Podcasts about atsakymai

Pierre‘as Boulezas (1925-2016) sugebėjo vartoti visiškai naują muzikos kalbą ir kūrybos techniką, tačiau sykiu liko atviras daugybei praeities muzikinės raiškos būdų: galbūt kaip tik tai buvo jo skiriamasis bruožas visą gyvenimą. Laidoje pristatoma viena svarbiausių jo kompozicijų „Répons“ („Atsakymai“) šešiems solistams, ansambliui ir gyvajai elektronikai: kūrinys lyginamas su giminingais amžininkų Europoje ir Amerikoje opusais.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

O ar nėra pavojaus įsimylėti dirbrinį intelektą? Vieni džiaugiasi dirbtiniu intelektu, kiti liūdi, dar kiti ir prisibijo. O štai Eglės Jarmolavičiūtės, LRT radijo garso režisierės gyvenimą dirbtinis intelektas tik dar labiau išlaisvina.Kita pašnekovė laidoje – fotografė, Lietuvos fotomeninkų sąjungos narė, įvairiuose tarptautiniuose konkursuose pelniusi daugybę apdovanojimų Vėtrė Antanavičiūtė-Meškauskienė. Vėtrė augina autistišką sūnų, kuris taip pat naudojasi dirbtiniu intelektu.Ką duoda dirbtinis intelektas regos negalią turinčiai Eglei? Vėtrė pasakoja, kaip kūryboje gali pagelbėti dirbtinis intelektas. Ar netenka konkuruoti su juo? Kaip ir kokiose situacijose dirbtinio intelekto pagalba naudojasi Vėtrės sūnus ir kiti autistiški asmenys? Atsakymai – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kuo Jono evangelija skiriasi nuo kitų? Ar Jėzus Joną mylėjo labiau už kitus mokinius? Ką reiškia Šv. Dvasią apibūdinantis graikiškas žodis Parakletas? Kuo man ypatingi Jono tekstai? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus šioje laidoje.

Įžvalgomis dalijasi Rasa Baltė Balčiūnienė, verslo psichologė ir Audrius Ramanauskas, verslų kūrėjas, antrepreneris, kelių įmonių savininkas.„Jeigu manote, kad pasamdysite vadovą, ir jis uždirbs jums milijonus, klystate, nes, jeigu jis galėtų, pats tuos milijonus sau užsidirbtų“, - sako verslų kūrėjas, antrepreneris Audrius Ramanauskas. Jis pasakoja, kad vienoje iš savo įmonių dažnai keisdavo vadovus ir stebėdavosi, kodėl nusamdo vis ne tuos. „Tik vėliau supratau, kad problema - ne juose, o manyje: aš nesugebėdavau jų įgalinti. O tam, kad galėtum darbą deleguoti, turi pats labai aiškiai suprasti, kaip ta sritis veikia “, - sako Audrius. Kodėl, kartais, į naują darbuotoją sudedami visi lūkesčiai? Kokia psichologinė nuostata slypi už tokio mąstymo? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus - laidų ciklo „Mąstymo klaidos versle“ 11-ajame epizode.0:00:00 – Pradžia.0:01:45 – „Kai pasamdai darbuotoją, labai dažnai gauni ne sprendimą, o problemą“. 0:02:25 – „Kodėl nusamdau vis ne tuos?“. A. Ramanausko pavyzdys.0:03:50 – „Kad galėtum įgalinti darbuotoją, turi suprasti, kaip ta sritis veikia“.0:05:25 – „Stengiuosi į verslą žiūrėti kaip į sistemą“. Apie mažų įmonių struktūrą ir darbuotojų funkcijas.0:08:50 – Kada mažos įmonės nustoja augti?0:10:22 – „Gali apsistatyti žmonėmis, kad iki tavęs problemos neateitų, bet ar verslas tada augs?“. Apie verslo savininko „skaudulius“.0:11:12 – „Mes dažnai nenorime keisti savo įpročių“. Apie mentalinius verslo savininkų slenksčius. 0:14:18 – Apie skirtingus organizacijų tipus ir jų valdymo modelius. A. Ramanausko įžvalgos pabuvojus didžiųjų korporacijų (Google, Facebook, LinkedIn, Uber, Netflix) biuruose. 0:16:30 – Kaip nesumaišyti verslo savininko ir vadovo kontekstų? 0:18:22 – „Geriausiai padaryti galiu tik aš pats“. Kaip verslo savininkui atsikratyti perfekcionizmo?0:19:48 – „Jeigu neturi matavimo vieneto, negali pasakyti, kaip žmogus dirba“. Apie matavimo sistemas versle.0:20:29 – A. Ramanausko palinkėjimas klausytojams.Laida transliuojama per „Žinių radiją“.Daugiau ciklo „Mąstymo klaidos versle“ laidų:„Klientai visada suvokia, kokią vertę kuriu.“ (su Gintaru Šepučiu)https://youtu.be/u9H-zCeml8s„Nesąmonė, nieko iš to nesigaus.“ (su Laura Kaziukoniene)https://youtu.be/UhRH8Gy6vRM„Esu vadovas ir žinau geriausiai.“ (su Rūta Klimašauskiene)https://youtu.be/3KFU07XNms4„Jei nori gerų rezultatų, reikia būti konkrečiu.“ (su Pauliumi Avižiniu)https://youtu.be/qmSDTbyF4QM„Valdyboje dauguma visada būna teisi.“ (su Orijana Mašale)https://youtu.be/z8VGM8gk7FY„Kuo daugiau dirbsiu, tuo daugiau uždirbsiu.“ (su Diana Dominiene)https://youtu.be/9DuUH4RkgNk„Sugalvojau, ir pokytis vyksta savaime.“ (su Lina Mieliauskiene)https://youtu.be/rBIFNYrjcW4„Dievinu savo produktą, bet nematau kliento.“ (su Martynu Kandzeru)https://youtu.be/SLOQrwzET1A„Prognozuoti, planuoti = žinoti, kaip bus." (su Rinardu Goda)https://youtu.be/-CqIcG2dL3w„Keičiame valdymą, bet nekeičiame žmonių požiūrio.“ (su Ieva Čeponone)https://youtu.be/GuKAKSAgWpk

Prieš priimdami sprendimą už kitą, pirmiausia pagalvokite, ar tikrai tas žmogus nenori ar negali to padaryti pats. Įsivaizduokite, kaip jaustumėtės kiekvienas, jei už jus kažkas nuspręstų, kaip rengtis, ką valgyti arba – kokį filmą žiūrėti. Laidoje - pokalbis apie socialinę kampaniją „Kaip gera galėti galėti“, kuri siekia keisti požiūrį į žmones su negalia, ir apie tai, kaip svarbu leisti jiems priimti sprendimus savarankiškai.Laidoje dalyvauja projekto, kurio lėšomis finansuojama paslauga Pagalba priimant sprendimus vadovė Svajonė Rainienė ir socialinė darbuotoja, pagalbos priimant sprendimus specialistė Violeta Tamelytė.Ką suteikia žmogui, turinčiam intelekto ar psichosocialinę negalią paslauga Pagalba priimant sprendimus? Koks esminis skirtumas tarp teorinio projekto aprašymo jo įgyvendinimo realybės? Ko mokosi paslaugos Pagalba priimant sprendimus specialistai iš savo klientų? Kodėl ši paslauga svarbi? Ką ji duoda mums, įprastos raidos visuomenei? Kaip klientai ir specialistai suranda vieni kitus? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Timukui dabar du metukai ir du mėnesiai, o jis sveria vos šešis su puse kilogramo. „Mes dar esame ligos patvirtinimo kelyje. Tačiau mums labai svarbu žinoti, kas mūsų laukia ateityje augant sūneliui, kam mes turėtume ruoštis“, - sako Laura Sivakonenko, Timuko globėja, save jau vadinanti berniuko mama.Kiekvienais metais vasario mėnesio paskutinę dieną minima Pasaulinė retų ligų diena. Kokia situacija Lietuvoje, su kokiomis problemomis susiduria tiek medikai, tiek pacientai retų ligų priežiūroje?Laidoje taip pat dalyvauja Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro vadovė Dr. Birutė Tumienė ir Retų ligų asosciacijos prezidentas Danas Čeilitka.Ar retos ligos tikrai yra retos? Ar yra Lietuvoje tokių ligų, kuriomis sergantys pacientai yra vieninteliai šalyje? Ar ilgas retos ligos diagnozavimo kelias? Atsakymai – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Švedijos Erebru mieste netoli mokyklos įvyko šaudynės, jų metu buvo pašauti mažiausiai 5 žmonės. Švedijos policija praneša, kad mokykloje tebevykdoma operacija, įtariamas „rimtas smurtinis nusikaltimas“.Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pristatė Maisto tarybos sudėtį. Ją sudarys 26-i nariai. Maisto taryba stebės maisto kainų pokyčius bei teiks siūlymus, kaip jas sumažinti. Pirmasis tarybos posėdis planuojamas vasario 20-ąją, o pirmųjų išvadų galima laukti pavasarį.Kodėl ne visi tikslinių grupių žmonės sulaukia kvietimų pasitikrinti dėl vėžio? Kitų šalių patirtis rodo, kad ir sergančių, ir mirštančių nuo vėžio galėtų gerokai sumažėti, jeigu būtų efektyvios ankstyvos vėžio diagnostikos programos.Kodėl ne visi tikslinių grupių žmonės tikrinasi dėl vėžio? Kitų šalių patirtis rodo, kad ir sergančių, ir mirštančių nuo vėžio galėtų gerokai sumažėti, jeigu būtų efektyvios ankstyvos vėžio diagnostikos programos.Graikijos Santorino salą supurčius virtinei žemės drebėjimų iš jos išvyko apie 6 tūkst. žmonių.JAV Senato komitetas sprendžia, ar tvirtinti Trumpo sveikatos sekretoriumi pasirinktą Robertas F. Kennedy jaunesnyjį.Ved. Agnė Skamarakaitė

Chaotiška ir pernelyg valdiška – taip piliakalnių pažintinių stendų sistemą apibūdina kraštotyrininkas, žurnalistas Denisas Nikitenka. Jis kuršiškais piliakalniais garsėjančiame Kretingos krašte pradėjo kurti vieningą tokių stendų sistemą ir ragina kitas savivaldybes sekti šiuo pavyzdžiu.„Svarbiausia, kad šioje parodoje apie save kalba patys romai“, – sako parodos „Amare Džiipena“, atidarytos Vilniaus muziejuje, autoriai.Kada leisdami muziką ar viešai atlikdami dainas pažeidžiate autorių teises?Atsinaujinę Sugiharos namai-muziejus Kaune kviečia naujai pažvelgti į Japonijos diplomato, Antrojo pasaulinio karo metu išgelbėjusio tūkstančių pabėgėlių gyvybes, istoriją. Interaktyvią ekspoziciją sukūrė menininkė iš Jungtinės Karalystės Jenny Kagan.Ernesto Parulskio komentaras apie „sovietinių laikų didelių kino teatrų virtimo muziejais lėtą bangą“.„Kol kas jo nėra per daug“, – taip, kalbėdamas apie Brailio rašto tekstus viešojoje erdvėje, sako Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos informacinės aplinkos prieinamumo specialistas Vytautas Gendvilas. Šiemet Brailio raštui – 200 metų.Kodėl prasminga dirbti su atminties temomis? Kuo praturtina gilinimasis į savo ir tautos traumas? Kaip iš rinkodaros specialistės tampama kuratore, ir kuo kuratorystė panaši į bitininkystę? Atsakymai į visus šiuos klausimus paaiškės klausantis pokalbio su Egle Pietaryte.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė KaminckaitėM. Viegas nuotr.

Aistė Simėnaitė pasakoja apie svoriomanijos kelionę, kurioje patyrė daug skaudžių, beviltiškų etapų. Aistė žino, ką reiškia nuėjus į parduotuvę netilpti net į didžiausio dydžio drabužius, maitintis po šaukštelį kūdikių tyrelėmis po skrandžio mažinimo operacijos ir gydytis valgymo sutrikimus Psichikos sveikatos centre.Kelionė buvo ilga, nepaprasta, bet prasminga, nes išbandžiusi begalę lieknėjimo priemonių suprato, kad atsakymai, kaip atrasti taiką su savo kūnu ir išmokti jį puoselėti, slypėjo kitur. Visas patirtis ir atvirą pasakojimą Aistė sudėjo į savo naują knygą „Svoriomanija. Kelionė iki 100 kg ir atgal“.Ved. Lavija Šurnaitė

Šalia Šiaulių plytinčios Zoknių dvaro lygumos tarpukariu į dangų kėlė moderniausius 4-osios eskadrilės ANBO lėktuvus ir net glaudė Felikso Vaitkaus Lituanica II. Tačiau iki šių dienų išlikęs Antano Gustaičio vardo angaras mena ne tik Lietuvos aviacijos aukštumas, bet ir Šaltojo karo metus, kai Zoknių aerodromas atominio karo žemėlapyje buvo pažymėtas ryškiai raudona spalva. Dabar šiame, kažkada NATO įprasta kaimo vietove laikytame oro uoste, yra dislokuotos tos pačios organizacijos karinės oro pajėgos, saugančios visą Baltijos regioną. Šiais metais birželio pirmą dieną 93 gimtadienį atšventusio Zoknių aerodromo istorija nėra tik pasakojimas apie vieno mažo oro uosto raidą – tai puiki iliustracija, kokia turbulencija pastarąjį šimtmetį purtė visą Lietuvą. Įspėjimas! Šiauliečiai viso epizodo metu galimai nevaldomai aikčios nuo gerai pažįstamų pavadinimų ir vardų. Kaip lietuvis galėjo tapti pirmojo lėktuvo išradėju? Ką bendro turi vaikų darželio Kalėdos ir branduolinės bazės? Ir kas iš tikrųjų pavogė Viliaus plaukus? Atsakymai – jau dabar. Tinklalaidės epizodas parengtas bendradarbiaujant su Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešaja biblioteka vykdant projektą „20 metų Narystės, Apsaugos, Taikos ir Orumo (NATO)“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Šiaulių miesto savivaldybė.

Lietuvos nacionalinis dramos teatras buvo pakviestas prisijungti prie organizacijos „Mitos21“, kuri vienija stipriausius Europos teatrus. Apie šią organizaciją ir tai, ką prisijungimas prie jos gali pasiūlyti teatrui, pasakoja viena iš LNDT meno vadovių, režisierė Eglė Švedkauskaitė.„Apie meną galima kalbėti įvairiai, o šitos įvairovės Lietuvoje man šiek tiek trūksta“, – sako knygą „Ką veikti muziejuje“ parašiusi meno kritikė Aistė Paulina Virbickaitė. Šia knyga autorė tarsi drąsina į muziejus ir galerijas žengti tuos, kurie dar nėra tapę nuolatiniais jų lankytojais, ir siūlo pagrindus meno pažinimui. Pokalbis su knygos „Ką veikti muziejuje“ autore.Vaikštinėdami Paryžiuje, o ir kituose didesniuose Prancūzijos miestuose, kur ne kur – metro stotyse, gatvėse ar šiaip stenduose – galime pamatyti Lietuvos sezono Prancūzijoje plakatą. Jame – juodu latekso rūbu apsirengęs šokantis vaikinas ryškiai rausvais ilgais besiplaikstančiais plaukais. Tai – jaunosios kartos choreografas ir šokėjas Dovydas Strimaitis. Su juo Prancūzijoje susitiko ir apie Lietuvos sezoną pasikalbėjo Austėja Kuskienė.Clinto Mansello garso takelis šiuolaikinėms, steroidinėms „Telmai ir Luisai“ filme „Meilė, melas, kraujas“: Režisierė Rose Glass 90-ųjų elektroninės muzikos ritmu žvelgia į moterų meilę, ritmingai besipriešinančią vyriško pasaulio taisyklėms ir, pasitelkdama ironiją, siūlo iškeisti niūrią tikrovę į magišką realizmą. Pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Tarp 100 įtakingiausių pasaulio asmenybių renginių rinkoje pateko renginių paslaugų grupės „ReKūrai“ vadovas, festivalio „Revolution“ organizatorius ir tinklalaidės „Kamantinėjimai“ autorius Aurimas Kamantauskas. Ką toks pripažinimas atneša? Kuo išsiskiria šiandienė Lietuvos renginių rinka? Kokius pokalbius Aurimas laiko nusisekusiais? Ir kodėl taip mėgsta Nilsą Frahmą? Atsakymai į šiuos ir daug kitų klausimų – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Medžioklėtyrininkas Petras Adeikis gilinasi į vilkų medžioklės klausimus: kokios yra šio sezono taisyklės ir ar pakanka visuomenės dėmesio vilkų apsaugai? Ar tikrai galime atpažinti vadinamuosius „probleminius“ vilkus ir kaip juos stebi gamtos tyrėjai?Su ornitologu Gintaru Riauba kalbame apie paukščių lesinimo naudą ir galimas grėsmes – ar verta kištis į natūralų jų gyvenimo būdą? Sužinosite, kokiems paukščiams labiausiai reikia pagalbos, ir kada geriausia pradėti juos lesinti. Atsakymai ir diskusijos – laidoje.Gamta – visų namai. Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Kodėl neseniai miręs Quincy Jonesas buvo viena svarbiausių asmenybių XX amžiaus muzikos istorijoje? Kaip prisikėlė pamiršta „Airijos“ „Pasaka“? Kas yra „shoegaze“ žanras ir kas Lietuvoje jį plėtoja? Atsakymai – naujausioje „Pakartot“!Ved. Domantas Razauskas

„Nuo pat gimimo mane persekioja labai daug mirčių”, - pasakoja mirusio donoro žmona Birutė Semėnienė, kartu su sūnumi, mirus vyrui, priėmusi lemtingą sprendimą, kuris pagelbėjo net keliems žmonėms. Laidoje taip pat dalyvauja Audronė Būziuvienė – Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė, Daiva Vilija Čičiškinienė – Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus II poskyrio gydytoja anesteziologė-reanimatologė, Kauno ir Klaipėdos regionų donorystės paslaugų koordinavimo centro koordinatorės Paulina Aldakauskaitė ir Diana Palepšaitienė.Kasmet Lietuvoje užregistruojama daugiau nei 40 000 mirčių ir tik apie 150 yra išskirtinės – konstatuojama smegenų mirtis arba negrįžtamai nutrūkusi kraujotaka – ir prasideda organų donorystės procesas. Ir tai vyksta reanimacijoje, kur gydytojas anesteziologas reanimatologas gydo 6-10 sunkių ligonių – po operacijų ir pan. O štai vienam diagnozuojama smegenų mirtis – tai reiškia žmogus mirė, bet prasideda donorystės procesas. Ir, kad viskas įvyktų, reikia keturių raidžių junginio TAIP.Kokias emocijas, vidines būsenas išgyvena reanimacijos ir intensyviosios terapijos gydytojai, regionų donorystės paslaugų biurų koordinatoriai, Nacionalinio transplantacijos biuro darbuotojai? Kaip viskas vyksta? Atsakymai – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Paitaiko, sakome, „gyvenu kaip cirke“, arba kokį nors įvykį ar reiškinį apibūdiname žodžiu „cirkas“. Kodėl žodis „cirkas“ dar vis turi ir neigiamą atspalvį, kai realybėje tai yra nuostabi pramoginio meno šaka, o kai kam – nuoseklus darbas cirke yra ir nauji atradimai, pažinimai, gyvenimo kokybės pokytis?Laidoje dalyvauja Ieva Variakojytė-Reynstrom – Baltijos cirko projektų vadovė, Aurimo Jungaičio ir Vytauto Laibinio trenerė, Kauno cirko meno akademijos vadovė bei trenerė ir abu vaikinai.Socialinės globos centre „Vija“ Kaune, kur ir gyvena abu mūsų šios laidos herojai, apgyvendinami vaikai ir suaugę asmenys, turintys proto negalią ir (ar) psichikos sutrikimų, dėl kurių jiems nustatytas visiškas arba dalinis nesavarankiškumas, vertinant socialinės globos poreikį. Tačiau draugystė su Ieva, nuoseklus darbas vaikinams atvėrė duris į tarptautinį menų festivalį SPOFFIN, praėjusį rugjūtį vykusį Nyderlanduose, į kurį jie gavo vardinius kvietimus.Socialinis cirkas. Kas tai? Ko, be įvairiausių triukų, vaikinai mokosi būdami cirko dalimi? Kaip tokių artistų pasirodymus priima žiūrovai? Atsakymai – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Jūsų sūnus ruošiasi šaudyti“, - vieną dieną išgirdo Jūratė, kai jai paskambino iš mokyklos, kurioje tada dar mokėsi sūnus Martynas. Tai buvo tik viena iš sukurtų istorijų, kad atsikratytų nepatogaus bei nepageidaujamo mokinio ir bendramokslio. Grasinimai susidoroti, nuolatinės patyčios, fizinis smurtas buvo kasdieniniai Martyno palydovai.„Tau čia ne vieta“ – frazė, girdėta daugelį kartų, tačiau viena iš jų buvo lemtinga, privertusi Martyną patikėti, kad visiems bus geriau, jei jis paliks šį pasaulį. Prieš tai buvo dar du mėginimai nusižudyti. Martynas pasakoja, kad kiekvienas rytas prasidėdavo nuo nežinomybės baimės. Mama net mokė sūnų muštis, kad jis galėtų atsiginti nuo jį puolančių bendramokslių.Kaip šiandien sekasi Martynui, kuriam jau dvidešimt ketveri? Kaip pavyko išgyventi visai šeimai, kai mažame mieste, kur visi vienas apie kitą viską žino, teko kovoti su mokyklos, įvairių institucijų atstovais, kad apsigintų nuo neteisingų kaltinimų? Atsakymai – laidoje.Tai pirmas viešas Martyno interviu, kur apie savo išgyvenimus jis pasakoja pats.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Lietuvos kultūros taryba paskirstė trimetį strateginį finansavimą kultūros institucijoms ir renginiams. Kaip keičiasi kultūros lauko dinamika? Kokią įtaką šis finansavimas padarys pirmą kartą jį gavusiems renginiams ar organizacijoms? Pasakoja Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė, Kretingos senosios muzikos festivalio organizatorė Renata Dubinskaitė, Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas Algirdas Orantas.Anykščiuose prasidėjo tradicinis Tarptautinis Šv. Mato vargonų muzikos festivalis. Ką miestui reiškia toks instrumentas kaip vargonai? Kaip festivalis keičiasi? Kuo stebina šiais metais? Pasakoja festivalio meno vadovas Stanislovas Aglinskas ir festivalio koordinatorius Julius Aglinskas.Palangoje šį savaitgalį prasideda seniausias akordeono tradicijas Lietuvoje puoselėjantis renginys – 30-asis Tarptautinis akordeono festivalis-seminaras „Palanga 2024“. Apie jį pasakoja Raimondas Sviackevičius.„Paradoksaliai, nors geopolitine prasme gyvename labai nestabiliai, tai labai palankus laikas skleisti žinią apie Lietuvos kultūrą“, – sako Niujorke gyvenantis lietuvių pianistas Gabrielius Alekna. Visai neseniai pasirodė naujas jo albumas, kuriame įrašyti Vytauto Bacevičiaus, kompozitoriaus, kurio muzikos tyrimams pianistas atsidėjęs daug metų, kūriniai. Kokį pianistas rado Niujorką, kai išvyko į jį 1996 m.? Kodėl ten pasiliko? Ir kodėl atvykęs į Vilnių jis jaučiasi niujorkiečiu? Atsakymai – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

Žalias kursas žemės ūkyje – daugybė reikalavimų ūkinei veiklai, siekiant neutralaus poveikio gamtai. Tikslui pasiekti būtina modernizuoti techniką, taikyti naujas technologijas, o tam reikia ne tik naujo požiūrio, bet ir investicijų. Ar tik žemdirbiams kainuos žalias kursas? Ką reikėtų žinoti maisto produktų vartotojams? Ką siūlo žaliojo kurso strategai ir aplinkosaugininkai? Atsakymai ir diskusija tiesiogiai iš „Agrovizijos“, kurioje dirbs LRT radijo kilnojama stotis.Laidos vedėjas Arvydas Urba.

LRT Klasikos laida „Tendencingai” jau pasiekė šimto epizodų ribą, tad šimtosios laidos proga aš, mados žurnalistė Deimantė Bulbenkaitė, atsakinėju į klausytojų atsiųstus klausimus, kurie susiję tiek su Lietuvos mados industrijos aktualijomis, tiek su mados progresu bei istorija.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ar gali būti, kad mes toli gražu ne viską žinome apie kūdikių verksmą? Kad kūdikiai atkeliauja į šį pasaulį su išmintingu mechanizmu, kuris leidžia jiems gyti iš patirtų traumų ir streso? Kaip žinoti, ar kūdikio verksmas yra dėl nepatenkintų poreikių, ar dėl noro išlieti emocijas? Atsakymai į šiuos ir dar daug kitų netikėtų klausimų - pokalbyje su Aware Parenting instruktore (2 lygio), knygų autore, daugybės kursų ir unikalaus Marion metodo kūrėja dr. Marion Rose.  Daugiau apie Aware Parenting: http://www.awareparenting.com Daugiau apie tėvystę ⁠www.mylu.lt⁠.

LRT žurnalistė Aistė Diržiūtė vieši Briuselyje, LUX Europos publikos kino apdovanojimuose.Rytoj žymiam smuikininkui, tarpukario Kauno lengvosios muzikos scenos žvaigždei Danieliui Pomerancui – 120. Muzikologė dr. Kamilė Rupeikaitė pasakoja apie šią istorines ir politines pervartas liudijusią asmenybę ir jo biografiją vis dar lydinčius klausimus.LRT Klasika tęsia pažintis su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiomis knygomis. Pristatome Pavelo Kulikovo knygą „Pingvinas Lituanicus arba lietuviško pingvino istorija“, kurią iliustravo Viktorija Ežiukas. Ši knyga pretenduoja tapti geriausia vaikų literatūros kategorijoje.Pirmieji išbaigtų garso takelių kompozitoriai: kas jie? Į šį klausimą bando atsakyti Ieva Buinevičiūtė.Kiek mokinių šiandien galėtų suskaičiuoti pianistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Irena Uss-Armonienė? Su kuriais lietuvių kompozitoriais kūrybiniame kelyje teko užmegzti artimiausią ryšį? Kaip pavyksta išlaikyti sutarimą šeimoje, kurioje – vieni muzikai? Atsakymai į šiuos klausimus – rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Rasa Murauskaitė-Juškienė

** NordVPN paslaugos su Proto Pemzos nuolaida? Tikrai taip: https://nordvpn.com/protopemza/ ** Šaltasis karas. Sovietų Sąjunga ir Vakarai vis giliau skęsta pačių išsikastuose ginkluotės prūduose. Rytuose svajones žadėjusi santvarka pakeitė ne vieną vadovą, bet sovietiniams piliečiams blizgėjo ne ateitis, o tik partinius lozungus kriuksinčių politbiuro narių medaliai. Kolektyvinė proletariato kantrybė seko, bet socialinė neteisybė atrodė nepakeičiama. Tačiau šalies šiferio stogą tuoj aplankys revoliucinė kibirkštis. 1975 lapkritį karinio jūrų laivyno pareigūnas Valerijus Sablinas pasinaudojo savo tarnybine padėtimi, įtikinimais monologais ir tradiciniais sovietiniais metodais, kad sukeltų maištą laive “Storozhevoy” (“Sargybinis”). Karinis laivas turėjo nuplukdyti Sabliną ambicingų planų kryptimi, bet komunizmą išgelbėti planavęs Valerijus užsitraukė pražūtingą cunamį - Brežnevo rūstybę. Ar sistemai teks nuskandinti prieš ją sukilusį karinį laivą? Epizode išgirsite apie visai netoli Lietuvos įvykusį karinio laivo pagrobimo incidentą, kurį sovietai bandė nuslėpti ne tik nuo viso pasaulio, bet ir patys nuo savęs. Sužinosite kas yra komunistiniai Havajai, ką daro laivo dailininkas ir kas, anot Aivaro, buvo garsusis Rygos smogas. Kiek žmonių reikia pavogti kariniam laivui? Kokia buvo Viliaus laivų greičio matavimo teorija? Ir kodėl ant denio geriau neskaityti knygų? Atsakymai - čia ir dabar. Iliustracija: @tinymischiefs Muzika: Oleksii Kaplunskyi, Magnetic Trailer, Sergei Chetvertnykh, Aleksandr Karabanov, Alex Make Music, Oleg Fedak, Oleksandr Savochka, Grand Project.

Pokalbis su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstove Mintaute Jurkute, Moterų informacijos centro atstove Dovilė Masalskienė ir Ukmergės r. savivaldybės Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatore Edita Balžekiene apie dažnai nematomą, bet labai svarbią problemą – smurtą prieš moteris su negalia.Statistika rodo, kad negalia stipriai padidina tikimybę patirti smurtą artimoje aplinkoje. Oficialūs policijos duomenys rodo, kad per metus šalyje fiksuojama apie 150 fizinio smurto prieš moteris su negalia atvejų. Ar tai atspindi tikrąją situaciją? Kaip atpažinti, kad asmuo su negalia galimai patiria smurtą artimoje aplinkoje? Kokios yra specifinės smurto prieš asmenis su negalia formos? Apleistumas ir hipergloba – ar tai gali būti vertinama kaip smurtas?Atsakymai į šiuos ir kitus, su smurtu prieš moteris su negalia susijusius klausimus – laidoje.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Kaip gyventi, jei negali planuoti nė dienos į priekį? Valdomas sunkios ir nepagydomos ligos, Tomas Vaičiūnas jautėsi sukaustytas kasdienybėje: neprognozuojami pilvo skausmai iki alpulio, lydintys patys bjauriausi pojūčiai žarnyne ir nuolatinė baimė, ar spės į tualetą. Ilgus metus beviltiška atrodžiusi situacija ėmė keisti nuo itin paprastų pokyčių lėkštėje.Ved. Lavija Šurnaitė

Pokalbis apie tai, kokios galimybės turi būti suteiktos žmogui, besikreipiančiam į valstybės ir savivaldybės institucijas ir įstaigas, kaip šios institucijos ir įstaigos turėtų būti pasirengusios suteikti informaciją žmonėms su negalia jų pasirinktu būdu, kaip turi būti pritaikytos internetinės svetainės be žmogaus su negalia atskiro kreipimosi, kokie yra informacijos teikimo bendrieji reikalavimai, kokie lengvai suprantamos kalbos pagrindiniai principai ir kt.Esi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos darbuotojas? Girdėjai apie informacijos prieinamumo pokyčius žmonėms su negalia, nuo šių metų pradžios įsigaliojus negalios reformai? Kyla klausimų? Atsakymai - laidoje, kur kalbamės su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėja Lina Gulbine ir skyriaus vedėjos patarėja Laura Mikelevičiūte.Ved. Žydrė Gedrimaitė

„Visi esame muzikos terapijoje, bet tik muzikos terapeutai tai žino“ - pasakoja Miglė Vilčiauskaitė-Migloko šiuo metu besigilinanti į muzikos terapinį poveikį ir drąsiai kritikuojanti pramogų pasaulį, kuriame praleido ne vienerius metus. Kūrybą pradėjusi ankstyvoje vaikystėje, Miglė savo vietą profesionalioje scenoje surado dar paauglystėje. Per šį laikotarpį jos gyvenime ir karjeroje įvyko ne vienas pasikeitimas. Šiuo metu Miglė rengdama dainavimo užsiėmimus ir kurdama į įprastus standartus netelpančią muziką, teigia, kad dainuoti gali kiekvienas bei kviečia susidraugauti su savo balsu, nesistengiant kažkam įtikti.Ar iš tiesų visuomenė į savo gyvenimą bijo žvelgti kūrybiškai? Kaip nebijoti ir susidraugauti su laisve, kurią aplinkinių žvilgsniai kartais suvaržo?Atsakymai pokalbyje su kompozitore, atlikėja, būsima muzikos terapeute Migle Vilčiauskaite-Migloko.Ved. Ignas Klėjus

Remdami mus Patreon matysite PILNUS epizodus ir laidas, taip pat turėsite priėjimą prie labai didelio archyvo. Ačiū. Patreon: https://www.patreon.com/baciulisirramanauskas Mūsų Facebook: https://www.facebook.com/Ba%C4%8Diulis-ir-Ramanauskas-261379194566105/ Radioshow ir SSG platinami čia: https://www.youtube.com/user/whatlooksrightisrigh/videos Algis & Justas platinami čia: https://www.youtube.com/channel/UCj2SYwpifggjRONErb8Ws_g/videos?view_as=subscriber

Ir štai 100CMD epizodas, kuriame apsilnakė mūsų geras bičiulis Benas Lastauskas! Epizodo metu apžvelgėm DNR rezultatus. Pakalbėjom apie spalinukių tikrinimą mokykloje, apie Švedų norą sukurti tobulą rasę, apie tai kaip Airidas turėjo būti OHO reklaminiu veidu, apie baimę, kad gali nustoti veikti kojos. Apie interneto apribojimą ir veiperius, bei žmones, kurie naudoja iphone ir android. Daug juoko, daug temų, ŽIŪRIM!Contribee:https://contribee.com/pralauzk-viena-saltaInstagram:https://www.instagram.com/mantasgm/https://www.instagram.com/jankusairidas/https://www.instagram.com/kaipsuprast/https://www.instagram.com/pralauzkvienasalta Support the show

#TiekŽinių Pirmadienį (Lapkričio 21 d.) Tiek Žinių vedėja Eglė pasakoja apie stiprinamą oro gynybą, rusijos praradimus Ukrainoje, žieminę šventę Vilniuje ir Landsbergio atsakymus. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/oowEWWVjf7A

Ivoškus ir jo gauja kruviną siaubą sėjo bent trejus metus. Veikė sumaniai, mokėjo maskuotis, o žudymo arsenale turėjo itin įmantrių įrenginių. Vis dėlto istorija užmiršo jo vardą.  Šiame Proto Pemzos epizode pabandysime papasakoti galvažudžio Ivoškaus istoriją bei kaip jis paliko savo kruviną pėdsaką tarpukario Lietuvos istorijoje. Negalime teigti 100 proc., bet norime tikėti, kad mums pavyko atkasti tikrąją šio primiršto bandito tapatybę.  Kas buvo Ivoškus? Ką jis veikė kapinėse? Kokį pažadą klausytojams davė Povilas ir iš viso, prie ko čia lauko tualetas? Atsakymai į visus šiuos klausimus ir daugiau - naujausiame epizode. Muzika: PianoAmor, Peanut_Shaman, ehohnke, tcawte.

Atsakymai į jūsų klausimus:- Nepasiduoti - teigiama ar ne?- Slapto pirkėjo nauda.- Kieno atsakomybė sukurti sistemą, kuri padėtų darbuotojų įsitraukimui pasiekti KPI?- Kaip reaguoti į nuolatines vadovo pastabas “tai tavo atsakomybė”? - Lean metodikos privalumai/trūkumai pardavimuose.- Kaip išgyvendinti “Jūs” kultūrą?

Ar galima pakeisti kitus žmnones? Kaip tai padaryti? Kas įvyks kai jie pasikeis? Kodėl tai taip sudėtinga? Atsakymai – šiame epizode. The post Kaip pakeisti kitą žmogų? appeared first on Tilviko Lizdas.

Atsakymai į jūsų klausimus:- Kaip nustatyti premijos dydį?- Kaip suteikti grįžtamąjį ryšį vadovui, kai jis jo prašo?- Kaip susiderinti lūkesčius? - Įpročio atsiradimas ir išlaikymas.

Atsakymai į jūsų klausimus:- Kaip suteikti grįžtamąjį ryšį vadovui?- Ką galvojame apie Z kartą? - Ar verta kalbėti apie vertybes garsiai?- Kaip padėti vadovui deleguoti, kai jis užsisuka ne savo darbuose?- Autentiškumo paradoksas: būt savimi ar mąstyt kaip vienuoliui?

Atsakymai į jūsų klausimus:- Ką daryti su grubiu ir įžeidžiančiu kolegos elgesiu?- Ką aš galiu, kai nieko negaliu? - Po bandomojo laikotarpio vis nepasiliekame darbuotojų. Kame reikalas?- Ką daryti, kai vadovas aiškina, kaip dirbti darbą, kuris man sekasi puikiai?

Atsakymai į jūsų klausimus:-  Kiek ir kokios patirties turi turėti koučeris?- Kaip ruoštis iš anksto prieš tampant vadovu? - Kaip iš komandos nario, nesidalinančio mintimis, informacija, ją “ištraukti”?- Niekaip negaunu darbo. Ką daryti?

Atsakymai į jūsų klausimus:-  Profesinis augimas vaiko priežiūros “atostogų” metu - verta stengtis ar darbas ne vilkas, nepabėgs?- Kaip kolegas-idėjų generatorius įtraukti į idėjų įgyvendinimą? - Kaip ir ar “versti” komandą pildyti atliekamus darbus kalendoriuje?- Kaip pasitikėti darbuotoju ir pamatuoti jo kuriamą vertę?- Kaip pasitikrinti, ar galiu būti vadovu?

Atsakymai į jūsų klausimus:- Algų rėžiai pagal pareigas - tame daugiau pliusų ar minusų?- Kaip skyrių užauginti iki padalinio? - Ar profesija “asmenybės augimo treneris” = koučeris?- Kaip motyvuoti darbuotojus, kuriuos motyvuoja finansai?- Kaip paaiškinti, kad atlygis priklauso nuo organizacijai sukuriamos vertės?- Kaip kalbėtis, kai į naujas užduotis reaguojama - “kiek man bus sumokėta”?

Atsakymai į jūsų klausimus:-  Kaip pasiimti ir išvykti atostogų?- Reguliarūs individualūs pokalbiai tarp kolegų. Ką manote? - Kaip pradėti ritualus dienoje?- Ką daryti, kai tau svarbus žmogus vengia susitikti?- Aš dėl jų darau viską, o jie vistiek išeina. Ką daryt?

Atsakymai į jūsų klausimus:- Kaip darbuotojui padėti klestėti darbe?- Kaip veikia darbuotojo savimotyvacija?- Ar galima išaugti darbo vietą?- Ką daryti, jei norima būti vadovu, bet trūksta gebėjimų ir to nepripažįstama?- Kaip nuspręsti, ką klausyti ir/ar skaityti?

Atsakymai į jūsų klausimus: - Kaip padėti naujam vadovui? - Ko paklausti, kai nežinai, ko klausti?- Mikro komandų vadovai, kurie atlieka ir specialisto funkciją. Kaip jiems augti? - Koks vadovo tobulėjimas labiau vertinamas: neformalus ar daktaro laipsnis?

Atsakymai į jūsų klausimus:- Kokie mokymai (ypač vadovams) labiausiai atsiperka? - Mokymai kaip atlygio/motyvacijos forma darbuotojui. Ar veikia? - Kada užtenka mokymų vadovui, o kada reikia visai komandai?

Atsakymai į jūsų klausimus:- Kaip rasti darbuotojų, kai nėra darbuotojų? - Ar verta verslo savininkui-vadovui siūlyti kelti kvalifikaciją? - Koks optimalus laiko tarpas tarp darbuotojo ir vadovo 1-to-1 pokalbių? - Vadovo domėjimasis buvusio darbuotojo tolesne veikla per aplink. Kada sunerimti?

Atsakymai į jūsų klausimus:- Kaip pakelti atlyginimą, kai tai ne nuo manęs priklauso? - Kaip nustatyti prioritetus pardavimams, KPI?- Kaip palaikyti motyvaciją kolektyve ir “neužkrėsti” naujų darbuotojų? - Autoritetas ir motyvacijos priemonės jaunosios kartos darbuotojams.- Kiek vadovui galima/reikia gilintis į darbuotojo asmeninį gyvenimą? Kur riba? - Kaip sulaukti grįžtamojo ryšio iš kolegų ir pavaldinių?

Atsakymai į jūsų klausimus:- Kaip prisiversti spręsti problemą su kolega, su kuriuo turi emocinių nesutarimų? - Ką daryti, kai negaliu susikaupti, o darbą atlikti reikia? - Ar normalu sapnuojant dirbti? - Ką daryti, jei priimtų į darbą pabėgėlių darbo ir bendravimo kultrūra skiriasi? - Kaip vadovui išvengti per didelio įsitraukimo į kasdienius darbus ir perdegimo?

Atsakymai į jūsų klausimus:- Ką daryti, jei dėl triukšmo darbo vietoje neįmanoma susikaupti?- Ką daryti, kai darbuotoją reikia atleisti, bet negaliu? - Kokia įmonės ateitis, kai ji turi/neturi tikslo, KPI, atskaitomybių?- Ar konstruktyvus grįžtamasis ryšys gali pabloginti situaciją?- Kaip konstruktyviai teikti grįžtamąjį ryšį apie (ne)pasiektus KPI?

Atsakymai į jūsų klausimus:- Kokie yra būdai gauti pagalbą iš vadovo, kai visi būdai jau išbandyti?- Ką daryti su seniai egzistuojančia, tačiau neaiškios funkcijos komandos struktūra? - Kaip tvarkytis su kolegos patiriamais emociniais sunkumais?- Dirbtinis konkurencijos skatinimas įmonėje: kur ribos?

Atsakymai į jūsų klausimus:- Kada (ir ar) verta sunerimt vadovui dėl vykstančio karo Ukrainoje? - Jei Ukrainoj esanti kolega prašo darbo - ar ok tiesiog duoti darbo?- Kaip dirbti su kitokį požiūrį turinčiais darbuotojais (kurie "kelia bangas")?- Dvigubi standartai - kaip tai suvaldyt?- Kaip atskirti keršto akciją nuo nusivylimo?- Kiek darbuotojo stažas turi įtakos vadovų sprendimams (darbuotojo atžvilgiu)?

Atsakymai į jūsų klausimus:- Apie agresoriaus vykdomą karą Ukrainoje- Kurio vadovo klausyti?- Ką daryt, kai kasdienėje veikloje nematai prasmės?- Kiek darbuotojo stažas turi įtakos vadovų sprendimams (darbuotojo atžvilgiu)?Kai situacija nėra įrasta, svarbu atsirinkti informaciją ir laiką jai!

Atsakymai į jūsų klausimus:- Vadovas klausia: kaip man išmokti patylėti?- Kokie pagrindiniai šiuolaikinio vadovo kasdieniai, savaitiniai, mėnesio darbai?- Kaip daryti, kad viskas būtų padaryta?- Darbo patalpų išplanavimas: atviras ar uždaras?- Noriu, bet bijau išeiti iš darbo. Nuo ko pradėti?- Ką daryti, kai taisykles kuria realiai paties darbo neatliekanti administracija?