Podcasts about kauno vytauto did

Šiandien „Lietuvos dienoje“, kurią transliuojame iš Kauno Vytauto Didžiojo universiteto:Nesutariama, kas turėtų išlaikyti Kauno Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų – savivaldybė ar valstybė.Pristatyta darbo migracijos situacija Lietuvoje, taikomos kontrolės priemonės, jų rezultatai, taip pat siūlymai griežtinti užsieniečių įdarbinimo sąlygas ir reikalavimus įmonėms, kviečiančioms dirbti užsieniečius.Per vadinamojo super antradienio rinkimus Jungtinėse Valstijose respublikonų ir demokratų partijų rinkimuose dominavo buvęs prezidentas Donaldas Trumpas ir prezidentas Džou Baidenas.Kinija didina gynybos biudžetą 7 proc.Kokia lituanistinio švietimo užsienio šalyse svarba? Kovo viduryje VDU jau ketvirtus metus iš eilės organizuoja Lituanistinio ugdymo forumą.Ved. Agnė Skamarakaitė

M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje, cikle „Pasaulio kino vakarai su režisieriumi Audriumi Stoniu“ – žvilgsnis į Indijos dokumentiką. Bus pristatomi du filmai, sulaukę tarptautinio pripažinimo ir kalbantys apie nepaprastai skirtingus ir ryškius Indijos šventinius ritualus.Ką reiškia ezoterika šiandien, kaip šį reiškinį, ilgą laiką laikytą iracionaliu ir nykstančiu, traktuojame dabar? Almos Valantinienės pokalbis su Kauno Vytauto Didžiojo universiteto filosofu Adu Diržiu, kuris yra ir neseniai Lietuvoje įkurtos ezoterizmo tyrimų grupės narys.Vienas unikaliausių prancūzų kompozitorių – Olivier Messiaen'o nelaisvėje parašytas „Kvartetas laiko pabaigai“ – suskambės koncertų salėje „Organum“ Sausio 13-osios išvakarėse. Kaip muzikai šiandien išjaučia tai, ką sudėjo į muzikos garsus kompozitorius nelaisvėje?Rubrikoje „ Ką man skaityti“ Jolanta Kryževičienė pristato Sigmundo Freudo dar 1929 metais parašytą garsųjį veikalą „Nerimastis kultūroje“ ir Arūno Kumpio „Ukrainos karo audrose. Savanorio iš Lietuvos dienoraštis“.Ką praranda eilinis, nepastebintis meno visai šalia savęs, kaip jį supranta muziejuose ar parodų salėse ir kokius uždavinius, pristatant meną plačiajai visuomenei, kelia šios srities profesionalai? Apie tai ir dar daugiau rubrikoje „Be kaukių“ – menotyrininkė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja, parodų kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.Ved. Gabija Narušytė

Nuo 2030 metų ketinama perpus sumažinti laukuose naudojamų pesticidų ir trąšų kiekį. Ar nenukentės išaugintos produkcijos kiekis ir kokybė? Komentuoja Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas.Lietuvos ūkininkų Briuselyje išderėta daugiau nei 10 mln. eurų parama pieno sektoriui neteikia daug vilties išlikti, nes Žemės ūkio ministerija nesusiderino su socialiniais partneriais ir nusprendė, kad paramos bus išmokėta kiek daugiau nei 8 mln. Kooperatyvo Pienas.lt valdybos pirmininkas sako, kad įtakos turi ne tik paramos dydis, bet ir skyrimo greitis. Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos vadovė Renata Vilimienė pabrėžia, kad ministerija ignoruoja ūkininkus, dėl to ketinama kreiptis į eurokomisarą Januszą Wojciechowskį.Kauno Vytauto Didžiojo universitete baigęs doktorantūros studijas ir dėstytojavęs Martynas Klepeckas su šeima kėlėsi gyventi į kaimą. Įregistravo ūkį Biržų rajone, Pagavėnių kaime, ėmėsi auginti ankštines daržoves bei bites. Kaip jaunieji ūkininkai Kamilė ir Martynas Klepeckai įsitvirtina Pagavėnių kaime, įveikia naujus išbandymus?Ved. Regina Montvilienė

Kokiu faktu iš Lietuvos istorijos dažniausiai pasididžiuojame užsieniečiams? Kad kažkada mūsų sienos driekėsi iki Juodosios jūros ar kad dar išgyvename didžiausią laiko tarpą be karo visoje savo istorijoje? Galvojant apie pirmą lietuvišką knygą ir jos atsiradimo datą, turėtume būti visiški tamsuoliai, bet ar jau taip viskas ir buvo tamsu toje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje? Apie laimės receptus, kurių galime išmokti iš didžiųjų kunigaikščių, jų žmonų, žymiausių mūšių ir kitų šiandienos Lietuvai svarbių įvykių LAIMĖS DIETOJE kalbamės su istorike, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus muziejininke Kristina Petrauske.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Nors artimiausi rinkimai – tik po dviejų metų, o didžiąją viešojo gyvenimo erdvę vis dar užėmusi pandemija, pokyčiai reitinguose jau dabar verčia partijas sukti galvą, kaip susigrąžinti rinkėjų palankumą. Kol konservatoriai ir „valstiečiai“ grumiasi dėl pirmų dviejų pozicijų, liberalai laikosi stabiliai, o socialdemokratai pamažu atgauna buvusį palankumą.Ką rodo pokyčiai reitinguose? Ar partijoms jau reikia permąstyti strategiją? Ar pamatysime pasikeitusią partijų retoriką? Kokių temų partijos griebsis, o kokių kratysis?Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologė Ieva Petronytė-Urbonavičienė, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto politologas Lauras Bielinis ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto docentas Andrius Šuminas.Ved. Aleksandra Ketlerienė

Joninės - didžiausia vasaros šventė. Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo kolekcijų kuratorius Kęstutis Obelevičius priminė, kad papartis niekuomet nežydi, tačiau turi sporas, kuriomis dauginasi. O, kodėl mes manome, kad papračiai žydi?Vilniuje, Verkiuose pristatyta ką tik išleista ketvirtoji Lietuvos raudonoji knyga. Knygos vyriausiasis redaktorius, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius pasakoja, kad pirmą kartą apie 900 rūšių įvertinta ne pagal atskirų mokslininkų rekomendacijas ir specialistų siūlymus, o pagal Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos vertinimo kriterijus.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Atominę slėptuvę Vilniuje įsigijęs iniciatyvos „Gyvos gatvės“ pradininkas, gidas Albertas Kazlauskas sako, kad tai bus Šaltojo karo liudijimas ateities kartoms. Naujamiesčio požemio slėptuvėje „Automatika“ galima lankytis su gidu arba vieniems – su prožektoriumi bei audiogidu. Autentiški eksponatai – oro filtravimo aparatai, dujokaukės, išlikusios maisto atsargos, medicinos priemonės, suneštos knygos – randa atgarsį jaunuolių širdyse. Randasi ir tokių, kurie išdrįsta praleisti naktį nejaukioje, nuo pasaulio izoliuotoje požeminėje slėptuvėje. Ten taip pat rengiamos fotosesijos, vyksta kino seansai, mokymai, slapti masonų ložės susitikimai.Po Naujamiesčio atominę slėptuvę vedžioja ir pasakoja gidas Albertas Kazlauskas.Spaustuvininkas Vytautas Andziulis savo sodyboje Kaune per sovietmetį su bendraminčiu Juozu Bacevičiumi įkūrė spaustuvę, kurią pavadino pirmosiomis savo pavardžių raidėmis „ab“. Per dešimt sovietinės okupacijos metų buvo atspausdinti ir išplatinti 23 pavadinimų draudžiami patriotinio bei religinio turinio leidiniai, kurių bendras tiražas siekė 138 000 egzempliorių. Šiandien pogrindžio spaustuvė „ab“ yra užsieniečių gausiai lankomas muziejus, Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus padalinys. Pogrindžio spaustuvėje-muziejuje galima pamatyti iškiliosios spaudos įrangą, antinacinės ir antisovietinės kovos dokumentų kopijų, pogrindinės spaudos leidinių, rezistencinės kovos dalyvių nuotraukų.Lankytojus priima Vytauto Andziulio žmona Birutė ir sūnūs Vaidotas bei Vykintas.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Kalbėjomės apie konferenciją TEDxVilnius, svečiuose renginio atstovė Ginvilė Ramanauskaitė ir vienas pranešėjų, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius.

Kalbėjomės apie konferenciją TEDxVilnius, svečiuose renginio atstovė Ginvilė Ramanauskaitė ir vienas pranešėjų, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius.

Apie aukštojo universitetinio mokslo kokybę. Atvirą diskusiją apie tai, kad universitetinės studijos ne visose aukštosiose mokyklose ir ne visuose fakultetuose yra iš tiesų aukšto universitetinio lygio prieš porą savaičių pradėjo Vilniaus ir Kauno universitetų rektoriai. Kitų aukštųjų mokyklų atstovų pozicijų kol kas negirdėjome.Laidoje dalyvaus: Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis bei Šiaulių universiteto rektorius, profesorius Donatas Jurgaitis.

Apie aukštojo universitetinio mokslo kokybę. Atvirą diskusiją apie tai, kad universitetinės studijos ne visose aukštosiose mokyklose ir ne visuose fakultetuose yra iš tiesų aukšto universitetinio lygio prieš porą savaičių pradėjo Vilniaus ir Kauno universitetų rektoriai. Kitų aukštųjų mokyklų atstovų pozicijų kol kas negirdėjome.Laidoje dalyvaus: Kauno Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, profesorius Juozas Augutis bei Šiaulių universiteto rektorius, profesorius Donatas Jurgaitis.

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų daktaras profesorius Jonas Ruškus išrinktas Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto nariu. Profesorių sveikina Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova.Rugpjūtį ratelinukų maratono trasa nusidrieks per Lietuvą, Latviją ir Baltarusiją. Maratoną pristato Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentė Ginta Žemaitaitytė.

Kauno Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų daktaras profesorius Jonas Ruškus išrinktas Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos komiteto nariu. Profesorių sveikina Sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova.Rugpjūtį ratelinukų maratono trasa nusidrieks per Lietuvą, Latviją ir Baltarusiją. Maratoną pristato Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentė Ginta Žemaitaitytė.

Lietuvos aklųjų biblioteka telkia savanorius, kurie įgarsina neregiams knygas. Pasakoja bibliotekos redaktorė Kristina Telyčėnaitė, savanoriai Brigita, Darius ir Arminas.„Negalia netrukdo būti akademinės visuomenės nariu“, – sako Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentų su negalia koordinatore Ieva Danilevičienė.

Lietuvos aklųjų biblioteka telkia savanorius, kurie įgarsina neregiams knygas. Pasakoja bibliotekos redaktorė Kristina Telyčėnaitė, savanoriai Brigita, Darius ir Arminas.„Negalia netrukdo būti akademinės visuomenės nariu“, – sako Kauno Vytauto Didžiojo universiteto studentų su negalia koordinatore Ieva Danilevičienė.

„Amerikietiško pragmatizmo kultūroje literatūra išnyra kaip ganėtinai praktiškas dalykas. Smegenys turi būti lavinamos panašiai kaip irklavimas. Jei irklavimas praplečia plaučių tūrį, tai literatūra – smegenų tūrį, t.y. žmogaus mąstymo galimybes. Todėl verta skaityti eilėraščius, todėl verta juos studijuoti“, – teigia poetas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, Jeilio universiteto profesorius (dabar – emeritas) Tomas Venclova.Rugsėjo mėnesį viešnagės Lietuvoje metu Kauno Vytauto Didžiojo universitete T. Venclova skaitė paskaitą tema „Koks universiteto misijos ir ateities vaizdas matosi nuo Jeilio kalvų“. Profesorius dalinosi prisiminimais apie savo pedagoginį darbą Jeilyje, apie slavistikos dėstymą, kūrybinio rašymo mokyklas, bendravimą su studentais, apie humanitarinio išsilavinimo svarbą, apie, kaip jis pats įvardino, nenaudingų dalykų begalinę naudą žmogaus gyvenime.Paskaitos moderatorius – VDU prof. Egidijus Aleksandravičius.

„Amerikietiško pragmatizmo kultūroje literatūra išnyra kaip ganėtinai praktiškas dalykas. Smegenys turi būti lavinamos panašiai kaip irklavimas. Jei irklavimas praplečia plaučių tūrį, tai literatūra – smegenų tūrį, t.y. žmogaus mąstymo galimybes. Todėl verta skaityti eilėraščius, todėl verta juos studijuoti“, – teigia poetas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, Jeilio universiteto profesorius (dabar – emeritas) Tomas Venclova.Rugsėjo mėnesį viešnagės Lietuvoje metu Kauno Vytauto Didžiojo universitete T. Venclova skaitė paskaitą tema „Koks universiteto misijos ir ateities vaizdas matosi nuo Jeilio kalvų“. Profesorius dalinosi prisiminimais apie savo pedagoginį darbą Jeilyje, apie slavistikos dėstymą, kūrybinio rašymo mokyklas, bendravimą su studentais, apie humanitarinio išsilavinimo svarbą, apie, kaip jis pats įvardino, nenaudingų dalykų begalinę naudą žmogaus gyvenime.Paskaitos moderatorius – VDU prof. Egidijus Aleksandravičius.