Podcasts about gyvenime

Gyvenime pasitaiko įvairiausių situacijų, neatmestinas ir dalyvavimas civilnėje byloje. Tad kiekvienam iš mūsų svarbu suprasti ir žinoti kaip veikia civilinis procesas, kokias teises turime gindamiesi teisme, nes tai apima įvairias gyvenimo sritis – nuo darbo, žalos atlyginimo, vartotojų teisių, sutartinių santykių iki paveldėjimo, šeimos ir kitų ginčų. Civilinio proceso šalis, jų atstovavimo ypatumus, procesinius dokumentus ir jiems keliamus reikalavimus, proceso eigą bei kitus svarbiausius dalykus, kuriuos reikia žinoti proceso šalims, aptariame su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininku Artūru Driuku.Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba atliko kokybinį tyrimą apie translyčių žmonių patirtis Lietuvos darbo rinkoje. Kas paaiškėjo, su kokiais teisiniais iššūkiais mūsų šalyje susiduria translyčiai asmenys? Pokalbis su Lygių galimybių kontroliere Birute Sabatauskaite.Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas porai skiriantis yra viena sudėtingesnių, kartais ilgais konfliktais virstančių, teisinių situacijų. O jeigu vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo klausimus tenka spręsti tarp nesusituokusių asmenų, reikalas tampa dar komplikuotesnis. Teisininkai pastebi, kad nustatytas teisinis reguliavimas kartu negyvenančių tėvų ginče dėl vaiko labai dažnai paskatina didelę tarpusavio konkurenciją ir savotiškas varžybas. Dėl ko dažniausiai ginčijamasi? Ar įmanoma pasiekti visas puses tenkinantį rezultatą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas.Ved. Artūras Matusas

„Popkultūra“ šį pavasarį džiaugiasi muzikinėmis pergalėmis. Metų pradžioje išleistas jų kūrinys „Gyvenime mylėt nepakanka“ šią savaitę užsitikrino lyderio poziciją radijo stoties FM99 TOP10 sąraše. „10 Geriausių“ kalbame su alytiškiu, grupės dainininku Emiliu Linge.

Lietuvoje teisingumą vykdo nepriklausomi teismai. Jų nepriklausomumą užtikrina ne tik Konstitucija, bet ir teismų savivalda. Tačiau tikrai ne kiekvienas galėtume paaiškinti, kokia tai sistema. Apie tai, kaip veikia teismų savivalda, kokias institucijas jos ji vienija, pasakoja Teisėjų tarybos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė dr. Danguolė Bublienė.Metų pradžioje paskelbtas į privalomąją karo tarnybą šaukiamųjų sąrašas. Nors informacijos apie tarnybą skelbiama nemažai, daugelis vis dar susiduria su neaiškumais dėl teisinio šaukimo proceso bei susijusių teisių ir pareigų. Pasigirsta ir svarstymų, ar yra sąlygų, kurioms esant, asmenys gali būti atleidžiami nuo privalomosios karo tarnybos arba privalomoji karo tarnyba jiems būtų atidedama. Teisinius karo tarnybos niuansus nagrinėjame su advokatų profesinės bendrijos „Avocad“ vyresniąja teisininke Sandra Mickiene.Gyvenime susiklosto sudėtingų situacijų, kai vienas iš sutuoktinių, tėvų ar kitų artimų giminaičių yra pripažįstamas neveiksniu dėl ligos. Iš karto kyla nemažai klausimų, susijusių su neveiksnaus asmens globa, jo teisių užtikrinimu, su jam priklausančio turto administravimu. Advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Andrius Lukašonokas pataria kaip elgtis susidūrus su tokiomis aplinkybėmis.Ved. Artūras Matusas

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su vienu iš grupės "Popkultūra" vokalistu alytiškiu Emiliu Linge apie muziką, naują dainą ir jaudinančius meilės vėjus!

Naujausiame Vilniaus universiteto tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode Medicinos fakulteto docentė Nora Šlekienė pasakoja apie tai, kiek kosmoso yra mūsų kasdieniame gyvenime, kokias technologijas, susijusias su kosmosu, mes naudojame kasdien, kaip atrodo darbas Kosmoso agentūroje ir kaip jis padeda mums spręsti problemas, kylančias čia – Žemėje.Ved. Darius Matas

Pamatyti jūrą bei apsilankyti Molėtų observatorijoje ir savo akimis išvysti beribius žvaigždynus – tokiomis svajonėmis gyvena VšĮ „Parama šeimai Dzūkijoje“ vaikų dienos centrus „Draugystė“ ir „Bildukas“ lankantys vaikai. Būtent šių vaikų svajones šiais metais, Jūsų visų pagalba, bandys išpildyti 18-oji gerumo akcija „Gerumo žvaigždė“. Apie tai pasakoja VšĮ „Parama šeimai Dzūkijoje“ įkūrėja, direktorė Jolanta Leonavičienė.

Nidoje šventiškai užbaigiami „Švyturių metai“. Kas pasikeitė per šiuos metus, kokios yra ateities vizijos – pokalbis su Neringos muziejų direktore, humanitarinių mokslų daktare Lina Motuziene.Fotografės Gretos Skaraitienės archyve vis daugiau išėjusių žmonių nuotraukų. Gal todėl naujoji paroda „Neužmiršti“ surengta ypatingoje vietoje – LPC meno galerijoje.Teatro, kino, televizijos ir radijo režisierius, scenaristas ir prodiuseris Juozas Javaitis vakar minėjo savo 70-metį. Su jubiliatu susitiko Karina Metrikytė.Spalio 25-ąją vienai ryškiausių šių dienų dainininkių Katy Perry sueis 40 metų. Apie jos išgyventą sėkmę, šlovės naštą, krizes ir paauglišką maištą – Ievos Buinevičiūtės pasakojime.„Mūsų karta vengė tų kompromisų visokiais būdais. Provokavome vieni kitus paišyti tiesą apie tuometinę realybę. Gyvenimas yra gražus toks, koks yra“. Tai galėtų būti tapybos provokatoriaus, ekspresionisto, Vilniaus dailės akademijos tapybos katedros vedėjo, profesoriaus Arvydo Šaltenio kūrybos motto. Neseniai 80-metį paminėjęs talentingas kūrėjas ir pedagogas – rubrikos „Be kaukių“ svečias.Ved. Jolanta Kryževičienė

Alytaus kraštotyros muziejus kviečia patyrinėti lietuviškųjų pasų istoriją naujoje parodoje „Pirma nuotrauka gyvenime. Arba lietuviškųjų pasų istorija“. Parodos Alytaus kraštotyros muziejuje atidarymas – spalio 15 d., 17 val. FM99 apie tai kalbame su viešniomis iš muziejaus Deimante Aidukaite-Mikelioniene ir Dovile Balčiūnaite-Svirske.

„Grįžęs dalies darbų net neprisimeni, kad jie buvo“, - apie jausmą, užplūstantį nuėjus piligriminį kelią, pasakoja žygeivis, vienas iš Camino Lituano kūrėjų. Kartu su bendraminčiais ir savanoriais ne vienerius metus kuriantis piligriminį kelią per Lietuvą, Marius pripažįsta, kad tai paskatino kai kurių kaimelių atgimimą, o piligrimai tapo kraštovaizdžio dalimi. Vienas iš tikslų - kad lietuvis bent kartą gyvenime pėsčiomis pereitų Lietuvą.Kodėl Marius su bendraminčiais ėmėsi šio kelio kūrybos? Kas jam yra mažieji pasaulio centrai? Ir kaip piligrimai Lietuvoje keičia kaimus ir miestelius?Pokalbis su vienu iš Camino Lituano kūrėjų, žygeiviu Mariumi Minkevičiumi.Ved. Ignas Klėjus

Kiekvienas, kas turi jame tokią viltį, skaistina pats save, nes ir jis yra skaistus. 1 Jn 3, 3

Su mažaisiais alytiškiais, AJC Jaunųjų žurnalistų kursų nare Livita Kuncaite ir Vaiko teisių specialiste Gaila Matulyte kalbame apie tai, kad tėčio reikšmė vaiko gyvenime - begalinė! Su tėvelių diena!

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie giedros nuotaikos išlaikymą dvasiniame gyvenime.

Ankstyvoje jaunystėje Vita Žiba patyrė seksualinį priekabiavimą, tai paliko dvasinę traumą, prie kurios Vita sugrįžo jau būdama brandesnė ir suprato, kad turi išgyventi prisiminimus iš naujo, kad atsivertų sveikimo kelias. Šiuo metu Vita gydosi depresiją ir nerimo sutrikimus. Nors procesas nėra lengvas ar patogus, jaučia, kad po poros metų ėmė jaustis geriau ir judėti į priekį.Būdama jautri ir švelni, Vita sugebėjo tapti žinoma ir savimi pasitikinčia komike, savo traumines patirtis paversdama komedija ant scenos.Ved. Lavija Šurnaitė

Išskirtinės asmenybės rubrika: Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas.Valstybės sienos apsaugos tarnyba viešojoje erdvėje nuolat skelbia apie supaprastintas galimybes tapti pasieniečiu. Kaip sekasi pritraukti žmonių? Kokios tam įtakos turi skelbiama informacija apie bandymus nelegaliai kirsti sieną?Du trečdaliai lietuvių pripažįsta, kad jų gyvenime stinga balanso. Kas antra moteris ir kas trečias vyras sako, kad jaučiasi it voverės rate: daug ko nespėja padaryti, nuolat laviruoja tarp turimų įvairių įsipareigojimų. Tą rodo naujausia „Vilmorus“ atlikta apklausa. Kuo žalinga tokia savijauta ir gyvensena? Kaip ištrūkti iš užburto rato?Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis užsiminė apie operaciją „Maidanas 3“, kurios metu Rusija siekia sėti paniką ir kelti chaosą Ukrainoje, o galiausiai pašalinti prezidentą. Tačiau ką iš tiesų žinome apie operaciją? Apie tai LRT portalo žurnalistės Jurgos Bakaitės reportažas.Auksinio proto atranka.Ved. Darius Matas

Simona Patraitė pasakoja sodrią savo gyvenimo istoriją, nors jai vos 34-eri metai. Sunki vaikystė su geriančia mama ir močiute, apleistumas ir nepriežiūra. Vėliau stotelė vaikų globos namuose, tada naujas gyvenimas su globėjais, kuris irgi nebuvo medumi teptas. Ankstyva santuoka, skyrybos. Antrasis vyras nusižudė, Simona liko našle su 4 vaikais, vienas iš jų su negalia. Tačiau moteris viską pasakoja su ramybe ir kitonišku požiūriu į viską, kas nutiko.Ved. Lavija Šurnaitė

BasketNews žurnalistas Lukas Malinauskas Atėnų AEK bazėje kalbasi su Mindaugu Kuzminsku apie grįžimą į Kauno „Žalgirį“, bėdas Atėnuose ir kodėl karjeros finišas neregimas žaidžiant Lietuvoje. BN Pokalbius pristato „Profitus” - lyderiaujanti lietuviška investavimo platforma, vienijanti daugiau nei 32 tūkstančius registruotų vartotojų, kurie jau uždirbo 6,7 milijonus eurų. Temos: Kaip Joanas Plaza atskleidžia Kuzminską (0:00); Numatomos bėdos Atėnų AEK klube (2:12); Kuzminsko sugrįžimas į „Žalgirį” – neįmanomas (6:34); Kodėl karjeros pabaigoje negrįš į Lietuvą (9:14); Pasiūlymas iš Vidurio Azijos (11:50); Būkime realistais dėl „Žalgirio” (13:41); AEK neleido gyvai žiūrėti „Žalgirio” ir „Panathinaikos” rungtynių, bet labai greitai sužinojo (15:17); Kas labiau tūsina – dabartinė ar senoji karta? (19:11); Gyvenime atsiradęs užtikrintumas (20:56); Saulė saulė danguje, meilė meilė širdyje (22:11) Igno Brazdeikio pasikeitimai (23:30); Iššūkis čempionui Kuzminskui (26:44).

Kaip vorų tyrinėjimas ir biologija gali būti susiję su psichoterapija? Iš pirmo žvilgsnio dvi nesuderinamos specialybės mokslų daktarės Marijos Biteniekytės gyvenime iš tiesų papildo viena kitą. Pati Marija pripažįsta, kad būtų neteisinga save slopinti bei nebandyti ieškoti savęs ir kitose profesijose: „Noriu būti ten, kur jaučiuosi gyva, kur verda gyvenimo sultys“. Nors šiuo metu mokslų daktarė ne tik dėsto biologiją universitete, drauge yra ir psichologijos studentė, psichoterapijos kursantė, kaniterapijos entuziastė bei jogos mokytoja.Kaip nebijoti gyvenimo ir profesinio pokyčio?Dvylika akimirkų apie kontrastingą gyvenimą su dr. Marija Biteniekyte.Ved. Ignas Klėjus

Paroda jūriniame konteineryje „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo (1939–1944 m.)“ po metus trukusių kelionių sugrįžo į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemą. Ši kelionė buvo ir tikras sociologinis bei antropologinis eksperimentas. Apie tai pokalbis su Sonata Žalneravičiūte.„Pasaulyje, kuriame liejasi kraujas, menininko misija yra padėti gyventi ir išgyventi“, - taip savo kūrybos principus ir naują parodą „FilHARMONIJA“ apibūdina garsus Lietuvos tapytojas Aloyzas Stasiulevičius.Ievos Buinevičiūtės muzikinis pasakojimas apie legendinės muzikos atlikėjos Olivijos Newton-John stilistikos tranformacijas ir ypatingą balso paprastumą.„Gyvenime suvaidinau tris vaidmenis, kurie buvo verti. Esu laimingas žmogus“,- taip sako garsi teatro ir kino aktorė, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Eglė Gabrėnaitė. Kokius didžiuosius teatro stebuklus ji išskyrė savo gyvenime, kokį besikeičiantį teatrą mato ir ką dažniausiai prisimane – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Kalbant apie šių dienų politinį gyvenimą, mažai kas, o ir išvis ar kas nors pasigestų jame tokio dalyko, kaip nuosaikumas. Viešoji nuomonė kur kas dažniau pasisako už tvirtus, rytžingus, net radikalius svarbių klausimų sprendimus, o nuosaikumą linkusi sieti su aiškios pozicijos neturėjimu ir vengtinu dalyku šiais neramiais laikais. Tačiau šiandieninį pokalbį „Mažojoje studijoje“ galėtume pavadinti nuosaikumo kaip dorybės apgynimu, pasiremiant antikinės filosofijos mąstytojais, galinčiais atverti mūsų laikams visiškai netikėtų perspektyvų. Laidoje vieši filosofas, VU TSPMI dėstytojas dr. Vilius Bartninkas, o jį kalbina mūsų studijos bendradarbis Laurynas Peluritis.Plačiau apie politinį nuosaikumą siūlome paskaityti V. Bartninko straipsnyje „Kas yra politinis nuosaikumas?“, išspausdintą žurnale „Naujasis židinys-Aidai“.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Mokslininkai, filosofai ir eiliniai piliečiai iki šiol nesutaria, kas yra politika. Kokiu būdu galėtume paaiškinti svarbiausius, nekintančius politiškumo elementus? Koks yra politikos santykis su kitomis gyvenimo sritimis – morale, menu, technika ir mokslu? Kodėl politikos neįmanoma paaiškinti vien moksliškai ir iš kur kyla jos artimumas estetikai? Kuo panašus politinis ir skonio sprendinys? Apie visa tai diskutuojame su politikos filosofu, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesoriumi Alvydu Jokubaičiu.Laidoje taip pat keliami klausimai apie profesoriaus Jokubaičio politinės minties raidą. Kodėl, ilgą laiką plėtojęs pozityvią politikos sampratą, pastaruoju metu jis tampa vis skeptiškesnis pačios politikos atžvilgiu? Ar tiesa, kad gyvenimo tikrumą galime aptikti tik privačioje erdvėje – savo viduje arba geriausiu atveju šeimoje, draugystėje? Iš kur kyla mūsų susvetimėjimas su politika? Galbūt apskritai politika yra antrarūšė veikla, kuriai neturėtume skirti tiek daug dėmesio ir energijos?Ved. Simas Čelutka

Gilinamės į pirmąjį Šventosios Dvasios simbolį evangelijose, aptariame semantines Parakleto reikšmes ir jo vaidmenį mūsų gyvenime.

Pokalbis bus apie socialinių tinklų poveikį mūsų gyvenimui ir priklausomybę nuo jų – tai, apie ką bus naujasis Alytaus miesto teatro spektaklis „FIKCIJA. Made in social media“.  Studijoje jaunosios kartos režisierė Rūta Bunikytė. Alytaus miesto teatro premjera.

Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje viltys dėl ekonomikos nėra optimistinės, nors ekspertai vieningai sako, kad tikrai nesulauksime tokios krizės, kuri mus ištiko 2008 metais. Tačiau iššūkių yra nemažai: infliacija, nestabilios energetikos kainos, vis sunkesnės galimybės pasiskolinti pinigų verslui, sunkėjančios sąlygos smulkiam verslui. Ar šie tamsūs debesys ekonomikos padangėje gali virsti audra, kuri lems masinius darbuotojų atleidimus, atlyginimų augimo sustojimą?Apie tai laidoje diskutuoja Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, ekonomistas Raimondas Kuodis ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (LSVVT) pirmininkė Dalia Matukienė.

Pokalbis su Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos komunikacijos specialiste Vija Kudziene apie besibaigiančius 2022-uosius, artėjančias šventes ir vaikų saugumą jų metu, augantį paauglių savižudybių skaičių bei pagalbos galimybes.

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Lietuvos savivaldybėse startuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota „Tūkstantmečio mokyklų“ programa, kurios vienas iš keturių ramsčių yra lyderystė. Ir šis ramstis yra pagrindinis. Mokyklų vadovai dalijasi žinia, kad nors programa dar tik prasideda, dar vyksta projektų rašymas ir pateikimas vertinti, bet jos jau šiandien turi po kelias dešimtis tokių mokymų pasiūlymų, nes ši tema yra vadinamoji „TOP“ tema versle.Vis dėlto, kaip pastebi mokyklų vadovai, kad jie, pradėję kalbėtis su bendruomene, kokį lyderystės mokytoją, lektorių kviestis, sulaukė tiek mokytojų, tiek mokinių skepsio ir atmetimo. Girdi, tokie mokymai yra tušti niekam nereikalingi, tik atima laiką. Kodėl viena vertus, dauguma mūsų norime būti sėkmingi, laimingi, įtakingi, netgi slapčia pavydime tiems, kuriems už mus labiau sekasi, bet, kita vertus, nenorime girdėti kaip tapti geresniu lyderiu savo veikloje?Pokalbis su Pasaulinės lyderystės konferencijos iniciatoriumi ir pradininku Lietuvoje, lektoriumi, Miesto bažnyčios pastoriumi Sauliumi Karosu.Ved. Jonė Kučinskaitė

Lapkričio 8–11 d. į Vilnių sugužės nemažas pulkas muzikalių vaikų ir jaunuolių iš visos šalies. Čia vyks V respublikinio įtraukaus muzikavimo konkurso-festivalio „Perliukai“ baigiamieji renginiai. Keturias dienas penkių regioninių konkursų laureatai (vaikų ir jaunimo su negalia ansambliai, solistai), jų vadovai, kiti atlikėjai, tarp jų – Sostinės vaikų ir jaunimo centro vokalinė Grupė „Kivi'“, nacionalinis „Spalvų muzikos“ orkestras, džiazo muzikantas, saksofonininkas, prof. Petras Vyšniauskas, operos dainininkas, Muzikos fakulteto dekanas, prof. Deividas Staponkus, pianistas, klavišininkas Dainius Pulauskas su grupe, dainininkas Jurgis Brūzga – bendradarbiaus, dalyvaus kūrybinėse dirbtuvėse, koncertuose, edukaciniuose ir kituose renginiuose. Šiais renginiais Lietuvos specialiosios kūrybos draugija „Guboja“ solidarizuojasi su Ukraina ir pažymi veiklos trisdešimtmetį.Apie draugijos veiklų svarbą, atrastus „Perliukus“ ir kasdieninį darbą tarp įvairių konkursų, festivalių laidoje pasakoja Lietuvos specialiosios kūrybos draugijos „Guboja“ pirmininkė Viktorija Vitaitė, pianistė prof. Aleksandra Žvirblytė, muzikos mokytoja Raimonda Janutėnaitė ir mažeikiškės Rinalda Pocevičiūtė bei jos mama Raimonda.Ved. Žydrė Gedrimaitė

FM99 pokalbyje psichologė Daina Jegelevičiūtė-Biekšienė. Kalbėjome apie draugus, ar galime gyventi be draugų?

Nuo tada, kai Deivydas atsisakė alkoholio, praėjo dešimt metų, todėl jis jau gali palyginti, kaip atrodo gyvenimas su svaigalais ir be jų. Kas privertė D. Zvonkų atsitraukti nuo linksmybių, aplaistytų alkoholiu, ir kokie gyvenimo įvykiai jam yra svarbiausi – pokalbyje.Ved. Lavija Šurnaitė

Rugsėjis atviros psichiatrijos mėnuo. Artimiausias laidas pasakosime apie psichikos ligų prevenciją, baimes, užklumpančias krizes, kaip su jomis dorotis ir ne tik. Laidoje kalbėjome apie krizes, kaip jos veikia mūsų psichikos sveikatą? Ką daryti, kaip nepasiduoti panikai kasdieniame gyvenime? Pokalbis su gydytoja psichiatre Ramune Mazaliauskiene. Laidą „Sveikatos kultūra“ #FM99 klausykite trečiadieniais 11:30 val., pakartojimo šeštadieniais 10:30 val. Laidos kuriamos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir finansuojamos Europos socialinio fondo lėšomis.

FM99 pokalbyje psichologe Daina Jegelevičiūte-Biekšiene apie senelius ir jų vaidmenį vaikų gyvenime.

Liucina Rimgailė – maisto mylėtoja, „Liu Patty“ desertinės įkūrėja ir konditerijos mokymų autorė. Įkūrusi renginių organizavimo įmonę, nuo darbų Liucina ilsėdavosi gamindama ir kepdama – tuomet ji siekė paprasčiausiai pailsinti protą bei įdarbinti širdį ir rankas. Paskatinta vyro, ji savo kepiniais pradėjo dalintis Facebook, o jau po kelių metų galėjo džiaugtis pirmąją savo kepyklele. Bandydama derinti renginių ir „Liu Patty“ veiklas, Liucina dirbdavo net po 20 valandų per parą, o patyrusi išsekimą ji suprato, kad teks kažką keisti. Būtent tada Liucina susitelkė į savo kepyklos, kurią vadina didžiausia savo gyvenimo mokykla, veiklą, o ji, bėgant laikui, atnešė tikrai saldžių rezultatų. Apie tai, kada Liucina suprato, kad „keksiukų kepimas nėra žaidimų aikštelė“, kaip jai pavyko per naktį užaugti dvigubai ir kodėl gyvenime verta ieškoti veiklos, kuri „eina“ lengvai ir kalbamės šiame interviu. Šiame pokalbyje Tavęs laukia: Nuo ko prasidėjo Liucinos istorija ir kada ji suprato, kad nori eiti verslo keliu? Kaip jai pavyko atidaryti savo pirmąją kepyklėlę? Ką svarbu žinoti moterims, svajojančios apie su maistu susijusią veiklą? Kaip prie „Liu Patty“ sėkmes prisidėjo Liucinos asmeninis prekinis vardas? Kokie buvo jos sudėtingiausi laikotarpiui ir kas padėjo juos įveikti? Ar tikrai visiems reikia kurti savo verslą? Kaip atrasti savo kelią? Kaip derinti darbus ir motinystę? Kokią svarbą Liucinos veikloje ir gyvenime užima socialinė medija? Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Dešimtame tinklalaidės „Penki kilometrai“ epizode Silvestras Dikčius ir Ignas Klėjus keliauja pėsčiomis su Beata Tiškevič. Pradėjusi nuo aktorystės ir pramogų pasaulio, šiandien ji kuria verslą bei studijuoja psichologiją. Kaip keičiasi vartojimo kultas dabartiniame, tvarumo beieškančiame, pasaulyje? Kokią vietą vidinis tvarumas užima Beatos Tiškevič gyvenime? Naujausiame tinklalaidės epizode, Silvestras ir Ignas kartu su Beata Tiškevič keliauja pėsčiomis po jos rajoną Vilniuje, nagrinėja vidinio psichologinio pasaulio subtilybes, identiteto ir profesinės etiketės svarbą dabartinėje visuomenėje.

Spaudos apžvalga.Paroda „Documenta“ ir jos sukeltas rezonansas.Sekmadienį mirė teatro ir kino aktorius Vytautas Romualdas Tomkus. Anapilin iškeliavusį V. Tomkų prisimename aktoriumi, režisieriumi Ramučiu Rimeikiu.Savaitgalį partizano Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje buvo atidaryta rekonstruota partizanų vadavietė. Pokalbis apie jos rekonstrukciją su Vilnius TECH profesoriumi, architektu Gintaru Čaikausku.Šalyje laukiama ne vienos didelės kultūros įstaigos atidarymo – S.Eidrigevičiaus menų centras Panevėžyje, Koncertų salė Vilniuje, Medijų taryba. Kaip kultūros įstaigoms užsiauginti reikiamus vadovus?Liepos 25 – ąją Vilnius mini savo gimtadienį. Vilniečiai jį kviečiami švęsti festivalyje „Jaunas kaip Vilnius“.Kokius įspūdžius iš Kyjivo parsivežė violančelininkas Valdas Povilaitis, Ukrainos sostinėje dirbęs su vaikais ir pedagogais, atvykusiais iš karo siaubiamų teritorijų?Klaipėdos piliavietėje rugpjūčio 1 dieną įvyks Alvido Remesos oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasaulinė premjera. Kaip vyksta pasiruošimas šiam pasirodymui?Ved. Marius Eidukonis

Daugeliui miestiečių miškai pirmiausia yra pabėgimo nuo miesto keliamo streso galimybė – rekreacijos vieta. Tačiau miškai yra ir biologinės įvairovės palaikymo sąlyga, o taip pat ir medienos šaltinis. Kaip suderinti šiuos interesus? Kokia dalis miškų Lietuvoje skirta rekreacijai, o kokia – rūšių įvairovei išsaugoti? Ką reiškia „gydomasis miškas“? Kaip Lietuvoje apsaugotos kertinės miško buveinės ir kodėl dalis saugomų teritorijų yra ūkinės paskirties? Kaip miškų rekreacinis potencialas pritaikytas švietimo ir sveikatos sistemose Europos šalyse – ir kaip jis tampa nemedieninės ekonomikos pagrindu? Koks yra Lietuvos miškų gydomasis ir ekonominis potencialas, ir kodėl verta neskubėti kirsti savo miško? Kokie principai buvo išgryninti Nacionalinio miškų susitarimo metu ir kokius žingsnius turi atlikti atsakingos institucijos, siekiant įgyvendinti europinio biologinės įvairovės plano nuostatas? Šios laidos svečiai: asociacijos „Gyvo Žalio“ vadovė Monika Peldavičiūtė, aplinkosaugininkė, asociacijos „Gyvo Žalio“ bendraįkūrėja Austė Juozapaitytė ir visuomenininkas-aplinkosaugininkas, tarptautinės miško terapijos asociacijos narys dr. Stanislovas Čepinskas. Laidos vedėja miesto antropologė Jekaterina Lavrinec.

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia http://gediminonaujienlaiskis.lt/ kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

“Dar tos čia” #38 su Aistė Kabašinskaite, Ieva Mackevičiene ir Gelmine Glemžaite! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris www.patreon.com/veltiepatys

Ketvirtadienį (lapkričio 25 d.), likus vos mėnesiui iki Kalėdų, „Tiek žinių“ vedėja Silvija pasakoja apie Šimašiaus ir Vilniaus savivaldybės bėdas, Seime apkalbėtą 2022 m. biudžetą, Squid Game realiame gyvenime ir Rusijos ėjimą Stalino keliu. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/B8zNtE1B0hE Šią savaitę #TiekŽinių

Kupiškio rajono savivaldybė dėl augančio užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičiaus iki gruodžio 1 – osios uždraudžia visus kultūros renginius ir kolektyvų repeticijas uždarose patalpose.Aštuntajame tarptautiniame Rygos kino festivalyje Andriaus Blaževičiaus filmas „Bėgikė“ paskelbtas geriausiu vaidybinio filmo kategorijoje.Vytauto Didžiojo universitete praėjusią savaitę vyko Pasaulio lietuvių bendruomenių forumas. Jo metu virtualiai ar gyvai susirinkę dalyviai dalijosi bendruomenių gyvenimo momentais, sunkumais bei lūkesčiais.Savaitgalį Frankfurte baigėsi tarptautinė knygų mugė, kurioje geriausia knyga jaunimo knygų kateogrijoje pripažinta „Sibiro haiku“.Justinas Navikas, neseniai išleidęs savo knygą „Išeiti į horizontą“ gyvenime vadovaujasi trumpu ir aiškiu šūkiu – gyvenimas veža!Ved. Marius Eidukonis

Naujienos iš regiono. Šįkart apie tai, kuo gyvena Rokiškio gyventojai su„Gimtojo Rokiškio“ redaktore Rasa Keliuotyte.Kokią pagalbą šiandien Lietuvoje gali gauti šeimos, auginančios vaikus su raidos iššūkiais? Kaip šią sistemą reikėtų tobulinti? Apie tai diskutuoja VšĮ. „Penki pojūčiai“ steigėja ir direktorė Gabrielė Tervidytė ir Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus vedėja Gintarė Šatė.Spalio 20 d. minima Pasaulinė statistikos diena. Kokia statistikos reikšmė ir svarba valstybės gyvenime? Pokalbis su Statistikos departamento direktore Jūrate Petrauskiene.Dokumentinio filmo „Būsiu su tavimi“ apie savižudybių prevenciją Kupiškyje režisieriai Virginija Vareikytė ir Maximilien Dejoie pasakoja apie kūrybinį procesą.Ved. Agnė Skamarakaitė

Kviečiu Tave prenumeruoti mano Elektroninį Naujienlaiškį ir gauti mano nemokamą E-Knygą “Tinklinio Marketingo Juodasis Diržas” čia https://tinyurl.com/y6sy43zk kad nepraleistum naujausių mokymų :)Ar naudojiesi TikTok? Sek mane čia: https://www.tiktok.com/@verslotrenerisTaip pat prisijunk prie mano Telegram kanalo kur dalinsiuos mokymais, naujienomis ir kitais įdomiais dalykėliais https://t.me/tinklinismarketingas

Trečią kartą vykstantis festivalis „Nepatogus kinas“ kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) kviečia jaunus žmones tapti festivalio dalimi, tarti savo nuomonę ir rengia atvirą „Jaunimo balso“ žiuri atranką.Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vyks koncertas „Vytauto Bacevičiaus etiudai fortepijonui“. Juos atliks japonas doktorantūros studijas Lietuvoje pasirinkęs Jusùke Ìsi.LRT Klasikos naujasis sezonas jau įsibėgėja. Šiandien laidoje su LRT Klasikos laidų vedėja Indre Kaminckaite aptarsime naują tinklalaidę „72 atspalviai“, kurią ji veda kartu su Artūru Tereškinu.Kaune vyksta jau trečiasis netradicinio teatro festivalis „Namas nr. 3“, kurio metu pristatomi keturi lietuvių kūrėjų specialiai erdvei sukurti spektakliai.Opera, rokas, populiarioji muzika, klasika – viską yra išbandęs Jeronimas Milius. Kokią muziką jis apts mėgsta labiausiai ir kaip nuo jos ilsisi, kai pavargsta?Pakeliui su klasika. Ved. Marius Eidukonis ir Odeta Vasiliauskaitė

www.sandoriokodas.lt

"Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje": Pokalbis su vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistėmis V. Kudziene ir V. Remeikiene apie tai, kas vyksta vaiko gyvenime, kai po skyrybų vienam iš tėvų draudžiama matytis su vaiku. Tai – viena skaudžiausių problemų, su kuriomis šiandien susiduria tėvai, vaikai ir jų teises ginantys vaiko teisių specialistai.

“Dar tos čia” #29 su Aistė Kabašinskaite, Agne Kulitaite ir Gelmine Glemžaite! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris www.patreon.com/veltiepatys

Atsakymai į jūsų klausimus: -​ Kaip gauti/pasirinkti mentorių? -​ Koučeris ar Mentorius? -​ Sharing is Caring -​ Kaip atsiriboti nuo patarimų? -​ Auga ne tik mentee, bet ir mentorius -​ Kodėl mentorystė ir kodėl dabar? -​ KPI ar OKR? -​ Kiek turėjot mentorių? -​ Kokie namų darbai prieš kalbinant mentorių?

“Dar tos čia” #25 su Aistė Kabašinskaite, Ieva Mackevičiene ir Gelmine Glemžaite! www.youtube.com/negyvaseteris www.instagram.com/negyvaseteris www.patreon.com/veltiepatys

Pasaulinei Kultūros dienai skirta viktorina.„Neprisimenu, kada esu turėjusi koncertą su pianistu. Man atrodo gąsdinanti meno rūšis, tad lenkiu galvą prieš visus tuos nuostabius dainininkus, koncertuojančius su pianistais“, – sako operos solistė sopranas Lauryna Bendžiūnaitė, besiruošianti koncertui Lietuvoje, Nacionalinės filharmonijos scenoje. Gerūtos Griniūtės pokalbis apie malonius rūpesčius ir dainininkės grįžimą į sceną po pertraukos.LRT KLASIKA tęsia pasaulio lietuvius jungiantį projektą „Keturi milijonai“. Šiandien kviečiame susipažinti su tarp Lietuvos ir Belgijos kuriančia choreografe, aktyviai dirbančia atlikėja ir dėstytoja Liza Baliasnaja. Liza šokį ir choreografiją studijavo Olandijoje, Artez šokio akademijoje, ir Belgijoje, P.A.R.T.S šokio mokykloje. Kūrėją kalbino Ugnė Kačkauskaitė.Paulinos Nalivaikaitės pasaulio muzikos naujienų apžvalga.Pianistė Ugnė Antanavičiūtė– „Trio Claviola“ narė, koncertmeisterė, pedagogė, žmogus, nuo kurio veido šypsena nedingsta. Kur slypi gerų santykių ansamblyje paslaptis? Kokie jausmai Ugnę apima scenoje? Iš kur ji semiasi neblėstančio gyvenimo džiaugsmo – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gerūta Griniūtė ir Rasa Murauskaitė

Virtualūs konkursai įgauna pagreitį – tokiu formatu vyks ir Tarptautinis akordeono konkursas 2021. Apie jį kalbamės su konkurso meno vadovu, akordeonininku Raimondu Sviackevičiumi.„Laikau save Lietuvos pasiuntine“, – sako pianistė Guoda Gedvilaitė, gyvenanti ir kurianti Vokietijos mieste Frankfurte. Rubrikoje „Keturi milijonai“ – daugiau muzikės minčių apie savitą kultūrinę ambasadorystę, meilę muzikai ir savo šalies tradicijoms.Paulinos Nalivaikaitės pasaulio muzikos naujienų apžvalga.Skilties „Be kaukių“ svečias – aktorius Paulius Tamolė. Pokalbyje su juo – apie teatro ir kino scenas, judesio meną ir Pauliaus gyvenime ypač svarbią skauto veiklą.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Kol negalima rengti koncertų, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatro orkestras įrašinėja ciklą, kurį žiūrovai galės išvysti per LRT PLIUS kanalą. Apie ciklą, jo turinį ir idėją pasakoja LNOBT vyriausiasis dirigentas Ričardas Šumila.Kovo 26 d. vakarą virtualios ceremonijos metu įteikti Fortūnų apdovanojimai Kauno teatralams už įsimintiniausius 2020 m. scenos meno kūrinius. Apie kitokį šių metų renginį ir geriausiais išrinktus teatro scenos darbus kalbamės su teatrologe, Fortūnų apdovanojimų vertinimo komisijos pirmininke Rūta Mažeikiene.Lietuvos muzikos informacijos centras paskelbė, kas pateko į 2021 m. muzikos rinktinę „Note Lithuania“. Pasakoja MIC'o projektų vadovė Radvilė Buivydienė.Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“ neseniai išleido Lietuvos liturginės muzikos kompozicijų konkurso natų leidinį, kuriame – Kristinos Vasiliauskaitės, Linos Kairytės, Vilimo Norkūno, Luko Butkaus ir Mykolo Treščenkino ciklai mišriam chorui. Apie choro veiklą, konkursą ir leidinį pasakoja choro meno vadovas ir dirigentas Imantas Šimkus.Kanklės dar vadinamos lietuviškąja arfa. Kodėl būtent šiuo instrumentu prabilti į klausytojus pasirinko Aistė Bružaitė? Nuo stygų jautrumo iki neaprėpiamų kūrybinių horizontų – pokalbyje su rubrikos „Be kaukių“ viešnia.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Neseniai išleista naujausia filosofo, Lietuvos filosofijos istoriko, vertėjo, pedagogo, Vilniaus universiteto profesoriaus emerito Arūno Sverdiolo knyga „Kultūra čia ir dabar. Penkios esė“. Knygoje autorius kritiškai analizuoja Lietuvos viešosios sąmonės, žiniasklaidos, politinės ir intelektualinės kultūros būklę. Užklausdamas šiuolaikinės demokratijos prielaidas ir joje vyraujantį reliatyvizmą, A. Sverdiolas sugrąžina mus prie tokių primirštų sąvokų kaip dorybė, išmintis, skonis ir aukštoji kultūra. Kokiu pagrindu šiandien galime teigti, kad kažkas yra gerai arba blogai, išmintinga arba kvaila, kai visų nuomonės traktuojamos kaip vienodai vertingos? Kaip įmanomas kokybiškas sprendimas kultūroje, kuri pripažįsta tik kiekybę ir lygybę? Ar toks reliatyvizmas negriauna pačių visuomenės pagrindų? Samprotavimai apie šiuos ir kitus klausimus – pokalbyje su A. Sverdiolu.Ved. Simas Čelutka

Šį sykį laidoje kalbėsimės su aktore Julija Šatkauskaite apie raganas šiandienos menuose, žynes mūsų pasaulyje ir vaidilutes baltų kultūroje. Klausysimės muzikos joms ir apie jas.Laidos autorius ir vedėjas - Aleksandr Špilevoj

Netekome boso-baritono Igno Misiūros. Solistą prisimena sopranas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Asta Krikščiūnaitė.Vasario 15 d., Lietuvos valstybės atkūrimo šventės išvakarėse, LMTA TV platformoje vyks Čiurlionio stipendijos įteikimo ceremonija. Šiemet ja apdovanotas antro kurso kompozicijos specialybės studentas Lukas Butkus. Pokalbis su stipendiatu ir Čiurlionio draugijos atstovu, pianistu Roku Zubovu.Pasirodė vargonininkės, muzikologės dr. Eglė Šeduikytės-Korienės mokslo monografija „Pasirinkęs laisvę. Vargonininkas Jonas Žukas“. Pokalbis su knygos autore apie leidinio gimimą ir vargonininko Jono Žuko asmenybę.Kiek informacijos šiandien gauname vaizdu ir kaip ji mus veikia? Kodėl tokią informaciją svarbu atsirinkti? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, kino ir vizualumo tyrinėtoja Natalija Arlauskaitė.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

2021-ieji – Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus šimtmečio metai. Kokie jie bus? Pasakoja muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė.Savaitgalį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestras išsirinko naujuosius koncertmeisterius – orkestro koncertmeisteriu tapo Dainius Peseckas, o antrų smuikų grupės koncertmeisterio poziciją nuo šiol užims Linas Valickas. Įspūdžiais po konkurso dalinasi LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas ir viena iš koncertmeisterių konkurso narių, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncertmeisterė Dalia Dėdinskaitė.Kompozitorius ir dirigentas Vykintas Baltakas po 25-erių metų, praleistų svetur, sakosi Lietuvoje vis dar besijaučiantis „balta varna“. Trumpoje laidos „Garso ekspedicija“ ištraukoje – pokalbis apie kultūrinį populizmą, tikros kūrybos stoką ir infrastruktūros svarbą šiuolaikinės muzikos plėtrai.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši restoranų vadovas, Lietuvos someljė asociacijos prezidentas Arminas Darasevičius, kuris pasakoja apie gurmanišką skonių dermę lėkštėje, muziką, kuri įkvepia, ir tai, kodėl šiandien mėgavimasis skoniais ir kvapais tapo ypač svarbus.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Apie koncertą–palaikymo akciją #TegyvuojaBaltarusija pasakoja koncerto dalyviai – sopranas Margarita Levčuk ir pianistas Justas Čeponis.Operos solistei Irenai Jasiūnaitei šiandien sukanka 95-eri. Skamba vienos ryškiausių Lietuvos operos solisčių mecosoprano Irenos Jasiūnaitės mintys apie neblėstančią meilę operai ir gyvenimui.Pirmasis Vilniaus rotušės organizuojamas Baltijos šalių kamerinių orkestrų festivalis vyksta nuotoliniu būdu. Apie koncertą Lietuvoje, tris pasaulines premjeras pasakoja kompozitoriai Rita Mačiliūnaitė, Martynas Bialobžeskis ir Vytautas Germanavičius bei Šv. Kristoforo kamerinio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Barkauskas.Rubrikoje „Be kaukių“ – susitikimas su aktore, scenos kalbos ir vaidybos dėstytoja, diktore Aldona Vilutyte. Teatras ir muzika aktorės gyvenime – itin svarbūs reiškiniai. Apie tai – iš pirmų lūpų.Ved. Gerūta Griniūtė ir Ignas Andriukevičius

Ar tu save disciplinuoji?

Šioje serijoje su Rita Grinevičiene kalbame apie KRIZES gyvenime ir kaip su jomis susidoroti, o dar svarbiau kaip joms pasiruošti.

Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius. Duetas operoje ir gyvenime, apie kurį juokaujama, kad žiūrint į šią dainininkų šeimą scenoje „nejauti kotletų skonio“. Kaip verda gyvenimas tarp scenos ir namų. Ved. Vytaras Radzevičius

Su planu ar be, su šeima, o gal po vieną? Leidžiant sau viską ar per daug nenutolstant nuo kasdienės rutinos – kokios turi būti atostogos?Laidos viešnia – gydytoja psichiatrė Ieva Viltrakytė sako, kad tai labai svarbus ir nemažiau laukiamas laikas metuose, tad aptarsime, kaip jo nesugadinti. Ved. Guoda Pečiulytė.

Šioje serijoje su RITA kalbame apie tai kaip išsiugdyti discipliną skirtingose gyvenimo sferose

Šioje serijoje su mano žmona Rita Grinevičiene dalinamės daugybe patarimų kaip patirti proveržį versle ir asmeniniame gyvenime.

GYVENIMAS SU ŠVENTĄJA DVASIA (I) Šventosios Dvasios pripildymas, o gal geriau būtų sakyti, apglėbimas paliečia ir visą žmogaus esybę. Tuomet mano vidinis Aš susitinka su tikru, mane mylinčiu ir iki galo pažįstančiu Dievo Tu. Aš atsiveriu Dievui, o jis man apreiškia save. Tai naujos kokybės santykis. Dievas nebėra vien iš tikėjimo doktrinų sudarytas aukščiausias objektas, o tikrasis Gyvenimas. Pasitelkiant Martino Buberio mintį: „Tai virsta Tu. Ir Tu yra daugiau, negu žino Tai. Tu nuveikia daugiau, ir jam daugiau nutinka, negu žino Tai. Į šį santykį neįsiskverbia jokia apgaulė: čia Tikrojo Gyvenimo lopšys.“ Rekomenduotinas skaitinys: Šventosios Dvasios reikšmė https://youtu.be/T93NCDVSCGI https://open.spotify.com/episode/1IzGYTCkVdknK79uI532pu?si=_ALoFBFlT2KygVIg5gKXmA

Dar visai neseniai kaukė asocijavosi su teatru ar kosmetika, o šiandien be medicininės kaukės negalime išeiti į gatvę. Kultūros laukas tarytumei nujautė būsimus pokyčius, nes dar pernai gegužę įvyko Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto konferencija „Kaukė ir veidas: atvaizdo istorijos ir teorijos aspektai“. Apie veidų ir kaukių manifestacijas dailės kūriniuose ir jų šiuolaikines interpretacijas kalbamės su konferencijos sumanytoja, Lietuvos mokslo premijos laureate dr. Tojana Račiūnaite.Ved. Laima Kreivytė.

„Studijoje 50“ lankosi aktorė ir režisierė Inesa Paliulytė. Kokios patirtys visą gyvenimą dirbus teatre, ar sunku persikūnyti iš vieno vaidmens į kitą? Apie tai ir daug ką kitą „Studijoje 50“. Laidą veda Valentinas Mitė.

Labas, laikotarpis, kuriame gyvename yra pilnas chaoso, todėl ramybės būsena yra kaip niekada svarbi. Šiandien dalinuosi savo patirtimi, žiniomis ir pamąstymais apie RAMYBĘ. Įraše daliuosi tuo, ką pati darau ir kokius žodžius sau sakau kiekvieną akimirką kai ateina neigiamos mintys arba kai pradedu nerimauti. Tikiuosi, kad su šiuo įrašu rasi ne tik daugiau ramybės savo gyvenime, bet ir sąmoningumo suvokiant, kad esam daugiau nei kūnas, kurį matom. Linkiu gero klausymo. Su meile, Jūratė.

Kuo senelių ir anūkų santykiai skiriasi nuo tėvų ir vaikų santykių? Apie tai kalbamės su psichoterapeutu, tėvu ir seneliu dr. Eugenijumi Laurinaičiu.

Aplinkos apsauga: kalbose – prioritetas, gyvenime – tik kalbos. Kam patogi sistema ant molinių kojų? Dabartinis ir buvęs aplinkos ministrai Kęstutis Mažeika ir Kęstutis Navickas.

„Parašęs tezę, galiu čia pat parašyti jai antitezę ir lygiai taip pat pagrįsti. Gyvenime nėra nieko baisiau nei žmogus, kuris rėkia, kad jis yra 100% teisus“, – naujame epizode sako žurnalistas Rimvydas Valatka.Pokalbio pradžioje pašnekovas išsiduoda, kad nepatogių klausimų, jo manymu, nėra, o apie gyvenimą kalbėtis net įdomiau nei apie politiką, todėl kartu drąsiai persvarstom abejonių vertę, žmogaus siekį būti teisiu, silpno ir nuodėmingo žmogaus trauką kurti gera sau kitų sąskaita, puikybę, atsiprašymo ir klaidos pripažinimo keblumą, nuolatinio alkio svarbą, trauką nežinomybei, blogį, kuris vyksta kasdien ir gėrį, kuris vieną dieną ateina iš principo.Rimvydas Valatka mums lyg ir pažįstamas iš viešų pasisakymų, tačiau aštrumo ir kritikos nebijantis žurnalistas šiame pokalbyje atskleidžia mums menkiau pažįstamas savo puses. Tai primena apie natūralų ir be galo žavų kiekvieno žmogaus daugiasluoksniškumą ir nesibaigiamybę. Kai jau manome, kad žinome viską, pasaulis ima ir nustebina!⁣⁣⁣⁣⁣Prisidėk prie podkasto gyvavimo ir gauk epizodus anksčiau nei kiti --> www.patreon.com/letipokalbiaiInterviu, montažo ir vizualų autorė – Urtė Karalaitė Muzika – Komiku Pokalbio garso kokybe rūpinasi garso reklamos kūrėjai „Dropaudio“ Pokalbis įrašytas Vilniaus universiteto radijo stotyje „Start FM“Pokalbio su Rimvydu Valatka klausyk Spotify, iTunes, Apple podcasts, Google podcasts, 15min Klausyk, podkastų klausymo programėlėse ir www.karalaite.com/⁣⁣⁣⁣⁣rimvydasvalatka

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo pakeitimai. Ar tikrai dabar tapo lengviau pasinaudoti nemokamomis teisinėmis paslaugomis? Kas žinotina sulaukus kvietimo į teismą?Dar pirmojoje teisinių patarimų laidoje apie naujovę, kai nuo rugsėjo visi galime kreiptis į Konstitucinį teismą. „Radijo byloje“ svečiuojasi Vilniaus universiteto teisės klinkos vadovas Laurynas Totoraitis, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, kalbiname ir Konstitucinio teismo pirmininką Dainių Žalimą.Ved. Artūras Matusas.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Lietuvos nacionalinis muziejus paskelbė, kaip bus tvarkomas Gedimino kalnas. Galutinio sutvarkymo projektą už daugiau nei 2 milijonus rengs bendrovė „Hidrotera“. Vilniaus Katedros aikštėje pradedama montuoti instaliacija, skirta Baltijos kelio 30-mečiui. Ji bus sudaryta iš radijo imtuvų. Radijo svarba mūsų gyvenime. Šiandien pagal slavų kalendorių Obuolių šventė. Šių metų obuolių derliaus perspektyvos.Orų prognozė savaitei.

„Mes mokame pasakyti, kur yra problema, bet niekada nepasakome, ką daryti“, teigia rašytojas Andrius Jakučiūnas. Šiandienos laidoje aptariame jo mintis apie Lietuvos kultūros žmonių pasyvumą ir nenorą dalyvauti valstybės gyvenime, išsakytas straipsnyje „Kultūringų žmonių getas“, publikuotame portale 15 min.lt. Drauge svarstome, kodėl Lietuvoje nėra rašytojų, kalbančių apie visuomenei svarbias temas, ir ar rašytojo nuomonė gali turėti įtakos tam, kas vyksta šalyje. Ved. Dovilė Kuzminskaitė.

Kodėl suaugusieji gyvenime pradeda ko nors mokytis? Kas šiame kelyje jiems būna sunkiausia? Kodėl vaikai pasauliui yra šiek tiek arba daug atviresni? Antrą laidos puslapį skirsime pasaulio muzikos spalvoms.Ved. Gerūta Griniūtė.

Padėkos kadenciją baigiančiai prezidentei koncertas, Menų festivalis Dusetose, įvairių sričių moterų, pradėjusių karjeras technologijų srityje, sėkmės istorijos.Be to, dar aptarsim, ką žmogaus gyvenime keičia išvaizda.Ved. Živilė Kropaitė.

Pažintis su Lietuvoje reziduojančiu ir čia įkvėpimą randančiu jaunosios kartos turkų kompozitoriumi Ilkay Bora Oder, su juo kalbasi Vita Ličytė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Nacionalinės M.Mažvydo bibliotekos specialistės Eglės Baliutavičiūtės naujų knygų apžvalgoje – amerikiečių vaikų rašytojos Kelly Barnhill fantastinis alegorinis romanas, nukeliantis į viduramžišką pasaulį, „Mergaitė, atsigėrusi mėnulio“ ir norvegų rašytojos Maja Lunde antrasis kūrinys iš būsimo romanų kvarteto apie klimato kaitą „Vandens istorija“. 2019-ieji Seimo nutarimu yra paskelbti Juozo Tumo-Vaižganto metais. Prieš 150 metų gimęs lietuvių prozos klasikas J. Tumas-Vaižgantas yra viena ryškiausių XX a. pirmosios pusės asmenybių, tautinio atgimimo ir moderniosios kultūros reiškėjas. Pirmadienio viktorinoje su Vilniaus universiteto mokslininke dr. Aiste Kučinskiene, tyrinėjusia Vaižganto laiškus ir rašančia monografiją apie rašytojo epistolinį paveldą, – apie klasiko kūrybą, būdą ir jo veikimą asmeniniame ir visuomeniniame gyvenime.„Klasikos enciklopedija“ – apie actekų civilizaciją.Ved. Alma Valantinienė.

Trečiojoje mūsų laidoje lankėsi vieno iš MFL senbuvių SKK „Onikso“ vadovas Edvardas Ruskan. Jis plačiau papasakojo apie dešimtmetį švenčiantį klubą, jo istoriją ir papasakojo kaip jo gyvenime atsirado futbolas!

Kas yra lyderis šiandien, kai kiekvienas mokomas būti pats sau vedlys? Ar išgyvename lyderių krizę? Apie lyderystę versle, namuose ir gyvenime – pokalbis su ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų magistrantūros Lyderystės programos vadove Alisa Miniotaite ir verslininku Ignu Staškevičiumi. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

„Tauragės pilies menės jau pritaikytos visuomenės poreikiams, pritaikytos patalpos ir reprezentacinėms reikmėms, sąlyginai vadinamos Kultūrinių derybų, Deklaracijų ir Diplomatijos menėmis. Tauragėje iki šiol neturėjome net normalios konferencinės salės, ką jau kalbėti apie profesionalaus meno atstovų prisikvietimą į šalies pasienį. Dabar galime džiaugtis atvertomis pilies menėmis ir kurti ambicingus planus kultūrinio gyvenimo ateičiai“, – sako projektą koordinavusi Tauragės rajono savivaldybės plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Gaižauskienė.Kultūros savaitraščių apžvalga.„Gyvenime visada pastebiu žmonių veidus. Aš stebiu juos ir matau reljefą. Į veidą žiūriu sensualiai, patiriu tai jausmiškai. Mano išraiška dažnai yra bauginanti – tai deformuotų formų veidai. Bet gyvenime, sakyčiau, esu veidų stebėtoja“, – mintimis dalijasi menininkė Agota Bričkutė, Kauno kultūros centre pristatanti tapybos parodą „Sielos autoportretai“. „Praeitis yra pilna ateičių, ateities įsivaizdavimų, vaizduotės šėlsmo, kuris galėjo likti tik žaidimas, burtai ar svaičiojimai, bet konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje padėjo žmonėms ištverti sunkią dabartį, įkvėpė tikėjimo, suteikė vilties, padovanojo prasmę gyventi“, – pastebi knygos „Įsivaizduoti Lietuvą: 100 metų, 100 vizijų 1918 –2018“ sudarytojai Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė ir Tomas Vaiseta.Ved. Laima Ragėnienė.

„Tauragės pilies menės jau pritaikytos visuomenės poreikiams, pritaikytos patalpos ir reprezentacinėms reikmėms, sąlyginai vadinamos Kultūrinių derybų, Deklaracijų ir Diplomatijos menėmis. Tauragėje iki šiol neturėjome net normalios konferencinės salės, ką jau kalbėti apie profesionalaus meno atstovų prisikvietimą į šalies pasienį. Dabar galime džiaugtis atvertomis pilies menėmis ir kurti ambicingus planus kultūrinio gyvenimo ateičiai“, – sako projektą koordinavusi Tauragės rajono savivaldybės plėtros, investicijų ir turto valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Gaižauskienė.Kultūros savaitraščių apžvalga.„Gyvenime visada pastebiu žmonių veidus. Aš stebiu juos ir matau reljefą. Į veidą žiūriu sensualiai, patiriu tai jausmiškai. Mano išraiška dažnai yra bauginanti – tai deformuotų formų veidai. Bet gyvenime, sakyčiau, esu veidų stebėtoja“, – mintimis dalijasi menininkė Agota Bričkutė, Kauno kultūros centre pristatanti tapybos parodą „Sielos autoportretai“. „Praeitis yra pilna ateičių, ateities įsivaizdavimų, vaizduotės šėlsmo, kuris galėjo likti tik žaidimas, burtai ar svaičiojimai, bet konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje padėjo žmonėms ištverti sunkią dabartį, įkvėpė tikėjimo, suteikė vilties, padovanojo prasmę gyventi“, – pastebi knygos „Įsivaizduoti Lietuvą: 100 metų, 100 vizijų 1918 –2018“ sudarytojai Norbertas Černiauskas, Marija Drėmaitė ir Tomas Vaiseta.Ved. Laima Ragėnienė.

Gyvenime nutinka taip, kad reikia pakeisti ne tik darbovietę, bet ir profesiją. Arba tiesiog norisi viską pradėti iš naujo ir pailsėti nuo prieš tai buvusių atsakomybių ir darbo. Tačiau, ką daryti, jei prieš tai esate įgiję nemažai darbo patirties ir kvalifikacija yra ganėtinai aukšta. O jei norisi pradėti iš naujo, prieš tai įgyta patirtis nebūtinai bus naudinga. Ar nesutrukdys tai susirasti naują darbą naujoje srityje? Ar kitas darbdavys nepamanys, kad šiuo atveju jūsų kvalifikacija yra per aukšta ir lūkesčiai bus per aukšti?

„Gyvenime reikia turėti viltį ir tikėti, kad viskas praeina“, – sako 91 metų senolė iš Ukmergės rajono Lėno kaimo. Karas, partizanų kovos, „kolchozų“ laikai. Bene šviesiausi prisiminimai apie pirmąjį nepriklausomos Lietuvos prezidentą A. Smetoną.

„Gyvenime reikia turėti viltį ir tikėti, kad viskas praeina“, – sako 91 metų senolė iš Ukmergės rajono Lėno kaimo. Karas, partizanų kovos, „kolchozų“ laikai. Bene šviesiausi prisiminimai apie pirmąjį nepriklausomos Lietuvos prezidentą A. Smetoną.

„Paukščių žiedavimas kaip pomėgis. Už tai dar ir atlyginimą moka“, – juokauja Vytautas Eigirdas, Ventės rago ornitologinės stoties paukščių žieduotojas.„Gyvenime tikslo reikia siekti nuosekliai, nesiblaškant. Tada ir Lietuvoje gera gyventi, yra, kas veikti. Ir nesinori, kaip tam paukščiui, kelti sparnų“, – mintimis dalijasi jaunasis ornitologas V. Eigirdas.

„Paukščių žiedavimas kaip pomėgis. Už tai dar ir atlyginimą moka“, – juokauja Vytautas Eigirdas, Ventės rago ornitologinės stoties paukščių žieduotojas.„Gyvenime tikslo reikia siekti nuosekliai, nesiblaškant. Tada ir Lietuvoje gera gyventi, yra, kas veikti. Ir nesinori, kaip tam paukščiui, kelti sparnų“, – mintimis dalijasi jaunasis ornitologas V. Eigirdas.

Algimantas Mikuta yra išleidęs keliolika poezijos knygų. Jo kūryboje ryškus filosofiškas, paradoksalus mąstymas, lyrikos ir ironijos dermė. Poetas yra sakęs: „Gyvenime ir kūryboje druska, t. y. ironija, mane gelbsti nuo saldžių apgaulių, veidmainiškų liaupsių, cukruotų jausmų“. Algimantas Mikuta skaito pluoštelį savo eilėraščių.

Algimantas Mikuta yra išleidęs keliolika poezijos knygų. Jo kūryboje ryškus filosofiškas, paradoksalus mąstymas, lyrikos ir ironijos dermė. Poetas yra sakęs: „Gyvenime ir kūryboje druska, t. y. ironija, mane gelbsti nuo saldžių apgaulių, veidmainiškų liaupsių, cukruotų jausmų“. Algimantas Mikuta skaito pluoštelį savo eilėraščių.

„Poezijos pavasario“ laureatė Ramutė Skučaitė „Visi žaidžiam su laiku, tik bėda, kad jis su mumis nežaidžia. Jei labiau suprastume, kad laikas laikinas, pasaulis būtų kitoks. Gyvenime reikia pasirinkti, ar būti, ar turėti. Tuomet daugiau žmonių, manau, rinktųsi būti“, – sako šių metų festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatė Ramutė Skučaitė. Apie kūryboje svarbias idėjas pokalbis su Nacionalinės premijos laureate poete, dramaturge ir vertėja R. Skučaite.

„Poezijos pavasario“ laureatė Ramutė Skučaitė „Visi žaidžiam su laiku, tik bėda, kad jis su mumis nežaidžia. Jei labiau suprastume, kad laikas laikinas, pasaulis būtų kitoks. Gyvenime reikia pasirinkti, ar būti, ar turėti. Tuomet daugiau žmonių, manau, rinktųsi būti“, – sako šių metų festivalio „Poezijos pavasaris“ laureatė Ramutė Skučaitė. Apie kūryboje svarbias idėjas pokalbis su Nacionalinės premijos laureate poete, dramaturge ir vertėja R. Skučaite.

„Gyvenime žmonių neapgaudinėju, tačiau knygose... Prisipažįstu. Stengiuosi suvilioti ir paklaidinti skaitytojus, kad jie jaustų malonumą. Romane rašau apie kinų sodą, kur už kampo netikėtai gali atsiverti įstabus vaizdas. Taip ir tekste noriu, kad užėjęs už kampo skaitytojas atrastų tai, kas nustebina“, – sako rašytoja Undinė Radzevičiūtė. Ar įmanoma pabėgti nuo kultūros, kitų, savęs? Ar įmanoma susikalbėti skirtingoms kultūroms? Pabėgimas, rašymas, kinų kultūra ir jėzuitai – keletas naujausio romano „Žuvys ir drakonai“ motyvų, kuriuos atsargiai atskleidžia autorė.

„Gyvenime žmonių neapgaudinėju, tačiau knygose... Prisipažįstu. Stengiuosi suvilioti ir paklaidinti skaitytojus, kad jie jaustų malonumą. Romane rašau apie kinų sodą, kur už kampo netikėtai gali atsiverti įstabus vaizdas. Taip ir tekste noriu, kad užėjęs už kampo skaitytojas atrastų tai, kas nustebina“, – sako rašytoja Undinė Radzevičiūtė. Ar įmanoma pabėgti nuo kultūros, kitų, savęs? Ar įmanoma susikalbėti skirtingoms kultūroms? Pabėgimas, rašymas, kinų kultūra ir jėzuitai – keletas naujausio romano „Žuvys ir drakonai“ motyvų, kuriuos atsargiai atskleidžia autorė.

„Gyvenime veikia tam tikri dėsniai, jie aprašyti ir šventraščiuose,“ – sako soc.m.dr. Lolita Piličiauskaitė Navickienė, pristatydama du savo romanus jaunimui. Pokalbis su autore.Protų kovos: apie intelektą, azartą ir smegenų jogą. Pokalbis su žaidimo meistru, istoriku, žurnalistu Robertu Petrausku.

„Gyvenime veikia tam tikri dėsniai, jie aprašyti ir šventraščiuose,“ – sako soc.m.dr. Lolita Piličiauskaitė Navickienė, pristatydama du savo romanus jaunimui. Pokalbis su autore.Protų kovos: apie intelektą, azartą ir smegenų jogą. Pokalbis su žaidimo meistru, istoriku, žurnalistu Robertu Petrausku.