Podcasts about plastikas

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Plastikas tapo taršos veidu ir ekologijos priešu, todėl gamintojai ir prekybininkai didžiuojasi pakeisdami jį į popierių... Tik ar tikrai popierinės pakuotės yra geriau?Ir kiek tų "popierinių" pakuočių iš tikro yra pagamintų iš kombinuotų medžiagų kokteilio?Apie tai ir daugiau sukūrėme naują laidą bendradarbiaudami su iniciatyva Nenutrink Medžio, skatinančia vienkartinius įpročius patobulinti tvarumu.Daug eko idėjų ir gerų iniciatyvų rasi jų Facebook puslapyje ir https://nenutrinkmedzio.lt/Patinka tai, ką darome? Padėkoti mums gali Patreon platformoje:www.patreon.com/ispakuotaKitas mūsų laidas ir straipsnius rasi www.ispakuota.lt, mūsų podcastai taip pat yra pasiekiami Spotify, Apple Podcasts ir 15Min Klausyk platformose.Support the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

Greit suyrantis, kompostuojamas, perdirbamas, bioplastikas... Kuo išvis jie skiriasi nuo įprasto plastiko? Ar tai iš tikro "žalesnės" alternatyvos, ar tiesiog dar vienas greenwashing‘o pavyzdys? Tai ir aiškinamės šioje laidoje, kuri, beje, jau turi pirmąjį mūsų rėmėją (woohoo!) - ekologiškų prekių parduotuvę Nula. Jeigu jau prireiks įsigyti kažką naujo, Nula parduotuvėje galite pasidairyti ekologiškesnių alternatyvų. Patinka tai, ką darome? Padėkoti mums galite tapdami mūsų Patronais: www.patreon.com/ispakuota Kitas mūsų laidas ir straipsnius rasi www.ispakuota.lt, o mūsų podcastai yra pasiekiami Spotify, Apple Podcasts ir 15Min Klausyk platformose.Europos bioplastiko pakuočių sertifikatas:https://bit.ly/38E2ImjEPI ženklinimo reikšmė:https://bit.ly/2vdw4KyDelfi "Grynas.lt" tyrimas apie suyrančio plastiko maišelius:https://bit.ly/2TRonSyPlačiau apie "suyrantį" plastiką:https://bit.ly/334aEMchttps://bit.ly/2Q3lexJhttps://bit.ly/39FHHsuSkirtumai tarp bioplastiko ir biodegradable plastiko:https://bit.ly/2Iz60MPNational Geographic apie bioplastiką:https://on.natgeo.com/2VYOxWbPLA plastikas:https://bit.ly/2TR1kHnhttps://bit.ly/39A0VzMSupport the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

Tai plauti tas pakuotes prieš išmetant ar neplauti? Perdirbami vienkartiniai maišeliai ar ne? Kokios tos plastiko rūšys? Kaip jas atskirti? Ar Lietuva rūšiuoja išvis?Visi šiti ir dar milijonas klausimų kamavo Rugilę ir daugelį mūsų klausytojų todėl šįkart laidoje svečiuojas Precious Plastic Lithuania atstovė Žiedūnė, kuri pasistengė atsakyti į visus mums iškylančius klausimus apie plastiką. Šiuo metu Išpakuota yra išlaikoma mūsų patronų, jeigu nori ir tu prisidėti prie mūsų projekto augimo, tai gali padaryti čia:www.patreon.com/ispakuotaDidelis ačiū Žiedūnei, kuri sutiko apsilankyti mūsų laidoje, taip pat Renatai Krasovskajai, kuri ir toliau nenuvilia savo fantastiškom laidų iliustracijom.Support the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

Kaip išeinama vasaron? Gamtai turime ką atiduoti. Iš medžiotojo naujienų. Plastikas jūrose ir gyvūnuose.Laidos ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė.

Baltijos jūra yra viena labiausiai pasaulyje užterštų jūrų. Plastikas sudaro apie 83 proc. paplūdimiuose ir apie 71 proc. jūros dugne randamų šiukšlių. Paplūdimių smėlyje dominuoja cigarečių nuorūkos. Tai ne tik estetinė problema, mat pagal naujausias rekomendacijas nuorūkos priskiriamos dirbtiniams polimerams, nes jas sudaro celiuliozės acetato junginys. Kalbintas pašnekovas Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas sako, kad internete sklandantys vaizdai apie į plastiką susipainiojusius vandens gyvūnus dažniausiai būna ne Baltijos jūros gyventojai, tačiau vandens tarša yra didelė ir dėl jos kalti yra žmonės. O mūsų jūros vanduo drumstas ir žalsvas dėl to, kad ūkininkai per gausiai tręšia laukus. Jūros dumbliai dauginasi maitindamiesi fosforu ir azotu, į jūrą patenkančiu iš laukų per upelius ir upes. Laidoje tai pakomentuos ir Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas. Šiuo metu labai populiaru ir madinga dalyvauti masiniuose sporto renginiuose, ilgų distancijų bėgimuose. „Sportuoti reikia, tačiau su protu“, – sako garsus urologas prof. Balys Dainys. Kokius skysčius rekomenduojama gerti sportuojant ir kas inkstams nesveika – apie tai laidoje. Ved. Rasa Pekarskienė.

Baltijos jūra yra viena labiausiai pasaulyje užterštų jūrų. Plastikas sudaro apie 83 proc. paplūdimiuose ir apie 71 proc. jūros dugne randamų šiukšlių. Paplūdimių smėlyje dominuoja cigarečių nuorūkos. Tai ne tik estetinė problema, mat pagal naujausias rekomendacijas nuorūkos priskiriamos dirbtiniams polimerams, nes jas sudaro celiuliozės acetato junginys. Kalbintas pašnekovas Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas sako, kad internete sklandantys vaizdai apie į plastiką susipainiojusius vandens gyvūnus dažniausiai būna ne Baltijos jūros gyventojai, tačiau vandens tarša yra didelė ir dėl jos kalti yra žmonės. O mūsų jūros vanduo drumstas ir žalsvas dėl to, kad ūkininkai per gausiai tręšia laukus. Jūros dumbliai dauginasi maitindamiesi fosforu ir azotu, į jūrą patenkančiu iš laukų per upelius ir upes. Laidoje tai pakomentuos ir Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas. Šiuo metu labai populiaru ir madinga dalyvauti masiniuose sporto renginiuose, ilgų distancijų bėgimuose. „Sportuoti reikia, tačiau su protu“, – sako garsus urologas prof. Balys Dainys. Kokius skysčius rekomenduojama gerti sportuojant ir kas inkstams nesveika – apie tai laidoje. Ved. Rasa Pekarskienė.

Plastikas – viena labiausiai paplitusių medžiagų mūsų aplinkoje. Ji pigi, patvari ir labai greitai užpildo rūšiavimo dėžę turiniu. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis plastiko gaminių panaudojami tik kartą ir akimirksniu virsta ilgaamže atlieka. Plastiko perdirbimo galimybės ribotos, jis nesuyra, kaupiasi, užteršia vandenynus ir požeminį vandenį, patenka į gyvūnų organizmą ir maišomas su kitomis pavojingomis medžiagomis, kenkiančiomis žmonių sveikatai. Problema yra tokio masto, kad Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis 2050-aisiais vandenynuose bus daugiau plastiko atliekų, nei žuvų. Negana to, kad plastiko atliekų tvarkymas – sunkus ir brangus užsiėmimas, plastikui pagaminti naudojama tarši iškastinė žaliava – nafta. Todėl prancūzai užsimojo iki 2020 m. uždrausti vienkartinius plastikinius indus ir įrankius, palaipsniui pakeičiant juos kompostuojamais bioplastikais. Tuo metu vienkartinių pakuočių gamintojai priešinasi tokiam sprendimui, kuris esą prasilenkia su Europos Sąjungos teise. Natūralių medžiagų pagrindu pagaminti bioplastikai vis dar sudaro labai nedidelę plastikų dalį. Priešingai nei manoma, ne visi jie yra suyrantys gamtoje. Ar įmanomas pasaulis be plastiko atliekų? Suyrančio plastiko įrankiai. S. Bauer (USDA) nuotr.

Plastikas – viena labiausiai paplitusių medžiagų mūsų aplinkoje. Ji pigi, patvari ir labai greitai užpildo rūšiavimo dėžę turiniu. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis plastiko gaminių panaudojami tik kartą ir akimirksniu virsta ilgaamže atlieka. Plastiko perdirbimo galimybės ribotos, jis nesuyra, kaupiasi, užteršia vandenynus ir požeminį vandenį, patenka į gyvūnų organizmą ir maišomas su kitomis pavojingomis medžiagomis, kenkiančiomis žmonių sveikatai. Problema yra tokio masto, kad Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis 2050-aisiais vandenynuose bus daugiau plastiko atliekų, nei žuvų. Negana to, kad plastiko atliekų tvarkymas – sunkus ir brangus užsiėmimas, plastikui pagaminti naudojama tarši iškastinė žaliava – nafta. Todėl prancūzai užsimojo iki 2020 m. uždrausti vienkartinius plastikinius indus ir įrankius, palaipsniui pakeičiant juos kompostuojamais bioplastikais. Tuo metu vienkartinių pakuočių gamintojai priešinasi tokiam sprendimui, kuris esą prasilenkia su Europos Sąjungos teise. Natūralių medžiagų pagrindu pagaminti bioplastikai vis dar sudaro labai nedidelę plastikų dalį. Priešingai nei manoma, ne visi jie yra suyrantys gamtoje. Ar įmanomas pasaulis be plastiko atliekų? Suyrančio plastiko įrankiai. S. Bauer (USDA) nuotr.