Podcasts about laiko

Pokalbis apie intelektualų, žaismingą ir kartu savo įžvalgomis provokuojantį nerimastingas mintis bulgarų rašytojo Georgi Gospodinov romaną „Laiko slėptuvė“, kurį išleido leidykla „RaRa“, o iš bulgarų į lietuvių kalbą išvertė Laima Masytė.Bookerio premijai skirtame internetiniame puslapyje rašytojas G.Gospodinov, pasakodamas apie savo kūrybinį sumanymą, sako: „Parašyti šią knygą mane paskatino jausmas, kad kažkas sutriko laiko laikrodžio mechanizme. Galėjai užuosti ore tvyrantį nerimo kvapą, galėjai jį paliesti pirštu.“ Ar tikrai mūsų gyvenimus reguliuojančio istorinio laiko laikrodžio mechanizmas nebeveikia sklandžiai? Kas yra laiko slėptuvė? Kada, kokiomis aplinkybėmis visuomenėje pasigirsta kalbosi apie tai, jog derėtų sugrįžti į praeitį, į „prarastąją žemę“, į „tautos aukso amžių“? Kuomet nostalgija gali tapti pavojingais spąstais?Jeigu G.Gospodinov romane aprašytas referendumas dėl praeities įvyktų 2025-aisiais, į kokį XX a. dešimtmetį norėtų sugrįžti Lietuvos piliečiai?Pokalbis su rašytoja ir vertėja Akvilina Cicėnaite, politologu Mažvydu Jastramskiu, sociologe Irena Šutiniene, teatrologu Audroniu Liuga.Ved. Aurimas Švedas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Kokios auto gamybos ir pardavimų šiemetinės tendencijos bei prognozės?„Kitąmet skaitysiu daugiau knygų“, - tai dažnas pažadas, kurį žmonės duoda sau metų sandūroje. Kaip rasti laiko skaitymui?Nuo kitų metų sausio 1 dienos apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys turės į skaitmeninę Nacionalinę turizmo informacinę sistemą pateikti duomenis apie pas juos apsistojusius svečius. Duomenis privalės pateikti bet kokios rūšies apgyvendinimo paslaugas teikiančios įmonės ir asmenys, turintys Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išduotą licenciją. Kai kurie tokią prievolę kritikuoja ir vadina papildomu rūpesčiu. Sumanytojai sako, kad skaitmeniniu pavidalu renkami duomenys ateityje prisidės prie turizmo sektoriaus skaitmeninės transformacijos, turizmo plėtros naudojantis atvirais tiksliais duomenimis, taip pat bus naudojami didinti visuomenės saugumą.Turizmo specialistai pastebi, kad vis daugiau keliautojų po Lietuvą linkę muziejus ir galerijas iškeisti į fabrikus ir pažintines ekskursijas juose. Kuo naudingas vadinamasis pramonės turizmas, kaip įvairios gamyklos prisideda prie turizmo plėtros?Taip pat, Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Ruošiantis popiečio miegui svarbu tai daryti ne bet kaip. Kaip sukombinuoti trukmę, kofeiną, šviesą bei temperatūrą, siekiant greitai atgauti jėgas, naujame „Miego DNR“ epizode paaiškina neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Ramunė ieškojo būdo, kaip įveikti kilusius sunkumus šeimoje. Visai netikėtai ji atrado, kad spalvos, tekstūros ir vaizdiniai ją teigiamai veikia. Šis atradimas nuvedė į dailės terapijos užsiėmimus, kurie laikui bėgant atnešė jai vidinę ramybę ir geresnį savęs supratimą.Sakartvele šiandien įvyks valdančiajai partijai, prorusiškai „Sakartvelo svajonei“ lojalaus prezidento inauguracija, nors kadenciją baigianti prezidentė ir provakarietiška opozicija paskelbė jo išrinkimą neteisėtu. Pirmą kartą Sakartvelo istorijoje priesaikos ceremonija vyks už uždarų parlamento durų.Lietuvos verslai vis labiau atranda Indijos bei Ramiojo vandenyno rinką. Šalies įmonės ne tik siekia atsivežti aukštos kvalifikacijos darbuotojus iš šio regiono šalių, tačiau ir pačios vis drąsiau žengia į šią rinką.Naujausi tyriimai rodo, kad Lietuvoje patyčių mokyklose ir internete mastas išlieka vienas didžiausių Europoje – patyčias patiria trečdalis paauglių.Ved. Paulius Selezniovas

Opozicinės Seimo frakcijos teigia nepalaikysiančios 19-osios Vyriausybės programos, nes, prisimenant pasikeitusius sprendimus po rinkimų, nėra garantijų, kad bus vykdomi ir programos įsipareigojimai.Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas lankosi Varšuvoje, kur susitinka su premjeru Donaldu Tusku aptarti paramą Ukrainai bei galimos taikdarių misijos Ukrainoje detales. Tuo metu Kyjivas skelbia, kad Rusijos pajėgos priartėjo prie Pokrovsko priemiesčių.Rusija JAV sprendimą išmokėti 20 mlrd. dolerių paskolą Ukrainai, dengiamą pelnu iš Vakaruose įšaldyto Rusijos turto, pavadino vagyste ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.Šiaulių savivaldybė ėmė kovoti su apsileidėliais, kurie nepaiso taisyklių ir stambiagabarites atliekas verčia prie konteinerių. Siekiant pažaboti pažeidėjus, sumanyta juos auklėti viešumu - kiekvieną mėnesį paskelbti nevalyviausias bendruomenes.Ved. Darius Matas

Spaudos apžvalga;Vytauto Bikulčiaus knygų apžvelgoje suomių rašytojo Joelio Haahtela romanas „Jokūbo kopėčios“ ir bulgarų rašytojo Georgio Gospodinovo romanas „Laiko slėptuvė“;Valentino Masalskio režisuoto spektaklio „Tiesiog pasaulio pabaiga“ premjera Juozo Miltinio dramos teatre. Pasakoja Evelina Povilavičiūtė;Filmą „Eretikas“ apžvelgia Dmitrij Gluščevskij;Pokalbis apie ekspediciją pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją" su ekspedicijos dalyviais Giedriumi Buču ir Dovile Jadenkute;Pokalbis apie VDU kūrybinės grupės „Declamationes“ pokalbį-meninį vyksmą „Mes argonautai: Čiurlionio keliu“;Pokalbis su asociacijos „Demencija Lietuvoje“ steigėja ir vadove Ieva Petkute, apie asmenims turintiems demenciją skirtą programą „Susitikime muziejuje“.Ved. Donatas Šukelis

„Skaudžiai išgyvendamas nūdienos istorijos ir gyvenimo kolizijas agresyvokoje Vilniaus terpėje jaučiuosi kaip tremtinys, susitapatinęs su Dante“,- sako vienas įdomiausių Lietuvos tapytojų Solomonas Teitelbaumas, atidaręs parodą „Besiblaškanti Dantės siela“.Pirmapradis Gabrieliaus pasaulis ir realaus pasaulio dramos tapo režisieriaus Lino Mikutos ir operatorės Kristinos Sereikaitės naujo dokumentinio filmo „Gabrielius iš neprarasto rojaus“ leitmotyvu. Apie „Scanoramos“ festivalio uždarymo filmą kalbamės su jo kūrėjais.Lapkričio 16-ąją džiazo dainininkė Diana Krall mini savo 60-metį. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.Paryžiuje lapkričio mėnesį fotografija užima ypatingą vietą miesto kultūrinėje programoje. Ignas Zalieckas kalbina Nacionalinės Prancūzijos bibliotekos kuratorę Héloise Conesa.„Senoji raštija lemia mūsų priklausymą Europos civilizacijai“,- sako senosios lietuvių literatūros tyrėjas ir vertėjas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius, dr. Sigitas Narbutas.Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktorius, literatūros istorikas ir vertėjas iš lotynų ir senosios graikų kalbos, humanitarinių mokslų dr. Sigitas Narbutas ilgus metus tyrinėja senąją lietuvių literatūrą ir laiko ją neišsemiamu įkvėpimo šaltiniu iš neaprėpiamų temų mokslo tyrimams. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Specialistai sako, kad vairuotojai dažnai per vėlai susirūpina savo regėjimu, dėl to kurį laiką jie mato prastai, ypač prietemoje ir tamsoje. Kiek jūs gerai matote, kai vairuojate prietemoje ar visiškoje tamsoje? Kada jau reikėtų susirūpinti ir kreiptis į specialistus?Kibernetinio saugumo ir gynybos hakatoną laimėjo komanda, sukūrusi nuotolinį šaulio ginklo taikymosi įrenginį. Jis leidžia padidinti operatoriaus saugumą, aplinkos suvokimą ir preciziškumą artimoje kovoje. Kokia šio naujo išradimo ateitis? Kokie žmonės jį sugalvojo? Pokalbis su hakatono nugalėtojais.Penktadienio vakarą – paskutiniai iniciatyvos „Žinau, ką renku“ debatai, kuriuose dalyvaus visų į Seimą kandidatuojančių partijų lyderiai. Debatus iš Lukiškių kalėjimo Vilniuje tiesiogiai transliuos LRT TELEVIZIJA. Kiek žmonėms debatai padeda apsispręsti, už ką balsuoti?Ved. Edvardas Kubilius

With 30 years of Greek music industry experience under his belt, Greek-Australian DJ, promoter and artist, DJ Krazy Kon is the authority on Greek music for all those in the diaspora. Kon drops by Ouzo Talk for the second time to give an update on the vibrant Greek music scene, upcoming artists that he'll be bringing to Australia, his three decades in the industry and the upcoming release of his Greece Mix #29! This is your guide to all things Greek popular music! This episode is brought to you by,KST Buseshttps://www.kstbuses.com.au/The Greek Providorehttps://thegreekprovidore.com.au/?gad_source=1&gbraid=0AAAAABaIfVu5ZSu9ChnH0iC7eafZwv_LO&gclid=EAIaIQobChMIjOX76-DhhwMVf6lmAh2xdwN4EAAYASAAEgLG2PD_BwESend us a textSupport the showEmail us at ouzotalk@outlook.comSubscribe to our Youtube: https://www.youtube.com/watch?v=R3n85GSdk5Q&t=6sFollow us on Facebook: https://www.facebook.com/OuzoTalkFollow us on Instagram: https://www.instagram.com/ouzo_talk/

Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius pradėjo susitikimus su žemdirbių visuomeninėmis organizacijomis. Rugpjūčio 28d., susitikęs su ŽŪT atstovais, pristatė ir pirmuosius sprendimus mažinant biurokratinę naštą, siūlymus koreguoti žemės ūkio politiką. Kaip susitikimą vertina žemdirbiai ar spės įgyvendinti pažadus ministras?Unikalus Raubonių vandens malūnas – vilnų karšykla/verpykla pasitinka solidžią šimtametę sukaktį ir lankytojus kviečia į tradicinį festivalį „Vilnonės dienos“. Artėjantį savaitgalį prie malūno bus amatininkų mugė, edukacijos, varžybos, koncertas ir pažintis su ne tik su malūno bet ir Raubonių istorija.Pasaulio artojų čempionatuose Lietuvos komanda dalyvaudavo nuo 1998m ,bet pernai ir šiemet, kai čempionatai buvo organizuoti Latvijoje ir Estijoje, mūsų komandos nebuvo.Tačiau kaip žiūrovas renginiuose dalyvavo ilgametis šalies artojų komandos narys Radviliškio rajono ūkininkas Rimantas Garuckas. Kokios nuotaikos parvežtos iš Estijos?Ved. Arvydas Urba

Jeigu dar nežinote, kas yra Vergilijus, Platonas ar Homeras, jeigu galvojate, kad antikoje didžiuosius žygius atliko tik didvyriai – neabejotinai norėsite dalyvauti Klasikų akademijoje, skirtoje moksleiviams.Prasideda tarptautinis Lokarno filmų festivalis. Kuo įdomi jo programa, kokie Lietuvos kūrėjų filmai jame dalyvauja pasakoja festivalio „Kino pavasaris“ programos ir pirkimų vadovė Dovilė Grigaliūnaitė.Keliaudami po Lietuvą užsukite į Telšius. Ką čia galima pamatyti mums atskleidžia Tomas Mizgirdas.Baltos, panašios į hippopotamus būtybės? Kas tai? Tai žymieji troliai mumiai, sukurti suomių menininkės Tovės Marikos Jansson. Ievos Buinevičiūtės pasakojimas.„Šiandien daugelis filmų yra profesionaliai sukurti. Klausimas apie jų prasmę ir apie ką tas kinas kalba",- sako Rasa Paukštytė – teatro ir kino kritikė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja, pirmosios knygos „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“ apie Lietuvos kino raidą idėjos autorė ir viena iš sudarytojų.Apie kino praeitį, raudonas linijas, apie šiuolaikinį kūrėjų žvilgsnį ir pasaulinį kontekstą - pokalbis rubrikoje „Be kaukių“. Ved. Jolanta Kryževičienė

Laidą pradeda Klaipėdos džiazo orkestro gyvas pasirodymas.Kokia buvo pirmoji Jūros šventė 1934-aisiais? Pasakoja Jūros šventės atidarymo ceremonijos režisierė Rūta Bunikytė.Artėja vienas svarbiausių muzikinių įvykių uostamiestyje - „Klaipėdos festivalis“.Vietinių klaipėdiškių mintys apie Jūros šventę.Kuo ypatingi tradiciniai Jūros šventės karnavalai? Pasakoja filmo „Laiko mašina į Jūros šventės karnavalus“ režisierė Sondra Simana.Klaipėdos kultūros magistras Anatolijus Klemencovas – ilgametis Jūros šventės vyriausiasis dailininkas. Ką reiškia kurti vizualųjį tokio įvykio identitetą? Kokią vietą Jūros šventė užima jo paties kūrybinėje biografijoje?Kokia didžioji Jūros šventės eisena? Kodėl ji ne ką mažiau svarbesnė nei tik ką praūžusi Dainų šventės? Kiek ji reikšminga ir kuo unikali? Apie tai – Živilė Putnienė, Jūros šventės projekto vadovė.Operos solistas, nepamirštamas Skrajojantis Olandas Almas Švilpa – ne tik menininkas, bet ir laivo kapitonas. Pokalbis apie meilę muzikai ir jūrai.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė ir Gabija Narušytė

Rubrikoje „4 milijonai“ – Floridoje gyvenanti lituanistinės mokyklos mokytoja Raimonda Rivera-Flores.Vaikų ir paauglių lytiškumas: kada ir kaip apie tai kalbėti šeimoje?Lietuvoje – daugiau nei 2000 drugių rūšių. Entomologų komanda apie juos leidžia knygas.Europos astronautai kosmose valgys lietuvių ruoštus šaltyje džiovintus užkandžius.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Prieš keletą savaičių visuomenei buvo pristatytas tritomis „Lietuvos kinas: Laiko slenksčiai, raidos ženklai“. Jo autorių saraše – net 27 pavardės lietuviškojo kino tyrinėtojų, kurie parengė 72 tekstus išsitenkančius 1340 puslapiuose.Kodėl šio labai reikalingo visuminio žvilgsnio į Lietuvos kino raidą reikėjo laukti daugiau nei tris dešimtmečius?Kaip būtų galima nusakyti šių knygų žanrą? Kokius svarbiausius uždavinius sau ir tekstų autoriams kėlė tritomio sudarytojai ir rengėjai?Ar šį tritomį reikėtų skaityti „linijiniu būdu“ nuo pirmojo puslapio iki paskutinio? O gal nebūtų didelės klaidos tiesiog atsiversti labiausiai dominantį skyrių ir vėliau patiems konstruoti kelionės po pasakojimus apie Lietuvos kino istoriją maršrutą?Tritomyje tekstai sukomponuoti pramaišiai su pokalbiais, kuriuose savo atsiminimais ir įžvalgomis dalinasi lietuviškąjį kiną kūrę, jo raidą įvairiais būdais įtakoję arba fiksavę, žmonės (juos dar galima pavadinti „gyvaisiais istorijos šaltiniais“). Ką knygoms davė istorijos ir atminties plotmių derinimas?Pirmojo tomo pratarmėje rašoma - tritomio puslapiuose „...kartais skirtingi požiūriai sugula į daugialypę mozaiką, mėginant įvardyti, kas gi yra nacionalinio kino tapatybė“.Kada kinas Lietuvoje virto Lietuvos kinu? Kaip, kokius laiko slenksčius įveikiant formavosi nacionalinio kino tapatybė? Kokie filmai šią tapatybę išreiškia?Pokalbis su tritomio „Lietuvos kinas: Laiko slenksčiai, raidos ženklai“ sudarytojais ir rengėjais kino kritikais Rasa Paukštyte, Linu Vildžiūnu ir Živile Pipinyte.Ved. Aurimas Švedas

Lietuvos nacionalinis muziejus kreipiasi į reivo bendruomenę ir prašo paskolinti eksponatų, kurie papildytų būsimą parodą apie reivo kultūrą ir istoriją Lietuvoje. Laukiama įvairiausių eksponatų – nuo garso technikos, drabužių, aksesuarų, vaizdo medžiagos iki atsiminimų, atskleidžiančių reivo patirtį.„Kol egzistuoja „Sodra“ ir pensija, aš pinigų čia nerinksiu,“ – taip sako Naujuosiuose Valkininkuose esančios „Menų skalbyklos“ savininkas Vytautas Česnys. Anksčiau savo medienos verslą turėjęs vyras sostinę buvo priverstas keisti į tėviškę, o „biznio reikalus“ – į meno pasaulį, nes buvusios vaikų ligoninės skalbyklos pastate jis organizuoja įvairias parodas. Apie tai, kodėl teko viską gyvenime keisti, bei kodėl „Menų skalbykla“ neneša jokio pelno.Apie tai, kaip vasarą kuo mažiau praleisti laiko virtuvėje ir ką daryti užklupus netikėtiems svečiams, - pokalbis su virtuvės šefu Alfu Ivanausku.„Labai prašau Jūsų, jaunimo, negyventi tik šia diena. Pabandykite paplanuoti, ką mes paliksime savo vaikams ir ką jie galvos apie mus“, - sako šimtametes lietuviškas tradicijas puoselėjantis žinomas amatininkas, vienas kaimo turizmo Lietuvoje kūrėjų Valdas Gaidelis. Gražiajame Ginučių kaime turizmo sodybą ir parduotuvę turintis Valdas apgailestauja, kad kaimo turizmas nuėjo ne tuo keliu, kokiu jis įsivaizdavo. Jam per daug modernumo, per daug krištolo, tarp kurių tikrojo lietuviško kaimo tiesiog nebelieka.

Spaudos apžvalga.Vilniečiai ir miesto svečiai, kiekvieną vasaros penktadienio vidurdienį eidami pro Aušros Vartus, kviečiami pusvalandžiui stabtelti ir pasiklausyti unikalaus pietų meto vargonų ir kamerinės muzikos koncerto.Kodėl Lietuvoje vis dar mažai rašoma apie šiuolaikinį cirką ir kokius dėmesio vertus cirko spektaklius, rodytus Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalyje „Cirkuliacija”, apžvelgia scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė.Užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Vilniuje prasidėjęs Kultūros keliams skirtas tarptautiniame seminaras. Jis Europoje surengtas pirmą kartą ir yra vienas iš oficialių Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybos ministrų komitetui renginių.„Kultūrų ritmu“ – tai idėja, kad skirtingos kultūros turi savo unikalius ritmus, atspindinčius jų tradicijas, patirtis ir saviraišką. Naujus pasąmonės portalus į sielos, dvasios ir kūno gyvybingumą bei sąmoningumą performanse „Viduje“ kurianti aktorė Gintarė Šmigelskytė teigia, kad šiuo kūriniu siekia įkūnyti tai, kas nematoma, neapčiuopiama, bet ką išgyvena ir jaučia visi.Pristatoma knyga  „Lietuvos kinas. Laiko slenksčiai, raidos ženklai“.Kaip vasarą pradeda leisti Lietuvos moksleiviai?Ved. Karolina Bieliauskaitė

Kauno miesto savivaldybė trečiadienį pranešė, jog Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis inicijuoja paminklo Lietuvos prezidentui Algirdui Brazauskui statymą Istorinės Prezidentūros kiemelyje. Idėjai susilaukus kritikos, klausiame, kaip turėtų būti įpaminklinama istorinė atmintis, kada statyti paminklą jau laikas, o kada tai daryti dar anksti bei kaip tiksliai pasirinkti erdves?Lietuvos Dainų šventėje šiemet dalyvaus daugiau kaip penki šimtai tauragiškių. Kaip Dainų šventei ruošiasi tauragiškiai ir ką iš šio renginio prisimena anksčiau jame dalyvavę?Birželio 6-15 dienomis įvairiose Šiaulių miesto erdvėse rengiamas scenos menų festivalį „Teatrodromas“. Valstybinio Šiaulių dramos teatro antrą kartą organizuojamas festivalis pakvies į 10 dienų truksiantį teatrinį nuotykį, kuriam nereikia rūbinės ir uždaros scenos dėžutės.Kiekvienas amžius turi vyraujančias ligas. Buvo bakterijų ir virusų amžius, o dabar yra nervų ligų amžius, kai gyvendami kaip niekad gerai jaučiamės persidirbę, perdegę ir nelaimingi. Sėkmės ir pozityvumo visuomenėje mes naudojame sisteminį smurtą prieš patys save.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorius Jurgis Marčėnas. Kalbamės apie tai, ką reiškia būti „keistuoliu“ ir kurti „Atvirame rate“.Ved. Gerūta Griniūtė

Apie svarbą pailsėti po darbo, balansą gyvenime tarp darbo ir kitų veiklų.Kaip krizės veikia komandos vadovus, taip pat ir pačią komandą dirbančią su jais. Kaip tvarkytis su įtampa darbe? Apie vadovo vienišumą, ryšį su komanda. Su kuo susiduriama, kai reikia pradėti dirbti su naujais žmonėmis, kaip su jais užmegzti ryšį? Vertybių ir noro siekti tikslus svarba suburiant kompaniją žmonių.Vadovo laiko interviu su Kristina Meide, LTG Link Generaline direktore.

„Muzika yra užkoduota informacija. Žmogus ją turi atrakinti“,- taip yra sakęs kompozitorius Giedrius Puskunigis. O ką jis pasakys apie kino muziką? Kompozitorius išleidžia kompaktinę plokštelę „Laiko tiltai“, kurioje kūriniai kino filmams.„Ar galima videokamera užfiksuoti orą, kuriuo kvėpavome daugybę gegužių Druskininkuose? Kažkada nutariau pabandyti“,- sako kompozitorius Gintaras Sodeika, kviečiantis į 20 metų kurto filmo peržiūrą 40-ajame Druskomanijos festivalyje.Tęsiame pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Kaip karo niokojamoje Ukrainoje gyvuoja Kyjivo Maironio lietuvių kultūros draugijos choras „Viltis“, kuris jau tris dešimtmečius atvyksta į Dainų šventę.Ką reiškia dirbti didžiausio muzikinio teatro prodiuseriu? Ir kodėl dar reikia vadovauti vaikų simfoniniam orkestrui? Daugybę veiklų turintis Artūras Alenskas prasitarė - nežinau, kas yra laisvalaikis, nes visada dirbu mėgstamą darbą.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - LNOBT Pastatymų, renginių ir gastrolių organizavimo skyriaus vadovas ir Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninio orkestro „Simfukai“ vadovas Artūras Alenskas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Klaipėdoje buvusiame senajame Dujų fabrike duris atvers naujas muziejus, skirtas istoriniams, daugiau nei prieš šimtą metų sukurtiems automobiliams.Europos kultūros sostinė Tartu šiemet siūlo daugiau nei tūkstantį renginių, kuriuos vienija tema „Išgyvenimo menas“. Kuo įdomus laiko turėjimo festivalis „Aigu om!“?Pasaulio kultūros apžvalgoje: apie Jungtinėje Karalystėje atsiradusias naujas freskas, norą atgaivinti liaudies siuvinėjimo meną Indijoje bei kaip Prancūziijos paštas šventė kepėjų ir konditerijos šefų globėjo dieną.Ukrainietė Sofija Vlasova į Lietuvą atvyko prieš dvejus metus vos prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Šiandien ji jau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigia pirmą šiuolaikinio šokio disciplinos kursą ir tikisi kada nors grįžti į Ukrainą, ten dalintis žiniomis, kurias jai suteikė Lietuva.„Memorialinis muziejus yra tarsi šventojo relikvija, dėl kurių kadaise krikščionys leisdavosi į kryžiaus žygius. Todėl suprantamas nerimas, kad visa tai gal bus prarasta, nors neatrodo, kad būtent toks yra Vilniaus miesto tarybos sumanymas. Idėja gal net priešinga – ir šiuos muziejus įtraukti į atsinaujinimo procesą. Bet profesionalai nebetiki valdžios gerais norais, juolab kad jau ne kartą stebėjo pusiau slaptas nederamos atminties naikinimo akcijas“, – reaguodama į Vilniaus savivaldybės inicijuotus memorialinių muziejų pokyčius, sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Kaunietė žemės meno kūrėja Greta Kardi-Kardišiūtė kviečia įvertinti jos naują darbą „Šansas“, atsiradusį Nemuno pakrantėje Šančiuose. Tai – žemės meno kūrinys, iniciatyvos „Švęskime upę“ dalis.„Šiuolaikinės muzikos laukas kartais gal per daug užsižaidžia tame eksperimentiškume“, – savikritiškai į šiuolaikinės muzikos plotmę žvelgia pianistė ir muzikos kuratorė Marta Finkelštein.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie laiką maldai.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

„Kokiomis vertybėmis šiandien vadovaujamės, „nagrinėdami laiko ženklus“? Akivaizdu, kad popiežiaus Pranciškaus raginimas nusiginkluoti kaip „moralinė pareiga“ ir Ukrainos graikų katalikų bažnyčios Vyskupų sinodo požiūris į karą ir teisingą taiką smarkiai skiriasi. „Siekdami fiktyvios taikos, pacifistai dažnai nori - sąmoningai ar nesąmoningai - nušalinti nuo atsakomybės taikos kaltininkus. Argumentai būna įvairūs, o kartais net labai moralūs, pavyzdžiui, noras išvengti tolesnių žmonių aukų. Toks argumentas dažnai iškeliamas Rusijos plataus masto agresijos prieš Ukrainą kontekste", - sakoma Ukrainos vyskupų pranešime. Ši juntama įtampa tarp Vatikano ir Ukrainos katalikų yra ne tik diplomatinė ar politinė problema. Šiandien visiems mums kyla klausimas, kur galėtume rasti pilnesnę Evangelijos išraišką mūsų istoriniame kontekste, kur matome „laiko ženklus“?“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Ar Rusija kada nors buvo kitokia? Apie Rusiją po prezidento „rinkimų“ - pokalbis su kultūros istoriku Vytautu Ališausku.Spaudos apžvalgoje - popiežiaus pasisakymo apie Ukrainą atgarsiai vokiečių katalikų žiniasklaidoje: „Kodėl popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie karą Ukrainoje, nepasitelkia savo paties anksčiau skelbtų idėjų?“ (parengė Giedrius Tamaševičius).„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Verbų sekmadienio paradoksą.Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Pavasarybės“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Katapultuoti naujienų srauto neretai atsidūstame – pasauli, sustok, noriu išlipti. Tačiau kas nutiktų, jeigu planeta imtų ir nustotų suktis aplink savo ašį?Ved. Aidas Puklevičius

Nors popandeminis prabangos vartojimo bumas slopsta, patys turtingiausi industrijos klientai madai išleidžia kaip niekada daug. Mados namai žino, kad turtingam klientui parduoti produktą nėra sunku, bet išlaikyti dėmesį, lojalumą bei užmegzti tikrą pažintį gali būti nemenkas iššūkis. Vis tik prekių ženklai randa būdų, kaip įtikti net patiems išrankiausiems mados gurmanams.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

M. K. Čiurlionio namuose Vilniuje, cikle „Pasaulio kino vakarai su režisieriumi Audriumi Stoniu“ – žvilgsnis į Indijos dokumentiką. Bus pristatomi du filmai, sulaukę tarptautinio pripažinimo ir kalbantys apie nepaprastai skirtingus ir ryškius Indijos šventinius ritualus.Ką reiškia ezoterika šiandien, kaip šį reiškinį, ilgą laiką laikytą iracionaliu ir nykstančiu, traktuojame dabar? Almos Valantinienės pokalbis su Kauno Vytauto Didžiojo universiteto filosofu Adu Diržiu, kuris yra ir neseniai Lietuvoje įkurtos ezoterizmo tyrimų grupės narys.Vienas unikaliausių prancūzų kompozitorių – Olivier Messiaen'o nelaisvėje parašytas „Kvartetas laiko pabaigai“ – suskambės koncertų salėje „Organum“ Sausio 13-osios išvakarėse. Kaip muzikai šiandien išjaučia tai, ką sudėjo į muzikos garsus kompozitorius nelaisvėje?Rubrikoje „ Ką man skaityti“ Jolanta Kryževičienė pristato Sigmundo Freudo dar 1929 metais parašytą garsųjį veikalą „Nerimastis kultūroje“ ir Arūno Kumpio „Ukrainos karo audrose. Savanorio iš Lietuvos dienoraštis“.Ką praranda eilinis, nepastebintis meno visai šalia savęs, kaip jį supranta muziejuose ar parodų salėse ir kokius uždavinius, pristatant meną plačiajai visuomenei, kelia šios srities profesionalai? Apie tai ir dar daugiau rubrikoje „Be kaukių“ – menotyrininkė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generalinio direktoriaus pavaduotoja, parodų kuratorė Jolanta Marcišauskytė-Jurašienė.Ved. Gabija Narušytė

En el podcast más emotivo y especial del año, no hemos faltado a la noticia del mundo Apple, o por lo menos lo hemos intentado. En nuestro podcast y en nuestro grupo de Telegram, no nos cansamos de decir que somos una FAMILIA, y como hacen todas las familias estas fechas, nos hemos reunido para celebrar nuestras particulares uvas.  Nuestros familiares mas cercanos, los miembros del grupo PriME, nos acompañaron en este programa tan navideño e increíble. No te vamos a presentar a los miembro de la plantilla de Manzanas Enfrentadas, porque al igual que las noticias, hoy no son lo importante. Nuestros invitados, por su constancia, compromiso, apoyo y cariño, se merecían el protagonismo del día de hoy y así fue. Para darte a conocer a estas geniales personas me gustaría que te imaginaras ese momento en el que el vocalista de un grupo, puede ese ritmo acústico tan pegadizo y presenta a los miembro de su grupo con unas palabras exquisitas.  Una vez creado el ambiente, voy a contarte la suerte que tuvimos de compartir este programa con… Vaquilla!! Si!, nuestro alegre bandolero en la manzana y seguidor más fiel desde comienzo de los comienzos. Solo conocerlo ya merece la pena estar en esta familia. Laiko!! Por ser navidad y un episodio especial, nos ha regalado la puntualidad. De sobra es conocido que Laiko es ese familiar que siempre llega tarde pero sabe llegar. Pedro Rivas!!, con sus dos trabajos, de día, se encarga del departamento legal de iSenacode y de noche, después de la hora golfa, se convierte en..  El Letrado Enfrentado. De segundo apellido, Patente.  Domingo Espejo!! Miembro muy activo de nuestra familia y futuro encargado del departamento financiero de Manzanas enfrentadas. Siempre con nosotros en nuestro grupo, no podía faltar hoy. Ole ahí! Mr. iOS!! ……. Es a Apple lo que El Grinch a la Navidad!! Nuestro querido miembro encargado de que nadie se quede dormido en el grupo de Telegram. Especialista en agitar el avispero y en llevar la contraria a Dani. Aunque puede que hoy, os den una sorpresa. Gracias por venir! Sebasmor4000!! El azote de Treki y otro de nuestros miembros fundadores. Ya sea desde Paris o desde Lima desde cualquier otro rincón del mundo, nuestro gran amigo no podía faltar hoy y nos regaló su compañía. No puedes perderte este episodio tan diferente en el que tanto nuestros invitados como el staff de ME, os confesamos nuestros deseos para el 2024 y agradecemos lo que nos trajo el 2023. Os agradecemos todo un año de compañía y apoyo, sin el que este podcast, no tendría sentido. Muchas gracias por este año y por muchos más!!!! Entra en nuestro grupo de Telegram: https://t.me/manzanasenfrentadas    Twitter de nuestro podcast @MEnfrentadas    Twitch: https://www.twitch.tv/manzanasenfrentadas    Instagram: https://instagram.com/manzanasenfrentadas    #apple #iPhone #applepodcast #pro #applewatch #plus #appleiphone #ios #smartphone #appleevent #airpods #promax #ipad #tech #shotoniphone #iphonex #mobile #macbook #macbookpro #applewatch #iphone14 #iphone14max #iphone14plus #iPad #ipadpro #iPhone 15 #iPhone15pro # iphone15promax #ios17 #sonoma

Politikos analitikas Jaroslavas Božko: vargu ar Rusija yra gerokai stipresnė už Ukrainą.Čekija gedi Karolio universitete Prahoje per šaudynes nužudytų žmonių.JT: milijonai afganistaniečių badauja, nes humanitarinę pagalbą šaliai tiekiančios organizacijos sustabdė veiklą Talibanui uždraudus jose dirbti moterims.Kodėl 2023-iuosius pelnytai galima vadinti dirbtinio intelekto metais.Kalėdų seneliai laukia dovanų iš jūsų, nes žada jas vežti į Ukrainą.Ved. Madona Lučkaitė

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Nors su sovietine architektūra užaugo ne vieną lietuvių karta, tačiau retai net ir šiandien gyvendami savo būste pagalvojome, kokią įtaka tai daro kasdieninei vidinei mūsų būsenai. Erdvės, formos ir architektūra dramatiškai veikia mūsų psichikos gerovę, formuoja būdus, kuriais mes patiriame kasdienį gyvenimo ritmą.Kad tai nėra neutralu teigia ir architektė Evelina Bartusevičiūtė, kuri tyrinėja bei gilinasi į architektūros santykį su psichikos sveikata. Kokiais būdais architektūros sprendimai galėtų prisidėti prie psichikos sunkumų išgyvenimo ar net išvengimo? Ar tai iš tiesų įmanoma?Pokalbis su architekte, psichikos sveikatos santykio su architektūra tyrinėtoja Evelina Bartusevičiūte.Ved. Ignas Klėjus

Susipažįstame su publikacijomis kultūors tema.Kaip buvo sudaromi karinių mūšių pavadinimai?Lietuvos nacionalinis muziejus atidaro dvi parodas – „Neišspręsta kompozicija. Antrasis pasaulinis karas sovietų Lietuvos dailėje“ ir „Laiko šukės ir aidai. Sovietinė cenzūra Rimanto Dichavičiaus kūryboje“.Ar lankyti Lietuvos dvarus paskatino žaidimas „Pažinkime Lietuvos dvarus“?Rašytojų sąjunga surengė viešą diskusiją dėl Justino Marcinkevičiaus paminklo. Kokias nuomones buvo galima išgirsti?„Kompozitorius yra trečiasis filmo autorius“, – sako vienas žymiausių šių dienų kino muzikos kūrėjų Alexanderis Desplat, dažnai lyginamas su Johnu Williamsu.Buvusi Vilniaus senojo teatro vadovė Olga Polevikova apskundė konkursą teatro vadovo pareigoms užimti, Kultūros ministerija taip pat dalyvauja teisminiame procese dėl Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovo konkurso skaidrumo. Kokia politinė atsakomybė tenka kultūros ministrui dėl ne pirmo knkurso, kurio skaidrumu abejojama?Karoliniškių mikrorajono kieme bus galima išvysti režisierės Kamilės Gudmonaitės operos-dramos „Ledynai“ adaptaciją.Ved. Marius Eidukonis

Šią savaitę skelbiami valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Organizatoriai džiūgauja esą šiemet rezultatai geri, nes startavo ar buvo tęsiamos daugybė pagalbos mokiniams konsultacinių priemonių.Tuo tarpu kritikai pastebi egzaminų užduočių netolygumą: vienais metais valstybinių brandos egzaminų užduotys esančios itin sudėtingos, kurioms išspręsti reikia jau universitetinių žinių, kitąmet – vidutinės ar net lengvos.Kaip yra iš tikrųjų? Ir kodėl, jei egzaminų rezultatai taip ženkliai svyruoja, jokių priemonių situacijai keisti, nesiima patys moksleivių tėvai?Dalyvauja: Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus pavaduotoja Asta Ranonytė, Vilniaus universiteto docentas, matematikas, dr. Dainius Dzindzalieta bei Vakarų Lietuvos tėvų forumo pirmininkė Laura Tarozienė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Pietų Ukrainoje toliau kyla potvynio vandens lygis, o iš sunaikintos Nova Kachovkos užtvankos rezervuaro toliau plūsta vanduo. Pranešama, kad kai kurie Chersono srities gyventojai dėl to naktį turėjo praleisti ant stogų. Vis dėlto Ukrainos karo apžvalgininkas Olegas Ždanovas sako, kad apie žuvusiuosius kol kas nepranešama, tačiau potvynis, prognozuojama, padarys milžiniškos žalos tiek vietovės ekosistemai, tiek gyventojams.Neteisėtai sieną kirtusių migrantų priverstinis apgyvendinimas užsieniečių registravimo centre prieštarauja Konstitucijai, taip paskelbė Konstitucinis Teismas.Maždaug 6000 abiturientų šiandien laikė biologijos brandos egzaminą. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, besirenkančių šį egzaminą abiturientų skaičius kasmet panašus, tačiau kitų tiksliųjų mokslų dalykų egzaminus laikyti nori kasmet vis mažiau mokinių.Siekiant gerinti socialinės globos paslaugų gavėjų – senjorų, neįgaliųjų situaciją Lietuvoje, įkurta asociacija „Mano globa“. Asociacija kelia tikslą apmokyti socialinius darbuotojus darbui su sudėtingais globos įstaigų gyventojais.Ved. Liuda Kudinova

Panevėžio rajone, Liberiškio apylinkėse gimęs, augęs ir dabar gyvenantis Petras Paulauskas gamtos padedamas kuria išskirtinius medžio dirbinius. Ilgai miško pašonėje gulėjęs, net kirminų apgraužtas kelmas meistro rankose virsta unikaliu dubeniu, pjaustymo lentele ar dailia sage. „Visi mano kūriniai – funkcionalūs, todėl ir esu amatininkas“, – save pristato Petras ir noriai pasakoja bene kiekvieno kūrinio istoriją.„Ar tarpautinę darbo dieną neturėtume dirbti?“, – klausimą užduoda Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkas Audrius Gelžinis. Anot jo, reikia keisti požiūrį ir į gegužės 1-ąją minimą šventę, ir į darbuotojų susivienijimus valstybėje. Interviu – idėjos, kokį kelią turėtų pasirinkti Lietuva, siekdama labiau rūpintis dirbančiais regionuose.„Verta žinoti“ rubrikoje pasakojimas apie sužydėjusias magnolijas. Jų priežiūros detales, rūšių skirtumus aptaria VU Botanikos sodo Augalų kolekcijų skyriaus vadovas dr. Darius Ryliškis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Šiuolaikinės technologijos pasiūlydamos patogumą kasdieniniame gyvenime mainais įkalino žmones nuolat skubančioje visuomenėje, kuomet nestabilumas, besikeičiantys projektai ir terminuoti darbai tapo įprastu reiškiniu. Tokiame neapibrėžtume gyvenantys žmonės patiria iššūkiu ne tik ieškant naujo būdo pragyventi, nuolat iš naujo pardavinėjant save ir puoselėjant savo prekės ženklą, bet ir kitose gyvenimo grandyse, nesusijusiose su darbu. Sociologė Ieva Dryžaitė tyrinėja šiuos, nestabilumą patiriančius žmones ir juos apibūdina prekariato sąvoka.Kaip tokie žmonės tampa pažeidžiami ir kokios nesaugumo formos pasireiškia jų kasdienybėje? Pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto ir Kauno apskrities viešosios bibliotekos sociologe Ieva Dryžaite.Ved. Ignas Klėjus

Rusijai užpuolus Ukrainą, Olena Fomenko nenorėjo tikėti, kad pirmieji šūviai ir sprogimai reikš baisiausią - karą. Viltis pleveno, gal tai fejerverkai ar dundančių sunkvežimių garsai nuo greitkelio. Tačiau jos vyrui buvo aišku iškart - tai karo pradžia. Dar tą pačią dieną penkiasdešimties metų vyras užsirašė į karių gretas - dėl to nekilo jokių abejonių. Nuo tada Olena savo vyrą matė vos vieną kartą - po aštuonių mėnesių pertraukos trumpam grįžusi su vaikais į Ukrainą. Susitikimas truko vos kelias dienas. Po jų - vyras atgal į frontą, Olena su vaikais į Lietuvą.Kaip šios šeimos gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis vos per vieną dieną – pokalbis laidoje.Ved. Lavija Šurnaitė

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad tai yra resursų karas – kol kas Rusija turi pranašumą, nes Ukrainos nepasiekė vakarietiški tankai, aviacija bei toliašaudės sistemos. Pasak VDU licėjaus „Sokratus“ direktoriaus Mindaugo Nefo, Vakarų reakciją į karą Ukrainoje lemia antrojo pasaulinio karo traumos. Anot VU TSPMI dėstytojo Deivido Šlekio, daug priklausys nuo Kinijos, kuri gali apsispręsti tiekti ginkluotę Rusijai, nepaisydama JAV perspėjimų to nedaryti. VU ekonomistas Algirdas Bartkus teigia, kad Rusijos ekonomika smuktelėjo, stabilizavosi, tačiau jos laukia ilgametė stagnacija.Ved. Audrius Lelkaitis

Darius Žiūra – vienas iš savičiausių „lūžio kartos“ menininkų, kurio kūryba balansuoja ant nelegalumo ribos. Jo kuriami judantys vaizdai, vaško paveikslai, instaliacijos ir tekstai glaudžiai siejasi su menininko biografija, kuri ne tik dokumentuoja paraštinį gyvenimo būdą, bet ir piešia įsimintinus 20 a. devintojo dešimtmečio pabaigos veikėjų portretus ir miestų peizažus. Nacionalinėje dailės galerijoje veikiančioje Žiūros parodoje (kuratorius Anders Kreuger) galima pamatyti svarbiausius Dariaus Žiūros darbus – gimtuosius Gustonius įamžinusį gyventojų videoarchyvą, pirmosios nepriklausomybės kartos portretus, interaktyvią videostudiją ir skulptūrą „Monumentas utopijai“ su knygomis, kurias tarnybos armijoje draugas pavogė iš knygynų Dubline. Apie kūrinių atsiradimą, meno doktorantūrą ir teksto, vaizdo bei gyvenimo sampynas kalbamės su menininku.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

If you love Greek music, there's no better guide than DJ Krazy Kon! An internationally acclaimed DJ, Producer & Event Promoter, DJ Krazy Kon joins Tom and Nick in The Distillery to talk Greek music, his career promoting it internationally and what's next to be conquered. Krazy Kon's work has undoubtedly helped introduce hundreds of thousands – if not millions  – of Greeks in the diaspora to all the latest music coming out of Greece every year, thanks to his now iconic GREECE MIX CDs. Always with a finger on the music pulse, and with a view to creating an experience for Greeks globally, Kon is an advocate for Greek music internationally. He's also a promoter who has brought the likes of Knockout, Christos Dantis, Konstantinos Koufos, Master Tempo, Panos Kallidis and more to Australian shores. This episode of the podcast is proudly brought to you by The Greek Providore – https://thegreekprovidore.com.au/Support the showEmail us at ouzotalk@outlook.comSubscribe to our Youtube: https://www.youtube.com/watch?v=R3n85GSdk5Q&t=6sFollow us on Facebook: https://www.facebook.com/OuzoTalkFollow us on Instagram: https://www.instagram.com/ouzo_talk/

Sausio 25-ąją Katedros aikštėje atsiversiantis „Laiko portalas“ sutelks skambiausius įvairių kartų balsus, kurių aidas, kaip ir rašė Gediminas, sklis per visą Lietuvą, pasakodamas apie miestą, mūsų sostinę, mūsų Vilnių. Šventės dalyviai išgirs ir išvys specialiai jubiliejui sukurtą šventinę programą, kurios ašis – įvairių kartų ir žanrų muzikiniai kūriniai, atversiantys istorines ir šiuolaikines Vilniaus temas. FM99 kalbėjome su Go Vilnius direktore Inga Romanovskiene.

Gintarė Adomaitytė. „Karalius neturi laiko“ ir „Muilo burbulo istorija“. Skaito aktorius Karolis Dapkus.

„Mūsų užduotis žemėje – sukurti kažką gero, pasidalinti tuo ir pasimėgauti buvimo žmogumi patirtimi.“ Šįkart apie motinystės džiaugsmus ir įkvėpimus kalbame su Beata Nicholson, 4 vaikų mama, žurnaliste, kulinarinių knygų autore, televizijos laidos „Beatos virtuvė“ vedėja. Ne be reikalo ji save vadina pozityvaus gyvenimo ambasadore – Beatą retai pamatysime nesišypsančią ar nesijuokiančią. Nors Beatą galėtume pavadinti ir šeimos ambasadore, nes tikrai žinau, kad jos paklausę žmonės užsimano daugiau vaikų, ji nemato reikalo slėpti, jog auginimas yra pats sudėtingiausias darbas. Bet tuo pačiu – laiškas nuo Dievo, priartėjimas prie dieviškumo ir galimybė pajusti begalinę meilę, dėl kurios visas pasaulis juda į priekį, ji neleidžia sau skųstis ir dejuoti. Tai jos pasirinkimas – visada ieškoti šakos, į kurią gali įsikibti ir judėti pirmyn. Didelė šeima visada buvo jos svajonė, o paklausta apie viešumo kainą ji primena, kad myli žmones, o kokia nuotaika viską kuri, tokios ir sulauki atgal. Mudvi su Beata pakalbėjome paprastai ir atvirai apie motinystę, laimę, namus, gimdymus, būtinybė gyvenime nesusireikšminti, vaikų auginimo etapų džiaugsmus, iššūkius, kaip jos gyvenime realybėje atrodo tas posakis „mama irgi žmogus“ ir kodėl vyras ir moteris, tapę tėvais, turėtų nepamiršti papildyti savo sielas savais poreikiais. Mane Beata tikrai nuoširdžiai įkvepia džiaugtis gyvenimu, į viską žiūrėti šiek tiek paprasčiau, tvirtai paimti savo gyvenimą į rankas ir daryti tai, ką nori daryti. Nes viskas mūsų pačių rankose. Džiaugsmas ir noras matyti daugiau gėrio, grožio nei blogo ir tamsių, niūrių spalvų, yra kiekvieno iš mūsų viduje.  O gyvenimo grožis – pasikeitimuose, skirtinguose etapuose, galimybėje keistis ir keisti tai, kas netinka, nepatinka. Gero klausymo! O jei norisi kiekvieną mėnesį girdėti dvigubai daugiau pokalbių, kviečiu jungtis prie tinklalaidės rėmėjų būrio Contribee.com Šį pokalbį remia MEDEXY.lt, pristatantys CLINERAL TOPIC dermakosmetikos linijos produktus, sukurtus Negyvosios jūros mineralų pagrindu. Produktai skirti palengvinti lėtinių odos ligų simptomus ir yra ne kartą pelnę apdovanojimus, iš kurių dukart – Izraelio „Geriausio produkto/metų prekės ženklo“ apdovanojimą. Tai kūno kremas bei dušo ir vonios aliejus, kuriuos rekomenduojama naudoti ne tik siekiant sumažinti ligos simptomus, bet ir nuolatinei prevencijai, ypač jautriai kūdikių ir vaikų odai. Klinikiniai tyrimai rodo, jog CLINERAL TOPIC linijos produktai ramina sudirgimus, mažina paraudimą, švelnina bei minkština išsausėjusią odą. Šiuos ir kitus kruopščiai atrinktus produktus rasite www.medexy.lt. O su kodu KALBAMAMOS20 visą mėnesį CLINERAL TOPIC produktams galios 20 proc nuolaida. Kalbėkime, mamos Marija

Sostinės Didžiojoje gatvėje bus atidaryta paroda „Kino teatras – slėptuvė nuo gyvenimo“ (1939–1944). Tai transformuotame į mobilų kino teatrą jūriniame konteineryje įrengta paroda iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemo. Ir ji atkeliauja prie buvusio kino teatro „Adrija“ arba „Spalis“ - sovietmečiu.Tik ką šventėme vieno žymiausių tautos žmonių, lietuvių romantizmo poeto Maironio 160-ąjį gimimo jubiliejų. Norisi ne tik prisiminti šią mūsų istorijai svarbią asmenybę, bet ir patyrinėti, ar laiko dulkės neužgožė šio tautos dainiaus atminimo? Apie tai - Justė Luščinskytė.Vievis, mažoji Lietuvos kultūros sotinė miesto 500 metų jubiliejų pažymi džiazo ritmu ir kviečia į pirmąjį džiazo fiestą mieste. „Vievio džiazo klavišai“ pristato žymius Lietuvos džiazo muzikantus, kuriuos į savo gimtąjį miestą subūrė festivalio iniciatorius ir meno vadovas – garsus džiazo pianistas, kompozitorius Dainius Pulauskas.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ Jolanta Kryževičienė apžvelgia amerikiečių žurnalisto ir rašytojo Michaelio Schumano knygą „Supervalstybė grįžta“ bei Igno Staškevičiaus knyga „Laiko juosta jų žvilgsniais“.Visuomet kupinas optimizmo ir energijos dirigentas, obojininkas Vilmantas Kaliūnas šiuo metu Vilniuje gilinasi į šiuolaikinės muzikos pasaulį. Festivalio „Gaida“ koncertų programose dabar matome būtent šio – Hamburge gyvenančio lietuvių muziko pavardę. Tad pasinaudojome proga ir pasikvietėme pokalbiui į rubriką „Be kaukių“, kurioje kalbamės apie kūrybą, įsibėgėjančią karjerą, muzikines ir kitokias svajones.Ved. Gabija Narušytė

En nuestro Capítulo 133, tenemos un acalorado debate a raíz de la nueva política de precios de Apple. El equipo de Manzanas enfrentadas esta bastante descontento, por decirlo suavemente, con los nuevos precios de la gama de productos de la marca de la manzana. ¿Es atribuible todo este incremento a la inflación actual que padecemos? O es una estrategia de Apple para posicionar sus productos en un escalón mas Premium aún. En nuestro grupo de telegram, el debate sigue muy activo y esto se ha trasladado al chat de nuestro directo. Estuvo muy animado y con aportes muy interesantes. Además del precio, también entramos en detalle en las características de los tres productos presentados. iPad de décima generación, iPad Pro M2 y aTV 4K. Tampoco hoy fallamos con nuestro compromiso semanal con la noticia del mundo Apple. Mendocino, este parece ser el nombre en clave de un sistema compacto basado en MacOS. Un sistema que iría destinado a los nuevos iPad Pro con chip M2. Nuestra opinión y deseos de compra sobre los últimos productos presentados. Parece que el único producto que parece atractivo de esta última hornada, es el aTV. Además es el único que se ha visto beneficiado con un descuento en su precio. Nos visitaron parte de la familia iSenacode, gracias Sr. Recio y gracias Laiko. Siempre es un placer saludar a la familia. Síguenos en nuestro canal de Telegram, en Twitter e Instagram. Manzanas Enfrentadas. Recuerda que este Podcast esta asociado a la red de SOSPECHOSOS HABITUALES. Suscríbete con este feed: https://feedpress.me/sospechososhabituales. Entra en nuestro grupo de Telegram: https://t.me/manzanasenfrentadas Twitter de nuestro podcast @MEnfrentadas Twitch: https://www.twitch.tv/manzanasenfrentadas Instagram: https://instagram.com/manzanasenfrentadas #apple #iPhone #applepodcast #pro #applewatch #plus #appleiphone #ios #smartphone #appleevent #airpods #promax #ipad #tech #shotoniphone #iphonex #mobile #macbook #macbookpro #applewatch #iphone14 #iphone14max #iphone14plus #iPad #ipadpro

Sunku susikurti santykius, kankina nepaaiškinamas kaltės jausmas, nerandate pasitenkinimo darbe ar niekaip nepavyksta išsikapstyti iš skolų? Visa tai, tikina šios „Laimės dietos“ viešnia, gali būti nulemta vidinių blokų – ribojančių įstikinimų, atkeliavusių dar iš vaikystės ar negatyvių patirčių. Apie save perprogramuoti padedančias praktikas, būdus kaip atrasti savo istorijas ir susikurti naujas, kalbamės su hipnoterapeute Laura Steponavičiūte.Ved. Rimantė Kulvinskytė

Bankas: LT80 7044 0600 0372 1615 Paypal: paypal@g12.lt

„Nenaudoji – prarandi“, – smegenų veiklos esmę apibūdina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto neuromokslininkas, judėjimo mokslo profesorius Albertas Skurvydas.Kodėl greitos vaizdinės informacijos vartojimas žlugdo žmogaus smegenų analitinį mąstymą? Kaip judėjimas keičia mūsų neuronų jungtis? Ar smegenys programuoja fizinių gebėjimų ribas?Pokalbis apie smegenų tobulėjimą, judėjimą ir sportą su prof. Albertu Skurvydu.Ved. Ignas Klėjus

Kad Svarą pakviesim į mūsų podcastą net neabejojome jau nuo pat pirmųjų dienų. Būtų keista nekalbėt apie G&G Sindikatą, bet taip pakalbėjom apie pirmuosius užmiesčio koncus, muštynes, tradicijas Vasaros Terasoje, meilę Lietuvai, pasirodymus Aitvarams. Apie rašymą ant cigarečių pakelių ir užrašus telefone.  Taip pat Svaras turi Patreon, kuriame kuria mažąją "sektą" bendruomenę su kuria rengia įvairius žygius ir kt. Laiko neužteko viskam paplepėm, todėl manome, kad bus antra dalis ;)Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaPatreon:https://www.patreon.com/pralauzksaltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasaltaSupport the show (https://www.patreon.com/pralauzksalta)