LRT Aktualijų studija

Po protestų ir opozicijos filibusterio Seime suburta darbo grupė parengė naujos redakcijos LRT įstatymą. Jame atsisakyta mažinti kartelę LRT direktoriaus atleidimui, nutarta įsteigti valdybą ir padidinti tarybos narių skaičių. Valdantieji projektą vadina kompromisu, tačiau protestavę žurnalistai sako, kad jis dar blogesnis nei buvęs. Opozicija už darbo grupės parengtą įstatymą balsuoti neketina ir jau registravo savo projektą.Ar bus priimtas darbo grupės parengtas LRT įstatymas? O gal kovos dėl LRT tęsis?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Kęstutis Vilkauskas ir Vytautas Juozapaitis, Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė ir Lietuvos žurnalistų sąjungai darbo grupėje atstovavęs advokatas Edmundas Budvytis.Ved. Liepa Želnienė

Jau ketverius metus Ukraina ginasi nuo rusijos plataus masto invazijos. Karas, pakeitęs Ukrainą, jos visuomenę, kraštovaizdį, bet kartu atnešęs daug fronto pamokų, iš kurių gali mokosi tokios šalys kaip Lietuva. Karo ekspertai teigia, kad Ukrainos gynybos patirtį Lietuva turi perimti kuo greičiau, įtraukiant į tai kuo didesnę dalį visuomenės. Dronų būriai Ukrainoje jau šiandien keičia karo strategiją.Kaip ketveri karo metai pakeitė Ukrainos gynybą ir visuomenę?Laidoje dalyvauja Ukrainos dronu kuopos vadas leitenantas Kyryl Yushchyshen, Ukrainos Chersono nacionalinio parko direktorius Serhii Skoryk, buvęs Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, Karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės docentas Vytautas Isoda.Ved. Marius Jokūbaitis

Pasirodžius informacijai apie galimą „Nemuno aušros“ neteisėtą finansavimą, kyla klausimų, kodėl sunku nustatyti nusikaltimus ir juos įrodyti teisme? Nors Lietuvos istorijoje partijos jau kentėjo ir dėl neteisėto rinkimų finansavimo ir dėl juodosios buhalterijoje.Kodėl už tušinuką rinkėjui nubausti lengviau nei už „grynųjų pinigų privežimą“?Diskusijoje dalyvauja: Buvęs VRK narys Liutauras Ulevičius, pinigų plovimo ekspertas, buvęs FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas, ilgametis buvęs VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas ir Martynas Jovaiša, l. e. p. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras.Ved. Mindaugas Aušra

NATO smūgiuotų giliai Rusijos teritorijoje, jei ši išdrįstų įsiveržti į Baltijos šalis, interviu „The Telegraph“ sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Jis taip pat teigia, kad Estijos, Latvijos ar Lietuvos karinės pajėgos atremtų bet kokią invaziją ir tada būtų surengta pragaištinga kontrataka Rusijos teritorijoje.Laidoje dalyvauja Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, LRT RADIJO bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis, atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Seime – trys specialiaisiais liudytojais tapę politikai. Iš jų tik Kazys Starkevičius po teisėsaugos kratų sustabdė narystę konservatorių partijoje, tačiau jis neduoda parodymų teisėsaugai. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis lieka vadovauti partijai ir sulaukia kolegų palaikymo. Socialdemokratas Gintautas Paluckas taip pat nemato priežasčių stabdyti narystės partijoje, nors partijos biliučiai skatina apie tai pagalvoti.Kaip turėtų elgtis specialiaisiais liudytojais tapę politikai?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Domas Griškevičius ir Giedrius Drukteinis, politologai Liutauras Gudžinskas ir Rima Urbonaitė.Ved. Liepa Želnienė

„Mes nesiekiame atsiskirti – siekiame atgaivinti seną draugystę ir atnaujinti didžiausią civilizaciją žmonijos istorijoje“. – taip Miuncheno saugumo konferencijoje šį savaitgalį į Europą kreipėsi JAV valstybės sekretorius Marko Rubijus, kurio kalba nepriminė to, ką lygiai prieš metus Miunchene sakė viceprezidentas Dž.D. Vansas.Vis tik Vakarų Europos diplomatai ir ekspertai atsargiai vertina pasikeitusią retoriką ir sako, kad JAV pozicija Europos atžvilgiu nepasikeitė, pakito tik tonas.Ką reiškia sušvelnėjusi JAV retorika Europos atžvilgiu?Laidoje dalyvauja Seimo narė Dovilė Šakalienė, LRT žurnalistas Mindaugas Laukagalis, Prezidento patarėjas Deividas Matulionis, politologas Linas Kojala, Seimo narys Giedrimas Jeglinskas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Šį ketvirtadienį Europos lyderiai aptars ekonomikos reformų ir žemyno konkurencingumo klausimus. Diskusijų centre – idėja, kad strateginiuose sektoriuose pirmenybė turėtų būti teikiama Europos įmonėms, o ne užsienio konkurentams. ES pramonės vadovas Stephane'as Sejourne sako, kad Europai atėjo laikas turėti savo „Pirk amerikietišką produkciją“ ir „Pagaminta Kinijoje“ versiją, siekiant apsaugoti savo įmones.Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, europarlamentaras Paulius Saudargas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė dr. Laura Galdikienė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Eglė Striungytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad atidariusi Taivaniečių atstovybę Lietuva šoko prieš traukinį ir pralaimėjo. Anot premjerės, tai buvo Lietuvos klaida. Kinija šiuos žodžius išgirdo ir iškart pasiūlė dėl geresnių santykių klaidas ne tik pripažinti, bet ir ištaisyti. Prezidentūra primena, kad Taivaniečių atstovybė nėra diplomatinė, ir nieko keisti nežada.Ar laikas taisyti santykius su Kinija?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Ignas Vėgėlė ir Ruslanas Baranovas.Ved. Liepa Želnienė

Kratos Seimo narių Sauliaus Skvernelio ir Kazio Starkevičiaus darbo kabinetuose ir namuose sukėlė politinį šoką. Prokurorai kalba apie gallima sisteminę politinę korupciją ir politinį palaikymą. Parlamentarai sako esantys ramūs, bet juos žadama apklausti kaip specialius liudytojus. Gėlių reeksporto byloje įtarimai pareikšti jau 14 asmenų, įskaitant buvusius Augalininkystės tarnybos atstovus ir verslininkus.Kokių politinių pasekmių sistemai gali turėti kratos Seime?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Seimo narys Kęstutis Mažeika, Seimo narys Bronis Ropė, Seimo narys Viktoras Pranckietis, „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovė Lina Urbonovičienė.Ved. Marius Jokūbaitis.

Per ateinančius penkerius metus mokytojų stygius pasieks kritinę ribą. Taip sako naujausią tyrimą atlikę ekspertai. Anot specialistų, stygius dengiamas nepakankamai kvalifikuotais mokytojais, o mokyklų galvą virš vandens laiko tik jau pensinio amžiaus sulaukę pedagogai. Kas mokys vaikus ateityje?Laidoje dalyvauja:Švietimo ekspertas, buvęs ministras Gintautas JakštasŠvietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas PetkevičiusVDU Švietimo akademijos kanclerė profesorė Lina KaminskienėLietuvių kalbos ir literatūros mokytojų asociacijos prezidentas Mindaugas GrigaitisVed. Jurgita Čeponytė

Lietuvos savivaldybių asociacija nepritaria Desovietizacijos komisijos naikinimui ir funkcijų perdavimui savivaldybėms. Asociacija sako, kad jei savivalda spręs šiuos klausimus, tai įstatymas bus taikomas nevienodai ir analogiški viešieji objektai skirtingose savivaldybėse bus vertinami skirtingai – vienur pripažįstami neatitinkančiais įstatymo nuostatų ir šalinami, o kitur paliekami. Visuomenėje irgi nėra vieningo sutarimo desovietizacijos klausimu.Laidoje dalyvauja: Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, meno istorikė dr. Rasa Antanavičiūtė, buvęs Desovietizacijos komisijos narys, Vytauto Didžiojo universiteto istorikas dr. Mindaugas Nefas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „Nemuno aušros“ narių ryšiai su Aurelijumi Perminu, buvusiu „agurkinių“ gaujos nariu, pravarde Šūdmaišis, gali mesti kriminalinį šešėlį ant visos koalicijos. Valstybės vadovas situaciją vertina rimtai ir ragina atsakyti į visus su tuo susijusius klausimus. Tačiau koalicija kol kas klausimų „Nemuno aušrai“ viešai nekelia. O „aušriečiai“ atkerta, kad visuomenei viską jau paaiškino.„Nemuno aušros“ ryšiai su Šūdmaišiu – rimta ar atsitiktinumas?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Orinta Leiputė, Ligita Girskienė, Agnė Širinskienė ir Laurynas Kasčiūnas.Ved. Liepa Želnienė

Paviešintos seksualinio nusikaltėlio ir multimilijonieriaus Jeffrio Epsteino susirašinėjimo detalės pasiekė ir Lietuva. Paaiškėjo, kam jis pervesdavo pinigus, ką kviesdavo į savo namus, ką rėmė ir kas prašė jo paramos. Kai kurie laiškai rodo, kad jo seksualinių nusikaltimų tinklui buvo siūlomos merginos ir iš Lietuvos. Policija sako, kad jokių pareiškimų negauta, tad ir tyrimų mūsų šalyje nebuvo. O štai Latvijoje tyrimas jau pradėtas. Tokių raginimų pasigirdo ir Lietuvoje.Ar teisėsauga turėtų tirti J.Epsteino pėdsakus Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu" centro vadovė Kristina Mišinienė, Politikos ir religijos antropologė Gražina Bielousova, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadovė Arūnė Bernatonytė, Seimo narys Vitalijus Gailius, Mokslo komunikacijos specialistė Goda Raibytė – Aleksa, politologė Jolanta Bielskienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Aktyvus jaunimo įsitraukimas, dalyvaujant mitinguose ir lydint politikus jų kelionėse po Lietuvą, kelia karštas diskusijas. Vieni džiaugiasi prabudusiu aktyvumu, kiti sako, kad jaunimas savarankiškai to sugalvoti negali ir piktinasi protesto formomis. Klausimų kelia ir policijos vaidmuo šiuose įvykiuose. Kodėl prabudęs jaunimo pilietinis aktyvumas kelia aistras visuomenėje?Šia tema diskutavo: projekto „Žinau, ką renku“ koordinatorė Guoda Vaitiekutė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja, komunikacijos ir pilietiškumo ekspertas Aidas Petrošius, portalo „Jarmo“ redaktorius, žmogaus teisių aktyvistas Jonas Valaitis ir Kauno apskrities policijos vadovas Mindaugas Akelaitis.Ved. Jurga Tvaskienė.

Europos Sąjungos šalyse gimsta vis mažiau kūdikių, vidutiniškai viena moteris Europoje susilaukia 1,38 vaiko. Tam kad būtų užtikrinta kartų kaita suminis gimstamumo rodiklis turėtų siekti 2,1. Ekspertai kalba, kad dėl to ne tik trūksta darbo jėgos, didėja spaudimas socialinei sričiai, bet ir kyla grėsmė Europos tapatumui.Laidoje dalyvauja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega,VU docentas Daumantas Stumbrys, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė, LRT RADIJO bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė, LRT RADIJO bendradarbė Suomijoje Aurelija Kaškelevičienė, LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vyriausybė patvirtino kovos su antisemitizmu, ksenofobija ir nesantaikos kurstymu planą. Jame yra 157 priemonės – nuo įvairių mokymų, forumų, renginių, leidinių iki atminties vietų sutvarkymo. Tačiau kritikai sako, kad planas padrikas, parašytas tik dėl varnelės. Be to, pasak jų, norint realių rezultatų, reikėtų ne tik plano, bet ir pinigų. Kaip Lietuva kovos su antisemitizmu ir ksenofobija?Laidoje dalyvauja: ministro patarėja kultūros ir istorinės atminties klausimais Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Jurgita Verbickienė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Seimo nariai Laurynas Šedvydis ir Matas Maldeikis.Ved. Liepa Želnienė.

Prancūzijoje dar gruodį sulaikytas žlugusio banko „Snoras“ akcininkas Vladimiras Antonovas greitai gali būti perduotas Lietuvai – teismas Prancūzijoje šią savaitę apsispręs dėl ekstradicijos. Tuo tarpu kitas akcininkas Raimondas Baranauskas slapstosi rusijoje ir piktinasi, kad Lietuva jam nemoka pensijos. Ekspertai sako, kad jei ir pavyktų į Lietuvą atskraidinti Antonovą, išieškoti daugiau dingusių pinigų nepavyktų.Ar Antonovo sugrąžinimas į Lietuvą gali padėti tašką „Snoro“ byloje?Laidoje dalyvauja buvęs prokuroras Rolandas Tilindis, buvęs „Snoro“ laikinosios komisijos Seime vadovas Valentinas Mazuronis, LRT radijo bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorius Raimundas Jurka, advokatas Romualdas Drakšas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Po atlikto audito paaiškėjo, kad valstybės rezervas tvarkomas netinkamai, o kilus krizei nebūtų kaip pasirūpinti gyventojais, nes maisto atsargų nėra sukaupta. Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad tai nusikalstamas buvusios valdžios aplaidumas. Premjerė kelia klausimą, ar ne geriau dalį maisto nupirkti ir sandėliuoti, o ne rezervuoti. Buvusi konservatorių valdžia tai vaidina žingsniu atgal.Kaip apsirūpinsime maistu kilus krizei? Kam turi tekti atsakomybė dėl netinkama tvarkomo valstybės rezervo?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė,„Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius, LSPD lyderis Mindaugas Sinkevičius, Seimo narė Giedrė Balčytytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir jos komanda keliasi iš Lietuvos į Lenkiją. Apie tai ji pranešė Lietuvos parlamentarams. Neseniai Lietuva sumažino Baltarusijos opozicijos lyderės apsaugos lygį. Anksčiau ji buvo saugoma kaip Lietuvos prezidentas, dabar vietoje Vadovybės apsaugos tarnybos tuo rūpinasi policija.Laidoje dalyvauja: Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Denisas Kučinskis, Seimo narys Vytautas Sinica, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė Vilija Navickaitė, LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

LRT Taryba neatsižvelgė į visuomeninio transliuotojo darbuotojų siūlymą ir neatsistatydino, nes tam nepritarė dauguma Tarybos narių. LRT Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas jau garsiai sako, kad LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų trauktis pati, tačiau balsuoti dėl direktorės atleidimo Taryba kol kas nesiryžta. Direktorė pasitraukti neketina ir laikosi nuomonės, kad Taryba pasiduoda politikų spaudimui. O politikai registruoja vis naujas LRT įstatymo pataisas ir sulaukia tarptautinio dėmesio iš Venecijos komisijos.Kas bus su LRT? Kas atsakingas už visuomeninio transliuotojo krizę?Laidoje dalyvauja LRT Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Seimo nariai Indrė Kižienė ir Simonas Kairys.Ved. Liepa Želnienė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas didina spaudimą Europai dėl Grenlandijos, pagrasinęs įvesti importo tarifus šalims, kurios palaiko Grenlandiją. Europos šalių lyderiai žada atkirtį ir perspėja, kad tarifų karas niekam nebus naudingas, bet vertybės bus ginamos. Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį parašė tris žodžius – Lietuva palaiko tai. Tai reakcija į ES šalių lyderių bendrą poziciją. Tačiau yra manančių, kad Lietuvai geriau patylėti dėl artimiausios NATO partnerės veiksmų. Ar Lietuva turėtų griežčiau reaguoti į galimą Grenlandijos aneksiją?Laidoje dalyvauja prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, užsienio reikalų viceministrė Audra Plepytė, buvęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Giedrimas Jeglinskas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Linas Balsys, Grenlandijoje dirbantis verslininkas Žydrūnas Andruška.Ved. Marius Jokūbaitis.

Kapčiamiesčio poligono klausimas jau kone mėnesį siūbuoja šalies viešąją erdvę. Gyventojai protestuoja, politikai įtikinėja savo tiesomis, kariuomenė bando kalbėtis, o Rusija dar pila žibalo, skleisdama dezinformaciją socialiniuose tinkluose. Kodėl ši krizė kilo ir ko turėtų pasimokyti visos pusės?Dalyvauja: komunikacijos ir viešojo kalbėjimo ekspertas Aidas Petrošius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, lyderystės ekspertė Alisa Miniotaitė, politologas, buvęs krašto apsaugos ministrės patarėjas Giedrius Česnakas.Ved. Jurgita Čeponytė.

Jau daugiau kaip dvi savaites iraniečiai protestuoja prieš Islamo Respublikos autoritarinį valdymą. Skirtingais duomenimis žuvo nuo 2,5 iki 20 tūkst. žmonių. JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Iraną dėl „labai griežtų veiksmų“, jei valdžios institucijos imsis karti protestuotojus. Tačiau šiandien jis jau sako, kad jam pranešta, kad protestuotojų žudynės liovėsi ir toliau „stebės ir pažiūrės“ kaip įvykiai klostytis toliau.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai Egdūnas Račius ir Gintautas Mažeikis, „Redakcijos“ žurnalistas Ignas Kinčinas, Tiubingeno universiteto tyrėjas dr. Žilvinas Švedkauskas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Socialdemokratas Robertas Kaunas krašto apsaugos ministru dirba du mėnesius. Dėl jo skyrimo ministru vyko protestai, jam priekaištauta dėl per menko gynybos politikos išmanymo. Dabar Robertas Kaunas susiduria su naujais iššūkiais. Paskelbus apie planus įkurti naują poligoną prie Kapčiamiesčio, tam priešinasi Lazdijų rajono gyventojai. Gynybai numatytas rekordinis finansavimas, bet kyla abejonių, ar pinigai naudojami skaidriai. O be to kasdien kyla vis naujų geopolitinių iššūkių.Kaip Lietuvos gynybą mato Robertas Kaunas?Išsamus pokalbis su krašto apsaugos ministru.

Rusijos opozicijos atstovo Leonido Volkovo pasisakymai apie ukrainiečius sukėlė skandalą Lietuvoje. Pasigirdo ir siūlymų įvesti papildomų ribojimų visai opozicijai, kurią priglaudė Lietuva. Pats Volkovas sako, kad jo pasisakymai buvo neatsakingi. Tačiau ir toliau piktinasi, esą atsakomybės dėl Putino režimo reikalaujama iš visų rusų. Ar Lietuva turėtų keisti savo požiūrį į rusų opozicionierius?Laidoje dalyvauja: Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas ir apžvalgininkas Vytautas Bruveris.Ved. Jurga Tvaskienė.

JAV Baltieji rūmai teigia, kad prezidentas Donaldas Trumpas ir jo komanda svarsto galimybes įsigyti Danijai priklausančią Grenlandijos salą. Taip pat Baltųjų rūmų pranešime priduriama, kad „JAV kariuomenės panaudojimas visada yra viena iš galimybių“. Danijos premjerė Mette Fredriksen teigia, kad JAV išpuolis prieš Grenlandiją reikštų NATO pabaigą.Laidoje dalyvauja analitikas Marius Laurinavičius, saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas, Martyno Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius, geografas Rytas Šalna, LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nedarbo išmokų tvarka bus griežtesnė, o laikotarpis be darbo neįsiskaičiuos į būtiną stažą. Tokios naujovės įsigalios šiais metais. Pertvarkos sumanytojai sako, kad tai gali sumažinti ilgalaikių bedarbių skaičių, užkirsti piktnaudžiavimą išmokomis. Tačiau kritikai abejoja, ar nauja reforma privers oficialiai dirbti tuos, kurie išnaudoja sistemą. Ar griežtesnės išmokų taisyklės sumažins bedarbių skaičių?Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Saulius Davainis, Investuotojų forumo vadovas Vytautas Šilinskas, ekonomistas Romas Lazutka, Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Ved. Marius Jokūbaitis.

Nurimus balionų atakoms, Baltijos jūroje ir vėl pradėjo trūkinėti kabeliai. Europos Sąjungos vadovybė įspėja, kad ypatingos svarbos infrastruktūrai vis dar gresia didelis sabotažo pavojus. Ar pajėgsime apsisaugoti nuo Rusijos išpuolių?Dalyvauja: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, komiteto narys Dainius Gaižauskas ir Gynybos technologijų fondo vadovas Edvinas Kerza.Ved. Mindaugas Aušra

Venesuelos diktatoriaus Nikolo Maduro sulaikymas ir atgabenimas į Jungtines Amerikos Valstijas pasaulyje sukėlė sprogimo bangą. Donaldas Trumpas pareiškė, kad Venesuela kurį laiką bus valdoma amerikiečių, naftos gavyba taip pat perimama. Tačiau kyla klausimų dėl operacijos teisėtumo ir kaip tai paveiks pasaulio santvarką.Kas gali keistis pasaulyje po N.Maduro sulaikymo?Laidoje dalyvauja Gynybos analitikas Egidijus Papečkys, politologas Tomas Janeliūnas, apžvalgininkas Marius Laurinavičius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos lektorė Gintarė Žukaitė.Ved. Marius Jokūbaitis

2025 – ieji Lietuvoje bus prisimenami kaip politinių skandalų, premjero atsistatydinimo ir protesto mitingų metai. Tai buvo laikotarpis, kai suintensyvėjo hibridinės atakos, o vertybiniai ginčai persikėlė į socialinius tinklus. Iš kitos pusės, ekspertai pastebi stiprėjančią pilietinę visuomenę ir jos poliarizaciją.Kokie Lietuvos istorijoje išliks 2025 metai?Laidoje dalyvauja istorikas Norbertas Černiauskas, Gegužės 1-osios profesinės sąjungos teisininkas, Ingos Ruginienės patarėjas Jurgis Valiukevičius, protesto organizatorius Robertas Koroliovas, komunikacijos ekspertas Mantas Dubauskas, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarišvili.Ved. Marius Jokūbaitis

Lietuvos ekonomika šiais metais ir toliau stiebėsi. O reikšmingiausi įvykiai sietini su valdžios sprendimais – mokesčių reforma, gynybos finansavimu, antros pensijų pakopos. Tačiau buvo ir blogų žinių – užsienio investicijos sumažėjo 16 kartų, menksta eksportas. Ekspertai kai kuriuos žingsnius vadina trumparegiškais, kurių pasekmes pamatysime vėliau. Tačiau pesimistų balsus užgožia augantis vartojimas, kuris tęsis ir kitais metais. Ar Lietuvos ekonomikai tai buvo geriausi metai?Laidoje dalyvavo: VDU Ekonomikos fakulteto docentė Viktorija Tauraitė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, banko ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė, KTU Ekonomikos fakulteto docentas Evaldas Stankevičius. Ved. Marius Jokūbaitis.

Paskutinėmis šių metų dienomis Donaldas Trumpas tęsė susitikimus su Ukrainos ir Izraelio lyderiais. Būtent kontroversiški susitikimai ir nuotaikų kaita labiausiai atspindėjo šių metų užsienio politiką. Su kokiais esminiais iššūkiais susidursime kitąmet? Ir kokius pasirinkimus turės padaryti Lietuva?Diskusijoje dalyvauja: buvę užsienio reikalų ministrai, diplomatai Vygaudas Ušackas, Antanas Valionis, taip pat Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.Ved. Mindaugas Aušra.

Kapčiamiestyje planuojama statyti karinį poligoną, kuris turėtų būti svarbus Suvalkų koridoriaus gynybai. Tačiau vietos gyventojai tam priešinasi. Jie nerimauja, kad daliai jų teks išsikelti iš namų, o karo atveju taptų taikiniu. Be to, kalbama apie būsimus kirtimus, žalą gamtai. Krašto apsaugos ministerijos atstovai teigia, kad rajonui iš poligono būtų ir ekonominė nauda. Pirmadienį įvyko pirmasis susitikimas su vietos gyventojais, kuriame netrūko aistrų.Ar Kapčiamiestis tinkama vieta naujam poligonui?Laidoje dalyvauja buvusi Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė, Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas, Kapčiamiesčio gyventojas Algimantas Kimtys, Gynybos ekspertas Romas Judinas, Kapčiamiesčio seniūnas Virginijus Golikas.Ved. Marius Jokūbaitis

Nueinantys 2025 metai Lietuvoje buvo gausūs protestų. Ir du mitingai prieš nekilnojamojo turto mokestį. Ir ūkininkų traktoriai bei vežėjų vilkikai Gedimino prospekte. Ir gėdos diena, nukreipta prieš sudarytą valdančiąją koaliciją. Ir kultūros bendruomenės protestas. Ir žurnalistų pasipriešinimas bandymams politizuoti LRT.Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto sociologas dr. Tadas Šarūnas, šokio menininkė, choreografė, tyrinėjanti protesto kultūrą, Agnietė Lisičkinaitė, politologė, Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir Sciences Po Paryžiuje lektorė Emilija Pundziūtė-Gallois, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė dr. Rasa Bortkevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Po derybų Berlyne paskelbtas 6 punktų Ukrainos saugumo garantijų ir ekonomikos atsigavimo paramos planas. Jame numatyta karinė parama Ukrainai ilguoju laikotarpiu, taip pat Europos šalių vadovaujama ir Jungtinių Valstijų remiama tarptautinė misija šalyje bei teisiniai įsipareigojimai atsakyti į bet kokį karinį puolimą ateityje. Ukraina sveikina progresą dėl saugumo garantijų, tačiau teigia, kad dėl teritorijų dar nėra sutarimo.Laidoje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Žurnalistų bendruomenė rengia dar vieną didelį mitingą. Jie sako, kad valdančiųjų siekis kuo greičiau palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką yra aiškiausias orbaniško institucijų užvaldymo požymis. Kritikai atkerta, kad taip teigti nėra nei teisinio, nei politinio pagrindo. Anot jų, visuomeninio transliuotojo atleidimo palengvinimas - vienintelis būdas greitai išspręsti LRT krizę.Ar Lietuvai gresia orbanizacija?Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, Filosofas, VU rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas, filosofas Laurynas PeluritisVed. Liepa Želnienė.

Amerikiečių ir baltarusių diplomatinis sandoris rodo, kad nyksta vertybinė užsienio politika. Kokias dilemas tai kelią Europos Sąjungai? Ir ką turės daryti Lietuva, jeigu bus verčiama imtis nuolaidų Baltarusijos tranzitui?Dalyvauja. Seimo nariai: „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas, LVŽ-KŠS frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas, TS-LKD frakcijos narys Audronius Ažubalis ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas.Ved. Mindaugas Aušra

Baltarusija pagal susitarimą su JAV paleido 123 politinius kalinius, tarp jų ir Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį bei 2020 m. protestų lyderę Maryją Kalesnikavą. Mainais į tai Amerika naikina sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Kokie JAV tikslai Baltarusijos atžvilgiu? Kiek sankcijų naikinimo politika gali būti efektyvi?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Tatsiana Chulytskaya, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Europos Sąjunga peržiūri ir griežtina savo migracijos politiką, tam dar turės pritarti Europos Parlamentas. Šalys narės galės lengviau išsiųsti žmones, kurie neturi teisės gyventi ir dirbti bloke, taip pat steigti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo centrus užsienyje ir kurti išsiuntimo centrus už savo sienų. Taip pat sudarytas naujas „saugių šalių“ sąrašas, iš kurių atvykusių asmenų prieglobsčio prašymai galėtų būti greitai atmetami.Laidoje dalyvauja Seimo narys Vytautas Sinica, europarlamentaras Petras Auštrevičius, advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vyresnioji teisininkė, viena iš nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ steigėjų Emilija Švobaitė, LRT RADIJO bendradarbės Italijoje bei Švedijoje Neringa Budrytė ir Vaida Strazda.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rusija jau atvirai gąsdina Europą karu, bet Jungtinės Amerikos Valstijos naujoje saugumo strategijoje skelbia, kad Rusija nebėra grėsmė. Su ja siekiama atkurti strateginį stabilumą. Tuo metu Europa vadinama silpna, nykstančia ir praradusia savigarbą. Europos lyderiai sako, kad Jungtinės Valstijos neturėtų pamiršti, kad Europa yra jų artimiausia sąjungininkė, o ne problema.Ar Europai teks ištarti „Sudie, Amerika?“Laidoje dalyvauja Gynybos politikos ekspertas Giedrius Česnakas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vyr. politikos analitikas Vladas Laučius, Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė.Ved. Liepa Želnienė.

Šiandien žurnalistų bendruomenė kviečia visuomenę į protestą prieš laisvo žodžio suvaržymą bei bandymus politizuoti LRT. Visuomeninis transliuotojas yra atlaikęs ne vieną išbandymą – nuo okupantų įsiveržimo ir „kaspervizijos“ iki finansų trūkumo misijai atlikti. Šįkart politikai reikalauja pasiaiškinti, kokie politikai kviečiami į LRT laidas, registruoja vis naujas LRT įstatymo pataisas.Kaip galima apsaugoti LRT nuo politizavimo?Laidoje dalyvauja buvęs LRT generalinis direktorius, architektas Algirdas Kaušpėdas, protesto iniciatyvinės grupės narė, 15min tyrimų skyriaus vadovė Jūratė Damulytė, Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė, buvusi LRT tarybos narė ir buvusi valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Dėl antisemitizmo teisiamas R. Žemaitis teismus kaltina politizavimu. Politiniu užsakymu bandė apkalinti ir už korupciją nuteistas E. Masiulis. Politinį persekiojimą minėjo ir čekių bylų herojai.Kaip mūsų teisinė sistema vertina politikus? Ir ar nuteisti politikai gali likti Seime?Diskusijoje dalyvauja: buvusi Konstitucinio Teismo teisėja profesorė Toma Birmontienė, kairiųjų aljanso KArtu atstovė, politologė Jolanta Bielskienė ir MRU politologas Saulius Spurga.Ved. Mindaugas Aušra