LRT Aktualijų studija

JAV atšaukiant sankcijas kelioms Baltarusijos įmonėms, tarp jų ir trąšų gamybos milžinei „Belaruskalij“, Lietuvos vadovai sako, kad toliau laikysis bendros su Europa vertybinės politikos. Tačiau dalis mūsų šalies politikų, taip pat ir iš valdančiosios daugumos, ragina atnaujinti pragmatiškus santykius su Baltarusijos diktatoriumi. Ir net sulaukia Jungtinių Amerikos valstijų atstovų paramos.Ar santykiuose su Baltarusija pragmatiški išskaičiavimai nugalės vertybinę politiką?Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas, jo pavaduotojas konservatorius Žygimantas Pavilionis, valdančiajai Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantis Ignas Vėgėlė, europarlamentaras Petras Auštrevičius. Ved. Jurga Tvaskienė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad turi labai blogą nuojautą dėl karo Irane įtakos jo šaliai. Pasak jo, JAV dėmesys sutelktas į Artimuosius Rytus, o ne į Ukrainą, todėl derybos dėl taikos nuolat atidedamos. Taip pat kare Irane JAV ir sąjungininkai sparčiai naudoja dideles oro gynybos raketų atsargas, kas gali sumažinti Ukrainos galimybes gintis nuo Rusijos. Be to, karas Irane pildo Rusijos biudžetą dėl kylančių pasaulinių naftos kainų ir palengvintų sąlygų įsigyti jos naftą. Tačiau tuo pačiu šis konfliktas leidžia Kijivui parodyti sąjungininkams savo technologines galimybes kovoje su Irano dronais.Laidoje dalyvauja LRT RADIJO bendradarbis, politologas Alvydas Medalinskas, Ukrainoje kariavęs lietuvis Arūnas Kumpis, visuomenininkas Žilvinas Svitojus, ekonomistė, VDU partnerystės prof. Eglė Stonkutė.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis užkirto kelią šaliai pasinaudoti europine SAFE paskola gynybai. Varšuvai buvo numatyta beveik 44 milijardų eurų suma. Tačiau prezidentas pareiškė, kad toks skolinimasis pakenktų Lenkijos nepriklausomybei ir įstatymą vetavo. Premjeras Donaldas Tuskas sako, kad prezidento sprendimas naudingas tik Rusijai ir prabilo apie realią “Polexit” grėsmę.Ar Lenkija tolsta nuo Europos Sąjungos? Diskusija LRT Aktualijų studijoje šiandien/rytoj po 9 valandos žiniųLaidoje dalyvauja Europos gynybos ir kosmoso komisaro Andriaus Kubiliaus kabineto vadovas Simonas Šatūnas, europarlamentaras Aurelijus Veryga, Varšuvos universiteto profesorė Renata Mienkowska, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros docentas Andžej Pukšto ir Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška.Ved. Liepa Želnienė

Vilniaus universiteto docentas Konstantinas Andrijauskas kovo 11-ąją nuo viaduko Vilniuje nuplėšė vėliavą su užrašu „Lietuva lietuviams“, nes yra įsitikinęs kad tai ekstremistinis šūkis. Policija jau pradėjo tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir kaltinimo kito žmogaus užpuolimu. Atsirado žmogus, kuris teigė nukentėjęs. Pats docentas neigia naudojęs smurtą.Besipiktinantys Andrijausko poelgiu teigia, kad šūkis „Lietuva lietuviams“ yra patriotinis ir neturi nieko bendra su nacistinėmis idėjomis. Kiti mano, kad šis šūkis turi neigiamą konotaciją ir tai ne apie šių dienų Lietuvą. Diskusijos ir ginčai užvirė socialiniuose tinkluose.Ar šūkis „Lietuva lietuviams“ yra ekstremistinis?Laidoje dalyvauja idėjų istorikas Dovydas Skarolskis, Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Sinica, Politikos ir religijos antropologė Gražina Bielousova, visuomenininkas Vitalijus Balkus.Ved. Marius Jokūbaitis

Jau netrukus paaiškės, kiek kaupiančiųjų pensiją antroje pakopoje nusprendė stabdyti kaupimą. Vis dėlto pirmas mėnuo parodė, kad tokių gali būtų net daugiau, nei prognozuota. Gyventojai taip pat aktyviai naudojasi nuo sausio atsiradusiomis lankstesnėmis galimybėmis, pavyzdžiui, lieka kaupti toliau, tačiau dalį pinigų atsiima.Ar pensijų kaupimo sistema griūva ar ją laidoti per anksti? Kaip užsitikrinsime sočią senatvę?Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas, Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.Ved. Justina Ilkevičiūtė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad karas Irane yra trumpalaikė ekskursija ir labai greitai baigsis. Ji taip pat pabrėžė, kad Amerikos tikslai šiame kare beveik pasiekti, o visos Irano pajėgos esą sunaikintos. Ką JAV šiame kare laikytų laimėjimu? Dėl kokių priežasčių D. Trumpas atsitrauktų iš Irano – jo teigimu pasiektų tikslų, kylančių naftos kainų, artėjančių vidurio kadencijos rinkimų, Persijos šalių spaudimo ar kitų priežasčių?Laidoje dalyvauja atsargos majoras Darius Antanaitis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas, LRT TV užsienio naujienų redaktorius Aurimas Piečiukaitis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Seimas pradeda pavasario sesiją ir jau ketvirtadieni bus sprendžiama dėl Kapčiamiesčio poligono. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako nematantis pagrindo balsuoti už, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda sako išgirdęs partijos narių pažadą palaikyti įstatymo projektą. Socialdemokratai vėl perspėja dėl koalicijos likimo, o politologai sako, kad ginčai skirti tik rinkėjams – koalicijos tai nepaveiks.Seimo sesijoje ir daugiau jautrų klausimų – LRT įstatymo, dėl kurio mitinguota prie Seimo, Miškų įstatymo pataisos, jau išvertusios aplinkos viceministrą. Iš viso parlamentarai per pavasario sesiją užsimojo apsvarstyti per 500 projektų. Ar koalicija atlaikys ginčo dėl Kapčiamiesčio poligono išbandymą?Laidoje dalyvauja: socialdemokratė Rasa Budbergytė, konservatorius Jurgis Razma, politologas Lauras Bielinis, Seimo Mišrios darbo grupės narys Viktoras Fiodorovas, „Nemuno aušros“ atstovas Aidas Gedvilas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Kol Rusija kariauja prieš Ukrainą, tol ji nelabai gali kelti karinės grėsmės Lietuvai, skelbiama Valstybės saugumo departamento ataskaitoje. Vis dėlto mūsų šalyje gyvenantys prorusiški asmenys padeda Kremliui įgyvendinti priešiškus tikslus, o prieš Lietuvą nukreipta propaganda vis dažniau platinama užmaskuotai, sudarant įspūdį, kad Rusijai palankios žinutės kyla iš Lietuvos visuomenės.Kaip esame pasiruošę atremti grėsmes mūsų nacionaliniam saugumui. Ar gebame atpažinti Rusijos propagandą socialiniuose tinkluose?Laidoje dalyvauja Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, propagandos tyrinėtojas Mantas Martišius, atsargos karininkas Darius Antanaitis.Ved. Justina Ilkevičiūtė

Kas dešimtas darbuotojas Lietuvoje yra užsienietis, tai daugiausiai vyrai, dirbantys transporto srityje. Pastaraisiais metais imigrantų skaičius sparčiai augo, dabar jis siekia 7,5 proc. Lietuvos gyventojų.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „nors migrantų skaičiumi ir pragyvenimo lygiu Lietuva sparčiai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio, negalime leisti, kad mūsų šalį pasiektų ir kiti senosiose Europos valstybėse vykstantys reiškiniai, kuriuos sukėlė netoliaregiška tų šalių migracijos politika“.Jis siūlo įvesti naują migracijos valdymo mechanizmą, pagal jį būtų nustatyta, kad Lietuvoje pas vieną darbdavį padirbę užsieniečiai po tam tikro laiko turėtų išvykti iš šalies. Tai būtų tik darbui atvykstantys imigrantai, jie neturėtų teisės į šeimų susijungimą ir nepretenduotų į Lietuvos gyventojo statusą.Laidoje dalyvauja buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė, Seimo narys, liberalas Simonas Kairys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Dainius Gaižauskas, advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vyresnioji teisininkė, viena iš nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ steigėjų Emilija Švobaitė, prezidento patarėja, buvusi Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Jungtinių Amerikos valstijų prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad ataka Iranui pirmiausia turi užtikrinti, kad ši šalis niekada nebegalėtų sukurti atominio ginklo. Savo ruožtu Prancūzija skelbia ketinanti didinti savo branduolinį arsenalą ir kurti Europos branduolinį skėtį. Į šią programą jungtis panoro aštuonios Europos valstybės. Anksčiau tokią perspektyvą palankiai vertino ir Lietuva, tačiau dabar prezidentas sako, kad reikia pasitikėti Amerika.Ar Lietuva turėtų ieškoti vietos po Prancūzijos branduoliniu skėčiu?Laidoje dalyvauja prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis, Seimo nariai Ruslanas Baranovas ir Laurynas Kasčiūnas, politologai Tomas Janeliūnas ir Gintas Karalius, Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė.Ved. Liepa Želnienė

Įvykiai Artimuosiuose Rytuose siūbuoja naftos ir dujų kainas, nutrūko skrydžiai į regiono šalis. Analitikai sako, kad energetikos brangimas tėra tik pirminė reakcija, kuri didenio poveikio infliacijai dar nedaro. Tačiau skaičiai degalinėse jau keičiasi. Jeigu konfliktas užsitęs, tanklaiviai su nafta vengs Hormūzo sąsiaurio, o dujų eksportas iš Artimųjų rytų ims mažeti – tai vestų prie didesnio kainų šuolio. Kuris nepalankus tam pačiam Donaldui Trumpui. Tačiau pastebima, kad alternatyvių tiekėjų pakanka.Ar neramumai Artimuosiuose Rytuose gali įsukti infliaciją?Laidoje dalyvauja Lietuvos energetikos agentūros vadovė Laura Bagočiutė,“Verslo žinių” apžvalgininkas Naglis Navakas, “Swedbank” investavimo strategas Vytenis Šimkus, Lietuvos naftos produktais prekiaujančių įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas.Ved. Marius Jokūbaitis

Šeštadienis prasidėjo nuo žinių apie Izraelio ir JAV atakuotą Iraną. Vėliau Irano atsakomieji smūgiai. Dabar Donaldas Trumpas sako, kad karas Irane truks iki penkių savaičių. Kokių pasekmių šis karas atneš regionui ir visam pasauliui?Karybos ekspertas Egidijus Papečkys,VDU profesorius Egdūnas Račius,Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.Ved. Jurgita Čeponytė

Konservatoriai siūlo riboti galimybes įsigyti nekilnojamąjį turtą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams, Lietuvoje gyvenantiems su laikinais leidimais. Tai nebūtų taikoma turintiems leidimą nuolat gyventi Lietuvoje bei turtą paveldėjusiems. Portalas lrt.lt, remdamasis Registrų centro duomenimis, rašo, kad šiuo metu Rusijos piliečiai nuosavybės teise Lietuvoje valdo apie 8,7 tūkst. nekilnojamojo turto objektų, Baltarusijos – beveik 4 tūkst.Neseniai konservatoriai pateikė ir kitą siūlymą - keisti Konstituciją ir neleisti savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvauti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.Laidoje dalyvauja Seimo nariai Mindaugas Lingė ir Tomas Tomilinas, Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianys Kučinsky, Lietuvos rusas Viktor Voroncov.Ved. Agnė Skamarakaitė

Po protestų ir opozicijos filibusterio Seime suburta darbo grupė parengė naujos redakcijos LRT įstatymą. Jame atsisakyta mažinti kartelę LRT direktoriaus atleidimui, nutarta įsteigti valdybą ir padidinti tarybos narių skaičių. Valdantieji projektą vadina kompromisu, tačiau protestavę žurnalistai sako, kad jis dar blogesnis nei buvęs. Opozicija už darbo grupės parengtą įstatymą balsuoti neketina ir jau registravo savo projektą.Ar bus priimtas darbo grupės parengtas LRT įstatymas? O gal kovos dėl LRT tęsis?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Kęstutis Vilkauskas ir Vytautas Juozapaitis, Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė ir Lietuvos žurnalistų sąjungai darbo grupėje atstovavęs advokatas Edmundas Budvytis.Ved. Liepa Želnienė

Jau ketverius metus Ukraina ginasi nuo rusijos plataus masto invazijos. Karas, pakeitęs Ukrainą, jos visuomenę, kraštovaizdį, bet kartu atnešęs daug fronto pamokų, iš kurių gali mokosi tokios šalys kaip Lietuva. Karo ekspertai teigia, kad Ukrainos gynybos patirtį Lietuva turi perimti kuo greičiau, įtraukiant į tai kuo didesnę dalį visuomenės. Dronų būriai Ukrainoje jau šiandien keičia karo strategiją.Kaip ketveri karo metai pakeitė Ukrainos gynybą ir visuomenę?Laidoje dalyvauja Ukrainos dronu kuopos vadas leitenantas Kyryl Yushchyshen, Ukrainos Chersono nacionalinio parko direktorius Serhii Skoryk, buvęs Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, Karo akademijos Saugumo politikos mokslo grupės docentas Vytautas Isoda.Ved. Marius Jokūbaitis

Pasirodžius informacijai apie galimą „Nemuno aušros“ neteisėtą finansavimą, kyla klausimų, kodėl sunku nustatyti nusikaltimus ir juos įrodyti teisme? Nors Lietuvos istorijoje partijos jau kentėjo ir dėl neteisėto rinkimų finansavimo ir dėl juodosios buhalterijoje.Kodėl už tušinuką rinkėjui nubausti lengviau nei už „grynųjų pinigų privežimą“?Diskusijoje dalyvauja: Buvęs VRK narys Liutauras Ulevičius, pinigų plovimo ekspertas, buvęs FNTT direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Petrauskas, ilgametis buvęs VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas ir Martynas Jovaiša, l. e. p. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras.Ved. Mindaugas Aušra

NATO smūgiuotų giliai Rusijos teritorijoje, jei ši išdrįstų įsiveržti į Baltijos šalis, interviu „The Telegraph“ sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna. Jis taip pat teigia, kad Estijos, Latvijos ar Lietuvos karinės pajėgos atremtų bet kokią invaziją ir tada būtų surengta pragaištinga kontrataka Rusijos teritorijoje.Laidoje dalyvauja Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, LRT RADIJO bendradarbis Estijoje Vaidas Matulaitis, atsargos pulkininkas Gintaras Ažubalis.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Seime – trys specialiaisiais liudytojais tapę politikai. Iš jų tik Kazys Starkevičius po teisėsaugos kratų sustabdė narystę konservatorių partijoje, tačiau jis neduoda parodymų teisėsaugai. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis lieka vadovauti partijai ir sulaukia kolegų palaikymo. Socialdemokratas Gintautas Paluckas taip pat nemato priežasčių stabdyti narystės partijoje, nors partijos biliučiai skatina apie tai pagalvoti.Kaip turėtų elgtis specialiaisiais liudytojais tapę politikai?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Laurynas Kasčiūnas, Domas Griškevičius ir Giedrius Drukteinis, politologai Liutauras Gudžinskas ir Rima Urbonaitė.Ved. Liepa Želnienė

„Mes nesiekiame atsiskirti – siekiame atgaivinti seną draugystę ir atnaujinti didžiausią civilizaciją žmonijos istorijoje“. – taip Miuncheno saugumo konferencijoje šį savaitgalį į Europą kreipėsi JAV valstybės sekretorius Marko Rubijus, kurio kalba nepriminė to, ką lygiai prieš metus Miunchene sakė viceprezidentas Dž.D. Vansas.Vis tik Vakarų Europos diplomatai ir ekspertai atsargiai vertina pasikeitusią retoriką ir sako, kad JAV pozicija Europos atžvilgiu nepasikeitė, pakito tik tonas.Ką reiškia sušvelnėjusi JAV retorika Europos atžvilgiu?Laidoje dalyvauja Seimo narė Dovilė Šakalienė, LRT žurnalistas Mindaugas Laukagalis, Prezidento patarėjas Deividas Matulionis, politologas Linas Kojala, Seimo narys Giedrimas Jeglinskas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Šį ketvirtadienį Europos lyderiai aptars ekonomikos reformų ir žemyno konkurencingumo klausimus. Diskusijų centre – idėja, kad strateginiuose sektoriuose pirmenybė turėtų būti teikiama Europos įmonėms, o ne užsienio konkurentams. ES pramonės vadovas Stephane'as Sejourne sako, kad Europai atėjo laikas turėti savo „Pirk amerikietišką produkciją“ ir „Pagaminta Kinijoje“ versiją, siekiant apsaugoti savo įmones.Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, europarlamentaras Paulius Saudargas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkė dr. Laura Galdikienė, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotoja Eglė Striungytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad atidariusi Taivaniečių atstovybę Lietuva šoko prieš traukinį ir pralaimėjo. Anot premjerės, tai buvo Lietuvos klaida. Kinija šiuos žodžius išgirdo ir iškart pasiūlė dėl geresnių santykių klaidas ne tik pripažinti, bet ir ištaisyti. Prezidentūra primena, kad Taivaniečių atstovybė nėra diplomatinė, ir nieko keisti nežada.Ar laikas taisyti santykius su Kinija?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė Seimo nariai Žygimantas Pavilionis, Ignas Vėgėlė ir Ruslanas Baranovas.Ved. Liepa Želnienė

Kratos Seimo narių Sauliaus Skvernelio ir Kazio Starkevičiaus darbo kabinetuose ir namuose sukėlė politinį šoką. Prokurorai kalba apie gallima sisteminę politinę korupciją ir politinį palaikymą. Parlamentarai sako esantys ramūs, bet juos žadama apklausti kaip specialius liudytojus. Gėlių reeksporto byloje įtarimai pareikšti jau 14 asmenų, įskaitant buvusius Augalininkystės tarnybos atstovus ir verslininkus.Kokių politinių pasekmių sistemai gali turėti kratos Seime?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Seimo narys Kęstutis Mažeika, Seimo narys Bronis Ropė, Seimo narys Viktoras Pranckietis, „Transparency International” Lietuvos skyriaus vadovė Ingrida Kalinauskienė, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovė Lina Urbonovičienė.Ved. Marius Jokūbaitis.

Per ateinančius penkerius metus mokytojų stygius pasieks kritinę ribą. Taip sako naujausią tyrimą atlikę ekspertai. Anot specialistų, stygius dengiamas nepakankamai kvalifikuotais mokytojais, o mokyklų galvą virš vandens laiko tik jau pensinio amžiaus sulaukę pedagogai. Kas mokys vaikus ateityje?Laidoje dalyvauja:Švietimo ekspertas, buvęs ministras Gintautas JakštasŠvietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas PetkevičiusVDU Švietimo akademijos kanclerė profesorė Lina KaminskienėLietuvių kalbos ir literatūros mokytojų asociacijos prezidentas Mindaugas GrigaitisVed. Jurgita Čeponytė

Lietuvos savivaldybių asociacija nepritaria Desovietizacijos komisijos naikinimui ir funkcijų perdavimui savivaldybėms. Asociacija sako, kad jei savivalda spręs šiuos klausimus, tai įstatymas bus taikomas nevienodai ir analogiški viešieji objektai skirtingose savivaldybėse bus vertinami skirtingai – vienur pripažįstami neatitinkančiais įstatymo nuostatų ir šalinami, o kitur paliekami. Visuomenėje irgi nėra vieningo sutarimo desovietizacijos klausimu.Laidoje dalyvauja: Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, meno istorikė dr. Rasa Antanavičiūtė, buvęs Desovietizacijos komisijos narys, Vytauto Didžiojo universiteto istorikas dr. Mindaugas Nefas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „Nemuno aušros“ narių ryšiai su Aurelijumi Perminu, buvusiu „agurkinių“ gaujos nariu, pravarde Šūdmaišis, gali mesti kriminalinį šešėlį ant visos koalicijos. Valstybės vadovas situaciją vertina rimtai ir ragina atsakyti į visus su tuo susijusius klausimus. Tačiau koalicija kol kas klausimų „Nemuno aušrai“ viešai nekelia. O „aušriečiai“ atkerta, kad visuomenei viską jau paaiškino.„Nemuno aušros“ ryšiai su Šūdmaišiu – rimta ar atsitiktinumas?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Orinta Leiputė, Ligita Girskienė, Agnė Širinskienė ir Laurynas Kasčiūnas.Ved. Liepa Želnienė

Paviešintos seksualinio nusikaltėlio ir multimilijonieriaus Jeffrio Epsteino susirašinėjimo detalės pasiekė ir Lietuva. Paaiškėjo, kam jis pervesdavo pinigus, ką kviesdavo į savo namus, ką rėmė ir kas prašė jo paramos. Kai kurie laiškai rodo, kad jo seksualinių nusikaltimų tinklui buvo siūlomos merginos ir iš Lietuvos. Policija sako, kad jokių pareiškimų negauta, tad ir tyrimų mūsų šalyje nebuvo. O štai Latvijoje tyrimas jau pradėtas. Tokių raginimų pasigirdo ir Lietuvoje.Ar teisėsauga turėtų tirti J.Epsteino pėdsakus Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu" centro vadovė Kristina Mišinienė, Politikos ir religijos antropologė Gražina Bielousova, Nacionalinės asociacijos prieš prekybą žmonėmis vadovė Arūnė Bernatonytė, Seimo narys Vitalijus Gailius, Mokslo komunikacijos specialistė Goda Raibytė – Aleksa, politologė Jolanta Bielskienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Aktyvus jaunimo įsitraukimas, dalyvaujant mitinguose ir lydint politikus jų kelionėse po Lietuvą, kelia karštas diskusijas. Vieni džiaugiasi prabudusiu aktyvumu, kiti sako, kad jaunimas savarankiškai to sugalvoti negali ir piktinasi protesto formomis. Klausimų kelia ir policijos vaidmuo šiuose įvykiuose. Kodėl prabudęs jaunimo pilietinis aktyvumas kelia aistras visuomenėje?Šia tema diskutavo: projekto „Žinau, ką renku“ koordinatorė Guoda Vaitiekutė, Lietuvos studentų sąjungos prezidentė Ieva Vengrovskaja, komunikacijos ir pilietiškumo ekspertas Aidas Petrošius, portalo „Jarmo“ redaktorius, žmogaus teisių aktyvistas Jonas Valaitis ir Kauno apskrities policijos vadovas Mindaugas Akelaitis.Ved. Jurga Tvaskienė.

Europos Sąjungos šalyse gimsta vis mažiau kūdikių, vidutiniškai viena moteris Europoje susilaukia 1,38 vaiko. Tam kad būtų užtikrinta kartų kaita suminis gimstamumo rodiklis turėtų siekti 2,1. Ekspertai kalba, kad dėl to ne tik trūksta darbo jėgos, didėja spaudimas socialinei sričiai, bet ir kyla grėsmė Europos tapatumui.Laidoje dalyvauja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega,VU docentas Daumantas Stumbrys, VU TSPMI docentė Nerija Putinaitė, LRT RADIJO bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė, LRT RADIJO bendradarbė Suomijoje Aurelija Kaškelevičienė, LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vyriausybė patvirtino kovos su antisemitizmu, ksenofobija ir nesantaikos kurstymu planą. Jame yra 157 priemonės – nuo įvairių mokymų, forumų, renginių, leidinių iki atminties vietų sutvarkymo. Tačiau kritikai sako, kad planas padrikas, parašytas tik dėl varnelės. Be to, pasak jų, norint realių rezultatų, reikėtų ne tik plano, bet ir pinigų. Kaip Lietuva kovos su antisemitizmu ir ksenofobija?Laidoje dalyvauja: ministro patarėja kultūros ir istorinės atminties klausimais Rūta Statulevičiūtė-Kaučikienė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė Jurgita Verbickienė, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Seimo nariai Laurynas Šedvydis ir Matas Maldeikis.Ved. Liepa Želnienė.

Prancūzijoje dar gruodį sulaikytas žlugusio banko „Snoras“ akcininkas Vladimiras Antonovas greitai gali būti perduotas Lietuvai – teismas Prancūzijoje šią savaitę apsispręs dėl ekstradicijos. Tuo tarpu kitas akcininkas Raimondas Baranauskas slapstosi rusijoje ir piktinasi, kad Lietuva jam nemoka pensijos. Ekspertai sako, kad jei ir pavyktų į Lietuvą atskraidinti Antonovą, išieškoti daugiau dingusių pinigų nepavyktų.Ar Antonovo sugrąžinimas į Lietuvą gali padėti tašką „Snoro“ byloje?Laidoje dalyvauja buvęs prokuroras Rolandas Tilindis, buvęs „Snoro“ laikinosios komisijos Seime vadovas Valentinas Mazuronis, LRT radijo bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės ir proceso instituto profesorius Raimundas Jurka, advokatas Romualdas Drakšas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Po atlikto audito paaiškėjo, kad valstybės rezervas tvarkomas netinkamai, o kilus krizei nebūtų kaip pasirūpinti gyventojais, nes maisto atsargų nėra sukaupta. Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad tai nusikalstamas buvusios valdžios aplaidumas. Premjerė kelia klausimą, ar ne geriau dalį maisto nupirkti ir sandėliuoti, o ne rezervuoti. Buvusi konservatorių valdžia tai vaidina žingsniu atgal.Kaip apsirūpinsime maistu kilus krizei? Kam turi tekti atsakomybė dėl netinkama tvarkomo valstybės rezervo?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė,„Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius, LSPD lyderis Mindaugas Sinkevičius, Seimo narė Giedrė Balčytytė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis.

Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja ir jos komanda keliasi iš Lietuvos į Lenkiją. Apie tai ji pranešė Lietuvos parlamentarams. Neseniai Lietuva sumažino Baltarusijos opozicijos lyderės apsaugos lygį. Anksčiau ji buvo saugoma kaip Lietuvos prezidentas, dabar vietoje Vadovybės apsaugos tarnybos tuo rūpinasi policija.Laidoje dalyvauja: Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Denisas Kučinskis, Seimo narys Vytautas Sinica, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doktorantė Vilija Navickaitė, LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė.

LRT Taryba neatsižvelgė į visuomeninio transliuotojo darbuotojų siūlymą ir neatsistatydino, nes tam nepritarė dauguma Tarybos narių. LRT Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas jau garsiai sako, kad LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų trauktis pati, tačiau balsuoti dėl direktorės atleidimo Taryba kol kas nesiryžta. Direktorė pasitraukti neketina ir laikosi nuomonės, kad Taryba pasiduoda politikų spaudimui. O politikai registruoja vis naujas LRT įstatymo pataisas ir sulaukia tarptautinio dėmesio iš Venecijos komisijos.Kas bus su LRT? Kas atsakingas už visuomeninio transliuotojo krizę?Laidoje dalyvauja LRT Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, Seimo nariai Indrė Kižienė ir Simonas Kairys.Ved. Liepa Želnienė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas didina spaudimą Europai dėl Grenlandijos, pagrasinęs įvesti importo tarifus šalims, kurios palaiko Grenlandiją. Europos šalių lyderiai žada atkirtį ir perspėja, kad tarifų karas niekam nebus naudingas, bet vertybės bus ginamos. Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį parašė tris žodžius – Lietuva palaiko tai. Tai reakcija į ES šalių lyderių bendrą poziciją. Tačiau yra manančių, kad Lietuvai geriau patylėti dėl artimiausios NATO partnerės veiksmų. Ar Lietuva turėtų griežčiau reaguoti į galimą Grenlandijos aneksiją?Laidoje dalyvauja prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, užsienio reikalų viceministrė Audra Plepytė, buvęs ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Eitvydas Bajarūnas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Giedrimas Jeglinskas, Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Linas Balsys, Grenlandijoje dirbantis verslininkas Žydrūnas Andruška.Ved. Marius Jokūbaitis.

Kapčiamiesčio poligono klausimas jau kone mėnesį siūbuoja šalies viešąją erdvę. Gyventojai protestuoja, politikai įtikinėja savo tiesomis, kariuomenė bando kalbėtis, o Rusija dar pila žibalo, skleisdama dezinformaciją socialiniuose tinkluose. Kodėl ši krizė kilo ir ko turėtų pasimokyti visos pusės?Dalyvauja: komunikacijos ir viešojo kalbėjimo ekspertas Aidas Petrošius, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė, lyderystės ekspertė Alisa Miniotaitė, politologas, buvęs krašto apsaugos ministrės patarėjas Giedrius Česnakas.Ved. Jurgita Čeponytė.

Jau daugiau kaip dvi savaites iraniečiai protestuoja prieš Islamo Respublikos autoritarinį valdymą. Skirtingais duomenimis žuvo nuo 2,5 iki 20 tūkst. žmonių. JAV prezidentas Donaldas Trumpas perspėjo Iraną dėl „labai griežtų veiksmų“, jei valdžios institucijos imsis karti protestuotojus. Tačiau šiandien jis jau sako, kad jam pranešta, kad protestuotojų žudynės liovėsi ir toliau „stebės ir pažiūrės“ kaip įvykiai klostytis toliau.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai Egdūnas Račius ir Gintautas Mažeikis, „Redakcijos“ žurnalistas Ignas Kinčinas, Tiubingeno universiteto tyrėjas dr. Žilvinas Švedkauskas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Socialdemokratas Robertas Kaunas krašto apsaugos ministru dirba du mėnesius. Dėl jo skyrimo ministru vyko protestai, jam priekaištauta dėl per menko gynybos politikos išmanymo. Dabar Robertas Kaunas susiduria su naujais iššūkiais. Paskelbus apie planus įkurti naują poligoną prie Kapčiamiesčio, tam priešinasi Lazdijų rajono gyventojai. Gynybai numatytas rekordinis finansavimas, bet kyla abejonių, ar pinigai naudojami skaidriai. O be to kasdien kyla vis naujų geopolitinių iššūkių.Kaip Lietuvos gynybą mato Robertas Kaunas?Išsamus pokalbis su krašto apsaugos ministru.

Rusijos opozicijos atstovo Leonido Volkovo pasisakymai apie ukrainiečius sukėlė skandalą Lietuvoje. Pasigirdo ir siūlymų įvesti papildomų ribojimų visai opozicijai, kurią priglaudė Lietuva. Pats Volkovas sako, kad jo pasisakymai buvo neatsakingi. Tačiau ir toliau piktinasi, esą atsakomybės dėl Putino režimo reikalaujama iš visų rusų. Ar Lietuva turėtų keisti savo požiūrį į rusų opozicionierius?Laidoje dalyvauja: Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, Seimo Europos reikalų komiteto vicepirmininkas Tomas Tomilinas ir apžvalgininkas Vytautas Bruveris.Ved. Jurga Tvaskienė.

JAV Baltieji rūmai teigia, kad prezidentas Donaldas Trumpas ir jo komanda svarsto galimybes įsigyti Danijai priklausančią Grenlandijos salą. Taip pat Baltųjų rūmų pranešime priduriama, kad „JAV kariuomenės panaudojimas visada yra viena iš galimybių“. Danijos premjerė Mette Fredriksen teigia, kad JAV išpuolis prieš Grenlandiją reikštų NATO pabaigą.Laidoje dalyvauja analitikas Marius Laurinavičius, saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas, Martyno Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius, geografas Rytas Šalna, LRT RADIJO bendradarbė Danijoje Aistė Pileckytė-Hoffbeck.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nedarbo išmokų tvarka bus griežtesnė, o laikotarpis be darbo neįsiskaičiuos į būtiną stažą. Tokios naujovės įsigalios šiais metais. Pertvarkos sumanytojai sako, kad tai gali sumažinti ilgalaikių bedarbių skaičių, užkirsti piktnaudžiavimą išmokomis. Tačiau kritikai abejoja, ar nauja reforma privers oficialiai dirbti tuos, kurie išnaudoja sistemą. Ar griežtesnės išmokų taisyklės sumažins bedarbių skaičių?Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo viceministras Saulius Davainis, Investuotojų forumo vadovas Vytautas Šilinskas, ekonomistas Romas Lazutka, Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė, buvusi socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.Ved. Marius Jokūbaitis.

Nurimus balionų atakoms, Baltijos jūroje ir vėl pradėjo trūkinėti kabeliai. Europos Sąjungos vadovybė įspėja, kad ypatingos svarbos infrastruktūrai vis dar gresia didelis sabotažo pavojus. Ar pajėgsime apsisaugoti nuo Rusijos išpuolių?Dalyvauja: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, komiteto narys Dainius Gaižauskas ir Gynybos technologijų fondo vadovas Edvinas Kerza.Ved. Mindaugas Aušra

Venesuelos diktatoriaus Nikolo Maduro sulaikymas ir atgabenimas į Jungtines Amerikos Valstijas pasaulyje sukėlė sprogimo bangą. Donaldas Trumpas pareiškė, kad Venesuela kurį laiką bus valdoma amerikiečių, naftos gavyba taip pat perimama. Tačiau kyla klausimų dėl operacijos teisėtumo ir kaip tai paveiks pasaulio santvarką.Kas gali keistis pasaulyje po N.Maduro sulaikymo?Laidoje dalyvauja Gynybos analitikas Egidijus Papečkys, politologas Tomas Janeliūnas, apžvalgininkas Marius Laurinavičius, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos lektorė Gintarė Žukaitė.Ved. Marius Jokūbaitis