LRT Aktualijų studija

Jauni žmonės pasakoja, kad Lietuvoje sudėtinga įpirkti pirmąjį būstą, ypač sunku surinkti pradinį įnašą. Šią savaitę buvo galima teikti paraiškas dėl paramos pirmajam būstui įsigyti, tai galėjo daryti mažas pajamas gaunantys gyventojai. Daugiau nei 5,5 tam skirti milijonai buvo išgraibstyti per 10 minučių. Reaguodama į tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiam tikslui papildomai skyrė 5 mln. eurų.Laidoje dalyvauja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vadovas Daniel Ilekvič, LRT RADIJO bendradarbis Norvegijoje Mantas Tomkūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šią savaitę Ukraina sėkmingai dronais atakuoja Rusiją, dega net Maskva. Kremliaus propagandistai skundžiasi, kad jų vaikai priversti miegoti koridoriuose. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad karas grįžta į šalį agresorę, o dronų antskrydžiai daro vis didesnę žalą Rusijos ekonomikai ir energetikos sektoriui. Tuo metu Kinijoje viešintis Vladimiras Putinas apie Ukrainos dronus tyli.Ar deganti Maskva reiškia, kad Ukraina perima iniciatyvą kare?Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė, karo instruktorius Andrejus Šildiajevas ir karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys.Ved. Liepa Želnienė

Lietuvoje vėl nukritęs dronas su sprogstama medžiaga kaitina politinį lauką. Droną aptiko gyventojas, o informavimo sistema suveikė pavėluotai. Prezidentūra sako, kad algoritmai nesuveikė, perspėjimai vėlavo, kaip ir antidroninių sistemų pirkimas bei diegimas. Tuo tarpu Valstybės kontrolė pažymi, kad gynybos fondo pinigai pernai liko nepanaudoti, nors lėšų trūko civilinei saugai. Todėl pinigus teko brangiai skolintis. Ar Lietuvai įmanoma suvaldyti įskrendančius dronus?Laidoje dalyvauja: krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, karys savanoris Arūnas Kumpis, valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, antidroninių sistemų kūrimo įmonės „Nexdef“ vadovas Justinas Kveglys, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.Ved. Marius Jokūbaitis.

Neramios dienos – ne tik valdančioje koalicijoje. Opoziciniai konservatoriai paniro į debatus apie savo politinę kryptį ir vadovybę. Matas Maldeikis viešai sako, kad konservatorių valdyme įžvelgia „vadizmo“ apraiškų. Jo oponentai tokius vertinimus vadina provokacija. Girdisi ir svarstymai, kad už dabartinio pirmininko Lauryno Kasčiūno kritikų stovi vandenį drumsti norinčios figūros. Kur nuves vidiniai konservatorių ginčai?Ved. Jurga Tvaskienė

Prezidentas Gitanas Nausėda griežtai perspėjo kariaujančias šalis Europoje nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams. Jis teigia, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas. Rusija jau kurį laiką kaltina Baltijos šalis, kad jos suteikia savo oro erdvę ukrainietiškų dronų antskrydžiams prieš Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą.Laidoje dalyvauja visuomenininkas Žilvinas Svitojus, VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė, knygos „BAIMĖS FRONTAS. Kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip ją įveikti?“ autorius, agentūros „Bosanova“ vadovas Vytautas Matulevičius, Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjas Mindaugas Sėjūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Valstybės gynimo taryba pritarė Lietuvos karių siuntimui į misiją Hormuzo sąsiauryje. Siūloma siųsti iki 40 karių ir civilių. Kariuomenės teigimu, Lietuvos indėlis galėtų svyruoti nuo štabo karininkų skyrimo į tarptautinių operacijų struktūras iki išminavimo pajėgumų siuntimo.Dabar sprendimas - Seimo rankose.Ar Lietuva turi siųsti karius į misiją Hormuze?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Remigijus Motuzas, Dainius Gaižauskas, Karolis Neimantas ir Arvydas Pocius.Ved. Liepa Želnienė

Mirtinas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive sukėlė nuogąstavimus, ar nepasikartos COVID-19 pandemija. Virusologai ir Pasaulio sveikatos organizacija ramina, kad tai nėra COVID-19. Tačiau keleiviai iš kruizinio laivo evakuoti ir išgabenti į savo šalis laikantis griežčiausių taisyklių ir izoliacijos. Vis tik mokslininkai pripažįsta, kad nėra vakcinos, o žmonės vis dar užsikrečia po kontaktų su infekuotais. Visuomenė socialiniuose tinkluose baiminasi, kad gali pasikartoti COVID- 19 laikai, pastebėtas ir sąmokslo teorijų ir prieš skiepus nusistačiusių žmonių aktyvumas. Ar hantavirusas gali kelti grėsmę?Laidoje dalyvauja: Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė, virusologas Gytis Dudas, Seimo narys Saulius Čaplinskas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei užsiminus apie planuojamus šokius rudenį, kur vieniši žmonės galėtų susipažinti, socialiniai tinklai pradėjo ūžti nuo juokų ir kritikos, kad pažintys – ne valdžios atsakomybė. Vis dėlto vienišumas Vakarų visuomenėse tampa vis didesne problema ir prisideda ne tik prie žemo gimstamumo bet ir spartesnio visuomenės senėjimo. Ar vienatvė – šio amžiaus epidemija? Kaip spręsti vienišumo problemą?Laidoje dalyvauja Krizių įveikimo centro psichologė psichoterapeutė Jūratė Činčikaitė, VU Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros vedėja prof. Dr. Daiva Skučienė, Lietuvos Socialinių mokslų centro sociologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Rapolienė, Jaunimo linijos savanorė psichologė Julija Neienė, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, „Luminor“ banko ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas.Ved. Justina Ilkevičiūtė.

Politinės korupcijos bylose – buvę aukščiausi šalies pareigūnai. Buvęs Seimo pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis sulaukė įtarimų kyšininkavimu Augalininkystės tarnybos byloje. Kitas buvęs premjeras Gintautas Paluckas teisėsaugos duomenimis kartu su sutuoktine Ilma Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto. Seimas šiandien spręs dėl jo teisinės neliečiamybės atėmimo. Abu Seimo nario mandato neatsisako.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Gražina Bielousova, politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas, VDU dėstytoja, sociologė Rūta Žiliukaitė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jungtinės Valstijos mažina savo karių skaičių Europoje. Nutarta iš Vokietijos išvesti apie 5 tūkstančius karių. Vokietijos politikai sako, kad tai nėra labai netikėta. Lenkijos premjeras visgi kalba apie NATO dezintegraciją. Anksčiau skelbta apie karių skaičiaus mažinimą Rumunijoje.Ar JAV karių skaičiaus mažinimas Vokietijoje turės įtakos Lietuvos saugumui? Ar dėl to nenukentės planai dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Laurynas Kasčiūnas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos analitikas Justinas Juozaitis, Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė ir LRT Radijo bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Liepa Želnienė

Per ilgąjį savaitgalį du incidentai geležinkelyje pasėjo įvairių vertinimų. Specialistai svarsto, kad tai galėjo būti būti techninės priežastys, profsąjungų atstovai kalba apie mažėjančią bėgių priežiūrą, tačiau yra įžvelgiančių ir diversijos pėdsakus. Lietuvos geležinkeliai priežastis tik pradeda tirti, išvadų siūlo palaukti ir neatmeta nė vienos versijos.Ką parodė pasikartoję incidentai geležinkelyje?Laidoje dalyvauja „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas, VGTU docentas Gediminas Vaičiūnas, Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos vadovas Vilius Ligeika, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza.Ved. Marius Jokūbaitis

Švedijos žvalgyba skelbia, kad Rusijos ekonominė situacija bent tris kartus blogesnė nei manoma. Žiniasklaidoje pasirodo svarstymų, kad šalies ekonomika yra ant absoliutaus kracho ribos. Net vienas Dūmos narys grasina, kad jei ekonominė situacija nepagerės, rudenį Rusija susidurs su tuo, kad įvyko 1917-aisiais.Ar kalbos apie Rusijos ekonominį krachą nėra perdėtos?Laidoje dalyvauja: „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, VU TSPMI partnerystės docentas, energetikos ekspertas Romas Švedas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.Ved. Jurgita Čeponytė.

Sukrečiantis įvykis Marijampolėje - 17-metis Sūduvos gimnazijoje peiliu užpuolė ir sužalojo 3 kitus mokinius. Panašus incidentas, kai moksleivis peiliu grasino savo klasiokams prieš kelias dienas įvyko Simono Daukanto progimnazijoje, laimei, ten niekas nenukentėjo. Diskusija ne tik apie fizinį mokinių saugumą, bet ir emocinį, socialinį ir kitą. Mokslininkų tyrimai rodo, kad mokinių pasiekimus lemia ne tik asmeniniai gebėjimai ar pastangos, bet ir tai, ar vaikas mokykloje jaučiasi saugus.Laidoje dalyvauja Panevėžio rajono Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis, Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto prof. dr. Romas Prakapas, Lietuvos švietimo pagalbos asociacijos direktorė Saulė Šerėnienė, Moksleivių sąjungos atstovas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė

Lietuvos apeliacinis teismas išteisino europarlamentarą Petrą Gražulį byloje dėl homoseksualių žmonių niekinimo. Anot teismo, politiko išsakyti žodžiai buvo užgaulūs, tačiau ne tokie, kurie galėtų užraukti pačią griežčiausią – baudžiamąją – atsakomybę.Tuo metu pareiškęs, kad žodžiai „čigonas“ ir „negras“ yra geri, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka sulaukė tarnybinės nuobaudos.Seime registruotas ir siūlymas išvis panaikinti baudžiamąją atsakomybę už tyčiojimąsi, niekinimą ir neapykantos skatinimą.Kur baigiasi žodžio laisvė ir prasideda neapykantos kalba?Laidoje dalyvauja Lietuvos teismo ekspertizės centro lingvistikos ekspertė Samanta Kietytė, kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius ir advokatas Dominykas Vanhara.Ved. Liepa Želnienė

Vilniuje tęsiasi nacionalistinių antimigracinių plakatų kabinimo ir jų draskymo vajus, pereinantis į smurtą. Savaitgalį ant Vilniaus viaduko buvo iškeltas plakatas „Stop masinei imigracijai“, tačiau iniciatorius užpuolė kaukėti ir rusiškai kalbantys asmenys, kurie ėmėsi smurto. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ekspertai sako, kad susidūrimai tarp abiejų grupių Vilniuje tik augs.Ar Vilniuje kyla karas tarp radikalių grupuočių?Laidoje dalyvauja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis, buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Markas Adamas Haroldas, Prezidento patarėja nacionalinio saugumo klausimais Evelina Gudzinsikaitė, Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.Ved. Marius Jokūbaitis

Premjerė įspėja žmones laukti sunkaus rudens. Ekonomistai siūlo nedramatizuoti ir negąsdinti žmonių. O verslas jau skambina pavojaus varpais. Ar tikrai artėja sunkus laikotarpis?Dalyvauja: Vidmantas Janulevičius, Pramonininkų konfederacijos prezidentas, Dainius Dundulis, „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas, Jonė Kalendienė, ILTE banko vyriausioji ekonomistė, Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.Ved. Mindaugas Aušra

Dėl karo Irane iš JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiekia labai prieštaringos žinios. Neseniai grasinęs, kad paliaubų pratęsimo nebus ir bus atnaujintas Irano bombardavimas, dabar jis pranešė, kad paliaubos pratęstos neribotam laikui, kad būtų daugiau laiko taikos deryboms. Trumpo teigimu, paliaubos pratęstos Pakistano prašymu ir kad Irano „suskilusi“ vadovybė galėtų parengti „vientisą pasiūlymą“. Teheranas neigia to prašęs.Laidoje dalyvauja ambasadorius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje Eitvydas Bajarūnas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius, atsargos majoras Darius Antanaitis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė prof. Margarita Šešelgytė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Reperiui Morgenshternui galimybę koncertuoti Lietuvoje atvėrė teismas. Gegužės pradžioje Vilniuje renginį organizuoja antisemitiniu elgesiu ir pasisakymais prieš Lietuvą pagarsėjęs Lenkijos europarlamentaras Grzegorzas Braunas.Seime gimsta idėjos, kad į Lietuvą nebūtų įleidžiami visi Rusijoje ir Baltarusijoje po plataus masto karo pradžios pasirodantys atlikėjai, tačiau abejojama, ar toks visuotinis draudimas būtų teisėtas.Ar Lietuva turi neįsileisti prorusiškų veikėjų?Laidoje dalyvauja URM Rytų kaimynystės departamento direktorius Mantas Jakimavičius, Kultūros viceministras Matas Drukteinis, Seimo narys Vytautas Kernagis, koncertų organizatorius Markas Šliamovičius, advokatas Petras Ragauskas.Ved. Liepa Želnienė

Parlamento rinkimuose Bulgarijoje daugumą užsitikrino buvęs šalies prezidentas, kritikuojantis Europos Sąjungą ir raginantis atnaujinti ryšius su Rusija. Tuo metu Vengrija pasuko kitu keliu – rinkimuose triumfavo proeuropietiškas Peteris Magyaras, žadantis neblokuoti paramos Ukrainai. Ką kintantis politinis Europos Sąjungos žemėlapis reiškia Kyjivui? Kaip tai paveiks Bendrijos priimamus sprendimus dėl tolesnės paramos?Laidoje dalyvauja: Geopolitikos ir saugumo studijų centro direktorius Linas Kojala, Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, europarlamentarai Virginijus Sinkevičius ir Petras Auštrevičius, LRT bendradarbė Bulgarijoje Justina Mikeliūnaitė, LRT bendradarbė Vengrijoje Valdonė Sakalauskaitė Mosdoczi.Ved. Justina Ilkevičiūtė

Iš antrosios pensijų pakopos vos per pirmus tris mėnesius pasitraukė tiek žmonių, kiek prognozuota per dvejus metus. Kol prekybininkai džiaugiasi, sako pastaroji savaitė kaip antros Kalėdos, likusieji kaupime nerimauja, kas bus toliau. Kodėl žmonės nenori kaupti savo senatvei. Ar antroji pakopa išliks?Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, Seimo Tėvynės Sąjungos-krikščionių demokratų frakcijos narė Gintarė Skaistė, Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Linas Kukuraitis, Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Dirginčius.Ved. Justina Ilkevičiūtė

„Pirmą kartą per šį karą priešo pozicija buvo užimta naudojant tik dronus ir antžeminius robotus, be karių dalyvavimo. Okupantai pasidavė į nelaisvę, o ši operacija buvo įvykdyta be pėstininkų dalyvavimo ir be nuostolių iš mūsų pusės“, – taip pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, ukrainietiški robotai per tris šių metų mėnesius įvykdė daugiau nei 22 tūkst. misijų ir tiek kartų buvo išvengta rizikos kariams.Laidoje dalyvauja: „Blue/Yelow“ vadovas Jonas Ohmanas, Kauno technologijos universiteto prof. dr. Andrius Vilkauskas, Fizinių ir technologinių mokslų centro direktoriaus pavaduotoja inovacijoms ir plėtrai dr. Reda Nausėdaitė, Karo akademijos dėstytojas, ginkluotės ekspertas Artur Plokšto.Ved. Agnė Skamarakaitė.

2022-aisiais politinė poliarizacija Lietuvoje buvo pati didžiausia per visą Nepriklausomybės laikotarpį, rodo politologės Ainės Ramonaitės su kolegomis atliktas tyrimas. Anot jo, labiausiai poliarizuojančios partijos yra Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Laisvės partija ir „Nemuno aušra“. Jų rėmėjai dažnai radikalizuojasi, nebegirdi argumentų ir ima demonizuoti priešingos stovyklos atstovus.Kokią žalą visuomenei daro poliarizacija ir ar įmanoma ją įveikti?Laidoje dalyvauja VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė, Leibnico socialinių mokslų instituto tyrėja Monika Verbalytė, MRU docentas Virgis Valentinavičius ir VU Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas.Ved. Liepa Želnienė

Į politinės korupcijos skandalą patekę demokratai „Vardan Lietuvos“ skubiai priiminėja sprendimus, siekdami parodyti, kad tai – jų buvusio pirmininko Sauliaus Skvernelio, o ne visos partijos problema. Tačiau Lietuvoje jau buvo atvejų, kai lyderių paimti kyšiai užtraukė bausmes visai partijai. Ar Lietuvoje įmanoma suvaldyti politikų korupciją?Laidoje dalyvauja: laikinasis demokratų partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius, Socialdemokratų partijos vicepirmininkė Orinta Leiputė, teisininkas Jonas Udris, tinklalaidžių kūrėjas Skirmantas Malinauskas.Ved. Jurga Tvaskienė.

Vengrijoje įvyko tai, kuo dalis vengrų negalėjo patikėti. Po 16 metų baigėsi Viktoro Orbano era. Jo paties sukurta rinkimų sistema atsisuko prieš jį ir viską šluojančią pergalę padovanojo jo priešininkui. Kas dabar laukia Vengrijos ir Europos? Ir kaip tai paveiks kitus kraštutinius judėjimus Europoje, kurie Orbano eksperimentą laikė geru pavyzdžiu?Laidoje diskutuoja: Seimo Užsienio reikalų komiteto narys Giedrius Drukteinis, europarlamentas Petras Auštrevičius, VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas, LRT TV užsienio naujienų redaktorius, tinklalaidės „Kas ten dedasi?“ vienas iš kūrėjų Vykintas Pugačiauskas, LRT radijo bendradarbė Vengrijoje Valdonė Sakalauskaitė-Mosdóczi.Ved. Jurgita Čeponytė.

Susitarimas dėl paliaubų įvyko likus valandai iki Donaldo Trumpo skelbto ultimatumo Teheranui pabaigos. Iranas sutiko laikinai atidaryti Hormūzo sąsiaurį, dėl kurio užblokavimo smarkiai išaugo energetikos išteklių kainos. Tiek Vašingtonas, tiek Teheranas skelbia laimėję šį karą.Laidoje dalyvauja: buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, saugumo politikos ekspertas, dimisijos pulkininkas, Martyno Mažvydo bibliotekos strateginio prognozavimo skyriaus ekspertas Ignas Stankovičius, politologė, Vytauto Didžiojo universiteto Kaune ir „Sciences Po“ Paryžiuje lektorė Emilija Pundziūtė-Gallois.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Daliai koalicijos partnerių nebalsavus už Kapčiamiesčio poligono įkūrimą, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pareiškė, kad toks elgesys nepriimtinas. Pasak jo, balandžio viduryje partijos taryba turės apsispręsti, ar tęsti darbus, ar koalicijos partnerius keisti. Savo ruožtu „Nemuno aušros“ lyderiai sako, kad dėl poligono nepersigalvos.Kas bus su koalicija?Diskusija su trijų valdančiųjų partijų lyderiais LSDP pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi, LVŽS pirmininku Aurelijumi Veryga ir „Nemuno aušros“ pirmininko pavaduotoju Robertu Puchovičiumi.Ved. Liepa Želnienė

Popieriniu tigru Aljansą pavadinęs Donaldas Trumpas sako ketinantis išvesti JAV iš NATO. Taip jis sureagavo į sąjungininkų neskubėjimą jungtis į karą su Iranu. Ekspertai sako, kad jei Trumpas ir ryžtųsi tokiam sprendimui, Senatas greičiausiai tam nepritartų. Tačiau bet kokiu atveju tokios kalbos Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms kelia grėsmių dėl nacionalinio saugumo.Ar NATO iš tiesų tapo „popieriniu tigru“?Laidoje dalyvauja Seimo narė Dovilė Šakalienė, Seimo narys Matas Maldeikis, politologas Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Gintautas Babravičius, organizacijos „Team Europe Direct“ ekspertas Vaidotas Malinionis.Ved. Marius Jokūbaitis

Susisiekimo ministerija atsisveikina su sėkmingai dirbančiu Oro uostų vadovu, paskui jį traukiasi ir visa nepriklausoma valdyba. Kiek anksčiau pasitraukė visa Transporto saugos administracijos vadovybė. Aplinkos ministerija atšaukė Miškų urėdijos nepriklausomų narių atranką. Muitinės departamento vadovas atrinktas už finansų ministro nugaros. Dėl to krito ministerijos kancleris, ministras išformavo visą atrankos komisiją. Ekspertai sako, kad šie pavyzdžiai rodo valdančiųjų bandymus įvesti politinį valdymą įmonėse ir susidoroti su nepriklausomais vadybos profesionalais. Tačiau valdantieji sako, kad ieško naujos kokybės ir polėkio.Kas vyksta su valstybės įmonių valdymu?Laidoje dalyvauja “Unicorns Lithuania” atstovas, buvęs Vyriausybės Valdysenos departamento vadovas Eimantas Norkūnas, ISM rektorius Dalius Misiūnas, Generalinis miškų urėdas Valdas Kaubrė, įmonių valdysenos ekspertas Rytis Ambrazevičius, buvęs Lietuvos oro uostų valdybos pirmininkas Arijandas Šliupas.Ved. Marius Jokūbaitis

Prezidentas Gitanas Nausėda į Konstitucinio Teismo pirmininkus Seimui teikia Tomo Davulio kandidatūrą.Opozicija jau abejoja tokiu prezidento pasirinkimu. Ji primena, kad Tomas Davulis 2019-aisiais buvo Nausėdos rinkimų komandos narys. Taip pat svarstoma, ar ne geriau būtų pirmininku skirti Konstitucinės, o ne darbo teisės ekspertą.Ar Tomas Davulis turi tapti Konstitucinio Teismo pirmininku?Laidoje dalyvauja prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Johanas Baltrimas, Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Julius Sabatauskas.Ved. Liepa Želnienė

Daugiau nei pusė gyventojų teigia žinantys, kaip elgtųsi kilus ekstremaliai situacijai, rodo naujausia visuomenės apklausa. Tačiau susprogus dronui Varėnos rajone pusę paros nė vienas gyventojas nepaskambino bendruoju pagalbos telefonu. Estijoje gyventojai gavo perspėjimo žinutes, tačiau jos labiau išgąsdino nei padėjo.Ar esame pasiruošę reaguoti į grėsmes?Laidoje dalyvauja PAGD direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Agintas, Varėnos rajono meras Algis Kašėta, atsargos brigados generolas Vilmantas Tamošaitis, LRT Radijo bendradarbiai Suomijoje ir Estijoje Aurelija Kaškelevičienė ir Vaidas Matulaitis.Ved. Liepa Želnienė

JAV specialusis pasiuntinys Johnas Coale'as paragino Lietuvą suartėti su Baltarusija, surengti viceministrų susitikimą ir atstatyti trąšų tranzitą. Lietuvos vadovai teigia, kad jokių derybų su Baltarusija nevyksta, tačiau susitikimai galimi, jei kaimynas pradėtų elgtis kitaip. Politologai primena, kad Baltarusija dešimtmečius žaidžia tuos pačius žaidimus.Ar turėtų susitikti Lietuvos ir Baltarusijos viceministrai?Laidoje dalyvauja Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis,Seimo narys Ruslanas Baranovas, Seimo narys Rimas Jonas Jankūnas,politologas Laurynas Jonavičius, Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianis Kuchynski.Ved. Marius Jokūbaitis

Lietuva yra pasirengusi padėti užtikrinti saugią laivybą Hormūzo sąsiauryje, tačiau tikisi, kad to neprireiks. Visgi ši pozicija nėra vieninga. Vieni politikai sako, kad Lietuva turėjo paramą Jungtinėms Valstijoms siūlyti pati, kiti - kad Lietuva neturi net svarstyti tokio klausimo. Nėra sutarimo ir dėl Vengrijos. Vieni politikai ieško kelių, kaip ją sutramdyti, kiti vyksta į susitikimus Budapešte.Prezidentas sukvietė partijų lyderius susitarti dėl vieningos užsienio politikos, bet ar tai įmanoma?Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Linas Balsys ir Karolis Neimantas, buvęs užsienio reikalų ministras, ambasadorius Antanas Valionis ir apžvalgininkė Agnė Rimkutė.Ved. Liepa Želnienė.

Varėnos rajone į Lavyso ežerą nukritęs, kaip manoma, dronas, sukėlė naujų klausimų Lietuvoje – ar mus taip išbando, kokia mūsų oro gynyba ir aptikimo sistema. Kariuomenės radarai drono nepastebėjo ir nefiksavo, pasieniečiai negirdėjo, o gyventojai į policiją kreipėsi tik prieš pietus, kai dronas krito apie 3 ryto.Dronų ekspertai neabejoja, kad tai galėjo būti "šachedas", nes garsą nesunku atpažinti. Kol kas Lietuva neturi priemonių apsisaugoti nuo tokių dronų arba jos neveikia.Ar galima pasitikėti šalies oro gynyba?Laidoje dalyvauja dronų ekspertas Povilas Stankūnas, visuomenininkas Šarūnas Jasiukevičius, Seimo narys Giedrimas Jeglinskas, karys savanoris Arūnas Kumpis.Ved. Marius Jokūbaitis

JAV atšaukiant sankcijas kelioms Baltarusijos įmonėms, tarp jų ir trąšų gamybos milžinei „Belaruskalij“, Lietuvos vadovai sako, kad toliau laikysis bendros su Europa vertybinės politikos. Tačiau dalis mūsų šalies politikų, taip pat ir iš valdančiosios daugumos, ragina atnaujinti pragmatiškus santykius su Baltarusijos diktatoriumi. Ir net sulaukia Jungtinių Amerikos valstijų atstovų paramos.Ar santykiuose su Baltarusija pragmatiški išskaičiavimai nugalės vertybinę politiką?Laidoje dalyvauja Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Remigijus Motuzas, jo pavaduotojas konservatorius Žygimantas Pavilionis, valdančiajai Seimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai priklausantis Ignas Vėgėlė, europarlamentaras Petras Auštrevičius. Ved. Jurga Tvaskienė

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad turi labai blogą nuojautą dėl karo Irane įtakos jo šaliai. Pasak jo, JAV dėmesys sutelktas į Artimuosius Rytus, o ne į Ukrainą, todėl derybos dėl taikos nuolat atidedamos. Taip pat kare Irane JAV ir sąjungininkai sparčiai naudoja dideles oro gynybos raketų atsargas, kas gali sumažinti Ukrainos galimybes gintis nuo Rusijos. Be to, karas Irane pildo Rusijos biudžetą dėl kylančių pasaulinių naftos kainų ir palengvintų sąlygų įsigyti jos naftą. Tačiau tuo pačiu šis konfliktas leidžia Kijivui parodyti sąjungininkams savo technologines galimybes kovoje su Irano dronais.Laidoje dalyvauja LRT RADIJO bendradarbis, politologas Alvydas Medalinskas, Ukrainoje kariavęs lietuvis Arūnas Kumpis, visuomenininkas Žilvinas Svitojus, ekonomistė, VDU partnerystės prof. Eglė Stonkutė.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis užkirto kelią šaliai pasinaudoti europine SAFE paskola gynybai. Varšuvai buvo numatyta beveik 44 milijardų eurų suma. Tačiau prezidentas pareiškė, kad toks skolinimasis pakenktų Lenkijos nepriklausomybei ir įstatymą vetavo. Premjeras Donaldas Tuskas sako, kad prezidento sprendimas naudingas tik Rusijai ir prabilo apie realią “Polexit” grėsmę.Ar Lenkija tolsta nuo Europos Sąjungos? Diskusija LRT Aktualijų studijoje šiandien/rytoj po 9 valandos žiniųLaidoje dalyvauja Europos gynybos ir kosmoso komisaro Andriaus Kubiliaus kabineto vadovas Simonas Šatūnas, europarlamentaras Aurelijus Veryga, Varšuvos universiteto profesorė Renata Mienkowska, Vytauto Didžiojo universiteto Politologijos katedros docentas Andžej Pukšto ir Nepriklausomybės akto signataras Albinas Januška.Ved. Liepa Želnienė

Vilniaus universiteto docentas Konstantinas Andrijauskas kovo 11-ąją nuo viaduko Vilniuje nuplėšė vėliavą su užrašu „Lietuva lietuviams“, nes yra įsitikinęs kad tai ekstremistinis šūkis. Policija jau pradėjo tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir kaltinimo kito žmogaus užpuolimu. Atsirado žmogus, kuris teigė nukentėjęs. Pats docentas neigia naudojęs smurtą.Besipiktinantys Andrijausko poelgiu teigia, kad šūkis „Lietuva lietuviams“ yra patriotinis ir neturi nieko bendra su nacistinėmis idėjomis. Kiti mano, kad šis šūkis turi neigiamą konotaciją ir tai ne apie šių dienų Lietuvą. Diskusijos ir ginčai užvirė socialiniuose tinkluose.Ar šūkis „Lietuva lietuviams“ yra ekstremistinis?Laidoje dalyvauja idėjų istorikas Dovydas Skarolskis, Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Sinica, Politikos ir religijos antropologė Gražina Bielousova, visuomenininkas Vitalijus Balkus.Ved. Marius Jokūbaitis

Jau netrukus paaiškės, kiek kaupiančiųjų pensiją antroje pakopoje nusprendė stabdyti kaupimą. Vis dėlto pirmas mėnuo parodė, kad tokių gali būtų net daugiau, nei prognozuota. Gyventojai taip pat aktyviai naudojasi nuo sausio atsiradusiomis lankstesnėmis galimybėmis, pavyzdžiui, lieka kaupti toliau, tačiau dalį pinigų atsiima.Ar pensijų kaupimo sistema griūva ar ją laidoti per anksti? Kaip užsitikrinsime sočią senatvę?Laidoje dalyvauja Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė, „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vadovė Daiva Gerulytė, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Vaidotas Rūkas, Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva.Ved. Justina Ilkevičiūtė

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad karas Irane yra trumpalaikė ekskursija ir labai greitai baigsis. Ji taip pat pabrėžė, kad Amerikos tikslai šiame kare beveik pasiekti, o visos Irano pajėgos esą sunaikintos. Ką JAV šiame kare laikytų laimėjimu? Dėl kokių priežasčių D. Trumpas atsitrauktų iš Irano – jo teigimu pasiektų tikslų, kylančių naftos kainų, artėjančių vidurio kadencijos rinkimų, Persijos šalių spaudimo ar kitų priežasčių?Laidoje dalyvauja atsargos majoras Darius Antanaitis, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas, Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas, LRT TV užsienio naujienų redaktorius Aurimas Piečiukaitis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Seimas pradeda pavasario sesiją ir jau ketvirtadieni bus sprendžiama dėl Kapčiamiesčio poligono. „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako nematantis pagrindo balsuoti už, tačiau prezidentas Gitanas Nausėda sako išgirdęs partijos narių pažadą palaikyti įstatymo projektą. Socialdemokratai vėl perspėja dėl koalicijos likimo, o politologai sako, kad ginčai skirti tik rinkėjams – koalicijos tai nepaveiks.Seimo sesijoje ir daugiau jautrų klausimų – LRT įstatymo, dėl kurio mitinguota prie Seimo, Miškų įstatymo pataisos, jau išvertusios aplinkos viceministrą. Iš viso parlamentarai per pavasario sesiją užsimojo apsvarstyti per 500 projektų. Ar koalicija atlaikys ginčo dėl Kapčiamiesčio poligono išbandymą?Laidoje dalyvauja: socialdemokratė Rasa Budbergytė, konservatorius Jurgis Razma, politologas Lauras Bielinis, Seimo Mišrios darbo grupės narys Viktoras Fiodorovas, „Nemuno aušros“ atstovas Aidas Gedvilas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Kol Rusija kariauja prieš Ukrainą, tol ji nelabai gali kelti karinės grėsmės Lietuvai, skelbiama Valstybės saugumo departamento ataskaitoje. Vis dėlto mūsų šalyje gyvenantys prorusiški asmenys padeda Kremliui įgyvendinti priešiškus tikslus, o prieš Lietuvą nukreipta propaganda vis dažniau platinama užmaskuotai, sudarant įspūdį, kad Rusijai palankios žinutės kyla iš Lietuvos visuomenės.Kaip esame pasiruošę atremti grėsmes mūsų nacionaliniam saugumui. Ar gebame atpažinti Rusijos propagandą socialiniuose tinkluose?Laidoje dalyvauja Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis, prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Dovilė Jakniūnaitė, propagandos tyrinėtojas Mantas Martišius, atsargos karininkas Darius Antanaitis.Ved. Justina Ilkevičiūtė

Kas dešimtas darbuotojas Lietuvoje yra užsienietis, tai daugiausiai vyrai, dirbantys transporto srityje. Pastaraisiais metais imigrantų skaičius sparčiai augo, dabar jis siekia 7,5 proc. Lietuvos gyventojų.Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad „nors migrantų skaičiumi ir pragyvenimo lygiu Lietuva sparčiai artėja prie Europos Sąjungos vidurkio, negalime leisti, kad mūsų šalį pasiektų ir kiti senosiose Europos valstybėse vykstantys reiškiniai, kuriuos sukėlė netoliaregiška tų šalių migracijos politika“.Jis siūlo įvesti naują migracijos valdymo mechanizmą, pagal jį būtų nustatyta, kad Lietuvoje pas vieną darbdavį padirbę užsieniečiai po tam tikro laiko turėtų išvykti iš šalies. Tai būtų tik darbui atvykstantys imigrantai, jie neturėtų teisės į šeimų susijungimą ir nepretenduotų į Lietuvos gyventojo statusą.Laidoje dalyvauja buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė, Seimo narys, liberalas Simonas Kairys, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, Valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Dainius Gaižauskas, advokatų profesinės bendrijos „ReLex“ vyresnioji teisininkė, viena iš nevyriausybinės organizacijos „Sienos grupė“ steigėjų Emilija Švobaitė, prezidento patarėja, buvusi Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė.