LRT Aktualijų studija

Nepilnametės smurto protrūkis prieš bendraamžę Marijampolėje galėjo kilti dėl komentarų socialiniuose tinkluose, juose vaizdo įrašas ir išplatintas. Apie socialinių tinklų keliamą žalą nepilnamečiams įspėja ir Europos Komisijos suburta ekspertų grupė, o priemonių riboti prieigą prie socialinių tinklų imasi vis daugiau šalių. Ar Lietuva turėtų įvesti ribojimus nepilnamečiams naudotis socialiniais tinklais? Kaip stabdyti šių tinklų keliamą žalą vaikams?Laidoje dalyvauja Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė, socialdemokratė Jurgita Šukevičienė, Seimo narė, konservatorė Daiva Ulbinaitė, Paramos vaikams centro psichologė Ona Mačiulytė, Skaitmeninės etikos centro ekspertė Renata Gaudinskaitė, LRT korespondentė Briuselyje Milda Vilikanskytė.Ved. Justina Ilkevičiūtė

Naujasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis eiles pas gydytojus per dvejus savo darbo metus žada sumažinti trečdaliu, taip pat ketina sujungti globos ir slaugos sistemas. Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau išsakė abejonę, ar Linui Kukuraičiui pavyks „suvaldyti situaciją sistemoje“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Seimas panaikino reikalavimą dešimtokams, norintiems tęsti mokslus gimnazijoje, Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą išlaikyti bent ketvertui balų iš dešimties. Opozicija sako, kad tai - dar vienas kartelės mažinimas, bloginsiantis švietimo kokybę. Valdantieji sako, kad reikia leisti baigti gimnazijas ir tiems, kuriems mokslai nesiseka.Ar leisti tęsti mokslus gimnazijose neįveikus 10 klasės testų?Laidoje dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius, Seimo narys Liutauras Kazlavickas, „Švietimas #1“ vadovė Laura Masiliauskaitė ir VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas Mindaugas Nefas.Ved. Liepa Želnienė

Dvejus metus dirbi ir po to pusmečiui keliauji namo į savo šalį. Tokius migracijos sugriežtinimus siūlo prezidentūra, o jau antradienį registruoto įstatymo pataisą svarstys Seimas. Tačiau idėjai kritikos pažėrė tiek Seimo teisininkai, nei Valstybės saugumo departantas, esą kiltų rizika, kad migrantai nesiintegruotų. Dalis verslo palaiko siūlymą ir tikisi paprastesnio užsieniečių įdarbinimo.Ar darbo migrantų išsiuntimas pusmečiui yra tinkama priemonė?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėja Evelina Gudzinskaitė, teisininkas Skirmantas Bikelis, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas, sociologas, siekiantis Lietuvos pilietybės Ivanas Trunovas.Ved. Marius Jokūbaitis

Lietuva praėjusią savaitę įteikė ir dar vieną protesto notą Rusijai. Šį kartą ir dėl teiginių, kad esą Baltijos šalys planuoja rusakalbių deportacijas. Anksčiau Maskva pagrasino kreiptis į tarptautinį teismą dėl etninių rusų teisių pažeidimų.Pasirodęs tarptautinis žurnalistinis tyrimas atskleidžia, kad Rusija ieškinį prieš Baltijos šalis pradėjo rengti vėliausiai pernai vasarą, o teisinius argumentus kaupė ne vienerius metus.Ar tokie Rusijos veiksmai gali duoti norimų rezultatų? O gal viskas – tik dūmų uždanga?Diskusijoje dalyvauja: buvęs ambasadorius Rusijoje Eitvydas Bajarūnas, teisininkas, advokatas Gintautas Bartkus, dr. Indrė Isokaitė-Valužė, VU Teisės fakulteto docentė.Ved. Mindaugas Aušra

Atnaujinta Vyriausybė pristatė savo programa, kuriame kartojasi žodžiai didinsime, sieksime ir skatinsime. Paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius žada skirti daugiau dėmesio ir lėšų demografijos problemai spręsti, jaunoms šeimos, greičiau didinti pensijas. Opozicija kelia klausimą, iš kokių šaltinių tai būtų finansuojama, tačiau atsakymo pasigenda.Ar atnaujintos Vyriausybės pažadai yra realūs?Laidoje dalyvauja KTU profesorius Rytis Krušinskas, Seimo narys Algirdas Butkevičius, Seimo narė Gintarė Skaistė, Seimo narys Karolis Podolskis.Ved. Marius Jokūbaitis

Naujoje Mindaugo Sinkevičiaus Vyriausybėje vidaus reikalų ministru tampa Martynas Katelynas. Tai vienintelis kandidatas, dėl kurio prie prezidentūros vyko protestas. Kritikos sulaukė ankstesni politiko pasisakymai lyginant Lietuvos pareigūnus su Baltarusijos OMON. Prezidentas sako, kad ministras nėra figūra, kuri turi patikti visiems.Koks ministras bus Martynas Katelynas?Išsamus pokalbis su būsimu vidaus reikalų ministru Martynu Katelynu.Ved. Liepa Želnienė

NATO viršūnių susitikimas Ankaroje žada naujų intrigų. Dar prieš susitikimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Valstijoms yra absurdiška tęsti santykius su NATO, vis dar nepamiršta nuoskauda dėl Europos neįsitraukimo į Irano karą, lieka atversta Grenlandijos korta. Europai auga spaudimas didinti išlaidas, išlieka klausimas dėl JAV karių senajame kontinente ir kokia bus tolimesnė karinė parama Ukrainai.Ko tikėtis iš NATO viršūnių susitikimo Ankaroje?Laidoje dalyvauja buvusi Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, buvęs ambasadorius prie NATO Vytautas Leškevičius, europarlamentaras Petras Auštrevičius, LRT žurnalistas Mindaugas Laukagalis iš Ankaros.Ved. Marius Jokūbaitis

Lietuvos politiniame gyvenime – naujas etapas. Seimui į premjerus patvirtinus Mindaugą Sinkevičių, po truputį ima aiškėti ir kandidatai į naujosios Vyriausybės ministrus.Laidoje dalyvauja politikos mokslų daktarė Jolanta Bielskienė, Mykolo Romerio universiteto profesorius Virgis Valentinavičius, Vilniaus universiteto Politikos komunikacijos tyrimų centro vadovas Linas Kontrimas, 15min aktualijų skyriaus redaktorius Raimundas Celencevičius.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Seimas linksta priimti Rinkimų kodekso pataisas - liko paskutinis balsavimas. Pataisose apibrėžiama, kaip agitacijoje galės dalyvauti suinteresuoti asmenys. Vyriausiosios rinkimų komisijos nariams suteikiama teisė susipažinti su slapta informacija. Tačiau nuostata, kad agituojant draudžiama skleisti visuomenę klaidinančią ar melagingą informaciją, kelia diskusijų. Dalis Seimo narių mano, kad Vyriausioji rinkimų komisija negali nuspręsti, kas tiesa, o kas melas.Ar Rinkimų kodekso pataisos stiprins demokratiją?Laidoje dalyvauja Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Seimo nariai Julius Sabatauskas, Giedrė Balčytytė, Agnė Širinskienė ir Jaroslavas Narkevičius.Ved. Liepa Želnienė

15 metų slapstęsis ir į Lietuvą pargabentas žlugusio „Snoro“ akcininkas Vladimiras Antonovas stojo prieš teismą, kai kitas nuteistatasis Raimondas Baranauskas tebesislapsto Rusijoje. Didžiausioje indėlių iššvaistymo byloje V.Antonovas neginčija daugumos surinktų įrodymų, tačiau prašo išteisinimo. Teisininkai sako, kad procesas truks neilgai ir kaltinamasis turės atlikti bausmę.Ar Antonovo įkalinimo pakaks įvykdyti teisingumą „Snoro“ byloje?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas Gintautas Bartkus, buvęs “Snoro” indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovas Danas Arlauskas, Viešosios įstaigos “Indėlių ir investicijų draudimas” vadovė Aurelija Mažintienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Ukrainos prezidentas praneša apie 40-ies dienų spaudimo Rusijai kampaniją. Kuo toliau, tuo labiau Kijevas nuo Rusijos izoliuoja Krymą. O Maskva kenčia nuo dronų. Rusų kariai grasina Kremliui. Ar Ukraina patiria sėkmingiausią etapą? O gal džiaugtis per anksti?Diskusijoje dalyvauja: Maksimas Milta, LRT bendradarbis Ukrainoje ir „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas, ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Briuselyje ir Baltijos pažangių technologijų instituto vyriausiasis patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas.Ved. Mindaugas Aušra

Prieš dešimt metų 52 procentai britų referendume balsavo už šalies išstojimą iš Europos Sąjungos. Ekspertai skaičiuoja, kad Jungtinės Karalystės ekonomika yra 6–8 proc. mažesnė nei būtų buvusi, jei šalis būtų likusi bendrijoje. Politinė šalies arena susiskaldė, visuomenė mažiau remia tradiciškai dominavusias partijas – konservatorius ir leiboristus. Dėl prastų reitingų iš premjero ir Leiboristų partijos vadovo pareigų paskelbė besitraukiantis Keiras Starmeris. Jo įpėdinis bus 7 premjeras per dešimtmetį.Laidoje dalyvauja Kembridžo universiteto dėstytojas, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Donatas Kupčiūnas, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Didžiosios Britanijos prekybos rūmų Lietuvoje garbės narys Chrisas Butleris.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukrainos ir Lenkijos santykiai priėjo dar vieną kryžkelę. Iš prezidento Volodymyro Zelenskio atimtas aukščiausias Lenkijos Baltojo erelio apdovanojimas. Į tai sureagavo ne tik Ukrainos valdžia, bet ir buvę šalies prezidentai, atsisakę anksčiau priimtų Lenkijos apdovanojimų. Nauja santykių įtampa kilo vieną Ukrainos dalinį pavadinus istoriniu Ukrainos sukilėlių armijos vardu. Antrojo pasaulinio karo metais ši armija dalyvavo lenkų žudynėse.Ar nesutarimai dėl istorijos suskaldys Lenkijos ir Ukrainos vienybę?Laidoje dalyvauja istorikas Alvydas Nikžentaitis, politologas Mariusz Antonowicz, Vilniaus universiteto profesorius Andrius VaišnysVed. Marius Jokūbaitis

Ant naujos koalicijos sutarties parašai sudėti. O joje - susitarimas vykdyti centro kairės, socialiai orientuotą, finansiškai tvarią ir investicijoms palankią politiką. Kaip tai atrodys realybėje? Ko laukti verslui, šeimoms, pensininkams ir kitoms visuomenės grupėms?Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta LeiputėSeimo Demokratų “Vardan Lietuvos” frakcijos seniūnas Lukas SavickasSeimo Valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė Aušrinė NorkienėVed. Jurgita Čeponytė

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis nekelia grėsmės Ukrainai ir atsiprašė Volodymyro Zelenskio dėl savo ankstesnių pasisakymų. Jis taip pat pripažino Baltarusijos pažeidžiamumą ir kad pagrindiniai infrastuktūros objektai galėtų tapti Ukrainos taikiniu. Ukrainoje kariavęs Rimas Armaitis sako, kad Ukraina jau laimėjo prieš Baltarusiją, neiššovusi nei vieno šūvio. Ko gali iš to pasimokyti Lietuva?Laidoje dalyvauja Ukrainoje kariavęs lietuvis, instruktorius Rimas Armaitis, „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas, politologas Maksimas Milta, visuomenininkas Žilvinas Svitojus, europarlamentarė Rasa Juknevičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Valstybės kontrolė Seimo pavedimu atliko krašto apsaugos sistemos įsigyjamų prekių, paslaugų ir darbų auditą. Per pastaruosius penkerius metus tam valstybė išleido daugiau nei 7 milijardus eurų. Politikai savo ruožtu sako, kad viešieji pirkimai ir sudėtingos jų taisyklės sunkina Lietuvos galimybes greitai reaguoti į kylančius iššūkius ir tinkamai pasirūpinti gynyba.Ar racionaliai pinigus leidžia krašto apsaugos sistema?Laidoje dalyvauja Valstybės kontrolės vadovė Irena Segalovičienė, Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas, Gynybos resursų agentūros direktoriaus pavaduotoja Aistė Garunkštytė ir Seimo narys, buvęs Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.Ved. Liepa Želnienė

Jungtinės Valstijos ir Iranas susitarė dėl karo nutraukimo, skelbia JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir sako: „Tegul nafta vėl teka laisvai.“ Nors Hormuzo sąsiauris vis dar uždarytas, rinkos žinią pasitiko optimistiškai, naftos kaina smuko. Tačiau pats taikos susitarimas dar labai trapus, o po galimo jo pasirašymo penktadienį laukia du sudėtingi mėnesiai derybų. Ką žinia apie šį taikos susitarimą reiškia pasauliui? Ar naftos krizė baigiasi?Laidoje dalyvauja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala, „Orion securities“ investavimo vadovas, ekonomistas Marius Dubnikovas, Vilniaus universiteto profesorius dr. Tomas Janeliūnas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.Ved. Justina Ilkevičiūtė.

Po ilgos pertraukos Europos centrinis bankas padidino bazinę palūkanų normą ir tai gali būti ne paskutinis kartas šiemet. Būsto paskolų turėtojams tai reiškia didesnes įmokas, o nekilnojamasis turtas šalyje toliau brangsta dviženkliu tempu. Lietuvos bankas įspėja – būsto rinkoje daugėja įtampos ženklų. Kodėl vis sunkiau įpirkti būstą? Kas laukia toliau?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka, Banko „Artea“ vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, „EIKA Development“ plėtros departamento direktorius Tomas Žiaugra, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Finansų profesorius Rytis Krušinskas.Ved. Justina Ilkevičiūtė.

Socialdemokratai, valstiečiai-žalieji ir demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ jau sėda derėtis dėl valdančiosios koalicijos. Premjeru pasiryžo tapti Socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius, tačiau dėl ministrų - krūva klaustukų. Kalbama, kad gali keistis ne tik žemės ūkio ir aplinkos, bet ir vidaus reikalų, finansų, o gal ir kiti ministrai.Kurie ministrai turi būti keičiami?Ved. Liepa Želnienė

Derybos dėl atnaujinamos koalicijos, o taip pat ir ministrų kabineto, prasideda. Socialdemokratai ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į jas eina su nukraujavusiais reitingais ir tikslu skubiai taisyti situaciją, valstiečiai žada likti ištikimi vertybiniams klausimams, nors dėl to gali kilti naujų ginčų. Politologai sako, kad naujoji koalicija ypatingų klausimų jau nesvarstys, tačiau visus veiks būsimų rinkimų nuotaika.Ar perdėliota koalicija bus stabilesnė?Laidoje dalyvauja Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas, socialdemokratė Rasa Budbergytė, Valstiečių, žaliųjų Ir Krikščionių šeimų sąjungs frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, politologas Ramūnas Vilpišauskas.Ved. Marius Jokūbaitis

Šeštadienį socialdemokratų taryba svarstė tris savo ateities scenarijus. Ar padarytas pasirinkimas – tai pragmatiškai išreikšta partijos valia? Ar vis dėlto testas, kiek įtakos socialdemokratams iš tiesų turi pirmininkas Mindaugas Sinkevičius? Ir kokią ateitį tokiu būdu sau užprogramavo didžiausia kairiųjų partija? Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorius Ignas Kalpokas, Politikos mokslų daktarė Jolanta Bielskienė, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga.Ved. Jurga Tvaskienė

LRT šaltinių teigimu, savaitgalį posėdžiausianti Socialdemokratų taryba gali priimti sprendimą keisti užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį. Bent penki socialdemokratai neviešai teigė, kad K. Budrio laikysena užsienio politikoje ne visai atitinka partijos ir Vyriausybės apsibrėžtas politikos gaires.Daug kritikos sulaukė ir jo pasisakymas užsienio žiniasklaidai apie NATO galimybes neutralizuoti Rusijos pajėgumus Kaliningrado srityje.Laidoje dalyvauja 15min Aktualijų skyriaus redaktorius Raimundas Celencevičius, Kovo 11-osios akto signataras Egidijus Bičkauskas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, šio komiteto pirmininko pavaduotojas Žygimantas Pavilionis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Situacija blokuojamame Hormuzo sąsiauryje pateko į aklavietę, sako tarptautiniai ekspertai. Žinias apie besibaigiančias Irano ir JAV derybas lydi naujos žinios apie Irano sprogdinimą ir laivų apšaudymą. Degalai ir toliau brangsta, o ekonomistai perspėja dėl juodo scenarijaus, kai pradės trūkti naftos. Politologai netiki ilgalaikėmis paliaubomis. Bet yra ir situacijos laimėtojų – tarp jų ir Klaipėdos jūrų uostas, dėl Hormuzo sąsiaurio blokados sulaukiantis vis daugiau laivų.Ar Hormuzo sąsiaurio krizė jau aklavietėje?Laidoje dalyvauja „Swedbank“ ekonomistas Vytenis Šimkus, Seimo narys Matas Maldeikis, politologas Saulius Spurga, buvęs ambasadorius Eitvydas Bajarūnas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Algis Latakas, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Laimonas Rimkus.Ved. Marius Jokūbaitis

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas siūlo grįžti prie Nekilnojamojo turto mokesčio didinimo. Tai jį verčia daryti pernelyg greitai augančios valstybės išlaidos, kurių pajamos jau nepadengia. Kitiems metams prognozuojamas dar didesnis deficitas. Labiau apmokestinti turtą siūlo ir Tarptautinis valiutos fondas, ir kai kurie ekspertai. Tačiau valdantieji pripažįsta, kad artėjant rinkimams tai padaryti bus vis sunkiau. Ar biudžeto skylę reikia lopyti didesniu NT mokesčiu?Laidoje dalyvauja: finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja Živilė Simonaitytė-Vasiliauskienė, Seimo narys Algirdas Butkevičius, Seimo narys Valius Ąžuolas, „Ernst & Young“ Mokesčiųir teisės paslaugų praktikos vadovo Baltijos šalyse grupės vadovas Irmantas Misiūnas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Rusijos Dūma leido naudoti karines pajėgas užsienyje, jei ten reikėtų ginti Rusijos piliečius. Rusija oficialiai kreipiasi į Jungtinių Tautų Tarptautinį teismą dėl neva pažeidinėjamų rusakalbių teisių Baltijos šalyse. Pastarosioms skrieja kaltinimai, kad leidžia Ukrainai naudotis jų oro erdvę, rengiant puolimus prieš Rusiją. Ir dar daug kitų įvykių pastaruoju metu leidžia kelti klausimą, ar Rusija jau rengiasi imtis atakų prieš NATO valstybes.Karybos ekspertas, atsargos majoras Darius AntanaitisVU TSPMI profesorius Tomas JaneliūnasVytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas MažeikisVed. Jurgita Čeponytė

Dėl nutekintų 600 tūkst. nekilnojamojo turto duomenų įrašų atsistatydino Registrų centro vadovas. Seimo opozicija kelia klausimą ir dėl politinės atsakomybės šiuo klausimu. Ypač dėl visuomenės informavimo. Tiek premjerė, tiek ekonomikos ir inovacijų ministras prisipažino apie šią vagystę sužinoję dar balandžio pradžioje. Inga Ruginienė sako, kad visuomenės neinformavo dėl prokuratūros vykdyto ikiteisminio tyrimo. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokio reikalavimo nebuvo ir piktinasi, kad nei jis, nei visuomenė nebuvo informuoti apie šią situaciją anksčiau. Seimo opozicija kelia dviejų ministrų ir ministrės pirmininkės atsakomybės klausimą, Inga Ruginienė atrėžė, kad atsistatydinimas šiuo metu būtų „geriausia dovana mūsų priešams“.Laidoje dalyvauja buvęs Seimo pirmininkas, laidų vedėjas Arūnas Valinskas, ekspremjeras Gediminas Vagnorius, „Repoint PR“ direktorius, reputacijos konsultantas Mantas Dubauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Politologijos katedros docentė dr. Ingrida Unikaitė-Jakuntavičienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

„Būkite būdrūs“, – paaiškėjus, kad pavogti šimtų tūkstančių gyventojų duomenys, piliečius ragina įvairios institucijos. Tačiau aiškėja, kad apie kelis mėnesius vykdytą vagystę buvo žinoma dar balandžio pradžioje. Policija tyrimą pradėjo balandžio 15 dieną. Praėjusią savaitę įvykis aptartas Vyriausybėje, tačiau gyventojai apie incidentą sužinojo paskutiniai.Ar valstybė slėpė Registrų centro duomenų nutekėjimą? Ir ką vagys gali nuveikti su tokiais duomenimis?Laidoje dalyvauja Registrų centro laikinasis vadovas Giedrius Cininas, MRU profesorius, advokatas Mindaugas Kiškis, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ir NRD Cyber security direktorius Vilius Benetis.Ved. Liepa Želnienė

Cigarečių kontrabandai oro balionais talkino ir būrys pareigūnų iš policijos, sienos apsaugos tarnybos. Tokia po sulaikymų operacijos Šalčininkuose pasklidusi žinia šokiravo visą Lietuvą. Tačiau teigiama, kad apie vietos pareigūnų ir kontrabandininkų bendrą darbą bei vietos valdininkų praturtėjimą liudininkai pranešdavo ir anksčiau, tačiau niekas nesikeisdavo. Ekspertai teigia, kad užkirsti kelią kontrabandai pasienyje yra sunkiai įmanoma, net jei nusikaltėlių šaknys ir pakirstos.Ar sulaikymai Šalčininkuose sustabdys kontrabandą balionais?Laidoje dalyvauja buvęs komisaras Juozas Rimkevičius, Šalčininkų savivaldybės administracijos direktorius Gžegož Jurgo, „Lietuvos ryto“ žurnalistė Rasa Karmazaitė, Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Jevgenijus Amelinas, Seimo Antikorupcijos komisijos narys Vitalijus Gailius, Šalčininkų savivaldybės tarybos narys, opozicijos atstovas Robertas Kovgeris.Ved. Marius Jokūbaitis

LRT įstatymas grįžo į Seimo posėdžių salę. Ir kol kas viskas ramu - projekte nebeliko didžiausią grėsmę kėlusių nuostatų. Kai kurie valdantieji tai vadina didžiausia pergale.Tai ar protestai suveikė? O gal tai buvo tik emocijų nuraminimo šou ir siurprizų laukti paskutiniame etape?Diskusijoje dalyvauja: Seimo pirmininkas Juozas Olekas, LVŽ-LKŠS frakcijos atstovė Ligita Girskienė, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotoja Agnė Širinskienė.Ved. Mindaugas Aušra

Jauni žmonės pasakoja, kad Lietuvoje sudėtinga įpirkti pirmąjį būstą, ypač sunku surinkti pradinį įnašą. Šią savaitę buvo galima teikti paraiškas dėl paramos pirmajam būstui įsigyti, tai galėjo daryti mažas pajamas gaunantys gyventojai. Daugiau nei 5,5 tam skirti milijonai buvo išgraibstyti per 10 minučių. Reaguodama į tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiam tikslui papildomai skyrė 5 mln. eurų.Laidoje dalyvauja Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktorė Nijolė Valinskytė, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Paramos būstui grupės vadovas Daniel Ilekvič, LRT RADIJO bendradarbis Norvegijoje Mantas Tomkūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šią savaitę Ukraina sėkmingai dronais atakuoja Rusiją, dega net Maskva. Kremliaus propagandistai skundžiasi, kad jų vaikai priversti miegoti koridoriuose. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad karas grįžta į šalį agresorę, o dronų antskrydžiai daro vis didesnę žalą Rusijos ekonomikai ir energetikos sektoriui. Tuo metu Kinijoje viešintis Vladimiras Putinas apie Ukrainos dronus tyli.Ar deganti Maskva reiškia, kad Ukraina perima iniciatyvą kare?Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė, karo instruktorius Andrejus Šildiajevas ir karybos apžvalgininkas Egidijus Papečkys.Ved. Liepa Želnienė

Lietuvoje vėl nukritęs dronas su sprogstama medžiaga kaitina politinį lauką. Droną aptiko gyventojas, o informavimo sistema suveikė pavėluotai. Prezidentūra sako, kad algoritmai nesuveikė, perspėjimai vėlavo, kaip ir antidroninių sistemų pirkimas bei diegimas. Tuo tarpu Valstybės kontrolė pažymi, kad gynybos fondo pinigai pernai liko nepanaudoti, nors lėšų trūko civilinei saugai. Todėl pinigus teko brangiai skolintis. Ar Lietuvai įmanoma suvaldyti įskrendančius dronus?Laidoje dalyvauja: krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa, karys savanoris Arūnas Kumpis, valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė, antidroninių sistemų kūrimo įmonės „Nexdef“ vadovas Justinas Kveglys, prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.Ved. Marius Jokūbaitis.

Neramios dienos – ne tik valdančioje koalicijoje. Opoziciniai konservatoriai paniro į debatus apie savo politinę kryptį ir vadovybę. Matas Maldeikis viešai sako, kad konservatorių valdyme įžvelgia „vadizmo“ apraiškų. Jo oponentai tokius vertinimus vadina provokacija. Girdisi ir svarstymai, kad už dabartinio pirmininko Lauryno Kasčiūno kritikų stovi vandenį drumsti norinčios figūros. Kur nuves vidiniai konservatorių ginčai?Ved. Jurga Tvaskienė

Prezidentas Gitanas Nausėda griežtai perspėjo kariaujančias šalis Europoje nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams. Jis teigia, kad tai būtų grubus suvereniteto ir tarptautinės teisės pažeidimas. Rusija jau kurį laiką kaltina Baltijos šalis, kad jos suteikia savo oro erdvę ukrainietiškų dronų antskrydžiams prieš Rusijos energetikos ir karinę infrastruktūrą.Laidoje dalyvauja visuomenininkas Žilvinas Svitojus, VU TSPMI prof. Dovilė Jakniūnaitė, knygos „BAIMĖS FRONTAS. Kaip Rusija kovoja informacinį karą ir kaip ją įveikti?“ autorius, agentūros „Bosanova“ vadovas Vytautas Matulevičius, Visuomenės informacinio saugumo agentūros įkūrėjas Mindaugas Sėjūnas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Valstybės gynimo taryba pritarė Lietuvos karių siuntimui į misiją Hormuzo sąsiauryje. Siūloma siųsti iki 40 karių ir civilių. Kariuomenės teigimu, Lietuvos indėlis galėtų svyruoti nuo štabo karininkų skyrimo į tarptautinių operacijų struktūras iki išminavimo pajėgumų siuntimo.Dabar sprendimas - Seimo rankose.Ar Lietuva turi siųsti karius į misiją Hormuze?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Remigijus Motuzas, Dainius Gaižauskas, Karolis Neimantas ir Arvydas Pocius.Ved. Liepa Želnienė

Mirtinas hantaviruso protrūkis kruiziniame laive sukėlė nuogąstavimus, ar nepasikartos COVID-19 pandemija. Virusologai ir Pasaulio sveikatos organizacija ramina, kad tai nėra COVID-19. Tačiau keleiviai iš kruizinio laivo evakuoti ir išgabenti į savo šalis laikantis griežčiausių taisyklių ir izoliacijos. Vis tik mokslininkai pripažįsta, kad nėra vakcinos, o žmonės vis dar užsikrečia po kontaktų su infekuotais. Visuomenė socialiniuose tinkluose baiminasi, kad gali pasikartoti COVID- 19 laikai, pastebėtas ir sąmokslo teorijų ir prieš skiepus nusistačiusių žmonių aktyvumas. Ar hantavirusas gali kelti grėsmę?Laidoje dalyvauja: Gyvybės mokslų centro mokslininkė Aurelija Žvirblienė, virusologas Gytis Dudas, Seimo narys Saulius Čaplinskas.Ved. Marius Jokūbaitis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrei užsiminus apie planuojamus šokius rudenį, kur vieniši žmonės galėtų susipažinti, socialiniai tinklai pradėjo ūžti nuo juokų ir kritikos, kad pažintys – ne valdžios atsakomybė. Vis dėlto vienišumas Vakarų visuomenėse tampa vis didesne problema ir prisideda ne tik prie žemo gimstamumo bet ir spartesnio visuomenės senėjimo. Ar vienatvė – šio amžiaus epidemija? Kaip spręsti vienišumo problemą?Laidoje dalyvauja Krizių įveikimo centro psichologė psichoterapeutė Jūratė Činčikaitė, VU Filosofijos fakulteto Socialinės politikos katedros vedėja prof. Dr. Daiva Skučienė, Lietuvos Socialinių mokslų centro sociologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Gražina Rapolienė, Jaunimo linijos savanorė psichologė Julija Neienė, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytojas, „Luminor“ banko ekonomistas dr. Žygimantas Mauricas.Ved. Justina Ilkevičiūtė.

Politinės korupcijos bylose – buvę aukščiausi šalies pareigūnai. Buvęs Seimo pirmininkas, buvęs premjeras Saulius Skvernelis sulaukė įtarimų kyšininkavimu Augalininkystės tarnybos byloje. Kitas buvęs premjeras Gintautas Paluckas teisėsaugos duomenimis kartu su sutuoktine Ilma Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų vertės turto. Seimas šiandien spręs dėl jo teisinės neliečiamybės atėmimo. Abu Seimo nario mandato neatsisako.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Gražina Bielousova, politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas, VDU dėstytoja, sociologė Rūta Žiliukaitė, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininkas Skirmantas Bikelis.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jungtinės Valstijos mažina savo karių skaičių Europoje. Nutarta iš Vokietijos išvesti apie 5 tūkstančius karių. Vokietijos politikai sako, kad tai nėra labai netikėta. Lenkijos premjeras visgi kalba apie NATO dezintegraciją. Anksčiau skelbta apie karių skaičiaus mažinimą Rumunijoje.Ar JAV karių skaičiaus mažinimas Vokietijoje turės įtakos Lietuvos saugumui? Ar dėl to nenukentės planai dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Dovilė Šakalienė ir Laurynas Kasčiūnas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politikos analitikas Justinas Juozaitis, Konrado Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė ir LRT Radijo bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas.Ved. Liepa Želnienė

Per ilgąjį savaitgalį du incidentai geležinkelyje pasėjo įvairių vertinimų. Specialistai svarsto, kad tai galėjo būti būti techninės priežastys, profsąjungų atstovai kalba apie mažėjančią bėgių priežiūrą, tačiau yra įžvelgiančių ir diversijos pėdsakus. Lietuvos geležinkeliai priežastis tik pradeda tirti, išvadų siūlo palaukti ir neatmeta nė vienos versijos.Ką parodė pasikartoję incidentai geležinkelyje?Laidoje dalyvauja „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas, VGTU docentas Gediminas Vaičiūnas, Lietuvos geležinkelininkų profsąjungų federacijos vadovas Vilius Ligeika, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza.Ved. Marius Jokūbaitis

Švedijos žvalgyba skelbia, kad Rusijos ekonominė situacija bent tris kartus blogesnė nei manoma. Žiniasklaidoje pasirodo svarstymų, kad šalies ekonomika yra ant absoliutaus kracho ribos. Net vienas Dūmos narys grasina, kad jei ekonominė situacija nepagerės, rudenį Rusija susidurs su tuo, kad įvyko 1917-aisiais.Ar kalbos apie Rusijos ekonominį krachą nėra perdėtos?Laidoje dalyvauja: „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, VU TSPMI partnerystės docentas, energetikos ekspertas Romas Švedas, atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.Ved. Jurgita Čeponytė.