Skalsu kalbos

Perspektyvi kardiologė, būdama trisdešimties, kardinaliai keičia gyvenimą. Su šeima apsigyvena Širvintų r., Akmenių kaime, ir pradeda mokytis tatuiruočių meno. Eina svajonės link, kad žmonės taptų vaikščiojančiais jos sukurtais paveikslais.Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Kai ryte sutinku moterį su tuščiais kibirais, garantuotai nesiseks. Nesidarydamas į šalis kuo greičiau neriu į automobilį“, – visai rimtai sako tituluotas žvejas Sigitas Lukšta.Pasaulio žvejybos čempionato spiningavimo iš valčių čempionas, daugkartinis Lietuvos žūklavimo sporto nugalėtojas S. Lukšta asmeninį gyvenimą susitvarkė, nurimo ir laukia anūkų. Tačiau žvejybos sporto nepalieka. Kodėl profesionalus žūklavimas užvaldė vyrą visam gyvenimui?Ved. Jolanta Jurkūnienė

„Man išsiskleidė sparnai“, – apimta didelio džiaugsmo sako Aušra Katkauskienė. Dešimtukininkė, perspektyvi rankininkė, gabi teisininkė, nuosavas būstas, tvari šeima, sėkmingas gyvenimas – nė motais. Paviliojo kaimas, aistra kulinarijai, konditerijai ir meilė žmonėms. Bačkonių k., Kaišiadorių r., kaimo turizmo sodyboje„Nonna Vila“ rado vietą, kur gali realizuoti savo svajones.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Vytauto Sabeckio pavardė gerai žinoma aviacijos pasaulyje. Sklandytoją dažnai galima sutikti Pociūnų aerodrome. Visada šalia žmona Laimutė. Ką reiškia būti lakūnu-bandytoju? Ar galima šeimos nariams priprasti prie kasdienių iššūkių?Ved. Jolanta Jurkūnienė

Bitėnuose ūkininkaujantis Mindaugas Karklelis paneigė paskutinės Rytprūsių ūkininkės Lėnės Grigolaitytės nuogąstavimus, kad po jos mirties ūkis bus parduotas iš varžytinių. Atsitiko kitaip. Kaip?Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuvių kilmės dailininkas, tapytojas, šiuolaikinių interjerų kūrėjas, iliustratorius Krzysztofas Sokolovskis gimė Šalčininkų r., Eišiškėse. Šiandien jis gyvena ir kuria Varšuvoje.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Veronika Kriaučiūnienė, sulaukusi pensinio amžiaus, gyvenimo tempo nesumažina. Moteris moko miestiečius šiuolaikinėmis sąlygomis kepti duoną. Gelgaudiškio dvaro renginiuose, mugėse ji visada laukiama. Buvimas su Veronika užkrečia meile gyventi, atjausti artimą, plačiau atverti akis į supančius žmones bei aplinką. Tai, kad ji gyvena Šakių rajone, Pajotijo kaime, neužveria kelio į platųjį pasaulį.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Rambyno kalno papėdėje aukštaičiai atkūrė prūsišką sodybą. Ant autentiškų pastatų sienų iškabino prūsiškų rakandų ekspoziciją, kuri mena Mažosios Lietuvos istoriją. Kaimo turizmo sodybos "Senasis Rambynas" šeimininkai Aušrinė ir Ramūnas Čepai dalijasi aistra naujai atrastam kraštui. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Trakai – vienintelė vieta, kur puoselėjama karaimų kalba, kultūra, papročiai. Senuoju Trakų karaimų dialektu kalba vos per 20 žmonių: „Todėl labai svarbu puoselėti nykstančią kalbą. Trakai – viso pasaulio karaimams šventas miestas.Į protėvių žemę, vasaromis Trakuose organizuojamą mokyklą, suvažiuoja karaimai iš įvairių šalių, stengiasi puoselėti ir išlaikyti kalbą, tradicijas“, – mintimis dalijasi Lietuvos karaimų bendrijos pirmininkė Karina Firkavičiūtė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Atėjo laikas parašyti knygą apie Lietuvos didikų virtuvės puoselėjimą, dvarų kulinarinio paveldo pritaikymą šiandienos gurmanams“, – mintimis dalijasiautentiškoje Zyplių dvaro aplinkoje įsikūrusio restorano kuchmistras Artūras Rakauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Norint keisti gyvenimą, reikia pradėti daryti. Tobulėjimas yra tas kelias, kuriuo kylama aukštyn“, – mintimis dalijasi privačios meno galerijos Smalininkuose savininkėfotografė Violeta Schuetz. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Jeigu su staklėmis galima daryti baldus, vadinasi, galima ir namą pasistatyti. Nusprendžiau 100 proc. išnaudoti CNC staklių galimybes. Šiandien neriamas namas, tarsi dėliojamas iš lego detalių, keliaus į parodą, į Angliją. Lietuvoje mes vieninteliai kuriame tokius namusiš faneros: ekologiškus, A klasės, mobilius“, – pasakoja baldininkas Tomas Petrauskas.Tėvas Darius Petrauskas perleido verslą sūnui ir dabar didžiuojasi atžala: „Džiaugiuosi, kad nesu senas bambeklis ir supratau, kad atėjo laikas verslą patikėti jaunajai kartai. Pats išlaisvėjau, įgyvendinu kūrybinius sumanymus. Užsimaniau, padovanojau Molėtų miestui namelį.Džiaugsmas man ir visiems“, – šmaikštauja baldininkas Darius.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Nuostabus dalykas derinti senas ir dabarties tradicijas, kurti naujas“, – sako Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro vadovas etnologas dr.Arvydas Griškus. Net disertacijos temą, skirtą Lietuvos karo aviacijos veiklai ir gyvensenai, pritaikė Smalininkų ir Viešvilės miestelio reikmėms. A. Griškuisvarbu gaivinti mažųjų miestelių kultūrą, ugdyti naująją kartą, sugyvenant vieniems su kitais. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Jurbarko r., Kartupėnų kaime kaimo turizmo sodyboje „Vila Bisena“ Grumuldžių šeima sukūrė verslą ir gyvena savo malonumui.Antanas – laivo kapitonas, žmona Raimonda su dukra Ieva rūpinasi maisto furgonėliu „Kipšiukas“, sūnus Simas vadovauja laivo verslui, Vyresnysis Julius – šeimos verslo galva. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Karjera baigėsi, prasidėjo naujas gyvenimas. Ne man sėdėti sudėjus rankas. O sunkmetis visada praeina. Jurbarko kraštas yra patrauklus turistamsir reikia mokėti jį pristatyti svečiams“, – sako optimistiškai nusiteikusi kaimo turizmo sodybos „Jurodis“ įkūrėja Kristina Vančienė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Pasibaigus karjerai, nesibaigia gyvenimas. Žmogus turi pats susikurti gražų gyvenimą. Tekėti pasroviui – ne man!“, – sako Giedrė Skipitienė. Kultūrologės pareigas Rambyno regioninio parko direkcijos lankytojų centre G. Skipitienė paliko, bet rankų nenuleido. Savo ilgametę patirtį perkėlė į verslą. Renovuotoje tėvų sodyboje ant Rambyno kalno atidaro edukacijų centrą, kuriame puoselės Mažosios Lietuvos tradicijas.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Profesionalus bitininkas Ovidijus Jasinskas Šilinės kaime (Jurbarko rajonas) sukūrė naują verslą. Kempingas „Medaus slėnis“ gerai žinomas užsienio keliautojams,kiek mažiau – Lietuvos. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Vaikščiojimas per žarijas mane ramina ir leidžia naujai pažvelgti į gyvenimą. Šis užsiėmimas yra sielai ir kūnui“, – tikina Mindaugas Janušonis, projekto „Sėkmės kelias“ idėjos autorius.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Didžiuoju pokyčiu Petrui Lincevičiui tapo išsikraustymas iš gimtojo Šilavoto kaimo į Vilnių studijuoti tapybos. Šilavoto davatkyno dvasia užauginto menininkokūryba persmelkta nostalgijos ir egzistencializmo. Tapytojas visada grįžta į gimtąjį Suvalkijos kraštą. „Laikas bėga ir į viską pradedi žiūrėti per atstumą,net pačiam keista“, – mintija tapytojas P. Lincevičius, kurio tapyba subtiliai žadina ilgesį pamažu pasitraukiančiai kultūrai. Menininkas kviečia į tapybos parodą„Arkos“ galerijoje Vilniuje.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Tautodailininkė, etnologė Marija Liugienė jau 40 m. riša šiaudų sodus. Šiandien sakralus senovės lietuvių amatas išgyvena renesansą ir puikiai dera moderniame, šiuolaikiniame interjere. Lietuvių liaudies tradicija nenutrūko, puoselėjama ir tęsiama toliau.Kas yra sodas? Ką atskleidžia jo forma? Kokios sodų rišimo tradicijos Lietuvoje ir pasaulyje?Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Manyje gyvena ir istorikas, ir gidas“, – mintija Deimantas Ramanauskas.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Alytaus kraštotyros muziejaus muziejininkas istorikas Giedrius Bernatavičius.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Anot M. K. Čiurlionio draugijos pirmininko Sauliaus Valio, mažų tautų kalboms ir kultūroms turėtų būti Raudonoji knyga.Taip rastųsi teisėta apsauga. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Dažnai skambina universitetus baigę specialistai ir klausia, kaip skiepyti spygliuočius? Tada suprantu, kad mano universitetai – pelkės ir miškai, sodas, kuriame augalus auginu, prižiūriu, kovoju su jų ligomis, kenkėjais. O didžiausias universitetas – patirtis, tai, kas gyvai išgyventa, pajausta“, – mintimis dalijasi 140 spygliuočių dekoratyvinių formų atradėjas, dendrologas mėgėjas Arūnas Bagdonas. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Daugėja žmonių, kurie perstumdo savo gyvenimą. Didieji miestai nėra didžioji žmogaus laimė. Jos nerasi stikliniuose biuruose, naujos statybos namuose, kotedžuose, amžinai skęstant paskolose. Laimę galima kurti paprasčiausiai Lietuvos kaime“, – mintija meno istorikas Karolis Sabeckis, Vilnių iškeitęs į Vilijočių kaimą. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Klaidinga manyti, kad profesionalus medžiotojas be atodairos pyškina į kairę ir į dešinę. Norisi šviesti žmones, kad jie keistų požiūrį į medžioklę“, – mintija komercinės medžioklės profesionalas Antanas Truskauskas. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Prieš pradėdama vadovauti Trakų istorijos muziejui pasižadėjau, kad būsiu muziejaus veidas. Tesiu pažadą ir tampu savotišku ruporu, žinučių, renginių ir kitų veiklų retransliuotoju.Todėl manęs daug atsirado socialiniuose tinkluose“, – mintimis dalijasi Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Trakai – Lietuvos mažoji kultūros sostinė kitais metais žada visus pradžiuginti kultūriniais ir meniniais renginiais. Gausa festivalių, koncertų kvies svečius tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio šalių. Trakų meno mokyklos direktorė NeringaMišeikienė sako, kad mokytojai ir moksleiviai prisideda ne tik prie kultūrinio gyvenimo, bet ir garsina savokraštą pasaulyje. Trakų meno mokyklos varinių pučiamųjų instrumentų mokytojas Arvydas Mišeikis yra muzikos festivalio „Trakų fanfarinėsavaitė“ įkūrėjas ir meno vadovas: „Žinomi pasaulyje atlikėjai Lietuvoje atranda ne tik muzikos festivalį, bet ir Trakus, kuriejiems palieka neišdildomą įspūdį.“Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Muzika keičia žmogų. Ji kuria gražesnį pasaulį“, – sako Širvintų meno mokyklos Europos Suzuki asociacijos sertifikuotas violončelės mokytojas Valdas Povilaitis. Jis už savo pinigus nupirko 40 įvairių styginių instrumentų ir subūrė Širvintų meno mokyklos styginių orkestrą. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kas sieja istoriką Vaidą Banį ir ūkininką Andrių Balandį?Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Viskas prasidėjo nuo šamų ūkio. Parodose dažnas juokaudavo, kad Kėdainiai pristato ne agurkus, o šamus. Neįsižeidžiau... Norėjosi visus nustebinti ir prajuokinti. Pradėjau virti agurkų džemą ir su šamais vežti į parodas. Naujos idėjos manyje netelpa, jų visur gausu, tik reikia apsidairyti. Panašiai Stepo saloje radosi ir koncertai, net legendą sukūrėme, patriotiniai žygiai po istorines Kėdainių vietas“, – mintimis dalijasi verslininkė ir renginių sumanytoja Justina Kočetova.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Valio Vilniaus spūstims! Jos pasitarnavo Širvintoms. Miestas su meile priglaudė ir į savo verpetą įsuko vilnietį Gediminą ir pasvalietę Agnę.Čia Svilai gyvena, dirba ir kuria, nežada laimės ieškoti kitur...Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Čiobiškio dvaro rūmų balkono atrama yra autentiška, ketinė, kurioje iškalti irisai. Irisas – mano mylimiausia gėlė. Jos vardu ir pavadinsiu dvarą“, – mintimis dalijasiČiobiškio dvaro valdytoja Eugenija Vagnorienė, Graičiūno aukštosios vadybos mokyklos steigėja.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Muzikantu tapti nėra lengva. Nuo 5 m. neturėjau vaikystės. Tėvas ant pianino krašto padėdavo degtukų dėžutę ir liepdavo skambinti. Pagroji vieną kartą – perkeli degtuką į kitą pusę.Kol po vieną degtuką iš vienos dėžutės į kitą neperdėdavau, tol grodavau. Tokia buvo metodika, gyvenimo mokykla, kuri mane užgrūdino“, – prisiminimais dalijasi Krašto apsaugossavanorių pajėgų bigbendo vadovas kpt. Ričardas Čiupkovas. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Pasirinkau politikos mokslus, nes labai myliu Lietuvą. Čia gimiau ir užaugau, čia gyvensiu, darysiu karjerą, kursiu šeimą. Politika todėl, kad noriu suprasti, kas yra ne taip... Kodėl ir kaip priimami sprendimai? Noriu žinoti, kaip juos tobulinti ir keisti. Svajoju tapti švietimo ministre, pradėčiau nuo švietimo sistemos keitimo Lietuvoje. Daug svajoju...“, – mintimis dalijasi karaimė Kotryna Rajeckaitė. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Ant Galvės ežero kranto Trakuose smuikininkas Algirdas Šochas iš futliaro išsitraukė instrumentą ir pradėjo groti.Nuo drėgmės smuikas išsiderino, bet šio fakto muzikantas nesureikšmino. Atlikėjas pastebėjo, kad: „Muzikantai nėracukriniai, neištirps. Turi būti pasiruošę groti bet kokiu oru ir bet kur...“ Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Ir kaime gyvenant galima save puikiai realizuoti“, – sako etnografinių eksponatų ir senovinių bandonijų bei armonikų kolekcininkas, muziejaus sodyboje įkūrėjas, aktyvus kultūrininkas, muzikantas, mėgėjų teatro režisierius, „Diemedžio“ ugdymo centro vyr. auklėtojas Mindaugas Nogaitis. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Švėkšnos miestelį puošia ąžuolinės Vytauto Bliūdžiaus skulptūros. Dailininko nesuviliojo miestas. Po mokslų grįžo į prosenelių statytus namus gimtojoje Švėkšnoje. Nuo seno senoliai buvo medžio meistrai: gamino baldus, statė tiltus, kūrė bažnyčioms varpų medines konstrukcijas. Meilę medžiui paveldėjo ir broliai Vytautasbei Vaidotas Bliūdžiai. Šiandien Vytautas veda dailės pamokas mokiniams ir vadovauja Keramikos dirbtuvėms Švėkšnos tradicinių amatų centre. Ved. J. Jurkūnienė.

Šilutės rajono Gardamo parapijoje jau dešimt metų klebonauja Antanas Gylys. Pradėjęs tarnystę kunigas suremontavo nykstančią Šv. Roko bažnyčią, sutvarkė aplinką, atstatė kleboniją. Dvasininkas taip pat yra Klaipėdos jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento Švėkšnoje kapelionas. Jis mintija: „Tai labai sudėtinga gydymo įstaiga, kurios ligoniai serga dvigubai: pavargęs kūnas ir vaitojanti siela. Jų dalia – nesibaigiantis Golgotos kelias.“ Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Įmonės „Atrask Raseinius“ vadovas, mokytojas, kultūros istorikas Arnas Zmitra gyvena ir dirba Raseiniuose. Patirties pasisemti vyksta į kitus žemynus.Australijoje ir Italijoje dirbo lituanistikos mokyklose. Dalyvavo ekspedicijoje „Misija Sibiras“. Vienas keliauja po Lietuvą ir veda ekskursijas. Netrukus vykssavanoriauti Į Balio salą: „Tiek miesto, tiek kaimo vaikams sakau, jiems labai pasisekė, nes gimė labai geru laiku. Visi keliai atviri į pasaulį, gausi projektųpasiūla... Tiesiog reikia dalyvauti.“ Ved. Jolanta Jurkūnienė.

IT įmonės „Elnis“ įkūrėjas ir vadovas Lukas Povilauskas. Ved. Jolanta Jurkūnienė

Lietuviškų sklandytuvų gamyklos vadovas, sklandytojas Vytautas Mačiulis. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Prie Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios veikia katalikiško jaunimo centras „Vartai“. Inga Petrikonienė, centro koordinatorė,nuo vaikystė dirba savanore. Mylėti artimą išmoko dar jaunystėje. Padėti artimui moko ir savo vaikus. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Vilnių į Jonavą iškeitęs jaunas režisierius Gediminas Gutauskas nesigaili. Kultūros centre vadovauja Teatro skyriui, kuria spektaklius. Sako, geriau būti matomam mažame mieste, negu – pranykusiam didmiesčio šurmulyje. Pasirinkimą lėmė dar viena priežastis – šeimasusilaukė vaiko. Norėjosi būti gimtajame krašte, arčiau gamtos. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Kretingoje gyvena ir kuria tautodailininkas, skulptorius Adolfas Andriejus Viluckis. Meistras tęsia geriausias Žemaitijos medžio drožybos tradicijas. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Julių Kanarską vietiniai vadina vaikščiojančia Kretingos istorijos enciklopedija. Susipažinęs su grafų Tiškevičių archyvo dokumentais, drąsiaipaskelbė, kad Juozapas Tiškevičius yra pirmosios elektrinės Lietuvoje įkūrėjas. Ji buvo įrengta Kretingos dvare, rekonstruotame vandens malūne.Apie profesinius pasiekimus, gyvenimą Kretingoje ir darbą muziejuje mintimis dalijasi Kretingos muziejaus direktoriaus pav. muziejininkysteiarcheologas, istorikas Julius Kanarskas. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Merkinėje gyvena ir kuria tautodailininkas Džiugas Petraitis, kuris veda keramikos edukaciją. Jis siekia išsaugoti ir populiarintiDzūkijos krašto tradicinius amatus, perduoti juos jaunajai kartai. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Varėnoje vaikai ir jaunuoliai šokio meno paslapčių mokosi choreografijos studijoje „Mikitukas“. Meno vadovė Jolanta Stankevičienė sako:„Kur tik mes nuvažiuojame, visur skiname laurus. Esame laukiami koncertų salėse. Tai, kad gyvename mažame mieste pietų Lietuvoje, Varėnoje, netrukdo būti matomiems ir žinomiems.“ Choreografė dukra Viktė Stankevičiūtė padeda mamai ir tikina, kad niekada negalvojo išvykti iš Lietuvos. Čia yra galimybės dirbti, kurti ir būti laimingai.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Mažame miestelyje galimybių yra daugiau, jei turi proto ir minčių“, – sako archeologas, menotyrininkas Žygimantas Buržinskas. Ved. J. Jurkūnienė.

„Atkurti Kretingos grafų Tiškevičių dvarą buvo ir yra mano ambicijos planas“, – sako Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Atėjo laikas, Šarūnas Kasmauskas atsisakė gydytojo profesijos, Kretingos r., Darbėnų sen., Mažučių k., pradėjo kurti Japonišką sodą. Dar vaikystės svajonė tapti sodininku, puoselėti parką – išsipildė su kaupu. Prasidėjo stebuklų metas. Palangiškiui padėjoir padeda patyręs sodininkas iš Japonijos, neišsigandęs šaltų žemaitiškų žiemų. Šiandien padėti savanoriai plaukia iš viso pasaulio.Šarūną lydi sėkmė. Bet, ar viskas taip paprasta? Ved. Jolanta Jurkūnienė.