LRT Aktualijų studija

Pirmadienį Vilniuje susitikę „Bukarešto devintuko“ ir Šiaurės šalių lyderiai pasirašė memorandumą, kuriuo žada siekti gynybai skirti 5 procentus nuo bendrojo vidaus produkto. Tačiau dar neaišku, ar tai virs įsipareigojimu. NATO vadovas Markas Rutte Vilniuje neįvardino konkrečių skaičių, bet pripažino, kad su dabartiniu gynybos finansavimu NATO negebės apsiginti jau po septynerių metų. Ar NATO šalys turėtų skirti gynybai mažiausiai 5 procentus nuo BVP?Laidoje dalyvauja Europos politikos centro analitikė Marija Martišiūtė, prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Pocius.Ved. Marius Jokūbaitis.

Žurnalistams paviešinus istoriją apie premjero verslui suteiktą lengvatinę paskolą, visuomenė ir opozicija ėmė reikalauti premjero prisiimti politinę atsakomybę ir trauktis. Valdantieji sako, didelės problemos šioje situacijoje nematantys.Ar ši politinė krizė atneš pokyčių valdžioje?Laidoje dalyvauja:Seimo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Remigijus Motuzas;Seimo Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narė Agnė Širinskienė;Seimo TS-LKD frakcijos narė Gintarė Skaistė;Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės pavaduotojas Simonas Gentvilas;„Transparency international" Lietuva vadovė Ingrida Kalinauskienė.Ved. Jurgita Čeponytė

„Nemuno aušros“ lyderį Remigijų Žemaitaitį socialiniuose tinkluose keikia ir išdavyste kaltina rinkėjai, jie pikti, kad antrą kartą Seime balsuojant dėl nekilnojamojo turto mokesčio partija jam pritarė. Metų pradžioje į teismą socialdemokratus dėl netesėtų pažadų nesudaryti koalicijos su „Nemuno aušra“ ir į premjero postą deleguoti Viliją Blinkevičiūtę padavė pilietis Tomas Bagdanskis.Laidoje dalyvauja „Lietuvos ryto“ apžvalgininkas Tadas Ignatavičius, politinės komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas, pilietis, padavęs į teismą dėl pažadų nevykdymo socialdemokratus Tomas Bagdanskis, „Mediaskopo“ vadovė Jūratė Stankuvienė, Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos narys Karolis Neimantas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Nuo kitų metų visi pavežėjai, pardavėjai, grožio ir kitų bet kokių paslaugų teikėjai turi mokėti lietuviškai. Taip dar pernai spalį buvo nusprendęs Seimas. Tačiau Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau siūlo reikalavimą bent metams atidėti. Anot ministerijos, kalbos kursų užsieniečiams trūksta, o ir institucijos nespėja rengti egzaminų.Ar paslaugas turi teikti tik mokantys lietuviškai? Ar galima prievolę atidėti?Laidoje dalyvauja švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza, Laikinasis Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas pavaduotojas Donatas Smalinskas, buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė ir lietuvių kalbą išmokusi anglų kalbos mokytoja Jelena Vešniakovskaja.Ved. Liepa Želnienė

Sveikatos apsaugos sistemoje imamasi eksperimentų siekiant sumažinti pacientų eiles pas medikus. Pavyzdžiui, siūloma dvi dienas atsisakyti nedarbingumo pažymėjimo – tai bus aptariama Trišalėje taryboje.Taip pat siūloma leisti registruotis ne pas konkretų mediką, o į kabinetą. Tokie eksperimentai jau vyksta gydymo įstaigose. Užsimota ir prieš priemokas gydymo įstaigose. Tačiau skeptikai sako, kad šios iniciatyvos eilių nesumažins, o problemas gali spręsti tik didesnis finansavimas.Ar naujos iniciatyvos mažins eiles pas medikus?Laidoje dalyvauja Sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Nerijus Černiauskas, Sveikatos apsaugos viceministrė Nerija Stasiulienė, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė – Korsakė, Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Tarptautinis žurnalistų tyrimas atskleidė kaip įvairūs advokatai ir kiti veikėjai Lietuvoje sėmė Kremliaus pinigus. O tada drabstė purvais Lietuvą ir šlovino Rusiją. Jau pasigirdo siūlymų gaunančius finansavimą iš Rusijos bausti kaip už veikimą prieš valstybę. Kaip Lietuva turėtų elgtis su žmonėmis, finansuojamais Rusijos? Laidoje dalyvauja Pilietinio pasipriešinimo iniciatyvos bendrakūrėjas Linas Skirius, advokatas dr. Algimantas Šindeikis, VU TSPMI dėstytojas dr. Nerijus Maliukevičius ir MRU prof. dr. Raimundas Jurka. Ved. Jurgita Čeponytė

Žiniasklaidos priemonė POLITICO rašo, kad Europos Sąjungos šalys nori, jog Briuselis visoje bendrijoje nustatytų skaitmeninės pilnametystės amžių. Jo nesulaukę nepilnamečiai, norėdami prisijungti prie socialinių tinklų, turėtų gauti tėvų sutikimą.Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkė, socialinių tinklų ekspertė Justina Zamauskė, Lietuvos moksleivių sąjungos viceprezidentė Melita Mikalevičiūtė, Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja Renata Gaudinskaitė, ekonomikos ir inovacijų ministro patarėjas Karolis Vaitkevičius, LRT RADIJO bendradarbė Prancūzijoje Goda Klimavičiūtė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas telefonu pasikalbėjęs su Vladimiru Putinu pareiškė, kad nuo šiol Ukraina ir Rusija dėl taikos turėtų kalbėtis be Jungtinių valstijų. Tarpininkauti esą siūlosi popiežius Leonas XIV. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Amerikai pasitraukus iš proceso, vienintelis, kas iš to laimės, bus Putinas.Ar Jungtinės Amerikos valstijos trauksis iš derybų dėl taikos Ukrainoje?Laidoje dalyvauja Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius, europarlamentarai Virginijus Sinkevičius ir Paulius Saudargas, Nepriklausomybės Akto signataras Vytautas Plečkaitis ir fondo Blue/Yellow vadovas Jonas Ohmanas.Ved. Liepa Želnienė

Incidentų Baltijos jūroje, kuri vadinama „NATO vidiniu ežeru“, tik daugėja. Sekmadienį Rusija sulaikė Graikijos tanklaivį. Prieš tai Estija bandė stabdyti Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivą, bet jo ginti atskrido rusų naikintuvas. Kur per šiuos incidentus buvo Baltijos jūroje patruliuojantys NATO laivai? Ir kur ta riba, kurios peržengti Kremliui nebus leista?Laidoje dalyvauja buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Arvydas Anušauskas, Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius, VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius Arūnas Molis, analitikas Marius Laurinavičius.Ved. Jurga Tvaskienė.

Lenkai atidavė balsus pirmajame prezidento rinkimų ture. O rumunai jau tarė galutinį žodį savo šalies vadovo rinkimuose. Kokius pasirinkimus darbo mūsų kaimynai? Ir kiek įtakos tam gali turėti agresyvūs Rusijos planai?Laidoje dalyvauja VU TSPMI dėstytojas Mariusz Antonowicz, Lenkijoje gyvenantis apžvalgininkas Tomas Marcinkevičius, VU TSPMI partnerystės docentas Vytis Jurkonis, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas.Ved. Jurga Tvaskienė

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus šiandien Turkijoje vyksiančiose derybose su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, informavo Kremlius. Tai turėtų būti pirmosios tiesioginės Kyjivo ir Maskvos derybos nuo 2022 metų, kai pirmosiomis invazijos savaitėmis vykusios diskusijos buvo nesėkmingos.Laidoje dalyvauja Amerikos lietuvis Laurynas Misevičius, europarlamentarė Rasa Juknevičienė, savanoris Žilvinas Svitojus, VDU prof. Gintautas Mažeikis.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Du Seimo nariai „Nemuno aušros“ atstovai Remigijus Žemaitaitis ir Dainoras Bradauskas negavo leidimų susipažinti su slapta informacija. Kai kurie parlamentarai tvirtina, kad tai rodo jų nepatikimumą, todėl jie negali eiti atsakingų pareigų.Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis bando tokį draudimą įtvirtinti Seimo Statute, tačiau jo iniciatyva kol kas stringa. Premjeras Gintautas Paluckas situacijos nesureikšmina ir sako, kad valstybė nėra valdoma saugumo pažymomis.Ar nepatikimi Seimo nariai gali eiti atsakingas pareigas?Laidoje dalyvauja Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo nariai Remigijus Motuzas, Arvydas Anušauskas, Vitalijus Gailius, buvęs VSD direktorius Gediminas Grina.Ved. Liepa Želnienė

Lietuvoje pastaruoju metu kilę gaisrai atliekų perdirbimo įmonėse kelia klausimą, ar tai įvyko atsitiktinai, ar tai – diversijos. Tai aiškinsis Vilniaus apygardos prokuratūros tyrėjų komanda. Lietuvos pareigūnai sako, kad tyrimui pagrindo yra, nes tai gali būti tyčiniai veiksmai, siekiant destabilizuoti padėtį.Varšuva pirmadienį paskelbė uždaranti dar vieną Rusijos konsulatą dėl sudeginto prekybos centro, o užsakovais įvardinamos rusų specialiosios tarnybos. Lenkija skelbia bendradarbiaujanti su Lietuva, nes padegėjas susijęs su „Ikea“ gaisru Vilniuje. Ar reiktų sunerimti dėl gaisrų atliekų įmonėse?Laidoje dalyvauja Lietuvos komunalininkų ir atliekų tvarkytojų asociacijos ekspertė atliekų tvarkymo klausimais Marina Curko-Notkuvienė, buvęs vidaus reikalų ministras Regimantas Čiupaila, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros viršininkas Aurimas Gudžiauskas, LRT bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas, įmonės „Energesman“ vadovas Algirdas Blazgys, atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius.Ved. Marius Jokūbaitis.

„Bažnyčia, kuri tiesia tiltus, užmezga dialogą ir atvira priimti visus“, - tokį lūkestį išreiškė naujasis popiežius. Ar jis atneš ramybę pasauliui? Ir kyla aižios geopolitikos klausimas: kokį kelią pasirinks Leonas XIV?Dalyvauja: Lietuvių katalikų mokslo akademijos narys prof. Paulius Subačius, filosofas Paulius Gritėnas, „Marijos radijo“ žurnalistė Regina Statkuvienė, mokytojas ir publicistas Donatas Puslys.Ved. Mindaugas Aušra

Indijai sudavus raketinius smūgius Pakistanui svarstoma kokia tikimybė, kad konfliktas tarp dviejų branduolinių valstybių dar labiau išsiplės ir virs karu. Indijos ir Pakistano santykiai smarkiai pablogėjo po praėjusį mėnesį Kašmyre įvykdyto mirtino kovotojų išpuolio prieš turistus. Indija kaltina Pakistaną remiant tarpvalstybinį terorizmą, šis kaltinimus kategoriškai neigia.Laidoje dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto prof. Egdūnas Račius, VU Indijos tyrimų centro vadovas, profesorius Audrius Beinorius, atsargos majoras, karybos ekspertas Darius Antanaitis.Ved. Agnė Skamarakaitė

133 katalikų kardinolai netrukus užsidarys Siksto koplyčioje ir slapta rinks naują popiežių. Ši konklava bus ne tik gausiausia dalyvių, bet ir tarptautiškiausia. Ką tai lems? Ar kardinolai pasirinks popiežiaus Pranciškaus idėjų tęsėją, o gal kaip tik priešingai – ieškos konservatyvesnio Šventojo Tėvo? Ar kardinolų pasirinkimui turės įtakos būsimo popiežiaus požiūris į pasaulio karus ir konfliktus?Kokio popiežiaus reikia pasauliui ir bažnyčiai?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas Paulius Subačius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, sociologė, religijotyrininkė Milda Ališauskienė, „Mažosios studijos“ žurnalistė Rūta Tumėnaitė, portalo Bernardinai.lt direktorius Juozas Ruzgys.Ved. Liepa Želnienė.

Seimui išsukus socialdemokratą Arūną Dudėną vadinamojoje „čekiukų“ byloje, aistros tarp valdančiųjų nerimsta. Socialdemokratai ieško kaltųjų savo gretose, jų partneriai demokratai kelia klausimą dėl sulaužytos koalicinės sutarties. Vėl atgimsta ir svarstymai, kad Seimo nario neliečiamybė – praeities atgyvena.Kam tarnauja Seimo nario imunitetas – demokratijai ar prasižengusių politikų apsaugai?Laidoje dalyvauja Seimo narys socialdemokratas Arūnas Dudėnas, Socialdemokratų partijos vicepirmininkė Seimo narė Jūratė Zailskienė, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Agnė Širinskienė, Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Vytautas Nekrošius.Ved. Jurga Tvaskienė

Vašingtonas ir Kyjivas pasiekė susitarimą dėl naudingųjų iškasenų. Tačiau istorinį žingsnį temdo amerikiečių pareiškimai, kad šie trauksis iš taikos derybų. Bet ir vėlgi – uždegta žalia šviesa ginklų perdavimui į Ukrainą.Kaip suprasti besikeičiančius amerikiečių signalus? Ir ar Trumpas pagaliau pamatė tikrąjį Putino veidą?Dalyvauja: Analitinio centro „Atlanto taryba“ ekspertė dr. Agnia Grigas, Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius, „The Reckoning Project“ biuro Ukrainoje vadovas Maksimas Milta ir astargos majoras Darius Antanaitis.Ved. Mindaugas Aušra

Aplinkos ministras Povilas Poderskis siūlo atsisakyti statybos leidimų individualiems namams. Pasak jo, tai padarius statybų procesas sutrumpėtų keturis kartus, o savivaldybės galėtų skirti daugiau dėmesio sudėtingiems objektams. Kritikai abejoja idėja ir sako, kad tokiu būdu visa atsakomybė kristų architektams, o galbūt ir padaugėtų atvejų, kai vietoj individualių namų išdygsta daugiabučiai.Ar reikia atsisakyti statybos leidimų individualiems namams?Laidoje dalyvauja aplinkos viceministras Kastytis Žuromskas, buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Vilniaus vyriausioji architektė Laura Kairienė, Lietuvos architektų sąjungos vadovas Gintaras Balčytis, Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriaus vadovė Gerda Mockevičė.

Grįžta ginčai dėl kitų metų minimalios algos. Apskaičiuojant jos dydį siūloma atsižvelgti ne tik į perkamąją galią, vidutinį atlyginimą, jo augimo greitį, bet ir darbo našumą. Antradienį tai ketina svarstyti Trišalė taryba. Ekspertai pastebi, kad dėl minimalios algos augimo vis sunkiau sekasi sutarti darbdavių ir darbuotojų atstovams.Ar reikia sparčiau kelti minimalią algą?Laidoje dalyvauja Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė Aurelija Gabrielė Maldutytė, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko pavaduotojas Audrius Gelžinis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Vilnius – tik antras šalies miestas pristatęs evakuacijos planą. Ko laukia kiti? Ir kaip planai popieriuje gali iš tiesų atrodyti realybėje?Dalyvauja: Vilniaus meras Valdas Benkunas, Savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės meras Audrius Klišonis, Alytaus administracijos direktorius Gintaras Rakaitis, PAGD patarėjas Donatas Gurevičius, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo karininkas mjr. Alminas Sinevičius ir Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.Ved. Mindaugas Aušra

JAV viceprezidentas įspėjo, kad gali trauktis iš derybų dėl taikos Ukrainoje, jei šalys nesutiks su jos siūlymu. O siūlyme – pripažinti Krymą Rusijai ir įšaldyti fronto liniją. O kol vyksta politinės derybos, Maskva intensyviai atakuoja Ukrainos miestus. Ar Rusijos apetitas Ukrainoje gali būti sumažintas? Diskusijoje dalyvauja Seimo narys Ruslanas Baranovas, Europos parlamento narys Petras Auštrevičius ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Tomas Janeliūnas.Ved. Jurgita Čeponytė.

„Nemuno aušros“ atstovai Seime siūlom pratęsti bankų solidarumo mokestį dar trejiems metams. Bankų pelnams dar labiau paaugus, teigiama, kad per anksti panaikinti solidarumo mokestį.Priminsiu, kad šiais metais baigia galioti pratęstas solidarumo mokestis. Per trejus metus komerciniai bankai dėl to bus sumokėję beveik 600 milijonų eurų.Siūlymo nepalaiko socialdemokratai, o Lietuvos bankas sako, kad mokesčio pratęsimui jau ir pagrindo nėra.Ar reiktų pratęsti bankų solidarumo mokestį?Laidoje dalyvauja: Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, Seimo narys, „Nemuno aušros“ atstovas Martynas Gedvilas, Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, veikiančio prie Europos Komisijos, narys Kęstutis Kupšys, Premjero patarėjas Gediminas Černiauskas, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja Živilė Simonaitytė.Ved. Marius Jokūbaitis.„Nemuno aušros“ atstovai Seime siūlom pratęsti bankų solidarumo mokestį dar trejiems metams. Bankų pelnams dar labiau paaugus, teigiama, kad per anksti panaikinti solidarumo mokestį.Priminsiu, kad šiais metais baigia galioti pratęstas solidarumo mokestis. Per trejus metus komerciniai bankai dėl to bus sumokėję beveik 600 milijonų eurų.Siūlymo nepalaiko socialdemokratai, o Lietuvos bankas sako, kad mokesčio pratęsimui jau ir pagrindo nėra.Ar reiktų pratęsti bankų solidarumo mokestį?Laidoje dalyvauja: Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė, Seimo narys, „Nemuno aušros“ atstovas Martynas Gedvilas, Seimo narys konservatorius Mindaugas Lingė, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto, veikiančio prie Europos Komisijos, narys Kęstutis Kupšys, Premjero patarėjas Gediminas Černiauskas, VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytoja Živilė Simonaitytė.Ved. Marius Jokūbaitis.

Konstitucinis Teismas priėmė istoriniu vadinamą nutarimą ir išaiškino, kad teisę sudaryti partnerystę turi teisę ne tik vyras ir moteris, bet ir vienos lyties asmenys. Konstitucinio Teismo teigimu, partnerystė turi būti sureguliuota įstatymu, o kol jis nepriimtas, teisė į partnerystę gali būti įgyvendinama kreipiantis į teismą. Kritikai sako, kad Teismas nutarimą priėmė vadovaudamasis ne Konstitucijos raide, o ideologiniais stereotipais.Kaip įgyvendinti KT nutarimą dėl partnerystės?Laidoje dalyvauja buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris, Seimo nariai Aušrinė Norkienė ir Laurynas Šedvydis, europarlamentaras Dainius Žalimas ir Vyskupų konferencijos teisininkas Vygantas Malinauskas.Ved. Liepa Želnienė.

Kinija nėra mūsų priešas, sako prezidento patarėjas Marius Česnulevičius ir priduria, kad normalių diplomatinių santykių su šia valstybe atkūrimas yra siekiamybė. Premjeras Gintautas Paluckas antrina, kad neturėdami jokių santykių su Kinija iškrentame iš ES konteksto. „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis eina dar toliau ir vardan geresnių santykių su Kinija, siūlo keisti Taivano arba Taivaniečių ekonominės atstovybės pavadinimą. Opozicijoje esantys konservatoriai primena, kad Kinija yra viena pagrindinių Rusijos rėmėjų kare Ukrainoje.Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, europarlamentaras Paulius Saudargas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, analitikas Marius Laurinavičius, LRT RADIJO bendradarbė Ispanijoje Kristina Nastopkaitė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda Valstybės kontrolės vadove siūlo skirti savo patarėją Ireną Segalovičienę. Pasak valstybės vadovo, būtent ji yra tinkamiausia kandidatė. Skyrimui pritaria ir valdantieji. Savo ruožtu opozicija pasirinkimą kritikuoja ir sako, kad be jokios pertraukos valstybės kontroliere paskyrus prezidento patarėją kiltų pavojus politizuoti nepriklausomą audito instituciją.Ar Irena Segalovičienė turi tapti valstybės kontroliere?Laidoje dalyvauja prezidento patarėja Irena Segalovičienė, Seimo nariai Agnė Širinskienė ir Mindaugas Lingė, žurnalistė Birutė Davidonytė, advokatas Eimutis Misiūnas.Ved. Liepa Želnienė.

Ministerijos yra įpareigotos per trejus metus sutaupyti po penkis procentus išlaidų, o vien tik kitais metais ši suma esą siektų 137 milijonus eurų. Žadama mažinti renginių skaičių, atsisakyti nereikalingų patalpų, nepriimti naujų darbuotojų.Sutaupytas lėšas planuojama skirti gynybos reikmėms. Tačiau ekspertai sako, kad valdžios aparate galima būtų sutaupyti kur kas daugiau, ir nereiktų tiek kelti mokesčių. Tik tam trūksta politinės valios.Kur galima sutaupyti valstybės valdyme?Laidoje dalyvauja buvęs Vyriausybės Valdysenos departamento vadovas Eimantas Norkūnas, Finansų ministerijos kancleris Mindaugas Šima, Laisvosios rinkos instituto ekspertas Ernestas Einoris, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė.Ved. Marius Jokūbaitis

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo visiškai drausti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas paslaugas. Taip žadama didinti gydymo prieinamumą ir mažinti eiles. Tačiau kritikai perspėja: pacientai nieko nesutaupys, be to, gali išaugti kyšininkavimas.Apie priemokas gydymo įstaigose „LRT aktualijų studijoje“ diskutuoja sveikatos apsaugos viceministrė Jelena Čelutkienė, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė, komiteto narė Jurgita Sejonienė, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.Ved. Mindaugas Jackevičius

JAV prezidentas Donaldas Trumpas 90 dienų atidėjo muitus visoms šalims, išskyrus Kinijai, Meksikai ir Kanadai. Būsimas Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigia, kad JAV lyderio sprendimas sustabdyti planuojamus tarifus daugumai šalių yra Europos Sąjungos vienybės įrodymas.Laidoje dalyvauja Europos komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, europarlamentaras Petras Auštrevičius, LRT RADIJO bendradarbės Italijoje Neringa Budrytė ir Švedijoje Vaida Strazda.Ved. Agnė Skamarakaitė

Rugsėjį vyksiančios Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“ gali tapti parengiamąja stadija rengiantis konfliktui su NATO. Dėl to įspėja ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ir Jungtinių valstijų atsargos kariai. Tačiau Lietuvos prezidentas ir Užsienio reikalų ministras ramina, kad grėsmėms ruošiamasi rimtai ir baimintis nėra ko.Ar reikia nerimauti dėl „Zapad“ pratybų?Laidoje dalyvauja Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, VU TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas, Seimo narys, karo istorikas Valdas Rakutis ir karo instruktorius Andrejus Šildiajevas.Ved. Liepa Želnienė

Premjeras Gintautas Paluckas po susitikimo su „Achemos grupės“ atstovais pareiškė, kad trašų gamybos įmonė galėtų prisidėti ir prie sprogmenų gamybos. Valdžia užsimena ir apie idėją išpirkti „Achemos“ akcijas, į kurias jau nusitaikė keli pirkėjai – Vengrijos kompanija ir buvęs vadovas. Bet kokiu atveju pardavimą turėtų palaiminti Vyriausybės komisija. „Achema“ irgi jau svarsto apie įmonių pardavimą.Ar reiktų nacionalizuoti „Achemą“?Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto Teisės fakulteto partnerystės docentas Gintautas Bartkus, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, smulkusis „Achemos grupės“ akcininkas Arūnas Laurinaitis, KTU profesorius Rytis Krušinskas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.Ved. Marius Jokūbaitis

Nacionalinis stadionas ir vėl pakibo ant politikų dvejonių. Koalicijos partneriai neberanda sutarimo. Vieni sako, kad reikia nebefinansuoti šio projekto, kiti – palaukti Europos Komisijos sprendimo.Kokio likimo posūkio ir vėl sulauks dešimtmečių projektas?Premjero patarėjas Gediminas ČerniauskasVilniaus miesto meras Valdas BenkunskasSeimo narys Artūras SkardžiusSeimo narė Agnė ŠirinskienėVerslininkas Arvydas AvulisVed. Jurgita Čeponytė.

Balandžio 2 d JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino „išsivadavimo diena“ ir paskelbė muitus, skirtus spręsti prekybos praktikos, kurią jo Vyriausybė laiko nesąžininga, problemą. Kokios šių muitų pasekmės?Laidoje dalyvauja Lietuvos pramonininkų konfederacijos ekonomistė Eglė Stonkutė, banko „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, Europos parlamento narys Virginijus Sinkevičius, Vašingtono analitinio centro „Atlantic Council“ vyresnioji bendradarbė dr. Agnia Grigas.Ved. Agnė Skamarakaitė

Jono Žemaičio-Vytauto vadavietėje-bunkeryje apsilankęs prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad ji nėra deramai sutvarkyta, įveiklinta ir nėra pritaikyta saugoti gyvąją istorinę atmintį. Per trejus metus tinkamai nepalaidoti Leipalingyje surasti 40-ies partizanų palaikai, neretai partizanų atminimu rūpinasi pavieniai žmonės.Ar partizanų atminimas įamžinamas tinkamai?Laidoje dalyvauja Prezidento patarėja Jolanta Karpavičienė, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, LGGRTC Vyriausiasis patarėjas Aivydas Keršulis, partizano Juozo-Jakavonio-Tigro dukra Angelė Jakavonytė ir Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius.Ved. Liepa Želnienė

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo, kad valstybė ir toliau skatintų tuos, kurie kaupia antros pakopos pensijų fonduose. Tačiau žmonėms leisti savarankiškai apsispręsti, ar jie nori likti sistemoje. Taip pat siūloma leisti išsiimti 25 procentus sukauptos sumos. Ekspertai sako, kad žmonėms gali neapsimokėti išeiti iš kaupimo sistemos, tačiau didžiausias mūšis laukia Seime.Ar valstybės paskata leis išlikti antros pakopos pensijų fondams?Laidoje dalyvauja socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos valdybos narys Vaidotas Rūkas, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas, Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.Ved. Marius Jokūbaitis.

Jungtinių Valstijų karių tragedija Lietuvoje buvo rimtas išbandymas ne tik kariams, gelbėtojams, bet ir komunikacijai. Iš pradžių pasipylė kritikos lavina dėl nesuderintų žinučių, vėliau sekė pagyros dėl sklandžios komunikacijos. Ko turėtume pasimokyti iš šios tragedijos?Laidoje dalyvauja buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius, komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis, 15min.lt žurnalistė Aistė Čiučiurkaitė, LRT RADIJO žurnalistas Edvinas Kučinskas.Ved. Jurgita Čeponytė.

Elektronines cigaretes yra bandę kone 40 procentų Vilniaus moksleivių, 9 proc. jas rūko kasdien. Kanapes bent kartą gyvenime yra vartoję 8 proc. apklaustųjų, nuo alkoholio bent kartą apsvaigę buvo apie 20 procentų paauglių. Tai atskleidė Vilniaus dešimtokų tyrimas. Prieš kurį laiką Lietuvą sukrėtė paauglių apsinuodijimas antifrizu, viena mergina dėl to mirė.Laidoje dalyvauja Narkotikų, tabako, alkoholio kontrolės departamento Prevencijos koordinavimo skyriaus vedėja Aušra Želvienė, Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininkė Jekaterina Rojaka, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos.Ved. Agnė Skamarakaitė

Valdančioji koalicija dėlioja paskutinius taškus permainoms mokesčių sistemoje. Premjeras žada, kad pokyčiai į biudžetą papildomai atneš pusę milijardo eurų pajamų. Pelno mokestis didės vienu procentu. Nekilnojamojo turto mokestis, žadama, bus visuotinis. Preliminariai sutariama ir dėl automobilių ir turto draudimo apmokestinimo bei naujo Gyventojų pajamų mokesčio tarifo.Dėl kokių mokesčių sutaria valdantieji?Laidoje dalyvauja Seimo nariai Rasa Budbergytė, Robertas Puchovičius, Tomas Tomilinas ir Gintarė Skaistė.Ved. Liepa Želnienė

Viešas jaunuolio pasisakymas, kad netarnaus kariuomenėje, nes yra „prieš žudymo meną“, sukėlė karštas diskusijas. Vieni tikina, kad net tokie pokalbiai tarnauja priešui. Kiti ragina neužsimerkti prieš realybę ir atvirai pasakyti, kad požiūrių yra įvairių.Ką galime padaryti, kad tarnyba kariuomenėje taptų ne prievole, bet tikslu?Laidoje dalyvauja Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vicepirmininkas Laurynas Kasčiūnas, karys savanoris Žilvinas Rinkšelis, komunikacijos specialistas Dainoras Lukas, buvęs Kariuomenės vadas Valdas Tutkus.Ved. Jurga Tvaskienė

Grupė Seimo narių, „Nemuno aušros“ atstovų, įregistravo siūlymą leisti miškuose statyti nedidelius vasarnamius. Pasak idėjos autorių, poilsiui skirti nameliai galėtų skatinti ir turizmą. Tačiau kritikai sako, kad taip miškuose gali atsirasti gyvenamieji kvartalai, keliai ir tvoros.Ar reikia leisti statyti poilsinius namelius miškuose?Laidoje dalyvauja Seimo narys Martynas Gedvilas, Seimo narė Aistė Gedvilienė, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis, Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis, Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė.Ved. Marius Jokūbaitis

Dėl pasikeitusios politinės situacijos JAV kai kuriose Europos šalyse imama svarstyti ir abejoti dėl amerikietiškų ginklų įsigijimo, kai kurie ekspertai žengia toliau ir sako, kad ginklų pirkimas iš JAV anksčiau buvęs saugumo garantija dabar gali tapti saugumo rizika. Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas Europos šalims sako – nustokite pirkti amerikietiškus ginklus, pirkite europietiškus.Laidoje dalyvauja Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos patarėjas Darius Užkuraitis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, LRT RADIJO bendradarbis Lenkijoje Laurynas Vaičiūnas, LRT RADIJO bendradarbė Švedijoje Vaida Strazda, Adenauerio fondo Lietuvoje vadovė Fausta Šimaitytė.Ved. Agnė Skamarakaitė.

Gruodžio pradžioje advokato Rimanto Mockaus pavardė ne daug kam buvo žinoma ir girdėta. Tačiau paskutinę dieną jis tapo “Nemuno aušros” kandidatu į teisingumo ministrus ir jau šimtą dienų dirba Vyriausybėje. Rimantas Mockus pirmomis darbo dienomis turėjo aiškintis dėl savo praeities nuotykių, o dabar susidėliojo planus visai kadencijai. Vienas jų - už agresiją prieš Ukrainą patraukti atsakomybėn Vladimirą Putiną.Koks teisingumo ministras bus Rimantas Mockus? Kokius darbus jis žada?Ved. Liepa Želnienė