Podcasts about juos

Vokietijos Bundestago nariai šiandien balsuos dėl centro dešiniųjų krikščionių demokratų lyderio Friedricho Merzo kandidatūros į šalies kanclerio postą. Iškart po to jis užims šias pareigas. Ko tikėtis iš naujojo kanclerio ir naujos koalicijos, kurios sutartis kaip tik buvo vakar pasirašyta.Seime gaivinama idėja įteisinti mobiliąsias vaistines. Konservatorė J.Sejonienė siūlo leisti vaistinėms tokias paslaugas teikti miestų, miestelių ir kaimo vietovėse, kur nėra vaistinės arba yra bent viena, tačiau mobilioji vaistinė dirbtų kitu laiku. Ar reikia Lietuvai mobiliųjų vaistinių?Lenkijoje kovo pabaigoje sustabdžius užsieniečių teisę teikti prieglobsčio prašymus, bandymų nelegaliai kirsti sieną nesumažėjo. Penkių metrų aukščio spygliuotą tvorą migrantai bando karpyti metalo žirklėmis, pjauti kampiniais šlifuokliais, įveikti kopėčiomis. Lenkų pasieniečiai pasakoja, kad nepavykus įveikti sienos, iš Baltarusijos pusės ima skrieti keiksmai, akmenys ir stiklainiai su išmatomis.Finansų ministerijos rengiamai mokesčių pertvarkai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė savo siūlymų. Juos ministrė paskelbė facebooke. Vakar vakare Premjeras sakė, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas centralizuotam šildymui bei malkoms lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą didinti nuo 9 iki 12 proc., o ne iki 21 proc., koalicinėje taryboje nebuvo svarstytas. Taip pat siūloma nekilnojamo turto mokesčio grindis vienam asmeniui padidinti iki 50 tūkst. eurų, o šeimai – iki 100 tūkst. eurų.Šią savaitę „LRT ieško sprendimų“ komanda domisi taupymo iniciatyvomis. Problemos, kurias reikia išspręsti taupant maistui, yra rimtos. Tai ir medžiagų trūkumas, monotonija, o kartais ir neturėjimas laiko ilgai gaminti. Kaip planuoti išlaidas maistui, dabartiniais laikais moko ir tinklaraštininkai.Ved. Rūta Kupetytė

Juos vienija teatras, filmai, scena ir svarbiausia – muzika. „LRT OPUS Talentas“ konkurso dalyviai – „Judu“ kviečia užsidėti ausines ir išgirsti naują gyvo garso mini albumą „Signalai“, įrašytą iš praėjusių metų koncertų. Vienas jų vyko ant vandens, prie Baltojo tilto Vilniuje, per „Sostinės dienas“. Albume – du visiškai nauji ir naujai suskambę kūriniai. Studijoje jau gimsta savo skambesiu gerokai nuo mini albumo besiskiriantys įrašai. Ved. Marius Andrijauskas

EK pradėjus pažeidimo procedūrą prieš pavėlavusią Lietuvą, Seimas pagaliau perkėlė europinę PVM direktyvą į nacionalinę teisę. Sako, tai buvo skola smulkiajam verslui ir dabar ji grąžinta. Bet ką tai keičia? Ekspertų teigimu, daug ką – atsiras tikri ir netikri PVM mokėtojai. Tą turi žinoti visas verslas, kitaip gali patirti nuostoliŲ. Diskutuoja VMI Teisės departamento vadovė Rasa Virvilienė, Buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė ir interneto platformos „Mokesčių sufleris“ ekspertas Gintaras Juškauskas.Ved. Irma Janauskaitė

Šiemet minime Čiurlionio 150-metį, o artėjant šio menininko 90-osioms gimimo metinėms grupė lietuvių jam padovanojo beveik šešių kilometrų aukščio dovaną – viršukalnę Centrinėje Azijoje. Pamyro kalnuose šiandien yra Čiurlionio, Donelaičio ir Lietuvos vardo viršukalnės. Ekspedicijoje dalyvavusio Romualdo Augūno fotografijų paroda šiuo metu veikia Kaune.„Jie iškart ėmėsi provokacijos ir pradėjo keliais sluoksniai skrosti visuomenę, meną ir savo pačių gyvenimus“, – apie menininkų grupę „Post Ars“ sako menotyrininkė Laima Kreivytė. Žvaigždėmis iš kiaulės galvų mėsos ir prie sienos prikaltais duonos kepalais pirmosios savo parodos lankytojus pasitikusi menininkų grupė susibūrė mėnuo iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir išlieka aktyvi bei aktuali iki šiol. Šiandien „Post Ars“ kūryba pristatoma Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje.Daruma, katashiro ar Amagatsu – tai ne burtažodžiai, o lėlių pavadinimai. Japonijoje lėlės yra ne tik vaikų žaislai – jos turi gilias tradicijas, susijusias su ritualais, menu ir net diplomatija. Kokia šių lėlių istorija ir reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje? Japonijos lėlių ekspozicija pristatoma Panevėžio miesto dailės galerijoje.Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – per 11 tūkstančių žodžių. Juos kuria visuomenė, žurnalistai, politikai, socialinių tinklų vartotojai. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė sako, kad tai, ar naujas žodis prigis, svarbiausias vaidmuo tenka visuomenei.„Gerą savijautą užtikrinanti aplinka negali būti suformuota vadovaujantis modernistiniais principais“, – apie skurdų, ribojantį ir net žalingą modernistinį žvilgsnį sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Nauji įrankiai leidžia mums kurti kitokią, bet ne geresnę muziką“, – apie dirbtinio intelekto naudojimą muzikos kūrimo procesuose sako kompozitorius, Geteborgo universiteto profesorius Palle Dahlstedt. Kaip jis pats naudoja šiuos įrankius ir ar įmanoma pabaigti nebaigtus Bethoveno kūrinius?Prieš keturis metus Rokas Kašėta, dzūkų tarme atlikęs kūrinį „Tokį rytų“, išjudino atlikėjų, dainuojančių tarmiškai, vandenis. Plungėje Paulius Gadeikis pradėjo kurti žemaitišką repą, o Vilniaus anykštėnas Titas Obelenis ėmė dainuoti aukštaitiškai. „Tarmės gyvos, kol skamba mūsų lūpose“, – sako muzikantai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Lietuvos įmonės, eksportuojančios į JAV, ieško būdų kaip sumažinti praradimus. Į JAV eksportuoja daugiau nei 1000 mūsų šalies įmonių, o šimtas jų šią rinką įvardija kaip strategiškai itin svarbią. Pernai eksportuota lietuviškos kilmės prekių už 1,6 milijardo eurų.NATO Branduolinės politikos direktorius Džimas Stouksas mano, kad aljansas yra atviras pokyčiams branduolinio atgrasymo politikoje, tačiau NATO lieka įsipareigojęs laikytis branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.Vilniuje, į paskutinę kelionę išlydėti keturi per pratybas žuvę Amerikos kariai. Prie Arkikatedros bazilikos jie buvo pagerbti tylos minute. Arkivyskupas metropolitas, Lietuvos kariuomenės apaštalinis administratorius Gintaras Grušas atliko pašventinimą.Po incidento, kai vienoje uostamiesčio progimnazijoje moksleivis smurtavo bei bandė smaugti socialinę pedagogę, mokyklos bendruomenės nerimas bei klausimai institucijoms. Ugdymo įstaigoje besimokančių vaikų tėvai baiminasi dėl savo atžalų saugumo bei pasakoja, kad agresyvus moksleivis jau ne kartą yra smurtavęs prieš bendraamžius bei mokytojus.Ekonomikos ir inovacijų ministerija svarsto, ar leisti aukštojo išsilavinimo neturintiems žmonėms dirbti gidais. Tai vienas iš siūlymų, kuris esą galėtų pasitarnauti, kai į šalį atvyksta daugiau turistų ir jiems aptarnauti pritrūksta gidų.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rijade vyksta naujos Ukrainos ir Jungtinių Valstijų derybos. Vakar Saudo Arabijoje pokalbiai vyko tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos delegacijų. Jos truko 12 valandų. Kremlius šias derybas apibūdino kaip „nesudėtingas“, bet „naudingas“.Naujausia eurobarometro apklausa rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų mano, jog pagrindinis Europos Sąjungos prioritetas turėtų būti gynyba. Tačiau pietiečiai labiau susirūpinę ekonominiais ar švietimo klausimais, o pastarosiomis savaitėmis Europos Komisijos pateiktii gynybos stiprinimo pasiūlymai jau susidūrė su pasipriešinimu.Neeilinis skandalas Jungtinėse Valstijose:strateginiai nacionalinio saugumo planai derinti per susirašinėjimo programėlę Signal. Į pokalbį, per klaidą, įtrauktas ir Amerikos žurnalistas.Socialiniuose tinkluose pasirodė informacija apie tai, kad naujosios Vyriausybės kanceliarija įdarbino Simoną Chadauską, kuris anksčiau dirbdamas Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje Informacinių technologijų skyriaus vadovu tinkamai nekontroliavo milijoninių informacinių technologijų pirkimų. Apie tai savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė buvęs Vyriausybės kanceliarijos Valdysenos departamento vadovas Eimantas Norkūnas. Būtent Valdysenos departamentas, kartu su teisininkais ir ekspertais, tąkart atliko tyrimą ir nustatė, kad Chadauskas skatino pasirašyti Maisto ir veterinarijos tarnybai žalingas milijonines sutartis su konkrečia įmone „InnoForce“.Vyriausybė ketina taikyti pelno mokesčio lengvatas ir kitaip subsidijuoti lenkų kapitalo įmonę „Orlen Lietuva“. Taip vykdomi dar ankstesnės Vyriausybės prisiimti įsipareigojimai. Neoficialiomis žiniomis, tai kainuos apie 50 milijonų eurų.Minint Baltarusijos laisvės dieną, opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja lietuviškai kreipėsi į Seimo narius ir padėkojo Lietuvai už jaučiamą palaikymą.Į Lietuvos jūrų muziejų atgabenti pirmieji šiemet pajūryje rasti išsekę Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai. Juos slaugantys specialistai sako, kad tai – šiemet atvesti jaunikliai, kurie į krantą išmesti itin nusilpę.Ved. Andrius Kavaliauskas

Juos heats things up on Dirtybird Radio with his unique blend of bass-heavy tech house and futuristic Latin beats including his brand new Dirtybird track "WTF" and some secret ID's so hot you're gonna need a fire extinguisher. VR warm-up set:Kenny Summit - "The Guest List" Captain Mustache - "Rumsteak" [Octopus Recordings]GetCosy, Kapuen - "Ficaram" [Protocol Lab]Catz & Dogz x Nala - "Dance!" [Pets Recordings]Juos guest set:Ribguga, Carvalho - President [UNR] SNOOKO X DEDRO - PARIS [UNR]Juos x VOID - F**** THAT SHIT [UNR] Andruss, Juos - Gasolina [Helix Records] FØRO - A Town Swag [UNR]Snooko, Tokyo T - Backshot Anthem [UNR] Juos - WTF [DirtyBird]Guest Who - Like That [UNR]Voltech - Freak [UNR]VOID - ID [UNR]VOID x Juos - Money [UNR]Juos - Strobe Lights [UNR]DEDRO - If You Know [Gasolina]Acraze, Juos - Mad Serious [UNR]Tigerblind - Battery Operated [Ministry Of Sound]

Pādejuos nedeļuos socialajūs medejūs apsprīstys bažys par Latvejis Muokslys akademejis (LMA) Latgolys filialis Rēzeknē liktini. Filialis darbinīki i vadeiba atkluotajā viestulē aizstuov filialis pastuoviešonu iz prīšku, savuocūt ap 200 parokstu. Akademejis rektors meklej atbolstu pi Senata i kūpeigi roksta prezidenta kancelejai par problemom Latvejis Muokslys akademejā. Īmeslis – nasaprasšonuos ar akademejis padūmi i konkretuok padūmis prīšksādātuoju Valtu Ernštreitu. Vīns nu streida uobuļu ir ari akademejis Latgolys filiale, tuos nuokūtne. Par konkretū streidu, par Latvejis Muokslys akademejis nuokūtni i tagadni raidejumā saruna ar Muokslys zynuotneicu, lektori LMA Latgolys filialē Eviju Vasilevsku i LMA Latgolys filialis absolventi, Rēzeknis Muokslys i dizaina školys vadeituojis vītineicu Kristīni Binduku. Sovu redzīni ap LMA rodūšū streidu i Latgolys filialis nuokūtni atkluoj ari LMA Latgolys filialis vadeituoja Dana Zelča, LMA rektors Kristaps Zariņš i LMA padūmis prīšksādātuojs Valts Ernštreits.

Trečdalis apklaustųjų ausies užsukimo vaikui vis dar nepriskiria smurtui, o beveik pusė respondentų liktų abejingi, matydami parduotuvėje tėvų purtomą vaiką.

Interneto kabeliai, esantys jūroje, ir į kuriuos kesinasi Vakarų priešai – didelio voratinklio dalis. Bet ką jie su kuo jungia? Ir kodėl internetui reikia kabelio jūroje? Pokalbis su "Telia" technologijų vadovu Andriumi Šemeškevičiumi.Taip pat laidoje – kuo Sakartvelo valdžios paėmime svarbus oligarchas Bidzina Ivanišvili? Komentuoja Sakartvelo politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Renata Skardžiūtė Kereselidzė.Ir kaip Z karta privertė alkoholio gamintojus atsisakyti alkoholio?Ved. Mindaugas Aušra ir Jurgita Čeponytė

Pārnejuo gods decembrī jau vīnpadsmytū reizi Nūdarbynuoteibys vaļsts agentura gūdynuoja breivpruoteigūs i breivpruoteiguo dorba organizatorus. Storp 71 apbolvojumam pīsaceitūs breivpruoteigūs i breivpruoteiguo dorba organizatoru nu vysys Latvejis, par pārnejuo gods lobuokū breivpruoteigū atzeita Rēzeknis nūvoda dzeivuotuoja, lūznavīte Ligita Stikute. Nu 2016. gods Ligita dorbojās Lūznovys muižā, i, nasaverūt iz kusteibu trauciejumim, ar kū jei sadzeivoj piec dabuotuos traumys, jei aktivi īsasaista Lūznovys pogosta kūpīnys aktivitatēs i īkļaujūšu projektu eistynuošonā vītējā i storptautyskā leiminī. Ligita Lūznovys muižā dorbojās vairuokūs NVA nūdarbynuoteibys programys projektūs i breivpruoteigi turpynuojuse veikt sovus aizdavumus storpperiodūs, kod vīns projekts beidzās i ūtrys vēļ nav suocīs. “Es ari sovā veidā dabojuu pīpiļdejumu ar tū, ka asu nūdereiga, ka es varu paleidzēt.” Nu likteneiguos traumys, kod Ligitai vajadzēja pīrast pi rateņkrāsla i staiguošonys palīgīreiču, ir paguojuši 20 godi. “Piec traumys es godu nastaiguoju, vyspuor, saprūtams, tys pats suokums beja gryuts, taišni varbyut ari izīt uorā, pasaruodeit, seviški ari sovā pogostā, kur mani vysi zyna, tū es tai cīši spylgtai atguodoju.” Vīns nu izaicynuojumu, kam beja juotiek puori piec traumys, “maņ beja juomuok papraseit paleidzeibys.” Tok leidzcylvāki ir paleidzeigi i atbolstūši. I niu jau ostoņus godus Ligitys kasdīna paīt Lūznovys muižā, sagaidūt apmaklātuojus, dorbojūtīs turysma centrā i paleidzūt vysaidūs ituo kulturys objekta dorbūs, projektūs i pasuokumūs. “Suokumā nadaudz bīdēja tys faktors, ka asu rateņkrāslā i niu īs cylvāki, i kai mani uzjims…”, tok niu taišni Ligita veicynoj kai Lūznovys muižys darbinīku, tai apmaklātuoju izpratni par cylvāku ar kusteibu trauciejumim īsakļaušonu sabīdreibā, kai ari veicynoj kulturys montuojuma vītu daīmameibys vaicuojumu rysynuošonu kūpumā. Ligita pīzeist, ka vidis pīlāguošonys jūmā Latvejā atteisteiba nūteik, vystik jei vaira aicynoj dūmuot par cylvāku ar kusteibu voi cytim īrūbežuojumim dorba īspiejom i dorba devieju atvierteibu i īinteresieteibu redzēt sovā dorbā taidus cylvākus. Juos pīmārs īdrūsynoj ari cytys personys ar kusteibu trauciejumim īsakļaut kulturys, kūpīnys, vītejū i storptautyskū projektu nūrisēs. Ligita ari pīsadalejuse Lūznovys muižys Erasmus+ laikmeteiguos dejis projektā i niu pīzeit, ka doncuot var kotrys. “Juobyut pateiceigam, kas tev ir, i maņ dūts ir cīši daudz,” soka Ligita Stikute, Goda breivpruoteigais 2024.

Lietuvoje 2024-aisiais metais visuomenėje ne kartą nuskambėjo atvejai, kai paspirtukuose ar kituose elektronikos įrenginiuose sprogo esančios ličio jonų baterijos. KTU doktorantė Eglė Ūsovienė elektronikos prietaisuose bando pritaikyti natrio jonų akumuliatorius, kurie būtų pigesnė ir draugiškesnė aplinkai alternatyva, padėsianti išspręsti sprogimo ar gaisro problemas.Streso sukelta įtampa, nuovargis ar dirglumas – visiems gerai pažįstama kasdienybė. Bet stresą sukeliančių veiksnių išvengti negalime – pats gyvenimas yra pagrindinis stresorių šaltinis. Tad ką galime pakeisti, kad stresas mus veiktų mažiau? Pokalbis su knygos „Gyvenimas be streso“ autore Lina Vėželiene-Dirmote.Specialistai perspėja, jog ilgai ant šventinio stalo pabuvęs maistas gali būti pavojingas. Kaip atskirti vis dar tinkamą vartoti maistą?Medinės architektūros puoselėtojai ne tik Lietuvoje susirūpinę dėl grėsmių, kylančių mediniam paveldui miestuose. Mūsų laidoje – pavyzdys iš Norvegijos, Trondheimo, kuriame vis atsiranda norinčių nugriauti eksperimentinį medinį rajoną ir iš teritorijos uždirbti daugiau. Ką reiškia gyventi mediniame name, būti apsuptam aktyvios bendruomenės ir rajono klausimus spręsti kooperatyve? Pasakoja dviejų Šiaurės Europos miestų gyventojai. Juos pakalbino kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ved. Rūta Kupetytė

Gražiosios Kalėdos lietuviškame kaime. Tokią pasaką sukūrė Eglė Jurkšienė Ąžuolų Būdos kaimo ūkyje, kurį puoselėja kartu su vyru Juliumi. Ūkyje gyvena išgelbėta Pekino antis, karvutė Laumė, mielosios avelės, pikčiurnos ožkos Rūpkė ir Zaraza, triušis Krekeris, mažoji telyčaitė Luokė, ančių ir žąsų pulkeliai, kelios vištos ir gaidys Rolandas, poniai ir arkliai, kalakutės. Gyvūnų ir žmonių susitikimai – išpuoštame eglutėmis ir girliandomis tvartelyje. Čia vyksta ir didysis stebuklas.Kiekvienas turi prisiminimų, kai vaikystėje, jaunystėje ar brandaus amžiaus švęsdavo Kūčias, Kalėdas. Patirtimi sutiko pasidalyti Alytaus rajono gyventoja Meilutė Germanienė. Anot jos, vaikystės prisiminimai ypač ryškūs ir džiuginantys, nors maisto ant stalo nebuvo gausu, o po egle keturiems šeimos vaikams žaislų nedėdavo, bet jų ir nepasigesdavo.Lietuvoje vis labiau populiarėja obuolių sūriai. Juos gamina šeimininkės ir mieste, ir kaime. Pavyzdžiui, Utenos rajone, Kuktiškėse, brandintų obuolių sūrių gamybos verslą sukūrė Vaida ir Gvidas Pauliai. Juos gamina su įvairiais priedais, labai tinkančiais Kūčių, Kalėdų stalui. Išsamiau – Vaida Paulė.Ved. Regina Montvilienė

Tarptautinis tyrimas rodo, kad charizmatiški lyderiai pasižymi aukštesniu intelektu ir geriau komunikuoja. Ryšį taro intelekto ir charizmos tyrė tarptautinė mokslininkų komanda, tarp jų ir profesorė Vita Akstinaitė, kuri yra ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Mokslo ir akademinių darbuotojų prorektorė.Lygiai prieš dvejus metus kompanija „OpenAI“ viešai pristatė „ChatGTP“ – pažangų dirbinio intelekto pokalbių modelį, kuris geba rašyti. Ar gali dirbtinis intelektas rašyti kaip žmogus? Ar mašina gali kopijuoti rašytojo stilių ar net jį pranokti?LRT radijai jau penktą kartą skelbia viešą radijo programų ir tinklalaidžių konkursą visiems trims radijams – LRT RADIJAS, LRT KLASIKA ir LRT OPUS. Paraiškas galima teikti iki sausio 15 dienos.Panevėžio krašte galima paragauti ne visiems girdėto patiekalo – rauguolių, arba duonskrylių. Juos iš naminės duonos tešlos moka gaminti duonos kepėjų būrelis, prieš du dešimtmečius susibūręs Miežiškių kultūros centro Nevėžio padalinyje.

„Taip, mūsų vaikai tikrai nepatogūs“, - sako sunkią kompleksinę negalią turinčius vaikus auginančios mamos. – „Žodis „nepatogu“ mus lydi kiekvieną dieną ir visur, kur mes su savo vaikais būname, ką bedarome. Jie napatogūs patys sau, nepatogūs aplinkiniams, kurie juos mato, nepatogus ir mūsų pačių gyvenimas“. Keturios mamos, auginančios tokius vaikus, įkūrė fondą „Nepatogūs“. Trys iš jų: Henrika Varnienė, Snežana Glebovė ir Laima Ingileikienė – dalyvauja šioje laidoje, skirtoje Tarptautinei žmonių su negalia dienai.Sunki kompleksinė negalia – dar mažai plačiajai visuomenei pažįstama tema. Laidoje pašnekovės dalinasi savo asmeninėmis istorijomis, pasakoja, su kokiomis problemomis ir džiaugsmais susiduria jos pačios ir jų vaikai. Ir kodėl buvo svarbu įkurti fondą, kuris rūpintųsi oriu ir patogiu gyvenimu jau užaugusiems, turintiems sunkią kompleksinę negalią vaikams, visiškai nepriklausomai nuo jų fizinių ar intelektinių galimybių.„Mūsų vaikams taip pat reikia bendravimo, meilės, dėmesio, draugų. Mūsų vaikams reikia žinių, ugdymo, pažinimo“. „Kiekviena mama, auginanti sunkią negalią turintį vaiką, sugeba prisitaikyti ir šešios valandos miego paroje yra lobis“. „Kviečiame jungtis ir kitas mamas, auginančias „nepatogius“ vaikus, tai tikrai nauja paslauga, o ne fantastinis filmas“, - sako laidoje dalyvaujančios moterys.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Klaipėdos Vitės kvartalo gyventojai šią vasarą rašė skundus dėl šalia esančios krovinių kompanijos keliamo triukšmo. Juos adresavo Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui - būtent ši institucija atsakinga už pramoninio triukšmo kontrolę. Tačiau „pagauti“ triukšmo nepavyko, matavimai dėl įvairių priežasčių neįvyko.Smeltės individualių namų kvartale triukšmo lygis buvo išmatuotas 2019 metais, jis buvo viršnorminis. Šalia esančiam krovos terminalui NVSC nurodė imtis priemonių. Pastatyta triukšmą slopinanti siena. Iš vietinės žiniasklaidos sužinoję apie planuojamus didinti metalo laužo sandėliavimo ir krovos kiekius, gyventojai nerimauja, kad triukšmas, ypač naktį, sustiprės. Tuo metu nevyriausybinės organizacijos „Klaipėdiečiai už demokratiją ir ekologiją“ vadovė Alina Andronova sako, kad stebina atsakingų institucijų sprendimas neatlikti poveikio aplinkai vertinimo.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros naujienos.Oskaras Koršunovas, kartu su kūrybine komanda pristatantys premjerą „Šventoji“, įkvėptą Vidmantės Jasukaitytės romano „Marija Egiptietė“.Praėjusią savaitę Niujorke vienas verslininkas už beveik 6 mln. eurų nusipirko prie sienos priklijuotą šviežią bananą italų menininko Maurizio Cattelano konceptualaus meno kūrinį. Kiek vertos investicijos į tokį meną ir pats menas?Paaiškėjo Jaunojo tapytojo prizo laimėtojas. Juo tapo Tadas Tručilauskas.„Pažink Anykščius – atrasi Lietuvą“. Su tokiu šūkiu Antano Baranausko ir Antano Vienuolio–Žukausko memorialiniam muziejui Anykščiuose nuo rugsėjo vadovauja teatro režisierė ir pedagogė, kultūros vadybininkė Audronė Pajarskienė.Savaitgalį Taline vyko Baltijos šalių dainų švenčių konferencija. Kokie konferencijos rezultatai?Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius EidukonisElenos Krukonytės nuotr.

LRT radijo mokslo rubrikoje apie radioligandus arba stebuklingąsias kulkas, kurios laikomos inovatyviu vėžio diagnostikos ir gydymo būdu.Įsivaizduokite, kad galite lengvai ir visiškai nevaržomai apžiūrėti Vatikano Šv. Petro baziliką – nuo įspūdingų pagrindinių erdvių iki tamsiausių grotų, koridorių, kriptų ir kitų lankytojams nematytų vietų. Šią unikalią galimybę suteikia bendra Vatikano ir „Microsoft“ iniciatyva, leidžianti virtualiai „pasivaikščioti“ po pačias paslaptingiausias pagrindinės Romos katalikų šventovės erdves. Reikšmingą indėlį šio projekto sėkmei įnešė ir lietuvių dizainerių bei architektų komanda, kuri, įdėjusi nemažai pastangų ir kūrybiškumo, padėjo atverti Šv. Petro bazilikos erdves pasauliui.Lapkričio 18-22 d. Lietuvos suaugusieji kviečiami mėgautis gyvenimu ir mokymusi visą gyvenimą. Suaugusiųjų mokymosi savaitės idėja yra įkvėpta XVIII a. vokiečių filosofo Imanuelio Kanto. Vis dėlto Lietuvoje mokosi permažai suaugusiųjų. Kaip juos paskatinti?

Užkietėję Lietuvos grybautojai puikiai pažįsta tradiciškai naudojamus grybus – ir valgomus, ir nuodingus, ir tuos, kurie gali sugadinti visą laimikį, pvz. aitriuosius pušynbaravykius ar aitrias ūmėdžių rūšis. Panašu, kad daugiausia grybų pažįsta rytų aukštaičiai, o mažiausiai – žemaičiai, kurių krepšelis išvis nepanašus į kitų šalies regionų grybautojų.Tai rodo 2022-2023 metais Vilniaus universiteto mikologų kartu su etnologais iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto atliktas tyrimas apie gyventojų pažįstamus grybus, grybavimo tradicijas ir grybų naudojimo būdus.Tai pirmas toks išsamus etnomikologinis tyrimas Lietuvoje, kuris siekia atskleisti ir užfiksuoti dar gyvą iš kartos į kartą perduotą žinių apie grybus ir su jais susijusių tradicijų įvairovę.Ką žinios apie grybus sako apie mūsų ryšį su gamta ir ką lietuviai vadina „grybų laime“ arba „grybų dalia“?Pirmaisiais tyrimo rezultatais laidoje dalijasi mokslininkės Vita Džekčioriūtė, Reda Iršėnaitė ir Jurga Motiejūnaitė.Autorė Vaida Pilibaitytė

Spaudos apžvalga.Neseniai visuomenei atvertuose Sapiegų rūmuose išlikusios kelios sieninės tapybos kultūros vertybės. Ištirti vieną iš freskų pasitelktos naujos šiuolaikinės neinvazinės technologijos.Šiauliuose surengti tarptautiniai meistriškumo kursai chorų dirigentams. Juos organizavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir pasaulyje žinomas dirigentas Janas Šumacheris iš Vokietijos.Savarankiškiems Vilniaus tyrinėtojams – dar viena galimybė pamatyti ir susipažinti su Lietuvos sostine iš šiek tiek kitokios, naktinio gyvenimo, pusės.Per 20 metų patyčių mastas Lietuvoje beveik nesumažėjo: kas kiša koją pokyčiams?Užsienio spaudos apžvalga.Antrojo šiuolaikinės elektroakustinės muzikos koncertų ciklo NICHE atidarymas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Prisimindami mirusiuosius už laisvę Vėlinių išvakarėse šauliai kviečia sutvarkyti kovotojų kapus, žūties vietas ir simboliškai uždegti žvakeles. „Prisiminti ir pagerbti mūsų didvyrius - kiekvieno iš mūsų pareiga“, – primena šaulių sąjunga ir iniciatyvą „Uždekime žvakelę ant laisvės kovotojo kapo“ skleidžia LT ir užsienyje.Turine, vienoje prestižiškiausių meno mugių Europoje „Artissima“, šiemet debiutuoja galerija (AV17) su skulptorių darbais ir su džiaugsmu, po pernykštės sėkmės jau penktą kartą sugrįžta galerija „Meno parkas“. Apie mugės svorį ir svarbą menininkams – menininkai ir galerininkai iš Turino.Pasaulio muzikos naujienų rubrikoje kompozitorius Jurgis Kubilius pasakos apie BBC fortepijono šou laimėtoją, violončele griežiantį robotą ir neteisėtą André Rieu įrašo panaudojimą Donaldo Trumpo rinkimų kampanijoje.Šiauliuose surengti tarptautiniai meistriškumo kursai chorų dirigentams. Juos organizavo Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ ir pasaulyje žinomas dirigentas Janas Šumacheris iš Vokietijos. Pasak kursų rengėjų, Šiauliuose tokios meistriškumo pamokos vyksta vis dažniau, o tai padeda kelti miesto muzikinės kultūros lygį. Pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Pianistas Povilas Norkūnas – vienas iš trijų jaunųjų LRT KLASIKOS rezidentų, kurie jau ruošiasi koncertams LRT ir kuriems visuomeninio transliuotojo pagalba – itin naudinga, pradedant profesionalo kelią arba link jo. Kokia kasdienybė, kokie džiaugsmai ir kokie iššūkiai jaunajam pianistui, LMTA pirmakursiui – koncerto išvakarėse Povilas Norkūnas pasakoja rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Ved. Liepa Želnienė ir Marius Jokūbaitis

Sergamumas kokliušu auga, o gydytojai ne iškart sugeba nustatyti šią ligą. Taip sako vilnietė Dalia, kuriai medikai kokliušą nustatė tik po pusantros savaitės intensyvaus kosėjimo. Kaip kovoti su šia sugrįžusia grėsminga liga?Aktualus klausimas. Jau dvi paras veikia Gynybos fondas, į kurį gyventojai. verslas bei įvairios organizacijos gali savanoriškai pervesti pinigų ir taip padėti stiprinti krašto apsaugą. Ar ketinate aukoti naujajam Gynybos fondui?Vilniaus Baltupių progimnazijos moksleivei prireikė medikų pagalbos po incidento su mokykloje dirbančiomis virėjomis. Kitų vaikų akivaizdoje ant mergaitės buvo šaukiama, ji išvadinta melage. Astos Martišiūtės reportažas.Lietuvos visuomenė tik prieš keletą dienų išgirdo, kad mūsų teritorijoje vis randami meteorologiniai balionai. Juos naudoja sinoptikai, siekdami tiksliau įvertinti orų padėtį. Juos naudoja ir kontrabandininkai, iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą skraidinantys cigaretes. Pasieniečiai sako per šiuos metus užfiksavę apie 650 balionų, kirtusių sieną.Šią savaitę sporto bendruomenė pasipiktino Kauno savivaldybės Sporto skyriaus vedėjo Tado Vasiliausko žodžiais – kalbėdamas apie ledo aikštelių prieinamumą jis prasitarė, kad didelio poreikio daugiau nei dviem mieste nėra, o ledo ritulys esą yra „slaviškas sportas“. Iš kur galėjo atsirasti šis mitas ir ką pasakoja patys ledo ritulio atstovai?Politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili sako, kad Seimo rinkimai degraduoja.Ved. Edvardas Kubilius

Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje atidaroma paroda „Mame-lošn“. Parodoje bus eksponuojami litvakų dailininkų darbai iš privačios Samuelio Taco kolekcijos.Šveicarijoje šiandien baigiasi Lokarno kino festivalis. Vakar jame įvyko pasaulinė režisierės Saulės Bliuvaitės debiutinio filmo „Akiplėša“ (angl. „Toxic“) premjera.Kodėl dažniau į rankas paimame užsienių autorių knygas nei lietuvių? Kodėl šiuolaikinėje lietuvių literatūroje meilės romanai yra dažnai apleidžiami skaitytojų?Joniškyje veikia labai populiarus ir vienintelis toks Europoje – Krepšinio muziejus. Jame tūkstančiai eksponatų, tarp jų daugybė asmeninių garsiausių šalies krepšininkų daiktų, medalių. Muziejaus įkūrėjas joniškietis Leonas Karaliūnas tikina, kad jam krepšinis – didžiausias pomėgis ir pirmoji religija.Rubrikoje „Be kaukių“ – radijo, televizijos laidų ir renginių vedėja Gabrielė Martirosian.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Susitikimas truko vos dvidešimt minučių. Po jo premjerė Ingrida Šimonytė neatskleidė, kurie ministrai keisis. Anot jos, tai pamatysime tik dekrete penktadienį.Briuselyje įsibėgėjo įtakingų postų dalybos. Kol Lietuvoje politikai ginčijasi, kas turėtų tapti nauju eurokomisaru, jau pusė valstybių savo kandidatus pasiūlė.ESO skelbia, kad daliai gyventojų elektros tiekimas šiandien vis dar nebus atkurtas, o kai kurie vartotojai elektros gali neturėti iki šeštadienio. Gyventojai sako suprantantys, kad situacija neeilinė, tačiau atkreipia dėmesį, kad ESO komunikacijoje trūksta aiškumo. Elektros operatorius savo ruožtu sako dedantis visas pastangas, siekdamas atkurti elektros tiekimą vartotojams.Praėjus audrai, kai didelė Lietuvos gyventojų dalis liko be elektros. išaugo susidomėjimas kilnojamais energijos šaltiniais - elektros generatoriais. Juos parduodančios įmonės perspėja, kad sukčiai naudojasi kokybiškų generatorių vardais ir pardavinėja pigias klastotes.Pranešama, kad Lenkijoje dėl šnipinėjimo sulaikytas buvęs Aleksejaus Navalno ir Michailo Chodorkovskio bendražygis Igoris Rogovas. Tiesa, kol kas oficialiai ši žinia nėra patvirtinama.Ved. Liepa Želnienė

Ukrainos oro pajėgos paskelbė numušusios Rusijos į šalį paleistus visus 89 atakos dronus. Pasak ukrainiečių medios, pagrindinė atakos kryptis buvo Kyjivo regionas. Į sostinę Kyjivą dronai skriejo keliomis bangomis ir visomis kryptimis. Tai viena didžiausių rusų atakų panaudojant atakos dronus.Lietuvoje minimos 33-osios Medininkų žudynių metinės. 1991-aisiais sovietų omonininkai nužudė septynis Lietuvos pareigūnus.ESO vadovas Renaldas Radvila rytą paskelbė, kad daliai gyventojų elektros tiekimas šiandien nebus atkurtas, o kažkokia dalis vartotojų elektros neturės dar iki šeštadienio.Praėjus audrai, didelė Lietuvos gyventojų dalis liko be elektros. Todėl išaugo susidomėjimas kilnojamais energijos šaltiniais - elektros generatoriais. Juos parduodančios įmonės perspėja, kad sukčiai naudojasi kokybiškų generatorių vardais ir pardavinėja pigias klastotes.Ved. Madona Lučkaitė

Jau pustrečio mėnesio stumbrų banda niokoja Kauno r. ūkininkų javų ir kitų kultūrų laukus. Juos aptinka kviečių, rapsų, žirnių, cukrinių runkelių pasėliuose. Radę maisto, jie ne kartą grįžta į tą pačią vietą. Kauno r. ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius nuostolius skaičiuoja hektarais. Ūkininkas nežino, ar bus kompensuoti žvėrių padaryti nuostoliai. Situaciją komentuoja Aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.Šiemet, padedant savivaldybei, naujose patalpose atidarytoje Odetos Bražėnienės galerijoje Utenos rajone, Vaikutėnų kaime, eksponuojama įspūdinga margučių kolekcija, reto grožio karpiniai, paveikslai. Galerijos savininkė čia rengia edukacijas įvairaus amžiaus lankytojams, įdomiai pasakoja apie ypatingus paprotinio meno kūrinius. Su šia kolekcija ir paskaitomis Odeta Bražėnienė lanko kitas pasaulio šalis, pristato jose išskirtinius tautinio meno darbus.Per karantiną Krakių miestelio viduryje atidaryta kavinė „Puodynė“. Čia lankytojams siūlomi tik lietuviški patiekalai. Valgančių joje gausu ne tik per pietus. Jie sako, kad ir kainos patrauklios, ir porcijos didelės. Anot kavinės savininkės Eglės Skirkės, prieš 4 m. pradėtas verslas atsiperka, netrukus baigs mokėti paskolą. Maitina ne tik pačioje kavinėje, būna ir banketai, pagal užsakymus kavinė maistu aprūpina kaimo turizmo sodybas.Ved. Regina Montvilienė

Jungtines Valstijas sukrėtė pasikėsinimas į Donaldą Trampą. Šūviai nuaidėjo per rinkimų kampanijos mitingą Pensilvanijoje. Kulka kliudė Trumpo ausį. Saugumo pareigūnai skubiai apsupo respublikonų kandidatą ir nuvedė nuo scenos. Trumpas rimčiau nenukentėjo. Jis jau išleistas iš ligoninės. Šaulį nukovė slaptosios tarnybos snaiperis. Per incidentą žuvo ir vienas mitingo dalyvis. Dar 2 žmonės buvo sužeisti.Lietuvoje vasara – pats aktyviausias festivalių sezonas, tačiau kituose Europos miestuose festivaliai vyksta ištisus metus. Apie ryškiausius ir išskirtiniausius papasakos kolegos.Šiemet pradėjus veikti pagalbos metant rūkyti linijai, į jau kreipėsi daugiau kaip 700 asmenų. Kokia pagalba prieinama norintiems nerūkyti?Nacionalinis kraujo centras praneša, jog situacija dėl donorų kraujo stygiaus pagerėjo, tačiau vis dar trūksta O (pirmos) ir A (antros) grupių kraujo.Jautrios asmeninės istorijos, pasakojimai apie ypatingus žmones bei istorinės atminties paieškos nugulė į pirmosios „LRT radijo akademijos“ dalyvių garso pasakojimus. Juos mentorystės programos dalyviai užvakar pristatė specialioje perklausoje, kur apdovanoti ir geriausiais pripažintų darbų autoriai.Laidos pabaigoje, kaip įprasta savaitgalio „Ryto garsuose“ jūsų laukia konkursas. Kalendorinė vasara jau įpusėjo, ar spėjote atsipūsti? Ką smagaus nuveikėte?Ved. Darius Matas

Mokslo rubrikoje apie dirbtinius žmonių organus. Kauno technologijos universitete mokslininkai kuria žmonių organų pakaitalus, kad galėtų išbandyti vaistus ir to nereikėtų daryti ant gyvūnų.Lietuvos istorijos instituto doktorantė Miglė Caporkė nagrinėja, kaip karą mato ir supranta patys ukrainiečiai.Antroje laidos dalyje apie širšių ir vapsvų lizdus. Ką daryti, jeigu jūsų namuose lizdus suka vapsvos ar širšės. Kaip nuo jų apsisaugoti?Na o paskutinį laidos pusvalandį pakalbėsime apie meną Lvive. Ten nukeliavo menininkas Ray Bartkus.Ved. Urtė Korsakovaitė

Vokietijos kariai noriai vyksta į Lietuvą. Juos atvykti čia motyvuoja galimybė treniruotis su pačia moderniausia karine technika. Be to, jie gaus priedą prie atlyginimo", sako Lietuvoje besilankantis Vokietijos Bundestago Gynybos komiteto pirmininkas Markusas Faberis. Jis priduria, kad reikalingas finansavimas Vokietijos brigados dislokavimui Lietuvoje bus rastas.Trys Šiaurės Europos šalys susitarė sukurti Arkties „karinio transporto koridorių“, kuriuo būtų galima nukreipti karius ir įrangą į Suomiją tvyrant įtampai su kaimynine Rusija.Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose atidaryti du medicinos ir mokslo tyrimų centrai .Klaipėdoje pristatomas modernus elektra varomas atliekų surinkimo laivas.Kaune gyvena apie šešiasdešimt-septyniasdešimt gyvenamąją vietą čia deklaravusių italų. Kasmet ši bendruomenė auga, todėl italų kultūra Kaune vis labiau populiarėja. Kodėl italai renkasi Kauną ir kaip jie čia gyvena?Ved. Darius Matas

„Ūkio darbininkai“, - taip savo borderkolių veislės šunis pristato ūkininkė Audronė Naruševičė iš Krūminių kaimo Varėnos rajone. Moteris juos veisia, dresuoja, o šie jai padeda ganyti karvių ir avių bandas. Nedideliame šeimos pieno ūkyje gaminami saldaus pieno sūriai, jogurtai, kefyras. Juos ypač pamėgo alytiškiai. Ūkis klesti, bet ateities planų nebekuria. Padidinti karvių bandą ūkis nebegali, nes turi per mažai žemės, o ir ši nėra derlinga.Gražios sodybos traukia žvilgsnį. Aplinkos grožio ir augalų puoselėjimui tenka skirti labai daug laiko. Alytaus rajono Balninkų kaime gyvenanti Jurgita Bartnikienė sodo, daržo ir gėlynų puoselėjimo darbuose atranda geriausią vasaros poilsį.„Verslas kaime“. Rūta Jasiūnaitė gimusi Šiauliuose. Šiandien ji kartu su mama Trakų rajono Drabužininkų kaime turi pieno ūkį, gamina sūrius. Ūkyje darbo netrūksta, bet gyvenimas padiktuoja ir naujų verslo idėjų. Rūta ryžosi sukurti tarptautinį verslą - prekybos sportiniais žirgais platformą.Ved. Kristina Toleikienė

M. K. Čiurlionio kelias jau pradėjo savo šeštąją kultūrinę topografijos kelionę, kuria kviečia pakilti į dangų. Kelionė pradėta Vilniuje, šiandien dvi stotelės Plungėje, toliau tęsis kelionė po kitus Lietuvos miestus.„Meno ir mokslo laboratorija“ Šiaulių, Kauno ir Vilniaus scenos meno gerbėjams pristato premjerą „Pilėnai*“. Dviejų menininkų Nauberto Jasinsko ir Mato Dirginčiaus įgyvendinamas performansas kvestionuoja pasyvaus pasipriešinimo simboliu laikomą legendą ir kelia vyriškumo sampratos nūdienos kontekste klausimus.Dezinformacijai atpažinti tereikia žinoti tris paprastas taisykles, skelbia pirmą kartą Lietuvos istorijoje dezinformacijos raštingumo egzaminą moksleiviams rengianti Vyriausybės kanceliarija su dezinformacijos analizės centru „Debunk.org“.Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuotame konkursui atrinkti du Andriaus Šiurio kūriniai: „Naktipiečiams Jeronimas kepa tris kiaušinius, skrudina duoną ir įsipila puodelį kavos“ ir „tyla? ne, neteko girdėti“. Juos ir apie juos išgirsime būtent šioje laidoje.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ labai mėgiama skaitytojų literatūra – atsiminimai. Tai - Aleksandros Kašubos „Tiksintis vaikas“.45-erius metus dirbanti su LRT vaikų choru dirigentė Regina Maleckaitė su chorine muzika gyvena visą savo gyvenimą. Nuo vaikystės į tai „įklimpusi“ ji to nesigaili, o kad muzikė neapsiriko pasirinkdama anuomet „vyrišką“ profesiją, kalba jos darbai. Tai - ir ilgametis darbas su vaikais, „Auksinė bitė“ ir, žinoma, batuta rankoje prieš šimtus dainininkų „Dainų šventėse“. Apie teisingą muzikei, prasmingą mūsų visuomenei ir be galo įdomų pasirinkimą – Regina Maleckaitė rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Lygiai prieš dvidešimt metų Lietuva tapo visateise Europos Sąjungos nare. Lietuvos narystės palaikymas Europos Sąjungoje šiandien tikrai gana aukštas. Tačiau taip buvo toli gražu ne visada. Žmonėms kilo įvairiausių klausimų – nuo to, kiek įstojus į Europos Sąjungą kainuos maisto produktai, kiek ūkininkams reikės mokėti į Europos Sąjungos biudžetą.Į Panevėžio miesto savivaldybę oficialiai kreipėsi miesto partnerio Vinycios ir Irpinės savivaldybės, kurios paprašė vasaros metu priimti vaikus, kurių tėvai yra žuvę ar kovoja už tėvynės laisvę. Taip pat, akimirkai pamiršti šalį kamuojančius žiaurumus, atsikelti su gaidžio giedojimu, o ne patrankų šūviais, dalis ukrainiečių vaikų gali ir dalyvaudami „Nuotykių ekspedicijoje“. Ją trečius metus su Lietuvos Krašto apsaugos ministerija organizuoja „Stiprūs kartu” bei „Raudonasis Kryžius”.Ukrainos institucijos ir žiniasklaida atkreipia dėmesį, kad šalis kovoja ne tik prieš Rusijos kariuomenę, bet ir jos propagandą bei skleidžiamas melagienas ar informacines operacijas. Vilniuje viešėjusias hibridinio karo ekspertę, Vyriausybės patarėją Liubovę Cibulską ir portalo Stopfake.org įkūrėją Olgą Jurkovą kalbino LRT.lt portalo žurnalistė Jurga Bakaitė.Asmenukės, gamtos vaizdai, „madingos“ nuotraukos, nederamas elgesys – tai tik keletas nuotraukų tipų, kuriomis dalinasi paaugliai socialiniuose tinkluose. Mokslinį tyrimą, kas skatina paauglius atsiskleisti nuotraukomis socialiniuose tinkluose atliko Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros profesorė, mokyklinės psichologijos komiteto narė Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė kartu su lektore, mokyklinės psichologijos komiteto nare Ugne Paluckaite.Kas laimės 2024 m. „Euroviziją“? Likus mažiau nei savaitei iki didžiausio dainų konkurso Europoje, atsakymo ieško LRT tinklalaidė „Suvienyti Eurovizijos“. Joje šį kartą apsilankė buvę „Eurovizijos“ komentatoriai, daugkartiniai komisijų nariai, LRT laidų vedėjai Darius Užkuraitis ir Gerūta Griniūtė. Jie ne tik apžvelgė pagrindinius kandidatus laimėti konkursą, bet taip pat papasakojo apie „Eurovizijos“ komentatoriaus bei komisijos nario darbą. Juos kalbina žurnalistas Justas Buivydas.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Siekiant medikus apsaugoti nuo smurto, siūloma skubiąją medicinos pagalbą teikiančioms tarnyboms, pavyzdžiui, greitosios pagalbos automobiliams leisti naudoti vaizdo kameras. Tiesa, dvejojama, ar toks siūlymas nepažeis asmen duomenų apsaugos.Lietuvių išlaidos Lenkijoje išaugo septyniolika procentų, rodo Lenkijos statistikos tarnybos duomenys. Juos skelbia „Verslo žinios“. Didžiausias apsipirkimų Lenkijoje pakilimas buvo 2018-ais ir 2019-ais metais, kuris kiek smugo per pandemiją, o dabar vėl šovė į viršų. Ar jūs važiuojate apsipirkti į Lenkiją, ką ten perkate, ar pavyksta sutaupyti?Lietuvoje pastaruoju metu vis daugiau kalbama apie karo grėsmę. Įtampos sukėlė ir praėjusią savaitę paskalbta grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita, kurioje teigiama, kad Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, taip pat plečia Baltijos jūros regione tam reikalingus karinius pajėgumus Vakarų kryptimi. Kol vieni specialistai sako, kad suintensyvėjusios kalbos apie karo grėsmę padeda mobilizuoti visuomenę, kiti teiga, kad kalbos stipriai perdėtos ir tik kenkia žmonių psichikos sveikatai. Kalbėti ar nekalbėti ir kaip apie karo grėsmes?Naujoji Jungtinių valstijų ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald interviu portalui LRT.lt teigia, kad nepaisant Jungtinėse valstijose ir Europoje rinkimų kuriamo neapibrėžtumo, Vašingtono įsipareigojimas NATO kolektyvinei gynybai yra „tvirtas kaip plienas“, o Jungtinių Valstijų karių buvimas Lietuvoje „neturėtų mažėti ar baigtis.

Šiomis dienomis sukanka ketveri metai, kad Lietuvoje prasidėjo COVID19 pandemija. Pirmasis COVID-19 atvejis užfiksuotas vasario 28-ąją, o jau kovo 16-ąją Lietuvoje buvo įvestas karantinas. Specialistai sako, kad niekas nepraeina be pasėkmių ir vis daugiau kalba apie ilgąjį COVIDĄ ir išaugusias eiles pas psichiatrus.Ekspertai pastebi, kad vadinamajame tamsiajame internete atsiranda vis daugiau nutekintų duomenų iš įvairių pasaulio valstybių – kartu ir iš Lietuvos. Dalis parlamentarų remiasi programuotojų pastebėjimais ir pažymi, kad ten yra net ir tokių duomenų, kuriais naudojantis būtų galima prisijungti prie tam tikroje vietoje esančių šviesoforų ar vandens sistemų. Kad taip gali būti – Nacionalinio kibernetinio saugumo centras neatmeta.Švedija tampa nauja NATO nare. Po ilgo Vengrijos delsimo Švedija netrukus į NATO bus priimta oficialiai. Ar Švedijai tampant Nauja NATO nare jaučiatės saugesni? – klausimas klausytojams.Aktyvūs ramygaliečiai prieš 16 metų, norėdami atgaivinti miestelio kultūrinį gyvenimą, atidarė klubą „Savos erdvės", kur ne tik kepama duona, bet ir kasmet organizuojami keramikos simpoziumai. Apie vietą, kurią aplankę žmonės, išeina laimingesni – rubrikoje „Verslas iš širdies”.Apie grūdus – ukrainietiškus, rusiškus, baltarusiškus pastaruoju metu sukasi daug aktualijų. Lenkų ūkininkai trumpinti protesto pasienyje neketina, kur tikrina Lietuvos vežėjus, ar jie negabena ukrainietiškų grūdų. Tuo metu dalis Seimo narių siūlo laikinai uždrausti į Lietuvą importuoti rusiškus arba baltarusiškus žemės ūkio produktus ir pašarus. Pokalbis su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku.Projekto „LRT ieško sprendimų“ kolegos šįkart domisi vaikų priežiūros ir užimtumo tema. Bendruomeniniai darželiai, kurių daugiausia yra Šiaurės Amerikoje, veikia kiek kitaip nei tradiciniai darželiai. Juos dažniausiai įkuria bendruomenės, kurios samdo darbuotojus, tačiau įsitraukia ir pačios. Toks darželis – pigesnis, nes vaikų priežiūra ar kitais darbais užsiima ir čia savanoriaujantys tėvai.Ved. Rūta Kupetytė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis apie tai, kas yra žalieji pastatai. Apie juos pasakoja Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos valdybos pirmininkas Remigijus Simanavičius.kari„Turėjome garbę ginti Lietuvos Respublikos laisvę ir nepriklausomybę nuo 1990 metų. Suprantam, kad gali tekti ginti ir vėl. Atsižvelgiant į suprastėjusią saugumo situaciją regione bei kylantį grėsmių lygį, su dideliu susirūpinimu stebime Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Kariuomenės vadovybės neatsakingumą ir veikimą, nepilnai įvertinant, dalinai ignoruojant akivaizdžius karybos ir technologijų pokyčius, bei jų poreikį modernaus karo atveju“, taip kreipimesi į šalies vadovybę rašo Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, turintys Laisvės gynėjo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriaus pareigūno teisinį statusą. Studijoje 2 iš jų - Jonas Užusienis ir Saulius Guzevičius.Projekto „LRT ieško sprendimų“ kolegos šįkart domisi vaikų priežiūros ir užimtumo tema. Bendruomenių darželiai, kurių daugiausia galima pamatyti Šiaurės Amerikoje, veikia kiek kitaip nei tradiciniai darželiai. Juos dažniausiai įkuria bendruomenės, kurios samdo darbuotojus, tačiau įsitraukia ir pačios. Toks darželis – pigesnis, nes vaikų priežiūra ar kitais darbais užsiima ir čia savanoriaujantys tėvai. TOkiu darželio modeliu pasidomėjo kolegė Ieva Radzevičiūtė.Ką žinome apie savo protėvių kasdienį gyvenimą? Kokius būstus statė? Ką ir kaip valgė? Kaip augino vaikus? Kaip jautėsi? Į šiuos klausimus bando atsakyti Zigmo Vitkaus knyga „Lietuvos kasdiena. Nuo akmens amžiaus iki šių dienų“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Europos Komisija pateikė siūlymus smarkiai padidinti ginklų gamybą ir jų pirkimą bloke. Siūlome iki 2030 metų pasiekti tikslą, kad 40 procentų įrangos būtų įsigyta bendradarbiaujant ir 50 procentų įrangos pagaminti Europos Sąjungoje.Lietuva prisidės prie Čekijos iniciatyvos nupirkti Ukrainai amunicijos. ES neištesėjus pažado Ukrainai nusiųsti milijoną artilerijos sviedinių, iniciatyvos ėmėsi Čekija, burianti partnerius pirkti reikalingą amuniciją iš trečiųjų šaliųVilniuje rengiamas komiko iš Rusijos Aleksandro Nezlobino pasirodymas. Jo kūrybos filme pasakojama, kad Krymas priklauso Rusijai. Salę šio atlikėjo pasirodymui išnuomojo Vilniaus lenkų kultūros namai, kuriems vadovauja premjerės patarėjas tautinių mažumų klausimais Arturas Liudkovskis.Lenkijos prezidentas Andžejus Duda sako, kad Lietuva gali mumis pasikliauti, Lenkija pasirengusi ginti visą NATO teritoriją.Remdamasis programuotojų žiniomis, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Dainius Gaižauskas teigia, kad tamsiajame internete nutekinta daugiau nei šimtas tūkstančių dienyno TAMO – vaikų ir mokytojų – duomenų.Projekto „LRT ieško sprendimų“ kolegos šįkart domisi vaikų priežiūros ir užimtumo tema. Bendruomeninių darželiai Šiaurės Amerikoje veikia kiek kitaip nei tradiciniai darželiai. Juos dažniausiai įkuria bendruomenės, kurios samdo darbuotojus, tačiau įsitraukia ir pačios. Toks darželis – pigesnis, nes vaikų priežiūra ar kitais darbais užsiima ir čia savanoriaujantys tėvai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Pokalbis su Baltarusijos opozicijos lydere Sviatlana Cichanouskaja. Aptarsime kokią grėsmę baltarusių opozicijai kelia leidimus gyventi Lietuvoje gaunantys Baltarusijos milicininkai ir kaip baltarusių bendruomenei surasti geresnį sutarimą su juos priėmusia šalimi.„BaltCap“ Nacionalinio stadiono projekte keičia „Hanner“. Projektas brangs apie 40 procentų.Tęsiasi valdančiųjų ir prezidento konfliktas. Ar pagrįstai Gitanas Nausėda į Europos Vadovų Tarybos posėdį išvyko be užsienio reikalų viceministro?Privati gimnazija Vilniuje net ir karo Ukrainoje metu minėjo Rusijos kariuomenės švenčiamą pergalės dieną – gegužės 9-ąją.Ved. Liepa Želnienė

Išskirtinės asmenybės rubrikoje pokalbis su LRT apdovanojimuose Metų ateities apdovanojimą už aistrą mokslui ir siekius prisidėti prie Marso tyrimo pelniusia Martyna Kniazevaite.Transliuojame spaudos konferenciją po vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės susitikimo su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadove Ilma Skuodiene, kuriame aptartos priemonės vaikų saugumo stiprinimui.Kaip 1991 m. sausio įvykius prisimena juos tada amžinęs fotografas Paulius Lileikis? Kas atsiskleidžia iš archyvinių kadrų?Ved. Agnė Skamarakaitė

Klimato kaitos rubrika. Apie šampūnų ir kitus mėginukus viešbučių voniose. Juos norima uždrausti Europos Sąjungoje, kad būtų sunaudojama mažiau plastiko.Pokalbis su lituanistinio mokytojo premiją laimėjusia Airijos lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ vadove ir lietuvių kalbos mokytoja Donata Simonaitiene.Pernai Europoje įregistruota beveik 80 skirtingų vaistų. Vienas jų sukurtas pagal Lietuvoje sukurtą technologiją. Diskusija apie vaistų vartojimą ir kiek jie apskritai pasiekiami visuomenei.Taip pat pasakojimas apie genealogiją. Daugybė Vyžuonų krašto žmonių džiaugiasi, jog Alvydas Malinauskas padėjo daugiau sužinoti apie savo šaknis.Ved. Urtė Korsakovaitė.

Latvija paskelbė, kad netrukus ketina uždaryti vieną pasienio punktą su Baltarusija. Migrantų srautai per Baltarusijos sieną su Latvija šiemet išaugo kone trigubai, tad taip bus bandoma situaciją suvaldyti. Daugpilyje šiuo metu dirba LRT Radijo žurnalistas Daumantas Butkus, jis šiandien lankėsi ir ketinamame uždaryti Silenės pasienio punkte.Trečiadienio naktį Marijampolės savivaldybėje į Šešupės upę įkrito automobilis su neteisėtais migrantais, per avariją žuvo neteisėta migrantė, Indijos pilietė. Tuo metu Jonavos rajone apvirto kitas neteisėtus migrantus gabenęs automobilis, sužeisti 8 žmonės. Pirminiais policijos duomenimis, abiem atvejais neteisėti migrantai atvyko iš Latvijos. Pasieniečiai teigia, kad stebina dideli paskutiniu metu iš Baltarusijos į Latviją plūstančių migrantų skaičiai.Rusijos orlaiviams detalės buvo perkamos ir Lietuvoje. Viename Vilniaus daugiabučiame registruota mažoji bendrija „Right Direction Aero“ pardavė civiliniams orlaiviams skirtas detales, kurios buvo sumontuotos į Rusijoje skraidančius „Airbus“ ir „Boeing“. Įmonės vadovai sako buvę apgauti, o teisininkai tvirtina, kad nuo atsakomybės tai neatleidžia.Teisėjų bei prokurorų atstovai pabrėžia, kad grėsmė kyla ne tik Rusijoje už akių nuteistiems Sausio 13-osios bylos teisėjams, bet ir tiems pareigūnams, kurie tiria dabartinius Rusijos karo prieš Ukrainą nusikaltimus. Ši tema aptarta uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.Vyriausybei formuojant kitų metų valstybės biudžetą, verslo ir savivaldybių atstovai sako, jog būtina didinti finansavimą Kelių priežiūros ir plėtros programai. Ekspertai kalba, kad infrastruktūros būklė be kita ko svarbi ir vietos investiciniam patrauklumui, kitiems rodikliams.Koks rugsėjis be pomidorų? Juos auginantys sako, kad derlius šįmet visai neblogas.Ved. Liuda Kudinova

Dėstytojai ir studentai iš pelkių tyrimais garsaus Greifsvaldo universiteto Vokietijoje lankosi Lietuvoje tam, kad pamatytų, kaip atrodo sveikos pelkės ir įsikvėptų ateities darbams.Juos lydi Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato geografas Gintautas Kibirkštis. Jis dalijasi savo tyrimais.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Ieškodamas gyvenimo pokyčių, klaipėdietis Justinas Pryšmantas paliko namus ir išvyko į Kiprą. Nors pradžia nebuvo lengva, dabar vaikinas džiaugiasi ne tik radęs naują hobį, bet ir kardinaliai pakeitęs savo gyvenimą bei įpročius.Už ankstukus - per Lamanšą. Tokiam plaukimui ruošiasi du lietuviai, o jį skiria neišnešiotukams - raginama aukoti pinigus svarbiai medicinos įrangai įsigyti.Marijampolėje prasidės jau dešimtasis, jubilienis meno ir architektūros simpoziumas Malonny. Koks jis bus šiemet bei kaip jis miestą keitė per savo gyvavimo metus?Šunys - dažno iš mūsų gyvenimo palydovai ir šeimos nariai. Kokias klaidas darome juos dresuodami?Ved. Paulius Selezniovas

Prasidėjus vasarai gerokai daugiau žmonių valgo šaltibarščius. Restoranų ir kavinių savininkai sako, kad poreikis toks didelis, jog kartais jų pagaminti ir nebespėja.Lietuvos gyventojai dažniausiai perka juodus, baltus ir pilkus automobilius. Bet prekybininkams lengviausia parduoti žalios spalvos automobilius, o sunkiausia – geltonos.Seimas atmetė siūlymą pagalbinį apvaisinimą leisti nesusituokusioms poroms. Kaip tai vertina LRT RADIJO klausytojai?Atidaroma Vilniaus universiteto Idėjų observatorija – mokslo komunikacijos, edukacijų ir laisvalaikio erdvė. Idėjų observatorija telksis į įvairių mokslo sričių komunikacijos veiklas, įgyvendins mokslo ir meno sintezės projektus, lankytojus kvies atrasti naujus idėjų kūrimo ir realizavimo procesus.Ved. Edvardas Kubilius

Europos Komisija siūlo vaistų reformą, kuri leistų visoms 27 Europos Sąjungos valstybėms apsirūpinti tais vaistais, kurių joms reikia, taip pat vaistų įsigyti pigiau. Tokio masto vaistų reformos Europos Sąjunga nematė daugiau kaip 20 metų. Kas keisis ir kodėl išvis prireikė tokių pokyčių, po aiškina Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.Gegužės 1 d. truputį keičiasi kelių eismo taisyklės. Pakeitimai numato, kaip naudotis mobiliuoju telefonu vairuojant, kaip elgtis gyvenamojoje zonoje bei stovėjimo aikštelėse, taip pat – kaip vežti vaiką spefialioje sėdynėje.Nepaisant įvairiausių perspėjimų, Lietuvos gyventojai praktiškai kasdien pakliūva į sukčių pinkles ir praranda tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų. Ką daryti, kad žmonės kaip įmanoma rečiau pakliūtų į sukčių pinkles?Ved. Edvardas Kubilius

Kylant kainoms, dalis savarankiškai gyvenančių jaunuolių priversti grįžti į tėvų namus. Studentai sako, kad išgyventi vis sunkiau net ir su tėvų parama. Sociologai pastebi, kad lietuviai - Europos Sąjungoje vieni anksčiausiai palieka tėvus, o grįžimas atgal - nuo seno įprastas reiškinys.Klaipėdos uostas pirmą kartą vertins savo keliamą oro taršą. Tyrimu siekiama įvertinti, kiek taršos kelia į uostą užsukantys ir nuolat jame dirbantys įvairių tipų laivai, uosto įmonės, kelių ir geležinkelių transportas, vežantis per Klaipėdos uostą gabenamus krovinius. Klaipėdiečiai jau metų metus kelia uosto įmonių galimai keliamą taršos problemą. Ar toks tyrimas padės ją išspręsti?JAV valstijoje iš nepilnamečių bus reikalaujama tėvų sutikimo naudotis socialiniais tinklais. „Aktualaus klausimo“ rubrikoje klausiame, ar pritartumėte, kad reikėtų tėvų sutikimo norint susikurti socialines paskyras kaip „Instagram“ ar „TikTok“?Kultūros ministerija ieško sprendimo, kaip gyventojams padėti atpažinti piratinį turinį internete. Anot ministerijos, sukūrus tokią priemonę, vartotojai taptų sąmoningesni, o legalų ir nelegalų turinį atskirti būtų lengviau.Vis labiau artėja vasarą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas, kur tikimasi keturiasdešimties NATO šalių narių. Artėjant ryt švenčiamai Lietuvos įstojimo į NATO dienai apie pasirengimą plačiau kalbamės su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku.Į LRT Girdi kreipėsi Vilniaus centre gyvenantys žmonės. Sostinės valdžios raginami rūšiuoti atliekas, gyventojai negali naudotis daugiau nei prieš metus čia įrengtais požeminiais konteineriais. Juos aptvėrusi savivaldybė teigia, jog konteineriai įrengti netinkamai.Ved. Rūta Kupetytė

NATO rytinės sienos turi būti maksimaliai saugios, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Varšuvoje dalyvaujantis vadinamojo Bukarešto devyneto atstovų susitikime JAV prezidentu Džo Baidenu.Nausėda pabrėžė, jog NATO sąjungininkės privalo padaryti viską, kad Ukraina kaip įmanoma greičiau laimėtų karą prieš Rusiją, nes laikas yra lemiamas veiksnys.Susiekimo ministras Marius Skuodis tikina neturintis prisiimti atsakomybės už tai, kad bandoma apeiti europines sankcijas ir tranzitu per Lietuvą vežti baltarusiškas trąšas.Gyvūnų apsaugos organizacijos ragina politikus greičiau priimti įstatymą, draudžiantį auginti žvėrelius kailiams. Jų teigimu, Lietuvoje kasmet kailiams užauginama daugiau nei milijonas žvėrelių. Jų augintojai sako, kad priėmus įstatymą teks uždaryti ne tik dideles fermas, bet ir iš kartos į kartą perduodamą nedidelių šeimos ūkių verslą. Vyriausybė nuostolius žada kompensuoti. Tuo metu ekonomistai skaičiuoja, kad šis sektorius Lietuvos ekonomikai nereikšmingas.Stiprindama autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą, Vyriausybė pritarė Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisų projektams. Juos parengė Kultūros ministerija, siekdama mažinti neteisėto turinio naudojimą Lietuvoje, ypač elektroninėje aplinkoje.Lietuvių profesinės mentorystės organizacija „Women Go Tech“ stiprina pastangas, kad moterys galėtų dirbti informacinių technologijų ir inžinerijos srityse. Plėstis į kitas Europos Sąjungos šalis organizacijai leis gauta parama.60 minučių. Darius Matas

Regionuose veikiantys baseinų valdytojai sako, kad dėl pabrangusios elektros, šildymo, cheminių medžiagų yra priversti kelti kainas. Taip pat įstaigų vadovai atskleidžia, kad be savivaldybių paramos sunkiai išgyventų.Kas valandą Lietuvoje insultas ištinka po vieną žmogų. Net ir išvengus mirties, neretai žmogaus būklė lieka sunki. Problemą mėgina spręsti mokslininkai - sukūrė programėlę, kuri mokys rūpintis asmeniu po insulto.Tyrimai rodo, kad Lietuvoje skursta pusė bedarbių. Dalis jų socialinių išmokų sistemą vadina neadekvačia. Piktinamasi ir dėl stažo reikalavimų, ir dėl išmokų dydžio. Siekiant sumažinti skurdą šalyje, kai kurie ekonomistai siūlo bent krizės laikotarpiais lengvinti išmokų gavimo sąlygas, taip pat palaipsniui didinti jų dydžius.Jau šį vakarą, 21 val. LRT TELEVIZIJOS, LRT RADIJO ir portalo LRT.lt eteryje – tiesioginė nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos „Pabandom iš naujo!“ finalo transliacija. Jos metu ne tik paaiškės Lietuvos atstovas didžiajame dainų konkurse, bet laukia ir kitas svarbus įvykis. Būtent šį vakarą bus bandoma vos per 7 minutes vien tik trumpuoju numeriu 1482 surinkti net 100 tūkst. eurų. Visi per šį septynių minučių laikotarpį jūsų aukojami pinigai, surinkti iš telefono 1482 skambučių, dvigubinsis. Juos dvigubins įmonė „Baldai1“.Ved. Darius Matas

Po istorine vadinamos pūgos, į Bafalo miestą Niujorko valstijoje grįžta gyvenimas. Nuo praėjusios savaitės miestą užklojo metro keturiasdešimties centimetrų sniego sluoksnis. Pūgai nuslinkus, meras skelbia, kad miestas vėl funkcionuoja: nuvalytais keliais jau juda automobiliai, veikia praduotuvės, vaistinės. Bafalo gyventojai žiemos speigą vadina bendruomeniškumo išbandymu. Pasakoja Živilė Raškauskaitė.Vieni svarbiausių šių metų Lietuvos politinių įvykių – neatsiejami nuo Rusijos karo prieš Ukrainą: nepaprastoji padėtis, gynybos stiprinimas, sankcijų Rusijai įgyvendinimas, parama Ukrainai ir karo pabėgėliams. Ir nors šiais klausimais politikai dažniausiai demonstravo vienybę, kitomis temomis – konfliktų neišvengta. Apie tai – Giedrės Trapikaitės parengtoje apžvalgoje.„Aktualaus klausimo“ rubrikoje domimės, kur švenčiate Naujuosius metus? Ar apskritai juos švenčiate?Antrą kartą šį mėnesį Konkurencijos taryba nustačiusi pažeidimų įmonėms skiria baudų. Vakar Lietuvos nekilnojamojo turto agentūrų asociacijai ir 39-ioms jos narėms skyrė beveik vieną milijoną eurų baudų. Kiek anksčiau, Lietuvos vaistinių asociacijai ir 8-ioms vaistais prekiaujančioms bendrovėms skirta baudų už daugiau kaip 72-u milijonus eurų. Ar tokių pažeidimų daugėja, domisi Darius Matas.2022 – ieji metai bėga į pabaigą. Juos apibendrinsime dabar su premjere Ingrida Šimonyte.Ved. Rūta Kupetytė

Jonas Miklovas, Karolis Tiškevičius ir Donatas Urbonas apžvelgia savaitgalio „Ryto” - „Žalgirio” rungtynes bei turnyrinių lentelių intrigas baigiantis Eurolygos bei Europos taurės sezonams. Šios savaitės tinklalaidę pristato CWB barmenai. Juos rasite: https://www.facebook.com/cwbarmenai/ ir https://instagram.com/cwbarmenai Temos:  Įžanga (00:00); LKL intriga dėl pirmos vietos (1:50); Gintaro Krapiko rungtynių komentavimas (3:55); „Žalgiris“ be Lekavičiaus žaisti negali (8:55); Išsiblaškęs „Žalgiris“ ir kiek pakenkė Maksvyčio naujiena? (9:50); Ar „Žalgiris“ galėjo Maksvytį išlaikyti paslaptyje? (13:50); Ginas Rutkauskas – reikalingas „Žalgiriui“ (22:38); Gintaro Krapiko kandidatūra „Žalgirio“ trenerių štabui (23:50); Pokyčiai „Žalgirio“ sudėtyje (25:55); Kosminis Eurolygos tvarkaraštis (27:13); Andrea Trinchieri likimas ir „Bayern“ sunkumai (28:31); ALBA šansus naikinančios traumos (31:00); „Crvena Zvezda“ šansas (31:45); „Olympiacos“ galimybė driokstelti (32:35); Eurolygos ketvirtfinalio poros ir Monakas finalo ketverte (35:04); Basketnews.lt aprangos kodas (42:18); Janio Strelnieko absurdai (44:50); Lietuvos garbę Europoje lieka ginti tik „Lietkabelis“ (49:58); Mėsmalė LKL turnyro lentelėje ir užuojauta Šiauliams (55:20); Vos „Neptūne“ neatsidūręs Gudaitis (57:05); Rusijos klubų santykiai su buvusiais žaidėjais (59:30); Kiek kainuoja Grigonis ir Gossas? (1:06:22); Padrika tinklalaidės pabaiga (1:07:50).