Podcasts about tarptautin

Šį savaitgalį muziejai plačiai atvers duris – rengiama Europos ir Tarptautinė muziejų naktis. Muziejai jungiasi prie aktualių temų, skleidžia balsus ir kuria erdves susitikimams.Šiemet pasaulis mini legendinės vaikų literatūros herojės Pepės Ilgakojinės 80-metį. Švedų rašytojos Astridos Lindgren sukurtas personažas – raudonplaukė mergaitė strazdanotu veidu ir styrančiomis kasytėmis – vienas ikoniškiausių ir mėgstamiausių knygų herojų. Knyga, su kuria užaugo jau kelios kartos, pasirodė 1945 metais, prieš pat šv. Kalėdas. Iš pradžių drausta ir cenzūruojama, ji sulaukė nemažai kritikos, tačiau galiausiai įveikė visas kliūtis, skelbdama vaiko pasaulio unikalumą ir asmenybės savarankiškumą, drąsą ir draugystės vertę. Pepės nuotykiai išversti į 78 kalbas, o visame pasaulyje parduota daugiau nei 70 milijonų kopijų.Devintasis festivalis TheATRIUM kaip ir kasmet siūlo dvi programas: devynis lietuviškus ir keturis užsienio spektaklius. Festivalio šūkis – „Sutikti žvėrį“ - kviečia atsisakyti stereotipų ir pažvelgti į mus skaldančius išorinius bei vidinius pavojus. Iš uostamiesčio pasakoja kolegė Agnė Bukartaitė.Jelgavoje vyksta tarptautinis smėlio skulptūrų festivalis. Šiųmetis, 19-asis, surengtas mėnesiu anksčiau nei įprastai ir lankytojus džiugins iki pat vasaros pabaigos. Didžiausias Baltijos šalyse smėlio parkas šiemet stebins mitinėmis figūromis, kurias pristato skulptoriai iš 11 šalių. Iš kaimyninės Latvijos pasakoja kolega Tomas Mizgirdas.Rubrikoje „Be kaukių“ – muzikantė Neda Malūnavičiūtė.Ved. Odeta Vasiliauskaitė

Sostinės memorialiniuose muziejuose, buvusiuose rašytojų butuose – pokyčiai. Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės-Mickevičiaus ir Venclovų namo ekspozicijos keičia pavadinimus ir veiks kaip „Vilnius UNESCO literatūros miestas“ padaliniai.„Autentiška raiška įgalina kitą kokybę, tai tampa pridėtine meno verte“, – apie žmonių su negalia įtraukimą į profesionalųjį meną sako kompozitorė, sociokultūrinių projektų prodiuserė Snieguolė Dikčiūtė. Kaip žmonės su negalia įsitraukia į kūrybinius procesus?Šią savaitę paaiškėjo akcijos „Metų knygos rinkimai“ laureatai. Kiekvieną šeštadienį „Kultūros savaitėje“ pristatys vis kitos kategorijos laureatą, pirmoji – poetė Austėja Jakas.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Prancūzijos kultūros lauko profesionalai reikalauja išbraukti Rusiją iš Tarptautinės muziejų tarybos, potvynio nuskalautas Luvro muziejus bei aukcione atsidūrę su Buda siejami brangakmeniai, kuriuos reikalauja sugrąžinti Indija.„Švietimo vadovų brandą liudija suvokimas, kad politikui dera atlikti tarpininko vaidmenį tarp ekspertinio vertinimo ir visuomenės lūkesčių“, – komentare sako istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Tado Ivanausko zoologijos muziejaus fasadą turėjo puošti septynios skulptoriaus Rimanto Šulskio sukurtos stelos „Fauna grįžta“. Sovietinė cenzūra sustabdė jau įsibėgėjusį menininką. Šiuo metu muziejuje veikianti paroda „Fauna grįžta“ visuomenei pristato šią istoriją ir pačią „Fauną“.Kartais meno neužtenka ir reikia imtis veiksmų, akcentuoja režisierius Mantas Jančiauskas. Jis garsėja kaip socialinį ir politinį atspalvį turinčių kūrinių autorius. Apie darbus, kurių prisivengia eksperimentų bijančios meno institucijos, – „Sėskim ir pakalbėkim“ rubrikoje.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

„Jorge Mario Bergoglio atvyko į Romą kaip pašalietis ir daugeliu atžvilgių toks liko. Niekada nepriklausęs Romos popiežiškiesiems akademiniams ar bažnytiniams-politiniams sluoksniams, jis taip ir valdė, remdamasis savo jėzuitiškais pagrindais. Tarptautinėje, diplomatinėje ir politinėje srityje ryškiausias Pranciškaus indėlis į popiežystės istoriją yra katalikybės atvėrimas tikrai globaliam matmeniui ir Bažnyčios deeuropietizavimas teologiniu, kultūriniu bei instituciniu požiūriu." Plačiau - vedamojo skiltyje.Gegužės mėnesiui skirtą Magnificat maldyno numerį pristato Inga Čiuberkytė.Kas taps popiežiaus Pranciškaus įpėdiniu? Artėjančios konklavos atgarsius užsienio katalikiškoje žiniasklaidoje apžvelgia Rosita Garškaitė-Antonowicz.Tėvą Antaną Saulaitį prisimins „Mažojoje studijoje“ apsilankiusi jo sesuo Marija Stankus-Saulaitė.Antano Šimkaus radijo apybraiža „Pakeliui (iš lydinčio dienoraščio)“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Tarptautinė darbininkų diena ir Gegutės diena išėjo taip pat yra savotiška styginių diena, daugiausia smuikų. Daug naujos styginių muzikos tarp leidybinių naujienų apžvalgų. Bet ne tik. Smuikus atskies Luko ir Annos Geniušų klavišai bei Joe Lovano saksofonas.Ved. Domantas Razauskas

Ūkininkas Tomas Kazlauskas iš Šilutės rajono Laučių kaimo ūkininkauti pradėjo gavęs iš tėvų 50 hektarų žemės ir 20 melžiamų karvių. Kartu su žmona Alma ūkį įkūrė 2008-aiais, pasinaudoję jaunųjų ūkininkų programa. Šiandien šeima valdo 1 500 hektarų žemės, užsiima augalininkyste, gyvulininkyste, bandą didina iki 700 melžiamų karvių, stato naują melžimo aikštelę.Ūkį plėsti ir rinktis gyvulininkystę ūkininkų šeimai teko prisitaikant prie specifinių Šilutės krašto gamtinių sąlygų. Užliejamose pievose ir dirvose darbui reikalinga speciali ir galinga technika. Ji įsigyta dalyvaujant įvairiose paramos priemonėse, bet įrodyti jos būtinumą administruojantiems specialistams - ūkininkams sunkiausia užduotis. Itin modernią ūkio techniką dabar ūkyje vairuoja ir kitus darbus dirba 27 samdomi darbuotojai.Gegužės 1-oji - Tarptautinė darbo žmonių diena. Lietuvos profesiniųsąjungų konfederacijoje laikinai einantis pirmininko pareigas Audrius Gelžinis sako, kad agro ūkio sektorius neturi kolektyvinės sutarties. Žemės ūkio ministerija neatsiliepia į profsąjungos siūlymus dirbančiųjų sąlygas gerinti pasitelkiant gerąją užsienio šalių praktiką. O dirbantieji tiesiog per kantrūs ir mažai organizuoti ginant savo teises, tad proveržis vis dar neįvyksta.Užsienio šalių geroji praktika. Ūkininkai nori didesnio visuomenės supratingumo ir palaikymo. Prancūzijoje pirkėjai laukia eilėje, kad galėtų paremti pradedančiuosius ūkininkus ir pirkti jų produkciją bendruomenių sukurtoje krepšelių sistemoje.Ved. Kristina Toleikienė

JAV ir Ukraina Vašingtone pasirašė susitarimą dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų ir bendro Ukrainos atstatymo fondo steigimo.Elektroninės prekybos milžinė „Amazon“ paleido pirmuosius savo interneto palydovus. Šiuo žingsniu „Amazon“ siekia konkuruoti su Elono Musko „Starlink“.Vilniuje ir Palangoje minima Tarptautinė darbuotojų solidarumo diena.Aplinkosaugininkai visą gegužę tikrins, kaip medžiotojai laikosi taisyklių ir saugaus elgesio reikalavimų medžioklėje sėlinant.Visose šalies darželiuose įsigalioja tvarka, pagal kurią vaikams turi būti sudarytos galimybės nemiegoti pietų miego.Ved. Madona Lučkaitė

Šiandien daugiau nei 190 pasaulio šalių mini UNESCO paskelbtą Tarptautinę džiazo dieną. LRT KLASIKA, kaip ir kasmet, šią progą pažymės turininga, išskirtine programa. Svarbiausias šių metų akcentas – tiesioginė „21st Century Quintet“ koncerto transliacija iš LRT įrašų studijos, kurią skleis ne tik LRT KLASIKA, bet ir Euroradijas bei nacionaliniai transliuotojai Armėnijoje ir Latvijoje.Rasti širdžiai mielą darbą - ne visada paprasta užduotis. Kaip nepalūžti ir nepradėti ieškoti bet kokio darbo? Su kokiais iššūkiais tenka susidurti, pasakoja karjeros kryptį nusprendusi keisti Irmina Boreišienė ir psichologė, personalo atrankų konsultantė Solveiga Grudienė.Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“, kuri siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį ir pamatyti šunį kaip pilnavertį istorijos veikėją. Apie tai, kodėl šuo nusipelno muziejaus, kuo jis skiriasi nuo kačių ir kaip paroda gali išgydyti šunų baimę ir baimes apskritai, pokalbis su jos kuratoriais.„Auksinio proto“ atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Kokios yra realios menininkų galimybės kurti? Tokia diskusija atspindima Eglės Grėbliauskaitės filme „Konsiliumas“.Vilniuje, Medinės miesto architektūros muziejuje, rengiamas maisto ir garso performansas „Naktinis piknikas“.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi. 155 metus gyvuojanti vaistinė jau seniai tapo svarbia Šiaulių dalimi ir turistų traukos vieta.Į Lietuvos kompozitorių kūrinių 15-uką pateko Felikso Bajoro „Arkos“.Tarptautinės džiazo dienos proga šįvakar 19 val. per LRT KLASIKĄ rengiama tiesioginė „Dvidešimt pirmojo amžiaus kvinteto“ koncerto transliacija.Rubrikoje „Be kaukių“ vieši operos solistė Kamilė Bonte.Ved. Odeta VasiliauskaitėJulius Kalinskas/BNS nuotr.

Spaudos apžvalga.Seniausia Šiauliuose „Valerijono“ vaistinė tapo Europos istorinių vaistinių tinklo dalimi. 155 metus gyvuojanti vaistinė jau seniai tapo svarbia Šiaulių dalimi ir turistų traukos vieta.Kaip atrodo vertėjų žodžiu darbas Europos Sąjungos institucijose?Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose atidaroma paroda „Istorija vizgina uodegą“ siūlo žvilgtelėti į tūkstančius metų trunkantį žmogaus ir šuns ryšį ir pamatyti šunį kaip visavertį istorijos veikėją.Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė džinsų diena, siekiant parodyti solidarumą su nuo seksualinio smurto nukentėjusiais žmonėmis.Klaipėdoje prasideda Tarptautinis lėlių teatro festivalis „Materia Magica“.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Ekaggata“ smuikui ir kameriniam orkestrui.Tarptautinės džiazo dienos proga šįvakar 19 val. per LRT KLASIKA vyks tiesioginė „Dvidešimt pirmojo amžiaus kvinteto“ koncerto transliacija.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Spaudos apžvalga.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine?Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje Kaune atidaryta knygos meno paroda – „Pirmas leidimas“. Čia pristatomos 24-ių esamų ir buvusių Vilniaus dailės akademijos studentų knygos yra vienetinės arba išleistos mažu tiražu – nuo vos kelių savilaidos egzempliorių iki kelių šimtų vienetų.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien minime Tarptautinę šokio dieną. Ar Lietuvai reikia nacionalinės šokio trupės? Ką toks sprendimas galėtų duoti šokio laukui, kokių galimybių atvertų, bet kartu – kokių iššūkių sukeltų?Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Šiandien kviečiame susipažinti su kompozitorės Justinos Repečkaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „La muë“ serpentui, vaikų chorui ir elektronikai.Nemunas – didžiausia ir svarbiausia Lietuvos upė, turinti išskirtinę istorinę, kultūrinę ir ekologinę reikšmę. Tačiau jos būklė kelia vis didesnį nerimą. Šiai situacijai spręsti įkurtas fondas „Nemunas 2.0“, kuris siekia nuosekliai stebėti Nemuno ir kitų upių būklę, mažinti taršą, investuoti į mokslinius tyrimus bei skatinti bendruomenių įsitraukimą.Domanto Razausko muzikinės naujienos.

„Kūnas prisimena tai, ką miestas pamiršta“,- įsitikinę Vilnaus miesto šokio teatro „Low Air“ kūrėjai, Tarptautinę šokio dieną kviečiantys švęsti Šnipiškėse.Kodėl Neringoje vykstantis kamerinės muzikos festivalis vadinasi „Dangiški klavyrai“?Esamų ir buvusių Vilniaus dailės akademijos studentų mažatiražės, vienetinės knygos susirinko meno parodoje „Pirmas leidimas“.Tęsiame geriausių Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuko pristatymą. Šiandien susipažinsime su kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūriniu „Ekaggata“ smuikui ir kameriniam orkestrui.„Lietuvos švietimo sistemoje dar išlikę sovietinio mentaliteto rudimentai, tokie, kaip įtarumas ir nepasitikėjimas pedagogų bendruomene“,– yra sakęs VU Filosofijos fakulteto Švietimo politikos centro vadovas, profesorius Rimantas Želvys. Pokalbis su mokslininku rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė manantis, kad jau turi susitarimą su Rusija. Pasak Trumpo, Baltiesiems rūmams dabar esą sunkiau derėtis su Zelenskiu, nei su Putinu.Tik kas dešimtas lietuvis tikrina internete randamą informaciją: ar gebame neapsigauti?Į LRT girdi kreipėsi Vilniuje gyvenanti Aušra. Moteris piktinasi, kad Nerimi vis dažniau plaukioja vandens motociklai, keliantys didelį triukšmą. Vandens kelių direkcija sako, kad tai nėra draudžiama.Prie šventojo Petro bazilikos visi norintieji atsisveikina su velioniu Popiežiumi Pranciškumi. Čia išpildytas dar vienas pontifiko noras – jo karsto nestatyti ant aukštos platformos, kad jis nebūtų aukščiau visų, atėjusių su juo atsisveikinti. Popiežiaus laidotuvės vyks šeštadienį, tądien gedulas skelbiamas ir Lietuvoje.Aleksandras Šuranovas, Lietuvos pilietis, pernai liepą Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos paliepimu išsiuntęs sprogias siuntas į Vokietiją, Didžiąją Britaniją ir Lenkiją, nebuvo Rusijos specialiųjų tarnybų pasamdytas prašalaitis ir ryšius su jomis galėjo užmegzti gerokai anksčiau. Tarptautinė žurnalistų tyrėjų grupė nustatė, jos tas pats A. Šuranovas su grupe bendrų iš rusijos dalyvavo pinigų išviliojimo schemose, per kurias apgaule gauti per 700 mln. eurų.LRT faktai.Lietuvos kelių būklė nėra gera, tačiau ar tiesa, kad šiais metais bus suremontuoti tik 47 kilomentrai valstybinių kelių?Ved.Karolina Panto

Lietuva, Latvija ir Estija vienijasi ir baltiškojo džiazo kultūrą kartu pristato tarptautinėje džiazo mugėje „Jazzahead! 2025“ Vokietijoje. Apie baltiškąjį džiazą ir mugės esmę – Lietuvos džiazo federacijos atstovai iš Brėmeno.Kauną nuo šiandien vėl užtvindys džiazas: prasideda jau 35-tą kartą rengiamas festivalis „Kaunas Jazz“, kuris tradiciškai siūlo miesto ir jo svečių publikai pačius įvairiausius koncertus. Šis festivalis dedikuojamas M.K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms paminėti. O minėdamas simbolinę renginio sukaktį, į programą Kaunas JAZZ įtraukia ir atlikėjus, praeityje sužavėjusius šio renginio publiką.„Hommage à Čiurlionis“ dviejų dalių šiuolaikinės choreografijos programa Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras šeštadienį pradeda antruosius savo gyvavimo naujame pastate metus. Pasakoja Agnė Bukartaitė.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie po mirties muziką kuriančias kompozitoriaus „smegenis“, Milano „La Scala“ operos teatro ateinančio sezono planus bei ką tik išleistą popiežiaus Pranciškaus muzikos grojaraštį.Lietuvos kompozitorių sąjunga paskelbė Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką. Iki gegužės 12 d. už labiausiai patikusį gali balsuoti ir klausytojai. Tradiciškai, LRT KLASIKOS laidose pristatome visus 15 kūrinių, apie kuriuos pasakoja jų autoriai. Šiandien kviečiame susipažinti su dar vienu kompozitorės Rūtos Vitkauskaitės kūriniu, patekusiu į geriausių sąrašą – tai jos kompozicija „Cracks“ violončelei ir loop pedalui.Rubrikoje „Be kaukių“ - vargonininkas ir klavesinininkas Vilimas Norkūnas.Ved. Gabija Narušytė

Ar pasiruošę žengti istoriniais žingsniais? Balandžio 26 d. Birštone vyks Tarptautinės XXXIX Olimpinio vicečempiono Antano Mikėno memorialo sportinio ėjimo varžybos.

Tarptautinė interneto rinkos tyrimų ir duomenų analizės įmonė „YouGov“ neseniai Vokietijoje atliko apklausą, kuri parodė, kad 79 procentų gyventojų mano, jog Vladimiras Putinas yra „labai“ arba „gana“ pavojingas Europos taikai bei saugumui. Apie Donaldą Trumpą tą patį mano 74 procentai gyventojų. Vis dėlto jau 80 metų Jungtinės Amerikos Valstijos yra pagrindinis taikos Europoje garantas, apsaugantis nuo Rusijos (o prieš tai – SSRS) keliamos grėsmės. Tačiau paralelės tarp Trumpo ir Putino tuo nesibaigia. Ne taip seniai Jungtinės Valstijos kartu su Rusija balsavo prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Kyla klausimas, kuo skiriasi Putino požiūris į Ukrainą nuo Trumpo požiūrio į Grenlandiją arba, jei jau apie tai prakalbome, į Panamą ir Kanadą. Plačiau - vedamojo skiltyje.Didžiosios Savaitės išvakarėse – naujas „Artumos“ numeris, kurį pristatys žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga: apie Bažnyčios atsaką į globalias krizes ir autoritarizmo iššūkius (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: Timothy Radcliffe OP „Meilė, pranokstanti visus mūsų žodžius“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčią ir valdžią.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža „Apie laimę nusivalyti langus“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.-------- Persiųstas laiškas --------Tema: Popiežius ir pasaulis - balandžio 12 d.Data: Fri, 11 Apr 2025 21:15:33 +0300Kas: Mažoji studija Kam: laidos.anonsai@lrt.ltKopija: Guoda Litvaitienė Popiežius ir pasaulis. Septintoji diena - šeštadienis, balandžio 12 d., 14.05 per LRT RadijąKodėl Europai reikia moralinio atsinaujinimo ir apie laimę nusivalyti langus"Tarptautinė interneto rinkos tyrimų ir duomenų analizės įmonė „YouGov“ neseniai Vokietijoje atliko apklausą, kuri parodė, kad 79 procentų gyventojų mano, jog Vladimiras Putinas yra „labai“ arba „gana“ pavojingas Europos taikai bei saugumui. Apie Donaldą Trumpą tą patį mano 74 procentai gyventojų. Vis dėlto, jau 80 metų Jungtinės Amerikos Valstijos yra pagrindinis taikos Europoje garantas, apsaugantis nuo Rusijos (o prieš tai - SSRS) keliamos grėsmės. Tačiau paralelės tarp Trumpo ir Putino tuo nesibaigia. Ne taip seniai Jungtinės Valstijos kartu su Rusija balsavo prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Kyla klausimas, kuo skiriasi Putino požiūris į Ukrainą nuo Trumpo požiūrio į Grenlandiją arba, jei jau apie tai prakalbome, į Panamą ir Kanadą" Plačiau - vedamojo skiltyje.Didžiosios Savaitės išvakarėse – naujas "Artumos" numeris, kurį pristatys žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga: apie Bažnyčios atsaką į globalias krizes ir autoritarizmo iššūkiusą (parengė Giedraus Tamaševičaus)."Krikščioniškos minties puslapis": Timothy Radcliffe OP "Meilė, pranokstanti visus mūsų žodžius"."Tėvo Antano pasakojimai": kun. Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčią ir valdžią.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža "Apie laimę nusivalyti langus".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Spaudos apžvalga.Menotyrininkės Agnės Narušytės kultūros komentaras.Tęsiame pasakojimus apie Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas. Knygų paaugliams trejetuke – debiutinė medikės Justinos Kapeckaitės knyga „Tyroji Aušra“, leidykla Nieko rimto.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Kokia yra tolesnė Radvilų rūmų atkūrimo eiga, ir kaip tokių kultūros objektų likimą gali paveikti pasikeitę valstybės prioritetai, kai aktyviai ieškoma papildomų lėšų krašto gynybai?Šiandien prasideda trečiasis Vilniaus Rotušės Muzikos Festivalis, kurio šių metų tema – Čiurlioniada. Tai renginys, skirtas garsinti Čiurlionio kūrybą ir įtraukti į kultūrinį dialogą menininkus iš įvairių pasaulio šalių.Atvykusi iš gimtosios Moldovos, Rodica Morari per pastaruosius kelerius metus gyvendama čia, Lietuvoje, atsiskleidė kaip menininkė. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę.Šiandien minima Tarptautinė romų diena – tai proga pažvelgti į romų kultūros grožį, įvairovę, kūrybą, kurią dažnai nustelbia stereotipai. Romai turi gausų kultūrinį pasaulį, kuriame telpa stipri tradicija, muzika, kalba, menas, pasakojimo galia.Ved. Justė Luščinskytė

Balandžio 2-oji – žymiojo danų pasakininko Hanso Christiano Anderseno gimimo ir Tarptautinė vaikų knygos diena. Kokie buvo Lietuvos vaikų knygų metai? Kokios pasakos yra šiandien pasakojamos vaikams? Apie tai kalbamės su vaikų literatūros eksperte Inga Mitunevičiūte.Vieną vakarą, sostinės Misionierių sodų vietoje ant Išganytojo kalvos išdygusius skandalinguosius daugiabučius paslėpė rūkas. Deja, tai buvo tik vieno vakaro įvietintas meno kūrinys „Balta tamsa“ – atsakas paveldonaikai. Apie tai plačiau – meninio tyrimo autorė Rėda Brandišauskienė.Nuo šiol Jono Mačiulio-Maironio art deco stiliumi alsuojančiame bute-muziejuje galime ne tik apžiūrėti ekspoziciją, bet ir pasiklausyti gramofono melodijų bei pasivaišinti madingu tarpukario desertu – grybukais su arbata. Apie patyrimines ekskursijas pasakoja Skirmantė Javaitytė.Tęsiame pokalbius apie Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas. Rašytojos Eglės Jasės knyga „Kamandosė“, kurią iliustravo menininkė Julija Račiūnaitė laukia jūsų dėmesio ir balsų Vaikų knygos kategorijoje. Pasakoja Vesta Vitkutė.Rubrikos „Be kaukių“ viešnia – balerina Nora Straukaitė.Ved. Jolanta Kryževičienė

Tradicinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi... 2025“ šiemet – rekordinis dalyvių skaičius. 10 ha plote, trijuose paviljonuose apie 500 žemės ūkio technikos, technologijų, įrangos ir ūkininkavimo priemonių pardavėjų, konsultantų, sodininkų ir amatininkų. Didžiausias dėmesys tvariam ūkininkavimui plėtoti, kuris naudingas ne tik ūkininkams, bet ir visuomenei. Kaip konkrečiau ir kokia technika tai užtikrina, aptars Žemės ūkio akademijos mokslininkai, žemdirbiai, galimybę vertinti turės visi, atėję prie kilnojamosios LRT RADIJO studijos, įsikūrusios didžiausioje Baltijos šalyse parodoje VDU Žemės ūkio akademijoje.Ved. Arvydas Urba

Specialioje tiesioginėje transliacijoje iš VDU žemės ūkio akademijos, kurioje vyksta paroda „Ką pasėsi… 2025“, pasakojama apie tarptautinį drožėjų grandininiais pjūklais čempionatą. Jo organizatorius Raimondas Uždravis akcentuoja, kad tai didžiausias medžio drožėjų grandininiais pjūklais renginys Rytų Europoje. Pasigrožėti drožėjų meistriškumu galės ir atėję prie kilnojamosios LRT RADIJO studijos, kur bus parodomasis drožimas. Transliacijoje bus ir sodininkams mėgėjams skirti sodininkystės krypties biomedicinos mokslų daktaro Kęstučio Malinausko patarimai, sodmenų mugės pirkėjų įspūdžiai ir vertinimai. O labiausiai visus turėtų stebinti senovinių ir savos gamybos traktorių ekspozicija. Išsamiau apie ją pasakos Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas ir transliacijos metu patį seniausią 1950 m pagamintą traktorių prie studijos atvairavęs Kaišiadorių rajono ūkininkas Donatas Pukelis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė, Kristina Toleikienė ir Arvydas Urba

Vilniaus Čiurlionio namuose šį vakarą vyks Lietuvos ir Ukrainos menininkus apjungiantis muzikinis-poetinis vakaras „Pasaulio sukūrimas“. Du svarbiausi Lietuvos ir Ukrainos kūrėjai: mūsų dailininkas ir kompozitorius ir Ukrainos poetė Lesia Ukrainka – du pasauliai – susijungs per muziką ir poeziją. Čiurlionio muziką atliks Rokas Zubovas, Čiurlionio namų direktorius, o eiles skaitys lietuvių-ukrainiečių aktorė Kristina Kisieliovaitė. Šiuo vakaru menininkai išlydimi į dviejų savaičių kūrybinę kelionę į Ukrainą.Tarp juodo ir balto jis visada rasdavo daug, daug įvairiausių atspalvių bei suteikdavo ir aktoriui, ir žmogui galimybę būti skirtingu“, – režisierių Eimuntą Nekrošių prisimena jo žmona, scenografė Nadežda Gultiajeva. Sužinoti daugiau apie teatro meistro kūrybą nuo šiol bus galima ir knygoje „Eimuntas Nekrošius. Užrašai“. Be šio leidinio, „Meno forto“ teatre taip pat pristatyta paroda „Eimunto Nekrošiaus spektaklių žemėlapiai“. Joje lankytojai iš arčiau galės pažvelgti į režisieriaus kurtus spektaklių scenovaizdžius bei susipažinti su jo kruopščiu darbu. Apie šią knygą ir parodą pasakoja Vesta Vitkutė.LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šį kartą dėmesys krypsta į Prozos kategoriją, kur dėl geriausiosios vardo rungiasi ir skulptoriaus Mykolo Saukos knyga „Kambarys“, išleista leidyklos „Odilė“.Pasaulio muzikos naujienose kompozitorius Jurgis Kubilius pasakoja apie netikėtą Glenno Gouldo premijos laimėtoją, atgarsius po Bairoito festivalio choro paleidimo ir naują operą intriguojančiu pavadinimu „Monstrų rojus“.Tarptautinę teatro dieną rubrikoje „Be kaukių“ – legendinė aktorė Kristina Kazlauskaitė.Ved. Gabija Narušytė

Spaudos apžvalgoje – literatūros mėnraštis „Metai“.„Lukiškių kalėjimas, nors ir tapo atviru visuomenei, vis dar tebėra Vilniaus centrą paralyžiuojantis, izoliuotas urbanistinis svetimkūnis“, – sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Alytaus miesto teatras kviečia į premjerą, kurią pagal Ivano Vyrypajevo pjesę stato italų režisierius Matteo Spiazzi. Spektaklyje „Iliuzijos“ ieškoma atsakymo į amžiną, painų ir komplikuotą klausimą – kas yra meilė?Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien Vilniuje vyks pirmasis Teatro forumas, suburiantis scenos menų profesionalus iš visos Lietuvos kalbėtis apie tai, kas jungia – ir ko vis dar trūksta. Likus vos kelioms dienoms iki Tarptautinės teatro dienos, kyla klausimas – kur link šiandien juda Lietuvos teatras?LRT Klasika tęsia pažintis su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Šįkart žvilgsnis krypsta į prozos kategoriją, kur dėl geriausios knygos titulo varžosi ir leidyklos „Aukso žuvys“ išleista Kotrynos Zylės knyga „Mylimi kaulai“.Neseniai atliktas Kuršių nerijos Lietuvos dalies pažeidžiamumo klimato kaitai vertinimas atskleidė ne tik grėsmes, bet ir galimybes prisitaikyti. Buvo pasitelkta tarptautinė patirtis ir speciali metodika, įvertintos tiek gamtinės, tiek kultūrinės vertės, ir numatytos priemonės, kaip jas apsaugoti.Šiandien Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje, atidaroma paroda „Pasaulio tautų teisuoliai. Nebijoję mirti, tapo nemirtingais“.Ved. Justė Luščinskytė

Pakartot – naujausia Tarptautinės fonogramų pramonės federacijos (IFPI) ataskaita apie 2024-ųjų metų globalios muzikos industrijos padėtį. Vertė, pokyčiai, formatai, regionai, šalys, Europos ir Baltijos šalių situacija.Ved. Domantas Razauskas

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Lietuvos nacionaliniame dramos teatre pristatoma premjera – spektaklis „Paukščiai“.Vytauto didžiojo gimnazijoje šiandien ir rytoj vyksta Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams.Dovilė Kuzminskaitė apžvelgia perskaičiusi Jono Fossės „Trilogiją“ ir Joan Didion autobiografinę esė „Maginio mąstymo metai“.Tarptautinės dailės kritikų asociacijos Lietuvos sekcija kartu su LNDM Nacionaline dailės galerija, sukūrė naują vizualiojo meno kritikos mokyklą „Krituliai“.Kaip savo nepriklausomybę ir kultūros išsaugojimą mato pirmoji Grenlandijoje moteris hip hopo scenoje Parnaq Hammond Iversen?Vilnius Sapiegų rūmuose neeilinė patirtis – 12-os valandų trukmės islandų menininko Ragnaro Kjartanssono videokūrinys „Bliss“.Kas lėmė, kad finansavimas 30-ajam „Pažaislio muzikos festivaliui“ Kauno miesto savivaldybė trečdaliu sumažino finansavimą?Ved. Marius Eidukonis

Mokslo rubrikoje kviečiame ir toliau susipažinti su šalies mokslininkais, pelniusiais Lietuvos mokslo premijas. Šiandien – už pasiekimus išaiškinant vėžio ir kamieninių ląstelių biožymenis. Tai svarbus proveržis, atpažįstant ligas ir vystant individualią, kiekvieno poreikiams pritaikytą mediciną.Kovo 8 d. aktyvistės kviečia Tarptautinę moterų solidarumo dieną paminėti eitynėmis, menine dalimi ir mitingu Vilniuje.Nuo balandžio 2 dienos Lietuvos piliečiai, vykstantys į Jungtinę Karalystę trumpalaikiam buvimui iki šešių mėnesių arba tranzitu, privalo turėti elektroninį kelionės leidimą (ETA)Honkongo įmonė „CK Hutchison Ports“ parduoda ir 43 uosto terminalus 23 pasaulio šalyse už 23 mlrd. JAV dolerių, t.y., visus turėtus terminalus ne Kinijoje. Europoje įmonė valdo 13 uosto terminalų Belgijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Nyderlanduose, JK, Lenkioje. Toks sandoris reikštų, kad Kinijos įtaka Europos uostų infrastruktūroje gerokai sumažėja.Ved. Darius Matas

Apie lyčių lygybę ir moterų teises tiek Lietuvoje, tiek kariaujančioje Ukrainoje. Ir kodėl tai ypatingai svarbu šiandien, laidoje kalbamės su VU mokslininke, lyčių lygybės eksperte dr. Zuzana Vasiliauskaite ir fondo „Inoblita“, kuris teikia humanitarinę pagalbą civiliams, nukentėjusiems nuo karo Ukrainoje, įkūrėja ir vadove Skirmante Cairns.Kokia yra kovo 8-osios – Tarptautinės moterų solidarumo dienos istorija ir kodėl jos nereikėtų sieti su sovietmečio palikimu? Kodėl svarbu kalbėti apie moterų teises karo kontekste? Kaip jaučiasi moterys karo metu? Gėlės kovo 8-ąją – tradicija ar prieštaravimas lygioms teisėms?Ved. Žydrė Gedrimaitė

Tarptautinę gido dieną – žvilgsnis į šios profesijos subtilybes, kasdienybę ir poreikį šiandien.Dirigentės Giedrės Šlekytės batutai paklūsta vis daugiau pasaulio orkestrų: nuo Linco, Londono iki Dalaso ar Tokijo, tačiau nepaprastai ji laukia debiuto ir su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru Vilniuje.Didžiausioje Šiaurės Amerikos liaudies muzikos konferencijoje „Folk Alliance International“ dalyvauja muzikantė, dainų autorė, kompozitorė, poetė Jausmė.Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigos šeimyninė grupė „DeBarge“ iš Mičigano švelniais balsais ir užburiančiomis melodijomis sudomino daugybę klausytojų. Nors populiariosios muzikos kolektyvo skambesiai sklido toli, net ir didžiausia šlovė ne visada apsaugo nuo gyvenimo išbandymų.Apie šokio akimirkos fiksavimą fotoaparatu, prieš kamerą atsiveriantį žmogų ir kūrybinius atradimus darbo procese – pokalbis su fotografe Vaiva Abromaityte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as sako, kad jo šalis siekia ilgalaikės taikos Ukrainoje. Taip jis kalbėjo Miunchene po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.Istorikas Tomas Balkelis sako, kad 1918 m. vasario 16-ąją didžioji dalis lietuvių net nesuprato, apie kokią nepriklausomybę yra skelbiama.Islamistų grupuotė „Hamas“ paleido dar tris Izraelio įkaitus.Daugiau nei šimto kilometrų žygyje aplink Vilnių renkamos lėšos miško klasės įkūrimui Bučos mieste Ukrainoje.Kauno Žalgirio arenoje bus išrinktas atlikėjas, kuris gegužę atstovaus Lietuvai Eurovizijos dainų konkurse Šveicarijoje.Ved. Madona Lučkaitė

Miunchene prasideda saugumo konferencija. Donaldas Trampas teigia, kad joje įvyks ir pirmieji tiesioginiai pokalbiai dėl karo pabaigos Ukrainoje.Raminti, ar bauginti? Su specialiste kalbėsime kaip gyventojus veikia nuolatiniai politikų perspėjimai ir kalbos apie artėjantį karą.Ukrainos prezidentas pareiškė, kad naktį Rusijos dronas su didelės sprogstamosios galios kovine galvute smogė į skydą, saugantį nuo radiacijos iš sprogusio Čornobylio atominės elektrinės ketvirtojo bloko. Pasak Ukrainos prezidento, gaisras užgesintas, radiacijos lygis nepadidėjo ir yra nuolat stebimas. Tarptautinė atominės energijos agentūra taip pat patvirtina, kad radiacijos lygis nepakilo. Pasak Lietuvos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos viršininko pavaduotojo Sigito Šlepavičiaus, smūgis nepataikė arti kritinės infrastruktūros.Lietuvos moterų krepšinį krečia skandalas. Moterų rinktinės treneriui Rimantui Grigui mesti kaltinimai priekabiavimu ir nederamu elgesiu su krepšininkėmis.Gyventojų nepasitenkinimą sukėlusios statybos Vilniaus centre galbūt kelia grėsmę ir šalia įsikūrusiam nedideliam muziejui. Po LRT radijo reportažo apie Kalinausko gatvėje daugiabučio kieme statomą naują namą, į LRT girdi kreipėsi šalia statybų įsikūrusio lietuvių dalininko Kazimiero Žoromskio muziejaus prižiūrėtoja. Moteris tikina, kad statybų keliama vibracija gadina muziejaus pastatą ir eksponatus, bet užsakovas su ja esą nesikalba ir apie būsimus darbus neinformavo.Šiandien senjorai skirtinguose Lietuvos miestuose kviečiami į renginius „Senjorai eina į pasimatymą“.Ved. Andrius Kavaliauskas

Spaudos apžvalga.„Vis pasigirsta balsų, kviečiančių pasiduoti gulbės pagundai, nes pasaulis gi noriai vartoja rusų „minkštąją propagandą“ ir vartos. Nors kai nuvyksti į pasaulį, priešingai, imi pastebėti sąmonėjimo ženklus“, – komentare svarsto menotyrininkė Agnė Narušytė.„Elitiniai menininkai, kurie yra geriausi ne tik Kanadoje, bet ir visame pasaulyje“ – sako grafikas, parodos „Pokyčio taškas: naujos Kanados grafikos meno išraiškos“ kuratorius Kęstutis Vasiliūnas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien pasaulyje minima Tarptautinė moterų ir mergaičių moksle diena, pabrėžiant mokslo ir lyčių lygybės svarbą. Kiek moterys yra įtraukiamos į mokslinius tyrimus, ir kaip tai veikia tyrimų rezultatus bei lyčių lygybės situaciją moksle?Šiemet Menų spaustuvės programa „Atvira erdvė“ mini 20-metį. Kaip programa per šį laiką prisidėjo prie jaunų kūrėjų įsitvirtinimo Lietuvos scenos menų lauke?„Tai yra vizija, sapnas, skaitmeninis košmaras, iš kurio pabudęs suprantu, kad tie dalykai vyksta čia pat“, – apie naujos parodos „Žalgirio mūšio projektas“ paveikslą sako menininkas Kazimieras Brazdžiūnas.Ryšių reguliavimo tarnyba kelia „Skaitmeninę bangą“ visoje Lietuvoje ir kviečia pradinukus, aukštesnių klasių moksleivius, suaugusiuosius bei senjorus jungtis prie specializuotų paskaitų. Kaip skaitmeninio raštingumo trūkumas veikia visuomenės galimybes ir integraciją?Ved. Justė LuščinskytėUNSPLASH nuotr.

Tradiciškai vasario 4-ąją minėjome Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, vasario 9-oji -oji – Tarptautinė odontologų diena, o vasaris yra burnos vėžio prevencijos mėnuo. Laidoje kalbamės su Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos vadove Neringa Čiakiene, Nacionalinio vėžio centro veido ir žandikaulių chirurge Otilija Kutanovaite ir klaipėdiete, gyvenančia Vilniuje Rūta Voiniuškiene.Rūta atvirai pasakoja, kad šiandien ji gali ramiau atsikvėpti, liga remisijoje, tačiau teko išgyventi daug, net psichiatrinėje ligoninėje gydytis, sužinojus apie diagnozę.Galbūt burnos vėžys labai retas? Apie jį viešojoje erdvėje girdime kur kas mažiau nei, tarkime, apie krūties, gimdos kaklelio, prostatos vėžį. Gydytoja O. Kutinovaitė pasakoja, kokie dažniausi burnos vėžio simptomai, ar yra būdų apsisaugoti nuo šios klastingos ligos, į ką reikia atkreipti dėmesį.N. Čiakienė laidoje pristato Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos veiklos prioritetus 2025-iems metams, savalaikio diagnozavimo svarbą: „Kviečiu rūpintis savimi ir savo artimaisiais, dalyvauti prevencinėse programose, stebėti sveikatos pokyčius“.Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Pietryčių Ukrainoje, Zaporižės pakraštyje, vos už 50 kilometrų nuo fronto pozicijų, buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje plyti didžiulės kapinės, apipintos gėlėmis ir valstybinėmis vėliavomis. Po Donaldo Trumpo prisaikdinimo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu tokiose vietose, kaip ši, kilo nuogąstavimai dėl Vakarų paramos sumažinimo. Dabar, kai panaikinus Tarptautinę plėtros agentūrą, vadinamąją USAid, šie nuogąstavimai išsipildė, daugelis ukrainiečių stengiasi neprarasti optimizmo dėl to, kas ateinančiais metais laukia karo iškankintos šalies". Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis apie viltį, matant prieš akis pamažu yrantį mums įprastą pasaulį. Laidos svečias – žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas pristatys naują vasario mėnesio numerį.Užsienio spaudos apžvalga: interviu su daugelio pamėgtuoju Norvegijos katalikų vyskupu Eriku Vardenu (parengė Giedrius Tamaševičius).„Ganytojo kvapas": popiežiaus Pranciškaus laiškas, skirtas Pasaulinei Ligonio dienai: „Vilties neapgauna".„Tėvo Antano pasakojimai": ar krikščionybėje sveikata tikrai yra brangiausias turtas?Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža "Apie laimę gyventi tarp durnių".Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Penktadienį prasidedanti Tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės paroda „Žalioji savaitė“ šiemet rengiama 89 kartą. Tradiciškai Berlyno parodų centre renkasi atstovai iš viso pasaulio, įvairius gaminius pristato pusantro tūkstančio dalyvių, o iš Lietuvos bus 12.Jie parodos lankytojams siūlys šakočius, varškės sūrius, mėsos produktus, medų, įvairius gėrimus, suvenyrus iš ragų, juvelyrikos dirbinius, o labiausia lankytojų mėgstama rankų darbo ruginė naminė duona. Ko šiemet tikisi parodos dalyviai? Pasakoja Panevėžio rajono „Radviliškių kaimo kepyklos“ savininkė Audronė Kisielienė ir Zarasų rajono bendrovės „Medaus namai“ vadovas Laimonas Galvonas.Praėjo metai po šalies žemdirbių protesto akcijos Vilniuje, kai į sostinę buvo suvažiavę šimtai traktorių. Ar pajuto pokyčius kasdienėje veikloje eiliniai ūkininkai, ko jie tikisi iš naujos valdžios? Pokalbis su Šalčininkų rajono ūkininkais Tadeušu ir Silvestru Rus bei Robertu Matulevič.Varėnos rajono Vydenių kaimo bendruomenė dabar vienija apie pusšimtį gyventojų. Seniūnijos pastate bendruomenė turi jaukias patalpas: erdvus kambarys su židiniu, patogi erdvė edukacijoms, o greta ir nedidukė salė kultūriniams renginiams. Bedruomenė turi jau ir tradicijų, o viena populiariausių – per Kalėdas lankyti vyresnius kaip 70 metų gyventojus. Kaip organizuota šventė per praėjusias Kalėdas, kodėl kaimo žmogui svarbu bendravimas? Pokalbis su ūkininku Donatu Kosinsku ir bendruomenės pirmininke Stase Pakalaite.Ved. Arvydas Urba

Paskutinę šių metų dieną apie verslui reikšmingus teisės aktų pokyčius, kurie įsigalios 2025-aisiais. Kokiems pasikeitimams derėtų pasiruošti ir kokių veiksmų teks imtis, pataria advokatų profesinės bendrijos „LAWCORPUS VENSLAUSKAS“ teisininkas Mindaugas Šveiteris.Tarptautinės sankcijos pastaruosius kelerius metus dažnai minimos tiek politiniame, tiek ekonominiame kontekste. Jų taikymo sritys irgi plačios: nuo valstybių, juridinių bei fizinių asmenų iki specifinių prekių ar paslaugų. Taip pat skiriasi ir sankcijų įgyvendinimo metodai, kurie gali apimti turto įšaldymą, sandorių nevykdymą, draudimą sudaryti sutartis su sankcionuotais subjektais ar kitas ribojamąsias priemones. Kokią įtaką sankcijos daro Lietuvos verslui ir mums visiems? Pokalbyje dalyvauja advokatų kontoros „Glimstedt“ vyresnysis teisininkas Karolis Grižas.Atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės reikšmė. Kam to reikia, nuo ko pradėti, norint atidalinti turtą? Komentuoja advokatų profesinės bendrijos NOOR advokatas Arminas Magyla.Ved. Artūras Matusas

Kodėl kosmose žmogus sensta greičiau? Į šį klausimą tikisi atsakyti Oksfordo universiteto mokslininkai, į Tarptautinės kosminės stoties orbitą išsiuntę žmogaus audinių mėginius.Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. Apklausos duomenimis, dažniau internetu apsiperka jauni ar gaunantys didesnes pajamas žmonės.Plungėje duris atvėrė nauja resocializacijos įstaiga – pusiaukelės namai. Tai – jau devintieji tokio tipo namai Lietuvoje, kuriuose laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti asmenys bus intensyviai rengiami grįžimui į visuomenę. Nors požiūris į asmenis, atlikusius laisvės atėmimo bausmę, visuomenėje išlieka įtemptas, tačiau vis garsiau kalbama apie integracijos į visuomenę naudą.Ved. Paulius Selezniovas

Kokius slaptus kodus slepia Lietuvos švietimo rezultatai? Ką mums pasako TIMSS – tarptautinis mokinių matematikos ir gamtos mokslų tyrimas? Ar Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai (NMPP), Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimai (PUPP) bei valstybiniai brandos egzaminai (VBE) tikrai atskleidžia, ką iš tiesų moka mūsų vaikai?Kodėl, remiantis autoritetingu TIMSS tyrimu, mūsų penkiolikmečių matematikos ir gamtos mokslų žinios pralenkia ne tik iki šiol švietimo autoritetu laikytos Suomijos ar kaimyninės Estijos moksleivių pasiekimus, o ir prisivijo tokias šalis, kaip Singapūras, Pietų Korėja, Taivanas, Kinija, Hong Kongas, Japonija, kurių moksleiviai mokosi be atvangos ir yra nepralenkiami moksle.Ar įvairių nacionalinių patikrinimų duomenys tiksliai atspindi realybę? Ar tikrai mokome to, ko reikia gyvenimui? O gal vis dar bėgame nuo realybės? Kur slypi atsakymas – inovacijose, motyvacijoje ar sistemos revoliucijoje?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja Švietimo mokslo ir sporto ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vyriausioji patarėja, Tarptautinės švietimo pasiekimų vertinimo asociacijos generalinės asamblėjos narė dr. Rita Dukynaitė, Vilniaus Taikos progimnazijos matematikos mokytoja Živilė Šiškienė ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto docentas Dainius Dzindzalieta.Ved. Jonė Kučinskaitė

„Ieškau, kas parašytų slaugos bakalaurinį darbą. Profesionaliai. Už atlyginimą“ - toks skelbimas pasirodė vienoje sveikatos sektoriaus darbuotojams skirtoje socialinio tinklo „Facebook“ grupių. Ir nors taip uždarbiaujančių specialistų, studentų ar įmonių šalyje netrūksta, tiek studentams, tiek ir darbų rašytojams gali grėsti nemalonumai.Šengeno erdvė, kurioje žmonės gali laisvai keliauti be sienų kontrolės iš vienos valstybės narės į kitą yra vadinama vienu iš pagrindinių Europos projekto laimėjimų. Tačiau pastaruoju metu padaugėjo valstybių, kurios siekdamos pažaboti neteisėtą migraciją griežtina savo sienų kontrolę, įveda patikras. Šiandien - Tarptautinę migrantų dieną - diskutuosime, ar sustiprinta vidaus sienų kontrolė reikš europietiškos svajonės pabaigą?Dalis būsto nuomos administratorių paslaugomis besinaudojančių asmenų sulaukė Valstybinės mokesčių inspekcijos žinios. Gyventojai, kurie iki šiol nuomodami sau priklausantį būstą įsigydavo verslo liudijimą, to daryti negalės. Valstybinės mokesčių inspekcijos teigimu, gyventojai turimą nekilnojamąjį turtą nuomoti per nuomos tarpininkavimo ar nuomos administravimo paslaugas teikiančias įmones gali tik vienu būdu — metams pasibaigus, iki kitų metų gegužės 1 dienos, deklaruodami iš nekilnojamojo turto nuomos gautas pajamas ir nuo jų sumokėdami gyventojų pajamų mokestį. Kai kurie gyventojai ir nuomos tarpininkai kelia klausimą, ar pagrįstai įvedama tokia tvarka, kuri daliai gyventojų reikš didesnius mokamus mokesčius už legaliai nuomojamą būstą. Valstybinė mokesčių inspekcija pažymi, kad tokia tvarka galiojo visada, o verslo liudijimai šiam tikslui buvo išsiimami nepagrįstai.Aplink Žagarės miestą, Joniškio rajone, laukuose galima išvysti ne vieną lauką, apsodintą eglutėmis. Jų augintojas Daivanas Pranciulis šiuos laukus vadina plantacijomis. Egles Kalėdų šventėms jis augina jau 20-imt metų, prieš tai pats padirbėjęs tokiame ūkyje Olandijoje.Auksinio proto atrankos žaidimas.Ved. Darius Matas

Spaudos apžvalga.Mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė komentare klausia, kada reikalinga mados kritika?Šiauliuose visą mėnesį siautęs šiuolaikinio meno ir mados festivalis VIRUS – baigėsi. Laukiamiausias buvo paskutinis renginys – avangardinės mados šou, surengtas lengvosios atletikos ir sveikatingumo centre. Šiuolaikinio meno ir mados festivalio VIRUS uždarymo renginyje lankėsi kolega Tomas Mizgirdas.Klasikos koncertų salė su koncertų vedėja Gabija Narušyte.Šiandien Tarptautinė žmogaus teisių diena. Kiek lyčių stereotipai paplitę šiandien, ir kaip atrodo lyčių lygybė vaikų priežiūroje?Menų agentūrai „Artscape“ įteiktas apdovanojimas „Už nuopelnus žmogaus teisių srityje“.Videomenininkas Rimas Sakalauskas ir kompozitorius Darius Žičkus kviečia į žmogaus ir dirbtinio intelekto kūrybinės sinergijos premjerą – trumpametražio filmo „Vienos dienos kronika“ pristatymą.Apie dainininko Johno Paulo Larkino, plačiau žinomo Scatman John vardu, negalią ir stiprybę pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Ved. Justė Luščinskytė

Vilniaus universiteto mišrusis choras „Pro musica“ mini savo 20-metį. Ar studentai Lietuvoje vis dar veržiasi dainuoti? Ko choro bendruomenėje jaunas žmogus ieško? Kodėl jubiliejiniam koncertui pasirinktas būtent Philipo Glasso ciklas? Studijoje pasakoja mišraus choro „Pro Musica“ meno vadovė, choro dirigentė Rasa Gelgotienė, jubiliejiniam koncertui diriguosiantis Gediminas Gelgotas ir choro prezidentė Irma Janonytė.Šiandien – Tarptautinė žmonių su negalia diena. Kiek prieinama šiai bendruomenei kultūra Lietuvoje? Ar pakankamai galimybių save realizuoti scenoje turi negalią turintys žmonės? Pasakoja kompozitorė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektų vadovė Snieguolė Dikčiūtė.Prieš 10 metų šešios aktyvios Zapyškio moterys pamatė, kad stinga vietų susitikti. Ir pradžių jos rinkdavosi miško raistuose, o vėliau nutarė įkurti kūrybos ir užimtumo erdvę „STUBA“. Apie ją pasakoja kolegė Skirmantė Javaitytė.Apie dvilypį filmo „Los Andželas slaptai“ garso takelį, kurio kūrėjai kviečia linksmos nuotaikos daineles iškeisti į kalėdinį kriminalą, Holivudo klišes į kino žanrų ir istorijos fabrikavimą pasakoja Ieva Buinevičiūtė.„Dar vaikystėje mėgdavau šeimai rengti performansus, ilgai tęsdama raidę „aaaaaa“, – juokauja choro dirigentė, dainininkė, pedagogė, naujosios muzikos ansamblio „Melos“ narė Karolina Ramonė. Praėjusi visus klasikinio muzikinio išsilavinimo etapus, šiandien ji daugiausia dėmesio skiria naujosios muzikos eksperimentams, dalyvauja įvairiuose performansuose, gilinasi į solinės kūrybos subtilybes. Apie gimtojo Vilniaus vietas, kurioms jaučia nostalgiją, keisčiausius performansus, kuriuose yra tekę dalyvauti, ir kuo galėtų būti, jei visgi nesietų gyvenimo su menu – pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Lapkričio 5-oji – Tarptautinė romų kalbos diena. Kokia šios kalbos istorija? Kaip jai pavyko išlikti, neturint rašytinio paveldo? Koks romų kalbos statusas šiandien? Pasakoja kultūros paveldo tyrėjas Gopalas Michailovskis.Prasideda pokalbių ciklas „Psichikos sveikata – prie ko čia architektūra?“, kurio metu bus aiškinamasi, kaip architektūra veikia mūsų psichikos, socialinę ir fizinę gerovę bei formuoja būdus, kaip patiriame savo kasdienį pasaulį. Apie ciklą pasakoja jo kuratorė Evelina Bartusevičiūtė.Festivalis „Scanorama“ žiūrovams siūlo devynis filmus, kuriuose laisvai ar „pažodžiui“ skaitomi F. Kafkos kūriniai. Tai ir O. Welleso milžiniškas ir agoniškas teismo „Procesas“ ir P. Capaldžio „Nuostabus gyvenimas“, kuriame rašytojas stengiasi susikaupti kalėdiniame šurmulyje, ir M. Hanekės „Pilyje“ perteikiama distopiška rašytojo vizija. Siaubo filmai, mistiniai trileriai, komedijos – tai kafkiškojo pasaulio vizualinių interpretacijų rinkinys, kurį apžvelgia Ieva Buinevičiūtė.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako M. K. Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai. Būtent pastaruosius ji ir siekia kurti. Su Livija Krivickaite artėjant Čiurlionio 150-mečiui susitiko Indrė Kaminckaitė.„Jei negročiau arfa, turbūt studijuočiau psichologiją“, – sako arfininkė, LRT KLASIKOS jaunųjų atlikėjų rezidencijos dalyvė Giedra Julija Tutkutė. Kai dvejų metukų būsimą arfinininkę mama nusivedė į operos teatrą ir paprašė parodyti, kuriuo instrumentu ji norėtų groti, Giedra Julija parodė į du – kontrabosą ir arfą. Nuo to laiko pastarasis instrumentas lydi visas Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dvyliktokės dienas. Pokalbis apie arfos madas, dvyliktokų kasdienybę ir tai, ką pašnekovė pasakytų bendraamžiams, sakantiems, kad klasikinė muzika nuobodi, – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Klimato reporteriai – tai Lietuvoje nauja pilietinė iniciatyva, kurios siekis – tapti klimato naujienų agentūra.Prieš 80 metų, 1944 m. rugsėjo 28 d., NKGB (MGB) vidaus kalėjime Vilniuje buvo įvykdytos pirmosios egzekucijos asmenims, šiandien žinomiems Tuskulėnų aukų vardu.Ši savaitė minima kaip Tarptautinė kurčiųjų žmonių savaitė, per ją skatinama siekti didesnio kurčiųjų įsitraukimo visuomenėje.Seniausiose dujinių balionų varžybose pasaulyje tėvo ir sūnaus - Roberto ir Danieliaus Komžų duetas pagerino Lietuvos rekordą - jie per 39 valandas nuskrido beveik 1285 km.Ved. Agnė Skamarakaitė

Tarptautinės Vilniaus konferencijos temoms skirta laida. Globali investavimo aplinka, karo kontekstas ir Lietuvos galimybės pritraukti investuotojų. Kaip verslo lyderiai ir inovatoriai mato geopolitinius iššūkius, kokia saugumo kaina?Pirmoji laidos valanda – tiesiogiai iš Vilniaus konferencijos Nacionaliniame dramos teatre. Dalyvauja: investavimo Rytų Europoje ekspertas James Oates „Investuok Lietuvoje“ vadovas Elijus Čivilis, „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė, genų redagavimo kompanijos „CasZyme” vadovė Monika Paulė, įmonių konsultantas Elias van Herwaarden.Diskusiją tęsiame su klausytojais ir ekspertais. Dalyvauja: Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ vadovė Gintarė Verbickaitė-Bačiulienė, Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas, Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų asociacijos vadovas, Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos prezidiumo narys Giedrius Valuckas.Ved. Marius Jokūbaitis ir Darius Matas, vert. Jolanta Lukošienė, red. Giedrė Čiužaitė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su hidroekologijos eksperte Laima Česoniene apie tai kaip klimato kaita veikia vandenis, jų išteklius ir ekosistemas.Visai netrukus dokumentinio filmo „1944-ieji metai. Generolo misija“ premjera. Filmas skirtas Lietuvos ginkluoto pasipriešinimo kovų 80-mečiui paminėti ir generolo Povilo Plechavičiaus įkurtai Vietinei rinktinei atminti. Pasakoja filmo kūrėja, žurnalistė Rūta Sinkevičienė ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys.Vilniaus universiteto profesorė Gražina Tautvaišienė išrinkta Tarptautinės astronomų sąjungos viceprezidente. Pirmą kartą tokias pareigas eis mokslininkė iš Baltijos šalių.Kaip sekasi atgimstančiam Leonpolio dvarui, ką tik suorganizavusiam pilietiškumo festivalį?Ved. Agnė Skamarakaitė

Jau metus gerokai suaktyvėjusi Neapolio pašonėje esančio superugnikalnio veikla. Tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodė straipsniai, kuriuose kalbama apie Flegrėjaus laukų išsiveržimo galimybę. Tuo metu vietos gyventojai daug apie išsiveržimą nesvarsto – nerimą jiems kelia kiti dalykai.Pasakoja Simona Žemaitytė, Nicola Alessandro Pino, Andrejus Spiridonovas.Vertimą skaito Viktoras PaulavičiusAutorė Inga Janiulytė-TemporinPixabay nuotraukoje - Solfataros krateris

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kaip mūsų dienomis užrašomas folkloras ir kaip rengiamos folkloro ekspedicijos?Kaip per Damieno Chazellės ir Justino Hurwitzo darbus susipažįstame su muzika, formavusia XX-XXI amžių pop kultūrą?Istorinėje Lietuvos Respublikos prezidentūroje veikia paroda „Kauno getas: tikrovė ir atmintis“, skirta Kauno geto sunaikinimo 80-mečiui.Paskelbtame 2024-ųjų Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos Garbės sąraše Justinas Žilinskas, Aušra Kiudulaitė ir Raimonda Jonkutė Sandberg.Klaipėdos miesto savivaldybė paskirstė paramą kultūros projektams uostamiestyje. Paskirstyta 1,3 mln. Eurų, tačiau stebina, kad finansavimo negavo Klaipėdos festivalis, jubiliejinis animacinių filmų ir videožaidimų festivalis BLON.Valdovų rūmų Didžiajame kieme prasideda ketvirtasis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vasaros festivalis „LNOBT Open“.Kuratoriai ir kūrybinė komanda pastarąjį pusmetį kruopščiai ruošę Pasaulio žemaičių dailės parodą gali su palengvėjimu atsikvėpti – pirmieji lankytojų atsiliepimai pranoksta lūkesčius. Paroda, gimusi Sąjūdžio metais, atverta devintąjį kartą.Ved. Marius Eidukonis

Šveicarijoje prasideda dvi dienas truksianti Ukrainos taikos konferencija, kurioje prezidentas Volodymyras Zelenskis telks tarptautinės bendruomenės paramą karui užbaigti. Kas gali būti pasiekta šiuo susitikimu?Dar viena technologijų milžinė „Apple“ pristatė planus, kaip naudos dirbtinį intelektą - ketina bendradarbiauti su įmone „OpenAI“, sukūrusia „ChatGPT“. Ar dėl to gali kilti grėsmių mūsų duomenims?Naujoje radijo rubrikoje „Auga ir balkone“ – kaip balkone užauginti ne tik įprastus vaisius, uogas ar daržoves, bet ir arbūzus, moliūgus ar netgi... bulves.Ved. Karolina Panto

„Jeigu gimti moterimi senovės pasaulyje, tai senovės Egipte“ - pasakoja Sandra Veprauskienė, kuri yra viena iš vos kelių egiptologių ir Egipto archeologių Lietuvos istorijoje. Sandra nuo paauglystės susižavėjusi Egiptu, tikėjo, kad visa tai kažkada praeis, bet tai tapo neatsiejama jos gyvenimo dalimi. Archeologė teigia, kad prisiliesti prie amuletų ir papuošalų, kurie tūkstančius metų gulėjo požemiuose - sunkiai nusakomas jausmas.Kaip atrodo egiptologės ir Egipto archeologės gyvenimas? Kodėl lietuvė domisi tokio tolimo krašto istorija? Ar mes šiuolaikiniame pasaulyje galime kažko pasisemti iš ankstesnių civilizacijų?Pokalbis su egipto archeologe, egiptologe, profesionalia Tarptautinės egiptologų asociacijos nare, pirmosios Lietuvoje senovės Egipto studijos „Dendera“ įkūrėja Sandra Veprauskiene.Ved. Ignas Klėjus

Pirmieji Vokietijos brigados kariai šiandien pasitikti Vilniuje. Pirminio brigados valdymo grupėje - dvidešimt vienas logistikos, informacinių technologijų, komunikacijos ir strateginio planavimo specialistas. Trys Vokietijos kariai persikelia su šeimomis.Reikiamą 20 tūkst. parašų skaičių surinko visi aštuoni likusieji prezidento rinkimų dalyviai, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija.Tarptautinė atominės energetikos agentūra TATENA tvirtina, kad Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje rastos dronų nuolaužos. Rusija skelbia, kad elektrinė šiandien atakuota dar kartą, tuo metu Ukraina savo įsitraukimą į tokias atakas neigia. Kokios versijos dėl įvykių Zaporižios elektrinėje šiuo metu pateikiamos?Antros pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų vidutinė grąža pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 7 procentus. Teigiama, kad šių metų pirmojo ketvirčio rezultatas pralenkė kai kurių gerą grąžą davusių ankstesnių metų rodiklius. Tačiau patys būsimieji pensininkai, kaip rodo įvairios apklausos, nėra linkę pasitikėti šia sistema. Pavyzdžiui, pernai birželį rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa parodė, kad beveik devyni iš dešimties apklaustųjų mano, kad gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus ir atsiimti sukauptus pinigus. Taip pat kasmet dalis gyventojų, įtrauktų į pensijų kaupimą, kaupti atsisako ir lieka tik Sodroje. Kodėl taip yra, ir kiek pasitikėjimo pensijų kaupimui prideda dažni bandymai sistemą reformuoti?Lietuvos romų bendruomenė mini Tarptautinę romų dieną.Gineso rekordininkė Vilnietė Ajana Lolat-Pažarauskienė rytoj 7 valandą ryto pajudės į dar vieną rekordo vertą žygį - kelionę aplink Lietuvą. Rekordo šis žygis vertas todėl, kad Ajana nuo gimimo sunkiai valdo kojas ir rankas, tad ir žygiuos ji pasiremdama ramentais ir padedama savo vedlės, vokiečių aviganės Mulan.Retai pasitaikantis visiškas Saulės užtemimas slenka per Šiaurės Ameriką. Mokslininkai tikisi surinkti svarbių duomenų apie daugelį dalykų – nuo Saulės atmosferos iki keisto gyvūnų elgesio ir galimo poveikio žmonėms.Ved. Liuda Kudinova

Šiandien minima Tarptautinė frankofonijos, t.y. prancūzų kalbos, diena. Pokalbis su Prancūzijos visuomeninio radijo korespondente Baltijos šalyse Marielle Vitureau, kuri jau ketvirtį amžiaus gyvena Vilniuje, puikiai pažįsta Lietuvą ir apie ją pasakoja prancūzams. Pažinti mūsų šalį bei kultūrą ji savo tautiečiams padeda ir versdama lietuvių autorių grožinę literatūrą, kuriai pastaruoju metu vakariečiai negaili pagyrų.Šiemet sukanka 20-imt metų nuo tos dienos, kai Lietuva tapo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) ir Europos Sąjungos nare. Šiandien - tai yra vienas pamatinių valstybės saugumo ir klestėjimo garantų, o narystę teigiamai vertina didžioji dauguma šalies gyventojų. Tiesa, kelias į Aljansą buvo komplikuotas, o ir prieš daugiau nei du dešimtmečius ne visi vieningai sutarė, kad privalome tapti NATO ir ES dalimi. Kokie tuo metu sklandė nuogąstavimai ir kaip pavyko įveikti iššūkius?Netylant kritikai dėl vienuoliktokų laikomų tarpinių patikrinimų, svarstoma, kodėl moksleivių rezultatai neatitinka lūkesčių. Dalis - pirštu beda į naudojamas mokymo priemones ir teigia, kad šiandien mokyklas pasiekia netinkamai parengti vadovėliai. Esą anksčiau naudoti būdavo aiškesni. Ar vadovėliai lemia dalyko išdėstymo kokybę?„Lietuva šiemet kovos dėl geriausio savo rezultato „Eurovizijoje“, – prognozuoja populiariausio tarptautinio „Eurovizijos“ naujienų portalo „Wiwibloggs“ įkūrėjas, kalbėjęs naujoje LRT tinklalaidėje „Suvienyti Eurovizijos“. Būtent nuo šiandien, trečiadieniais, LRT Radiotekoje rasite po naują epizodą, kuriame LRT Radijo žurnalistas Justas Buivydas kvies iš arčiau susipažinti su šių metų konkurso dainomis bei į „Euroviziją“ pažvelgti kitokiu kampu. Dalį tinklalaidės kviesime išgirsti ir laidoje 10-12. Pirmoje laidoje daugiausiai sekėjų internete turintis „Eurovizijos“ apžvalgininkas Williamas Lee Adamsas kalba apie didžiausius konkurso stereotipus ir mitus Lietuvoje bei pažvelgia į būsimus, Malmėje gegužę vyksiančios, „Eurovizijos“ favoritus.„Auksinio proto“ atrankos žaidimasVed. Darius Matas

Jungtinių Valstijų prezidentas Džou Baidenas Kongrese perskaitė metinį pranešimą, šįkart vadinamą galbūt svarbiausia kalba Baideno politinėje karjeroje.Į sostinę savaitgaliui sugrįžta Kaziuko mugė. Tradicinė pavasario mugė prasidės šiandien. Pasak mugės organizatorių, šiais metais Kaziuko mugė tampa ne tik pavasario, bet ir šimtmetį mininčios Lietuvos Dainų šventės šaukliu. Ar jūs lankotės Kaziuko mugėje, ar jūsų mieste, miestelyje, kaime vyksta Kaziuko mugė?Tarptautinė moterų solidarumo arba Tarptautinė moters diena pasaulyje minima jau daugiau kaip 100 metų. Kilusi iš noro skirti dėmesio moters kovai už laisvę ir lygias teises, Lietuvoje šios dienos prasmė neretai pametama ir prie gėlių pardavėjų nusidriekia eilės.Haityje savaitgalį suintensyvėjo gaujų susirėmimai su policijos pareigūnais. Gaujos tikina, siekiančios nuversti premjerą. Baiminamasi, kad politinio chaoso apimtoje, stichinių nelaimių nusiaubtoje, skurstančioje šalyje prasidės pilietinis karas.Ved. Rūta Kupetytė

10–12. Ved. Paulius Selezniovas