus Liškevičiaus paroda „Obsesijos“, kuri kviečia mąstyti apie istorijos paraštes ir paradoksus, apie kultūros tvarumą realių iššūkių ir grėsmių kupiname pasaulyje.„Skundai dėl sovietinės nomenklatūros kyšininkavimo, nepotizmo, amoralaus elgesio nebuvo vien asmeninės istorijos. Tai buvo Maskvos įrankis valdyti pažeidžiamus pareigūnus“,- teigia istorikas Saulius Grybkauskas. Jo knyga „Skundai Maskvai: slapti nomenklatūros laiškai“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“, negrožinių knygų kategorijoje.Jungtinėse Amerikos Valstijose, Silicio slėnyje, kino inovacijų festivalyje kino ir reklamos kūrėjų Ievos ir Simono Ballai trumpametražis filmas pripažintas geriausiu „Best Narrative Short“ nominacijoje.Šiandien baroko genijaus J.S. Bacho gimtadienis, o štai Austrijoje pildosi lietuvių senosios muzikos atlikėjos Renatos Dubinskaitės svajonė: ji dainuoja ir šoka spektaklyje, skirtame J. S. Bacho opuso „Pasijos pagal Joną“ 300-osioms metinėms.Kino archyvaras, festivalio „Pirmoji banga“ organizatorius kino meną pamėgo nuo vaikystės, tačiau būtent senosios filmų juostos lėmė jo profesijos kryptį. Kinas nesensta – sensta tik juostos, pastebi archyvaras, bet gavęs juostą visų pirma ieško pavojaus… Apie pavojus ir kiną – Aleksas Gilaitis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Lietuvos fotomenininkų sąjungos aktualijos: archyvo formavimas ir saugojimas – kokios problemos kyla šiandien ir kokia yra susiklosčiusi ilgametė praktika? Sąjungos nario kaltinimai pirmininkui mobingu ir viešu žeminimu. Pokalbyje dalyvauja Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gytis Skudžinskas, fotografas Saulius Paukštys, valdybos nariai Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Česonis ir Klaipėdos skyriaus pirmininkas Darius Vaičekauskas.Naujausia Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, poeto, vertėjo Tomo Venclovos eilėraščių rinktinė „Už Onos ir Bernardinų“ pretenduoja tapti geriausia poezijos knyga Metų knygos rinkimuose. Pokalbis su Tomu Venclova.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie kino muziką.Lėlių teatro režisierius, dailininkas, Gyvojo lėlių muziejaus kūrėjas Rimas Driežis jau daugelį metų kuria spektaklius vaikams ir jų tėvams, pasakoja apie šio unikalaus teatro žanro istoriją ir kviečia ne tik pažaisti, bet ir rimtai pasikalbėti apie svarbias mūsų gyvenimo temas. Kuo mums išlieka svarbus lėlių teatras, kaip jis keičiasi, kodėl svarbu užsukti į teatro muziejų - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“, su visą gyvenimą įvairias kaukes kuriančiu menininku - Rimu Driežiu.Ved. Jolanta Kryževičienė

„The Rooster Gallery“ atstovai neseniai grįžo iš tarptautinės meno mugės „Art Dubai 2024“, kur pristatė lietuvių menininko Tomo Daukšos ir latvių tapytojos Sandros Strėlės kūrybą. Apie tai pasakoja „The Rooster Gallery“ meno vadovė Jurgita Juospaitytė-Bitinienė ir menininkas Tomas Daukša.Šiandien 85-eri būtų suėję muzikologui, prof. Jonui Vytautui Bruveriui. Jį prisimena Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorė, buvusi profesoriaus studentė Judita Žukienė.LRT KLASIKA pristato ciklą, skirtą supažindinti su knygomis, dalyvaujančiomis „Metų knygos rinkimuose“. Šiandien jums pristatysime knygą, besirungiančią Knygų vaikams kategorijoje. Tai - Mariaus Marcinkevičiaus ir iliustruotojos Linos Itagaki „Mergaitė su šautuvu“.Džiazo saksofonininkas Kamasi Washington siūlo muzikinius pasivaikšiojimus, kupinas skirtingų skambesių ir jų junginių dvasines keliones. Dokumentinius filmus jis savo „crossoverine“ muzika praturtina skirtybėmis: kiekviename dokumentiniame filme per muziką atskleidžiamas Jungtnių Amerikos Valstijų skirtigų socialinių sluoksnių, didžiųjų ir mažųjų, eltio ir marginalo identitetas. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.1990-ųjų pradžioje smuikininkas Raimondas Butvila su visa šeima ir dar keletu žymių Lietuvos menininkų išvyko į Venesuelą, kur pasiliko 18 metų. Galiausiai nusprendęs grįžti, jis tapo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesoriumi, kurio teigimu, muzikavimui svarbiausias yra grynas muzikos pajautimas. Apie tai, kodėl su vienais scenos partneriais muzikuoti gera, o taip pat – tolimą Venesuelą, jos kultūros pasaulį ir pavojus, tapusius viena iš priežasčių grįžti namo, pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Baigėsi penkioliktą kartą organizuotas „Metų verstinės knygos“ konkursas. Ką pastebėjo šio konkurso vertinimo komisijos nariai?Pradedame pažintį su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Šįkart susipažįstame su Jurgos Tumasonytės romanu „Naujagimiai“.Šiaurės Lietuvoje kuriamas pirmas regioninis kultūros kelias, skirtas penkiems iš čia kilusiems kūrėjams.Klasikinės muzikos naujienos.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia sopranas Elena Sverdiolaitė.Ved. Marius Eidukonis

Prasidėjo tradicinis festivalis „Kino pavasaris“, kurio programoje – net 12 lietuvių kūrėjų filmų. Apie ką kalba savo darbuose Lietuvos režisieriai, kokiuose projektuose dalyvauja mūsų prodiuseriai – pokalbis su lietuviškos programos vadove Dovile Grigaliūnaite.„Aš negaliu rasti savo tėvo teisuolio, kuris nusprendė išgelbėti vaiką Aušvice. Bet noriu žemai nusilenkti savo draugo, muzikanto ir dailininko Viktoro Voronovo gelbėtojui“, – sako garsus Lietuvos džiazo atlikėjas Arkadijus Gotesmanas. Minime Lietuvos žydų gelbėtojų dieną.Prieš šešis dešimtmečius dramaturgo Makso Frišo parašytoje pjesėje „Bydermanas ir padegėjai“ keliamos individualumo, laisvės, atsakomybės, asmeninės gerovės ir visuomeninių interesų susikirtimo idėjos šiandien skamba ne tik aktualiai, bet ir įspėjančiai. Taip teigia premjeros Šiaulių dramos teatre kūrėjai.Savaitgalį dviem koncertais bus iškilmingai atverta rekonstruota Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų salė, kurią anksčiau vadinome Vilniaus Kongresų rūmais. Dabar, kaip teigia rekonstrukciją atlikę įvairių sričių specialistai, turėsime vienintelę Lietuvoje specialiai simfoninei muzikai pritaikytą koncertų salę.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši režisierius Eimantas Belickas, šiųmetiniame „Kino pavasaryje“ pristatantis dar 2004-aisias Arūno Matelio pradėtą unikalų dokumentinį filmą „Karta.EU“.Ved. Jolanta Kryževičienė

XX tarptautinė Baltijos juvelyrikos ir gintaro paroda „Amber Trip“ parodų ir konferencijų centre „Litexpo“ jau atvėrė duris. Kiek gintaro mūsų juvelyrikoje šiandien, kaip kinta mados ir kuo Lietuvos „auksas“ žavus mums ir ne tik mums?Jubiliejinė „Dainų dainelė“ įsibėgėja – matome pirmuosius konkursus LRT televizijoje sekmadieniais, geriausieji dainorėliai pasirodys birželio pradžioje LNOBT. Kuo ypatingas šis konkursas, žavintis iki šiol mus ir stebinantis visko mačiusią Europą?Valentinas Masalskis ir spektaklis „Išpažintis“ į Kulius vilioja teatro gurmanus. Nors spektaklio vieta nutolusi nuo didžiųjų miestų – populiarumas milžiniškas. Pasakoja kolegė iš pajūrio Agnė Bukartaitė.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ Jolanta Kryževičienė pristato britų filosofo Nigelio Warburtono knygą „Glausta filosofijos istorija“.Kino kritikė Santa Lingevičiūtė nuomonę apie kiną pasisako išskirtinai tiksliai, aiškiai argumentuodama – patiko jai ar ne. Taip „piktąją“ kritikę apibūdina kolegos ir kino mėgėjai, dėkodami jai už drąsą įžvalgose. Ką reiškia kritikuoti pripažintus kino kūrėjus ir kaip pačią kritikę įtraukė kinas? Apie tai Santa Lingevičiūtė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Lietuvių kompozitorė, Venecijos Bienalės Auksinio liūto laureatė Lina Lapelytė Miuncheno savivaldybės užsakymu šiame mieste pristatys viešojo meno skulptūrą, lydimą varpų gaudesio ir balsų „Copper Lick“.Klasikinės muzikos naujienose: atnaujinami pasirodymai Ukrainos Charkivo miesto operos teatre, naujas leidyklos „Chandos Records“ savininkas, Drezdeno festivalyje skambėsianti istoriniais instrumentais atliekama R. Wagnerio opera „Valkirija“ ir įvykę britų Karališkosios filharmonijos apdovanojimai.Rašytojas Rimantas Kmita ir režisierė Julija Juknaitė pasakoja apie dokumentinį filmą „Mano rajons: Pietinis“. Tai – televizijos dokumentikos „Rajonų veidai“ ciklo dalis. Kartu su pagrindiniu grupės „Colours of Bubbles“ vokalistu Juliju Aleksovu ir jau legendiniu tapusio romano „Pietinio kronikos“ autoriumi Rimantu Kmita pasineriama į šiandieninę Šiaulių miesto Pietinio rajono kasdienybę.Tai buvo pilietinės priespaudos laikotarpio Austrijoje era, tačiau joks potvarkis negalėjo sutrukdyti piliečiams dainuoti ir šokti. Kiekvieną vakarą perpildytose kavinėse ir parkuose visi šoko valsą. Johanno Strausso vyresniojo, kuris šiandien mažiau žinomas nei jo sūnus, sukurta naujovė – valsas, iš tiesų buvusi valstiečių vulgari pramoga, kompozitoriaus ištobulinta orkestro skambesiu ir subtilesnėmis melodijomis. „Uždraustasis šokis“, pasisavintas iš marginalų tapo laisvesnės aristokratijos ir modernios Europos atributu. Apie valsą ir jo transformacijomis užsiėmusį Johanną Straussą vyresnįjį, gimusį prieš 220 m. – Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ lankosi geografijos mokytojas, Jaunųjų keliautojų klubo vadovas Mantas Karanauskas.Ved. Gerūta Griniūtė

Paskelbti pagrindinio scenos meno apdovanojimo - „Auksinių scenos kryžių“ – nominantai. Kokiems menininkams praėję metai buvo itin sėkmingi, kokie procesai vyko Lietuvos teatruose, kokios naujos terndencijos pastebėtos – pokalbis su vertinimo komisijos pirmininke Deimante Dementavičiūte-Stankuviene.„Dabar 2014-ieji. Ir mums pradeda trūkti šviesos. Leviatano šešėlis gaubia vis daugiau žmonių ir gamtos prieglobsčio. Mums reikia utopijos“, – taip savo kalbą pradėjo Leonido Donskio premijos laureatas Lenkijos poetas, „Paribio“ fondo steigėjas Krzysztofas Czyżewskis.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie pirmąsias kino muzikos kompozitores, kurių gretos per pastarąjį dešimtmetį vis didėja. Tai muzikos novatorės, kurios keičia vieno svarbiausių kino komponentų skambesį ir požiūrį į moteriškąją kūrybą.„Teko būti liudininke įdomių ir istoriškai svarbių Lietuvos dailės gyvenimo įvykių, pažinti daug išskirtinių asmenybių. Labai svarbu fiksuoti kūrybos faktus“, - yra sakiusi dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, leidėja Danutė Zovienė. Apie Lietuvos dailės kritiką ir leidybą, apie praėjusio amžiaus meno procesus ir dailininkų gyvenimą – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kovo 11-ąją kino centre „Skalvija“ - Rimanto Oičenkos dokumentinio trumpametražio filmo „Ožkabalių ažuolynas“ premjera.Lietuvos Nepriklausomybei įpusėjus ketvirtąjį dešimtmetį užaugo patriotizmo sąvoką permąstanti, sovietmečio ideologijos nesužalota arba beveik nepaliesta piliečių karta, kuriai kasdien tenka susidurti su meilę šaliai taip pat išreiškiančia vyresne karta, bet patyrusia sovietmečio absurdus. Ką šiandien kūrėjams reiškia patriotiškumas?Kaip šių metų Oskarų apdovanojimus vertina kino kritikas Edvinas Pukšta ir kino apžvalgininkas Darius Voitukevičius?Kaip uostamiestis pasitinka Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia - atlikėja Jausmė Elena Stonkutė.Ved. Marius Eidukonis

Biržuose prasideda jubiliejinis, 10-asis tarptautinis „Baroko pavasaris“. Kodėl šiam nedideliam Šiaurės Lietuvos miestui reikia baroko ir kaip festivaliui sekasi megzti užsienio ryšius? Pokalbis su Biržų „Sėlos“ muziejaus direktore Edita Lansbergiene.Vilnius JJAZZ Ensemble išleido naują albumą „RAVENJAZZ“, kuriame – ir džiazas, ir reivas, ir technologijos. Pasakoja albumo kūrėjai Jievaras Jasinskis, Simonas Šipavičius ir Domantas Razmus.Paroda – intriga ir kvietimas į sostinę, kur balandžio 4-tą dieną bus pristatyta Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato fotomenininko Remigijaus Treigio kūryba nuo 1988-ųjų. Nišinėje galerijoje vykusiame parodos atidaryme lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė.„Aistė Stonytė moka prakalbinti personažus, tiksliomis formuluotėmis geba subtiliai atkreipti dėmesį į netikslumus, abejones, ironiškumus. Ir visad žino, kada verčiau nesikišti, nes nejauki pauzė gali pasakyti daugiau nei primygtinis pašnekovų spaudimas prie sienos“, - dokumentinį filmą „Mamutų medžioklė“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Viena daugiausia dėmesio Lietuvoje sulaukusių pastarojo metų knygų – tai Vienos universiteto Austrijoje mokslo darbuotojos, lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktarės Rasos Navickaitės studija „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas“. Mokslininkės teigimu, į šią asmenybę, savęs nevadinusią feministe, tačiau padariusią įtaką XX a. feministiniams judėjimams Jungtinėse Valstijose, šiandien verta pažvelgti šviežia akimi. O šiandien Rasos Navickaitės tyrimų dėmesio centre – LGBTQ+ bendruomenės sovietmečiu istorija, kuri, pačios mokslininkės teigimu, kupina skausmo ir dar nėra papasakota. Apie visą tai – pokalbis „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Visai neseniai pasaulis išgyveno keletą valandų, kai socialinių tinklų Facebook ir Instagram veikla sutriko – daugelis ėmė spėlioti, ar tai kibernetinė ataka, kiti susirūpino, kad nepavykus atkurti socialinių tinklų veiklos dings daugelis turėtų kontaktų. Ką atskleidžia toks nesaugumo jausmas? Kodėl esame taip smarkiai priklausomi nuo socialinių tinklų? Apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentu Antanu Kairiu.Eidamas 73-iuosius metus mirė teatro režisierius, pastatęs daugybę įsimintinų spektaklių, išleidęs ne vieną mokinių kartą ir palikęs ryškų pėdsaką teatro pasaulyje, Rimas Tuminas.Kaip atsitiko, kad garsiosios archeologės Marijos Gimbutienės Didžiosios Deivės teorija įkvėpė JAV feminisčių judėjimą? Išleista pirmoji garsiosios archeologės biografija, kurią parašė mokslininkė Rasa Navickaitė.Naujoje MO muziejaus parodoje – dėmesys seksualumo kultūrai Baltijos šalyse. Apie parodą pasakoja Rytis Skamarakas.Peizažo nuobodžiu vadinti neleidžianti tapytoja Mykolė Ganusauskaitė rubrikoje „Be kaukių“ kalba apie viena kitą jos gyvenime papildančias veiklas: keliones, dailę, šokį, jojimą.Ved. Gerūta Griniūtė

Garsių rašytojų, vertėjų, mokslininkų, inteligentų Gailių šeima jau tryliktą kartą teikia premiją už viešojo gyvenimo refleksijas žodžiais arba darbais. Šiais metais premija bus apdovanota daug neeilinių tarptautinių parodų surengusi, ne vieną svarbų analitinį tekstą ir knygą parašysiusi dailės istorikė, parodų kuratorė prof. Giedrė Jankevičiūtė. Plačiau apie klano pasitarimus bei sprendimus – pokalbis su šeimos patriarchu, poetu ir vertėju Antanu Gailiumi.Prieš šimtą metų į Kauno uostą atplaukdavo buriniai laivai, vykdavo karnavalai ir laivų paradai. Šiandien čia užklysta vos vienas kitas laivelis. Skirmantės Javaitytės pasakojimas apie tai, ar realu sugrąžinti Kauną prie upių?Čikagietis dailininkas Rimas Čiurlionis jau ne pirmą kartą kviečia į parodą. Šį kartą - į „Žaidimą“ Kauno paveikslų galerijoje.Kovo 8-ąją prieš tris šimtus dešimt metų gimė Carlas Philippas Emanuelis Bachas, tapęs naujos klasicizmo epochos šaukliu. Jo muzikoje - daugybė naujų idėjų, kurios naudojamos iki šiol. O jo portretas - kur kas modernesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mažiausiai apmokamas rūmų muzikantas džiugindavo savo išradingumu ir subtilia muzikos kalba, kontrastais, staigiais posūkiais ir didžiuliu greičiu.Kaip aprėpti daugiabriaunį, daugialypį, galybę temų apjungiantį menininkės Laisvydės Šalčiūtės meno pasaulį? Daugybėje kūrinių menininkė kalba apie meilės siekį ir neišvengiamą kančią, į jos kūrinius atkeliauja antikiniai personažai ir fantastiškos jos sukurtos būtybės Meliuzinos. Šalia grafikos matome tapybą, fotografiją, instaliacijas ir koliažus. Į neaprėpiamą žaižaruojančios fantazijos meno pasaulį keliaujame su viena įdomiausių šiuolaikinių menininkių Laisvyde Šalčiūte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kino gimtadienis šiemet bus pažymėtas olandų režisieriaus Peterio Delpeuto filmu „Lyriškasis nitratas“. Toks festivalio „Pirmoji banga“ pasirinkimas. Koks tai filmas ir kuo įdomus daugiau nei šimtmetį gyvuojantis kinas?Kaune kiek ilgiau nei metai veikia „Amsterdamo mokyklos muziejus“. Jį įkūrė paveldo puoselėtojai Petras Gaidamavičius ir Karolis Banys. Patirti, kaip tarpukariu gyveno pasiturintys miestiečiai, kviečiantis butas-muziejus – kaip ir kiek anksčiau jų įkurtas „Art deko“ muziejus – domina tūkstančius lankytojų. Entuziastai sustoti neketina - pakvies ir į trečiąjį savo iniciatyva ir lėšomis kuriamą muziejų.Jaunoji lietuvių aktorė - dešimtmetė Elena Vasiliauskaitė - apdovanota filmų festivalyje Kembridže. Jis suvaidino pagrindinį Mėtos vaidmenį režisieriaus Ado Burkšaičio trumpametražiame filme tuo pačiu pavadinimu – „Mėta“.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie muziką kine.Ištikima Šv. Kristoforo kamerinio orkestro smuikininkė Rusnė Kiškytė mena, kaip, susižavėjusi tik ką Donato Katkaus suburtu nauju orkestru Vilniuje, pati pasiprašė į šį kolektyvą ir jame groja iki šiol. Ir džiaugiasi būtent čia realizuodama save. Tačiau ne tik orkestras su muzika nuo pat mažumės augusios smuikininkės gyvenime - jai muzika nesibaigia užvertus natas orkestro repeticijoje. Rusnė Kiškytė – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Kovo 2 dieną įvyks kasmetiniai Lietuvos žaidimų industrijos apdovanojimai. Studijoje vieši Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos valdybos pirmininkas ir „Lithuanian Game Awards“ vienas iš organizatorių Rytis Jadzevičius.„Filmas „Geležiniai gniaužtai“ manęs nesuėmė taip stipriai, kaip būčiau norėjęs. Ašarą išspausti juosta tikrai gali“, - Seano Durkino juostą „Geležiniai gniaužtai“ apžvelgia kino kritikas Vladas Rožėnas.Neseniai pasirodė rašytojo, socialinių mokslų daktaro, teisės profesoriaus Justino Žilinsko sumanytas ir su būriu bendraminčių įrašytas albumas „Balti marškinėliai“. „Reikia sugebėti save atriboti, sugebėti nepasiduoti toms emocijoms, kurios gali ateiti kaip banga, kai vieną dieną viskas gali atrodyti šviesu, kitą dieną – tamsu. Darbas prie „Baltų marškinėlių“ buvo ir mano tam tikra gedėjimo forma. Pasiryžau juos pagaliau paversti albumu, būtent dėl to, kad man reikėjo kažką daryti su savimi, su savo jausmais, savo refleksija“, – apie albumą, kupiną karo nuojautų, pasakoja autorius.2017 m. garsus žydų kilmės dailininkas ir rašytojas Samuelis Bakas oficialiai tapo 15-uoju Vilniaus garbės piliečiu ir tais pačiais metais Vilniuje buvo iškilmingai atidarytas Samuelio Bako muziejus – Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus padalinys. Šiemet muziejus pakeitė savo logotipą. Jo autorė Daniela Bak – dailininko dukra. Koks jos ryšys su tėvo gimtuoju Vilniumi ir kodėl pasirinko logotipe vaizduoti Dovydo žvaigždę, domėjosi Ieva Radzevičiūtė.Rubrikoje „Be kaukių“ – apie teatro gyvastį, sau keliamą aukštą profesionalumo kartelę ir darbą su jaunąja karta. LRT KLASIKOS studijoje vieši aktorius, režisierius Vaidotas Martinaitis.Ved. Gerūta Griniūtė

„Sekdama Jono Jurašo dramą, bandžiau suprasti jo likimą. O per jį - ir savo tėčio likimą“, - apie asmeninę sąsają su filmu „Mamutų medžioklė“ pasakoja režisierė ir žurnalistė Aistė Stonytė. Apie slapta nufilmuotą legendinę J. Jurašo „Mamutų medžioklę“, apie skausmingą paties režisieriaus istoriją - pokalbis su Aiste Stonyte.Kaune, galerijoje „Drobė“ atidaryta paroda „Chromofobija“, kviečianti atsikratyti spalvų skulptūrose baimės. Ekspozicijos rengėjai tiki, kad ateityje, tokios, būtent spalvotos, skulptūros dažniau papuoš ir viešąsias erdves.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ - sukrečianti odesiečio autoriaus Ilya Kaminsky knyga-alegorija „Kurčiųjų respublika“. Žiauriai okupuotojoje šalyje įsivyrauja tyla, bet mokytis pasipriešinimo galima ne tik žodžiais. „Ir vis dėlto, kai kuriais vakarais miestelėnai pritemdo šviesas ir moko vaikus gestų kalbos“. Apie mūsų laikmečio žiaurumų akivaizdoje aidintį perspėjimą pasakoja vertėjas Aistis Žekevičius.Estijos literatūra pasižymi humoru ir saviironija. Tokia yra ir dainuojamoji poezija. Apie literatūrą, muziką ir absurdišką gyvenimą - pokalbis su Estijos atlikėja Kaisa Kuslapuu.Nuo pat 2022 metų vasario 24 dienos poetas, vertėjas Marius Burokas kiekvieną dieną sekė ir viešino, kas naujo Ukrainos fronte, kiek pasistūmėta į priekį, kiek žuvusių. Šiandien Marius turi dar daugiau veiklos - kartu su kolegomis veža paramą Ukrainos kūrėjų šeimoms, verčia Ukrainos poetų eiles ir daro daugybę nematomų darbų. Apie literatūrą, karą ir mus pačius - dar nekariavusius, o jau pavargusius - pokalbis su Mariumi Buroku. Laidoje skambės ukrainietiška muzika.Ved. Jolanta Kryževičienė

Vilniaus miesto savivaldybės taryba svarstė, ar pritarti komisijos sprendimui – sostinės Salomėjos Nėries gimnaziją pervardinti Šv. Kotrynos vardu.Šiaulių dailės galerijoje vienu metu atveriamos trijų menininkų parodos. Visi trys autoriai dalijasi ne tik mintimis apie savo kūrybą, bet ir aptaria bei vertina kolegų čia rodomus darbus. Iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.Galerijoje „Meno niša“ pirmą kartą Vilniuje parodą „Naras“ prisistato tapytoja Sandra Kvilytė. Tai nauja pradžia jaunai menininkei, o tokių pradžių šioje galerijoje per dvidešimt dvejus metus tikrai daug. Apie galerijos misiją ir dar vieną veidą meno pasaulyje pokalbis su menininkais.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Bedřichą Smetaną.„Esu kompozitorius visaėdis ir darau muziką, kuri minta jau esančia muzika", – taip provokuojančiai apie save kalba kompozitorius Antanas Kučinskas. Greta kūrybos jis jau kuris laikas yra ir Lietuvos pučiamųjų simfoninio orkestro meno vadovas repertuarui. Apie kūrybinius ir kitokius atradimus – Antanas Kučinskas rubrikoje „Be Kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA šiemet švenčia savo 25-etį. Apie tai pasakoja AGATA tarybos pirmininkas, LRT KLASIKA kolega Domantas Razauskas.Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje antradienį dešimtą kartą įteikti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) skiriami apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą. Skulptūrėle „Sraigė“ šiemet apdovanota ir lituanistinės mokyklos Barselonoje steigėja ir vadovė Solveiga Stankevičiūtė, kuri vieši studijoje.66-osios „Gramy“ apdovanojimų ceremonijos apžvalgą pristato Ieva Buinevičiūtė: muzika vizualinėms medijos užima vis svarbesnį vaidmenį, pop dievaičiai atsiima svarbiausius apdovanojimus, o „Barbenheimerio“ reiškinys nenuslopsta ir diktuoja tendencijas muzikos, mados ir visuose pop kultūros pasaulio dalyse.„Man palikti didžiąją operos sceną buvo visai nesunku“, – juokdamasi sako solistė, mecosopranas Aušra Stasiūnaitė. 26-erius metus dainavusi operos teatre, užaugusi operos solisto Jono Stasiūno šeimoje, Aušra Stasiūnaitė teigia, jog gėlės ir aplodismentai scenoje niekada nebuvo labiausiai ją džiuginę dalykai. Apie kuklumą gyvenime ir išraišką scenoje – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Vilniaus knygų mugėje buvo įteikta pirmoji Dausų šeimos lietuvių literatūros premija. Ja apdovanoti rašytojas Valdas Papievis už romane „Ėko“, kita premija įteikta rašytojai Ievai Dumbrytei už romaną „Šaltienos bistro“.Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose atidarytos net kelios parodos, tarp jų Ukrainos menininkų paroda „Kaip aš patekau į slėptuvę?“, klaipėdietės Eglės Kontrimienės Degutis paroda „Gilūs paviršiai“ ir šiauliečio dailininko Broniaus Rudžio „Vaizdas vilioja Vaizdą“.„Jiems yra labai svarbu pradėti kalbėti apie mirtį įvairiomis intonacijomis ir tai yra vienas iš būdų kažkaip tvarkytis su ta didžiule trauma, kuri yra čia ir dabar, ir su ja reikia mokytis gyventi ir iš jos po truputį išeiti, nors dar karas nesibaigė“, – apie ukrainiečių išgyvenimus sako vystomo filmo „Antonivka“ koprodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė.Paulinos Godliauskės klasikinės muzikos naujienos.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia menininkė Radvilė Juozapaitytė.Ved. Marius Eidukonis

Buvusi ESBO kovos su terorizmu pareigūnė, politologė ir Švedijos detektyvinės literatūros žvaigždė – visi šie apibūdinimai tinka švedų rašytojai Kristinai Ohlsson. Kada jos galvoje pradėjo suktis pirmosios detektyvinės istorijos? Kodėl vieną žymiausių savo herojų ji pavadino žymiojo švedų dramaturgo vardu? Ką ji mano apie neramią šiandienos situaciją pasaulyje? Pokalbis su Kristina Ohlsson.Kaip kilo idėja prakalbinti Antoine`o de Saint-Exupéry Mažąjį Princą žemaitiškai? Kaip pajėgas suvienijo ištikimiausi šios knygos kolekcionieriai? Kaip sekėsi versti vieną dažniausiai cituojamų knygų į žemaičių tarmę? Mintimis dalysis knygos iniciatorius Marius Čiuželis ir knygos vertėjas Juozas Pabrėža.Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Kokia ji? Vilniaus knygų mugėje leidykla „Aukso žuvys“ pristato istoriko Norberto Černiausko naujieną „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“. Tai vaizduotę kaitinanti alternatyvi Lietuvos praeities versija. Apie tai, kas galėjo būti kitaip, autorius mąstė ir savo populiariojoje „Paskutinėje Lietuvos vasaroje“, o dabar pratęsia – o kas, jei Lietuva kartu su Vakarais būtų pasiekusi 1968-ųjų vasarą? Kodėl portugališki motyvai ir kodėl 7-asis dešimtmetis, klausiame autoriaus.Menininkas Darius Žiūra pristato savo knygą „Diseris“, gimusią jo disertacijos pagrindu. Kaip kūrybines idėjas lemia formatai? Ką galima papasakoti žodžiais, ko negalima vaizdais? Kas yra ši knyga – memuarai ar menininis tyrimas?Ved. Kotryna Lingienė ir Rasa Murauskaitė-Juškienė

Kokios knygos nominuotos „Metų knygos rinkimuose“? Ar gausus knygų derlius ir kokių pastabų rašytojams turi komisija? Nominantus aptariame su komisijų pirmininkais Sauliumi Vasiliausku ir Kęstučiu Urba.Studijoje vieši savanoris, knygų „Ukrainos karo audrose“ autorius Arūnas Kumpis.Aktualią autizmo temą aptaria knygos „Autizmas – dalis manęs“ autorės – Barbora Suisse ir Jurgita Žalgirytė-Skurdenienė. Pokalbis apie istorijas, sugulusias į knygą, ir problemas, su kuriomis susiduria autistiški suaugusieji.Ilgai brandinta, visų pirma užsienyje pasirodžiusi Vyganto Švobos knyga apie džiazo muzikantą, saksofonininką Petrą Vyšniauską tik ką išleista ir lietuviškai. Pokalbių su saksofono virtuozo kolegomis, mokytojais ir bičiuliais knyga – „Vyšnia džiazo sode“ - atskleidžia ne tik mums visiems puikiai žinomo muziko, Nacionalinės premijos laureato kelią į didžiąją sceną, bet ir pasakoja knygos herojaus kasdieną ir aplinkybes.Daugiau nei tris dešimtmečius tarp Lietuvos ir Kipro gyvenanti rašytoja, vertėja, filosofė, dr. Dalia Staponkutė savo naujoje knygoje būtent šių šalių istoriją pasakoja remdamasi moterų patirtimi: leidyklos „Apostrofa“ išleista jos naujausia knyga „Vivat Regina!“ gretina Barboros Radvilaitės gyvenimo istoriją su Kipro karalienės Kotrynos Kornaro likimu. Ir tai ne tik karalienių biografijos, kaip pastebi filosofas Zenonas Norkus, bet ir modernus istorinis romanas.Ved. Gabija Narušytė ir Gerūta Griniūtė

„Metų vertėjo krėslo“ premija už 2023 metais išleistą geriausią literatūros kūrinio vertimą į lietuvių kalbą yra paskirta Lilijai Kudirkienei.Ansamblis „Lietuva“ su nauja programa siekia atskleisti Dainų šventės istoriją.Kodėl specialistai rekomenduoja atsispirti skaitmeninėms pagundoms ir kaip sekasi jaunimui kovoti prieš ekranus?Vasario 22-ąją dainininkui James Blunt sukanka 50 metų.Rubrikos „Be kaukių“ svečias rūsčiuoju gidu save vadinantis Donatas Jokūbaitis.Ved. Marius Eidukonis

Vilniaus mažajame teatre - režisieriaus Oskaro Koršunovo ir dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus eskizas „Kantas“. Tradiciniai pietūs pas garsųjį vokiečių filosofą Rytų Prūsijoje, Kionigsberge, kurių šiandien nebėra. Kuo ši pjesė mums svarbi šiandien? Apie ką režisierius ir dramaturgas nori kalbėti scenoje?Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus Kaune kviečia į bene išsamiausią per pastaruosius 25 metus retrospektyvinę mūsų dailės klasiko Antano Samuolio tapybos parodą.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie nebyliųjų filmų muziką.Vaižganto premija už literatūros ir žurnalistikos dermę, Kęstučio Keblio premija už literatūros kritiką - tokių svarbių apdovanojimų pastaruoju metu sulaukė LLTI mokslininkė, humanitarinių mokslų daktarė, dėstytoja Jurgita Žana Raškevičiūtė-Andriukonienė. Mokslininkė išleido ne vieną knygą apie Juozo Tumo-Vaižganto ir jo šeimos laiškus, tyrinėja ir dėsto sovietinę literatūrą.Ved. Jolanta Kryževičienė

Pasirodė naujausias „As a journal“ numeris. Kviestinis šio numerio redaktorius – Viktoras Bachmetjevas.Vasario 17-ąją mirė vienas ryškiausių Lietuvos kontrabosininkų, ilgametis Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro narys, kontrabosų grupės koncertmeisteris Arnoldas Gurinavičius.Meno galerija „AV17“ kviečia lankytojus į šiuolaikinio meno kūrėjo Vygando Šimbelio parodą „Bit Value“.Nacionalinis Kauno dramos teatras atšaukia kovo mėnesį turėjusią įvykti Nauberto Jasinsko spektaklio premjerą.Paulinos Godliauskės parengtos klasikinės muzikos naujienos.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – Aleksandras Pogrebnojus.Ved. Marius Eidukonis

Minėdami Vasario 16-ąją atsigręžkime ir į kitą laikotarpį, kuris svarbus kalbant apie Lietuvos nepriklausomybę. Šįkart kviečiame jus apsilankyti Partizanų štabo muziejuje Gegužinės bažnyčioje.Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje Kaune duris atveria Prezidento Antano Smetonos gautų dovanų kambarys.Valdovų rūmuose Vilniuje atidaryta paroda „Baltijos valstybių laisvės simboliai 1918–1940 m. Lietuva, Latvija, Estija“. Ką apie šalių istoriją gali papasakoti įvairūs apdovanojimai?Tomo Vengrio filmą „5 ½ meilės istorijos viename Vilniaus bute“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Rubrikoje „Be kaukių“ pakviesime į trumpas pažintis su šių metų Nacionalinės kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatais.Ved. Marius Eidukonis

Šiandien prasideda vienas didžiausių Europos kino festivalių – Berlynalė. Diskutuotinų pokyčių krečiamas festivalis, silpnas pagrindinis konkursas plačiai aptarinėjami ne tik Vokietijos spaudoje. O kokios nuotaikos vyrauja šiandien Berlyne – tiesioginis pokalbis su žurnaliste Urte Karalaite.„Manau, kad filmus apie ryškias asmenybes reikia kurti kol jie dar gyvi. Kai gali kartu sekti gyvenimo kelionę ir tarsi dalyvauti joje“,- sako naujo dokumentinio filmo „Mūza“ prodiuserė Živilė Gallego. Apie režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmą apie pianistę Mūzą Rubackytę, kalbėsime su kūrėjomis.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ - knyga „Tarp būties ir nebūties. Karo padėtis. Esė“.Suomių reperis Marko Vuoriheimo-Signmark tapo pirmuoju kurčiuoju pasaulyje, kuris pasirašė sutartį su tarptautine įrašų kompanija „Warner Music“.„Daugybė pirmų mano gyvenimo įspūdžių susiję su Lietuva, tai svarbūs gyvenimo momentai. O lietuvybė labai stipriai veikia kūrybą, kuri yra identiteto dalis“,- sako Amerikoje gimęs ir augęs kino režisierius Tomas Vengris, kuriantis filmus Lietuvoje ir apie Lietuvą. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Ar lietuviams reikia meilės romanų? Ko reikia geram meilės romanui? Pokalbis su rašytojomis Irena Buivydaite-Kupčinskiene, Jolita Helryn ir Janina Lesnickiene.Vasario 18-ąją legendiniam aktoriui Johnui Travoltai sueis 70 metų. Per pusšimtį amžiaus jo filmografijoje labiausiai įsimintini kūriniai – sukurti 8-9 dešimtmečiais.Šiemet jau antrąkart bus teikiami Meno kritikos apdovanojimai.Rubrikos „Be kaukių“ svečiai – indoneziečio ir lietuvės pora Oka Sutama ir Eglė Sarka Sutama.Ved. Marius Eidukonis

Pasaulinę radijo dieną – apie radijo misiją šiandien. Kodėl ir ekstremaliomis sąlygomis radijas išlieka svarbiausia medija visais atvejais? Taip pat prisiminsime, kaip buvo rengiamos laidos UNESCO, kurios dėka būtent ir švenčiame vasario 13-ąją.Klaipėdoje gyvuojantis „Taško teatras“ pristato premjerą - dokumentinį spektaklį „Namai“, pasakojantį autentiškas vaikų globos istorijas. Spektaklio repeticijoje lankėsi kolegė Agnė Bukartaitė.Džiazo muzikantas, saksofonininkas Kęstutis Vaiginis kartu su pianistu Joonu Haavisto išleido albumą „Moon Bridge“.Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Fernando Meirelleso filmų muziką.Pasaulinę radijo dieną rubrikoje „Be kaukių“ - LRT RADIJO laidų vedėja, žurnalistė, dr. Rūta Kupetytė.Ved. Gabija Narušytė

Šiais metais minint roko grupės „Antis“ keturiasdešimtį, rengiamas vieno ambicingiausių grupės pasirodymų – roko operos „Zuikis Pleibojus“ specialus seansas. Pasak kūrėjų, tai – linksmas ir saviironiškas kūrinys, kurio pagrindinė tema – laisvė, o idėjos aktualios ir šiandien.Vasario 6 d. pasaulis neteko ryškios asmenybės – Japonijos nacionalinės premijos laureato, „Grammy“ laureato japonų maestro Seiji Ozawos.LRT KLASIKA šiandien užbaigia pasakojimų apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus ciklą. Pristatome jums parodų kuratorę, dailės kritikę ir istorikę Giedrę Jankevičiūtę, apie kurią daugiau papasakos Kristina Tamelytė.Klasikinės muzikos naujienose: šių metų „Grammy“ laimėtojai, naujas Bostono simfoninio orkestro meno vadovas, pratęsta dabartinės Berlyno filharmonijos orkestro meno vadovės sutartis ir smalsuolių dėmesį patraukęs pasikeitimas Johno Cage'o kūrinyje.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši žurnalistė, gydomojo masažo ir kūno bei judesio terapijos specialistė, Afrikos muzikos ir kultūros entuziastė, afrikietiškų šokių šokėja Ieva Žigaitė-Mačiulskienė.Ved. Gerūta Griniūtė

„Prieš kelis metus ukrainiečiai netikėjo, kad Rusija puls, o dabar gina savo šalį ir mato žūstančius draugus“,- sako fotografas Artūras Morozovas, neseniai grįžęs iš Ukrainos.„Sakartvelo kinas yra neatrastas deimantas pasaulio kino karūnoje. Jis buvo nuo mūsų paslėptas ir neatsitiktinai“,- sako režisierius Audrius Stonys. Kas buvo nuo mūsų slepiama, kuo gyvena šiandieninis Sakartvelo kinas, pamatysime šiandien prasidedančiame pirmajame Sakartvelo kino festivalyje.Tęsiame pasakojimų ciklą apie šių metų Nacionalinės premijos laureatus. Šiandien susitinkame su fotomenininke Violeta Bubelyte.Apie teatro magiją, rimtą požiūrį į komediją, apie sklandymą ir Kanadą – pokalbis su kino ir teatro aktoriumi, režisieriumi Sakalu Uždaviniu.Ved. Jolanta Kryževičienė

Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ambicingais koncertais Vilniuje ir Kaune švenčia jau 35-ąjį orkestro gimtadienį. Koks orkestras šiandien ir koks jo svoris Lietuvos kultūrai? Apie tai – orkestro įkūrėjas, meno vadovas ir dirigentas Gintaras Rinkevičius.Tęsiame pasakojimų apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus ciklą. Kaip sako literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba, Violeta Palčinskaitė gana giliame lietuvių vaikų poezijos vandenyne tebekelia sūkurius…Rubrika „Ką man skaityti?“, kurioje pristatome knyga „Blogis yra laikinas“ – tai filosofo, antropologo, eseisto Leonido Donskio nesenstančių apmąstymų apie visuomenę, žmogų ir toleranciją rinktinė. Pokalbis su knygos sudarytoju literatūros kritiku, vertėju Laimantu Jonušiu.Nesėkmė mokykloje paskatino rinktis istoriją ir nenuvylė: Povilas Andrius Stepavičius dabar su didžiule pagarba praeičiai tyrinėja tai, kas jam įdomu. Jo tyrimų geografijoje Vilnius užima išskirtinę vietą. Apie Vilnių, apie istorijos ir tyrimo žavesį – P. A. Stepavičius rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Kas įkvėpė Veroniką Čičinskaitę-Golovanovą sukurtį džiazo albumą vaikams „Dramblio džiazas“?Tęsiame pasakojimų apie Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus ciklą. Įspūdingas aktorystės diapazonas ir įtaiga – už tai įvertinta aktorė Rasa Samuolytė.Vilniaus dailės akademijos Įvietinto meno ir scenografijos katedros vedėjui doc. Žydrūnui Mirinavičiui su alumnės Patricijos Vytytės pagalba pavyko atrasti 1974-ųjų Kazio Morkūno vitražą „Trys mūzos“. Kiek svarbus šis radinys ir ar gali jis būti prieinamas pamatyti platesnei visuomenei?Kuo ypatingas Lonnie Johnsono muzikinis palikimas?Rubrikos „Be kaukių“ viešnia menininkė, iliustratorė Eglė Narbutaitė.Ved. Marius Eidukonis

Valstybinė kultūros paveldo komisija paskelbė paveldosaugos indeksą. Kokie jo tikslai ir kokią paveldo situaciją savivaldybėse indeksas atveria? Pasakoja Valstybės kultūros paveldo komisijos vyriausiasis specialistas Artūras Stepanovič ir Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis.Kokią muziką kuria danų-lietuvių modernaus eksperimentinio džiazo sekstetas SNUS? Apie antrąjį studijinį albumą „Blue“ pasakoja Mėta Gabrielė Pelegrimaitė ir Apolinaras Dubauskas.LRT Klasika tęsia pasakojimų ciklą, skirtą Nacionalinės kultūros ir meno premijų laureatams. Šios dienos pasakojimas skirtas tarpdisciplininio meno kūrėjai Eglei Rakauskaitei, kuriai premija įvertintai už viso gyvenimo kūrybą.Menininkė Morta Jonynaitė aplinką tyrinėja per taktiliškumą ir lėtąsias tekstilės technikas. Apie lėtą kūrybą dinamiškame pasaulyje ir ją kūryboje dominančias temas – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Apibendrindamas NATO viršūnių susitikimo rezultatus, Ukrainos prezidentas teigia, kad pirmą kartą šaliai suformuotas saugumo pamatas pakeliui į NATO. Kalbėdamas traukinyje vykdamas iš Vilniaus, Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad Ukraina per dvi dienas išsklaidė abejones, ar bus NATO narė. Pasak prezidento, šis faktas bus patvirtintas Kyjivo pergale fronte.Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime žengta bent dešimčia „pozityvių žingsnių“ daugiau nei praėjusiais metais Madride.Gyvai išgirsti galingiausios pasaulio valstybės lyderio kalbos susirinkę žmonės nepabūgo vidurvasario kaitros, nors turėjo keletą valandų stovėti eilėje į Vilniaus universiteto kiemą.NATO viršūnių susitikimo Vilniuje taip pat vyko Europos vyskupų konferencijų kariuomenių ordinarų susitikimas. Jo metu be kitų klausimų buvo aptariamas kunigų darbas karo Ukrainoje kontekste.Jungtinių Valstijų prezidento, kariniai žvalgybiniai ir orlaiviai-degalinės - tai tik keli iš daugybės lėktuvų, traukiančių aviacijos mėgėjų žvilgsnius į dangų ir oro uostus NATO viršūnių susitikimo metu. Ekspertai sako, kad tiek veiksmo mūsų šalies padangėje dar nėra buvę.Tai, kas vyko Lietuvos danguje per NATO viršūnių susitikimą, pamatyti plika akimi neįmanoma. Šalies oro erdvę akylai saugojo moderniausi Aljanso žvalgybiniai lėktuvai, kurie gali pastebėti net menkiausią judėjimą už šimtų kilometrų. Tokią misiją stebėjo ir mūsų kolega Mindaugas Laukagalis.„Reikia ne Ukrainos NATO, o NATO Ukrainoje, nes Rusija kariauja vis geriau,“ - sako Jonas Ohmanas, organizacijos „Blue Yellow“ įkūrėjas. Pasak jo, esame politiniai bailiai ir vis dar žaidžiam su laiku. „Ryto garsuose“ ištrauka iš interviu „Svarbiam pokalbiui“.Ved. Rūta Kupetytė

Kodėl verta aplankyti Rietavą, miestą, kuris plėtoja konferencinį turizmą?Rietavo turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Laima Dockevičienė, specialistė Vaiva Petrauskienė, Rietavo Oginskių kultūros istorijos direktorius Vytas Rutkauskas, Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos direktorius Nerijus Jasinkas ir Rietavo kultūros centro vadovė Birutė Gedminaitė.Itališką dvasią Rietave įpūtė Fabio Ciuzeppe Canino su žmona Virginija. Sutuoktiniai atidarė šeimos piceriją „Ballaro“ ir kepa tikras sicilietiškas picas.Netoli Rietavo sodyboje „Bičių namai“ Arvydas ir Laima Simonavičiai ne tik suka medų, pagal senovinį receptą kepa šakočius, bet ir užsiima apiterapija.Vidury laukų, Lopaičių kaime, motina Raimonda Jusienė su dukra Neringa Stancele ekologiškai ūkininkauja, atidarė šeimos restoranėlį „Pasaulio pakrašty“.Dalius Marcinkevičius Nacionaliniame Žemaitijos parke nusipirko šimtametę sodyba, susitvarkė aplinką, pavadino „Vyndarių sodyba“, edukuoja, veda mokymus ir kviečia keliauti pažintiniais takais po Babrungo kraštovaizdžio draustinį.Ved. Jolanta Jurkūnienė