LRT Aktualijų studija

Nueinantys 2025 metai Lietuvoje buvo gausūs protestų. Ir du mitingai prieš nekilnojamojo turto mokestį. Ir ūkininkų traktoriai bei vežėjų vilkikai Gedimino prospekte. Ir gėdos diena, nukreipta prieš sudarytą valdančiąją koaliciją. Ir kultūros bendruomenės protestas. Ir žurnalistų pasipriešinimas bandymams politizuoti LRT.Laidoje dalyvauja: Vilniaus universiteto sociologas dr. Tadas Šarūnas, šokio menininkė, choreografė, tyrinėjanti protesto kultūrą, Agnietė Lisičkinaitė, politologė, Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir Sciences Po Paryžiuje lektorė Emilija Pundziūtė-Gallois, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto lektorė dr. Rasa Bortkevičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Po derybų Berlyne paskelbtas 6 punktų Ukrainos saugumo garantijų ir ekonomikos atsigavimo paramos planas. Jame numatyta karinė parama Ukrainai ilguoju laikotarpiu, taip pat Europos šalių vadovaujama ir Jungtinių Valstijų remiama tarptautinė misija šalyje bei teisiniai įsipareigojimai atsakyti į bet kokį karinį puolimą ateityje. Ukraina sveikina progresą dėl saugumo garantijų, tačiau teigia, kad dėl teritorijų dar nėra sutarimo.Laidoje dalyvauja nevyriausybinės organizacijos „Blue/Yellow“ bendraįkūrėjas Jonas Ohmanas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Žurnalistų bendruomenė rengia dar vieną didelį mitingą. Jie sako, kad valdančiųjų siekis kuo greičiau palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką yra aiškiausias orbaniško institucijų užvaldymo požymis. Kritikai atkerta, kad taip teigti nėra nei teisinio, nei politinio pagrindo. Anot jų, visuomeninio transliuotojo atleidimo palengvinimas - vienintelis būdas greitai išspręsti LRT krizę.Ar Lietuvai gresia orbanizacija?Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas, Filosofas, VU rektoriaus patarėjas Paulius Gritėnas, Kultūros periodinių leidinių asociacijos vadovas, filosofas Laurynas PeluritisVed. Liepa Želnienė.

Amerikiečių ir baltarusių diplomatinis sandoris rodo, kad nyksta vertybinė užsienio politika. Kokias dilemas tai kelią Europos Sąjungai? Ir ką turės daryti Lietuva, jeigu bus verčiama imtis nuolaidų Baltarusijos tranzitui?Dalyvauja. Seimo nariai: „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas, LVŽ-KŠS frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas, TS-LKD frakcijos narys Audronius Ažubalis ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas.Ved. Mindaugas Aušra

Baltarusija pagal susitarimą su JAV paleido 123 politinius kalinius, tarp jų ir Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį bei 2020 m. protestų lyderę Maryją Kalesnikavą. Mainais į tai Amerika naikina sankcijas Baltarusijos kalio trąšų eksportui. Kokie JAV tikslai Baltarusijos atžvilgiu? Kiek sankcijų naikinimo politika gali būti efektyvi?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja Tatsiana Chulytskaya, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Europos Sąjunga peržiūri ir griežtina savo migracijos politiką, tam dar turės pritarti Europos Parlamentas. Šalys narės galės lengviau išsiųsti žmones, kurie neturi teisės gyventi ir dirbti bloke, taip pat steigti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo centrus užsienyje ir kurti išsiuntimo centrus už savo sienų. Taip pat sudarytas naujas „saugių šalių“ sąrašas, iš kurių atvykusių asmenų prieglobsčio prašymai galėtų būti greitai atmetami.Laidoje dalyvauja Seimo narys Vytautas Sinica, europarlamentaras Petras Auštrevičius, advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vyresnioji teisininkė, viena iš nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ steigėjų Emilija Švobaitė, LRT RADIJO bendradarbės Italijoje bei Švedijoje Neringa Budrytė ir Vaida Strazda.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rusija jau atvirai gąsdina Europą karu, bet Jungtinės Amerikos Valstijos naujoje saugumo strategijoje skelbia, kad Rusija nebėra grėsmė. Su ja siekiama atkurti strateginį stabilumą. Tuo metu Europa vadinama silpna, nykstančia ir praradusia savigarbą. Europos lyderiai sako, kad Jungtinės Valstijos neturėtų pamiršti, kad Europa yra jų artimiausia sąjungininkė, o ne problema.Ar Europai teks ištarti „Sudie, Amerika?“Laidoje dalyvauja Gynybos politikos ekspertas Giedrius Česnakas, Geopolitikos ir saugumo studijų centro vyr. politikos analitikas Vladas Laučius, Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė.Ved. Liepa Želnienė.

Šiandien žurnalistų bendruomenė kviečia visuomenę į protestą prieš laisvo žodžio suvaržymą bei bandymus politizuoti LRT. Visuomeninis transliuotojas yra atlaikęs ne vieną išbandymą – nuo okupantų įsiveržimo ir „kaspervizijos“ iki finansų trūkumo misijai atlikti. Šįkart politikai reikalauja pasiaiškinti, kokie politikai kviečiami į LRT laidas, registruoja vis naujas LRT įstatymo pataisas.Kaip galima apsaugoti LRT nuo politizavimo?Laidoje dalyvauja buvęs LRT generalinis direktorius, architektas Algirdas Kaušpėdas, protesto iniciatyvinės grupės narė, 15min tyrimų skyriaus vadovė Jūratė Damulytė, Lietuvos žurnalistikos centro vadovė Džina Donauskaitė, buvusi LRT tarybos narė ir buvusi valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Dėl antisemitizmo teisiamas R. Žemaitis teismus kaltina politizavimu. Politiniu užsakymu bandė apkalinti ir už korupciją nuteistas E. Masiulis. Politinį persekiojimą minėjo ir čekių bylų herojai.Kaip mūsų teisinė sistema vertina politikus? Ir ar nuteisti politikai gali likti Seime?Diskusijoje dalyvauja: buvusi Konstitucinio Teismo teisėja profesorė Toma Birmontienė, kairiųjų aljanso KArtu atstovė, politologė Jolanta Bielskienė ir MRU politologas Saulius Spurga.Ved. Mindaugas Aušra

Naujausias tyrimas atskleidė, kad raminamųjų ir migdomųjų vartojimas tarp Lietuvos paauglių lenkia Europos šalis, mūsų rodiklis aukščiausias – 29 proc. jaunuolių bent kartą juos yra vartoję. Šiuos receptinius vaistus jie dažniausiai gauna iš artimųjų. Taip pat paaiškėjo, kad mūsų šalies paaugliai mažiau rūko cigarečių ir vartoja alkoholio, tačiau vis jaunesni pradeda rūkyti elektroninės cigaretes.Dar viena tendencija – merginų psichologinė gerovė ženkliai prastesnė nei berniukų. O emocinė sveikata siejama tiek su įvairių psichiką veikiančių medžiagų vartojimu, tiek su laiku, praleidžiamu socialiniuose tinkluose. Šie duomenys paaiškėjo iš ESPAD – Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų Europos mokyklose tyrimo.Laidoje dalyvauja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė Rita Sketerskienė, Vilniaus universiteto Psichologijos instituto profesorė dr. Laima Bulotaitė, klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė, Marijampolės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Laukaitienė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Kone kiekvienas aštresnis įrašas socialiniuose tinkluose sulaukia daugybės reakcijų. Deja, ne visos jos – tikrų žmonių nuomonės. Dažnai komentuoti supuola botais vadinamos fiktyvios paskyros, tyčia kuriamos tam, kad paveiktų piliečių nuomonę. Neseniai policija išardė Vilniuje veikusį botų fermų tinklą ir įspėjo, kad Lietuvoje gali veikti apie pusę milijono fiktyvių paskyrų.Kas ir kaip mus kiršina socialiniuose tinkluose? Ir kaip kovoti su botais?Laidoje dalyvauja Kultūros viceministras Viktoras Denisenko, Seimo narė Daiva Ulbinaitė, Debunk.org vyriausioji analitikė Laima Venclauskienė, sociologė, Pilietinės visuomenės instituto ekspertė Rūta Žiliukaitė, Delfi „Melo detektoriaus“ redaktorė Aistė Meidutė ir „Cybernews“ vyriausioji redaktorė Jurgita Lapienytė.Ved. Liepa Želnienė

Sveiki, eteryje aktualijų studija, prie mikrofono marius jokūbaitis.Žurnalistai iš LRT ir kitų redakcijų muša pavojaus varpais dėl nacionalinio transliuotojo ateities. LRT eteryje – tylos minutės. Tai reakcija į valdančiųjų iniciatyvas LRT transliuotojo atžvilgiu. Su žurnalistų protestais solidarizuojasi ir kultūros asamblėja, kuri kovojo prieš „Nemuno aušrą. Apie protestus kalba ir mokytojai, ir pareigūnai.Ar protestai keičia valdžios sprendimus?Laidoje dalyvauja žurnalistė Rita Miliūtė, buvęs LRT direktorius Kęstutis Petrauskis, menotyrininkė Lina Michelkevičė, socialdemokratas Povilas Pinelis.Ved. Marius Jokūbaitis

Vis dar nerandama sprendimų kaip spręsti problemas su Baltarusija – sustabdyti balionus ir išlaisvinti vilkikus. Premjerė sankcijų klausimo ant stalo kol kas nededa. Tai kas suveiks?Dalyvauja: LVŽ ir KŠS frakcijos seniūnė Ligita Girskienė, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Remigijus Motuzas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.Ved. Mindaugas Aušra.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas atšaukė anksčiau Ukrainai nustatytą terminą iki ketvirtadienio sutikti su Vašingtono remiamu taikos planu. Jis teigia, kad derybininkai daro pažangą tiek su Rusija, tiek su Ukraina, o paklaustas, ar iš Ukrainos nėra reikalaujama atiduoti Rusijai per daug teritorijos, sakė, kad per ateinančius porą mėnesių Rusija tą teritoriją vis tiek gali paimti.„Bloomberg“ paviešino D. Trumpo pasiuntinio Steve`o Witkoffo ir V. Putino užsienio politikos patarėjo Jurijaus Ušakovo pokalbio stenogramą, kurioje JAV pasiuntinys patarė J. Ušakovui, kaip pateikti taikos planą D. Trumpui.Laidoje dalyvauja Ukrainos Aukščiausiosios Rados narė Solomija Bobrovska, žymus Ukrainos rašytojas Andrejus Kurkovas, politikos mokslų daktaras Rostislavas Balabanas, Ukrainos žurnalistas Olehas Baturinas, visuomenininkas Žilvinas Svitojus.

Seimas apsvarstė ir grąžino Vyriausybei tobulinti kitų metų biudžetą. Socialdemokratai sako, kad galiausiai jame bus suderinti valstybės gynybos ir socialiniai poreikiai. Tačiau jau kyla abejonių, ar koalicijai pavyks biudžetą priimti. „Nemuno aušra“ ir „valstiečiai“ mano, kad gynybai pakaktų 5 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto. Didesnių algų tikisi pareigūnai ir mokytojai. Opozicija kitų metų finansinį planą vadina apgaulės ir sulaužytų pažadų biudžetu.Ar koalicija atlaikys biudžeto priėmimą?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Ilona Gelažnikienė, Gintarė Skaistė, Linas Kukuraitis ir Robertas Puchovičius.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas į šį postą pateko Vyriausybės vairą perėmus Ingai Ruginienei. Iki tol dirbęs viceministru, buvo laikomas ir kandidatu į Krašto apsaugos ministro kėdę. Kritikai priekaištauja ministrui už per menką įsitraukimą sprendžiant reguliariai uždaromo oro uosto ir vežėjų problemas.Koks bus susisiekimo ministras Juras Taminskas?Laidoje dalyvauja susisiekimo ministras Juras Taminskas.Ved. Marius Jokūbaitis

Pasirodęs slaptas Ukrainos 28-ių punktų taikos planas kelią daug klausimų. Pirmiausia, ar jis realus, nes pataikaujama Rusijai. O jeigu taip, ar tai reiškia priverstinę Ukrainos kapituliaciją?Kaip suprasti nutekėjusį planą?Diskusijoje dalyvauja: Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Ruslanas Baranovas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas ir analitinio centro „Atlantic Council“ analitikė dr. Agnia Grigas.Ved. Mindaugas Aušra

Ingos Ruginienės Vyriausybės programoje įrašytas santykių su Kinija normalizavimas. Dar G. Palucko Vyriausybė Kinijai pasiūlė atnaujinti diplomatinius santykius, tačiau iki šiol jokio atsakymo nesulaukta - Pekinas mūsų norus ignoruoja. Vakar šiuo klausimu diskutuota uždarame Seimo Užsienio reikalų komiteto posėdyje. Paaiškėjo, kad Lietuva prašo partnerių pagalbos teikiant konsulines paslaugas Kinijoje. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas sako, kad neišvengiamai turėsime grįžti prie santykių su Pekinu.Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, šio komiteto narys Audronius Ažubalis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė, Japonijos tarptautinio universiteto politologė Vida Ambutavičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvoje oro uostų veiklą trikdo balionai su kontrabanda, Lenkijoje – susprogdinti geležinkelio bėgiai. Teigiama, kad tai – diversija, surengta užsienio žvalgybos tarnybos nurodymu. Ekspertai tvirtina, kad hibridinės atakos – karo pradžia. Politikai įspėja, kad Rusija gali užpulti NATO nebaigusi karo Ukrainoje.Ar hibridinės atakos – karo pradžia?Laidoje dalyvauja Krašto apsaugos ministerijos Visuotinės gynybos ir krizių valdymo grupės patarėja Ieva Gajauskaitė, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius, europarlamentaras Petras Auštrevičius, LRT Radijo bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas ir LRT bendradarbis Ukrainoje, politologas Alvydas Medalinskas.Ved. Liepa Želnienė

Jūrinio vėjo parko Lietuvoje gali ir nebūti. Valstybės kontrolė konstatuoja, kad jis jau išbrango beveik trečdaliu, projektas stringa ir yra per daug rizikingas. Valdantieji jau reikalauja atsakomybės, premjerė ragina imtis skubių sprendimų. Tačiau opozicija mano, kad valdžia tiesiog nusitaikė pribaigti energetikos projektą. „Igntis grupės“ vadovai sutinka, kad gali kilti sunkumų finansuojant projektą.Ar jūrinio vėjo parko projektas pasmerktas žlugti?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolės auditorius Mindaugas Šalčius, „Ignitis renewables“ valdybos pirmininkas Jonas Rimavičius, buvęs energetikos ministras, konservatorius Dainius Kreivys, Seimo narys, „Nemuno aušros“ atstovas Aidas Gedvilas, „Verslo žinių“ apžvalgininkas Naglis Navakas.Ved. Marius Jokūbaitis

Seime užgimė siūlymas bausti už dezinformacijos platinimą. Iniciatoriai sako, kad tai nukreipta į automatizuotą melagienų skleidimą ir vadinamųjų „SIM spiečių“ valdytojus. Kritikai baiminasi dėl grėsmės žodžio laisvei ir demokratijai. Nors visi sutinka, kad Lietuva yra informacinio karo fronto linijoje.Kur reiktų brėžti brūkšnį, kad piktybiniai dezinformacijos skleidėjai būtų sutramdyti, bet turėti kitokią nuomonę netaptų nusikaltimu?DalyvaujaSeimo kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis VilkauskasSeimo kultūros komiteto narys Vytautas KernagisVU Teisės fakulteto docentas dr. Johanas BaltrimasKomunikacijos ekspertas Liutauras UlevičiusVed. Jurgita Čeponytė

Keturi Ukrainos ministrai, ne visi dabartiniai, artimas prezidento Volodymyro Zelenskio bendražygis, buvęs verslo partneris Timūras Mindičius ir kiti asmenys yra įsipainioję į didelio masto korupciją, susijusią su energetika. Timūras Mindičius, laikomas visos schemos organizatoriumi, manoma buvo įspėtas dar prieš kratas ir pabėgo iš šalies.Vokietijos tyrėjai mano, jog ukrainiečių įtariami susprogdinę dujotiekį „Nord Stream“ Baltijos jūroje, veikė vadovaujami tuometinio Ukrainos kariuomenės vado Valerijaus Zalužno. Apie tai rašo amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.Laidoje dalyvauja verslininkas, buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius, Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas, Transparency international Ukrainos skyriaus vadovo pavaduotoja Kateryna Ryzhenko. LRT bendradarbė Vokietijoje Vytenė Stašaitytė, LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas, LRT RADIJO bendradarbis Ukrainoje Maksimas Milta.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vidaus reikalų ministerija siūlo atsisakyti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojų ir tiems žmonėms, kuriuos atsiveda institucijų vadovai, taikyti kitokius reikalavimus. Sakoma, kad taip valstybės tarnyba bus depolitizuota. Tačiau kritikai sako, kad bus kaip tik atvirkščiai. Juos piktina ir tai, kad konkursus į valstybės tarnybą vėl vykdytų pačios įstaigos, o Viešojo valdymo agentūra atrinktų tik vadovus.Ar valstybės tarnyba politizuojama?Laidoje dalyvauja Vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narė Kristina Krikštaponienė, Vilniaus universiteto profesorius Vitalis Nakrošis, Seimo nariai Martynas Katelynas ir Giedrė Balčytytė.Ved. Liepa Želnienė

Situacija dėl Baltarusijoje įstrigusių lietuviškų vilkikų tik aštrėja. Jie siunčiami į specialias aikšteles, o už tai teks brangiai susimokėti. Kelias į Lietuvą vilkikams yra užkirstas iš Baltarusijos pusės. Lietuva vėl žada kreiptis į Baltarusijos tarnybas, o jei situacija nepasikeis, užsimenama apie papildomas sankcijas baltarusiškoms prekėms. Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka grasina konfiskuoti vilkikus.Ar Lietuva turėtų gelbėti Baltarusijoje įstrigusius vilkikus?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėjas Ramūnas Dilba, “Linavos” prezidentas Erlandas Mikėnas, Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Laurynas Jonavičius, Advokatų kontoros "Ecovis Proventus Law" advokatas Kęstutis KvainauskasVed. Marius Jokūbaitis

Pasitraukęs kultūros viceministras siejamas su Rusijoje užgimusia ritmologijos sekta. Jis reiškė susižavėjimą judėjimo lydere, kilusia iš karinio-pramoninio komplekso. Dar buvęs viceministras, kelerius metus vykstant karui Ukrainoje, sėdėjo Respublikos leidėjų šeimos pašonėje, kai buvo derinamas interviu su Aleksandru Lukašenka. Tos pačios Respublikos, kuri nuolat platino Kremliui palankius naratyvus. Būtent po šio paviešinto fakto viceministras Aleksandras Brokas pasitraukė iš pareigų.Kiek susijęs žavėjimasis sektomis, pseudo mokslais ir palankumas Rusijai?Diskusijoje dalyvauja: VDU profesorė, Tarptautinės religijų istorijos asociacijos viceprezidentė Milda Ališauskienė, VDU profesorius Gintautas Mažeikis, Skeptikų draugijos pirmininkas Algimantas Kvecys.Ved. Jurgita Čeponytė.

Grupė Seimo valdančiųjų ir opozicijos atstovų grąžina partnerystės įteisinimo klausimą. Jie įregistravo Civilinio kodekso pataisą tai atsisakius padaryti Teisingumo ministerijai. Pataisa įregistruotus partnerius traktuotų kaip šeimą. Dėl to yra pasisakęs ir Konstitucinis teismas. Kritikai sako, kad tokiam projektui nepritaria didelė dalis visuomenės, be to, abejojama, ar jis sulauks palaikymo ir Seime.Ar Seimui pavyks įteisinti partnerystę?Laidoje dalyvauja Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė,Seimo narys konservatorius Arūnas Valinskas, Teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė, Seimo narė Ligita Girskienė,Seimo narys socialdemokratas Laurynas Šedvydis.Ved. Marius Jokūbaitis

Jau mėnuo, kai nėra kultūros ministro. Tačiau trys viceministrai – Aleksandras Brokas, Anna Kuznecovienė ir Renata Kurmin – paskirti. Socialdemokratai sako, kad tai užtikrins darbų tęstinumą. Prezidento vertinimu, to nepakanka. Politologai ir antrą mėnesį protestuojanti kultūros bendruomenė stebisi, kodėl viceministrai paskirti nesuradus naujo ministro.Ar gali kultūros viceministrai dirbti be ministro?Laidoje dalyvauja Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Seimo Kultūros komiteto narė Indrė Kižienė, Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narė, Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė ir MRU docentas Saulius Spurga.Ved. Liepa Želnienė

Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su kandidatu į krašto apsaugos ministrus Robertu Kaunu kol kas delsia jį skirti, o kandidatas tikisi, kad išsklaidė valstybės vadovo abejones. Pokalbis tarp prezidento ir kandidato vyko aidint protestuotojų šūkiams prieš Roberto Kauno kandidatūrą.Opozicija sako, kad į tokį postą negalima skirti žmogaus be politinės patirties ir be žinių apie krašto gynybos sistemą. Tačiau kandidatas žada pasitelkti buvusią Dovilės Šakalienės komandą, o tai buvo aptariama ir su prezidentu.Ar prezidentas turėtų skirti Krašto apsaugos ministru Robertą Kauną?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėjas Deividas Matulionis, socialdemokratas Povilas Pinelis, protesto organizatorius Robertas Koroliovas, Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė, Seimo narys socialdemokratas Ruslanas Baranovas, buvęs krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas.Ar prezidentas turėtų skirti Krašto apsaugos ministru Robertą Kauną?Ved. Marius Jokūbaitis

Lietuvos žemdirbiai sako, kad pasitiki naujuoju žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu. Bet nerimauja, ar jam pavyks išvengti politinių įtakų, ypač – iš jį delegavusios partijos. Kokios pozicijos laikysis ministras? Ir kaip jis mato Lietuvos žemės ūkio ateitį? Laidoje dalyvauja žemės ūkio ministras Andrius Palionis.Ved. Jurga Tvaskienė

Tęsiame pokalbius su naujaisiais ministrais. Iš pradžių atkakliai sakęs, kad nevadovaus aplinkos ministerijai, vėliau Kastytis Žuromskas visgi sutiko užimti šį postą. Į kanclerius paskyrė buvusį aplinkos ministrą Povilą Poderskį, kurio šioje kėdėje nenorėjo matyti prezidentas dėl to, kad nebuvo tikras, ar jis gins viešąjį interesą. Kastytį Žuromską delegavo „Nemuno aušros“ partija, kurios nariu jis buvo dar vasarą, bet dabar nebėra. Koks ministras bus Kastytis Žuromskas? Kokie svarbiausi darbai jo vadovaujamoje srityje?Ved. Agnė Skamarakaitė

Socialdemokratai turėjo paskelbti, ką siūlys į krašto apsaugos ministrus. Buvo svarstoma, kad šias pareigas galėtų eiti dabartinis susisiekimo ministras Juras Taminskas, tačiau paskutinę minutę posėdžiai, kuriuose dėl to turėta susitarti, atšaukti. Partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad ministro paieškoms reiks daugiau laiko, šaltiniai kalba, kad Juro Taminsko kandidatūra netiko prezidentui. Savo ruožtu Rasa Budbergytė pareiškė, kad išmokti gynybos politiką yra trijų naktų darbas. Tačiau kritikai su tuo nesutinka ir stebisi, kodėl beveik 14 tūkstančių narių turinti partija vargsta ieškodama ministrų.Kodėl socialdemokratai neranda ministrų?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Remigijus Motuzas ir Mindaugas Lingė, LSDP tarybos narys, Akmenės meras Vitalijus Mitrofanovas, politologė, kairiųjų aljanso KARtu vadovė Jolanta Bielskienė ir VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas.Ved. Liepa Želnienė

Uždaryta siena su Baltarusija, papildomos sankcijos, svarstymai labiau riboti tranzitą, milijonas eurų už idėją – Lietuva imasi veiksmų dėl kontrabandinių balionų atakos. Tačiau kiek jos bus efektyvios? Ekspertai perspėja, kad kai kurių priemonių įvedimui gali trukdyti įsipareigojimai Europos Sąjungai, tačiau žadama spausti Baltarusijos režimą nutraukti kontrabandą.Ar pasiteisins priemonės prieš Baltarusiją?Laidoje dalyvauja instituto “Liberalis” direktorius Raimundas Lopata,sankcijų teisės ekspertė Neringa Mickevičiūtė, “Unicorns Lithuania” atstovas, buvęs Vyriausybės Valdysenos departamento vadovas Eimantas Norkūnas,buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, „Linavos“ generalinis sekretorius Narūnas Raulinaitis.Ved. Marius Jokūbaitis

Balionai, dronai ir kariniai lėktuvai – Lietuvos oro erdvės pažeidimai darosi kasdienybe. Ar tai nauja realybė, kurioje nieko negalima padaryti? Ar, vis dėlto, yra saugumo priemonių, kurių jau galime imtis dabar?Diskusijoje dalyvavo Lietuvos oro uostų Saugos, saugumo ir atsparumo departamento direktorius Vidas Kšanas, kariuomenės atsargos generolas, buvęs karinių oro pajėgų vadas Edvardas Mažeikis, dronų ekspertas Povilas Stankūnas bei saugumo ekspertas, buvęs Krašto apsaugos ministrės patarėjas Giedrius Česnakas.Ved. Mindaugas Aušra

Socialdemokratė Jūratė Zailskienė visuomenei kol kas nėra gerai žinoma, į nacionalinę politiką atėjusi iš Prienų savivaldybės. Naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė kritikuota, kad į savo viceministres paskyrė Ritą Grigalienę, figūruojančią „čekiukų“ byloje. Kokia ministre bus Jūratė Zailskienė? Kokie jos prioritetai socialinėje srityje?Ved. Agnė Skamarakaitė

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pasiryžo trauktis. Įtampa ministerijoje, teikiama klaidinanti informacija dėl gynybos finansavimo ir neskaidrūs ryšiai. Tokios priežastys lėmė premjerės Ingos Ruginienės nepasitikėjimą ministre. Dovilė Šakalienė prieš atsistatydindama dar susitiko su prezidentu. Gitanas Nausėda sako, kad svarbiausia gynybos finansavimas, o visas emocijas reiktų atidėti.Ar Dovilei Šakalienei reikia atsistatydinti ir kas ją pakeistų?Laidoje dalyvauja krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, Seimo nariai Viktorija Čmilytė - Nielsen, Laurynas Kasčiūnas, Dainius Gaižauskas, Ruslanas Baranovas.Ved. Liepa Želnienė

Edvinas Grikšas, ekonomikos ir inovacijų ministru tapęs po koalicijos pokyčių, sulaukė klausimų dėl turto kilmės ir praeities įvykių. Šiandien jis žada koncentruotis į investicijų skatinimą regionuose, tačiau jo laukia iššūkis vykdant ir iškėlusios partijos pažadus.Koks bus ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas?Dalyvauja Ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.Ved. Marius Jokūbaitis

Dar vienas Ukrainos ir Jungtinių valstijų prezidentų susitikimas prikaustė pasaulio dėmesį. Nors prieš jį tikėtasi, kad Vašingtonas suteiks Kyjivui amerikietiškų Tomahawk raketų, teko nusivilti. Prieš D. Trumpo ir V. Zelenskio susitikimą, D. Trumpas pasikalbėjo telefonu su V. Putinu ir paskelbė, kad už kelių savaičių įvyks jų susitikimas Budapešte. Galų gale, V. Zelenskis skrido per Atlantą į Europą be naujų raketų. Ar šis susitikimas tikrai buvo nuviliantis bei ko tikėtis ateityje?Dalyvauja: VU TSPMI profesorė Dovilė Jakniūnaitė, Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas, Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė.Ved. Jurgita Čeponytė

Savaitgalį šalį sukrėtė skaudi avarija Šilutės rajone, per kurią žuvo 2 moterys, sužeisti 8 nepilnamečiai. Eismo įvykių statistika rodo prastėjančią situaciją mūsų keliuose – lyginant su pernai metų tuo pačių laikotarpiu išaugo tiek avarijų, tiek žuvusiųjų, tiek sužeistųjų skaičiai. Iki spalio 12 dienos Lietuvos keliuose žuvo 99 žmonės.Laidoje dalyvauja Bendrovės „Mobility Consultants“ partneris Egidijus Skrodenis, Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys. Transporto kompetencijų agentūros Transporto paslaugų skyriaus vedėjas Evaldas Morkūnas, vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova.Ved. Agnė Skamarakaitė

Koalicijos sutarties Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga nepasirašė, tačiau jos atstovė Rita Tamašunienė tapo teisingumo ministre. Į savo komandą ji pasikvietė Kristiną Zamarytę-Sakavičienę. Dėl to kilo nepasitenkinimas ir tarp žmogaus teisių organizacijų, ir tarp socialdemokratų. Baiminamasi, kad ministerija nevykdys teismų sprendimų.Kokia teisingumo ministrė bus Rita Tamašunienė? Kokius darbus ji žada? Išsamus pokalbis su teisingumo ministre Rita Tamašuniene.Ved. Liepa Želnienė.

Latvija vėl paskelbė reikalavimą išvykti šimtams Rusijos piliečių, nes jie nelaikė arba neišlaikė latvių kalbos patikrinimo. Leidimai gyventi naikinami ir dešimtmečius Latvijoje gyvenantiems žmonėms, atimamos socialinės išmokos. Lietuvoje taip pat yra raginančių elgtis panašiai, nors situacija mūsų šalyje gerokai skiriasi nuo kaimynų. Seime skinasi kelią reikalavimas mokėti kalbą bent penkerius metus čia gyvenantiems žmonėms.Ar reikia iš šalies išsiųsti gyventojus, nemokančius lietuviškai?Laidą veda šnekamosios lietuvių kalbos klubo iniciatorė Lina Blažytė,Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza, Latvijos lietuvis Kęstutis Isakas, buvęs Vilniaus vicemeras Arūnas Šileris.Laidos ved. Marius Jokūbaitis

Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius praėjusią savaitę dėstė, kad „Nemuno aušra“ tampa problema valstybės valdymui. Remigijus Žemaitaitis atkirto: tokios kalbos rodo, kad socialdemokratai byra. Pozicijas šie gryninosi šeštadienį sukviestoje taryboje. Kas laukia socialdemokratų po priimtų sprendimų? Laidoje dalyvauja LSDP garbės narė parlamentarė Birutė Vėsaitė, LSDP vicepirmininkas Seimo narys Robertas Kaunas, Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė.Ved. Jurga Tvaskienė.

„Rusija savo vadinamąjį „šešėlinį laivyną“ naudoja ne tik karui finansuoti, tanklaiviais gabendama naftą, bet ir žvalgybos bei sabotažo operacijoms rengti“, teigia Ukrainos prezidentas Volodymuras Zelenskis, remdamasis savo šalies žvalgyba. Jo teigimu Vakarų partnerių atsakas į tokius Rusijos veiksmus turi būti realus. Prie Prancūzijos krantų praėjusią savaitę buvo sulaikytas tanklaivis, kuris siejamas su dronų incidentais Skandinavijos šalyse.Laidoje dalyvauja europarlamentaras Petras Auštrevičius, LRT bendradarbė Vokietijoje Vytenė Banser, karybos tyrinėtojas Giedrius Petkevičius, „Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus, „Averus“ advokatė Greta Motiejūnienė.Ved. Agnė Skamarakaitė