Podcasts about ekologi

Ekologiškos strategijos nuo lauko iki stalo sukūrimas reikalauja ilgamečio įdirbio. VšĮ ,,Ekoagros“ duomenis, pernai sertifikuoti 39 veiklos vykdytojai, užsiimantys ir ekologiška pirmine gamyba, ir perdirbimu. Vytauto Račicko įmonė ,,Du medu“ – puikus pavyzdys, kaip užauginama ekologiška produkcija pritaikoma kepant įvairius gaminius. ,,Du medu“ kepyklos pasididžiavimas – duona, kurios raugas sukurtas su maisto technologais.Panevėžio rajono Mickiemės kaimo gyventoja Gražina Vildzevičienė ne tik ūkininkauja, bet ir stengiasi įdarbinti savąjį verpimo ratelį. Daugeliui įprasta matyti vilnonius, lininius, medvilninius siūlus, tačiau moters namuose – iš dilgėlių verpti siūlai.Rubrikoje ,,Miestietis kaime“ pažintis su ūkininku Dariumi Kavšinu. Jis save vadina miško žmogumi neatsitiktinai, gyvena Švenčionių rajone, Labanoro regioniniame parke, kur dar prieš šimtą metų gyveno jo proseneliai. Vyro tikslas – atkurti ir puoselėti atviras buveines, o tai padaryti padeda laikomi gyvūnai: avys, vištos, žąsys, arklys.Ved. Rūta Simanavičienė

Pogledali smo v ozadje problematike digitalnih odpadkov. Teh seveda ne vidimo, vendar pa je podatek, da za shranjevanje trenutne količine podatkov človeštvo potrebuje približno 70 milijonov strežnikov, zgovoren. Nekatere študije ocenjujejo, da bo v desetletju internetno omrežje porabilo 20 % odstotkov celotne svetovne energije. Gre ob številnih drugih težavah, ki pestijo planet, za obrobno temo ali jo je nujno nasloviti? Z nami je bil Jaka Kranjc iz društva Ekologi brez meja!

Latvijas Dabas fonds šogad par gada dzīvotni izvēlējies ļoti neparastu un tomēr tik bieži sastopamu pāreju mūsu dabā - malu. Vieta, kurā dabā satiekas divas atšķirīgas vides. Ceļmala, grāvmala, jūrmala vai mežmala. Varbūt upes mala vai dzelzceļa mala. Ekologi tās dēvē par ekotoniem. Te satiekas dažādas sugas, uzkrājas piesārņojums un nonāk arī invazīvās sugas. Par Gada dzīvotni raidījumā Zināmais nezināmajā stāsta botāniķe, Latvijas Dabas fonda padomes locekle Rūta Sniedze-Kretalova un Latvijas Universitātes asociētais profesors Ainārs Auniņš. Redzamākās malas mūsu ainavā ir mežmalas, kas savieno pļavas un meža dzīvotnes, ūdensmalas, kurās satiekas ūdens ekosistēma un zālājs vai krūmājs, arī ceļmalas un dzelzceļa malas. Dažām sugām malas ir mājvietas, citas to izmanto kā patvērumu, vēl citām tās ir barošanās vieta. Laukmalās, kur mazāk tiek lietoti augu aizsardzības līdzekļi, varam atrast krāšņās lauku nezāles – magones, rudzupuķes, tīruma zilaušus. Grāvmalās, kurās ir avoksnāji, mēdz augt bezdelīgactiņas un parastās kreimules. Malas piesaista apputeksnētājus, savukārt tie – putnus, tā veidojot ļoti aktīvu zonu, kura pozitīvi ietekmē arī līdzās esošās dzīvotnes. Malas ir īpaši nozīmīgas tiem dzīvniekiem, kuriem dzīves laikā ir nepieciešamas dažādas dzīvotnes, piemēram, ir putni, kuriem olu dēšanai vajag mitrāku vietu, bet barības meklēšanai sausu. Raidījuma ievadā Latvijas Universitātes profesors Mārcis Auziņš iepazīstina ar Metjū Stjuarta grāmatu "Galminieks un ķeceris" (Matthew Stewart. "The Courtier and the Heretic: Leibniz, Spinoza, and the Fate of God in the Modern World"). Tā vēsta par diviem zinātniekiem, kas darbojās 17. gadsimta vidū. Galminieks ir Vilhelms Leibnics, viens no matemātikas ideju pamatlicējiem, ķeceris - Benedikts Spinoza, oriģināli domājošs cilvēks, kuru jau agrā jaunībā izdzina no ebreju kopienas. Vēl arī stāsts par Gada sēni un Gada gļotsēni Gada sēne izskatās kā aplaizīta stikla karamele, bet gada gļotsēne atgādina krāsainu spageti tīklu.  Skatot šī gada  sēņu pasaules nominanti, var droši pagalvot, ka tā jau pirms tam ir uzvarējusi sēņuskaistumkonkursā vai, pareizāk sakot, krāšņumkonkursā - spīdīgu cepurīti, sākot no zaļa toņa līdz oranžam -  zaļā jeb papagaiļu stiklene ir ļoti izskatīga sēne. Latvijas Mikologu biedrība izvēlējusies zaļo stikleni par gada sēni, lai pievērstu tai sabiedrības uzmanību, izceltu bioloģiskās daudzveidības un biotopu aizsardzības nozīmi.  Zaļā (papagaiļu) stiklene ir maza, krāšņa sēne, kuru grūti sajaukt ar citu – tās koši zaļā cepurīte un kātiņš ir īsts dabas brīnums. Šī sēne aug nabadzīgās augsnēs, īpaši zālājos un parkos. Tā nav indīga, bet nav arī ēdama sīkā izmēra dēļ. Latvijā pirmo reizi pamanīta 1951. gadā Lielplatones apkārtnē, bet uz Latvijas Nacionālā dabas muzeja krājumu pirmais eksemplārs atceļojis no Moricsalas 2012. gadā. Lai gan pasaulē tā  izplatīta suga, Latvijā šī stiklene ir ļoti reti sastopama: līdz 2024. gadam zināms vien nepilns desmits atradņu. Par gada sēni stāsta Latvijas Nacionālā dabas muzeja mikoloģe Inita Dāniele. Bet režģa gļotsēne šogad ierindota kategorijā Gada gļotsēne. Jāatgādina, ka patiesībā, neraugoties uz to nosaukumu, gļotsēnes nav sēnes. Tām kopīgs ir fakts, ka gan vienas, gan otras vairojas ar sporām, taču dzīves sākumā gļotsēnes vairāk atgādina dzīvniekus, jo jēlam olas baltumam līdzīgais plazmodijs var pārvietoties, meklējot labāko barošanās vietu. Kā savulaik žurnālistiem teikusi šo organismu pētniece un popularizētāja Julita Kluša, tad tas ir vienšūņa un sēnes apvienojums.  Tātad, šī gada gļotsēņu godā tikusi režģa gļotsēne. Dabā labi pamanāma pat neiesvaidītam šo organismu pazinējam, izskatās kā plaukstas lieluma tīkls jeb režģis, savīts no vārītiem spageti, un  arī  līdzīgi kā iepriekš pieminētā zaļā stiklene, šī gļotsēnes maina krāsu savā attīstības stadijā, sākot no baltas līdz tumši sarkanbrūnai. Tad, kad šis veidojums ir nobriedis, izskatās kā sērā izmērcēti un krietni papluinīti aizkari uz satrupējušiem kokiem. Vairāk par to, kāpēc šim titulam izvēlēta režģa gļotsēne, stāsta gļotsēņu entuziaste Vija Sīmansone. Ja dabā pamanāt  minēto organismu, tad  ieteicams to apbrīnot ar acīm, nepieskaroties mīkstajam tīklojumam, bet ja pirkstiem nav miera, tad drīkst pieskarties tā  saucamajiem  aizkariem - bāli dzeltenām skrandām, kas liecina, ka režģa gļotsēne ir sasniegusi  pilnbriedu un  iestājusies sporu  attīstības stadija. Visi dabas vērotāji ir aicināti ziņot par saviem režģa gļotsēņu atradumiem portālā dabasdati.lv vai arī facebook grupā "Gļotsēņu apbrīnotājiem un pētniekiem". Tāpat arī portālā dabasdati.lv mikologi gaida ziņojumus un fotoattēlus  par gada sēni - zaļo jeb papagaiļu stikleni. 

Dviejų veislių mėsinius galvijus augina Šilalės r. Kantautalių kaimo ūkininkai Alma ir Rimantas Rimkai. Bandoje yra apie 600 limuzinų ir aubrakų veislės galvijų, o juos prižiūri penki samdomi darbuotojai. Ūkio šeimininkui labiau patinka aubrakų veislės galvijai dėl romaus būdo ir grožio. Dabar ūkyje jau atsisakyta kažkada buvusio galvijų mėsos perdirbimo, o ekologiškai užauginti mėsiniai galvijai parduodami šveicarams ir vietos rinkoje.„Riešutas ir uoga“ – taip pavadintą ūkį ryžosi sukurti trys jauni žmonės: Živilė Jonikaitė, Sandra ir Marius Žėkai. Taip Alytaus rajone, Verebiejuose, per kelerius metus buvo pasodintas 35 hektarų lazdynų riešutų ir 15 hektarų trešnių sodas. Pradžia nebuvo lengva – teko mokytis ir iš savų, ir iš svetimų klaidų. Riešutų derliui nuimti ieškota specialios technikos, tenka taikytis prie gamtos sąlygų. Iki šiol pavyksta užauginti ir nuimti derlių. Nors rinkoje tenka konkuruoti su lenkiškais ir vietinių užaugintais riešutais, savus kokybiškai užaugintus ir nuimtus riešutus pavyksta parduoti.Gamtininkas. Toli gražu ne visi paukščiai išskridę į šiltuosius kraštus. Laukuose dar pamatysime pempių, gulbių, varnėnų. Bet ir jie tuoj kels sparnus skrydžiui, – sako Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis. Anot jo, jau dabar reikia pasirūpinti palesinti žiemojančius paukščius.Ved. Regina Montvilienė

Tekstilna industrija je takoj za naftno druga največja onesnaževalka na svetu. Slovenska gospodinjstva so lansko leto zbrala več kot 1800 ton odpadnih oblačil, kažejo podatki Statističnega urada. Da je hitra moda, torej prodaja cenenih oblačil za le nekaj evrov in sledenje hitro spreminjajočim se modnim trendom, velik problem sodobnega časa, priča tudi raziskava društva Ekologi brez meja iz leta 2019. Prebivalec oziroma prebivalka Slovenije na leto v povprečju zavrže 12,3 kilograma oblačil. S prvim janurjem prihodnje leto bo začela veljati nova evropska regulativa, ki med drugim predvideva ločeno zbiranje odpadnega tekstila. Ali je to korak k bolj ekološkemu načinu življenja, je Juliji Kandare pojasnil Dejan Komparič iz Humane. S Katjo Sreš iz društva Ekologi brez meja pa se je pogovarjala o negativnih vplivih hiperpotrošnje in pomenu trajnostne mode.

Karolis Tiškevičius, Jonas Miklovas ir Lukas Malinauskas aptaria Kauno „Žalgirio” startą Eurolygoje, taip pat apžvelgia pirmąsias „Ryto” rungtynes FIBA Čempionų lygoje ir oficialiai pristatytą Lietuvos rinktinės trenerį. Tinklalaidės partneriai: – Žiūrėk realybės serialą „Tiltas 2“ tik per „Telia Play+“. Pirmasis mėnuo - visiškai nemokamai be jokių įsipareigojimų. Plačiau: https://www.telia.lt/privatiems/televizija?be-isipareigojimu  – Ekologiški AVIZO fermentuoti produktai - tai gyvos gerosios bakterijos rūgščioje terpėje. Sveikatai palankūs, sertifikuoti, apdovanoti medaliais tarptautinėse parodose. AVIZO - puiki alternatyva probiotikams kapsulėse. Daugiau: https://avizomanija.lt/.  – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ Temos: Naujas vaizdas „Žalgirio” arenoje (0:00); Nematoma Dunstono įtaka (8:33); Daug taškų iš žaidimo 1x1 (15:01); Neįtikėtinos Dovydo Giedraičio galimybės (20:13); Aktyvus lipimas ant kamuolio ir nuolatiniai pamušimai (23:36); Sumažėjęs Ulanovo vaidmuo (27:00); Du Top-10 verti epizodai (29:22); Drąsus Sirvydžio debiutas (32:00); Didelis tritaškių skaičius (35:29); Emocijos Miunchene ir liūdnas vaizdas Belgrade (41:14); Tipinis „Ryto” startas Europoje (47:23); Oficialiai pristatytas naujasis rinktinės treneris (52:53); Geriausiai vertinamos Karolio galimybės CBet Fantasy lygoje (1:00:04).

Pasirinkę auginti ekologišką maistą Rasa ir Andrius Prusakovai iš Kaišiadorių rajono tikina, kad jų negąsdina nei biurokratiniai reikalavai, nei didelės investicijos ūkyje. Jų tikslas yra, kad kuo daugiau žmonių rinktųsi ekologišką maistą. Mišrų ekologinį ūkį puoselėjantys Prusakovai savo klientus žino mintinai. VšĮ „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė sako, kad ekologinės daržovės – išskirtinė produkcija, o ekologiniai daržovių ūkiai nesudaro nei 1 procento, lyginant su kitais sektoriais. Kodėl?Ar atsiminimų, nostalgijos vedami, ar tiesiog išsiilgę gamtos, sveikesnio maisto, jauni žmonės vis labiau pratinasi sodus už miesto. Štai fotografė Jurgita Venckienė iš Kauno šiltuoju metų sezonu daug laiko praleidžia savo nuostabiai išpuoselėtoje sodyboje.Rubrikoje „Gamtininko komentaras“. Vėstant orams, žmonės ieško šiltesnių apdarų, o štai ropliai ar varliagyviai migruoja į sodybas ieškodami jaukaus prieglobsčio. Ką daryti, jeigu roplių ar varliagyvių kaimynystė jus ne itin džiugina, ir kaip pasirūpinti gyvūnais, jeigu norite jiems padėti išgyventi šaltąjį periodą? Į šiuos klausimus atsakys Kauno marių regioninio parko ekologas Gerardas Paškevičius.Ved. Rūta Simanavičienė

Petkov Svetovalni servis namenjamo mednarodnemu dnevu ozaveščanja o izgubah hrane in odpadni hrani, ki ga sicer zaznamujemo 29. septembra. Po podatkih Organizacije Združenih narodov za prehrano in kmetijstvo na svetu več kot 820 milijonov ljudi nima dovolj hrane, po drugi strani pa samo v EU letno zavržemo približno 88 milijonov ton hrane ali 173 kilogramov hrane na prebivalca (2012). To je približno 20 odstotkov vse proizvedene hrane. V studio Prvega smo zato povabili Katjo Sreš iz organizacije Ekologi brez meja, ki nam bo podala praktične nasvete, kako z enostavnimi koraki do manj zavržene hrane v gospodinjstvih.

Razem z Jakubem Lubińskim, dyrektorem Działu Technologii Wodorowych w ORLEN, rozmawiamy o przełomowych technologiach wodorowych i ich roli w przyszłości transportu oraz przemysłu. Jak wygląda rozwój stacji wodorowych w Polsce? Czy wodór jest paliwem przyszłości, czy już teraźniejszością? Jakie wyzwania stoją przed wprowadzeniem niskoemisyjnego wodoru na szeroką skalę? Jakub Lubiński dzieli się swoimi spostrzeżeniami na temat transformacji energetycznej, zastosowań wodoru w transporcie miejskim oraz strategii ORLEN na najbliższe lata. Zanurz się w rozmowie i poznaj, jakie kroki podejmuje ORLEN, aby wodór stał się kluczowym elementem przyszłości niskoemisyjnego transportu!   Rozmowa miała miejsce podczas wydarzenia Horyzont IBRiS 2024 w Jastrzębiej Górze. Partnerzy wydarzenia: ORLEN, NASK, PAIH, Monogo, Miasto Sopot, Województwo Pomorskie.

V Třineckých železárnách začala rozsáhlá modernizace provozu, která výrazně sníží množství škodlivin v ovzduší. Firma zahájila stavbu ekologičtější linky na výrobu materiálu pro tamní vysoké pece. Díky tomu bude méně emisí oxidu uhličitého a celkové prašnosti. To vše za zhruba jednu miliardu korun.

V českých domácnostech jsou stále funkční tisíce starých kotlů na uhlí. K odhadu 150 000 se kloní Ministerstvo životního prostředí. Přitom od 1. září budou nejstarší typy kotlů na tuhá paliva zakázané. Důvodem je jejich velká ekologická zátěž.

Model ekonomi pemerintah Indonesia saat ini kecanduan dengan ekonomi ekstraktif. Itulah mengapa alam hanya dianggap sebagai suatu komoditas yang harus habis dikeruk. Akhirnya manusia khususnya masyarakat adat yang sudah ratusan tahun tinggal di atasnya hanya dianggap sesuatu hang menghambat jalannya “pertumbuhan” ekonomi. Padahal masyarakat sudah punya resiliensinya sendiri dalam memenuhi kebutuhan hidup namun tetap menjaga alamnya. Model ekonomi lokal ini ada, dan mengakar di masyarakat kita khususnya di masyarakat adat. Bagaimana sebenernya masyarakat adat memenuhi kebutuhan hidupnya, menjalankan roda ekonomi lokal dan tetap menjaga kelestarian lingkungannya di waktu yang sama? Obrolan di podcast: Ekonomi Lokal Untuk Masyarakat Adat ini coba menjawabnya untuk memperingati Hari Masyarakat Adat. Saksikan hanya di Youtube Greenpeace Indonesia. #GreenpeaceIndonesia #Greenpeace #PodcastNgobrolLingkungan #MasyarakatAdat

V českých domácnostech jsou stále funkční tisíce starých kotlů na uhlí. K odhadu 150 000 se kloní Ministerstvo životního prostředí. Přitom od 1. září budou nejstarší typy kotlů na tuhá paliva zakázané. Důvodem je jejich velká ekologická zátěž.Všechny díly podcastu Radioporadna můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

S koncem prázdnin se blíží taky konec používání kotlů první a druhé emisní třídy. Ekologičtější způsoby vytápění lidé pořizují i s využitím dotací. Že to má smysl, prokazuje studie Českého hydrometeorologického ústavu.

Vieno hektaro ekologinį šilauogių ūkį ,,SKINU“ Trakų rajone puoselėja Marius Akelis su šeima ir sako, kad auginimas ekologiškai pareikalavo nemažai kantrybės ir investicijų. Pagaliau po 8 metų sunkaus darbo, jau kelis sezonus džiaugiasi gausiu uogų derliumi. Nors uogos ir ekologiškos, jų parduoti už didesnę kainą neišeina, bet šeima vertina žmones, kurie renkasi ekologiškas uogas.Retas žino, kad Panevėžio miesto pašonėje kitados buvo Staniūnų dvaras. Nuo 19-to amžiaus pradžios iki 20-to amžiaus ketvirto dešimtmečio pabaigos jį valdė kelios grafų Keizerlingų kartos. Apie šią istorinę vietą viešai prieinamos informacijos mažai, tad dvi iniciatyvios moterys – Vilija Petkūnienė ir Gitana Zavežienė - parengė edukaciją “Skanios dvaro istorijos”.Rubrika ,,Miestietis kaime”. Ūkio Ožkų pieva įkūrėjai ir sūrių gamintojai Laima ir Darius Kubrakovai miestietišką gyvenimą Vilniuje panūdo keisti į gyvenimą kaime, tikėdamiesi romantikos. Labiausiai juos džiugino galimybė turėti daug augintinių. Pradžioje neplanavo imtis žemės ūkio veiklos, bet gyvenimas tolo nuo miesto ir porai teko ieškoti pragyvenimo šaltinio kaime, tad ir įkūrė Ožkų pieno ūkį Vindžiūnų kaime, Šalčininkų rajone.Ved. Rūta Simanavičienė

Travní lyžování, známé také jako grasski, je jedinečný a vzrušující sport, který nabízí skvělou letní alternativu k tradičnímu alpskému lyžování.

Travní lyžování, známé také jako grasski, je jedinečný a vzrušující sport, který nabízí skvělou letní alternativu k tradičnímu alpskému lyžování.Všechny díly podcastu Dobré dopoledne můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Krisis ekologi makin disadari sebagai masalah bersama sehingga butuh kontribusi semua pihak, termasuk institusi agama. Rumah ibadah menjadi pusat pengetahuan dan keteladanan bagi para pemeluknya dalam upaya penyelamatan bumi. GreenFaith Indonesia menginisiasi program Tur Rumah Ibadah enam agama. Tujuannya untuk memupuk kerukunan lewat perjumpaan antaragama, sekaligus menggali inspirasi tentang aksi dan inovasi memitigasi perubahan iklim.  Jurnalis KBR Hoirunnisa berbincang dengan para peserta Tur Rumah Ibadah tentang pengalaman mereka. Simak kisahnya yang dibacakan Vitri Angreni. *Kami ingin mendengar saran dan komentar kamu terkait podcast yang baru saja kamu simak, melalui surel ke podcast@kbrprime.id

Publicysta zauważa Francja, podobnie jak inne kraje, musi znaleźć równowagę pomiędzy ekologią a efektywnością energetyczną, przy zachowaniu suwerenności w kwestiach energetycznych. Decyzje polityczne podejmowane pod wpływem presji elektoratu i propagandy ekologicznej doprowadziły do obecnego kryzysu - tłumaczy Piotr Witt. 

Studijavęs finansų mokslus, jaunasis Utenos r. Leliūnų kaimo ūkininkas Mindaugas Kinderis nusprendė veisti mėsinius limuzinų veislės galvijus. Palaipsniui ūkis tapo ekologinis, o neseniai įsirengė sertifikuotą cechą, kuriame skerdžia galvijus, išpjausto mėsą, ją brandina ir pristato valgytojams visoje Lietuvoje. Anot ūkininko, tokių ūkių šalyje būtų daugiau, jei galvijų augintojai nesusidurtų su pertekliniais reikalavimais, kalnais popierių, atbaidančių norinčius ekologiškai auginti galvijus.Ryčio Rutkausko ūkis Pasvalio rajono Valakėlių kaime prasidėjo iš prekybos technika gautų pinigų. Anuomet, prieš 26 metus, pavyko uždirbti ir pardavus grūdus, ir auginant kiaules, galvijus. Taip plynoje vietoje kilo gamybiniai pastatai, gyvenamasis namas, išskirtinai sutvarkyta jų aplinka. Pasak Ryčio Rutkausko, ūkyje dirbdamas turi skaičiuoti, įvertinti, ar apsimokės investicija dabar, ar vertėtų dar palūkėti. Laukų derlingumą didina tvarkinga melioracija, jai sutrikus, silpniausias vietas ūkininkas tvarko sava technika. Taip darbuojantis ir įvertinimas atėjo – konkurse „Metų ūkis“ rajone pelnyta pirma vieta.Užsienis. Lenkijoje ūkininkų susirūpinimas dėl Žaliosios ES politikos ir griežtų taisyklių neslūgsta, neseniai Varšuvoje vėl organizuoti protestai. Laukuose jau dirbantys ūkininkai nedrąsiai skaičiuoja būsimą derlių ir pripažįsta, kad nerimauja ir dėl Rusijos keliamų karinių bei ekonominių grėsmių.Ved. Regina Montvilienė

Zatímco environmentalisté a environmentalistky bojují za záchranu života na Zemi, vesmírný výzkum upírá pozornost za její hranice. Zdá se, že zatím slouží především zájmům mocných a krmí iluze o možnosti utéct z klimaticky nestabilní planety jinam. Filozof Lukáš Likavčan v rozhovoru s designérkou Klárou Pelouškovou však ukazuje, že výzkum potenciálně obyvatelných exoplanet nebo spekulace o vývoji inteligentního života ve vesmíru můžou environmentální hnutí také obohatit. Jak a proč je výhodné uvažovat o obyvatelnosti namísto udržitelnosti?Lukáš Likavčan se zabývá environmentální filozofií a filozofií vědy a technologií. V současnosti působí na Newyorské univerzitě v Šanghaji a jako hostující výzkumník na astronomické observatoři Leiden University. Je autorem knihy Úvod do komparativní planetologie, ve které analyzuje vizuální kultury zobrazování Země z pohledu geopolitiky klimatické krize; porovnává různé způsoby představování si planety a hodnotí jejich geopolitické důsledky. Je také členem pracovní skupiny projektu More-than-Planet nizozemské organizace Waag Futurelab. Sledujte nás na sociálních sítích Facebook, Instagram, YouTube a Twitter.

Vandžiogalos seniūnijoje, Kauno rajone, jau mėnuo, kai kaimynystėje ganosi didelė stumbrų banda, daroma žala pasėliams, jaunuolynams. Ūkininkai sulaukė patarimo pasistatyti tvoras. Ekologišką mėsinių galvijų ūkį prižiūrintis Nikolajus Dubnikovas klausia: kodėl jie, ūkininkai, turi gyventi rezervate, o ne laukiniai gyvūnai?Šalyje daugėja kaimo turizmo sodybų ir paslaugų jose. Anot Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentės Agnės Vaitkvičienės, šį sezoną pradėjo 370 sodybų, pasirengusių priimti šalies ir užsienio svečius. Kiekviena jų stengiasi turistus patraukti paslaugų įvairove, sutvarkyta aplinka, sporto ir poilsio aikštelėmis, įrengtais pasivaikščiojimo takais.Rubrika „Miestiečiai kaime“. Birutę Gudauskienę gyvenimas sugrąžino į kaimą. 10 metų gyvenusiai Klaipėdoje teko grįžti į tėvų ūkį ir vėl melžti karves. Moteris nenuleido rankų. Įgijo aukštąjį išsilavinimą, gamina keramikos dirbinius, laiko bičių, o didžiausia atgaiva - tai vofelių (vaflių) kepimas savo įkurtoje poilsiavietėje šalia pažintinio tako į Aukštapelkę Rūgalių kaime, Šilutės rajone.Ved. Kristina Toleikienė

Vlada v javno obravnavo pošilja prenovljeno uredbo o opravljanju gospodarske javne službe sežiganja komunalnih odpadkov. Po več kot desetletju načrtov bi tako zdaj predvidoma v nekaj letih nova obrata za sežig odpadkov stala v Ljubljani in Mariboru, zagotavljala bi tudi toploto prebivalcem. A odprtih je še precej vprašanj, tako glede financiranja kot tudi glede javne podpore in vpliva na okolje. Za Ljubljano se prav zdaj izvaja študija, kako visok dimnik bi tak obrat potreboval, da bi izpusti segli nad inverzijo. Vprašanje je tudi, kako bi tak način obdelave odpadkov vplival na delež recikliranja. O vsem tem v Studiu ob 17.00 z voditeljico Erno Strniša in gosti: tehnični direktor Energetike Ljubljana Marko Agrež direktor Zbornice komunalnega gospodarstva Sebastijan Zupanc Jaka Kranjc, Ekologi brez meja Miran Brvar, vodja centra za klinično toksikologijo in farmakologijo v ljubljanskem Kliničnem centru

Letošnji dan Zemlje pod geslom Planet proti plastiki opozarja na prevelike količine proizvedene in zavržene plastike ter skuša vzpodbuditi globalno gibanje za temeljito zmanjšanje uporabe in proizvodnje plastike. Ta se namreč razgrajuje do 1.000 let, vendar pa razpada na mikroplastiko, ki jo zaužijemo s hrano in pijačo, pa tudi vdihujemo. Vsebuje številne kemikalije in hormonske motilce. O plastiki, mikroplastiki, škodi, ki jih povzroča živim bitjem in o tem, kako ravnati z odpadno plastiko, se bo Sabrina Mulec pogovarjala z gosti, to so: - državni sekretar z Ministrstva za okolje, podnebje in energijo Uroš Vajgl, - dr. Viviana Golja z Nacionalnega inštituta za javno zdravje, - predsednica upravnega odbora okoljske organizacije Ekologi brez meja Katja Sreš - dr. Andrej Kržan z odseka za polimerno kemijo in tehnologijo s Kemijskega inštituta v Ljubljani.

Nors jau atrodė, kad natūralus kailis mados industrijoje tampa vadinamuoju „faux pas”, pastaruoju metu vis daugiau mados kūrėjų gręžiasi į natūralų kailį kaip į prabangią, ilgalaikę ir net ekologišką medžiagą. Kol vieni kritikuoja kailio industriją kaip žudikišką ir komunikuojančią senas vertybes, kiti teigia, kad dirbtinis kailis, dažnai gaminamas iš plastiko, yra dar žalingesnis nei tikras.Ved. Deimantė Bulbenkaitė

Ekologi Perspektif Islam: Menjaga Keseimbangan Alam. Diskusi ini akan mengeksplorasi hubungan antara Islam dan ekologi, dengan fokus pada bagaimana Islam memandang alam dan peran manusia dalam menjaganya. Dibahas secara mendalam dalam budaya kontekstual saat ini. sila simak dan menjadi bahan renungan bersama menuju manusia berkesadaran lingkungan

Net visiškai nepelningais metais bendrovėje „Mėta“ nenuleista rankų, ieškota sprendimų ir rinkų. Dabar beveik pusantro šimto rūšių maisto ir ne maisto gaminių paklausūs Lietuvoje ir užsienyje, o viena pirmųjų šalyje ekologiškų produktų gamybos įmonė gyvuoja jau 35 metus. Pasak bendrovės vadovo Mindaugo Vyskupaičio, jų nedidelėje, vos 9 darbuotojus turinčioje įmonėje produktai pagal užsakymus patiekiami tiesiai vartotojams.Šakių rajone, Zyplių dvare, esančio restorano „Kuchmistrai“ virtuvėje ruošiami originalūs senoviniai didikų valgiai. Patiekalams renkasi vietinius, šviežius produktus, taip įgyvendindami vadinamąsias trumpąsias maisto grandines. Vasario 16-os dienos išvakarėse lankytojus džiugins valgiais, kurie buvo ruošiami prezidento Antano Smetonos šeimos stalui. Išsamiau – virtuvės šefas Artūras Rakauskas.Per Europą vilnija ūkininkų protestų banga. Nepasitenkinimas Europos Sąjungos keliamais reikalavimais bei vietinės valdžios sprendimais įaudrino dar daugiau Europos valstybių ūkininkų. Neseniai Rygos link judėjo traktoriai Latvijoje, keliai blokuoti Lenkijoje, sunkioji technika Vatikaną apsupo Italijoje, protestui susitelkė ir Ispanijos ūkininkai. Kai kurie jų protestavo ir prie Europos parlamento.Ved. Regina Montvilienė

– Gdyby nie nowe leśnictwo, zorganizowane na wzór rolnictwa, to pozbawilibyśmy się wszystkich lasów – zaskakuje mój dzisiejszy gość, prof. Andrzej Bobiec z Instytutu Nauk Rolniczych, Ochrony i Kształtowania Środowiska na Uniwersytecie Rzeszowskim. Rozmawiamy o polskich lasach, ich historii i tym, kto nimi zarządza. W tym stwierdzeniu jeśli jest przesada, to niezbyt wielka. Żeby to jednak zrozumieć, musimy się cofnąć do XIX wieku, bo o tym czasie mówi prof. Bobiec. Z powodu rewolucji przemysłowej, gwałtownego wzrostu zapotrzebowania na drewno, lasy w Europie znalazły się w tragicznej sytuacji. Ratunkiem okazała się nowa forma zarządzania zasobami leśnymi: gospodarka leśna. Zamiast jak dawniej zabierać z lasu tylko to, co potrzebne, drzewa zaczęliśmy hodować je jak zboże: wybranym gatunkom pozwalamy rosnąć aż do dorosłości, po czym je ścinamy. Zaradzono w ten sposób jednemu problemowi, ale pojawił się inny: spadek bioróżnorodności. Hoduje się w lasach te drzewa, na których drewno jest popyt.Z drugiej strony, dość powszechnie panuje przekonanie, że dawną Europę (ale już tę, w której mieszkali ludzie i działało rolnictwo) pokrywały gęste puszcze. – Nie mamy na to żadnych dowodów – wskazuje mój gość. Z danych archeologicznych wynika, że zwarte knieje to była rzadkość. Ludzie użytkowali również te lasy, które kojarzymy z pierwotną puszczą – z odcinka 175 wiecie już o śladach osad ludzkich w Puszczy Białowieskiej. Popularną praktyką było… wypasanie bydła w lesie. Dawną miarą wartości lasu była wielkość stada, które mogło się w nim wypasać, nie ilość drewna do pozyskania.Aktualnie całością polskich lasów zarządza Państwowe Gospodarstwo Leśne - Lasy Państwowe. Kreuje politykę leśną (ministerstwo tylko formalnie ją nadzoruje), czerpie z niej wyłączne zyski (LP się samofinansują), a także jest jedynym źródłem informacji o wynikach swojej pracy, w skład spółki wchodzi bowiem spora firma PR-owa. – Nie jest dobrą sytuacją, gdy zarządca jednocześnie kreuje politykę leśną – wskazuje prof. Bobiec. – Lasy Państwowe to nie jest dobroczyńca, to jest w końcu nasz las i jako społeczeństwo mamy do niego prawa jako współwłaściciele – podkreśla. Zdaniem mojego rozmówcy należy zupełnie przebudować tę strukturę, kompetencje zarządzania lasami powinny wrócić w struktury państwowe. Tak, aby odpowiedzialni byli urzędnicy.Skąd taka szczególna pozycja PGL-LP? – To jedna z pozostałości błędów, które popełniono na progu transformacji – ocenia mój rozmówca. W kluczowym momencie posłowie i leśnicy wspólnie stworzyli taki kształt Lasów Państwowych, który pozwolił państwu zdjąć ze swoich barków zajmowanie się lasami. W odcinku posłuchacie też o micie Puszczy Białowieskiej jako lasu pierwotnego, o błędach obu stron politycznego sporu o ekologię oraz o tym, jak odbudować w Polsce bioróżnorodność (spoiler: ograniczyć przemysłową hodowlę bydła na rzecz półnaturalnej).Polecam tę kolejną rozmowę z podróży RN do Rzeszowa!

Odkud pochází tradice zdobení vánočního stromečku? Ve kterém českém městě byl první vánoční strom na náměstí? Další díly podcastu najdete na webu Rádia Junior a v mobilní aplikaci Rádia Junior.Všechny díly podcastu Zvídavec Evy Sinkovičové můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Daivos ir Gintauto Žebelių šeimos ūkis, esantis Tauragės raj., Pagramančio regioninio parko teritorijoje – unikalus. Biodinaminis pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo ūkis pirmasis Lietuvoje, o pasaulyje – 71. Šeima laiko žemaitukų veislės arklių, turi 18 ha iš kurių dauguma pievos, bet augina ir pluoštinių kanapių. Ekologiškai užauginti, sertifikuoti pluoštinių kanapių produktai skirti sveikatai stiprinti ir maistui gardinti.Vilniuje vykęs Agromaisto forumas - didžiausias tokio pobūdžio renginys regione. Jame susiburia politikos, verslo ir mokslo lyderiai iš viso pasaulio. Šiemet miesto rotušėje buvo apie 300 svečių, tiesiogiai transliacijas stebėjo daugiau kaip 2000 žiūrovų. Kokia tokio renginio nauda Lietuvai, ką apie jį turėtų žinoti žemdirbiai? Pasakoja viena iš forumo organizatorių – “Agri food Lithuania” vadovė Kristina Šermukšnyte Alešiūniene.Pastaraisiais metais Žuvinto biosferos rezervate stebimas pilkųjų žąsų daugėjimas, o šiemet užfiksuotas neįtikėtinas rekordas. Žąsų, palyginus su pernai, padaugėjo beveik 100 kartų. Spalio mėnesį jų suskaičiuota 52 000! Kodėl, ką tai reiškia? Atsako rezervato vyr. ekologas Arūnas Pranaitis,. Ved. Arvydas Urba

Jaké zásady dodržovat, abychom ušetřili část nákladů? A jak mohou lidé ovlivnit to, co vychází z komína domu? Poradí Jiří Horák z Výzkumného energetického centra Vysoké školy báňské - Technické univerzity Ostrava.

Jaké zásady dodržovat, abychom ušetřili část nákladů? A jak mohou lidé ovlivnit to, co vychází z komína domu? Poradí Jiří Horák z Výzkumného energetického centra Vysoké školy báňské - Technické univerzity Ostrava.Všechny díly podcastu Poradna můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Raven odpadne embalaže v Evropi je na najvišji ravni. V zadnjem desetletju je njena rast prehitela gospodarstvo in rasla hitreje kot obseg trgovalnega blaga. Zadnji podatki Eurostata o odpadni embalaži, objavljeno oktobra 2023, ponovno potrjujejo rast, priča smo 6-odstotnem povečanju nastajanja odpadkov v samo enem letu. Letošnji Evropski teden zmanjševanja odpadkov v ospredje postavlja prav embalažo. Pripravlja jo slovenska nevladna organizacija Ekologi brez meja. Njen predstavnik Jaka Kranjc poudarja, da Slovenci so vestni pri zbiranju ločene embalaže.

I mitten av 1800-talet bygger en ung man en stuga i skogen för att leva innerligt och suga märgen ur livet. Hans namn är Henry David Thoreau och han kommer att bli en kultfigur för civilisationskritik och närkontakt med naturen. Men han myntar också begreppet civil olydnad och hans tankar kring individens rätt att göra motstånd mot en orättfärdig stat kom att inspirera både Martin Luther King och Mahatma Gandhi.

I det här avsnittet presenteras årets sjunde nummer av tidskriften Signum, ett nummer som har tema ekologi. I avsnittet presenteras bland annat påven Franciskus apostoliska uppmaning Laudate Deum, som är en uppföljning och en påminnelse om encyklikan Laudato si från 2015. I skrivelsen uttrycker påven en frustration över att förändringarna går för långsamt och att det även bland många katoliker finns grupper som förnekar klimatförändringarna. Även syster Ingrid Robinsons text om ett ekologiskt förhållningssätt utifrån en monastisk miljö och erfarenhet presenteras. Också Lucas Briolas artikel, som låter Laudato si samtala med Andra Vatikankonciliet, diskuteras. Där blir det som påven Franciskus talat om som det ”teknokratiska paradigmet” tydligt; den moderna tendensen att reducera världen och naturen till ett objekt att bemästra och manipulera.

Ekologiško pieno pardavimai per 7 šių metų mėnesius augo 3,3 proc. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius tai sieja ir su pradėta ekologinių produktų vartojimo kampanija: „Patys ir dirbame, kad taip atsitiktų, perdirbėjai turės atsigręžti į ekologinius pieno ūkius ir mokėti didesnę kainą“. Ekologinio pieno ūkio savininkė iš Rokiškio r. Dalia Lūžienė-Malijonienė patvirtina, jog šiuo metu jai perdirbėjai už ekologiško pieno litrą moka vos vienu euro centu daugiau nei už įprastą pieną. Anot Pienininkų asociacijos „Pieno centras“ vadovo Egidijaus Simonio, gamintojai pasiruošę didinti šių produktų asortimentą, tačiau ne visos pieno perdirbimo įmonės ryžtasi investuoti į naujas gamybos linijas ir produktų sertifikavimą. Ūkininkai tikisi sąžiningumo: kad ir jiems už ekologišką pieną būtų mokama aukštesnė kaina.Karvių bandos sveikatingumo tyrimai gali padėti išspręsti ne tik jau ūkyje kilusias problemas, bet išvengti galimų. Apie tokių tyrimų įtaką ūkio veiklų organizavimui pasakojo Respublikinio veterinarijos aprūpinimo centro farmacijos vadovas Domantas Jatautas.Panevėžiečių pora prieš dešimtmetį įsigijo sodybą Medikonių kaime, kur dabar augina alpakas ir lamas. Šių gyvūnų vilną naudoja suvenyrams bei jaukiems drabužiams gaminti, o dabar ėmėsi naujos iniciatyvos – populiarinti terapinius pasivaikščiojimus su alpakomis. Apie tai pokalbis su ūkininke Renata Meleškiene.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

V svetu se tretjina pridelane hrane zavrže, po drugi strani pa se ocenjuje, da se bo morala proizvodnja hrane zaradi večanja prebivalstva povečati za sedemdeset odstotkov. Poleg socialnega in finančnega vidika je zavržena hrana velik okoljski problem. V Evropi se s hrano letno zavrže toliko pitne vode, da bi z njo lahko trikrat napolnili Ženevsko jezero. Kakšni so koraki za manj zavržene hrane smo se pogovarjali s Katjo Sreš iz Ekologi brez meja.

Ūkininkai tvirtina, kad į Lietuvą pastaruoju metu įvežami ukrainietiški grūdai gali iškreipti rinką, žlugdyti šalies javų augintojus. Baiminamasi, kad ateityje, ukrainietiškus grūdus gabenant į Klaipėdos uostą, dar daugiau jų „nusės“ Lietuvoje. Valdžios atstovai tai neigia. Nuomonėmis dalijasi Grūdų augintojų asociacijos pirmininkas A. Macijauskas, ŽŪB asociacijos generalinis direktorius J. Sviderskis bei Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas K. Starkevičius.Ekologiškai ūkininkaujantys A. ir A. Juknevičiai įgyvendino idėją „nuo lauko iki stalo“. Lazdijų r., Šventežerio kaime, jie ne tik augina javus, bet ir sumala grūdus bei pateikia įvairių rūšių miltų, sėlenų, dribsnių. Ateityje žada pradėti kepti picas.Prieš 15 m. Jurbarko r. danų įkurtoje bendrovėje „Eglėšakis“ gaminami dekoratyviniai karklo medeliai, adventinės, kalėdinės dekoracijos, paveikslai, skulptūrėlės. Viskas ruošiama tik iš natūralių medžiagų: medžio, vytelių, samanų, džiovintų gėlių ir kitų. Gaminius pamėgusiems užsieniečiams (japonams, prancūzams, vokiečiams, anglams bei kitiems) vos spėja gaminti 75 nuolatiniai darbuotojai.Ved. Regina Montvilienė

Ekologie může být otravná. Omezování, měření, opatření, ochrana a taky hodně strašidelných faktů. Tak třeba letošní červenec byl znovu nejteplejší v historii měření. Kolikátý už? Na Antarktidě chybí přírůstek ledu velikosti Argentiny a Kanada v podstatě ještě nepřestala hořet. Tohle všechno je velmi zneklidňující. Ale taky tu je jedno překvapivé zjištění. Nemusíme být ekologickými aktivisty. Ekologické bytí se totiž týká nás všech, už teď.Všechny díly podcastu Podhoubí můžete pohodlně poslouchat v mobilní aplikaci mujRozhlas pro Android a iOS nebo na webu mujRozhlas.cz.

Tahun ini menjadi tahun ke 9 Presiden Joko Wododo menyampaikan pidato pembukaan nota keuangan. Pidato ini menjadi menjadi gambaran dari proyeksi anggaran dan keseriusan pemerintah dalam mengelola anggaran. Tapi kira-kira apa yang menarik dari pidato pembukaan nota keuangan tahun ini ya? Adakah sesuatu yang berbeda? Atau justru sama saja dan terkesan template? Greenpeace Indonesia bersama para ekspertis mencoba membedahnya dari sudut pandang keberpihakan lingkungan. Yuk kita dengerin bareng pendapat pak Mahawan Karuniasa & bang Leonard Simanjuntak!

Kadang kita terlalu sibuk mencari jawaban di luar diri. Seringkali kita lupa bahwa mungkin saja kebijaksanaan masa lalu peninggalan nenek moyang adalah jalan keluar dari masalah yang kita hadapi hari ini dan modal untuk masa depan yang lebih baik. Sejatinya, jawaban yang kita tunggu telah kita miliki — pertanyaannya, apakah kita siap untuk mengingatnya? Gita Syahrani, pegiat gotong royong di bidang kelestarian, menceritakan bagaimana Indonesia bisa berdaya dengan mengelola keanekaragaman hayati yang ada di berbagai daerah secara bijak dan ‘cukup' lewat skema bioekonomi. Gotong royong berbagai pihak lintas sektor dan geografis yang terjalin bukan hanya lewat logika tapi juga rasa jadi kunci keberhasilan perjalanan bersama. Gita Syahrani adalah Kepala Sekretariat tahun 2017—2023 dari Lingkar Temu Kabupaten Lestari (LTKL) sebuah asosiasi pemerintah kabupaten untuk mewujudkan pola pembangunan yang menjaga lingkungan & menyejahterakan masyarakat lewat gotong royong. Gita juga menjabat sebagai Ketua Dewan Pengurus dari Koalisi Ekonomi Membumi (KEM) yang terbentuk di tahun 2022 sebagai upaya mendorong bisnis dan investasi lestari terhubung dengan daerah yang juga lestari di Indonesia. ------------------------ Risalah Episode Ini: https://sgpp.me/eps150notes ------------------------ Berminat menjadi pemimpin visioner berikutnya? Hubungi SGPP Indonesia di: admissions@sgpp.ac.id https://admissions.sgpp.ac.id https://wa.me/628111522504 Playlist episode "Endgame" lainnya: Indonesia Matters Wandering Scientists The Take Kunjungi dan subscribe: SGPP Indonesia Visinema Pictures

Lietuvoje išduotas pirmas „auksinis“ ekologiško viešojo maitinimo sertifikatas. Jį gavo privatus darželis „Vila Vilaitė“. Direktorė Rasa Tamašauskaitė tikina, kad didžiausias iššūkis – sezoniškumas. Kuomet Lietuvoje nebepavyksta gauti reikiamos produkcijos, ją tenka pirkti brangiau iš užsienio. Ekologinę produkciją darželiui tiekia ir Prienų rajono ūkininkas Vytautas Račickas. Ekologas džiaugiasi, kad gali ne tik sveikai maitinti vaikus, bet ir parodyti, kaip produkcija yra auginama. VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, šiais metais išduoti 5 ekologinio viešojo maitinimo sertifikatai.Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbantys Viktorija ir Simonas Paliokai laisvu nuo darbo metu gamina vienetinius rankų darbo vazonus. Tauragės rajone Sartininkų kaime gyvenanti šeima pirkėjų sulaukia ir iš labai nutolusių Lietuvos vietovių.„Gamtininko komentaras“. Rugpjūtį turime ypatingą galimybę didžiuotis magišku augalu - lietuvine naktižiede. Ji ryškiai purpurinius žiedus skleidžia Dzūkijos šiluose, smėlėtose vietose. Saulėje žiedeliai bala, o stiebelis iš žalio tampa melsvu. Įdomus augalas, pavadintas Lietuvosvardu (Silene lituanica), atrastas ir aprašytas lenkų gamtininko 1911 metais.Ved. Rūta Simanavičienė

„Ekologičnost je až na druhém místě, developeři jdou v Česku hlavně po ceně,“ říká Lukáš Krch, generální ředitel firmy Halla. Jeho firma nyní osvítila bývalé sídlo listu Daily Mail v Londýně.Česko má další výraznou stopu v centru Londýna, jmenuje se The Northcliffe House a jde o někdejší sídlo listu Daily Mail, které se změnilo na nově zrekonstruovaný kancelářský komplex.A právě v zakázce na jeho osvětlení uspěli Češi. Dohromady pět tisíc světel vzniklo v továrně firmy Halla v Novém Městě nad Metují. „Když je postavíte za sebe, je to šest kilometrů světel,“ spočítal Lukáš Krch, šéf společnosti Halla. „Byl to pro nás velikánský projekt a jsme rádi, že jsme ho mohli realizovat,“ řekl v pořadu Agenda SZ Byznys Lukáš Krch, generální ředitel firmy Halla.Díky tomu, že společnost má i vlastní vývojovou laboratoř, mohla pro budovu na londýnské Tudor Street vymyslet i zcela nový světelný systém. Agenda. Rozhovory s top lídry českého byznysu, zakladateli firem, odborníky. Čtvrthodinka o byznysu z první ruky. Každý všední den na SZ Byznys a ve všech podcastových aplikacích. Odebírejte na Podcasty.cz, Apple Podcasts nebo Spotify.

Slovenija zamuja z uvedbo proizvajalčeve razširjene odgovornosti, hkrati pa bo letos morala v proračun EU zaradi nereciklirane plastike plačati skoraj 16 milijonov evrov. Kdaj bomo uvedli kavcijski sistem, kakšni so pomisleki in ali bomo oživili tudi ponovno uporabo steklenic, ki smo jo pred leti že poznali?Sogovorniki Erika Oblak, Eko krog; Jaka Kranjc, Ekologi brez meja; Boštjan Okorn, Zveza potrošnikov Slovenije; Tanja Bolte, v.d. generalnega direktorata za okolje na Ministrstvu za okolje, podnebje in energijo; Sebastijan Zupanc, direktor Zbornice komunalnega gospodarstva. Zapiski Kavcijski sistem v Litvi

V zadnjih petnajstih letih se je proizvodnja oblačil skoraj podvojila. Tekstilna industrija pa je takoj za naftno druga največja onesnaževalka okolja na svetu. Slovenija je po količini zavrženega tekstila nad evropskim povprečjem.⁠ Danes Slovenci kupimo 60 odstotkov več oblačil, kot smo jih pred petnajstimi leti in skoraj tretjino oblačil, ki jih imamo v omari, nikoli ne oblečemo. Po podatkih raziskave Obleka naredi človeka, ki so jo izvedli Ekologi brez meja v sodelovanju z društvom Focus in Pravično trgovino 3MUHE Slovenija, smo leta 2019 zavrgli 25.079 ton oblačil, oziroma 12,3 kg na prebivalca. Zato – preden oblačilo zavržemo – pomislimo tudi na druge načine, s katerimi mu lahko podaljšamo uporabo. Zapiski Varčnica, 1. del: Sopotnikovanje; Varčnica, 2. del: Sara Zambotti, dvojec akcije M'Illumino di meno;

Velik del varčevanja predstavlja tudi naš odnos do hrane. Kaj kupimo, kaj skuhamo in kaj zavržemo? Je krompirjev olupek res za v smeti? Kaj pa kis vložnin? Bi lahko pripravili kaj okusnega iz zelenega dela korenja? Za nekoga bo to odkrivanje tople vode, nekomu pa morda razširi perspektivo dojemanja hrane. Sogovornici: Nika Babić, vodja bistroja Veganika; Katja Sreš, Ekologi brez meja. Zapiski Varčnica, 1. del: Sopotnikovanje; Varčnica, 2. del: Sara Zambotti, dvojec akcije M'Illumino di meno; Varčnicam, 3. del: Bolje trgovina z rabljenimi oblačili kot tista s hitro modo;

Vyštudovala ochranu prírody a krajiny na Technickej univerzite vo Zvolene a pracuje ako environmentálna konzultantka pre mimovládne organizácie aj verejnú správu na Slovensku. Už počas vysokoškolského štúdia začala dobrovoľníčiť v Združení Slatinka a takmer tridsať rokov bojuje proti výstavbe vodnej nádrže, ktorá by zaplavila dedinu. Za svoje aktivity nedávno získala ocenenie Biela vrana. V súčasnosti pracuje pre Nadáciu Ekopolis aj WWF Slovakia ako programová manažérka. Martina Paulíková v podcaste Ekocaste povedala viac o vnímaní životného prostredia aj o svojom boji za záchranu cenného údolia rieky Slatina. Čo sa v podcaste Ekocaste dozviete? V lokalite údolia rieky Slatina mnohé vzácne prírodné biotopy. Ktoré to sú?  Môže byť víťazstvo a záchrana údolia precedensom pre ďalšie podobné plány?  Kedy je vhodné plánovať výstavbu malých vodných elektrární a kedy nie?  Čo znamená zelená infraštruktúra?

O tym, czym są pompy ciepła, jak działają i jakie funkcje mogą spełniać, w rozmowie z Małgorzatą Gołotą opowiada Magdalena Sawicka – Balcerzak Kierownik produktu w firmie Daikin. Ekspertka odpowiada także na wiele pytań, które nurtują każdego, kto zastanawia się nad taką instalacją we własnym domu. Czy pompa ciepła jest rozwiązaniem ekonomicznym, które wpływa na obniżenie naszych rachunków za ogrzewanie? Jakie są koszty instalacji takiego rozwiązania? Po jakim koszty takiej inwestycji mają szansę się zwrócić? W jakich budynkach możemy zainstalować pompę ciepła? Czy jej obsługa to skomplikowana kwestia? I w końcu dlaczego pompy ciepła uznawane są za rozwiązanie bardzo przyjazne środowisku, choć do ich zasilania niezbędna jest energia elektryczna? Zapraszamy do słuchania. Partnerem podcastu jest firma Daikin

Bývalý hnědouhelný lom Chabařovice se začal zatápět koncem 90. let a dnes ho známe jako jezero Milada. Obyvatelé z blízkého Ústí nad Labem sem jezdí za sporty, vycházkami a odpočinkem v přírodě. Důl a okolí je po technické rekultivaci, stromy jsou nasázeny v řadách a na obnovené krajině po těžbě je cítit spíš rýsovací prkno než přírodní spontaneita. I tak se z Milady stalo oblíbené místo nejen lidí, ale i ptáků a dalších přírodních druhů.