Podcasts about klausantis

Klausantis norisi pritemdyti šviesas – žiemos metą aktyviai kūrybinei veiklai išnaudojęs „Proper Heat“ trejetas grįžta su nauja muzika. „LRT OPUS“ eteryje iškart dvi premjeros – iš archyvo ištrauktas, prieš penkerius metus įrašytas, patikrintas koncertuose, bet tik dabar radijo klausytojams pristatytas darbas „The Same Way“ ir būsimą albumą anonsuojantis kūrinys „Love Becomes Alive“. Ved. Marius Andrijauskas

Šį kartą mūsų studijoje svečiuojasi mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa, kuri Lietuvoje yra bene ryškiausia astronomijos naujienų pranešėja bei mokslo tyrinėtoja. Besiklausant Godos, sudėtingi kosminiai reiškiniai tampa lengvai suprantami, o susidomėjimas šiuo tolimu pasauliu tik išauga. Galime drąsiai teigti, jog tai remiasi į komunikacijos įgūdžių lavinimą bei nuolatinį norą domėtis. Šiandieną Godai yra tik 34-veri, tačiau jau dabar mokslo žurnalistė gali džiaugtis išskirtiniais profesiniais pasiekimais, vienas jų – darbo patirtis NASA. Pašnekovė teigia, jog darbo vietą jai pavyko susikurti pačiai, tad „darbų repertuaras“ neapsiriboja vien žurnalistikos sritimi. Goda rašo knygas, skaito pranešimus bei veda paskaitas mokslininkams, kurių metu moko mokslinės komunikacijos meno. Ji sako, jog visuomenės požiūrį į mokslininkus galima formuoti tik jų pačių rankomis. Klausantis „kosmoso direktorės“ suprantame, jog jos meistriškumą lemia strateginis požiūris į savo veiklą. Kiekvienais metais ji parengia planą, kuriame apžvelgia būsimus tikslus ir jų nuosekliai siekia, o kas penkerius – sukuria asmeninio tobulėjimo strategiją, kuri veikia, kaip orientacinis kompasas, užtikrina nuoseklią profesinę kelionę bei suteikia galimybę lengviau pasakyti „NE“ tiems projektams, kurie nėra jos prioritetas. Interviu metu kalbame apie meilę mokslui, įdomiausius dalykus kosmoso platybėse ir asmeninio prekinio ženklo augimą, kurį Goda formuoja atsakingai ir strategiškai. Gero klausymo! Šiame pokalbyje Tavęs taip pat laukia: Kaip Goda pateko į NASA? Kasmetinė veiklos strategija – kaip pasakyti „NE“ papildomiems projektams? Kaip atrodo mokslo žurnalistės įprasta diena? Kodėl Goda atsisako pramoginių televizinių projektų? Nuo ko pradėti norint susikurti savo veiklos ir asmeninio tobulėjimo strategiją? 5 esminiai dalykai tiems, kurie galvoja apie asmeninio prekinio ženklo vystymą. Nori išgirsti daugiau įkvepiančių pokalbių? Prisijunk prie didžiausio verslių moterų Klubo Lietuvoje ir atrask online kursus, seminarus, privačius renginius, palaikančią bendruomenę ir begales kitų galimybių Tavo ir Tavo verslo augimui – www.sheisglowing.lt Nepraleisk tinklalaidės vedėjos Dovilės Urbanaitės patarimų verslo pradžios, vystymo, socialinės medijos ir asmeninio prekinio vardo kūrimo klausimais – www.instagram.com/dovileco She Is Glowing podcast'ą įrašome Workland verslo centre įsikūrusioje Podcast Studijoje. Tai jauki erdvė su puikia akustika ir aukštos kokybės įranga, kuria savo garso ir vaizdo įrašams gali pasinaudoti ir Tu! Daugiau informacijos ieškok www.wrkland.com/lt/sprendimai/podcast-studija

Klausantis Žadvilės Kalinauskienės apie muilo ar hidrolatų gamybą, vaizduotę užplūsta kvapai. Dzūkijos šilų ir pievų, artimų ir egzotiškų kraštų, retai girdėtų augalų. Moteris, paveldėjusi senelių sodybą, plėtoja ekologinį ūkį bei gamina rankų darbo muilą ir hidrolatą. Ar tai paprasta – pokalbyje.Ved. Vytaras Radzevičius

Klausantis šių žodžių, Saulių pagavo VIEŠPATIES dvasia.. Trumpi apmąstymai apie Dievą, Bibliją ir gyvenimą Programa paruošta bendradarbiaujant su Aleksandru Glamazdinu

LRT KLASIKA antrus metus iš eilės bendradarbiauja su Lietuvos kompozitorių sąjunga ir pristato Geriausių praėjusių metų kūrinių 15-uką. Artimiausias tris savaites, kasdien laidoje „Pakeliui su klasika“ kviečiame išgirsti kūrinių ištraukas ir apie juos pasakojančius kompozitorius. Šiandien klausykitės Žibuoklės Martinaitytės kūrinių „Solastalgia“ ir „Nunc fluens. Nunc stans“ pristatymo.Kol Lietuvoje ir kitur pasaulyje laukiame muziejų atidarymo, bent aplink bent vieną Meksike jau vyniojasi eilės. Šeštadienį po kelių mėnesių atidarytas vienas populiariausių šio miesto muziejų – gimtasis menininkės Fridos Kahlo namas. Po jį pasivaikščiojo mūsų kolegė Kotryna Lingienė.„Klausantis klasikinės muzikos, joje galima išgirsti paukščių balsų. Žmonės puikiai žino Ludwigo van Beethoveno 5-osios simfonijos pradžią. Bet jei gerai paklausytume, išgirstume, kad tai – geltonosios startos frazė“ – netikėtą žvilgsnį į L. van Beethoveno „Likimo“ simfoniją atskleidžia ornitologas, edukatorius Gediminas Petkus.Scenos ilgesys, o kartu – netikėti debiutai pandemijos akivaizdoje. Taip pat – meilė miestui ir įsiklausymas į gamtą. Visa tai – apie vieną ryškiausių mūsų šalies muzikių maestrą Giedrę Šlekytę, kuri vieši rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė ir Gerūta Griniūtė

Šeštadienio „Pakartot“ pašnekovas – LRT Klasikos vadovas, Lietuvos džiazo federacijos prezidentas, melomanas Julijus Grickevičius, kuris būdamas jaunas, rado kelią link klasikinės akademinės muzikos, link operos. Ar jaunas šiuolaikinis žmogus klausantis tokios muzikos – balta varna? Kaip sudominti klasikine muzika? Nuo ko pradėti? Kodėl? Kokia šios muzikos vieta mūsų šiuolaikinėje kultūroje? Ar į naudą įvairūs televiziniai projektai? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus melomaniškoje „Pakartot“.Ved. Domantas Razauskas.

Lionginas Abarius: „mokėjau visas mamos dainas…” Laidoje kiek kitoks, nei įprasta, Liongino Abariaus veidas – ne chorvedžio, profesionalaus muziko, o tautosakos pateikėjo, o dar tiksliau – vaiko, augančio Zarasų krašto kaime ir jo sunkios, skaudžios, bet drauge jį stiprinančios ir, anot maestro, šviesios patirtys. O jų centre – nuolat šalia buvusi, su juo suaugusi, jį linksminusi ir guodusi liaudies daina. Klausantis nuoširdaus, gyvo jo pasakojimo, aiškėja, iš kur išaugo šio žmogaus gebėjimai ir tikras žmogiškumas.

Lionginas Abarius: „mokėjau visas mamos dainas…” Laidoje kiek kitoks, nei įprasta, Liongino Abariaus veidas – ne chorvedžio, profesionalaus muziko, o tautosakos pateikėjo, o dar tiksliau – vaiko, augančio Zarasų krašto kaime ir jo sunkios, skaudžios, bet drauge jį stiprinančios ir, anot maestro, šviesios patirtys. O jų centre – nuolat šalia buvusi, su juo suaugusi, jį linksminusi ir guodusi liaudies daina. Klausantis nuoširdaus, gyvo jo pasakojimo, aiškėja, iš kur išaugo šio žmogaus gebėjimai ir tikras žmogiškumas.

Apsilankę garsioje Edinburgo užeigoje „Karališkasis ąžuolas“ kiekvieną vakarą galime gerėtis ten skambančia gyva muzika, kurią atlieka įvairūs folk stiliaus muzikantai.Ji nėra fonas valgymui ar alaus gėrimui, o būtent dėl jautriai atliekamų kūrinių dainų čia susirenka būrys tokios muzikos gerbėjų. Klausantis įrašų kyla klausimas – o kaip su gyva muzika Lietuvos viešojo maitinimo įstaigose? Gal bręsta poreikis suteikti jai didesnes teises, dėmesį ir paramą? Juk betarpiškas gyvo garso aidas yra ir žmonių bendravimo laidas.

Apsilankę garsioje Edinburgo užeigoje „Karališkasis ąžuolas“ kiekvieną vakarą galime gerėtis ten skambančia gyva muzika, kurią atlieka įvairūs folk stiliaus muzikantai.Ji nėra fonas valgymui ar alaus gėrimui, o būtent dėl jautriai atliekamų kūrinių dainų čia susirenka būrys tokios muzikos gerbėjų. Klausantis įrašų kyla klausimas – o kaip su gyva muzika Lietuvos viešojo maitinimo įstaigose? Gal bręsta poreikis suteikti jai didesnes teises, dėmesį ir paramą? Juk betarpiškas gyvo garso aidas yra ir žmonių bendravimo laidas.

Naujųjų metų progą į „Muzikinę dėžutę” iš tolimų galaktikų nusileis niekam negirdėtas ir nematytas muzikos instrumentas, skleidžiantis paslaptingus garsus. Klausantis jo skambėjimo ir muzikanto Tomo Byčkovo pasakojimo apie šį instrumentą supranti, jog jis unikalus ir į šią žemę atkeliavęs ne taip jau seniai. Šį šeštadienį instrumentas, kurio vardas Hangas papasakos mums ne vieną gražią muzikinę istoriją.

Naujųjų metų progą į „Muzikinę dėžutę” iš tolimų galaktikų nusileis niekam negirdėtas ir nematytas muzikos instrumentas, skleidžiantis paslaptingus garsus. Klausantis jo skambėjimo ir muzikanto Tomo Byčkovo pasakojimo apie šį instrumentą supranti, jog jis unikalus ir į šią žemę atkeliavęs ne taip jau seniai. Šį šeštadienį instrumentas, kurio vardas Hangas papasakos mums ne vieną gražią muzikinę istoriją.

Apie išskirtinį metą, kai išsprogsta pirmoji žaluma, nugriaudi pirmoji Perkūnija, ima tekėti sula, kitus šio šventinio, naują pradžią skelbiančio laiko požymius laidoje kalba dangaus kūnų, gamtos reiškinių, metų tėkmės ir svarbiausių jos taškų tyrinėtojas Jonas Vaiškūnas. Drauge paminima ir jo iniciatyva jau dvidešimtą kartą švenčiama – taigi jubiliejinė atkurtoji senaisiais papročiais, tikėjimais, vaizdiniais paremta Jorės šventė, rengiama Molėtų rajone, Kulionyse, prie senovinės paties Jono Vaiškūno įrengtos dangaus šviesulių stebyklos. Klausantis laidos pašnekovo nekils abejonių, kad šiuo laiku pati gamta žmogui teikia visokių galių, bet tikrai kils troškimas patirti Jorę – gyvąją žalumą. Išorėje ir viduje.

Apie išskirtinį metą, kai išsprogsta pirmoji žaluma, nugriaudi pirmoji Perkūnija, ima tekėti sula, kitus šio šventinio, naują pradžią skelbiančio laiko požymius laidoje kalba dangaus kūnų, gamtos reiškinių, metų tėkmės ir svarbiausių jos taškų tyrinėtojas Jonas Vaiškūnas. Drauge paminima ir jo iniciatyva jau dvidešimtą kartą švenčiama – taigi jubiliejinė atkurtoji senaisiais papročiais, tikėjimais, vaizdiniais paremta Jorės šventė, rengiama Molėtų rajone, Kulionyse, prie senovinės paties Jono Vaiškūno įrengtos dangaus šviesulių stebyklos. Klausantis laidos pašnekovo nekils abejonių, kad šiuo laiku pati gamta žmogui teikia visokių galių, bet tikrai kils troškimas patirti Jorę – gyvąją žalumą. Išorėje ir viduje.