LRT Aktualijų studija

Pastaruoju metu Rusija didina Ukrainos sostinės terorizavimą. „Rusai nuolat plečia savo eskalavimo operaciją: Amerikos ir kitos įmonės, duomenų centrai, interneto tiekėjai – Rusijai visas įprastas gyvenimas yra tiesiog taikinys“, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Agresorius naudoja reaktyvinius dronus, kurie itin greiti, sunkiai numušami, paleisti dienos metu paralyžiuoja kasdieninį gyvenimą.Laidoje dalyvauja Ukrainoje kariavęs savanoris Arūnas Kumpis, atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis, karo žurnalistė Milda Matulaitytė-Feldhausen, Lietuvos ambasadorė Ukrainoje Inga Stanytė-Toločkienė, Ukraine2EU - Ukrainos stojimo į ES paramos programos vadovė Mantė Makauskaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuva griežtina baudžiamąją atsakomybę už diversijas. Jų Europoje fiksuojama kone kasdien. Žvalgybos praneša, kad tokie Rusijos veiksmai tik intensyvės. Europos Sąjunga ieško būdų reaguoti, tačiau Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pabrėžia, kad europininis atsakas negali dubliuoti NATO.Kaip Europa turėtų atsakyti į Rusijos diversijas?Laidoje dalyvauja krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, teisingumo viceministras Martynas Dobrovolskis, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė, Gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.Ved. Liepa Želnienė

Klaipėdoje 78 metų senjorė telefoniniams sukčiams per tris mėnesius atidavė ne tik savo santaupas, bet ir butą. Ir tai ne pirmas toks kartas. Telefoniniai sukčiai tebetuština gyventojų sąskaitas nepaisant naujų kliūčių. Telekomunikacijų bendrovės ir bankai sako blokuojantys įtartinus sandorius ir skambučius, valstybė investuoja į prevenciją, bet to nepakanka.Ar įmanoma įveikti telefoninius sukčius?Laidoje dalyvauja „Telia“ atsparumo ir rizikų vadovas Vytautas Bučinskas, „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė, KTU profesorius, Kibernetinio saugumo kompetencijų centro vadovas Šarūnas Grigaliūnas, Klaipėdos apskrities VPK atstovė Andromeda Grauslienė, NT brokerė Renata Lapinskienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Pirmą kartą šildymo sezonas šalyje prasidės nelaukiant signalo iš savivaldybių, radiatoriai galės pradėti kaisti jau nuo spalio 1-osios. Tuo metu ir šilumos tiekėjai, ir ekonomistai įspėja – šis sezonas gali būti bene brangiausias per pastaruosius metus, ypač jei žiema bus tokia pat šalta kaip ir praėjusi. Politikai – ginčijasi, ką reikėtų daryti, siekiant palengvinti naštą gyventojams. Kas laukia šį šildymo sezoną?Laidoje dalyvauja Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiutė, Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius, Seimo energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininkas, frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius Seimo narys, konservatorius Arvydas Anušauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės patarėja Kristina Tumienė.Ved. Justina Ilkevičiūtė

Rusijos oligarchai Ališeras Usmanovas ir Michailas Fridmanas bus išbraukti iš sankcijų sąrašo. Toks kompromisas pasiektas Europos Sąjungos šalims derantis dėl sankcijų Rusijai pratęsimo. Latvija, kurį laiką blokavusi oligarchų išbraukimą, galų gale nusileido. Prancūzija ir Liuksemburgas buvo tos šalys, kurios siekė, kad ES sankcijos minėtiems asmenims nustotų galioti. Ukraina tokį bloko sprendimą pavadinto gėdingu, Lietuva šiems oligarchams ketina taikyti nacionalines sankcijas.Laidoje dalyvauja VU TSPMI dėstytojas Vytis Jurkonis, europarlamentaras Dainius Žalimas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, LRT RADIJO bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Donaldas Trumpas paskelbė, kad Jungtinės amerikos valstijos rengiasi pirkti baltarusiškas trąšas, kurios esą bus gerokai pigesnės už Kanados. Lietuvos vadovai sako nežinantys apie tokį susitarimą ir primena, kad per Lietuvą baltarusiškos kalio trąšos negali būti gabenamos dėl europinių sankcijų. Tačiau yra ir manančių, kad tranzitas turėtų būti atnaujintas, nes Jungtinės Valstijos nepatraukė savo karių iš Lietuvos.Ar Lietuva turėtų dėl baltarusiškų trąšų nusileisti JAV?Laidoje dalyvauja vyriausiasis prezidento patarėjas Deividas Matulionis, Seimo nariai Linas Balsys, Karolis Neimantas, Žygimantas Pavilionis ir Atlanto Tarybos analitikė Agnia Grigas.Ved. Liepa Želnienė.

Jungtinės Amerikos Valstijos grasina Rusijai „pragariškomis sankcijomis“, nors dalis kongresmenų ir abejoja prezidento Trumpo motyvais. Savo ruožtu, Kremlius pragaru žada paversti Europos gyvenimą, o hibridinių atakų kasdien daugėja. Ar amerikiečių sankcijos paveiks rusų karo mašiną ir kokių veiksmų turi imtis Europa? Laidoje dalyvauja krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas, šio komiteto narys „valstietis“ Dainius Gaižauskas, analitikas Marius Laurinavičius.Ved. Jurga Tvaskienė

Incidentas prie Kauno mečetės įskėlė ugningas diskusijas Lietuvos visuomenėje. Per pamaldas atvykęs būrys baikerių jas sutrikdė, birbino motociklų variklius, skandavo šūkius ir demonstravo nupjautą kiaulės galvą. Prezidento patarėjas Deividas Matulionis baikerių elgesį pavadino provokacija, o vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas teigė, jog tai yra visuomenėje augančios įtampos dėl migracijos pasekmė.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius, Lietuvos socialinių mokslų centro Sociologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Monika Frėjutė-Rakauskienė, Lietuvoje gyvenantis pakistanietis Masroor Ahmad Qamar, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina.Ved. Agnė Skamarakaitė

Tiesiogiai iš Strasbūro. Dalyvauja europarlamentarai Vytenis Andriukaitis, Petras Auštrevičius, Rasa Juknevičienė, Virginijus Siunkevičius, Aurelijus Veryga.Ved. Milda Vilikanskytė.

Kone milijardas šeimoms. Vyriausybė pristatė priemonių planą, turėsiantį pagerinti demografinę situaciją. Čia siūlymai nuo didesnių išmokų ir paramos būstui iki nemokamo maitinimo iki 10 klasės. Opozicija tai vadina bomba būsimai valdžiai, o interneto dainiai juokiasi, kad kotletais bus bandoma skatinti gimstamumą.Ar Lietuva gali sau leisti tokį planą ir kiek jis naudos atneštų šeimoms?Laidoje dalyvauja:Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga RuginienėBuvusi finansų ministrė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoja Gintarė SkaistėDaugiavaikių šeimų asociacijos prezidentė Jurgita PocienėKTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas dr. Evaldas StankevičiusVed. Jurgita Čeponytė

Po socialinių tinklų milžinės META susitarimo su JAV dėl 17 milijardų baudos ir apribojimų nepilnamečiams, Europa reikalauja analogiškų įsipareigojimų.Blokuojamas turinys naktimis, pranešimų ribojimas dienomis, amžiaus patikra ir dvi valandos vartojimo per dieną - su tokiais ribojimais susidurs nepilnamečiai Amerikoje, tačiau dėl raudonos šviesos Europoje kol kas lieka neaišku.Ar META ribojimai nepilnamečiams Amerikoje pasieks Europą?Laidoje dalyvauja Advokatų profesinės bendrijos TEGOS partneris, advokatas, Technologijų grupės vadovas Mindaugas Civilka, europarlamentaras Petras Auštrevičius, Ryšių reguliavimo tarnybos tarybos narys Vygantas Vaitkus.Ved. Marius Jokūbaitis

Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) pergalė regioniniuose rinkimuose vadinama pavojaus signalu tradicinėms Europos partijoms. AfD ne vienus metus mezgė ryšius su kitų šalių, taip pat ir Lietuvos, politikais. Nors šios partijos siūlomos idėjos neretai sutampa su Kremliaus retorika, jos randa palaikymo ir mūsų šalyje.Ar Lietuva užkibs ant naujųjų gelbėtojų ir jų šalininkų metamo kabliuko? Laidoje diskutuoja Seimo nariai socialdemokratas Ruslanas Baranovas ir „Nemuno aušros“ atstovas Karolis Neimantas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė bei „Nacionalinio susivienijimo“ vicepirmininkas Dominykas Vanhara.Ved. Jurga Tvaskienė

Per Klaipėdos uostą vėl kraunami rusiški grūdai, o dalis jų, kaip įtariama, gali būti vogti Ukrainoje, Donbaso srityje. Apie tai Lietuvą įspėjo Ukrainą.Grūdai geležinkeliu atkeliauja iš Kaliningrado srities. Štai ir ketvirtadienį uostą pasiekė dešimtys vagonų. Ekspertai sako, kad tranzitas per Lietuvą ir Latviją šįmet gali būti penkis kartus didesnis nei pernai, nes rusijos uostai patiria atakas. Todėl rusai grūdus nukreipinėją kur saugiau – į baltijos uostus. Žemės ūkio ministras nurodė tikrinti grūdų kilmę, tačiau nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvai taip ir nepavyko sustabdyti jų tranzito.Kodėl Lietuvai nepavyksta užtvenkti rusiškų grūdų?Laidoje dalyvauja Žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos pirmininkas Audrius Vanagas, Seimo narys liberalas Viktoras Pranckietis, Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos prezidentas Karolis Šimas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorė Audronė Mikalauskienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Seimui nepritarus parlamentarų kelionei į Briuselį, kur planuota susitikti su Kinijos atstovais, Ignas Vėgėlė su Rimu Jonu Jankūnu vis tiek važiuos, tik už savo pinigus. Apie ką kalbės su kinais - neaišku, pozicija su valdžia nederinta.Ką privačiai su kinais aptarinės Seimo nariai? Ir kodėl dėl to kilo sujudimas Seime?Laidoje dalyvauja: Seimo nariai Ignas Vėgėlė ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Remigijus Motuzas, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.Ved. Mindaugas Aušra

Rusijos kare prieš Ukrainą – naujas dronų eskalacijos etapas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis įspėja dėl Rusijos oro erdvės uždarymo: „Ukraina nekelia grėsmės civilinei aviacijai kaip tokiai – nė vienam civiliniam lėktuvui. Tiesiog Rusijos danguje bus tiek daug dronų, kad į tai reikės atsižvelgti. Nors Rusijos valdžia apie tai nepraneša, kaip derėtų, tačiau Rusijos dangus de facto bus uždarytas: Rusijos pradėtas karas uždaro jos dangų“,O Rusija kasdien terorizuoja Kijivą reaktyviniais ir kitais dronais, darydama gyvenimą Ukrainos sostinėje sunkiai pakeliamą.Laidoje dalyvauja visuomenininkas Žilvinas Svitojus, „Blue/Yelow“ įkūrėjas Jonas Ohmanas, LRT RADIJO bendradarbis Ukrainoje Eldoradas Butrimas, aviacijos ekspertas Vidas Kaupelis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vokietija apkaltino rusiją surengus išpuolį Leipcigo oro uoste ir paskelbė naujas sankcijas. Provokacijos prieš dronų ir kitos ginkluotės gamintojus tik dažnėja. Lenkijos tarnybos dabar tiria gaisrą dronų komponentų Ukrainai gamykloje, kurį galėjo sukelti kaukėtas asmuo.Prie dronų gamyklos Lietuvoje ką tik rasti vainikai su gamyklos vadovo nuotrauka. Panašūs incidentai įvyko ir kitose Europos šalyse.Ar valstybė turėtų saugoti ginklų gamintojus?Laidoje dalyvauja Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Vincas Jurgutis, bendrovės „RSI Europe“ vadovas Tomas Milašauskas, Seimo narys Dainius Gaižauskas, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, saugumo ekspertas Arūnas Kumpis.Ved. Marius Jokūbaitis

Šių metų beveik 25 tūkstančių užsieniečių įdarbinimo kvota išnaudota. Vežėjų asociacijos sako, kad jos skubiai nepadidinus, Lietuva praras šimtus milijonų pajamų. Tačiau profsąjungos rodo pirštu: atvežti darbuotojai kartais gyvena nežmoniškomis sąlygomis ir būna išnaudojami. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiemet kvotos didinti neplanuoja, o kitąmet svarsto ir mažinti.Ar reikia didinti užsieniečių įdarbinimo kvotą? Diskusija LRT Aktualijų studijoje šiandien/rytoj po 9 valandos žiniųLaidoje dalyvauja Migracijos departamento direktorė Indrė Gasperė, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas, Lietuvos profesinių sąjungų aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas, Seimo nariai Modesta Petrauskaitė ir Matas Maldeikis.Ved. Liepa Želnienė

Su diena daugėja versijų kodėl amerikiečių žvalgybos vadas lankėsi Maskvoje. Tuo metu Rytų Europoje plečiasi diskusijos dėl Rusijos planų NATO atžvilgiu. Dėl karinių veiksmų eskalacijos grėsmės iš Rusijos nepaprastoji padėtis svarstoma Latvijoje. Kur tik triukšmas, o kur vertėtų suklusti?Diskusijoje dalyvauja: saugumo ir gynybos ekspertas Giedrimas Jeglinskas, VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė ir ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius.Ved. Mindaugas Aušra

Pusantro mėnesio aplinkos ministrės kėdėje. Kaip jau atsiskleidė save netikėčiausia kandidatūra Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybėje vadinusi Ieva Andriulaitytė? Iššūkių tikrai nemažai – nuo šiukšlių krizės Vilniuje, kurią pati pavadino ekologine katastrofa iki niokojančių audros padarinių Lietuvos miškuose.Ved. Agnė Skamarakaitė

Užsienio reikalų ministerija subūrė komisiją, kuri vertins Lietuvos ambasadoriaus Jungtinėse Amerikos Valstijose Gedimino Varvuolio darbą. Dėl jo nederamo elgesio anonimiškai skundžiasi darbuotojai. Prastą atmosferą rodė ir ministerijos atliktos apklausos. Pats ambasadorius sako, kad apie pavaldinių nusiskundimus nieko nežino. Užsienio reikalų ministerija savo ruožtu svarsto, ar politikai informaciją apie padėtį ambasadoje renka etiškai.Kodėl kilo konfliktas dėl Lietuvos ambasadoriaus JAV Gedimino Varvuolio ir kaip jį išspręsti?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Remigijus Motuzas, Žygimantas Pavilionis, Arminas Lydeka, Ambasadorių klubo prezidentas Algimantas Rimkūnas.Ved. Liepa Želnienė

Galingiausia audra per du dešimtmečius tūkstančius gyventojų paliko be elektros ir ryšių, prie išvartytų medžių ir stulpų, patirti milijoniniai nuostoliai. Valdžia sako, kad reikia spartinti brangųjį kabeliavimą, tačiau tokie patys pažadai skambėjo ir po 2024 metų audrų, kai be elektros buvo per šimtą tūkstančių klientų. Planuota didinti miškų proskynas taip apsaugant laidus, bet ir čia susidurta su kliūtimis. Ekspertai klausia, kaip mes būsime pasiruošę dienai X, kai elektros ir ryšių įrangą daužys ne gamtos, o priešiškos jėgos.Kaip apsaugoti elektros tinklą nuo būsimų stichijų?Laidoje dalyvauja Energetikos viceministras Gabriel Gorbačevski,Lietuvos elektros energetikos asociacijos vadovas Kęstutis Jauniškis,ekonomistė Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis, ESO vadovas Renaldas Radvila.Ved. Marius Jokūbaitis

Dar vienas bandymas šalyje steigti valstybines vaistines. Sveikatos apsaugos ministras sako žmonėms regionuose įsigyti reikalingų vaistų pavyksta ne visada, o kai kuriems medikamentams vaistinės taiko nemažus antkainius. Problemą, anot jo, padėtų išspręsti valstybinės vaistinės ligoninėse. Privačių vaistinių atstovai sako – pradedama ne nuo tos pusės, mat pirmiausia reikia spęsti vaistininkų trūkumo problemą. Ar Lietuvai reikia valstybinių vaistinių?Laidoje dalyvauja Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Liutauras Vičkačka, Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos Vida Augustinienė, Lietuvos ligoninių asociacijos vadovas Gediminas Ramanauskas.Ved. Justina Ilkevičiūtė.

JAV jau kurį laiką vykdo aktyvią kampaniją prieš Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), sąjungininkai, ypač tie, kurie naudojasi JAV saugumo garantijomis, raginami trauktis iš šio teismo jurisdikcijos. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuvos pasitraukimas iš Tarptautinio baudžiamojo teismo būtų sunkiai suvokiamas veiksmas. „Iš TBT pasitraukti šaliai, kuri sukėlė aplodismentus TBT sprendimui išduoti arešto orderį Vladimirui Putinui – atsiprašau, kaip mes turėtume tai paaiškinti mūsų žmonėms?“, LRT televizijai sakė šalies vadovas.Laidoje dalyvauja VU Teisės fakulteto dėstytoja dr. Gabija Grigaitė-Daugirdė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, šio komiteto narys Audronius Ažubalis, asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Dirbtinis intelektas sugeba pats priimti sprendimus ir „pabėgti“ iš izoliuotų testavimo aplinkų. Taip pat – sukurti naujus virusus. Tuo metu valstybės vis garsiau kalba apie Dirbtinio intelekto ribojimus. Jungtinės valstijos svarsto įpareigoti dirbtinio intelekto modelių kūrėjus atlikti nepriklausomus saugumo auditus, tačiau baiminasi atsilikti nuo Kinijos. Europos Sąjungoje nuo rugpjūčio privaloma aiškiai žymėti dirbtinio intelekto sugeneruotą turinį.Tačiau ar to užtenka? Ar žmonija dar pajėgi suvaldyti savo pačios sukurtą dirbtinį intelektą?Laidoje dalyvauja „Cybernews“ vyr. redaktorė Jurgita Lapienytė, UNESCO Dirbtinio intelekto, naujųjų technologijų ir inovacijų visuomenei centro vadovas, Lietuvos dirbtinio intelekto asociacijos valdybos narys, Mykolo Romerio universiteto profesorius Paulius Pakutinskas, Europos Komisijos ekspertų grupės dėl dirbtinio intelekto sutarčių narys, advokatas Rytis Jokubauskas, Filosofas Vilius Dranseika.Ved. Liepa Želnienė

Dėl taršos kritikuota medienos plokščių gamybos įmonė „Homanit“ Pagiriuose stabdo veiklą, darbo neteks per 200 darbuotojų. Bendrovė skelbia, kad taip reaguojama į prastesnius nei tikėtasi rezultatus, o veikla esą stabdoma laikinai – nuo metų iki dvejų. Vietos bendruomenė įsitikinusi, kad tokios gamyklos čia apskritai neturėjo būti. Investuotojų gynėjai teigia, kad Lietuva siunčia prastą žinutę – priviliotas kapitalas čia gali susiduria spaudimu.Kodėl uždaroma „Homanit“ gamykla?Laidoje dalyvauja Pagirių bendruomenės „Medeina“ atstovė Milda Kirėjėva,Ekonomikos ir inovacijų viceministras Waldemar Urban, Asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas.Ved. Marius Jokūbaitis

Į socialinę apsaugą grįžusi ministrė Inga Ruginienė jau dalina pažadus apie didėsiančias pensijas ir priešinasi prezidento siūlymams dėl migrantų. Ar patirtis premjero kėdėje suteikė daugiau drąsos?O gal artėjant naujiesiems rinkimams, socialinė politika taps pagrindiniu socialdemokratų koziriu?Apie antrąjį dublį diskusija su socialinės apsaugos ir darbo ministre Inga Ruginiene.Ved. Mindaugas Aušra

Koks yra Lietuvos skonis? Į šį klausimą žada atsakyti Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ji rengia nacionalinės gastronomijos strategiją, turinčią atvilioti minias turistų. Tuo metu kritikai sako, kad Lietuva svečius gali nustebinti nebent didžiulėmis kainomis. Esą mes niekaip negalime konkuruoti su senas kulinarijos tradicijas turinčiomis šalimis. Ar gali Lietuva tapti gastronominio turizmo Meka?Laidoje dalyvauja ekonomikos ir inovacijų ministro patarėja strateginės komunikacijos klausimais Dalia Vencevičienė, „Bocuse d'Or Lietuva“ prezidentas Darius Katinas, virtuvės šefas Alfas Ivanauskas, maisto istorikas Rimvydas Laužikas.Ved. Jurga Tvaskienė.

Generalinė prokuratūra pranešė pabaigusi tyrimą dėl 23 metus vykusių galimų kunigo seksualinių nusikaltimų prieš vaikus. Kitas kunigas kaltinamas disponavęs vaikų pornografija. Nei prokuratūra, nei Bažnyčia kunigų pavardžių neskelbia. Bažnyčia sako, kad taip saugo aukas ir kviečia už jas melstis.Ar bažnyčia tinkamai reaguoja į vaikų išnaudojimo atvejus?Laidoje dalyvauja Iniciatyvinės grupės „Svarbus reikalas“ narė Toma Bružaitė, Bernardinai.lt direktorius Juozas Ruzgys, advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis.Ved Liepa Želnienė

Kova už medžių išsaugojimą įgauna naujas formas. Miškų darbuotojai skundžiasi valdžiai, kad iniciatyvininkai iš Girių inspekcijos juos persekioja, viešina asmens duomenis, grasina susidorojimu, baiminasi fizinio smurto. Juos palaikantys gynėjai sako, kad diplomatinė kova dėl miškų jau neduoda poveikio, todėl reikia griežtesnių protestų miškuose. Aplinkosaugininkai teigia, kad kovoti reikia, bet nuo Girių inspekcijos atsiriboja.Ar kova dėl miškų išsaugojimo radikalėja?Laidoje dalyvauja Valstybinių miškų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Ina Bikuvienė, VŠĮ „Girių inspekcija“ vadovas Mindaugas Docaitis, Baltijos aplinkos forumo vadovas Žymantas Morkvėnas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto direktoriaus pavaduotojas Miškų instituto veiklai Marius Aleinikovas, Aplinkos apsaugos departamento Miškų kontrolės departamento patarėja Dina Navickienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Krašto apsaugos ministerija, prakalbusi apie Rusijos planus surengti hibridinę ataką prieš Lietuvą, sako: tai buvo žinia Kremliui, kad mes viską žinome. Tuo metu ekspertai svarsto, kodėl tokia informacija pasirodė būtent dabar. Ir užsimena apie krašto apsaugos ministro viešųjų ryšių akciją. Taigi, ar Lietuva yra pasirengusi gintis, ir kokius darbus dar reikia padaryti po žvalgybos įspėjimų?Laidoje dalyvauja: buvusi krašto apsaugos ministrė, parlamentarė Dovilė Šakalienė, buvęs krašto apsaugos ministras, parlamentaras Laurynas Kasčiūnas, karybos ekspertas Darius Antanaitis ir rinkimų technologas Laurynas Filipavičius.Ved. Jurga Tvaskienė

Universitetuose ir kolegijose studijuoja tūkstančiai piliečių iš trečiųjų šalių, tačiau manoma, kad didelė dalis tai daro fiktyviai, dėl leidimo čia gyventi ir dirbti. Nors studijuojantys užsieniečiai gali dirbti trumpiau, tačiau ekspertai sako, kad kai kurios mokyklos diplomus tiesiog pardavinėja. Švietimo įstaigos neslepia, kad užsieniečiai yra svarbus pajamų šaltinis. Migracijos departamentas skambina pavojaus varpais – dalis užsieniečių tik apsimeta studijuojantys.Ar reikia griežtinti užsieniečių priėmimą į studijas?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėja Evelina Gudzinskaitė,Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto prorektorė studijoms Lidija Kraujalienė, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Tarptautinių ryšių nuolatinės darbo grupės pirmininkas Alvidas Šarlauskas.Ved. Marius Jokūbaitis

Praėjusią savaitę keliasdešimt tūkstančių žmonių pateko į Seutą - Ispanijos eksklavą Afrikoje. Didžioji dalis migrantų jau grįžo į Maroką, tačiau vaizdo įrašai su miestą siaubiančiais atvykėliais europiečių atmintyje išliks ilgam. Ispanija sulaukė daugumos Europos partnerių pasipiktinimo ir net svarstymų dėl šalies pašalinimo iš Šengeno erdvės.Ar Europos Sąjungos migracijos politika veiksminga?Diskusijoje apie krizės Seutoje pasekmes dalyvauja politologas Romualdas Bakutis, Nacionalinio susivienijimo pirmininko pavaduotojas, politologas Marius Parčiauskas, Europietiškos dešinės instituto vadovas Teodoras Žukas ir buvusi vidaus reikalų viceministrė, socialdemokratė Alicija Ščerbaitė.Ved. Liepa Želnienė

Pensijų didinimui valdžia ketina panaudoti „Sodros“ rezervo perviršį. Prezidentūra siūlo skirti didesnę jo dalį – nuo 20 iki 75 procentų perviršiaus - ir skubina Vyriausybę greičiau apsispręsti. Pastaroji kol kas diskutuoja dėl konkretaus skaičiaus, bet premjeras Mindaugas Sinkevičius linkęs sutikti su 15 procentų skyrimu. Ekonomistai ir dalis opozicijos kritikuoja tokius ketinimus ir mano, kad yra nelogiška išleisti perteklių ir tuo pačiu metu daugiau skolintis pragyvenimui. Be to, tokiu atveju reiktų mažinti ir deficitą, o tokių planų nėra.Ar reikia atiduoti „Sodros“ perviršį pensijoms?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius, buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė, „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, buvęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.Ved. Marius Jokūbaitis

Penktadienį pasklido žinia, kad Inovacijų agentūra atleis trečdalį darbuotojų. Sakoma, kad dėl agentūros veiklos efektyvumo. Kai kurie ekspertai tokį sprendimą vadina neadekvačiu. Kiti kelia klausimą, ar pažadas mažinti biurokratiją nebuvo pastumtas į šoną dėl politinių aistrų bei sau artimų žmonių įdarbinimo.Kokia Lietuvos viešojo sektoriaus sveikata?Pašnekovai:Inovacijų agentūros direktorė Monika PaulėEkonomikos ir inovacijų viceministras Paulius PetrauskasNepriklausoma valdybų narė Orijana MašalėVerslo konfederacijos prezidentas Andrius RomanovskisKTU viešojo valdymo srities tyrėja, docentė Eglė GaulėVed. Jurgita Čeponytė

Pastaruoju metu Lietuvą sukrėtė 2 kraupios avarijos, susijusios su jaunomis vairuotojomis. Vilniaus rajone po šimtukininkų pagerbimo šventės ir naktinės pamainos 19-metė išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir po stipraus smūgio žuvo. Kita 19-metė Vilniuje būdama neblaivi Vilniuje lėkė didžiuliu greičiu, trenkėsi į stulpą ir pražudė du kitus jaunus žmones.Taip pat prie Kauno automagistralėje 24 metų vaikinas nesuvaldė automobilio, trenkėsi į atitvarus. Apvirtus automobiliui žuvo 15-metė, vairuotojas ir 3 kitos keleivės - sužeisti.Laidoje dalyvauja Vairavimo mokytojų gildijos narys Valdas Šlepikas, motociklų sporto renginių organizatorius, Superbike vaikų akademijos vadovas Adomas Dautaras, žurnalo bei interneto portalo „Autobild“ vyriausiasis redaktorius Vitoldas Milius, VDU Psichologijos katedros docentė dr. Laura Šeibokaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jungtinių valstijų prezidento Donaldo Trumpo susitikimai su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu nė iš tolo nebeprimena pasauliui šoką sukėlusios pernykštės dramos. Pentagonas jau atvirai pripažįsta, kad dronų gamyboje pasaulio milžinė nusileidžia kariaujančiai Ukrainai. Senate atgimsta viltis priimti Rusijos pelnui iš naftos ir dujų eksporto smogsiančias sankcijas.Ar Trumpas ir Zelenskis tampa sąjungininkais?Laidoje dalyvauja Geopolitikos ir saugumo studijų centro Vyriausiasis patarėjas užsienio politikos klausimais, ambasadorius Vytautas Leškevičius, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, politologas Alvydas Medalinskas, Seimo nariai Ruslanas Baranovas ir Matas Maldeikis.Ved. Liepa Želnienė

Valstybinė mokesčių inspekcija nori įpareigoti dirbančius individualiai naudoti kasos aparatUs. Teigiama, kad tai padėtų daugiau surinkti mokesčių ir mažinti šešėlį. Tačiau grožio paslaugų teikėjai, statybininkai, automobilių meistrai sako, kad tai juos stumtų į dar didesnį šešėlį. Mokesčių ekspertai palaiko kovą su šešėliu, tačiau abejoja, ar tokie įpareigojimai ką nors pakeis.Ar kasos aparatai yra tinkama priemonė kovai su šešėliu?Laidoje dalyvauja VMI Operatyvinės kontrolės departamento vadovas Rolandas Puncevičius, grožio meistrė Karolina Strolytė, mokesčių ekspertė Rūta Bilkštytė, Seimo narė Jekaterina Rojaka.Ved. Marius Jokūbaitis

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ sprendimas į žemės ūkio ministrus deleguoti Kęstutį Mažeiką sukėlė aplinkosaugininkų protestus. Vos peržengęs ministerijos slenkstį, jis užsimojo prieš vadinamąją Maisto tarybą. Tai yra, partnerių socialdemokratų kūrinį, turėjusį parodyti, kad valdantieji rūpinasi augančiomis kainomis. Kokius dar sprendimus yra numatęs naujasis žemdirbių vadovas? Ir kaip jam seksis laviruoti tarp skirtingas pozicijas turinčių politinių partijų? Laidoje dalyvauja žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika.Ved. Jurga Tvaskienė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis atleido Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiąjį vadą Oleksandrą Syrskį ir į šias pareigas paskyrė Mychailą Drapatą. Politinė krizė šalyje kilo, kai prezidentas atleido populiarų gynybos ministrą Mychailą Fedorovą, kuris su Oleksandru Syrskiu turėjo skirtingas karo vizijas. Zelenskio sprendimu pasipiktinę Ukrainos žmonės išėjo į gatves protestuoti. Kokią tolesnę kariuomenės ir karo vedimo viziją renkasi Ukraina?Laidoje dalyvauja Ukrainos politikos mokslų daktaras Rostislavas Balabanas, buvusi krašto apsaugos ministrė, Seimo narė Dovilė Šakalienė, analitinio centro „Arch Frontline“ vadovas Vytautas Bruveris, Ukrainoje kariavęs lietuvis, instruktorius Rimas Armaitis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Lietuvoje ilgainiui gali būti įvestas visuotinis šaukimas. Tačiau šiemet suteikiant galimybę atlikti karinę tarnybą iškart po mokyklos jau susiduriama su problema. Savanoriais užsirašė daugiau nei 8 tūkstančiai jaunuolių, tačiau ją atlikti galės ne visi, nes trūksta vietų.Kodėl valstybė negali priimti visų savanorių?Laidoje dalyvauja krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, Asociacijos „Visuotinė gynyba“ direktorius Tomas Godliauskas, Kovo 11-osios Akto signataras Arūnas Degutis, Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas ir Arvydas Pocius.Ved. Liepa Želnienė

Naujasis energetikos ministras Lukas Savickas turi vos daugiau nei dvejus metus įrodyti, kad buvo pasirinktas neatsitiktinai. Dėl neramumų Rytuose augant dujų, naftos ir elektros kainai, augs spaudimas gražinti mokesčių lengvatas, įvesti kompensacijas. Ministro laukia esminis sprendimas dėl jūrinio vėjo parko. Lukas Savickas žada, kad iki 2028 metų Lietuva pagamins daugiau elektros nei suvartos, tačiau jėgaines įsirengę gyventojai mato tik augančias problemas. Ministrui kritika žeriama už veiklos energetikoje trūkumą.Koks bus naujasis energetikos ministras?Laidoje dalyvauja Energetikos ministras Lukas Savickas.Ved. Marius Jokūbaitis