Podcasts about nepatogus

Jono Šarkaus kūrybinis projektas „punktò“ serviruoja naują kūrinį - „Aktyvų pasyvumą“. Tikriems melomanams išleistas riboto tiražo rankų darbo 5" vinilas - kuriame viena pusė kūrinio vienoje pusėje ir pusė kitoje. 14 vienetų, Jono rankomis pasirašytu ir tokiu nepatogiu formatu išleistų.Nepatogus formatas čia ne šiaip sau - ir kūrinys apipintas nepatogumais - tiek savo idėja, tiek sąmoningu garsiniu „gadinimu“ kūrybos procese.Kita pokalbio dalis - apie būsimą „punktò“ pasirodymą Vilniuje, klube„Mello“, kur atsiranda ir dar vienas išgalvotas veikėjas Religijus Punktaitis ir prisistato kaip labai garsus mecotenoras. Pas Joną pokštai, panašu, kad nesibaigia. Kaip ir jį nuolat prisivejantys atsitiktinumai.Kalbina Unė Liandzbergytė

Dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ įsibėgėjo ir kviečia ne tik į filmus, bet dar giliau – į išplėstinę realybę (XR) parodoje „NK-Interactive“. Pasak organizatorių, kartais vien vaizdų ir žodžių perteikti tam tikras būsenas nebeužtenka, tad Radvilų rūmų muziejuje iki spalio 27 d. žiūrovai galės patys tapti istorijų dalyviais, pabūti kito kailyje ir išgyventi nepatirtas būsenas.Minint 120-ąsias žinomo lietuvių scenografo Liudo Truikio gimimo metines, šiandien Kaune pristatoma jam skirta paroda, kurioje lankytojai išvys pernai Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios palėpėje atrastus Liudo Truikio triptiką „Apaštalai“, jo kurtų scenovaizdžių eskizus, išgirs operas, kuriose scenografas dirbo ir net įkvėps jo namų kvapo! Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.Spalio 18–19 dienomis Prancūzijos Amjeno mieste vyks audiovizualinių menų organizacijos „Rencontres Audiovisuelles“ organizuojamas „Video Mapping Festival“ baigiamasis renginys, kuriame Lietuvos video menininkai Vytautas Žarnauskas ir Matas Nakrošis bei prancūzai – videomenininkas Hamza Mrabet ir kompozitorius Aleksi Aubry-Carlson pristatys kartu sukurtą video mapping'o projektą „Čiurlionio sapnai“.Dirigentei Mirgai Gražinytei-Tylai Vokietijoje įteikta prestižinė premija.Mulatu Astatke į pasaulio muzikos žemėlapį atnešė Etiopijos džiazą. Šiemet aštuoniasdešimtmetį minintis vibrafono atlikėjas, muzikuojantis ir daugybe kitų instrumentų, aktyviai koncertuoja ir garsais pasakoja Etiopijos širdies ir dvasios istorijas. Plačiau - Igno Gudelevičiaus pasakojime.Kokie keliai altininkę Augustą Romaškevičiūtę nuvedė į Vokietiją? Ką reiškia griežti viename seniausių ir didžiausių orkestrų Vokietijoje - Diuseldorfo simfoniniame orkestre? Pokalbis apie muzikinį kelią ir kasdienybę tarp Vokietijos ir Lietuvos.Ved. Gerūta Griniūtė

Spaudos apžvalga.„Nepaisant skirtingų geopolitinių kontekstų ir specifinių tautinių atminčių, partizaninė rezistencija lieka pamatine, universalia pilietinio pasipriešinimo autoritarizmams patirtimi“, – komentare teigia vertėja Toma Gudelytė.Šiaulių dailės galerijoje pristatyta tėvo ir sūnaus Lino ir Beno Liandzbergių kūrybos paroda „Sekti tave“. Tai pirmoji bendra tėvo ir sūnaus paroda.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Prieš pusmetį Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovu tapo Juozapas Blažiūnas. Kas pasikeitė?„Pamažu bedėliodama skirtingas pasakojimo gijas, susimąsčiau: o ar jos persiskaito tiems, kurie neturi iš anksčiau atsineštų kontekstų?“ – Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje pristatytą Aušros Lukošiūnienės filmą „Juoda“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Ar naujos statybos pastatai yra visiškai pritaikyti žmonėms su negalia? Apie ką nepagalvoja architektai ir ko trūksta žmonėms turintiems negalią?Šiandien Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių kino teatruose ir kiekvienų namų ekranuose prasideda dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Daugybę festivalio filmų lydės renginiai, pokalbiai ir galbūt iki šiol dar nepatirtos patirtys.Ved. Justė Luščinskytė ir Donatas Šukelis

Spaudos apžvalga.Kaune, po daugiau nei 30-ies metų, bendrą projektą pristato keturi buvę dailininkų grupės „Gerosios blogybės“ nariai.„Tad kaip banaliai beskambėtų, „Sirenų“ klubo programa šįmet nuosekliai ir prasmingai plėtė kontekstus“, – sako scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.„Viena idėjų – parodyti, kokia turtinga pasaulio kultūrinė įvairovė, o skirtingi tikėjimai gali gyvuoti kartu daugiau ar mažiau harmoniškai“, – sako neseniai Lietuvoje filmą „Samsara“ pristatęs ispanų režisierius Lois Patiño.Šiandien prasideda ir daugiau nei dvi savaites, iki pat spalio 29-os dienos, truks festivalis „Nepatogus kinas“. Per šias dvi savaites festivalis žiūrovams pasiūlys ne tik apie 50 rinktinių filmų iš viso pasaulio, bet ir nepatogių, todėl dar įdomesnių juos lydinčių renginių ir net išplėstinės realybės patirčių.Minint 110-tąjį pastato jubiliejų, Vilniaus senasis teatras kviečia žiūrovus į menotyrininko, profesoriaus dr. Helmuto Šabasevičiaus paskaitą „Vienas teatras – daug istorijų“.Šiandien Vilniuje pirmą kartą vyks paralelinė šiuolaikinio meno mugė „KOMISAS“. Beveik trys dešimtys menininkų buvusio siuvimo fabriko patalpose pristatys save ir savo kūrinius, taip sukurdami įžanga savaitgalį vyksiančiai šiuolaikinei meno mugei „ArtVilnius“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

„Ekologinės problemos kinui kaip vizualinei medijai yra labai sudėtinga tema, todėl kad nei tarša nei klimato kaita neturi vieno taško. Uraganas tai dar ne klimato kaita, penki buteliai tavo paplūdimyje dar nėra tarša“, – komentuoja kino kritikas Vladas Rožėnas, vienas iš festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytojų.Pasak jo, paveikiausi tie filmai, kurie sudėtingas aplinkosaugines problemas geba susieti su kažkokiu simboliu ar metafora, kuri rezonuoja daugeliui žiūrovų.„Prieš 20 metų filmai buvo labiau statiški – jie pasakojo apie tai, kas ir kaip vyksta gamtoje ir kad taip buvo visada“, – sako Sivia Lotman, Estijoje organizuojamo Matsalu gamtos filmų festivalio vadovė.Jos teigimu, niūrios planetos realybės – klimato krizės ir bioįvairovės nykimo jau tampa nebeįmanoma ignoruoti. „Gamta taip pasikeitė, kad filmų kūrėjai pastaraisiais metais apie tai visą laiką užsimena, net jei tai nėra tos konkrečios dokumentikos tema.“Estų gamtosaugininkė taip pat pastebi, kad dėl filmų apie gamtą ir aplinkosaugą vis dažniau tenka konkuruoti su kitais kino festivaliais. „Manau, kad tai pozityvi tendencija, tai rodo, kad ši tema yra vis aktualesnė.“Su pašnekovais laidoje kalbamės apie pastarųjų metų dokumentinio kino tendencijas ir ryškiausius šių metų festivalių filmus, kuriuose fiksuojamas žmogaus žvilgsnis į gamtą, aplinką ir save.Autorė Vaida Pilibaitytė

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - Kopenhagoje gyvenanti Eglė Ona Holm.Vakar prasidėjo 10 dienų truksiantis trečiasis festivalio „Nepatogus kinas“ organizuojamas, Lietuvoje toks vienintelis audiodokumentikos festivalis „Banguoja“. Šių metų renginio programoje – kruopščiai atrinktos audiodokumentikos perklausos, tinklalaidžių įrašų sesijos, susitikimai su jų kūrėjais, garso menininkais, instaliacija, taip pat mokymai kuriantiems arba norintiems kurti tinklalaides ar įtraukiančius garso pasakojimus. Festivalio koordinatorė Judita Ragauskaitė ir tarptautinių apdovanojimų pelniusi LRT radijo dokumentikos kūrėja Sigita Vegytė.Vieni parduoda butą, kad įsigytų kemperį, kiti pastato kemperį kurioje nors konkrečioje vietoje ir laiko jį savo pajūrio butu: kokios kemperių tendencijos Lietuvoje? Kiek šalis jiems palanki? Kokių iššūkių kyla vartotojams, šiai keliavimo rūšiai, regis, vis populiarėjant? Rinkodaros specialistė Justina Ignatavičienė, su šeima mėgstanti keliauti kemperiais,sveikos mitybos ir gyvensenos specialistė Gretė Brokienė, asociacijos Baltijos kemperiai prezidentas Algimantas Lukoševičius.Artejant Ukrainos nepriklausomybės dienai, Anykščiai kviečia į Ukrainos palaikymo renginius. Paroda Arklio muziejuje atidaroma rytoj, taip pat numatomi koncertai Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams, įskaitant vienos žymiausių Ukrainos bardžių koncertą, taip pat, žinoma anykštėnams. Poetų, menininkų palaikymo akcijų čia ir daugiau. Anykščiai, vadinantys save literatūros miestu, rengia ir Ukrainos rašytojų rezidencijas. Eteryje Anykščių krašto garbės ambasadorius Virginijus Strolia.Vilniaus universitetas nutraukia sutarti su profesoriumi iš Rusijos Andrejumi Desnickiu. Lrt radijas išsiaiškino, kad gyvendamas Maskvoje Desnickis rašė publikacijas, kuriose neigė Lietuvos ir dar dviejų Baltijos šalių okupaciją.Ved. Živilė Kropaitė

Rugpjūčio 16-ąją prasideda ir 10 dienų truks trečiasis festivalio „Nepatogus kinas“ organizuojamas, Lietuvoje toks vienintelis audiodokumentikos festivalis „Banguoja“. Šių metų renginio programoje – kruopščiai atrinktos audiodokumentikos perklausos, tinklalaidžių įrašų sesijos, susitikimai su jų kūrėjais, garso menininkais, instaliacija, taip pat mokymai kuriantiems arba norintiems kurti tinklalaides ar įtraukiančius garso pasakojimus.Apie viską išsamiau – LRT OPUS laidoje „Dienos Pulsas“ su audiofestivalio „Banguoja“ koordinatore Emilija Statinaite ir renginio programos sudarytoja, radijo žurnaliste, LRT „Radijo dokumentikos“ bendraautore Vaida Pilibaityte.Kalbino Kristupas Naraškevičius.

Šiauliuose prasideda šiuolaikinio meno ir mados festivalis „VIRUS“. Tai vienintelis, didžiausias ir profesionaliausias festivalis šiaurės Lietuvoje, apjungiantis visas meno rūšis ir pristatantis pačius naujausius ir originaliausius meno projektus vaizduojamojo meno, mados, šokio, muzikos, teatro, literatūros, medijos, kino srityse.Kuo skiriasi aktyvizmo prasmė ir aktyvistams kylančios rizikos demokratinėse ir nedemokratinėse visuomenėse? Į šiuos klausimus atsakymą rasti galite pasižiūrėję du dokumentinius filmus, pristatomus šių metų festivalio „Nepatogus kinas“ programoje.Šv. Kristoforo kamerinis orkestras kartu su Europos šalių kino forumu „Scanorama“ pristato išskirtinį renginį Šv. Kotrynos bažnyčioje sekmadienį – danų režisieriaus Carlo Theodoro Dreyerio nebyliojo kino šedevrą „Žanos d`Ark aistra“ su specialiai jam sukurta kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus muzika.Klasikinės muzikos naujienose: pasibaigusio Henryko Wieniawskio smuikininkų konkurso rezultatai, naujoji būsima organizacijos „Opera Europa“ vadovė, būsimas tenorų José Carrero ir Plácido Domingo koncertas ir naujas filmas apie Marią Callas, kuriame vaidmenį atliks Angelina Jolie.Latvijos sopranas Gunta Gelgotė vis dažniau sutinkama šiuolaikinės operos pastatymuose Lietuvoje. Ir ne tik lietuvių autorių sceninėje kūryboje, bet ir kamerinėje muzikoje: ji ją mielai derina greta gimtosios Latvijos autorių kūrybos. Dainininkė mato tame prasmę ir už tai yra vertinama abiejose šalyse. Apie šiuolaikinės muzikos svarbą, kokie latvių ir lietuvių panašumai ir skirtumai muzikoje ir ne tik, ir kaip latvei sekasi integruotis čia, Lietuvoje? Apie tai su Gunta Gelgote kalbame rubrikoje „Be kaukių“Ved. Gabija Narušytė

Rubrikoje „Keturi milijonai“ - profesorė Dovilė Budrytė, politologijos mokslų profesorė Georgia Gwinnet College (JAV), šiandien taip pat dalyvaujanti festivalio „Nepatogus kinas“ diskusijoje apie traumos palikimą iš kartos į kartą. Kaip trauma perduodama iš kartos į kartą? Kodėl mums tai dar aktualiau dabar, Rusijai tęsiant brutalų karą Ukrainoje?Kiek Lietuvoje artėjame prie pozityvios senatvės įgyvendinimo? Kiek senatvė iš tiesų tampa vis labiau ori? Pokalbis su klausytojais ir Nacionalinio socialinės integracijos instituto "Senjoro" programos vadove Rugile Bitautaite.Kuo ypatingas teismo medicinos patologo darbas? Ar skrosti žudiką turi su tokia pat pagarba, kaip kitus? Ar verta susitikti su mirusiojo, kurį skrodei, artimaisiais? Kaip gelbėtis nuo potrauminio streso sindromo, kurį, pasirodo, per daug metų darbo gali užsitarnauti? Visa tai klausimai, kuriuos Lietuvoje itin išpopuliarėjusioje knygoje „Ne sava mirtimi“ kelia daktaras Richardas Shepherdas, kuris dalyvavo aiškinantis princesės Dianos mirties priežastis ir tiriant kitas svarbiausias Jungtinės Karalystės bylas. Pokalbis su žinomu britų medicinos patologu - per LRT radiją.LRT.LT portalo „Gyvenu taupiau“ rubrika.LRT faktaiAUKSINIS PROTASVed. Živilė Kropaitė

Spalio 8-30 dienomis visoje Lietuvoje vyks žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Rinktinės dokumentikos programoje bus pristatyta beveik 50 filmų – netikėtų, įkvepiančių, drąsių, iššaukiančių ir demaskuojančių.„Nepatogaus kino klasė“ – filmai, padedantys augti, tai nemokama platforma, skirta formaliam bei neformaliam švietimui. Čia pristatomi filmai, padedantys kalbėti svarbiomis, tačiau ne visada patogiomis socialinėmis temomis. „Nepatogaus kino klasės“ koordinatorė Indrė Maršantaitė laidoje sako: „Skatiname mokytis, pažinti visuomenės įvairovę ir apmąstyti šiandienos iššūkius žiūrint kiną klasėje“.Laidoje pokalbis apie šių metų festivalio naujienas bei edukacines veiklas, kuriančias pokyčius.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Į kino sales grįžta festivalis „Nepatogus kinas“. Nuo 2007 metų kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis visą spalio mėnesį ekranuose vėl gvildens aktualias temas: nuo migracijos, karo iki ekologijos. Apie šių metų festivalio programą ir laukiančias diskusijas kalbamės su vienu iš programos sudarytojų kino kritiku Vladu Rožėnu.Šiuolaikinės muzikos festivalis „Muzikos ruduo“ mini 50-ties metų jubiliejų. Festivalio koncertai kviečia apžvelgti pusę amžiaus lietuvių kompozitorių kūrybos ir diskutuoti apie šiuolaikinės muzikos procesus per šį laikotarpį. Festivalį aptariame su festivalio meno vadovu Robertu Bliškevičiumi.„Annie Ernaux ypatinga dviem aspektais. Pirma – ji nagrinėja moters padėtį visuomenėje, o antra – rašo vadinamąsias autofikcijas“, - rašytoją Annie Ernaux apibūdina vertėjas Vytautas Bikulčius. Pasak jo, A. Ernaux „po Simone`os de Beauvoir yra ryškiausia rašytoja Prancūzijoje“. Švedijos akademija paskelbė Nobelio literatūros premijos laimėtoją. Ja tapo prancūzų rašytoja Annie Ernaux. Į pasirinkimą žvelgiame kartu su literatūros tyrėju ir vertėju V. Bikulčiumi ir šiuolaikinės prancūzų literatūros tyrėja, Vilniaus universiteto docente daktare Eglė Kačkute-Hagan.„Katės“ – populiarus ir amžinai jaunas miuziklas. Kiekviena scenos artistų karta jį atgaivina ir prikelia gyvenimui iš naujo, dovanodama savo nekantrumą, jaunystės gaivalą ir kitokį skambesį. Tad miuziklas tikrai išlieka amžinai jaunas, nors jam nei daug, nei mažai – keturiasdešimt vieneri metai. Faustos Savickaitės pasakojimas.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši gitaristas, kompozitorius Chris Ruebens. Iš Belgijos į Lietuvą gyventi atvykęs muzikas kuria savo gyvenimą Vilniuje: koncertuoja, kuria, žinias perduoda jaunajai kartai.Ved. Gerūta Griniūtė

Dėl klimato kaitos vis dažnėjančios audros į krantą išmeta ir plastiko šiukšles, ir sužeistus gyvūnus. Veterinarai bejėgiai vaikšto apie merdėjantį banginį, kuriam jau negali padėti. Pasivaikščiojimas jūros pakrante kai kuriems žmonėms jau tapęs šiukšlių rinkimo misija, vietomis primenančia ir archeologų darbą – toks ilgaamžis mūsų paliktas pėdsakas vandenyne. Tuo metu vienas turtuolis kolekcionuoja milžiniškus šimtamečius medžius – kurie su galinga technika iškasami ir keliauja per miškus ir jūras į jo asmeninį sodą.Tai trys istorijos apie žmones ir gamtą, kurias šių metų festivalyje „Nepatogus kinas“ jautriai pasakoja suomių režisierė Anna Antsalo, danų kino kūrėja Robin Petre ir Salome Jashi iš Sakartvelo.Autorė Vaida Pilibaitytė

Kultūros leidinio „7 meno dienos“ apžvalga.Valdovų rūmuose atidaryta paroda „Kad tėvynė gyvuotų. Lietuva ir Lenkija 1791 m. konstitucijos epochoje“, kurioje pristatomi Lietuvos ir Lenkijos modernėjimo procesai, pagrindiniai naujų idėjų skleidėjai. Reportažas iš parodos.Mykolo Drungos užsienio kultūros spaudos apžvalga.Lietuvos socialinių mokslų centras atliko pirmąjį šalyje sociologinį tyrimą apie tos pačios lyties šeimas Lietuvoje. Kokie atlikto tyrimo rezultatai, pokalbis su dr. Liutauru Labanausku.Lense, Prancūzijoje, esančiame Luvro muziejaus padalinyje atidaryta ketverius metus rengta paroda „Picasso Luvrai“. Kokią istoriją apie tapytoją ir muziejų ji pasakoja? Pokalbis su viena iš šios parodos kuratorių, meno istorike Mėta Marija Valiušaityte.Filmas, kuris Vengrijoje laikytas gėjų propaganda, tačiau iš tiesų tiesiog parodo, kad vadinamos vaivorykštės šeimos yra tokios pačios kaip heteroseksualios. Taip dokumentiką „Jos mamos“, rodomą festivalyje „Nepatogus kinas“, pristato režisierės Asia Dér ir Sári Haragonics. Pokalbis su režisierėmis, pasakojančiomis apie dviejų vengrių siekį įsivaikinti.Medijų taryba pritarė Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pertvarkai į Medijų rėmimo fondą. Kaip keisis fondo struktūra, jo finansavimas ir prioritetinės paramos kryptys?Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Kultūros leidinio „7 meno dienos“ apžvalga.​Pokalbis su Skaistute Vaičikauskiene, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos bibliotekos vedėja, šioje mokymo įstaigoje dirbančia jau 50 metų.M. Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Prasideda šiuolaikinio džiazo ir improvizacinės muzikos festivalis „Vilnius Jazz“, šiemet laukiantis rekordinio įvykio. Kokio? Pokalbis su festivalio prodiuseriu Antanu Gusčiu.Rašytojo Liudo Dovydėno premija paskirta Rugilei Audenienei už romaną „Vojaĝo“. Apie ką pasakoja autentiška autorės giminės istorija?Galerijoje „Meno niša“ atidaryta dviejų nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų - Rūtos Katiliūtės ir Vladimiro Tarasovo - darbų paroda. Kas jungia jų kūrybą?Šiemet dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ klausia, ką reiškia žodis „radikalu“? Kaip skiriasi šio žodžio supratimas skirtingose visuomenėse? Kokius atsakymus į šiuos klausimus pateiks festivalio filmai, pokalbis su festivalio vadovu Gediminu Andriukaičiu.Ved. Inesa Rinkevičiūtė

Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis numatė baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą asmens persekiojimą.Parlamente tęsiasi diskusijos dėl siūlymo dekriminalizuoti nedidelį kiekį narkotikų.Spalis – krūties vėžio žinomumo mėnuo.Pasaulio sveikatos organizacija pristatė naują mokslininkų komandą, kuri tirs pandemiją.Prasideda tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“.Ved. Madona Lučkaitė

Vokietijoje baigėsi Usedomo muzikos festivalis, kuriame buvo skiriamas dėmesys Lietuvos muzikai. Festivalyje lankėsi kolegė Gabija Naršytė – ji dalinasi dar karštais festivalio įspūdžiais.Rytoj festivalyje „Nepatogus kinas“ įvyks lietuviškoji premjera – bus pristatytas režisierių Virginijos Vareikytės ir Maximilien Dejoie dokumentinis filmas „Būsiu su tavim“. Filme regime dvi moteris, psichologę ir policijos pareigūnę, kurios imasi sudėtingos misijos – gimtajame Kupiškyje sumažinti rekordinį savižudybių skaičių. Valija ir Gintarė keliauja nuo durų iki durų, gelbėdamos vienišiausius savo bendruomenės narius jautrumu ir empatija. Taigi su viena filmo režisierių – Virginija Vareikyte, bei filmo herojėmis Gintare Meškiene ir Valija Šap pasikalbėjo Austėja Kuskienė.Paulinos Nalivaikaitės pasaulio muzikos naujienų apžvalga.Apie balso laisvę, vidinius ieškojimus per dainą, ryšį su savo šaknimis bei „Promočių giesmes“ rubrikoje „Be kaukių“ kalbamės su dainininke, folkloro puoselėtoja, mokytoja Laurita Peleniūte.Ved. Gerūta Griniūtė

Šį ketvirtadienį, spalio 14 d., savo kelionę po kino sales ir kiekvienus namus pradės dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Rengėjai žiūrovams žada ne tik beveik 50 ryškiausių filmų iš viso pasaulio, bet ir kone tiek pat juos lydinčių renginių. Festivalį apjungs radikalumo tema – ji apie esminių pokyčių siekį kalba ne tik specialiojoje programoje, bet ir daugelyje nepatogių filmų. Apie tai FM99 eteryje pokalbis su festivalio vadovu Gediminu Andriukaičiu.

Penkioliktojo festivalio „Nepatogus kinas“ proga su jo organizatoriais Gediminu Andriukaičiu ir Agne Pakšyte kalbamės apie tai, kas daro kiną nepatogų, koks yra meno ir politikos santykis, kokias žmogaus teisių problemas iliustruoja kinas, kaip šiandien suvokiame radikalumą, kokius klausimus nagrinėja Lietuvos kino kūrėjų darbai, kaip pandemija paveikė mūsų gebėjimą susikalbėti ir kaip pasiekti kitaminčius neužsidarant savajame burbule, kaip dokumentiniai filmai gali padėti mokinių edukacijoje, ir ar kalbant apie žmogaus teises pastebimi kartų skirtumai.Ved. Donatas Puslys

Trečią kartą vykstantis festivalis „Nepatogus kinas“ kartu su Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) kviečia jaunus žmones tapti festivalio dalimi, tarti savo nuomonę ir rengia atvirą „Jaunimo balso“ žiuri atranką.Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vyks koncertas „Vytauto Bacevičiaus etiudai fortepijonui“. Juos atliks japonas doktorantūros studijas Lietuvoje pasirinkęs Jusùke Ìsi.LRT Klasikos naujasis sezonas jau įsibėgėja. Šiandien laidoje su LRT Klasikos laidų vedėja Indre Kaminckaite aptarsime naują tinklalaidę „72 atspalviai“, kurią ji veda kartu su Artūru Tereškinu.Kaune vyksta jau trečiasis netradicinio teatro festivalis „Namas nr. 3“, kurio metu pristatomi keturi lietuvių kūrėjų specialiai erdvei sukurti spektakliai.Opera, rokas, populiarioji muzika, klasika – viską yra išbandęs Jeronimas Milius. Kokią muziką jis apts mėgsta labiausiai ir kaip nuo jos ilsisi, kai pavargsta?Pakeliui su klasika. Ved. Marius Eidukonis ir Odeta Vasiliauskaitė

Pokalbiai su dokumentinio kino kūrėjomis apie aplinkosauginį kiną, kuris ne tik fiksuoja problemas, bet ir atvirai siekia išjudinti pokyčius.Viena žymiausių šiandienos Latvijos kino režisierių Laila Pakalnina savo dėmesį nukreipė į vienkartinį šaukštą. Naujausias jos dokumentinis filmas „Šaukštas“ pasakoja apie tai, kiek daug reikia nuveikti, kad būtų pagamintas vienas vienkartinis šaukštas, kuris vos kartą panaudotas išmetamas į šiukšlių dėžę. Tai refleksija apie neįtikėtiną technologinį žmonijos progresą, bet kartu ir regresą tuo pat metu.Slaptos kameros rankinėse, perdažomi plaukai, paralyžiuojančios dujos į veidą ir šūksniai „Jūs vagiate mūsų ateitį!“ - šiemet festivalyje „Nepatogus kinas 2020“ rodyta dokumentika „Mediena“ primena įtempto siužeto filmą. Filmas pasakoja apie pastangas sustabdyti vieną paskutiniųjų Europos sengirių Rumunijoje naikinančias korporacijas. Jo autorės Monica Lazurean-Gorgan, Ebba Sinzinger ir Michaela Kirst atvirai sako, kad norėjo ne tik papasakoti apie tai, kam ryžtasi aplinkosaugos aktyvistai, bet ir padėti jiems.Autorės Rūta Dambravaitė ir Vaida Pilibaitytė

Režisierius François Jacob festivalyje „Nepatogus kinas“ pristato dokumentiką „Po ta pačia saule“ apie konfliktą Kalnų Karabache. Su kūrėju bendrauja Indrė Kaminckaitė.Menotyrininkės Aistės Paulinos Virbickaitės grojaraštyje – apie nebūtinai tikslius, tačiau prigijusius iškiliausių meno asmenybių sąrašus.Menininkai iš Šiaulių Reda ir Arūnas Uogintai dar kovą pradėjo kurti karantino dienoraštį. Po trumpos pertraukos dienoraštis atsinaujino ir dokumentuoja ne tik pandemijos, bet ir socialines, politines aktualijas.Estijos teatras Von Krahl ir režisierius Peeteris Jalakas Kaune pristato JAIK – serialo pagrindu sukurtą 5 valandų trukmės spektaklį. Domisi Kotryna Lingienė.Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie gerovės kultūrą.Pasaulyje: apie skirtingų formų cenzūrą Kinijoje, Turkijoje ir Nikaragvoje. Aukcionų rekordai ir istorinis JAV pasirinkimas Venecijos bienalėje.Baleto šokėja, choreografė Aušra Krasauskaitė mėgsta galvoti apie Saulės sistemą, tai jai padeda suvokti savo gyvenimo, darbų ir problemų laikinumą. Baleto artistės karjera – svajonės išsipildymas. Bet ką daryti, kai intensyvus, varginantis, bet spalvingas etapas ant scenos baleto šokėjui baigiasi greičiau, nei kitiems kūrėjams?Ved. Juta Liutkevičiūtė

Kultūros publikacijų apžvalga.Domanto Razausko muzikinėse naujienose: pianistė Angela Hewitt pasiduoda visuotinei Beethoveno karštinei; Norvegijos gitaristas Terje Rypdalas; britų saksofonininkas Timas Garlandas, flirtuojantis su senais kino filmais; tarp klasikos bei džiazo balansuojantis lenkas Dominikas Wania.Kuo skyrėsi žurnalistų tartis sovietmečiu ir dabar? Ar yra žurnalistų, kurių kalba atitinka tarties standartą? Su rubrika „Kalbos rytas“ – pokalbis su Lietuvių kalbos instituto jaunesniąja mokslo darbuotoja dr. Ramune Čičirkaite.Režisierės Giedrės Žickytės filmo „Šuolis“, pasakojančio unikalią istoriją apie Simą Kudirką, premjera įvyks spalio 9 dieną Tarptautiniame Varšuvos kino festivalyje. Pokalbis su režisiere.„Baranauską giedoti ne taip paprasta. Čia ne šiaip sau giesmelė, – labai sudėtinga instrumentuotė, tai yra barokinė muzika“, – dalijasi mintimis viena iš Anykščių kamerinio choro „Salve cantus“ giesmininkių Violeta Juciuvienė. Almos Valantinienės pokalbis su 30-metį mininčio choro dalyviais ir jų vadovu Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios vargonininku Rimvydu Griauzde.Šviesaus atminimo režisieriaus Audriaus Mickevičiaus ir filosofo Nerijaus Mileriaus dokumentinis filmas „Pavyzdingas elgesys“ – tai jautri istorija apie vidinę transformaciją ir atleidimą, antros galimybės suteikimą ir nusikaltėlių viltis būti priimtiems visuomenės. Pokalbis su filosofu Nerijumi Mileriumi apie filmą, kurio lietuviškoji premjera įvyks festivalio „Nepatogus kinas“ atidarymo metu.„Negalima palikti vietos tylai“, – sako viena iš šiemetinės „Nepatogaus kino“ programos filmų herojų. Į virtualią kino salę persikėlęs tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis savo žiūrovų tyloje tikrai nepaliks – spalio 7-18 d. keturiose „Nepatogaus kino“ programose bus parodyta daugiau nei 50 filmų. Apie nepatogias temas nepatogiuose filmuose ir būtinybę kalbėti – pašnekesys su festivalio direktoriumi Gediminu Andriukaičiu ir žmogaus teisių portalo manoteisės.lt redaktore Jūrate Juškaite.Ved. Austėja Kuskienė ir Audrius Dabrovolskas

Kas šiandien Lietuvoje yra „mes“, o kas vis dar „jie“ – neverti lygiavertiškos žmogaus teisių apsaugos? 1994-aisiais įkurtas Lietuvos žmogaus teisių centras, viena seniausių ir aktyviausių žmogaus teisių organizacijų Lietuvoje kėlė šį klausimą finalinėje 2019-ųjų festivalio „Nepatogus kinas“ diskusijoje. Kokios žmogaus teisių kovos Lietuvoje per 25 metus laimėtos? Ar žmogaus teisių kova apskritai gali būti laimėta? Jeigu ne, kas palaiko motyvaciją jos imtis? Spalio 18-ąją Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvykęs pokalbis yra bandymas atsitraukti ir pažiūrėti į situaciją akylesniu stebėtojos žvilgsniu. Dalyvauja: Birutė Sabatauskaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė, Girvydas Duoblys, neformalaus švietimo ekspertas ir vienas iš Lietuvos žmogaus teisių centro steigėjų, dr. Liudvika Meškauskaitė, advokatė, Lietuvos žmogaus teisių centro narė, Gediminas Andriukaitis, festivalio „Nepatogus kinas“ direktorius, Lietuvos žmogaus teisių centro narys. Moderuoja Indrė Makaraitytė, LRT Tyrimų skyriaus vadovėPalaikykite NYLA podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

„Nyla“ podkaste toliau dalinamės diskusijų įrašais iš festivalio „Nepatogus Kinas“. Šios diskusijos tema: „Visuomenės interesas ir žurnalistika: kas kurį?“ Kalbasi LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir vienas „Nanook“ įkūrėjų, fotožurnalistas Artūras Morozovas. Diskusiją moderuoja Lietuvos žurnalistikos centro direktorė, žurnalistė ir medijų tyrėja Džina Donauskaitė. „Lietuvos žiniasklaida sulaukia kritikos dėl menamo šališkumo bei nusiteikimo prieš valdančiuosius. Patiriant bandymus kontroliuoti, kurie neretai primena Lenkijoje ir Vengrijoje taikytus metodus, žurnalistai ir žiniasklaidos organizacijos priverstos gintis, o ne savikritiškai reflektuoti: Kuo stipri Lietuvos žurnalistika? Ir kas sekasi sunkiau? Kaip žurnalistai supranta visuomenės interesą? Ar įmanoma visuomenės interesą apibrėžti, o tuo pačiu ir ginti, neatspindint vienokių ar kitokių ideologijų?“ – taip diskusiją anonsavo organizatoriai. Palaikykite NYLA podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Skaičiuojama, kad iki 2100-ųjų metų pasaulinė šiukšlių tarša išaugs tris kartus. Kaip galima šį procesą sulėtinti? Ar įmanoma ir gyventi patogiai, ir mažiau teršti? Ar dėl klimato išsaugojimo ryžtumėmės atsisakyti gero gyvenimo atributų – pavyzdžiui, mažiau keliauti lėktuvais ar netgi turėti mažiau vaikų? Ar turėtumėm? Dalyviai: Renata Sagatauskė, Antakalnio bendruomenės iniciatyvos „Miesto Laboratorija“ viena įkūrėjų, Rugilė Matusevičiūtė, ekologijos podkasto „Išpakuota“ vedėja, Gaudrimė Driskiūtė, „Fridays For Future Vilnius“ aktyvistė, Simonas Tarvydas, žiedinio dizaino namų „Indi“ dizaineris, Miglė Makuškaitė, ekologiškų prekių parduotuvės „Urban Earth Lovers“ bendraįkūrėja. Moderatorius žurnalistas Karolis Vyšniauskas, „Nyla“ podkasto redaktorius.  Epizodo partneriai: Žaliasis taškas Išgirskite visus epizodus: https://nyla.lt Palaikykit podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

Eglė Grėbliauskaitė ir Aurelija Bulaukaitė parodoje „Mes turime būti ypatingai atsargūs“ atveria viešas paslaptis, galios sistemas ir nesusikalbėjimo prarajas Vilniaus dailės akademijoje. Pasakoja Juta Liutkevičiūtė. Berlyne gyvenantis 3D pasakojimų studijos „NowHere Media“ įkūrėjas Felixas Gaedtke festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatė virtualios realybės projektą „Namai po karo“. Pokalbis su menininku apie projektą bei tai, kuo ši raiška pranašešnė už dokumentinį kiną. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Lietuvos žmogaus teisių centrui minint 25-erių metų jubiliejų, apie žmogaus teisių problemas šiandieninėje Lietuvoje kalbėsimės su Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadove Jūrate Juškaite, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos ekspertu Donatu Paulausku ir Lietuvos žurnalistikos centro vadove Džina Donauskaite. Helsinkio universiteto komparatyvistinės literatūros dėstytojas dr. Kai Mikkonen pasakoja apie tai, kaip keičiasi komiksai ir jų skaitytojai moderniųjų technologijų amžiuje. Jį kalbino Alma Valantinienė. Kultūros renginiai.Ved. Indrė Kaminckaitė.

Šią savaitę numatytas Klaipėdos centrinio pašto rūmų viešas aukcionas. Surengtoje diskusijoje dėl pašto rūmų likimo bendruomenės atstovai, architektai, menininkai, istorikai, verslininkai negailėjo kritikos miesto valdžiai, kad ši nieko nedaranti, pašto rūmus išsaugant visuomenės reikmėms. Kultūra spaudos puslapiuose. Kurdų kilmės Turkijoje gyvenanti režisierė ir žmogaus teisių ekspertė Ruken Tekes festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatė dokumentinį filmą „Eteris“. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto tyrėjos, filosofės Jurgos Jonutytės komentaras apie eiblizmą. Aktoriui ir režisieriui Pauliui Markevičiui pastarieji metai buvo sėkmingi: už pagrindinį vaidmenį M. Kavtaradzės filme „Išgyventi vasarą“ pelnė geriausio aktoriaus apdovanojimą festivalyje „Kino pavasaris“, sukūrė vaidmenų ir režisavo spektaklių šalies teatruose ir tapo Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurso laureatu. Flamandų žurnalistas, televizijos laidų vedėjas, kultūros veikėjas Kurtas van Eeghemas išleido knygą apie Lietuvą. Klasikos enciklopedija. Kultūros renginiai. Ved. Birutė Rutkauskaitė.

„Nyla“ podkaste toliau dalinamės diskusijų įrašais iš festivalio „Nepatogus Kinas“. Šios diskusijos tema: „Kai griūva nacionalinio herojaus mitas“ Diskusija įvyko po dokumentikos „El Padre Medico“ premjeros. Kaip sako patys festivalio organizatoriai, filme griūva kunigo ir gydytojo Aleksandro Ferdinando Bendoraičio legenda. Bendoraitis yra vienas gariausių iš Lietuvos kilusių misionierių. Antrojo pasaulinio karo metu jis paliko Lietuvą ir galiausiai atvyko į Braziliją, kur gydė Amazonės indėnus. Režisierius Vytautas Puidokas keliavo po Pietų Ameriką, po Bendoraičio gyventas vietas ir sužinojo daugiau: kad misionierius yra kaltinamas žmonių išnaudojimu, yra užuominų į vaikų išnaudojimą. Jam netgi buvo iškelta žmogžudystės byla, nors galiausiai jis buvo išteisintas. Filmas neteigia, kad Beinoraitis padarė viena ar kita. Bet jis kelia klausimus apie mūsų istorinę atmintį, apie norą turėti herojus ir ką daryti kai tų herojų paveikslas yra komplikuotesnis nei mums norėtųsi. Apie tai kalbėta ir šioje diskusijoje, kurią kviečiame išgirsti ir filmo nemačiusius. Dalyvauja: Vytautas Puidokas, „El Padre Medico“ režisieriusdr. Jurga Jonutytė, Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos katedros vedėjaPaulius Gritėnas, „Delfi“ apžvalgininkas, Žmogaus teisių stebėjimo instituto tarybos narys, filosofasModeruoja Jūratė Juškaitė, žmogaus teisių portalo „Mano teisės“ redaktorė „Nepatogaus Kino“ diskusijų mes neredaguojame. Palaikykite „Nyla“ podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia Visi epizodai: http://nyla.lt

Apie pirmąją tapybos darbų parodą „Pradžioje nebuvo nieko“ mintimis dalinasi jos autorius, kompozitorius Antanas Jasenka.Italų režisierius Agostino Ferrente, festivalyje „Nepatogus kinas“ pristato dokumentinį filmą „Selfis“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Poeto, vertėjo, literatūros kritiko Mariaus Buroko naujų knygų apžvalgoje – poeto ir vertėjo iš ispanų kalbos Simono Bernoto debiutinis eilėraščių rinkinys „Reivas“ bei danų autoriaus Kimo Leine istorinis romanas „Amžinybės fjordo pranašai“. Kitą savaitgalį ir vėl pasuksime laikrodžių rodykles: Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, atšaukiamas vasaros laikas. Teigiama, kad tas sukiojimas leidžia ilgiau naudotis šviesiu paros metu, taupyti elektros energiją. Tačiau medikai tvirtina, jog ekonominis efektas neatperka rodyklių sukiojimo sukeliamo streso. Apie tą „kintantį“ laiką – pirmadienio viktorinoje. Klasikos enciklopedijoje apie tai kaip buvo išrastas saulei apsauginis kremas. Kultūros renginiai. Ved. Viktoras Paulavičius.

Tarptautiniame žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ savo filmą „Novaja“ pristatė režisierius Askoldas Kurovas. Apie žodžio laisvės kainą ir laikraščio „Novaja Gazeta“ reikšmę Rusijoje pokalbis su režisieriumi Askoldu Kuurovu. Kalbino Birutė Rutkauskaitė.2018-ųjų Nobelio literatūros premija šiemet paskirta lenkų rašytojai Olgai Tokarczuk (O. Tokarčuk). Apie laureatę pasakoja Austėja Kuskienė.Spaudos kultūros puslapių apžvalga.Keramiko Tomo Daunoros architektūrinės keramikos ir akvarelės darbų paroda „Salve!“, skirta menininko parodinės veiklos 30-ečiui, domisi Alma Valantinienė.Kaunas kviečia į pirmąjį „Atminties ir istorijų festivalį“. Apie viešąją atmintį, nutylėtas istorijas, trauminę istorijos patirtį, pastarojo laiko žmonių santykį su istorine atmintimis pokalbis studijoje su menotyrininke, „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ kuratore ir Istorijų festivalio sumanytoja dr. Daiva Citvariene, psichoterapeute Dovile Petronyte-Kvedarauskiene, Lietuvos analitinės psichologijos asociacijos nare, režisiere Agne Dilyte, kultūros istorike dr. Violeta Davoliūte-Opgenorth.„Klasikos enciklopedija“: amerikiečių kino režisierius Frank Capra.Ved. Laima Ragėnienė.

„Šis kalendorius pirmiausia yra kultūrinė žinia, – sako „Dzūkų kalendorių“ sudarytojas, asociacijos „Vilniaus dzūkuliai“ pirmininkas Juozas Žitkauskas. Spalio 18 dieną Kuršėnuose Lietuviškojo kalendoriaus šventėje jam bus įteikta jubiliejinė 30-oji respublikinė Lauryno Ivinskio premija už geriausią 2019 metų kalendorių. Jau parengtas ir 2020-ųjų leidinys. Pokalbis su laureatu apie kultūriškai praturtinančius kalendorius. Tęsiasi festivalis “Nepatogus kinas”. Prieš trejus metus šiame festivalyje ukrainiečių režisierė Alisa Kovalenko pristatė debiutinį filmą “Alisa karo lauke”, o dabar ji sugrįžo į festivalį su naujausiu darbu, dokumentiniu filmu “Rungtynės namuose”. Su kokiu pasirinkimu susiduria šio filmo herojė? Režisierę kalbina Birutė Rutkauskaitė.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Girdintys tėvai su kurčiaisiais vaikais kalba gestų kalba, tačiau ji yra buitinė, o iš pasakų galima mokytis turtingesnės gestų kalbos, su metaforomis, perkeltinėmis prasmėmis“, – sako Surdologijos centro mokymų koordinatorė Lina Juozaitienė. Su rubrika „Kalbos rytas“ Linos Smolskienės pokalbis su L.Juozaitiene apie pasakas, parengtas gestų kalba. Kaip tradicinės ir šiuolaikinės pasakos sekamos gestų kalba, pasitelkiant animaciją ir tekstą? „Paradoksalu, kaip kraštutinės patirtys, kvapą gniaužiantys atsiminimai pokalbiuose pinasi su apmąstymais apie kūrybą, meną, grožį...“, – teigia Gediminas Kajėnas, išleidęs knygą „33 portretai. Pokalbiai su menininkais“, kurioje pateikiami per dešimtmetį parengti pokalbiai su Lietuvos fotografais, rašytojais, dailininkais, aktoriais, skulptoriais, muzikantais bei kino kūrėjais. Kas ypatingai traukia autoriaus dėmesį, kokie pagrindiniai knygos leitmotyvai, kaip mūsų istorija atsiveria autentiškuose menininkų liudijimuose, kalbėsimės studijoje su kultūros žurnalistu bei redaktoriumi knygos „33 portretai“ autoriumi G. Kajėnu.„Klasikos enciklopedija“ – apie Archimedą. Ved. Alma Valantinienė.

Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje keturios pajūrio kultūros institucijos rengia kultūriniam turizmui skatinti skirtą pokalbių ciklą „Rudens akademija“. Išsamiau pasakoja Česlovas Burba.Šiuolaikinio meno centras ruošiasi užrakinti duris ir kapitaliai suremontuoti savo pastatą. Ta proga menininkai, kuratoriai, rašytojai ir kiti kūrėjai bei entuziastai kviečiami dalyvauti viename paskutiniųjų ŠMC šio etapo projektų ir siūlyti savo idėjas parodai. Domini Birutė Rutkauskaitė. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras apie Lietuvos humanitarinių mokslų Raudonąją knygą.Režisierius Vytautas Puidokas festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatė penkerius metus kurtą dokumentinį filmą „El Padre Medico“ apie lietuvių misionierių Aleksandrą Ferdinandą Bendoraitį. Kokį herojų atrado režisierius ir kas slypi už žymios, tačiau mažai pažintos asmenybės veiklos? Pokalbis su režisieriumi V. Puidoku. „Klasikos enciklopedija“: Kaip buvo išrastas lėktuvas?Ved. Austėja Kuskienė.

Labanoro girios ir Punios miško istorijos sujudino visuomenę, užduodamos esminį klausimą – kokią miškų viziją turime? Ar sprendimas kirsti/nekirsti mišką yra ekonominis, ekologinis, o gal moralinis klausimas? Kokių miškų norime sau ir kokius miškus norime palikti ateities kartoms? „Nyla“ podkaste dalinamės žmogaus teisių festivalio „Nepatogus kinas“ organizuotos diskusijos įrašu. ** Diskusija įvyko spalio 11 d. Vilniuje, Martyno Mažvydo bibliotekoje. Dalyvauja: dr. Algis Gaižutis, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas, Nerijus Kupstaitis, aplinkos ministerijos miškų politikos grupės vyriausias patarėjas, dr. Mindaugas Lapelė, botanikas iš Dzūkijos Nacionalinio Parko, Mindaugas Survila, gamtininkas, filmo „Sengirė“ režisierius, Virginija Vingrienė, Seimo narė, Aplinkos komiteto narė. Diskusiją moderuoja Darius Matas, LRT radijo žurnalistas. Palaikykite NYLA podkastą: https://patreon.com/nanookmultimedia

VDA parodų salėje „Titanikas“ veikia retrospektyvinė universalaus menininko Petro Repšio piešinių paroda. Su kūrėju kalbasi Indrė Kaminckaitė.Suklypęs medinukas Kauno centre – gėda ar gražu? Su gėdos architektūros dirbtuvių organizatoriais kalbasi Kotryna Lingienė.Režisierius Vytautas Puidokas festivalyje „Nepatogus kinas“ pristatė filmą „El Padre Medico“ apie lietuvių misionierių Aleksandrą F. Bendoraitį. Ar grius dar vienas nacionalinio herojaus mitas? Su poetu, Pulitzerio premijos laurėtu Vijay Seshadri festivalyje „Poetinis Druskininkų rudenuo“ kalbasi Evelina Stankūnaitė. Filosofo Viktoro Bachmetjevo komentaras apie Lietuvos humanitarinių mokslų Raudonąją knygą.Pasaulio kultūros naujienų apžvalgoje: filmo „Džokeris“ premjera ir Nobelio literatūros premijos laureatai. Šiemet minime prancūzų filosofės ir rašytojos Simonos de Beauvoir knygos „Antroji lytis“ 70-metį. Apie aktualumo neprarandančią feminizmo bibliją pasakoja Europos Humanitarinio Universiteto profesorė Almira Ousmanova ir humanitarinių mokslų daktarė Solveiga Daugirdaitė. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Poetas, vertėjas Rimas Užgiris pasakoja apie lietuvišką poeziją, kalbos meistrystę ir auksinį poezijos amžių. Prasideda tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Pokalbis su festivalio direktoriumi Gediminu Andriukaičiumi ir programos sudarytoja Dovile Grigaliūnaite. Savaitraščio „7 meno dienos“ ir kultūros temų dienraščiuose apžvalga. Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga. Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ veikia retrospektyvinė grafiko, iliustratoriaus, skulptoriaus, medalių, tapybos darbų, freskų kūrėjo Petro Repšio piešinių paroda. Pokalbis su meniniu poliglotu vadinamu kūrėju.Kaip grafičių menas įprasmina Lietuvos žydų istoriją? Pasakoja dailininkė, projekto „Sienos prisimena“ autorė Lina Šlipavičiūtė-Černiauskienė. „Klasikos enciklopedija“ – apie vėduoklę. Ved. Indrė Kaminckaitė.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Didžiausias maisto atliekų kiekis maisto grandinėje Europos šalyse susidaro namų ūkiuose. Iniciatyva „Linkėjimai, maistas“. Kaip sumažinti maisto atliekų kiekį? Rekomendacijos ir patarimai. Šiandien prasideda festivalis „Nepatogus kinas“

Koks yra sociologo žvilgsnis į pasaulį ir kaip jis reiškiasi kine? Pokalbis su sociologe, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto projekto Sociokinas organizatore Agne Girkontaite ir tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytoja Dovile Grigaliūnaite apie kiną, kuris per sociologijos mokslo prizmę apsvarsto žmogų ir jį supantį pasaulį, tokio kino aktualumą ir poveikį socialiniais mokslais nesidominčiam žmogui. Ved. Indrė Kaminckaitė.

„Galėjau sukurti vienpusį, polemišką filmą, užsipuolantį valdžią. Tačiau rezultatas gavosi kur kas sudėtingesnis. Bandau parodyti ir gerąsias, ir blogąsias visų žmonių puses abiejose barikadų pusėse,“ – sako Chrisas Kelly‘is, fotografas ir filmininkas iš Šiaurės Airijos, sukūręs filmą apie žemės grobstymą Kambodžoje.Jis kelia universalius klausimus: ką reiškia būti protestuotoju? Kaip aktyvizmas suderinamas su religija? Kokią kainą sumoka skurdieji, dažniausiai pralaimintys nelygioje kovoje dėl žemės išteklių?Filmo centre – Boeung Kak ežero apylinkės, iš kurių vietos valdžia iškraustė apie 20 tūkst. žmonių, susivienijusių kovai dėl savo namų. Jautri dokumentinė juosta „Kambodžos pavasaris“ jau pelnė ne vieną apdovanojimą ir rodoma žmogaus teisių kino festivalyje „Nepatogus kinas“. Laidoje su režisieriumi kalbasi Vaida Pilibaitytė.

„Galėjau sukurti vienpusį, polemišką filmą, užsipuolantį valdžią. Tačiau rezultatas gavosi kur kas sudėtingesnis. Bandau parodyti ir gerąsias, ir blogąsias visų žmonių puses abiejose barikadų pusėse,“ – sako Chrisas Kelly‘is, fotografas ir filmininkas iš Šiaurės Airijos, sukūręs filmą apie žemės grobstymą Kambodžoje.Jis kelia universalius klausimus: ką reiškia būti protestuotoju? Kaip aktyvizmas suderinamas su religija? Kokią kainą sumoka skurdieji, dažniausiai pralaimintys nelygioje kovoje dėl žemės išteklių?Filmo centre – Boeung Kak ežero apylinkės, iš kurių vietos valdžia iškraustė apie 20 tūkst. žmonių, susivienijusių kovai dėl savo namų. Jautri dokumentinė juosta „Kambodžos pavasaris“ jau pelnė ne vieną apdovanojimą ir rodoma žmogaus teisių kino festivalyje „Nepatogus kinas“. Laidoje su režisieriumi kalbasi Vaida Pilibaitytė.

„Judantys paveikslėliaiŠ” – apie nepatogias, bet svarbias istorijas kine. Tarptautinis žmogaus teisių festivalis „Nepatogus kinas” vyksta jau dvyliktus metus. Šįkart jo šūkis – „Žemė nėra plokščia”. Rodos, šiais laikais tai savaime suprantama, tačiau vis dar reikia įrodinėti kad ir akivaizdžius dalykus, pvz., kad „melas nėra žodžio laisvė”, „migracija nėra invazija”, „skurdas nėra pasirinkimas” ir pan. Apie šiuos dalykus kalbėsimės su vienais iš „Nepatogaus kino” programos sudarytojų Nariumi Kairiu ir Vladu Rožėnu. Taip pat bandysime pasiaiškinti, ar socialinėje dokumentikoje ir dokumentikoje apskritai egzistuoja etikos ribos. Ką reiškia postpropaganda posttiesos pasaulyje? Kas gali padėti identifikuoti, kas tikra, o kas alternatyvu? Ir ar įmanomas pasaulis, kuriame visi būtų patenkinti? Ved. Santa Lingevičiūtė.

„Judantys paveikslėliaiŠ” – apie nepatogias, bet svarbias istorijas kine. Tarptautinis žmogaus teisių festivalis „Nepatogus kinas” vyksta jau dvyliktus metus. Šįkart jo šūkis – „Žemė nėra plokščia”. Rodos, šiais laikais tai savaime suprantama, tačiau vis dar reikia įrodinėti kad ir akivaizdžius dalykus, pvz., kad „melas nėra žodžio laisvė”, „migracija nėra invazija”, „skurdas nėra pasirinkimas” ir pan. Apie šiuos dalykus kalbėsimės su vienais iš „Nepatogaus kino” programos sudarytojų Nariumi Kairiu ir Vladu Rožėnu. Taip pat bandysime pasiaiškinti, ar socialinėje dokumentikoje ir dokumentikoje apskritai egzistuoja etikos ribos. Ką reiškia postpropaganda posttiesos pasaulyje? Kas gali padėti identifikuoti, kas tikra, o kas alternatyvu? Ir ar įmanomas pasaulis, kuriame visi būtų patenkinti? Ved. Santa Lingevičiūtė.

Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinių ženkliukų laureatai. „Kai kolegos įvertina kolegas, tai įvertinimas būna tikrai didžiulis“, – pastebi Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininkė Edita Utarienė. „Norėčiau tikėti, kad kiekvienais metais festivalis prisideda prie platesnės žmonių įtraukties ir socialinio angažuotumo, atveria lauką diskusijoms“, – prisipažįsta tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytojas, kino kritikas Narius Kairys. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. „Šiais laikais literatūra yra labai savita meno forma, susijusi su žodžiais, mes ją patiriame per žodžius, o per žodžius prieiname prie pasaulio, iš esmės aiškinamės pasaulį per žodžius, per kalbą“, – sako Bolonijos universiteto doktorantas Šarūnas Šavėla. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie literatūros įtaką politiniams, socialiniams, etniniams dalykams ir muzikos sampratą šiandien ir prieš kelis šimtus metų. Vedėja Austėja Kuskienė.

Lietuvos dailininkų sąjungos Auksinių ženkliukų laureatai. „Kai kolegos įvertina kolegas, tai įvertinimas būna tikrai didžiulis“, – pastebi Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) pirmininkė Edita Utarienė. „Norėčiau tikėti, kad kiekvienais metais festivalis prisideda prie platesnės žmonių įtraukties ir socialinio angažuotumo, atveria lauką diskusijoms“, – prisipažįsta tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ programos sudarytojas, kino kritikas Narius Kairys. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga. „Šiais laikais literatūra yra labai savita meno forma, susijusi su žodžiais, mes ją patiriame per žodžius, o per žodžius prieiname prie pasaulio, iš esmės aiškinamės pasaulį per žodžius, per kalbą“, – sako Bolonijos universiteto doktorantas Šarūnas Šavėla. Su rubrika „Kalbos rytas“ – apie literatūros įtaką politiniams, socialiniams, etniniams dalykams ir muzikos sampratą šiandien ir prieš kelis šimtus metų. Vedėja Austėja Kuskienė.

Kiek ir kokios galios turi dokumentinis kinas, sprendžiant aktualiausias šių dienų žmogaus teisių problemas? Pokalbis su viena festivalio „Nepatogus kinas” programos sudarytojų Dovile Grigaliūnaite. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Kiek ir kokios galios turi dokumentinis kinas, sprendžiant aktualiausias šių dienų žmogaus teisių problemas? Pokalbis su viena festivalio „Nepatogus kinas” programos sudarytojų Dovile Grigaliūnaite. Ved. Agnė Kairiūnaitė.

Spaudos apžvalga.Kalbos valandėlė.Lietus skandina laukus ir semia kelius.Kitų metų biudžeto projektas.Kino festivalis „Nepatogus kinas“.Orų apžvalga. Socialinių tinklų apžvalga.Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Terleckas).Pajamų nelygybė: žvilgsnis į užsienio valstybių patirtį.Verslo naujienos iš Australijos. Gamtininko Selemono Paltanavičiaus pasakojimas.Forumas „Innovation Drift“.

Ar kinas moko?Kitą savaitę prasideda tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Šįmet jame bus ypač daug moksleiviams skirtų filmų.Šį mėnesį pradės veikti ir edukacinė kino platforma „Nepatogus kinas“, kurioje patalpintus filmus su savo klasėmis nemokamai galės žiūrėti visi užsiregistravę mokytojai. Kas yra kino edukacija? Ar kinas tikrai padeda šviesti ir ugdyti mokinius? Kodėl nemažai mokytojų vis dar nepatikliai žvelgia į kiną, kaip ugdymo priemonę.Laidoje dalyvaus tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio "Nepatogaus kinas" koordinatorius Justinas Vancevičius, Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Liana Ruokytė bei VšĮ "Meno avilys" kino edukacijos koordinatorė Gintė Žulytė.

Ar kinas moko?Kitą savaitę prasideda tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Šįmet jame bus ypač daug moksleiviams skirtų filmų.Šį mėnesį pradės veikti ir edukacinė kino platforma „Nepatogus kinas“, kurioje patalpintus filmus su savo klasėmis nemokamai galės žiūrėti visi užsiregistravę mokytojai. Kas yra kino edukacija? Ar kinas tikrai padeda šviesti ir ugdyti mokinius? Kodėl nemažai mokytojų vis dar nepatikliai žvelgia į kiną, kaip ugdymo priemonę.Laidoje dalyvaus tarptautinio žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalio "Nepatogaus kinas" koordinatorius Justinas Vancevičius, Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Liana Ruokytė bei VšĮ "Meno avilys" kino edukacijos koordinatorė Gintė Žulytė.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė kultūros centro direktorių Eriką Druskiną iš pareigų atleido neteisėtai. Šiuolaikinės muzikos festivalio "Gaida" dalyvė, kompozitorė Justina Repečkaitė apie lietuvių ir prancūzų šiuolaikinę muziką. Ar sulaukia lietuvių kultūra platesnio lenkų visuomenės dėmesio - pokalbis apie Krokuvoje vykstančias Lietuvos kultūros dienas. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Prisimename prieš 80 metų gimusį aktorių Audrį Chadaravičių. Pokalbis apie nepatogias temas mene su kino festivalio "Nepatogus kinas" direktoriumi Gediminu Andriukaičiu ir fotografe Neringa Rekašiūte.

Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė kultūros centro direktorių Eriką Druskiną iš pareigų atleido neteisėtai. Šiuolaikinės muzikos festivalio "Gaida" dalyvė, kompozitorė Justina Repečkaitė apie lietuvių ir prancūzų šiuolaikinę muziką. Ar sulaukia lietuvių kultūra platesnio lenkų visuomenės dėmesio - pokalbis apie Krokuvoje vykstančias Lietuvos kultūros dienas. Kęsto Kirtiklio kultūros komentaras. Prisimename prieš 80 metų gimusį aktorių Audrį Chadaravičių. Pokalbis apie nepatogias temas mene su kino festivalio "Nepatogus kinas" direktoriumi Gediminu Andriukaičiu ir fotografe Neringa Rekašiūte.

Prieš beveik tris dešimtmečius amerikietis Luisas Sarno per radiją išgirdo Centrinės Afrikos džiunglėse įrašytą Bajakų genties muziką ir, išvykęs jos ieškoti, atgal į miestą nebesugrįžo. Tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ Žaliosios programos filmas „Miško daina“ pasakoja apie jo kelionę su sūnumi į Niujorko dangoraižių džiungles. Supažindindami su nepaprasto likimo žmogumi, kartu filmo kūrėjai paliečia ir globalizacijos, tapatybės bei ekologines temas.„Būdamas ten, žinai, kad esi baltasis, kuris gali bet kada išvažiuoti. Bet jie taip neatsiejami nuo miško, kad neturi supratimo, kaip reaguoti į tokias globalizacijos sukeliamas problemas kaip brakonieriai, ligos – tuberkuliozė, maliarija, priklausomybė nuo narkotikų ir išorinio pasaulio spaudimas“, – pasakoja Siri Klug, Vilniuje apsilankiusi dokumentinio filmo operatorė, šešias savaites praleidusi su Bajakų genties žmonėmis Centrinės Afrikos džiunglėse.„Man gyventi smagiau, kai žinau, kad kažkur yra tas turtingas gamtos pasaulis. Gal aš ten niekada nenuvažiuosiu, gal filmą pasižiūrėsiu, bet mano gyvenimą tai praturtina labiau nei koks nors prekybos centras“, – įsitikinusi Dalia Bastytė, gamtosaugininkė ir keliautoja iš Lietuvos gamtos fondo. Prieš keletą metų ji keliavo po Papua Naująją Gvinėją, trečią pagal dydį Ramiojo vandenyno salų valstybę, kur tyrinėjo vietos Mandango provincijos bendruomenių požiūrį į itin vertingų atogrąžų miškų biologinę įvairovę.Laidoje – dvi pašnekovės, du pasakojimai apie žmones, gyvenančius miškuose, kurie vadinami Žemės plaučiais, kur sutinkama daugiau kaip pusė viso pasaulio rūšių ir kurių naikinimas gresia visos žmonijos išlikimui.

Prieš beveik tris dešimtmečius amerikietis Luisas Sarno per radiją išgirdo Centrinės Afrikos džiunglėse įrašytą Bajakų genties muziką ir, išvykęs jos ieškoti, atgal į miestą nebesugrįžo. Tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ Žaliosios programos filmas „Miško daina“ pasakoja apie jo kelionę su sūnumi į Niujorko dangoraižių džiungles. Supažindindami su nepaprasto likimo žmogumi, kartu filmo kūrėjai paliečia ir globalizacijos, tapatybės bei ekologines temas.„Būdamas ten, žinai, kad esi baltasis, kuris gali bet kada išvažiuoti. Bet jie taip neatsiejami nuo miško, kad neturi supratimo, kaip reaguoti į tokias globalizacijos sukeliamas problemas kaip brakonieriai, ligos – tuberkuliozė, maliarija, priklausomybė nuo narkotikų ir išorinio pasaulio spaudimas“, – pasakoja Siri Klug, Vilniuje apsilankiusi dokumentinio filmo operatorė, šešias savaites praleidusi su Bajakų genties žmonėmis Centrinės Afrikos džiunglėse.„Man gyventi smagiau, kai žinau, kad kažkur yra tas turtingas gamtos pasaulis. Gal aš ten niekada nenuvažiuosiu, gal filmą pasižiūrėsiu, bet mano gyvenimą tai praturtina labiau nei koks nors prekybos centras“, – įsitikinusi Dalia Bastytė, gamtosaugininkė ir keliautoja iš Lietuvos gamtos fondo. Prieš keletą metų ji keliavo po Papua Naująją Gvinėją, trečią pagal dydį Ramiojo vandenyno salų valstybę, kur tyrinėjo vietos Mandango provincijos bendruomenių požiūrį į itin vertingų atogrąžų miškų biologinę įvairovę.Laidoje – dvi pašnekovės, du pasakojimai apie žmones, gyvenančius miškuose, kurie vadinami Žemės plaučiais, kur sutinkama daugiau kaip pusė viso pasaulio rūšių ir kurių naikinimas gresia visos žmonijos išlikimui.