Podcasts about plastikas

Dr. Jānis Ģīlis 40 gadus strādā par plastikas ķirurgu – no mikroķirurģijas, kur šuves uzliek uz 0,4 milimetru struktūrām, līdz estētiskajai ķirurģijai, kur matemātiski aprēķina skaistuma proporcijas. Viņš ir vadījis meistarklases 136 valstīs, operējis ar 40 reižu optisko palielinājumu un turpina strādāt operāciju zālē 2-3 dienas nedēļā. Paralēli tam – dakteris Ģīlis regulāri dodas pārgājienos kalnos - Himalajos un Dienvidamerikā, kur piedzīvojis gan ledus ūdens šoku 5000 metru augstumā, gan kalnu upes viltīgi bīstamo spēku.Šajā sarunā ārsts pastāstīja arī par kritisku veselības situāciju, kas ar viņu notika pirms 20 gadiem, kad 90% pacientu parasti nomirst. Par mēnesi Ķīnas klosterī, kur mācījās "izslēgt domu slēdzi" pēc operācijas un nesaistīt savu labsajūtu ar pacienta gaitām. Par to, kā disciplīna, mērķi un prasme sevi sadalīt ļauj uzturēt gan profesionālo līmeni, gan enerģiju 65 gadu vecumā. Un par lietām, kas strādā viņa dzīves labā, piemēram, 10 000 soļi dienā, treniņi ar ierobežotu skābekli un vakara Scrabble rituāls ar dzīvesbiedri.Ja šī vai kāda cita Cilvēkjaudas saruna tev noderēja vai bija interesanta, uzsauc Cilvēkjaudai virtuālo “kafiju”. Tā tu mums palīdzēsi segt gabaliņu no podkāsta izdevumiem, lai varam to turpināt.Šo epizodi filmējām Power-Up SPACE Rīgas centrā. Te ir viss, kas nepieciešams – moderni aprīkotas studijas un arī daudzpusīgas telpas pasākumiem, kur rīkot apmācības, prezentācijas, filmu vakarus un pat konferences ar skaistu skatu uz Rīgu. Piesakies iepazīšanās tūrei!Vairāk infomācijas ir 250.sarunas lapā.SARUNAS PIETURPUNKTI:00:00 Ievads02:50 Kas ir Dr. Jānis Ģīlis02:20 40 gadi profesijā: kāpēc vēl joprojām patīk iet uz darbu07:30 Mikroķirurģija: kā uzliek 7 šuves uz 0,4 milimetriem vai operā 21,5 h no vietas12:08 No mikroķirurģijas uz plastikas ķirurģiju un Maskava 1986-198814:02 Vīriešu neauglības ārstēšana: unikāla pieredze ar 265 miljonu valsti18:50 Meistarklases 136 valstīs: kā mācīt tā, lai noturētu auditorijas uzmanību23:23 Ķīnā ar 4000 plastikas ķirurgiem: kā uzstāties bez tulka27:20 Operāciju shēmas: kad māksliniekam jāglezno, nevis jāzīmē29:35 Kā fotogrāfija kļuva par neatņemamu prasmi34:07 Disciplīna: kā izveidot materiālu sistēmu, lai nekas nepazudtu39:41 Dailes teātris un Vijas Artmanes pauze: māksla uzrunāt auditoriju40:23 Kārtība domās: ko iedeva mamma – latviešu valodas skolotāja42:42 Power-Up SPACE – vieta, kur ierakstījām šo Cilvēkjaudas epizodi. Piesakies iepazīšanās tūrei: powerupspace.eu45:25 Veselības krīze: 90% šādā stāvoklī nomirst nākamo 24 stundu laikā47:28 “Gribu dzīvot, gribu ģimeni, gribu atgriezties darbā”49:04 Trīs Dalailamas personīgie ārsti un viens padoms: iemācies sadalīt sevi52:10 Mēnesis Ķīnas klosterī: 12 stundas meditācijas dienā53:39 Intuīcija: vai es to gribu un vai man to vajag?54:45 Kalnu kāpšana: kāpēc mocīt sevi 6000 metru augstumā59:28 "Jāni, tev nekad nav bijušas nepatikšanas, kamēr neesi muti atvēris"01:00:07 Treniņu režīms: 10 000 soļi dienā un 30 000 pirms kalniem01:06:06 Labradori: kāpēc divi un kāpēc tieši šī šķirne01:07:36 44 gadi laulībā: Scrabble katru vakaru – kāpēc?01:10:04 "Kalni nepiedod stulbumu"01:16:13 Plastikas ķirurģija: ko mēs nezinām par šo jomu01:28:29 Vīrieši un sievietes: kas maina pieeju01:34:32 Suņu sakosti cilvēki: kad sportistam ir 58 brūces01:36:02

Trumpa informacinė RADIOCENTRO laida apie mokslo naujienas ir naujausius pasiekimus.Klausyk šiokiadieniais 13.30 val. per RADIOCENTRĄ arba mūsų podkaste „Mokslas šiandien“.

Plastikas tapo taršos veidu ir ekologijos priešu, todėl gamintojai ir prekybininkai didžiuojasi pakeisdami jį į popierių... Tik ar tikrai popierinės pakuotės yra geriau?Ir kiek tų "popierinių" pakuočių iš tikro yra pagamintų iš kombinuotų medžiagų kokteilio?Apie tai ir daugiau sukūrėme naują laidą bendradarbiaudami su iniciatyva Nenutrink Medžio, skatinančia vienkartinius įpročius patobulinti tvarumu.Daug eko idėjų ir gerų iniciatyvų rasi jų Facebook puslapyje ir https://nenutrinkmedzio.lt/Patinka tai, ką darome? Padėkoti mums gali Patreon platformoje:www.patreon.com/ispakuotaKitas mūsų laidas ir straipsnius rasi www.ispakuota.lt, mūsų podcastai taip pat yra pasiekiami Spotify, Apple Podcasts ir 15Min Klausyk platformose.Support the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

Greit suyrantis, kompostuojamas, perdirbamas, bioplastikas... Kuo išvis jie skiriasi nuo įprasto plastiko? Ar tai iš tikro "žalesnės" alternatyvos, ar tiesiog dar vienas greenwashing‘o pavyzdys? Tai ir aiškinamės šioje laidoje, kuri, beje, jau turi pirmąjį mūsų rėmėją (woohoo!) - ekologiškų prekių parduotuvę Nula. Jeigu jau prireiks įsigyti kažką naujo, Nula parduotuvėje galite pasidairyti ekologiškesnių alternatyvų. Patinka tai, ką darome? Padėkoti mums galite tapdami mūsų Patronais: www.patreon.com/ispakuota Kitas mūsų laidas ir straipsnius rasi www.ispakuota.lt, o mūsų podcastai yra pasiekiami Spotify, Apple Podcasts ir 15Min Klausyk platformose.Europos bioplastiko pakuočių sertifikatas:https://bit.ly/38E2ImjEPI ženklinimo reikšmė:https://bit.ly/2vdw4KyDelfi "Grynas.lt" tyrimas apie suyrančio plastiko maišelius:https://bit.ly/2TRonSyPlačiau apie "suyrantį" plastiką:https://bit.ly/334aEMchttps://bit.ly/2Q3lexJhttps://bit.ly/39FHHsuSkirtumai tarp bioplastiko ir biodegradable plastiko:https://bit.ly/2Iz60MPNational Geographic apie bioplastiką:https://on.natgeo.com/2VYOxWbPLA plastikas:https://bit.ly/2TR1kHnhttps://bit.ly/39A0VzMSupport the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

Tai plauti tas pakuotes prieš išmetant ar neplauti? Perdirbami vienkartiniai maišeliai ar ne? Kokios tos plastiko rūšys? Kaip jas atskirti? Ar Lietuva rūšiuoja išvis?Visi šiti ir dar milijonas klausimų kamavo Rugilę ir daugelį mūsų klausytojų todėl šįkart laidoje svečiuojas Precious Plastic Lithuania atstovė Žiedūnė, kuri pasistengė atsakyti į visus mums iškylančius klausimus apie plastiką. Šiuo metu Išpakuota yra išlaikoma mūsų patronų, jeigu nori ir tu prisidėti prie mūsų projekto augimo, tai gali padaryti čia:www.patreon.com/ispakuotaDidelis ačiū Žiedūnei, kuri sutiko apsilankyti mūsų laidoje, taip pat Renatai Krasovskajai, kuri ir toliau nenuvilia savo fantastiškom laidų iliustracijom.Support the show (https://www.patreon.com/ispakuota)

Kaip išeinama vasaron? Gamtai turime ką atiduoti. Iš medžiotojo naujienų. Plastikas jūrose ir gyvūnuose.Laidos ved. Selemonas Paltanavičius ir Audronė Šopagaitė.

Baltijos jūra yra viena labiausiai pasaulyje užterštų jūrų. Plastikas sudaro apie 83 proc. paplūdimiuose ir apie 71 proc. jūros dugne randamų šiukšlių. Paplūdimių smėlyje dominuoja cigarečių nuorūkos. Tai ne tik estetinė problema, mat pagal naujausias rekomendacijas nuorūkos priskiriamos dirbtiniams polimerams, nes jas sudaro celiuliozės acetato junginys. Kalbintas pašnekovas Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas sako, kad internete sklandantys vaizdai apie į plastiką susipainiojusius vandens gyvūnus dažniausiai būna ne Baltijos jūros gyventojai, tačiau vandens tarša yra didelė ir dėl jos kalti yra žmonės. O mūsų jūros vanduo drumstas ir žalsvas dėl to, kad ūkininkai per gausiai tręšia laukus. Jūros dumbliai dauginasi maitindamiesi fosforu ir azotu, į jūrą patenkančiu iš laukų per upelius ir upes. Laidoje tai pakomentuos ir Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas. Šiuo metu labai populiaru ir madinga dalyvauti masiniuose sporto renginiuose, ilgų distancijų bėgimuose. „Sportuoti reikia, tačiau su protu“, – sako garsus urologas prof. Balys Dainys. Kokius skysčius rekomenduojama gerti sportuojant ir kas inkstams nesveika – apie tai laidoje. Ved. Rasa Pekarskienė.

Baltijos jūra yra viena labiausiai pasaulyje užterštų jūrų. Plastikas sudaro apie 83 proc. paplūdimiuose ir apie 71 proc. jūros dugne randamų šiukšlių. Paplūdimių smėlyje dominuoja cigarečių nuorūkos. Tai ne tik estetinė problema, mat pagal naujausias rekomendacijas nuorūkos priskiriamos dirbtiniams polimerams, nes jas sudaro celiuliozės acetato junginys. Kalbintas pašnekovas Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkas dr. Arūnas Balčiūnas sako, kad internete sklandantys vaizdai apie į plastiką susipainiojusius vandens gyvūnus dažniausiai būna ne Baltijos jūros gyventojai, tačiau vandens tarša yra didelė ir dėl jos kalti yra žmonės. O mūsų jūros vanduo drumstas ir žalsvas dėl to, kad ūkininkai per gausiai tręšia laukus. Jūros dumbliai dauginasi maitindamiesi fosforu ir azotu, į jūrą patenkančiu iš laukų per upelius ir upes. Laidoje tai pakomentuos ir Lietuvos gamtos fondo direktorius Edmundas Greimas. Šiuo metu labai populiaru ir madinga dalyvauti masiniuose sporto renginiuose, ilgų distancijų bėgimuose. „Sportuoti reikia, tačiau su protu“, – sako garsus urologas prof. Balys Dainys. Kokius skysčius rekomenduojama gerti sportuojant ir kas inkstams nesveika – apie tai laidoje. Ved. Rasa Pekarskienė.

Plastikas – viena labiausiai paplitusių medžiagų mūsų aplinkoje. Ji pigi, patvari ir labai greitai užpildo rūšiavimo dėžę turiniu. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis plastiko gaminių panaudojami tik kartą ir akimirksniu virsta ilgaamže atlieka. Plastiko perdirbimo galimybės ribotos, jis nesuyra, kaupiasi, užteršia vandenynus ir požeminį vandenį, patenka į gyvūnų organizmą ir maišomas su kitomis pavojingomis medžiagomis, kenkiančiomis žmonių sveikatai. Problema yra tokio masto, kad Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis 2050-aisiais vandenynuose bus daugiau plastiko atliekų, nei žuvų. Negana to, kad plastiko atliekų tvarkymas – sunkus ir brangus užsiėmimas, plastikui pagaminti naudojama tarši iškastinė žaliava – nafta. Todėl prancūzai užsimojo iki 2020 m. uždrausti vienkartinius plastikinius indus ir įrankius, palaipsniui pakeičiant juos kompostuojamais bioplastikais. Tuo metu vienkartinių pakuočių gamintojai priešinasi tokiam sprendimui, kuris esą prasilenkia su Europos Sąjungos teise. Natūralių medžiagų pagrindu pagaminti bioplastikai vis dar sudaro labai nedidelę plastikų dalį. Priešingai nei manoma, ne visi jie yra suyrantys gamtoje. Ar įmanomas pasaulis be plastiko atliekų? Suyrančio plastiko įrankiai. S. Bauer (USDA) nuotr.

Plastikas – viena labiausiai paplitusių medžiagų mūsų aplinkoje. Ji pigi, patvari ir labai greitai užpildo rūšiavimo dėžę turiniu. Skaičiuojama, kad maždaug trečdalis plastiko gaminių panaudojami tik kartą ir akimirksniu virsta ilgaamže atlieka. Plastiko perdirbimo galimybės ribotos, jis nesuyra, kaupiasi, užteršia vandenynus ir požeminį vandenį, patenka į gyvūnų organizmą ir maišomas su kitomis pavojingomis medžiagomis, kenkiančiomis žmonių sveikatai. Problema yra tokio masto, kad Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis 2050-aisiais vandenynuose bus daugiau plastiko atliekų, nei žuvų. Negana to, kad plastiko atliekų tvarkymas – sunkus ir brangus užsiėmimas, plastikui pagaminti naudojama tarši iškastinė žaliava – nafta. Todėl prancūzai užsimojo iki 2020 m. uždrausti vienkartinius plastikinius indus ir įrankius, palaipsniui pakeičiant juos kompostuojamais bioplastikais. Tuo metu vienkartinių pakuočių gamintojai priešinasi tokiam sprendimui, kuris esą prasilenkia su Europos Sąjungos teise. Natūralių medžiagų pagrindu pagaminti bioplastikai vis dar sudaro labai nedidelę plastikų dalį. Priešingai nei manoma, ne visi jie yra suyrantys gamtoje. Ar įmanomas pasaulis be plastiko atliekų? Suyrančio plastiko įrankiai. S. Bauer (USDA) nuotr.