Podcasts about pasakojim

Narkotikų problema Lietuvoje yra gerokai didesnė nei daugeliui atrodo – draudimai ir bausmės neveikia, o visuomenė apie narkotikus supranta per mažai. Kelių narkotikus vartojusių jaunų žmonių pasakojimas apie patirtis, pavartojus narkotikų, ir pamąstymai, kaip spręsti šią didžiulę bėdą. Pasakojimą parengė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos trečiakursė Aistė Zaveckaitė.Dvyliktoko Karolio Gudausko aistra – dronai ir didesni bepiločiai orlaiviai. 18-metis juos konstruoja jau 6-erius metus, į orą yra pakėlęs didelę picos dėžę ir siekia tapti solidžiu dronų bei bepiločių orlaivių gamintoju Lietuvoje. Pokalbis su juo.LRT jau septintą kartą kviečia siūlyti labiausiai įsimintiną žodį ir posakį, pastebėtą mūsų portale ar išgirstą per mūsų radijus ar televizijas.Ved. Edvardas Kubilius

Prasideda 27-asis Pažaislio muzikos festivalis. Tarp tris mėnesius vyksiančio koncertų ciklo akcentų – ir opera „Kirana“. Ji ne tiesiog skirta vaikams, bet jų ir kuriama, padedant režisieriui iš Maltos Rubenui Zahra. Apie artėjančią premjerą ir visą muzikalią vasarą – festivalio atstovės Giedrė Mikaitienė ir Lina Krėpštaitė.Klaipėdoje pirmą kartą eksponuojami skulptoriaus, dailininko ir poeto Šarūno Šimulyno darbai. Parodą „Gamtos užkalbėtojas“ pristatė menininko dukterys Ula ir Rusnė Šimulynaitės. Pasakojimą apie „tylųjį modernistą“, ignoravusį sovietinio gyvenimo normas, iš Baroti galerijos parengė kolegė uostamiestyje Agnė Bukartaitė.Šviesa, spalvos, muzika, žodis – neatskiriami teatro komponentai, kurie kuria skirtingas emocijas. Būtent į tai šiemet fokusuojasi tarptautinis įtraukiančio teatro festivalis „Nerk į teatrą“. Studijoje – Nacionalinio Kauno dramos teatro kolektyvo nariai.Paulina Sofija Nalivaikaitė parengė klasikinės muzikos naujienas. Jose - pasibaigusio Jeano Sibelijaus smuikininkų konkurso rezultatai, pianistės Ruth Slenczynskos gautas garbės daktaro laipsnis, Amerikos orkestrų įsipareigojimas groti daugiau moterų kompozitorių muzikos ir Annos Netrebko sugrįžimas į Europos scenas.„Be kaukių“ – Kauno cirko meno akademijos vadovė Ieva Variakojytė-Reynström. Ji – seniausios Lietuvos cirko artistų dinastijos atstovė, „Baltijos cirko“ įkūrėjo dukra. Ką reiškia augti cirke, ir ar cirkas gali tapti šeima?Ved. Kotryna Lingienė

Nuo šiol sovietinius paminklus iš kapinių pašalinti gali būti paprasčiau. Kokie kriterijai ir sąlygos tai palengvins? Komentuoja kultūros ministras Simonas Kairys.Interviu su matematikos mokytoju iš Kyjivo, kuris, prasidėjus karui, persikvalifikavo į prieštankinių ežių, buržuikų ir neperšaunamų liemenių gamintoją.Pasakojimą apie pianistų Stiveno Osborno ir Polo Liuiso bendradarbiavimą.Lietuvos kompozitorių sąjunga rengia 2021 metų kūrinio konkursą. Šiandien savo kūrinį „…ad infinitum...“ pristato kompozitorius Kristupas Bubnelis.Tęsiame pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis. Šiandien dėmesys – knygų vaikams kategorijos nominantei, rašytojos Jurgos Vilės ir iliustratorės Linos Sasnauskaitės knygai „Chameleono sapnai“ (leidykla „Tikra knyga").Rubrikoje „Be kaukių“ – Lietuvos ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas.Ved. Odeta Vasiliauskaitė ir Marius Eidukonis

Maskvos teismas pripažino dvi įkalinto Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno organizacijas ekstremistinėmis.Baltijos investuotojų forume – receptai, kaip iš krizės išeiti laimėtojais.Net 117 metų istoriją turintis Lukiškių kalėjimo kompleksas šią savaitę atveria vartus miestiečiams ir pradeda naują pasakojimą.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Ingridai septyniolika, šeštadieniais ji lietuvių kalbos moko iš Baltarusijos turėjusią pabėgti moterį. Darjai keturiolika ir po pamokų ji keturis kilometrus eina į vaikų namus mokyti matematikos. Savanorystė Lietuvoje nėra populiari, bet paaugliai gali tai pakeisti. Pasakojimą rengėme kartu su programa „Social Breeze“, skatinančia moksleivius savanoriauti. Fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/moksleiviai-savanoriai Palaikykite mūsų darbą: https://www.patreon.com/naralt 

Susipažinsime su pirmadienio spaudos publikacijomis.Vitos Ličytės parengta Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.VDU profesorė Ineta Dabašinskienė dalinasi savo įspūdžiais po LRT Klasikos „Koncerto vienam“.Gargždų krašto muziejaus Jono Gižo etnografinė sodyba ateinančiam turizmo sezonui parengė projektą „Maršrutas po Drevernos apylinkes su audiogidu“.Pokalbis su Muziejų tarybos prie Kultūros ministerijos pirmininke Olga Žaliene apie tai, kokie pasiūlymai teikiami Vyriausybės ekstremalių situacijų komsijai.„Lewben art foundation“ sostinės senamiestyje kurs šiuolaikinio meno ir edukacijų centrą.LRT Klasika pradeda ciklą skirtą moterims kompozitorėms. Pirmasis pasakojimas apie Hildegardą von Binden.Klaipėdos dramos teatre pradėjo dirbti režisierė iš Lenkijos Agata Duda Grazc. Kodėl ji pasirinko Klaipėdą ir kokio tikėtis pirmojo spektaklio?Merginų svingo grupė „The Ditties“, kovo 8 - ąją LRT Klasikos eteryje pristatys pirmą kartą pristato dainą „Moterys“.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Stambulo konvencijos ratifikavimas kelia politines aistras. Kolegė Liepa Želnienė pasidomėjo, ką reikštų jos priėmimas Lietuvoje ir kaip su konvencija susiję politiniai procesai vyksta kaimyninėse šalyse.Pasaulyje plintant naujoms koronaviruso mutacijoms, kai kurios šalys vykdo papildomus tyrimus, siekdamos nustatyti tokius atvejus. Reaguodamos į augantį užsikrėtimų skaičių, valstybės pratĘsia karantiną ir ribojimus, dalis – užsidaro nuo kaimynų.Epidemiologai pastebi, kad vis daugiau žmonių skuba išsitirti į laboratorijas antikūnų, nes siekia išsiaiškinti, ar persirgo koronavirusu. Nors Covid-19 antikūnų ištyrimas mokamas, besikreipiančių skaičius auga – kai kur registracija rezervuojama stipriai į priekį.Užsienio įvykių apžvalga. Lukas Kivita.Prieš geras dvi savaites Automobilių nuomos paslaugą teikianti įmonė paskelbė, kad programišiai pavogė ir internetiniame forume paskelbė duomenis, kuriuos jie buvo patikėję „CityBee“. Vardai, pavardės, asmens kodai, telefonų numeriai, elektroninio pašto ir gyvenamosios vietos adresai, vairuotojų pažymėjimo numeriai, užkoduoti slaptažodžiai, pavogti iš migracinės „CityBee“ duomenų bazės. Kas toliau?Verslą iš Lietuvos į Lenkiją iškeliantys vežėjai sako tai darantys dėl kelių priežasčių - mažesnių mokesčių, Mobilumo paketo, pigesnio draudimo. Mokesčių inspekcija įspėja juos, kad iškeliant verslą teks susimokėti papildomus mokesčius. Tema domėjosi Marius Jokūbaitis.Ko reikia, kad Lietuva prisijungtų prie Stambulo konvencijos?Ekonomikos ir inovacijų ministrė pristatė kompensacijų už darbuotojų testavimo nuo COVID-19 priemonę. Pokalbis su ministre Aušrine Armonaite.Šįkart projekto "LRT ieško sprendimų" žurnalistai domisi, kaip padidinti visuomenės finansinį raštingumą. Ekspertų manymu, verslumo ir ekonomikos pamokos turėtų prasidėti jau ankstesnėse klasėse. Šįkart pasakojimas apie Klaipėdos Vydūno gimnazijos pavyzdį, kaip mokiniai ekonomikos pamokose sukūrė unikalią verslo idėją ir ją pavertė realiai veikiančia bendrove "Arbatukas". Pasakojimą parengė Marius Jokūbaitis.Savaitės komentaras. Autorė - apžvalgininkė Liepa Želnienė.Ved. Rūta Kupetytė

Kaip atsirado, kada atsirado, kas išrado ir kokiomis aplinkybėmis? Šiuos klausimus užduoda, atsakymų į juos ieško rubrika „Muzikos enšteinai“, kurioje šįkart – žemiausio registro varinio pučiamojo istorija. Pasakojimą iliustruoja sausio 11 dieną šį pasaulį palikusio džiazo tūbininko Howardo Johnsono muzika. Antroje laidos dalyje – rubrika „Dabar prieš 100 metų“. 1921-aisiais gimė ir Amerikoje buvo atliktas bene garsiausias iš Sergejaus Prokofjevo fortepijono koncertų. Koks III koncerto atsiradimo, gimimo kontekstas? Kodėl jis svarbus ir populiarus?Ved. Domantas Razauskas

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Menininkai netradicinėje Klaipėdos meno erdvėje sukūrė „Tinklą“, kuriame – Rodiono Petrovo erdviniai monochrominiai paveikslai ir Rimo Sakalausko vaizdo projekcijos. Projektu kūrėjai, reaguodami į nūdienos įvykius, kvestionuoja situaciją, kurioje mes visi atsidūrėme. Domisi Česlovas Burba.Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatų įamžinimas – ar pakanka jų vardais pavadinti gatves, kiemelius, skverus? Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Senosios literatūros skyriaus mokslo darbuotoja dr. Živile Nedzinskaite.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Kalėdinė „Ryto allegro“ viktorina.Pasakojimų ciklas apie Lietuvos žydus „Atminties akmenys“: dainininkė Nechama Lifšicaitė.Laidos „Įgarsintas vaizdas“ autorė Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie režisieriaus Romano Polanskio ir kompozitoriaus Alexanderio Desplat bendradarbiavimą.„Scenos menas gali sąveikauti su kino medija, tereikia atrasti prizmę, per kurią abu elementai, nebandydami paneigti vienas kito, sukurtų bendrą produktą,“ – teatro ir kino kritikė Laura Šimkutė apžvelgia festivalio „Naujasis Batijos šokis‘20“ šokio filmų programą.Ved. Indrė Kaminckaitė

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.LRT KLASIKOS laidos „Įgarsintas vaizdas“ autorė Ieva Buinevičiūtė pasakoja apie Maxo Richterio muziką animuotai Ari Folmano dokumentikai „Valsas su Baširu“, kurioje nagrinėjamos žmogaus teisių, kultūrinės atminties, traumos temos.Rubrika „Kalbos rytas“ – apie žodelių „iš tiesų“, „vadinasi“, „ta prasme“, „iš tikrųjų“ ir kt. vartojimą lietuvių kalboje, angliškus jų atitikmenis ir įterpimą į tekstus senuosiuose raštuose kalbos kultūros redaktorė Lina Smolskienė kalbasi su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros docente Anna Ruskan.Karantinas pristabdė jau keletą metų veikusią Lietuvos kultūros instituto vykdomą Vizitų programą, pagal kurią tarptautiniai kultūros ekspertai iš įvairių pasaulio šalių vyksta į Lietuvą tam, kad čia susipažintų su profesionalaus meno scena ir kviestų menininkus partnerystei. Tačiau institutas „fizinius“ vizitus modifikavo į skaitmeninę įvairių meno sričių pristatymų seriją. Jas apžvelgia ir naujausią – vizualiųjų menų vitriną – pristato Lietuvos kultūros instituto Programų ir projektų skyriaus vadovė Rūta Nanartavičiūtė ir Šiuolaikinio meno centro kuratorė Ūla Tornau.Pandemija teatrų duris užvėrė žiūrovams, tačiau kūrybinio proceso viduje nesustabdė. Kaip tokiu nepalankiu metu įgyvendinti tarptautines partnerystes, ruoštis premjeroms ir neatsisakyti planų, kai komandos nariui nustatoma COVID-19? Apie šiuo metu teatrų užkulisiuose kasdien kylančius ir kūrybiškai malšinamus iššūkius bei pastangas tęsti veiklą – pokalbis su režisieriais Antanu Obcarsku, Egle Švedkauskaite ir Klaipėdos jaunimo teatro direktoriumi Tomu Jankausku.Pasakojimų apie Lietuvos žydus ciklas „Atminties akmenys“ – kalbininkas Maksas Vainrachas.Kokią Europos Sąjungą įkūnija E. Macronas ir A. Merkel? Apie kokią ES po 20 metų galime pasvajoti? Donato Puslio pokalbis su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi.Teatro ir kino kritikė Laura Šimkutė apžvelgia Scott Frank ir Allan Scott miniserialą „Valdovės gambitas“.Ved. Indrė Kaminckaitė

Vilnietė Regina daug dešimtmečių nešiojasi atmintyje tragišką savo šeimos istoriją. Per pokario netektis ir traumas buvo išmokta nugalėti pyktį, kurti namus, mylėti gyvenimą.Ved. Julius Sasnauskas

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Dramaturgių Teklės Kavtaradzės ir Birutės Kapustinskaitės sukurtas audioserialas „Šiaurės miestelis“ po kelerių metų pertraukos sugrįžta antram sezonui. Pasakoja Karina Metrikytė.Rašytojos Giedrės Kazlauskaitės komentaras belaukiant naujojo kultūros ministro.Vietoj šokolado kino centras „Skalvija“ kviečia kramsnoti kino filmus ir pateikia savo Advento kalendoriaus versiją.2022 m. vyksiančioje Venecijos meno bienalėje Lietuvai atstovaus tarpdisciplininio meno atstovas Robertas Narkus. Jis pristatys projektą „Gut Feeling“. Pokalbis su menininku.Pasakojimų apie Lietuvos žydus ciklas „Atminties akmenys“. Pramonininkas ir visuomenės veikėjas Chaimas Frenkelis.„Klasikos koncertų salė“. Savaitės koncertus per LRT KLASIKĄ apžvelgia vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Pasakojimų ciklas „Lietuvos teatrui 100“. Su dramaturgijos istorija supažindina Jolanta Kryževičienė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Lygiai prieš dvejus metus netekome teatro Mokytojo, režisieriaus Eimunto Nekrošiaus. Kokiais rūpesčiais bei viltimis šiandien gyvena režisieriaus Eimunto Nekrošiaus įkurto teatro „Meno fortas“ bendražygiai ir kaip ketinama įprasminti menininko kūrybą?Donato Puslio parengtoje naujų knygų apžvalgoje – Dovydo Pancerovo debiutinis romanas apie tiriamąją žurnalistiką „Medžiojant tėvą“ ir italų rašytojo Gianfranco Calligarich 1973 metais parašyta debiutinė knyga apie vienatvę Amžinajame mieste Romoje „Paskutinė vasara mieste“.Pasaulio žiniasklaida praneša, kad dėl pandemijos Niujorke užsidaro lietuvių kolekcininko Juliaus Urbaičio įkurtas KGB šnipų muziejus. Tačiau Vitai Ličytei muziejaus įkūrėjas sako, kad galutinio taško savo veikloje JAV dar nededa.Seimo Kultūros komiteto pirmininku tapo TS-LKD frakcijos atstovas Vytautas Juozapaitis. „Kultūra yra valstybės siela. Kultūra – tai ne dainos, šokiai, estrada ar varžytuvės, tai yra ir valstybės saugumo, strategijos sritis, nors ir atrodo, kad tai tiesiogiai nesisieja“, – kalbėjo naujasis LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas.Marija Clara – lietuvių dainininkė, gyvenanti ir kurianti Argentinoje. Kaip pati sako, ji tiesiog įsimylėjusi šv. Kalėdas. Specialiai laidai „Ryto Allegro“ – pokalbis su muzike ir jos kalėdinė „Silent Night“ („Tylis naktis“) interpretacija.Pasakojimų apie Lietuvos žydus cikle „Atminties akmenys“ – pažintis su tapytoju Izaoku Levitanu.Kūrybinėje laboratorijoje „MMLAB Erdvė“ susijungęs menas ir mokslas papildo vienas kitą ir meno kūriniams suteikia solidų mokslinį turinį, o akademinėms teorijoms suteikia netradicinę ir įtraukiančią formą. Projektą pristato meno vadovas Paulius Markevičius ir naujausios čia pristatomos instaliacijos „Magnetologija“ autorius, dueto Glow factory narys Robertas Balčiūnas.Ved. Indrė Kaminckaitė

Kompozitorių Faustą Latėną prisimena muzikologė Jūratė Katinaitė.„Net ir patys klišiškiausi ar absurdiški serialai gali daug papasakoti apie šalies visuomenę ir jiems aktualias problemas. Pietų Korėjoje stipriai jaučiama socialinė nelygybė, opi yra patyčių ar savižudybių tema, apie kurią garsiai nekalbama“, – korėjiečių serialus apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.Apie vertėjo amatą, iškylančius sunkumus, susitikimus su autoriais ir džiaugsmą, kad gali perteikti gerą literatūrą – Linos Smolskienės pokalbis su vertėja iš italų kalbos Rasa di Pasquale.Kiek menininkai Jungtinėse Valstijose domisi Prezidento rinkimais? Kaip kandidatus, jų vykdomą ar nevykdomą kultūros politiką ir dabartinę, priešrinkiminę padėtį apskritai vertina ten gyvenantys lietuvių kilmės kūrėjai? Domisi Agnė Kairiūnaitė Albright.Kaip viešumoje dalijamės bjauriais jausmais – gėda, neviltimi, liūdesiu, melancholija, pykčiu, pagieža, neapykanta? Sociologo Artūro Tereškino ir menininko Adomo Danusevičiaus knygoje „Bjaurūs jausmai“ įvaizdinama tai, kokį vaidmenį jausmai ir emocijos vaidina intymioje viešojoje sferoje. Kaip valstybė manipuliuoja mūsų emocijomis ir naudoja jas kaip kaip galios įrankį? Pokalbis su knygos autoriumi, save „depresyviu realistu“ vadinančiu sociologu A. Tereškinu.Pasakojimų apie Lietuvos žydus cikle „Atminties akmenys“ – Vyčio kryžiaus ordino kavalierė Liba Mednikienė.„Šiuo laiku sukurti filmai darosi panašūs į riksmą žmogaus, krentančio į bedugnę“, – sako humanitarinių mokslų daktarė, kinotyrininkė Gražina Arlickaitė ir pristato prasidedantį Europos šalių kino forumą „Scanorama“. Apie ilgas tradicijas turintį festivalį, pakoreguotą nūdienos nežinios, su jo vadove kalbasi Austėja Kuskienė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Spauda: pokyčiai savaitraštyje „Literatūra ir menas“. Pokalbis su leidinio vyr. redaktoriumi Gyčiu Norvilu.Vilniaus dokumentinių filmų festivalio atidarymo filmą – D. Žiūros „Gustoniai Gustoniuose“ apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.Pasakojimų apie garsius Lietuvos žydus „Atminties akmenys“ cikle Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė Lara Lempertienė pristato žydų literatūros klasikę, poetę, dramaturge ir vertėją Lėją Goldberg.„Šis rugsėjis – šventė visiems, pasiilgusiems senųjų gerųjų klasikinės literatūros tradicijų“, – pastebi knygų apžvalgininkė Inga Mitunevičiūtė, pristatydama rusų rašytojos Marinos Stepnovos romaną „Sodas“ ir amerikiečių rašytojo Richardo Powerso „Medžių istoriją“, – „geriausią visų laikų knygą apie medžius“.Jaunimo teatre įvyko lenkų režisieriaus Krystiano Lupos spektaklio „Austerlicas“ premjera (spektaklis pastatytas pagal W. G. Sebaldo knygą tuo pačiu pavadinimu). Režisierius tomis pačiomis dienomis čia pristatė ir savo knygos „Utopija. Laiškai aktoriams” lietuviškąjį leidimą. Knyga parašyta dienoraščių forma ir pristato Lupos darbo su aktoriais metodą. Kino kritikės ir knygos „Utopija. Laiškai aktoriams“ vertėjos Živilės Pipinytės pokalbis su režisieriumi apie savus metodus ir istoriškai jautrias temas, atveriamas scenoje.Vis iš naujo kylančios diskusijos dėl Lukiškių aikštės ir jos priklausomumo kursto aistras. Ekspertai politikams siūlo viešųjų erdvių klausimų svarstymus iš uždarų kabinetų perkelti į viešąją erdvę ir skatinti visuomenės, ekspertų ir valdžios institucijų dialogą. Lukiškių aikštės situacija domisi Agnė Šimkūnaitė.Ved. Austėja Kuskienė

Lietuvoje kasmet nustatoma nuo 40 iki 100 nesaugių žaislų rūšių. Tokie žaislai gali kelti grėsmę vaikų sveikatai, o kai kada – ir gyvybei dėl netinkamos konstrukcijos. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, jog vyresnio amžiaus vaikams perkami žaislai gali būti pavojingi jaunesniems. Pasakojimą parengė Zenonas Gipiškis ir Gabrielius Grubinskas.Ar iš tiesų esame saugūs masiniuose renginiuose?Trakų – kultūros sostinės – renginių organizatorius, Trakų kultūros rūmų vadovas Edvardas Keizikas, Klaipėdos kultūros centro ,,Žvejų rūmai" direktorius Alvydas Lenkauskas ir Vilniaus universiteto medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius.Kartu su atkeliavusiu rudeniu prasidėjo ir paukščių migracija. Ventės rago ornitologams šis laikotarpis – pats darbymetis. Čia per parą sužieduojama tūkstančiai paukščių. Mokslininkai taip pat atlieka ir jų kraujo tyrimus, kurių rezultatai rodo, jog daugelis paukščių šalyje – turi parazitų bei įvairiausių ligų. Ventės rage lankėsi Paulius Selezniovas.Nepaisant šiltų rugsėjo dienų, pastebimas susirgimų peršalimo ligomis augimas. Kaip saugoti save ir aplinkinius nuo peršalimo ligų ir neplatinti virusų. Pataria Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė.Studijoje Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.Šiandien į Nemuną bus nuleistas Kauno rajono savivaldybės keleivinis katamaranas „Zapyškis“. Katamaranas pradės kelionę Vidaus vandens kelių direkcijos uoste. Pasiekęs Zapyškio prieplauką, jis bus pristatytas bendruomenei ir žurnalistams. Išsamiau apie tai – Kauno rajono turizmo ir informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė.Ryto garsai. Ved. Gabija Narušytė

Klaipėdos dramos teatre atidaryta Teatro skaitykla, čia teatro gerbėjai turės galimybę giliau ir plačiau patirti teatro gyvenimą. Pasakoja Česlovas Burba.Pasakojimų apie garsius Lietuvos žydus „Atminties akmenys“ cikle Indrė Kaminckaitė pristato Šiauliuose augusį, JAV išgarsėjusį skulptorių ir medalistą Viktorą Dovydą Brenerį.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – apie ikoninę Fridą Kahlo.Kaune jūsų telefonas gali ne tik sekti pasakas, bet ir prikelti nežemiškus jų veikėjus. Papildytos realybės projektu „Kauno pasakos“ domisi Kotryna Lingienė.Sugedusio telefono žaidimas ZOOM platformoje – airių menininkės projektas, nematomais ryšiais susiejęs pandemijos sukrėstus Europos gyventojus. Pasakoja Inga Janiulytė-Temporin.Rašytojos Dalios Staponkutės komentaras.Pasaulyje: kodėl muziejai parduoda kūrinius, suniokoti aborigenų urvai Australijoje, atnaujinta MelaniosTrump skulptūra Slovėnijoje, naujas Google „Art Zoom“ sezonas.Vilniaus keramikos meno bienalėje Liudviko Strolio premija apdovanota Rūta Šipalytė netrukus atsiims ir Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinį ženkliuką. Pokalbis su keramike apie kūryba, (ne)sėkmes, mokinius ir keliaujant neapleidžiantį namų jausmą.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Naujausių kultūros publikacijų apžvalga.Christopherio Nolano filmą „TENET“ apžvelgia kino žurnalistė Ieva Šukytė.Pasakojimų apie garsius Lietuvos žydus „Atminties akmenys“ cikle Indrė Kaminckaitė pristato Šiauliuose augusį, JAV itin išgarsėjusį skulptorių ir medalistą Viktorą Dovydą Brenerį.Eglė Baliutavičiūtė pristato Stepheno Kingo „Svetimas“ („Alma littera“) ir Kristinos Ohlsson „Hester Hilo paslaptis“ (Leidykla „Nieko rimto“).Vilniuje, Paupyje duris atveria naujas kino teatras „Pasaka“. Pokalbis su kino teatro vadove Andre Balžekiene.Klaipėdos dramos teatras kviečia į premjerą – latvių režisierės Lauros Grozos statomą spektaklį „Saulės vaikai“ pagal rusų rašytojo Maksimo Gorkio 1905 metų pjesę. Domisi Česlovas Burba.Šiuolaikinio meno centre atidaryta paroda – Irako kilmės amerikiečių menininko Michael Rakowitz „Sugrįžimas“. Parodoje pristatomi menininko kūriniai su jautria atida ir humoru plėtoja migracijos, nostalgijos bei sudėtingų tarpvalstybinių politinių santykių verpetuose atsidūrusius žmonių ir daiktų likimus. Pasakoja Agnė Šimkūnaitė.Įkvėptos minties sukurti pilnesnį 9-10 praėjusio amžiaus dešimtmečių portretą, dailininkė Marija Garnak, kompozitorė Rita Mačiliūnaitė ir dramaturgė Živilė Zablackaitė sukūrė garsinį pasivaikščiojimą „Nostalgijos muziejus“, lankytojus perkeliantį laiku atgal. Pasivaikščiojimas vyks Vilniaus Šeškinės tako dalyje nuo Šeškinės poliklinikos iki Paribio gatvės. Pasivaikščiojimo metu lankytojais išgirs unikalias istorijas, kurias pasakoja žmonės, aptariamu laikotarpiu buvę vaikais. Apie muziejų pasakoja Marija Garnak ir Živilė Zablackaitė.Ved. Austėja Kuskienė

Vyriausybė rytoj svarstys, ar viešuose renginiuose įvesti privalomą kaukių dėvėjimą. Taip pat vakar praplėstas šalių sąrašas iš kurių galima atvykti į Lietuvą. Šias ir kitas aktualijas aptariame su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga. Seimas šiandien renkasi į neeilinę sesiją, kur svarstys rezoliuciją, raginančią nepripažinti Baltarusijos prezidento rinkimų, prezidento Aliaksandro Lukašenkos – legitimiu vadovu. Pokalbis su Seimo pirmininku Viktoru Pranckiečiu.Pokalbis su užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi.Šiandien paskutinė diena, kai abiturientai gali pateikti prašymus stoti į aukštąsias mokyklas. Tą dar galim padaryti iki dvyliktos valandos. Nei Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrajam priėmimui organizuoti asociacija kol kad neteikia duomenų, nei švietimo ministerija. Tiesa yra praėjusios savaitės duomenys - likus savaitei iki bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas pabaigos, norą studijuoti šalies aukštosiose mokyklose buvo pareiškę daugiau nei 24,5 tūkst. stojančiųjų. Iš jų 12,5 tūkst. tenkina valstybės finansuojamoms vietoms nustatytus reikalavimus. Mūsų eteryje didžiausio Lietuvoje Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas. Per karantiną gerokai daugiau pirkėjų liko nepatenkinti įsigytomis prekėmis ir paslaugomis. Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba sulaukė daugiau nei 18 tūkstančių vartotojų kreipimųsi – beveik ketvirtadaliu daugiau, nei pernai. Pasakojimą parengė Zenonas Gipiškis ir Gabrielius GrubinskasSeimo vicepirmininkė Rima Baškienė Gruzdžių bažnyčioje per Šventojo Roko atlaidus iš sakyklos dėkojo bendruomenei už aukas. Buvęs Lietuvos ambasadorius prie Šventojo sosto Vytautas Ališauskas, teigia, kad politikams, ypač prieš rinkimus, nederėtų bažnyčioje naudotis visuomenės dėmesiu. Plačiau Edita Vitė.Ved. Rūta Kupetytė

Prastėjant epidemiologinei situacijai Lenkijoje, ten esantys Lietuvos gyventojai raginami per savaitgalį grįžti namo. Apie tai - Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Mokslo metai turėtų prasidėti kaip įprasta – rugsėjo pirmąją, tačiau bus keliami didesni saugumo reikalavimai, pokalbyje dalyvauja Moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė, Šiaulių rajono Voveriškių mokyklos direktorė Albina Gudaitienė. Karantinas buvo gerokai pristabdęs gyvenimą šalyje, tačiau nepristabdė kai kurių Seimo narių tempų leidžiant parlamentinei veiklais skirtas lėšas. Pasakojimą apie parlamentinei veiklai išleistas lėšas parengė Asta Martišiūtė.Gelbėtojai dar tikisi po griuvėsiais rasti per sprogimą Beirute išgyvenusių žmonių, pasakoja Ana Daukševič. „Svarbus pokalbis” apie paskutines Aliaksandro Lukašenkos dienas poste, taip teigia filosofas Gintautas Mažeikis. Jis sako, kad dabar Baltarusijoje susikerta daugelio valstybių interesai, bet Lietuvos tarp jų nėra. Kalbina Deividas Jursevičius.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Svarstant medžiokles taisykles, piketą surengę medžiotojai reikalauja nustoti juos vadinti žudikais ir pradėti kalbėtis konstruktyviai.Paskutinis skambutis, vienos mokyklos šventes kelia į internetą, kitos atsiunčia atsisveikinimo laiškus. Greitieji testai koronaviruso diagnostikai netinka, skelbia Lietuvos mokslininkai. Aiškinsimės kada gali būti atšauktas karantinas.Izraelio premjeras skelbia, kad jau liepą pradės dalies Vakarų Kranto aneksiją. Menininkai toliau laukia aiškumo dėl ateities renginių, bet ir be jų kūryba nesustoja.Pasakojimų ciklas apie nuotoliniu būdu dirbančius mokytojus. Čiurlionio menų gimnazijos mokytoja Deimantė Karpušenkovienė.Vedėjas Deividas Jursevičius.

Nepriklausomybės atkūrimo 30-metis šiemet liko neišnaudota proga refleksijai – dėmesį nuo istorijos perėmė viruso sukeltas nerimas dėl ateities. Gyvenimui karantine tapus nauja norma, šiame „Nyla“ podkasto epizode kviečiame atsigręžti į istoriją ir geriau suprasti tranziciją iš sovietinio pasaulio į nepriklausomybę. „Žmonės, kurie išgyveno tą virsmą – manau jiems galima statyti paminklą“, – sako viena epizodo pašnekovių, Vilniaus lenkė Božena Miežonis. Būdama paauglė ji padėjo tėvams dirbti Gariūnų turguje. Prekyba jie, inžinieriai, turėjo užsiimti kai nepriklausomybės pradžioje buvo atleisti iš darbo – galimai dėl savo tautybės. „Atsimenu, prie jų turguje stovėjo dirigentai, kiti inžinieriai. Ir visi buvo ne lietuviai.“ Nei Božena, nei jos tėvai nenorėtų grįžti į sovietmetį – jie priėmė pokyčius kaip neišvengiamą procesą ir stengėsi jame išlikti. Bet daliai žmonių nepavyko. Anot 2016 m. Rytų Europos studijų centro paskelbto tyrimo, ketvirtadalis žmonių Lietuvoje sutiko su teiginiu, kad sovietiniais laikais gyventi buvo geriau. Tranzicijos periodo naratyvas sukurtas per visuomenės vienybės vaizdinius – Baltijos kelią, Sąjūdžio mitingus, Roko maršus, laikotarpio sudėtingumą nukeliant į antrą planą. Kaip naratyvą praplėsti, išlaikant demokratiškos Lietuvos, kaip vertybės, idėją? Kviečiame išgirsti audiopasakojimą. Fotoistorija: https://nanook.lt/podcast/90-uju-tranzicija-kaip-praplesti-pasakojima/ Palaikykite podkastą: https://www.patreon.com/NanookMultimedia Epizodo partneriai: Atviros Lietuvos Fondas

Vieną sausio 17-tąją, gimė Menas. Tai – prancūzų fluxus menininko Roberto Filliou (Robero Filju) idėja. Pirmą kartą prie šios šventės prisijungs ir Lietuva. Meno gimtadieniu domisi kolegė Birutė Rutkauskaitė.Prasidėjo Klaipėdos knygos rinkimai. Nuo 2006 metų vykstančiame konkurse šiemet dalyvauja 25-ios gražiausios, vertingiausios knygos, iš jų didžioji dalis vienaip ar kitaip susijusios su Klaipėda, jos žmonėmis, kultūra ir istorija. Pasakojimą rengia kolega Česlovas Burba.Tęsiame pokalbius su autoriais, kurių knygos dalyvauja „Metų Knygos rinkimuose“. Jutos Liutkevičiūtės pokalbis su Vytautu V. Landsbergiu apie jo knygą paaugliams „Žalčių karalienė” (Dominicus Lituanus).Metų pradžioje pradėjo dirbti naujasis Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas. Su studijos svečiu dr. Audriumi Valotka aptarsime aktualius kalbos vartojimo klausimus.LRT KLASIKA tęsia ciklą „Žiemojimas su opera”. Adomas Zubė tyrinėja Giacomo Puccini (Džakomo Pučinio) operos „Tosca” („Toska”) vieną – Toskos ariją „Vissi d’Arte, Vissi d’Amore”. Ved. Laima Ragėnienė.

Kaune gyvenančiam Romuald Galiauskui net mintis nebuvo kilusi, jog kada nors studijos jį nuves į Veneciją ir padovanos neeilinę patirtį – prisidėti prie „Auksinį liūtą” Venecijos bienalėje pelniusio lietuvių projekto - Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės sukurto perfomanso-operos „Saulė ir jūra” (Marina). Muzikos technologijų bakalaurą Kauno technologijos universitete baigęs, šiuo metu elektroninės muzikos kompozicijos ir atlikimo magistro laipsnio siekiantis gabus vaikinas juokauja, kad tiesiog nepatingėjo atsakyti į dėstytojo elektroninį laišką, klausiantį, ar norėtų atlikti praktiką Venecijoje. Tris mėnesius ten praleidęs Romuald ne tik įsirašė „auksinį” įrašą į CV, bet ir pažino neturistinę Venecijos pusę. „Atsikeli neskubėdamas, vietiniam bare išgeri kavos, pasiimi knygą, eini į galeriją, paskui prisėdi prie kanalo, skaitai, vakare susitinki su kolegomis” , - pasakoja Romuald ir priduria, kad tokių saulėlydžių kaip Venecijoje dar niekur nebuvo matęs. Pokalbis apie darbą Venecijos bienalėje, patyrimus unikaliame mieste, Venecijos skambesį, mintis apie realiatyvumą – LRT OPUS laidoje „Kelionės ir svajonės”. Pasakojimą papildė su Venecija susijusi muzika. Laida „Kelionės ir svajonės“ – kiekvieną trečiadienį 14 val. per LRT OPUS. Laidos vedėja: Inga Ramoškaitė.

Šiemet sukanka 30 metų, kai griuvo Berlyno siena. Ta proga drauge su kolegomis iš Vidurio ir Rytų Europos šalių parengėme dokumentinių radijo laidų ciklą „Atgimimo vaikai“ (angl. Raised To Be Free). Tai pasakojimai apie vadinamąją „virsmo kartą“. Daugumos jų herojai – žmonės, gimę už Geležinės uždangos ir augę permainingu, postkomunistiniu savo valstybės kūrimosi laikmečiu.Trečioji istorija iš Slovakijos „Laukimo dienoraštis“. Autorė Tereza Križková iš Slovakijos radijo. Pasakojimą į lietuvių kalbą vertė ir adaptavo Rūta Dambravaitė.

Prestižiniame dizaino konkurse „Red Dot” Berlyne Lietuvos dailininkų sąjungos reprezentacinis meno albumas MEMORABILIA pelnė „Best of the Best” apdovanojimą. Albumo –meno kūrinio – dizainerės Agnė Dautartaitės-Krutulės įspūdžiai.Pasakojimą apie Šilutės krašto muziejų, kuriam sukako 70 metų, ir jo mecenatą Hugo Šojų – aktyvų visuomenės, kultūros ir valstybės veikėją, Šilutės mecenatą rengia kolega Česlovas Burba.Kultūros savaitraščių apžvalga. „Metų knygos rinkimuose“ suaugusiųjų kategorijoje dalyvauja Virginijos Kulvinskaitės romanas „Kai aš buvau malalietka”. Autorę kalbina Indrė Kaminckaitė.Į SCANORAMĄ Kino Klube susitikti su savo gerbėjais iš Paryžiaus atvyko režisierius Šarūnas Bartas. Netrukus sulauksime jo naujausio pilno metro filmo „Sutemose”, apie kurį pokalbis su režisieriumi Š. Bartu ir filmo platintoju Rimantu Oičenka.Frankfurte, Vokietijoje, dirbanti Vytenė Mušik domisi kultūros įvykiais, tarp jų ir Giacomo Puccini (Džakomo Pučinio) operos premjera, kur pagrindinę Manon Lesco partiją dainuoja Asmik Grigorian.„Klasikos enciklopedija“ – apie juvelyrikos meno gaires.Ved. Laima Ragėnienė.

Kintai – Pamario krašto miestelis ant Kuršių marių pakrantės. Seną ir didingą krašto istoriją mena dar ir šiandien gyvenantys lietuvininkai, šišioniškiai.Vokietė Herta Kalvienė iš Vabalų kaimo prisimena potvynius, nelengvą gyvenimą Mažojoje Lietuvoje. Mingės kaimo senbūviai Jurgis Gečas su žmona Onaverčiasi vandens turizmu, sodyboje įkūrė Vandens muziejų. Prie paminklo ant Kuršių marių kranto „Negrįžusiems iš marių ir visų vandenų“ vis dažniau sustoja turistai ir uždega žvakutę. Pasakojimą apie Kintus mokytojas, istorikas Saulius Sodonis pradeda Ventės rage prie banglaužio. Kaip tik čia prasidėjo miestelio istorija.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Vyriausioji rinkimų komisija registravo 16 kandidatų sąrašų dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose. Vidaus reikalų ministras pristatė pokyčius – planuoja naikinti vairavimo mokyklų ir techninės apžiūros įmonės monopolį. Kaip vertinti Rusijos ir Šiaurės Korėjos lyderių susitikimą? Seimas svarsto, ar kreiptis į vyriausybinę komisiją dėl britų finansinių technologijų įmonės „Revolut“ tyrimo. Pasakojimų ciklas apie kandidatus į prezidentus: Gitanas Nausėda. Šalčininkų rajone, Krakūnų kaime, kilus gaisrui, sudegė keturiolika pastatų, iš jų – 3 gyvenamieji namai, žmonės nenukentėjo. Ved. Agnė Skamarakaitė.

Trišalė taryba svarsto, ar įvesti statybinko kortelę.Išaugus kylančių ir besileidžiančių lėktuvų skaičiui, virš Vilniaus pakils mažiau oro balionų. Prasideda pagrindinė brandos egzaminų sesija.Vyriausybė pasitarime planuoja svarstyti viešojo sektoriaus finansavimo strategiją iki 2025 metų. KTU studija atskleidė, kad statistinis Lietuvos gyventoja per savo gyvenimą sunaudoja 3 t elektronikos prietaisų.Sostinės Tarybai pritarus „Naktinio Vilniaus avilio“ idėjai, savivaldybė jau paskelbė operatoriaus konkursą – ieško šeimininko Vilniaus g. 22, kur per du aukštus įsikurs unikali naktinė erdvė su gyva muzika, naktį veikiančiu infocentru, kur bus teikiama medicininė, emocinė ir psichologinė pagalba, veiks žalos mažinimo programos. „Naktiniame avilyje“ budės ir visuomenės sveikatos specialistai, kurie teiks informaciją apie sveikatą, narkotikų žalą, teiks patarimus nėščiosioms.Pasakojimų ciklas apie kandidatus į prezidentus – Valentinas Mazuronis. Vytauto Didžiojo universitetas mini atkūrimo 30-metį.Rašytojo Vladimiro Nabokovo 120 g.m.Lietuvos moksleiviai Detroite dalyvaus Pasaulio robotikos čempionate.Laidoje taip pat– orų prognozė, spaudos ir sporto apžvalga. Apžvalgininkės Indrės Makaraitytės komentaras. Kultūros renginiai.Ved. Simonas Bendžius.

Į Klaipėdos ligoninę vėl atvežta neblaivi gimdyvė. Pasaulyje sparčiai populiarėja vadinamasis minios finansavimo modelis. LRT studijoje vyko dar vieni visų pretendentų į prezidentus debatai. Tema – krašto apsauga. Estijos ir Rusijos prezidentų susitikimas Maskvoje. Baigiasi šildymo sezonas. Pasakojimų ciklas apie kandidatus į prezidentus (Vytenis Povilas Andriukaitis). Sukanka 100 metų, kai Lenkijos kariuomenė pirmą kartą užėmė Vilnių. „Naujienų žemėlapyje“ – Ukrainos prezidento rinkimai. Vilniaus miesto gidai svečiams iš užsienio galės papasakoti ir apie miesto verslo aplinką. Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. R.Sotvarės-Šemetienės komentaras. Kultūros renginiai. Ved. Rūta Kupetytė.

Apie keturis dešimtmečius scenoje, muzikinio pasaulio iššūkius bei sunkumus, pasakos Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro altų grupės koncertmeisteris Rolandas Romoslauskas, kuris balandžio 5-ąją Kongresų rūmuose publikai pristatė pasaulinę Giedriaus Kuprevičiaus premjerą altui ir orkestrui „Trys mano būsenos". Pasakojimą parengė muzikologas Kristupas Antanaitis.Ved. Ieva Buinevičiūtė.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paskelbė tyrimo išvadas dėl neteisėto interesų grupių poveikio valstybės institucijoms.Lietuva tapo 36-ąja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare. Žurnalistas Arkadijus Babčenka yra gyvas.Orų apžvalga: pavasaris ir vasara.Projekto „Misija Sibiras“ dalyvių atranka.Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Terleckas). Akcija „Senjorai vairuoja saugiai“.Pasakojimų ciklas apie Lietuvoje gyvenančius kitataučius (mergina iš Pakistano).Verslo naujienos: atlyginimas už darbą ES valstybėse.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė: Kaip jie vertina ant cigarečių pakelių esančią šiurpią informaciją apie galimas ligas rūkantiems? Gamtininko pastebėjimai: Ką rasime kastuvu žemę apvertę?Šiandien popietę – piknikas prie Baltojo tilto Vilniuje.

Orų prognozė.Spaudos apžvalga.Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas paskelbė tyrimo išvadas dėl neteisėto interesų grupių poveikio valstybės institucijoms.Lietuva tapo 36-ąja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare. Žurnalistas Arkadijus Babčenka yra gyvas.Orų apžvalga: pavasaris ir vasara.Projekto „Misija Sibiras“ dalyvių atranka.Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Terleckas). Akcija „Senjorai vairuoja saugiai“.Pasakojimų ciklas apie Lietuvoje gyvenančius kitataučius (mergina iš Pakistano).Verslo naujienos: atlyginimas už darbą ES valstybėse.Kultūros renginiai.Praeivių nuomonė: Kaip jie vertina ant cigarečių pakelių esančią šiurpią informaciją apie galimas ligas rūkantiems? Gamtininko pastebėjimai: Ką rasime kastuvu žemę apvertę?Šiandien popietę – piknikas prie Baltojo tilto Vilniuje.

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Kauno televizijos redakcijai sukanka 50 metų. „Eurovizijos“ finalas Lisabonoje. Laidos svečias – tinklaraščio „100 procentų elektrinis“ autorius Dainius Jakas. Pasakojimų ciklas apie lietuvius Čikagoje.

Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Kauno televizijos redakcijai sukanka 50 metų. „Eurovizijos“ finalas Lisabonoje. Laidos svečias – tinklaraščio „100 procentų elektrinis“ autorius Dainius Jakas. Pasakojimų ciklas apie lietuvius Čikagoje.

Pasakojimą apie instrumentų lyderį vargonus su rečiau skambančiais šio garsų galiūno įrašais įrėmins tradicinė „Audiologų“ rubrika, kurioje pasakojama apie 1918–2018 metų laikotarpio lietuvių kompozitorių kūrybą.Šį kartą skambės 1926–1927 metais sukurtų Vytauto Bacevičiaus (nuo 0:30), Teodoro Brazio (6:54), Kazimiero Viktoro Banaičio (48:36) ir Vlado Jakubėno (51:53) kūrinių fragmentai iš Lietuvos radijo archyvo.

Pasakojimą apie instrumentų lyderį vargonus su rečiau skambančiais šio garsų galiūno įrašais įrėmins tradicinė „Audiologų“ rubrika, kurioje pasakojama apie 1918–2018 metų laikotarpio lietuvių kompozitorių kūrybą.Šį kartą skambės 1926–1927 metais sukurtų Vytauto Bacevičiaus (nuo 0:30), Teodoro Brazio (6:54), Kazimiero Viktoro Banaičio (48:36) ir Vlado Jakubėno (51:53) kūrinių fragmentai iš Lietuvos radijo archyvo.

Jeigu ruošiatės aplankyti Monaką ir manote, kad nieko iš anksto nereikia apie šią mažytę šalį žinoti, mat viskas ir taip aišku, pasiklausykite, ką pasakoja aštuonerius metus ten gyvenęs ir dirbęs Šarūnas Barauskas. Jis ne tik primena Monako istoriją, sklaido žmonių galvose įsitvirtinusius stereotipus, pavedžioja po šalį vietinio akimis, bet ir dalinasi kelionėje praversiančiomis įžvalgomis - kokią transporto priemonę geriausia pasirinkti šaliai tyrinėti, kodėl neverta gaišti laiko ieškant nakvynės Monake, ar galima išsiversti be prancūzų kalbos, apie kokius draudimus verta žinoti ir į kokias situacijas patenka apie juos nenutuokiantys lietuviai. Pasakojimą iliustravom prancūzišku skambesiu - „Stuck In The Sound“, Flavien Berger, Lescop, Final Rehearsal, Agar Agar kūriniais.

Jeigu ruošiatės aplankyti Monaką ir manote, kad nieko iš anksto nereikia apie šią mažytę šalį žinoti, mat viskas ir taip aišku, pasiklausykite, ką pasakoja aštuonerius metus ten gyvenęs ir dirbęs Šarūnas Barauskas. Jis ne tik primena Monako istoriją, sklaido žmonių galvose įsitvirtinusius stereotipus, pavedžioja po šalį vietinio akimis, bet ir dalinasi kelionėje praversiančiomis įžvalgomis - kokią transporto priemonę geriausia pasirinkti šaliai tyrinėti, kodėl neverta gaišti laiko ieškant nakvynės Monake, ar galima išsiversti be prancūzų kalbos, apie kokius draudimus verta žinoti ir į kokias situacijas patenka apie juos nenutuokiantys lietuviai. Pasakojimą iliustravom prancūzišku skambesiu - „Stuck In The Sound“, Flavien Berger, Lescop, Final Rehearsal, Agar Agar kūriniais.

Kokia bus baigiama rengti lytiškumo ugdymo programa mokyklose? Medikai įspėja, apsinuodijus grybais kuo skubiau kreiptis į specialistus.Nuo liepos pakilus minimaliai mėnesio algai, padidėjo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos. Olimpinių žaidynių išvakarėse prie kulminacijos artėja Brazilijos prezidentės apkalta.Pasakojimų ciklas apie mūsų olimpiečius: dziudo imtynininkė Santa Pakenytė.

Pokalbis su terorizmo ekspertu iš Didžiosios Britanijos, advokatu Tasnime Akunjee. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Pasakojimų ciklas iš šių metų Lietuvos kultūros sostinės Telšių. Natalijos Arlauskaitės kultūros komentaras. Pokalbis su kompozitoriumi Faustu Latėnu. Telšių miesto kultūrinio gyvenimo ypatumai, iššūkiai ir vizijos.

Pokalbis su terorizmo ekspertu iš Didžiosios Britanijos, advokatu Tasnime Akunjee. Užsienio kultūros naujienų apžvalga. Pasakojimų ciklas iš šių metų Lietuvos kultūros sostinės Telšių. Natalijos Arlauskaitės kultūros komentaras. Pokalbis su kompozitoriumi Faustu Latėnu. Telšių miesto kultūrinio gyvenimo ypatumai, iššūkiai ir vizijos.

Režisieriaus Gyčio Padegimo premjera – „Karalienė Luizė“. Pasakojimų ciklas apie Seinuose gyvenančią lietuvių bendruomenę. Dalios Staponkutės knygos „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji Odisėja“ idėja. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Architektūrologas dr. Vaidas Petrulis apie Kauną. Danguolė ir Viktoras Butkai apie Modernaus meno centro viziją.

Režisieriaus Gyčio Padegimo premjera – „Karalienė Luizė“. Pasakojimų ciklas apie Seinuose gyvenančią lietuvių bendruomenę. Dalios Staponkutės knygos „Iš dviejų renkuosi trečią. Mano mažoji Odisėja“ idėja. Ernesto Parulskio kultūros komentaras. Architektūrologas dr. Vaidas Petrulis apie Kauną. Danguolė ir Viktoras Butkai apie Modernaus meno centro viziją.

Kokiomis nuotaikomis ir lūkesčiais LNOBT trupė pasitinka Lietuvos baleto 90-metį. Pasakojimų ciklas apie Seinuose gyvenančią lietuvių bendruomenę. Pokalbis su jubiliejinę gyvenimo sukaktį mininčia scenografe Aleksandra Jacovskyte. Agnės Narušytės kultūros kometaras. Donaldo Kajoko poezijos knyga „Apie vandenis, medžius ir vėjus“. Apie islamą ir su juo susijusias baimes - religijotyrininkas Egdūnas Račius.

Kokiomis nuotaikomis ir lūkesčiais LNOBT trupė pasitinka Lietuvos baleto 90-metį. Pasakojimų ciklas apie Seinuose gyvenančią lietuvių bendruomenę. Pokalbis su jubiliejinę gyvenimo sukaktį mininčia scenografe Aleksandra Jacovskyte. Agnės Narušytės kultūros kometaras. Donaldo Kajoko poezijos knyga „Apie vandenis, medžius ir vėjus“. Apie islamą ir su juo susijusias baimes - religijotyrininkas Egdūnas Račius.

Lietuvoje gyvenančius musulmonus fotografavusios Neringos Rekašiūtės paroda. Pasakojimų ciklas apie lietuvius gyvenančius Seinuose. Baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera. Meno kritiko Vaido Jauniškio komentaras. Apie istorijos ir literatūros ryšius pasakoja istorikas Tomas Vaiseta, kurio knyga „Paukščių miegas“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. Po ilgos rekontrukcijos atvertas Klaipėdos dramos teatras.

Lietuvoje gyvenančius musulmonus fotografavusios Neringos Rekašiūtės paroda. Pasakojimų ciklas apie lietuvius gyvenančius Seinuose. Baleto „Eglė žalčių karalienė“ premjera. Meno kritiko Vaido Jauniškio komentaras. Apie istorijos ir literatūros ryšius pasakoja istorikas Tomas Vaiseta, kurio knyga „Paukščių miegas“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“. Po ilgos rekontrukcijos atvertas Klaipėdos dramos teatras.

Vasaros pabaigoje, kai ne vienas mėgaujamės šviežia, saldžiausiąja gamtos ir bičių dovana – medumi, laida imasi atkurti bitės įvaizdį, aptarti kai kurias mūsų tradicinės kultūros jai priskiriamas ypatybes.Laidoje kalbama apie bičių deivę Austėją, labiau susitelkiama ties žmonių bitei suteikiama šventumo, Dievo padarėlio kvalifikacija ir tai grindžiančius mitinius pasakojimus bei požymius – teisingumą, pranašystės galią, gausos prado išraišką ir pan., pasvarstoma ar tikrai bitininkais galėję būti tik vyrai, bitė pristatoma, kaip skonio ekspertė ir svaigiųjų, žinoma – apeiginių, gėrimų atradėja, vaišių dalyvė. Pasakojimą papildo senosios dainos bei sutartinės, kuriose gražiai dūzgia bitelė.

Vasaros pabaigoje, kai ne vienas mėgaujamės šviežia, saldžiausiąja gamtos ir bičių dovana – medumi, laida imasi atkurti bitės įvaizdį, aptarti kai kurias mūsų tradicinės kultūros jai priskiriamas ypatybes.Laidoje kalbama apie bičių deivę Austėją, labiau susitelkiama ties žmonių bitei suteikiama šventumo, Dievo padarėlio kvalifikacija ir tai grindžiančius mitinius pasakojimus bei požymius – teisingumą, pranašystės galią, gausos prado išraišką ir pan., pasvarstoma ar tikrai bitininkais galėję būti tik vyrai, bitė pristatoma, kaip skonio ekspertė ir svaigiųjų, žinoma – apeiginių, gėrimų atradėja, vaišių dalyvė. Pasakojimą papildo senosios dainos bei sutartinės, kuriose gražiai dūzgia bitelė.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai.Apie visa tai pasakojimų ciklas – „Pietryčių Lietuva“. Visą mėnesį kalbėjome apie šio regiono istoriją, kalbą, ekonomiką ir kraštovaizdį. Šiandien – paskutinis pasakojimas apie Pietryčių Lietuvos tapatybę. Kaip save suvokia Vilniaus krašte gyvenantys žmonės ir kaip Lietuvos politikai formuoja šio regiono identitetą. Apie tai – Indrės Anskaitytės pasakojime.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai.Apie visa tai pasakojimų ciklas – „Pietryčių Lietuva“. Visą mėnesį kalbėjome apie šio regiono istoriją, kalbą, ekonomiką ir kraštovaizdį. Šiandien – paskutinis pasakojimas apie Pietryčių Lietuvos tapatybę. Kaip save suvokia Vilniaus krašte gyvenantys žmonės ir kaip Lietuvos politikai formuoja šio regiono identitetą. Apie tai – Indrės Anskaitytės pasakojime.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai.Apie visa tai pasakojimų ciklas – „Pietryčių Lietuva“. Visą mėnesį kalbėjome apie šio regiono istoriją, kalbą, ekonomiką ir kraštovaizdį. Šiandien – paskutinis pasakojimas apie Pietryčių Lietuvos tapatybę. Kaip save suvokia Vilniaus krašte gyvenantys žmonės ir kaip Lietuvos politikai formuoja šio regiono identitetą. Apie tai – Indrės Anskaitytės pasakojime.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai.Apie visa tai pasakojimų ciklas – „Pietryčių Lietuva“. Visą mėnesį kalbėjome apie šio regiono istoriją, kalbą, ekonomiką ir kraštovaizdį. Šiandien – paskutinis pasakojimas apie Pietryčių Lietuvos tapatybę. Kaip save suvokia Vilniaus krašte gyvenantys žmonės ir kaip Lietuvos politikai formuoja šio regiono identitetą. Apie tai – Indrės Anskaitytės pasakojime.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Neris, dar vadinama Vilija, svarbiausia Pietryčių Lietuvos upė, nuo seno buvo neatskiriama krašto kultūros dalis. Daugiakultūris ir gyvas gyvenimas prie upės aprašytas grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos dienoraštyje, kuris išlieka vienu svarbiausių 19-ojo amžiaus mokslinių šaltinių apie šį kraštą. Kaip pasikeitė gyvenimas prie Neries? Apie savitą, bet menkai pažįstamą kraštovaizdį bei jo žmones pasakoja Vaida Pilibaitytė.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Šį kartą pasakojimas apie Pietryčių Lietuvos ekonomiką. Ar tikrai regioną galima vadinti ekonomiškai atsilikusiu?

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Šį kartą pasakojimas apie Pietryčių Lietuvos ekonomiką. Ar tikrai regioną galima vadinti ekonomiškai atsilikusiu?

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Šį kartą pasakojimas apie Pietryčių Lietuvos ekonomiką. Ar tikrai regioną galima vadinti ekonomiškai atsilikusiu?

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos, kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Šį kartą pasakojimas apie Pietryčių Lietuvos ekonomiką. Ar tikrai regioną galima vadinti ekonomiškai atsilikusiu?

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Antroje dokumentikos ciklo dalyje aiškinsimės, kaip regionas kalba.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Antroje dokumentikos ciklo dalyje aiškinsimės, kaip regionas kalba.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Antroje dokumentikos ciklo dalyje aiškinsimės, kaip regionas kalba.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Antroje dokumentikos ciklo dalyje aiškinsimės, kaip regionas kalba.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Pirmojoje dokumentikos ciklo dalyje – apie permainingą šio krašto istoriją.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Pirmojoje dokumentikos ciklo dalyje – apie permainingą šio krašto istoriją.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Pirmojoje dokumentikos ciklo dalyje – apie permainingą šio krašto istoriją.

Pasakojimų ciklas „Pietryčių Lietuva“. Vilniaus kraštas – kultūriškai ir kalbiškai turtingas, bet kartu sudėtingos istorijos ir stereotipų apipintas regionas. Jo gyventojai tvirtina, kad tautiniai nesutarimai čia kyla retai, o konfliktus dažnai sukuria žiniasklaida ir politikai. Tuo metu mokslininkai pastebi, kad būtent politikai pamiršo šį regioną ir tai, pasak stebėtojų, yra viena svarbiausių priežasčių, kodėl Pietryčių Lietuva neretai įvardijama kaip probleminis kraštas. Vietos gyventojai nuogąstauja, kad neretai akcentuojamos tokios problemos kaip gatvių pavadinimai ar pavardžių rašymas, tačiau pamirštama, kad kas dešimtas Vilniaus regione neturi darbo. Retai užsimenama ir apie permainingą Vilniaus krašto istoriją, dėl kurios pokyčių, ilgą laiką mokslininkai negalėjo regiono tyrinėti archeologiškai ir etnografiškai. Pirmojoje dokumentikos ciklo dalyje – apie permainingą šio krašto istoriją.

Kodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys buvo skirtas žemės ūkiui. Šį kartą kalbėsime būtent apie pokyčius žemės ūkyje. Ar pastebimas progresas išgelbės kaimą nuo išnykimo? Ką reikėtų daryti, kad taip neatsitiktų? Klausimų į šiuos atsakymus paieškos antrojoje dokumentinio pasakojimo ciklo „Kodas: Europos Sąjunga“ dalyje. Pasakojimą parengė Vita Ličytė.

Kodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys buvo skirtas žemės ūkiui. Šį kartą kalbėsime būtent apie pokyčius žemės ūkyje. Ar pastebimas progresas išgelbės kaimą nuo išnykimo? Ką reikėtų daryti, kad taip neatsitiktų? Klausimų į šiuos atsakymus paieškos antrojoje dokumentinio pasakojimo ciklo „Kodas: Europos Sąjunga“ dalyje. Pasakojimą parengė Vita Ličytė.

Kodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys buvo skirtas žemės ūkiui. Šį kartą kalbėsime būtent apie pokyčius žemės ūkyje. Ar pastebimas progresas išgelbės kaimą nuo išnykimo? Ką reikėtų daryti, kad taip neatsitiktų? Klausimų į šiuos atsakymus paieškos antrojoje dokumentinio pasakojimo ciklo „Kodas: Europos Sąjunga“ dalyje. Pasakojimą parengė Vita Ličytė.

Kodas: „Europos Sąjunga“. Dešimtmetis Europos Sąjungoje – kas Lietuvoje pasikeitė? Nauji keliai, renovuotos mokyklos ir ligoninės, įgyvendinamos idėjos, kurioms anksčiau nebuvo lėšų, tačiau, ar visi pinigai išleisti prasmingai? Didžiausias dėmesys buvo skirtas žemės ūkiui. Šį kartą kalbėsime būtent apie pokyčius žemės ūkyje. Ar pastebimas progresas išgelbės kaimą nuo išnykimo? Ką reikėtų daryti, kad taip neatsitiktų? Klausimų į šiuos atsakymus paieškos antrojoje dokumentinio pasakojimo ciklo „Kodas: Europos Sąjunga“ dalyje. Pasakojimą parengė Vita Ličytė.

Vokiečių žurnalistas, istorikas Meinhardas Starkas, tyrinėja gulago ir holokausto istoriją Europoje. Festivalis „Druskininkų vasara su Čiurlioniu“. Pasakojimų ciklas apie Richardą Wagnerį kaip asmenybę, kūrėją ir menininką plačiąja prasme. „Kultūros komentaro“ autorius rašytojas Andrius Jakučiūnas. 15-oji Vilniaus tapybos trienalė. „Sėskim ir pakalbėkim“ – pokalbis su kino ir teatro aktoriumi Juozu Budraičiu.

Vokiečių žurnalistas, istorikas Meinhardas Starkas, tyrinėja gulago ir holokausto istoriją Europoje. Festivalis „Druskininkų vasara su Čiurlioniu“. Pasakojimų ciklas apie Richardą Wagnerį kaip asmenybę, kūrėją ir menininką plačiąja prasme. „Kultūros komentaro“ autorius rašytojas Andrius Jakučiūnas. 15-oji Vilniaus tapybos trienalė. „Sėskim ir pakalbėkim“ – pokalbis su kino ir teatro aktoriumi Juozu Budraičiu.

Režisierius Romeo Castellucci apie meną. Pasakojimų ciklas „Pasaulio literatūros premijos“. Metų knygos rinkimai. Kultūros komentaras Jūratės Baranovos-Rubavičienės. Savaitės įvykis. Kauno valstybinis dramos teatras. „Sėskim ir pakalbėkim“. Apie Klaipėdos miestą.

Režisierius Romeo Castellucci apie meną. Pasakojimų ciklas „Pasaulio literatūros premijos“. Metų knygos rinkimai. Kultūros komentaras Jūratės Baranovos-Rubavičienės. Savaitės įvykis. Kauno valstybinis dramos teatras. „Sėskim ir pakalbėkim“. Apie Klaipėdos miestą.

Režisierius Romeo Castellucci apie meną. Pasakojimų ciklas „Pasaulio literatūros premijos“. Metų knygos rinkimai. Kultūros komentaras Jūratės Baranovos-Rubavičienės. Savaitės įvykis. Kauno valstybinis dramos teatras. „Sėskim ir pakalbėkim“. Apie Klaipėdos miestą.

Režisierius Romeo Castellucci apie meną. Pasakojimų ciklas „Pasaulio literatūros premijos“. Metų knygos rinkimai. Kultūros komentaras Jūratės Baranovos-Rubavičienės. Savaitės įvykis. Kauno valstybinis dramos teatras. „Sėskim ir pakalbėkim“. Apie Klaipėdos miestą.