Podcasts about gvin

„Rugsėjo 2-13 d. Pranciškus aplankys Indoneziją, Papua Naująją Gvinėją, Rytų Timorą ir Singapūrą. Tai bus jo šeštasis vizitas Azijoje, leidžiantis ištesėti duotą pažadą, nes prieš ketverius metus turėjusiai įvykti kelionei sutrukdė COVID-19 pandemija. Pranciškus „savo pontifikato pradžioje aiškiai pasakė, kad nori teikti pirmenybę evangelizacijai Azijoje“, - sakė ilgametis Vatikano apžvalgininkas Johnas Thavis. Pasak jo, „iki Pranciškaus popiežius Tolimuosiuose Rytuose nesilankė daugiau kaip 20 metų.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.„Artumos“ žurnalo rugsėjo numerį pristato vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga - diskusijos danų krikščioniškoje spaudoje apie vaikų išpažinties reikalingumą (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: popiežiaus Pranciškaus laiškas apie literatūros vaidmenį ugdyme.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie vasarą.Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Medžiai“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Trýssinstjúgundi partur av Amatøroyar. Ein autonomur poddur, sum er innan fyri revsilógina, men annars fullkomiliga uttan fyri námsfrøðiligt tamarhald. Vertir: Bjarni Arge og Jóan Pauli Dahl Jakobsen.

Undirvísingargudstænasta I. Evni: Trúgvin. Sálmur eftir undirvísing 478 (Vár trúgv várt fasta álit er)

Mikkjal Lodmund Sørensen, sum hansara fulla navn er, fór til Grønlands á vári í 1963 at rógva út, og hann hevur ongantíð verið aftur í Føroyum. Sjálvt um hann er einabarn og pápin doyði av vanlukku, meðan Mikkjal var stórur smádrongur, og mamman livdi einsamøll á Viðareiði til ellisár.

Møti í Meinigheitshúsinum á Skála, 20.11.2022.

Lestur: 1 Mós 15,1-6. Epistul: Hebr 11,1-6. Evangelium: Luk 17,5-10. Sálmur fyri prædiku: 412 (Har trúgv á Guð er til)

Senųjų Trakų Viešpaties Apsireiškimo vienuolyne gyvena Šv. Jono apaštalinės seserys. Kodėl jaunos merginos pasirinko tokį kelią? Kokia jų kasdienybė? Ar jos iš tikrųjų laimingos?Šiuo metu daugiatautėje vienuolijoje yra apie 200 seserų, gyvenančių Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Gvinėjoje, Filipinuose, JAV, Meksikoje, Lietuvoje.Pasidalyti mintimis sutiko lietuvė sesuo Monika, amerikietė sesuo Agnė ir prancūzė sesuo Benedicta.

Senųjų Trakų Viešpaties Apsireiškimo vienuolyne gyvena Šv. Jono apaštalinės seserys. Kodėl jaunos merginos pasirinko tokį kelią? Kokia jų kasdienybė? Ar jos iš tikrųjų laimingos?Šiuo metu daugiatautėje vienuolijoje yra apie 200 seserų, gyvenančių Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Gvinėjoje, Filipinuose, JAV, Meksikoje, Lietuvoje.Pasidalyti mintimis sutiko lietuvė sesuo Monika, amerikietė sesuo Agnė ir prancūzė sesuo Benedicta.

Ymisk evni Jens Wang

Paaiškėjus, kad Germanwings antrasis pilotas lėktuvą Prancūzijos Alpėse greičiausiai sudaužė sąmoningai, svarstoma keisti saugumo reikalavimus ir dažniau tikrinti pilotų psichinę būklę. Jungtinės Tautos įspėja, kad Jemenas atsidūrė ant pilietinio karo ribos. Gvinėjoje išbandoma vakcina nuo Ebolos viruso.

Paaiškėjus, kad Germanwings antrasis pilotas lėktuvą Prancūzijos Alpėse greičiausiai sudaužė sąmoningai, svarstoma keisti saugumo reikalavimus ir dažniau tikrinti pilotų psichinę būklę. Jungtinės Tautos įspėja, kad Jemenas atsidūrė ant pilietinio karo ribos. Gvinėjoje išbandoma vakcina nuo Ebolos viruso.

Prieš beveik tris dešimtmečius amerikietis Luisas Sarno per radiją išgirdo Centrinės Afrikos džiunglėse įrašytą Bajakų genties muziką ir, išvykęs jos ieškoti, atgal į miestą nebesugrįžo. Tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ Žaliosios programos filmas „Miško daina“ pasakoja apie jo kelionę su sūnumi į Niujorko dangoraižių džiungles. Supažindindami su nepaprasto likimo žmogumi, kartu filmo kūrėjai paliečia ir globalizacijos, tapatybės bei ekologines temas.„Būdamas ten, žinai, kad esi baltasis, kuris gali bet kada išvažiuoti. Bet jie taip neatsiejami nuo miško, kad neturi supratimo, kaip reaguoti į tokias globalizacijos sukeliamas problemas kaip brakonieriai, ligos – tuberkuliozė, maliarija, priklausomybė nuo narkotikų ir išorinio pasaulio spaudimas“, – pasakoja Siri Klug, Vilniuje apsilankiusi dokumentinio filmo operatorė, šešias savaites praleidusi su Bajakų genties žmonėmis Centrinės Afrikos džiunglėse.„Man gyventi smagiau, kai žinau, kad kažkur yra tas turtingas gamtos pasaulis. Gal aš ten niekada nenuvažiuosiu, gal filmą pasižiūrėsiu, bet mano gyvenimą tai praturtina labiau nei koks nors prekybos centras“, – įsitikinusi Dalia Bastytė, gamtosaugininkė ir keliautoja iš Lietuvos gamtos fondo. Prieš keletą metų ji keliavo po Papua Naująją Gvinėją, trečią pagal dydį Ramiojo vandenyno salų valstybę, kur tyrinėjo vietos Mandango provincijos bendruomenių požiūrį į itin vertingų atogrąžų miškų biologinę įvairovę.Laidoje – dvi pašnekovės, du pasakojimai apie žmones, gyvenančius miškuose, kurie vadinami Žemės plaučiais, kur sutinkama daugiau kaip pusė viso pasaulio rūšių ir kurių naikinimas gresia visos žmonijos išlikimui.

Prieš beveik tris dešimtmečius amerikietis Luisas Sarno per radiją išgirdo Centrinės Afrikos džiunglėse įrašytą Bajakų genties muziką ir, išvykęs jos ieškoti, atgal į miestą nebesugrįžo. Tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ Žaliosios programos filmas „Miško daina“ pasakoja apie jo kelionę su sūnumi į Niujorko dangoraižių džiungles. Supažindindami su nepaprasto likimo žmogumi, kartu filmo kūrėjai paliečia ir globalizacijos, tapatybės bei ekologines temas.„Būdamas ten, žinai, kad esi baltasis, kuris gali bet kada išvažiuoti. Bet jie taip neatsiejami nuo miško, kad neturi supratimo, kaip reaguoti į tokias globalizacijos sukeliamas problemas kaip brakonieriai, ligos – tuberkuliozė, maliarija, priklausomybė nuo narkotikų ir išorinio pasaulio spaudimas“, – pasakoja Siri Klug, Vilniuje apsilankiusi dokumentinio filmo operatorė, šešias savaites praleidusi su Bajakų genties žmonėmis Centrinės Afrikos džiunglėse.„Man gyventi smagiau, kai žinau, kad kažkur yra tas turtingas gamtos pasaulis. Gal aš ten niekada nenuvažiuosiu, gal filmą pasižiūrėsiu, bet mano gyvenimą tai praturtina labiau nei koks nors prekybos centras“, – įsitikinusi Dalia Bastytė, gamtosaugininkė ir keliautoja iš Lietuvos gamtos fondo. Prieš keletą metų ji keliavo po Papua Naująją Gvinėją, trečią pagal dydį Ramiojo vandenyno salų valstybę, kur tyrinėjo vietos Mandango provincijos bendruomenių požiūrį į itin vertingų atogrąžų miškų biologinę įvairovę.Laidoje – dvi pašnekovės, du pasakojimai apie žmones, gyvenančius miškuose, kurie vadinami Žemės plaučiais, kur sutinkama daugiau kaip pusė viso pasaulio rūšių ir kurių naikinimas gresia visos žmonijos išlikimui.