Podcasts about Centrin

Šiemet minime Čiurlionio 150-metį, o artėjant šio menininko 90-osioms gimimo metinėms grupė lietuvių jam padovanojo beveik šešių kilometrų aukščio dovaną – viršukalnę Centrinėje Azijoje. Pamyro kalnuose šiandien yra Čiurlionio, Donelaičio ir Lietuvos vardo viršukalnės. Ekspedicijoje dalyvavusio Romualdo Augūno fotografijų paroda šiuo metu veikia Kaune.„Jie iškart ėmėsi provokacijos ir pradėjo keliais sluoksniai skrosti visuomenę, meną ir savo pačių gyvenimus“, – apie menininkų grupę „Post Ars“ sako menotyrininkė Laima Kreivytė. Žvaigždėmis iš kiaulės galvų mėsos ir prie sienos prikaltais duonos kepalais pirmosios savo parodos lankytojus pasitikusi menininkų grupė susibūrė mėnuo iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir išlieka aktyvi bei aktuali iki šiol. Šiandien „Post Ars“ kūryba pristatoma Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje.Daruma, katashiro ar Amagatsu – tai ne burtažodžiai, o lėlių pavadinimai. Japonijoje lėlės yra ne tik vaikų žaislai – jos turi gilias tradicijas, susijusias su ritualais, menu ir net diplomatija. Kokia šių lėlių istorija ir reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje? Japonijos lėlių ekspozicija pristatoma Panevėžio miesto dailės galerijoje.Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – per 11 tūkstančių žodžių. Juos kuria visuomenė, žurnalistai, politikai, socialinių tinklų vartotojai. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė sako, kad tai, ar naujas žodis prigis, svarbiausias vaidmuo tenka visuomenei.„Gerą savijautą užtikrinanti aplinka negali būti suformuota vadovaujantis modernistiniais principais“, – apie skurdų, ribojantį ir net žalingą modernistinį žvilgsnį sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Nauji įrankiai leidžia mums kurti kitokią, bet ne geresnę muziką“, – apie dirbtinio intelekto naudojimą muzikos kūrimo procesuose sako kompozitorius, Geteborgo universiteto profesorius Palle Dahlstedt. Kaip jis pats naudoja šiuos įrankius ir ar įmanoma pabaigti nebaigtus Bethoveno kūrinius?Prieš keturis metus Rokas Kašėta, dzūkų tarme atlikęs kūrinį „Tokį rytų“, išjudino atlikėjų, dainuojančių tarmiškai, vandenis. Plungėje Paulius Gadeikis pradėjo kurti žemaitišką repą, o Vilniaus anykštėnas Titas Obelenis ėmė dainuoti aukštaitiškai. „Tarmės gyvos, kol skamba mūsų lūpose“, – sako muzikantai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

ENBO tinklalaidės bendraautoriai Mykolas Jankaitis ir Rokas Grajauskas šią savaitę daugiausiai savo dėmesio skiria kol kas įsimintiniausioms NBA sezono rungtynėms. Kaip čempionai „Celtics“ nutraukė nepralaimėjusių „Cavaliers“ seriją, kokie varpai skamba Vašingtone ir Čikagoje bei žvilgsnis į Rytų konferencijos paveikslą – šios savaitės ENBO epizode. Tinklalaidės partneriai: – Nealkoholinis alus „Gubernija”, daugiau informacijos – https://gubernija.lt/ – NAUJIENA - Shop.BasketNews.lt personalizuoti kalėdiniai rinkiniai! Rinkis iš keturių skirtingų dydžių ir nustebink savo artimąjį! Apsilankykite https://shop.basketnews.lt/pages/kalediniai-rinkiniai ir pasinaudokite geriausiais kalėdiniais pasiūlymais jau šiandien!  Temos: Įžanga: galvos skausmas ir freestyle repas (0:00); Centrinės savaitės rungtynės: „Celtics“ prieš „Cavaliers“ (9:44); Kontrastingas rytų konferencijos paveikslas (34:59); Ar krenta „Wizards“ veteranų vertė? (49:39); Liūdniau ir liūdniau atrodantys „Bulls“ (1:01:13); Ar „76ers“ gali pasitikėti procesu? (1:06:54); Pirmos geros sekmadienio vakaro rungtynės šiame sezone! (1:17:45); Jokičiaus pagaliau sulaukiama pagalba Denveryje (1:23:42).

Šiuolaikinio meno centras yra viena svarbiausių institucijų ne tik Lietuvoje, bet ir Centrinėje bei Šiaurės Europoje – taip šią instituciją regi naujuoju jos vadovu išrinktas menotyrininkas Valentinas Klimašauskas. Savo ambicijas jis įvelka į paprastus žodžius – matyti centrą pilną žmonių.„Jeigu pereisite nuolatines Pompidou meno centro ekspozicijas, pamatysite – Varnelis čia tikrai turi būti“, – pastebi Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė Rūta Kačkutė. Paryžiuje atverta Kazio Varnelio retrospektyvinė paroda „Kazys Varnelis. Optinis klasicistas iš Lietuvos“.„Dieviškesnio už jį nieko neturime“, – sako Čiurlionį tyrinėjanti aktorė ir režisierė Livija Krivickaitė. Didelę savo kūrybos dalį ji yra paskyrusi Čiurlioniui. Anot menininkės, reikėtų atskirti, kur yra Čiurlionio kūrybos interpretacijos, o kur – tikrąjį Čiurlionį besistengiantys pateikti darbai. Būtent pastaruosius ji ir siekia kurti.Pasaulio kultūros apžvalgoje – neseniai atrastas naujas ir dar negirdėtas lenkų kompozitoriaus F. Šopeno valsas, po vandeniu Italijoje aptikti nabatėjų šventovės griuvėsiai bei turistinėje Pietų Korėjos gyvenvietėje įvedama komendanto valanda.„Vėlinių žvakės dega ne visiems ir ne visur. Žydų kapinėse likusiuose tuščiuose plotuose tamsu, nes ten jau seniai nebeliko ką laidoti. Bet švieselių gausa kitur šį faktą pridengia“, – komentare sako menotyrininkė Agnė Narušytė.Jaunieji kūrėjai gali tapti būsimais nacionalinių ar net Nobelio premijų laureatais, todėl turime jais rūpintis, svarsto leidėjas Juozas Žitkauskas. Kokios galimybės šiandien jauniesiems poetams publikuoti savo kūrybą?„Negana rašyti knygas, reikia imti naujai generacijai labiau priimtinų pasakojimo priemonių“, – kalbėdamas apie akademinių tyrimų sklaidą teigia Egidijus Aleksandravičius, Lietuvių išeivijos instituto direktorius. Kokios šios, 30-metį mininčios istitucijos, įsteigimo priežastys, tarptautinis kontekstas, kodėl apskritai verta tyrinėti diasporą ir kokius šiuolaikinius iššūkius sprendžia šios srities akademikai?Ved. Austėja KuskienėRed. Indrė KaminckaitėNuotr. aut. Deinora Rudėnaitė

Prezidentas Gitanas Nausėda Rytų Lietuvai ragina skirti specifinį dėmesį. o taip pat siūlo įkurti Regionų ministeriją.Kauno apylinkės teismas išteisino pasikėsinimu neteisėtai kirsti Baltarusijos sieną kaltintus Ingą ir Mindaugą Vilčinskus, o dėl savo mažamečių vaikų pagrobimo sutuoktiniai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.Prie komendantūrų prisidėti panoro šeši tūkstančiai Lietuvos gyventojų, daugiausia – beveik pusė užsiregistravusiųjų - Vilniaus regione.Po Libane surengtos koordinuotos atakos prieš grupuotės Hezbolla kovotojus, Vakarų spauda skelbia turinti patikimos informacijos, kad išpuolį organizavo Izraelio gynybos pajėgos kartu su žvalgybos tarnyba Mossad.Seimo Teisės ir Teisėtvarkos komitetas pripažino, kad siūlymas tam tikromis sąlygomis riboti nepilnamečiams teikiamą, su LGBT susijusią informaciją – gali prieštarauti Konstitucijai. Opozicinė Regionų frakcija siūlo, kad tokia informacija ugdymo įstaigose galėtų būti teikiama tik su raštišku tėvų sutikimu, o už tvarkos nesilaikymą būtų skiriamos iki tūkstančio eurų baudos.Naujausia informacija apie potvynius Lenkijoje ir Italijoje.Ved. Liepa Želnienė

Centrinę ir Rytų Europą siaubia didžiausios per kelis dešimtmečius liūtys.Kodėl daugiausia vaikų sužalojama pėsčiųjų perėjose?Britanijos Piterboro miesto lietuviai akcijoje renka paramą sunkia liga sergančiam trejų metų berniukui iš Lietuvos.Dirbtinio intelekto ekspertus stebina įrankiai, kuriais galima kurti judančias nuotraukas ar vaizdo įrašus su mirusiųjų atvaizdais.Ved. Madona Lučkaitė

Nuo kitų metų sausio samdantiesiems aukles, Vyriausybė planuoja apmokėti dalį išlaidų. Taip norima paskatinti tėvus greičiau grįžti į darbą, o aukles - dirbti legaliai.Vilniaus viešajame transporte nebelieka ir popierinių bilietėlių. Kaip klausytojai vertina tokius pokyčius?Su kokiais iššūkiais tenka susidurti karo niokojamos Ukrainos švietimo sistemai? Apie tai pokalbis su neseniai iš Ukrainos grįžusiu Centrinės projektų valdymo agentūros patarėju Artūru ŽarnovskiuGrupė vilniečių, meno ir kultūros atstovų, pradeda paramos rinkimo akciją, skirtą Petro Repšio sukurto Užupio obelisko poetui Sigitui Gedai užbaigimui ir pastatymui.Ved. Urtė Korsakovaitė

Šiandien prasideda didžiausios nacionalinės pratybos „Perkūno griausmas“, kuriose kariuomenės ir valstybės institucijos treniruosis perėjimą iš taikos į karo metą. Ką galėsime išvysti miestų gatvėse?Aktualaus klausimo rubrikoje domėsmės apie ketinimą drausti Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų kompanijų kuriamas programas, kol šios valstybės kels grėsmę nacionaliniam saugumui. Ką jūs apie tai manote?Šalyje vis labiau trūksta kvalifikuotų specialistų – ypač mechanikų, inžinierių, siuvėjų, elektrikų, statybininkų. Centrinės projektų valdymo agentūros duomenimis su tuo susiduria net 80 proc. šalies įmonių. Pramoninkai teigia - jei ateityje darbuotojų ir toliau trūks – Lietuvai bus sunku konkuruoti tarptautinėse rinkose. Apie tai „Verslo laike''.Didžiąją dalį pacientų pavėžėjimo paslaugų iš savivaldybių perims Greitosios medicinos pagalbos tarnyba. Visoje šalyje ši paslauga pradės veikti nuo liepos.Uždarius Lavoriškių, Raigardo, Šumsko ir Tverečiaus punktus šiuo metu likę tik du keliai į Baltarusiją: per Medininkų ir Šalčininkų punktus. Antrą mėnesį link jų daugiau nei dešimt kilometrų driekiasi automobilių eilės. Senkant savaites laukiančių vairuotojų kantrybei, kyla įtampų, policija fiksuoja dešimtis incidentų.

Lietuvoje šiandien prasidėjo vienos didžiausių nacionalinių pratybų „Perkūno griausmas 2024“, kuriose Lietuvos kariuomenė ir visos valstybės institucijos treniruojasi perėjimą iš taikos į karo metą nuosekliai atliekant visus būtinus veiksmus. Šaukimus dalyvauti pratybose ir atlikti tarnybą jau gavo ir daugiau nei 10 tūkstančių aktyviojo kariuomenės personalo rezervo karių, apie 2500 jų yra pašaukti pratyboms, dar 2000 - sutikrinti duomenis. Ką reikia žinoti patiems rezervo kariams ir jų darbdaviams?Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Europos Sąjungos Užsienio reikalų taryboje su kitais ministrais tarėsi dėl paramos Ukrainai ir naujų sankcijų Rusijai. Vyko diskusijos ir dėl įšaldyto ir įmobilizuoto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos reikmėms. LRT RADIJUI krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sakė, kad sprendimų dėl Rusijos turto perdavimo ir F16 naikintuvų dar teks palaukti, tačiau mažiausiai viena oro gynybos sistema ,,Patriot“ jau netrukus pasieks Ukrainą, o Lietuva prie šios pagalbos prisidės radarais.Kai kurių Vilniaus darželinukų tėvai sako, kad miesto ugdymo įstaigose daugėja vaikų, sergančiu parvovirusu. Parvovirusas tai infekcinė virusinė liga, vaikams pasireiškianti odos bėrimu, suaugusiems – ūmia aplastine krize, sąnariu pakenkimu, o užsikrėtus nėščiai moteriai, viena iš komplikacijų - sunkus vaisiaus pakenkimas.Atšalus orams daugelis savivaldybių atnaujina šildymo sezoną arba jį tęsia. Šilumos tiekėjai teigia, kad šildymo nereikėjo nutraukti balandžio pradžioje atšilus orams. Socialiniuose tinkluose žmonės skundėsi, kad Santaros ligoninėje šąla ir pacientai, ir personalas. Gyventojai sako, kad namuose vos 15 laipsnių šilumos ir šildymo reikia.Uždarius Lavoriškių, Raigardo, Šumsko ir Tverečiaus punktus šiuo metu likę tik du keliai į Baltarusiją: per Medininkų ir Šalčininkų punktus. Antrą mėnesį link jų daugiau nei dešimt kilometrų driekiasi automobilių eilės. Senkant savaites laukiančių vairuotojų kantrybei, kyla įtampų, policija fiksuoja dešimtis incidentų.Vis labiau trūksta kvalifikuotų specialistų – ypač mechanikų, inžinierių, siuvėjų, elektrikų, statybininkų. Centrinės projektų valdymo agentūros duomenimis su tuo susiduria net 80 procentų šalies įmonių. Pramoninkai teigia - jei ateityje darbuotojų ir toliau trūks – Lietuvai bus sunku konkuruoti tarptautinėse rinkose.Ved. Liuda Kudinova

Lietuva Ukrainai padeda ne tiktai ginklais, ir ne tik dabartiniu momentu. Savo kompetencijas įdarbina ir architektai, siūlydami surasti modelį greitesniam ir modernesniam mokyklų atstatymui, kurio Ukrainai šiuo metu itin reikia. Tam Lietuva skelbia tarptautinį architektūrinį konkursą, apie kurį pasakoja Centrinės projektų valdymo agentūros Co-create Future of Ukraine programos vadovas Artūras Žarnovskis ir architektas Rokas Kilčiauskas.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Tradicinėje 15min tinklalaidėje apie futbolą „Skrieja kamuolys“ kalbėjome apie interviu su Gintaru Staniuliu, diskutavome apie VAR sprendimą ir jo motyvus, parodėme dar nematytą įvarčio kampą, raudoną kortelę Dovydui Lastauskui, pasijuokėme iš „TransINVEST“ komunikacijos, pažymėjome paskutinį Pepo ir Jurgeno šokį bei peržvelgėme kitų Europos šalių futbolo aktualijas. Komanda – 15min sporto žurnalistai Marius Bagdonas, Mantas Krasnickas, Aurimas Tamulionis bei tinklaraščio „Vienuolika“ bendraautorius ir „Go3” komentatorius Karolis Dudėnas. 00:00 Intro. Kaziuko mugė. Tarp austrių ir kiniškų kardų pasislėpęs obuolių sūris 05:28 Interviu su G.Staniuliu ir jo kirčiai M.Nikoličiui 12:08 A lyga. Kauno derbis, „Džiugo“ tildomi specialistai, niūrūs „Šiauliai“ ir kraujuojančios akys Panevėžyje 32:52 Centrinė dvikova. Tai ar buvo įvartis? Rodome naują smūgio rakursą 53:57 Raudona Dovydui 1:00:13 Kaimiečiai Vilniaus rajone 1:04:32 GINE2028 1:11:00 Stadionų reikalai ir vejų bėdos 1:13:46 Čempionų lyga ir netikėta intriga Madride 1:16:54 Anglija. Dovanos velniukams, šaunus Kai‘us, didžiojo Ange‘o galia 1:27:21 Jurgenas prieš Pepą. Paskutinįkart. Tai geras reginys buvo ar ne vis dėlto? 1:39:00 Lentelės vidurio mūšis. Ką dėl Raheemo? 1:43:32 Vokietija. Bavarų aštuoni, bet kas iš to... 1:51:51 Ispanija. Lamine‘o bac, „Atletico“ migdo varžovus, „Real“ muša du, laimi keturiais 1:57:38 Italija. Trenerio smūgis galva oponentui 2:06:20 Na, kad jau viešinami rinktinės sąrašai, tai pakalbėkime

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje patarėja klimato, aplinkosaugos ir skaitmenizacijos klausimais Agne Buraityte apie lyčių stereotipus ir klimato kaitą – kaip tai susiję?Pokalbis apie pirmąjį lietuvių ir anglų kalbomis parengtą albumą, nuosekliai pasakojantį tremtinių ir Gulago lageriuose kalintų politinių kalinių istorijas. Leidinyje „Ištremti iš Tėvynės: Tremtinių ir politinių kalinių nuotraukų albumas“ apie 800 nuotraukų iš Lietuvos gyventojų tremties ir kalinimo vietų Sibire, europinėje Rusijos dalyje ir Centrinėje Azijoje. Apie jį pasakoja vieni iš leidinio sudarytojų, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Atminimo programų skyriaus istorikai Benas Navakauskas ir Violeta Jasinskienė.Senjorai ir karo nerimas - kaip padėti su tuo dorotis? Pokalbyje dalyvauja „Senjorų pasaulio“ iniciatorė Vida Greičiuvienė ir senjorė Laima KatinienėA.A. Navalno mirtis ir jos pasekmės. Apie tai pokalbis su buvusiu A. Navalno štabo koordinatorius Irkutske Sergey Bespalov.Ved. Agnė Skamarakaitė

Brazilų gitaristas ir amerikiečių saksofonininkas, Artimųjų ir Tolimųjų Rytų, Centrinės Azijos folkloro, džiazo ir klasikinės muzikos mišinys, džiazo pianisto Vijay‘aus Iyero albumas, smuikininkės Patricios Kopatchinskojos trio, pasakiškas Marc-André Hamelino virtuoziškumas. Visa tai skirtingų žanrų leidybinių naujienų apžvalgoje.Ved. Domantas Razauskas

Dvouapůlmetrová borovice v průjezdu Melicharova vlastivědného muzea v Unhošti má na sobě navěšené netradiční ozdoby - vánoční zvonky s přáním, které si napsaly děti ze zdejšího dětského domova a škol, senioři z domova Centrin nebo handicapovaní klienti ze zařízení Slunce. Splnit ho mohou lidé do 17. prosince.

Jūsų palaikymas laidai labai reikalingas https://contribee.com/o-dangau   00:00:00 – įžanga 00:01:00 – Formulės 1 čempionato apžvalga 00:14:40 – Ralio esminiai pasikeitimai 00:25:08 – Dakaro ralis, trasa, lietuviai, klasės, favoritai   #dakar #f1 #odangau #Zala #Vanagas #Kancius #Baciuska #Auto #Autosport #Audi #Toyota #dakarrally

Šiuo metu Optibet A lygos turnyrinėje lentelėje ,,Dainavos” komanda rikiuojasi 6-oje vietoje. Sekanti kova laukia čia Alytaus futbolo stadione, šį savaitgalį, Liepos 9 dieną, 17:55 val. Centrinės turo rungtynės tarp ,,Dainavos” ir ,,Gargždų bangos”, būtinai atvykite! ,,Vertintume tikrai neblogai. Nelabai kas ir tikėjosi, kad čia būsime po puse sezono šioje vietoje, bet norisi kaip visada dar aukščiau”, – teigia ,,Dainava” klubo prezidentas Žydrūnas Lukošiūnas. Plačiau pokalbyje.

ENBO tinklalaidės bendraautoriai Rokas Grajauskas ir Mykolas Jankaitis paskutinėje sezono laidoje aptarė čempionais tapusių Denverio „Nuggets“ žygį, Toronte vyriausiojo trenerio postą užimsiančio Darko Rajakovičiaus karjeros kelią bei Ja Moranto ir Ziono Williamsono šokiruojančius sprendimus. Šią tinklalaidę pristato 7bet. Temos: Sveikinimai sulaukus sezono pabaigos (0:00); Sparnuotos čempionu tapusios Nikola Jokičiaus citatos (9:53); Brauno pasiekimas – penktas kartas NBA istorijoje (15:55); Antrą žiedą iškovojęs Key Championship Player (20:16); Prastos Jokičiaus ir Denverio gynybos mitas (22:46); Branduolio išlaikymo ir progreso galimybės (27:03); Stano Kroenkes pergalių formulė skirtingose lygose (28:48); Visai NBA lygai reikia spręsti Jokičiaus klausimą (34:47); Tarptautiniai duetai, atvedę komandas į NBA Olimpą (38:20); Darko Rajakovičius – naujasis Toronto „Raptors“ treneris (44:18); Revoliucionierius iš Centrinės Afrikos Respublikos Thierry Darlanas (55:21); Ja ir Ziono skandalai bei Mills kamuoliai (59:52).

Spaudoje apžvalgoje – kultūros savaitraštis „7 meno dienos“.Vilniaus universitete startavo jungtinis Lietuvos ir Ukrainos teatro projektas „Starting Point“. Jo metu ukrainiečiai studentai kartu su kitais, besimokančiais Vilniaus universitete, aiškinasi teatro paslaptis, diskutuoja apie šiuolaikinio pasaulio realijas ir savo išgyvenimus verčia į šokio kalbą.„Ari Asterį lengva girti už pilną atsidavimą autorinės vizijos išpildymui: nieko panašaus į „Visas Bo baimes“ šiemet tikrai nepamatysite. Šiuolaikinis kinas yra nuolat spaudžiamas rinktis saugius ir nuspėjamus takelius. Kad nepaisant verslo logikos mestum iššūkį masinio žiūrovo įpročiams, reikia turėti drąsos ir išskirtinių privilegijų“, – Ari Asterio filmą „Visos Bo baimės“ apžvelgia kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis.Nuo kūrinių filmavimo ir transliavimo internetu iki eksperimentų su naujomis medijomis, žanrais bei formomis – tai naujos patirtys, kurias pandemijos metu įgijo Lietuvos šiuolaikinio šokio bei kiti scenos meno kūrėjai. Kokie išbandymai menininkų laukia ateityje ir kurios idėjos turi potencialo vystytis?Pirmąja Lietuvos jaunimo sostine tapo Marijampolė, kviečianti pasileisti plaukus ir pasijausti jaunais, nepaisant savo amžiaus. Vasarą ypač gausioje renginių programoje laukia „Jaunimo naktis“, įvairios diskusijos, kūrybinės dirbtuvės, koncertai, „stand-up“ pasirodymai, jaunimui skirtos paslaugos ir erdvės.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia pirmąją festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ savaitę.Debiutinis Austėjos Urbaitės filmas „Per Arti“ pripažintas geriausiu konkursinės programos filmu Rytų ir Centrinės Europos festivalyje „Go East“, Vokietijoje.Gegužės 3 dienos vakarą Vilniaus rotušėje apdovanoti konkurso „Lietuvos spaudos fotografija 2023-ieji“ laimėtojai. Kokias istorijas pasakoja vaizdai-laimėtojai?Ved. Urtė KaralaitėBeno Gerdžiūno nuotrauka

Link to bioRxiv paper: http://biorxiv.org/cgi/content/short/2023.02.16.528810v1?rss=1 Authors: Arslanhan, M. D., Steib, E., Hamel, V., Guichard, P., Firat-Karalar, E. N. Abstract: Centrioles are evolutionarily conserved microtubule-based organelles critical to form centrosomes and cilia, which act as microtubule-organizing, signaling and motility centers. Biogenesis and maintenance of centrioles with proper number, size and architecture are crucial for their functions during development and physiology. Consequently, their deregulation causes developmental disorders and cancer. Although centriole number control has been extensively studied, less is known about how centrioles are maintained as stable structures with conserved size and architecture over successive cell divisions and upon ciliary and flagellar motility. Here, we addressed this question by identifying and characterizing new components of the centriole inner scaffold, a recently discovered centriolar sub-compartment critical for centriole size control and integrity. To this end, we generated proximity interactomes of Centrin-2 and POC5 and used them to define CCDC15 as a new centriolar protein that co-localizes and interacts with known inner scaffold proteins. Ultrastructure expansion microscopy analysis of CCDC15-depleted cells revealed its functions in centriole length control and integrity, resulting in defective ciliogenesis and Hedgehog signaling. Loss-of-function experiments also defined CCDC15 as a dual regulator for the recruitment of the inner scaffold protein POC1B and the distal SFI1/Centrin complex to the centrioles. Together, our findings uncovered new players and mechanisms of centriole architectural integrity and thereby, provide insights into diseases linked to centriolar defects. Copy rights belong to original authors. Visit the link for more info Podcast created by Paper Player, LLC

Europos Komisija patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą. Penkeriems metams šiam planui įgyvendinti bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų, įskaitant nacionalinį finansavimą. Anot žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, planas atitinka lūkesčius, įvertintos ir žemdirbių pastangos, siekiant patobulinti tam tikras gaires. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius pastebi, kad strateginis planas palankesnis ne žemės ūkio gamyba užsiimantiems ūkininkams, o aplinkosauga, kraštovaizdžio elementų saugojimu besirūpinantiems.Akmenės r. Barvydžiuose įsikūręs jojimo klubas „Delta“ dar palyginti jaunas. Ir žirgų jame nėra daug. Tačiau jo vadovės Aušros Girdenienės entuziazmas, jos talkininkų užsidegimas, nuostabi aplinka traukia užsukti vietinius ir iš toliau atvykusius lankytojus, žirgų mylėtojus. Vienus – tik pasigrožėti Hanoverio veislės žirgais, žemaitukais ar poniu, kitus ir pajodinėti. Visiems čia užtenka dėmesio.Prieš mėnesį Centrinę Ameriką nusiaubęs uraganas „Julija“ be namų paliko tūkstančius gyventojų, dešimtys žmonių žuvo, tačiau tai ne pabaiga. Ūkininkai vis dar skaičiuoja nuostolius: auginti pasėliai paskendo patvinusių upių vandenyje, sėti naujus trukdo neišdžiūvusios balos, o ir sėklos ima trūkti. Ko labiausiai baiminasi Centrinės Amerikos ūkininkai?Ved. Regina Montvilienė

Prokurorai tiri galimą sisteminę korupciją Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Tarnybos vadovui ir darbuotojams pateikti įtarimai dėl kyšininkavimo. Pasak pareigūnų, tarnybos atstovai, galimai veikdami su kitais asmenimis, reikalaudavo kyšių iš verslo subjektų ir už tai priimdavo jiems palankius sprendimus. Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinės tyrimų valdybos viršininkas Darius Balčiūnas sako, kad verslininkams galimai buvo grasinama.Seime priiminėjamas kitų metų biudžetas. Seimas pritarė Laisvės partijos frakcijos siūlymui taikyti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą maitinimo sektoriui visus 2023 metus, o ne iki liepos, kaip siūlė Vyriausybė.Dėl Rusijos raketų atakų apgadinta apie 40 procentų Ukrainos energetikos infrastruktūros. Pasaulinė sveikatos organizacija perspėja, kad ateinanti žiema kels pavojų milijonų ukrainiečių gyvybėms. Lietuva Ukrainos energetikos sektoriui jau yra skyrusi 3 mln. eurų, ketina skirti dar 2 mln. eurų.Po virtinės smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai, šalies pareigūnai sako, kad tiekimo sutrikimai gali tęstis iki kitų metų kovo. Tarptautinės organizacijos įspėja apie bręstančią humanitarinę krizę - žiemą Ukrainą gali palikti dar iki 3-jų milijonų žmonių.Vilniaus savivaldybė sovietines Antakalnio kapinių skulptūras planuoja nukelti, nepaisant to, kad Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas paliko galioti laikinąją apsaugą šioms skulptūroms.Ved. Agnė Skamarakaitė

VDU Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas teigia, kad bet koks teritorijos atidavimas privalo būti savanoriškas, o sutartys, sudarytos panaudojus jėgą ar grasinant, yra niekinės. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad absoliuti dauguma ukrainiečių nesutiktų atiduoti okupuotų teritorijų Rusijai, be to, tai negarantuotų ten gyvenančių žmonių saugumo o, tik paskatintų Rusiją kariauti. Anot EP nario Andriaus Kubiliaus, JAV, Didžioji Britanija bei Centrinės Europos šalys laikosi pozicijos, kad Rusijos pralaimėjimas padėtų jai transformuotis į taikią valstybę.Ved. Audrius Lelkaitis

Kyjive veikiančio Centrinės Europos instituto vadovas, politikos apžvalgininkas Maksymas Kyiakas sako, kad humanitariniai koridoriai Ukrainoje labiau primena rusišką ruletę: siekdami palikti šalį, žmonės kaskart rizikuoja savo gyvybe.Ukrainiečiams toliau bėgant nuo karo, kokia padėtis juos priimančioje Vengrijoje?Šiandien minima Tarptautinė vaikų knygos diena.Sostinėje švenčiama Fiziko diena - FiDi.Ved. Karolina Panto

Rusijai užpuolus Ukrainą, peržiūrima visa Baltijos šalių saugumo ir gynybos struktūra. Viena iš mūsų šalies saugumo stiprinimo krypčių - Lietuvoje dislokuojami NATO kariai. Vilniuje viešintis Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas paskelbė, kad vien amerikiečiai pajėgas Lietuvoje didina beveik dvigubai ir dislokuos papildomus 400 karių.Dvyliktoji diena, kai Ukraina ginasi nuo Rusijos. Ir vėl bombarduojami miestai, o humanitariniai koridoriai taip ir neatsiveria. Šalis vis dar viliasi sulaukti ne tik naikintuvų bet ir partnerių ryžto uždaryti valstybės oro erdvę. Kyjive veikiančio Centrinės Europos instituto vadovas Maksymas Kyjakas LRT RADIJUI sako, kad kol kas Ukraina laikosi, o Rusija puolime padariusi pauzę, tačiau bet kada tikimasi naujos atakos visomis kryptimis.Rusijai laužant derybose duotus pažadus ir toliau apšaudant Ukrainos miestus, Kyjivas pradeda kovą ir tarptautiniuose teismuose dėl Kremliaus vykdomų karo nusikaltimų.Premjerė Ingrida Šimonytė su parlamentinių partijų seniūnais sutarė, kad Lietuva turi nedelsiant didinti išlaidas gynybai. Pasak premjerės, planuojama, kad jau šiemet finansavimas pasiektų 2 su puse prOcento bendrojo vidaus produkto.Ved. Liepa Želnienė

Mario Vargas Llosa. „Sunkūs laikai“. Sodriu stiliumi parašytoje knygoje autorius, remdamasis tikrais faktais ir realiai gyvenusių asmenybių istorijomis, piešia ano meto Centrinės Amerikos nusikaltėlių pasaulį, kuriame šnipinėjimas, užsakomosios žmogžudystės ir išdavystės – kasdienybė. Gvildenant, kaip propagandos žala, tarptautiniai sąmokslai ir interesų konfliktai Šaltojo karo metais nulėmė visos Lotynų Amerikos likimą, atskleidžiama, kokių padarinių gali turėti melas, paskleistas kaip tiesa. Skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Mario Vargas Llosa. „Sunkūs laikai“. Sodriu stiliumi parašytoje knygoje autorius, remdamasis tikrais faktais ir realiai gyvenusių asmenybių istorijomis, piešia ano meto Centrinės Amerikos nusikaltėlių pasaulį, kuriame šnipinėjimas, užsakomosios žmogžudystės ir išdavystės – kasdienybė. Gvildenant, kaip propagandos žala, tarptautiniai sąmokslai ir interesų konfliktai Šaltojo karo metais nulėmė visos Lotynų Amerikos likimą, atskleidžiama, kokių padarinių gali turėti melas, paskleistas kaip tiesa. Skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Mario Vargas Llosa. „Sunkūs laikai“. Sodriu stiliumi parašytoje knygoje autorius, remdamasis tikrais faktais ir realiai gyvenusių asmenybių istorijomis, piešia ano meto Centrinės Amerikos nusikaltėlių pasaulį, kuriame šnipinėjimas, užsakomosios žmogžudystės ir išdavystės – kasdienybė. Gvildenant, kaip propagandos žala, tarptautiniai sąmokslai ir interesų konfliktai Šaltojo karo metais nulėmė visos Lotynų Amerikos likimą, atskleidžiama, kokių padarinių gali turėti melas, paskleistas kaip tiesa. Skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Mario Vargas Llosa. „Sunkūs laikai“. Sodriu stiliumi parašytoje knygoje autorius, remdamasis tikrais faktais ir realiai gyvenusių asmenybių istorijomis, piešia ano meto Centrinės Amerikos nusikaltėlių pasaulį, kuriame šnipinėjimas, užsakomosios žmogžudystės ir išdavystės – kasdienybė. Gvildenant, kaip propagandos žala, tarptautiniai sąmokslai ir interesų konfliktai Šaltojo karo metais nulėmė visos Lotynų Amerikos likimą, atskleidžiama, kokių padarinių gali turėti melas, paskleistas kaip tiesa. Skaito aktorius Paulius Čižinauskas.

Audringi protestai Kazachstane, kaip pranešama, pareikalavo dešimčių žmonių gyvybių, saugumo pajėgoms malšinant kelias pastarąsias dienas šalį krėtusius neramumus, dėl kurių vyriausybė paprašė Maskvos vadovaujamo karinio bloko pagalbos. Kaip buvusi stabili, nors ir autoritariškai valdoma Centrinės Azijos šalis buvo apimta chaoso?Baigtas statyti ir užpildytas Lietuvą ir Lenkiją jungiantis dujotiekis. Šis projektas kainavo pusę milijardo eurų ir pradės veikti jau metų viduryje. Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šis dujotiekis ne tik prisidės prie Lietuvos energetinio saugumo stiprinimo, bet ir leis atpiginti dujas Lietuvos vartotojams..Prezidento Gitano Nausėdos komandą palieka jau trečias komunikacijos grupės vadovas. Ramintą Stanaitytę - Česnulienė komunikacijos grupėje pakeis buvęs buvusio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Tomas Beržinskas. Dar pradėdamas kadenciją Gitanas Nausėda buvo kritikuotas dėl gausaus komunikacijos patarėjų būrio, tačiau ši komanda kol kas labiausiai ir byra. Raminta Stanaitytė - Česnulienė prezidentūroje neišdirbo nė metų, prieš ją iš grupės pasitraukė Antanas Bubnelis ir Aistis Zabarauskas.Lietuva planuoja tęsti bendrą misiją su Europos Sąjungos Sienų ir pakrančių apsaugos agentūra "Frontex", kol nebekils rizikų dėl nelegalios migracijos iš Baltarusijos.Valstybės saugumo departamento valdytą, dabar parduoti ruošiamą kompleksą Antaviliuose įsigiję žmonės gaus ne tik patalpas su įvairiomis salėmis ir miegamaisiais kambariais, bet ir vieną didžiausių nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos paslapčių.Ved. Liepa Želnienė

Nauja Vilniaus centrinės bibliotekos paslauga –11 knygomatų sostinėje.2021-ieji yra Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metai. Totoriškos laidojimo ir mirusiųjų pagerbimo tradicijos.Maksimo Miltos projektas „Talaka“: pokalbis su politikos analitike Katerina Šmatina.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Rytų ir Centrinės Europos visuomeninių transliuotojų festivalyje „The Heart of Europe“ projektas „Nacionalinė ekspedicija” užėmė pirmą vietą.Festivalis „Scanorama“ mini 120-ąsias italų kino režisieriaus, neorealizmo kine pradininko Vittorio de Sica'os gimimo metines.Maksimo Miltos projektas „Talaka“: pokalbis su žiniasklaidos prodiusere iš Baltarusijos Anastasija Kostiugova.Ved. Olga Ugriumova

Vidaus reikalų ministerija rengia siūlymą įvesti tiesioginį valdymą Šilalės rajono savivaldybėje dėl to, kad taryba per nustatytą laiką nesugebėjo paskirti vicemero.Lietuvoje vizitą pradeda Taivano verslo delegacija. Tuo tarpu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad dėl Taivano atstovybės Lietuvoje steigimo vis dar vyksta diskusijos.Trišalė taryba svarsto darbo kodekso pakeitimus.Investuotojų forumas nori lengviau įdarbinti žmones iš kitų šalių.Vaistinės kritikuoja nuo penktadienio įsigaliojusią tvarką, kad aptarnaujant be galimybių paso būtina užtikrinti minimalų 30 kv. m. prekybos plotą vienam klientui.Lietuvoje viešinti žymi antropologė Birutė Galdikas ragina lietuvius saugoti pirmapradžius miškus – Punios šilą.ES vaistų priežiūros tarnyba pradėjo pradėjo JAV bendrovės „Merck“ geriamojo vaisto nuo COVID-19 vertinimą.Ved. Agnė Skamarakaitė

1921 m. rugsėjo 30 d. tuometinio Ministro Pirmininko dr. Kazio Griniaus ir Švietimo ministro Kazio Bizausko pasirašytu įstatymu Kaune buvo įsteigta Meteorologijos stotis.Kaip sudaromos orų prognozės, kas pasikeitė per šimtmetį?Kokias istorijas mena pirmoji Kaune įkurta Centrinė meteorologijos stotis?Ryšys tarp pasaulinio atšilimo ir ekstremalių orų. Kokia klimato kaitos kaina?Kovai su klimato kaita ypatingą dėmesį skiria ES. Kaip šalių gyventojams reikės keisti gyvenimo būdą?Kaip klimato kaitą jaučia gyvoji gamta?Ved. Madona Lučkaitė

Nors gyventojų ir įmonių indėliai bankuose praėjusių metų pabaigoje pasiekė visų laikų rekordą, tačiau, anot kai kurių teisininkų, skolininkų Lietuvoje vis daugėja. Su kokiomis pasekmėmis susiduria skolų turintys asmenys?Sveikatos priežiūros sistema netrukus pasieks kritinę ribą, sako kai kurie sveikatos ekspertai, susirgimų daugėja, žmonės skiepijasi gana vangiai, dalis personalo perdega ne pirmą kartą. Kas toliau?Rusijoje vyksta žemesniųjų parlamento rūmų – Dūmos rinkimai, arba, kaip sako dauguma stebėtojų, „vadinamieji“ rinkimai, mat daug Kremliaus kritikų Centrinė rinkimų komisija kaip kandidatus registruoti atsisakė.Ved. Alvyda Bajarūnaitė

Sukanka 30 metų, kai 1991 metų rugsėjo 17 dieną, Lietuva buvo priimta į Varšuvoje įvyko bendras Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių posėdis, skirtas aptarti gynybos ir saugumo, vidaus reikalų, ekonomikos ir energetikos klausimus.Jungtinių Tautų Organizaciją. Ceremonijos metu, Generalinėje Asamblėjoje kalbą sakė faktinis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis. Minint šią sukaktį, Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas akcentuoja, kad ši diena buvo galutinis taškas, įteisinant atkurtą Lietuvos nepriklausomybę.Artėjant tarptautiniam romų kultūros festivaliui, Seime surengta konferencija aptarti bendruomenės padėčiai Lietuvoje. Įprastai Tarptautinė romų diena minima pavasarį, bet šiemet dėl pandemijos šventė perkelta į rudenį.Italija paskelbė, kad nuo spalio vidurio visiems šalies darbuotojams bus reikalingas žaliasis pasas, kuris įrodo, kad žmogus yra pasiskiepijęs, turi neigiamą testo rezultatą ar yra persirgęs koronavirusu. Šis nurodymas paveiks daugiau kaip 20 milijonų diirbančiųjų visuose sektoriuose.Žiežmariuose oficialiai atidaryta restauruota sinagoga. Joje nebus maldos namų, bet planuojami kultūros renginiai, edukaciniai užsiėmimai ir labai laukiami turistai. Sinagoga pradėta restauruoti 2016 metais, iki tol maldos namai buvo avarinės būklės.Rusijoje prasidėjo tris dienas truksiantys žemųjų parlamento rūmų – Dumos – rinkimai. Stebėtojai neabejoja, kad balsavimą laimės prezidentą Vladimirą Putiną remianti partija “Vieningoji Rusija”. Rinkimus jau pasmerkė kritikai, pažymėdami, kad daugybę Kremlių kritikuojančių opozicijos atstovų Centrinė rinkimų komisija atsisakė registruoti kaip kandidatus.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Kaip neregiui vaikui nupasakoti skruzdėlę, kurios jis negali ne tik matyti, bet ir paliesti? Apie neregiams ir silpnaregiams skirtas taktilines knygas pasakoja Gabija Raslanaitė.Naujienų žemėlapis. Lukas Kivita.Kaip bus sprendžiama kas turi izoliuotis susirgus vaikams, suaugusiems COVID – 19?Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė ir Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika.Orai. Silvestras Dikčius.Užsienio įvykių apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Prasideda sostinės dienos. Kuo jos skirsis nuo buvusių?Šiandien, rugsėjo 3 d., įvairiose atvirose ir gražiausiose Vilniaus erdvėse prasidės didžiausia miesto šventė – festivalis „Sostinės dienos 2021“, kuris kviečia ne tik miestiečius, bet ir visą Lietuvą į prasmingo kultūrinio veiksmo kupiną renginių programą. Viešosios įstaigos Vilniaus festivaliai direktorius Remigijus Merkelys ir leidyklos „Tyto alba“ vadovė, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė.Šalia Vilniaus vyksta tradicinė vadovų konferencija EBIT. Joje ekonomistus, verslininkus, futuristus specialiai įrengtoje palapinėje kalbina LRT radijas. Verslo laike kolegos Mariaus Jokūbaičio pokalbis su kovo 11-osios akto signataru, verslo konsultantu Aleksandru Abišala. Pašnekovas konferencijoje akcentuoja, kad viskas pasaulyje susideda iš dalių.Savaitės įvykių apžvalga. Kauno Technologijos Universiteto docentas Ainius Lašas ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė, docentė Margarita Šešelgytė.Sporto pranešimai. Marius Andrijauskas.Centrinės perkančiosios organizacijos rengiami statybų techninės priežiūros viešieji pirkimai veikiau primena bėgimo varžybas, nei kvalifikuotų specialistų pirkimo paslaugas. Taip sako kalbinti verslininkai, dalyvaujantys pirkimuose. Įmonės pasiūlymus sugeba pateikti per keliolika sekundžių, o taip pat pažada surasti specialistus už kone minimalų atlyginimą. Tokiu būdu techniniai statybų prižiūrėtojai atrinkti i ir strateginiam valstybės objektui - Palangos oro uostui. Pirkimų dalyviai tokią sistemą vadina ydinga, tačiau pati centrinė perkančioji organizacija bėdų sako nematanti. Plačiau Asta Martišiūtė.Savaitės komentaras. Autorė – apžvalgininkė Ramunė Sotvarė –Šemetienė..Ved. Rūta Kupetytė

Savivaldybių vadovai pasigenda aiškumo iš centrinės valdžios, kiek laiko teks pačioms išlaikyti migrantus. Finansų ministrė žada su migrantų išlaikymu susijusias savivaldybių išlaidas.Dieveniškių gyventojams protestuojat prieš migrantų apgyvendinimą buvusioje mokykloje, į Šalčininkų rajone esantį miestelį ketina vykti Vidaus reikalų ministerijos atstovas.Kaip vertiniti Jungtinių Valstijų ir Vokietijos pasiektą susitarimą dėl rusiškų dujų eksporto vamzdynu „Nord Stream 2“.Jau penkios raudonos Lietuvos savivaldybės: prie Klaipėdos miesto, Šilutės rajono ir Rietavo prisijungė Palangos miesto bei Kretingos rajono savivaldybės.Ved. Agnė Skamarakaitė

Migrantus priimančių miestų vadovai pasigenda konkretaus centrinės valdžios plano kaip bus toliau elgiamasi su migrantais.COVID 19 sergantys migrantai vežami į Abromiškių reabilitacijos ligoninę. Teigiama, kad iš čia jie lengvai pasišalina.Sugrįžus Lietuvos kariams iš Afganistano svarstoma, kur toliau gali būti siunčiami specialiųjų operacijų pajėgų kariai. Vienas iš būsimų stotelių – Malis.Ved. Deividas Jursevičius

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Lietuvos diasporos dailės muziejuje Vilniuje veikia paroda „Nežinomas Jurkūnas. Sedūnai–Leningradas, 1895–1938“, skiriama Lietuvoje gimusio menininko Juozapo Jurijaus Jurkūno gyvenimui ir kūrybai.Kino žurnalistė Ieva Šukytė apžvelgia stebuklingą Studio Ghibli“ bendraįkūrėjo Hayao Miyazaki ir animazijos pasaulį.Apie Lietuvos diplomato, teisininko, užsienio reikalų ministro Petro Klimo gebėjimą sudėtingus dalykus pasakyti trumpai, perteikti metaforomis, priežodžiais ir patarlėmis pasakoja Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus jaunesnioji mokslo darbuotoja Rasa Kašėtienė.14-oji Baltijos trienalė šiemet dėmesį telkia ties Centrine bei Rytų Europa ir pristato istorinės bei šiuolaikinės šio regiono meno praktikas. Pavadinimas „Nesibaigiančios kovos“ nurodo į regionui būdingus staigius pokyčius ir pertvarkas – čia dažnai susiduria itin skirtingi požiūriai į ideologines, ekologines ir ekonomines problemas.Lietuvos Respublikos ambasadorius Čekijos Respublikoje Laimonas Talat-Kelpša perdavė Prahoje atrastus dailininko ir scenografo Mstislavo Dobužinskio (1875–1957) archyvinius dokumentus. Kaip kadaise, dar prieš Antrąjį pasaulinį karą, su dokumentais paliktas saugoti portfelis pasiekė Lietuvą ir kokias mįsles apie Mstislavą Dobužinskį, jo gyvenimą, jo kūrybines veiklas užmena?Ievos Buinevičiūtės pasakojimas apie Q. Tarantino filmo „Džekė Braun“ garso takelį.Ved. Indrė Kaminckaitė

Svarbus pokalbis. Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad nėra gerai kai vis giliau kalamas pleištas tarp centrinės ir vietos valdžios. Naujoji socialdemokratų vadovė sako, kad moknnių sugrįžimas į klases turėjo būti prioritetinis darbas, V.Bilnkevičiūtė komentuodama prezidentūros užsakytas apklausas sako, kad neklaustų gyventojų reikia ar ne atšaukti Seimo narius.Ved. Deividas Jursevičius

Prezidentas su Sveikatos ekspertų tarybos nariais aptarė imuniteto paso kūrimą.Vyriausybės ir Seimo nariai skiepijasi „AstraZeneca“vakcina. Antradienį planuojama paskiepyti apie pusę Ministrų kabineto ir per 30 parlamentarų. Politikai dar bus skiepijami trečiadienį ir ketvirtadienį.Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir Darbo partijos frakcijos planuoja pasirašyti opozicinių frakcijų koalicijos susitarimą.Šalčininkų rajono meras, vietos policijos vadovas ir kiti aukšti rajono pareigūnai pasiskiepijo „AstraZeneca“nuo koronaviruso. Šalčininkų ir kai kurių kitų Lietuvos savivaldybių gyventojai pastarosiomis savaitėmis vengė skiepytis būtent „AstraZeneca“ vakcina.Seimas spręs dėl Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, kurios leistų įpareigoti kai kurių sričių darbuotojus privalomai periodiškai tirtis dėl COVID-19.Pavasaris kalendoriuje – įsibėgėja, tačiau ar gamta jau bunda iš žiemos miego?Vokietija vėl griežtins suvaržymus dėl pandemijos.Ved. Madona Lučkaitė

Su Vytauto Didžiojo universiteto docentu Andžėjumi Pukšto kalbamės apie J. Giedroyco forumo išsakytus pasiūlymus dėl Liublino ketverto iniciatyvos plėtros. Kas yra siūloma vardan tolimesnės regiono demokratizacijos? Taip pat aptariame iššūkius demokratijai mūsų regione, kur, anot „Freedom House“ atliekamo tyrimo „Nations in Transit“ (Valstybės pereinamajame laikotarpyje), 29 stebimose Vidurio ir Centrinės Azijos valstybėse, kur demokratija turėjo galimybę įsitvirtinti po Šaltojo karo pabaigos ir Sovietų Sąjungos griūties, šiandien demokratijos yra mažiausiai nuo pat 1995 metų, kai buvo pradėtas vykdyti šis tyrimas. Kalbamės apie Lietuvos ir Lenkijos santykius ir ar tikrai į juos sugrįžo strateginės partnerystės dvasia, ar vis tik Lenkija į mus atsigręžė dėl to, kad jaučiasi izoliuota ES dėl įtarimų pažeidžiant teisės viršenybės principą? Ką apie mūsų kaimynų situaciją sako vasario 10 dienos žiniasklaidos protestas ir dviejų žinomų istorikų – Jano Grabowskio ir Barbaros Enkelking – teismo procesas, susijęs su Holokausto istorijos tyrimais?Ved. Donatas Puslys

Savivalda yra pasirengusi gyventojų vakcinacijai nuo koronaviruso, tačiau dėl skiepijimo tvarkos dar trūksta aiškumo iš centrinės valdžios, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Pranešama, kad vakcina nuo koronaviruso Lietuvą pasieks jau sekmadienį – gruodžio 27 dieną.Praėjusią savaitę paskelbta apie naująją koronaviruso SARS-Cov-2 atmainą, kuri aptikta Jungtinėje Karalystėje. Dėl šios situacijos šalys ėmėsi greitų veiksmų – Lietuvoje nutraukti skrydžiai į šią valstybę, o pačiame Londone ir kitose teritorijose Pietryčių Anglijoje nuo sekmadienio galioja naujas karantinas su griežtais judėjimo ribojimais. Ar sukurtos vakcinos nuo koronaviruso veiks ir naująją jo atmainą?Ar tikrai norite, kad šios Kalėdos būtų jums ar jūsų artimiesiems paskutinės? Tokį tiesmuką klausimą šiandien užduoda šalies medikai. Išsekę, pikti ir neslepiantys ašarų bando suprasti, kokios dar baisesnės tragedijos reikia nei pandemija, kad žmonės sustotų tenkinti savo apsipirkimo ir bendravimo įpročius ir liktų namuose.Savanorių, atsiliepusių į ligoninių pagalbos kvietimus, patirtys.Jau beveik savaitė, kai Lietuvoje galioja griežtesnis karantinas. Nors per jį uždrausta dirbti grožio salonams, socialiniuose tinkluose pasirodo žmonių, kurie ieško neteisėtai paslaugas teikiančių specialistų. Juos vienijanti asociacija neneigia, kad tokių atvejų gali pasitaikyti, o policija teigia reaguojanti į pranešimus apie nelegaliai dirbančius grožio meistrus.Ved. Deividas Jursevičius

Švėkšnos turtinga istorija. Centrinę miestelio dalį vietiniai labai myli ir vertina, tai – urbanistikos paminklas. Monika Žąsytienė, parašė knygą apie XVII–XX amžiuje žydų bendruomenę Švėkšnoje, štetlą. Tai dar labiau atgaivino istorinę atmintį, norą atsinaujinti ir atsiskleisti kitoje šviesoje.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Pagrindinėje „Laikykitės ten“ temoje – Kinija. Arba kaip jie patys save vadina Žongguo – Centrinė Šalis. Koks yra Lietuvos ir Kinijos santykis? Savaitės apžvalgoje gerovės naujienos, šaukštai po pietų ir Tamašūnienės pasiteisinimai. Svečiuose „Aro“ vadas Viktoras Grabauskas ir Lietuvos kino ir teatro aktorius, televizijos laidų ir renginių vedėjas Marius Jampolskis!

Išankstinis balsavimas. Sunku susigaudyti už ką balsuoti?Kaip Lietuvos mokyklos pasiruošę priimti grįžtančių emigrantų vaikus?Lėktuvo avarija Maskvos oro uoste. Žmonija sparčiai naikina natūralią aplinką, nuo kurios priklauso jos išlikimas, skelbiama naujausioje Jungtinių Tautų ataskaitojeAplinkos ministras atmeta priekaištus, kad Centrinė miškų urėdija bus Kazlų Rūdoje, nes čia dabartinis ministras Kęstutis Mažeika buvo išrinktas seimo nariu.„Nustokim krūpčioti“. D.Ulbinaitė parašė knygą apie prezidentę.

Centrinė ir vietos valdžia per rinkimus ir po jų vis kalba, kad būtina imtis priemonių, jog jaunimas neišvažiuotų iš Lietuvos ar netgi sugrįžtų į regionus. Ar tai įmanoma? Įsibėgėjus pavasariui, migruoja paukščiai. Ką daro oro uostai, kad lėktuvai nesusidurtų su paukščiais ir nekiltų katastrofų? Interviu su kosmoso entuziaste Goda Raibyte, kuri šiuo metu apie kosmosą rašo knygą vaikams. Ved. Edvardas Kubilius.

Laidos „Boso valanda su Jovaišu“ vedėjas savo svečią, tarptautinės išmaniųjų ir inovatyvių IT paslaugų kompanijos „Telesoftas“ vadovą Algirdą Stonį, pristato kaip kompanijos idealogą ir variklį. Atsakydamas į pirmąjį klausimą, kas jis toks, „Telesofto“ vadovas ir įkūrėjas sako, kad pirmiausia – geras draugas, kompanijos žmogus, o širdyje vis dar jaučiasi studentu. Taip pat prisipažįsta, kad yra žmogus, kuriam sunku kitiems pasakyti „ne“. „Jei išgirstu kokio nors žmogaus svajonę, kurią jis nori įgyvendinti, tai stengiuosi palaikyti, motyvuoti ir pasakyti, kad jis šaunuolis ir pasisiūlau kuo nors prisidėti“, – pasakoja A. Stonys. „Telesofto“ vadovas vardija, kad jo 2004 metais įkurta įmonė dabar veikia keturiose rinkose penkiuose pasaulio miestuose – Kaune, Vilniuje, Ciuriche, Dubajuje, San Fransiske. Iš viso kompanijoje šiuo metu dirba apie 300 darbuotojų – daugiausia Kaune, taip pat Vilniuje, dalis – Ciuriche. „Būdamas studentu norėjau daryti naujus dalykus, kurti produktus, kurie būtų reikalingi. Savo darbus stengiausi atlikti kuo profesionaliau, tačiau dirbdamas taip pat norėjau ir gerai praleisti laiką. Tai ir buvo pagrindinė motyvacija pradėti verslą. Nuo to ir išsivystė dabartinė įmonės koncepcija – esame patikimi, dirbam profesionaliai, o darbuotojams leidžiame daryti tai, kas jiems patinka“, – koncepciją pristatė laidos svečias. Paklaustas, ar nemano, kad toks verslo modelis primena palaidą balą, A. Stonys pripažino, kad įmonės valdymas ir organizacinė struktūra iš tiesų dėliojosi padrikai, tačiau dabar, pradėjus analizuoti, kaip veikia bendrovė, išsiaiškinta, jog ji priklauso trečiojo tipo organizacijoms, kuomet darbuotojams suformuluojamos užduotys, bet paliekama visiška jų įgyvendinimo laisvė. „Kiekvienas departamentas, projektų vadovas, programuotojas yra stipriai įgalintas. Suteikiama lazda ir jie patys niekieno nekontroliuojami gali ją vairuoti. Jeigu kiekvienas žmogus atsakingas už save ir jeigu visi dirba kaip komanda, tuomet darbuotojai organizacijoje žino, ką veikia kolegos ir, esant būtinybei, iškritus vienam komandos nariui, kitas gali atsistoti į jo vietą. Žinoma, atsitikti gali visko, bet įmonei svarbiausia – kaip greitai ji gali atsigauti ir pataisyti daromas klaidas“, – įsitikinęs A. Stonys. Kalbėdamas apie „Telesofto“ numatomus planus, A. Stonys galvoja, kad daugelio organizacijų ateitį – verslo strategiją formuos ne akcininkai, kurie tik vėliau ją perduoda žemesnėms grandims, o visi darbuotojai. Visi organizacijos dalyviai formuos užduotis ir sprendimus bendrai strategijai įgyvendinti. „Tai matau ir Telesofte. Pavyzdžiui, pas mane atėjo programuotojai ir sako, norim dirbti su „blockchainu“ (oficialiai „blockchain“ apibrėžiama, kaip decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema. Ši technologija pirmiausia panaudota bitkoinams. „Blockchain“ sistema leidžia kiekvieną bitkoinų sandorį išsaugoti pačiame tinkle - DELFI). Mūsų įmonė su šia stritimi nieko anksčiau nedarė. Ir tada mes specialiai dėl jų sukūrėme „blockchainą“, suplanavome strategiją, suradome klientus, o jie taip realiai patys sau susikūrė darbo vietas“, – pasakoja A. Stonys. Pernai „Deloitte“ „Telesoftą“ įtraukė į sparčiausiai augusių technologijų įmonių „Technology Fast 50“ sąrašą Centrinėje Europoje ir tarp 500 sparčiausiai augančių technologijų įmonių EMEA regione (Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje). A. Stonys, paprašytas paaiškinti, kaip jų idėjas žmonėms pritaikyti dabartinėse savo įmonėse, atsakė: žmonės – pasitikėkite vieni kitais ir nebijokite priimti rizikos. Versle pasitikėjimo nauda yra didesnė nei rizika. Pasitikėjimas sugrįžta. Pažiūrėkite į mūsų pavyzdį. Reikia skatinti darbuotojų iniciatyvas ir pagaminti iš jų verslą.

Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistės Eglės Baliutavičiūtės knygų apžvalgoje dvi sėkmės palytėtos knygos: afroamerikiečių rašytojo Colson Whitehead romanas „Požeminis geležinkelis“, įvertintas Pulitzerio premija, ir amerikiečių vyresniosios kartos vaikų rašytojos Lois Lowry distopinės apysakos „Siuntėjas“, apdovanotos Niuberio medaliu, antra dalis „Mėlyna sruoga“.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.„Administracija sako, jog muziejuje nori atspindėti šiandieninę Afriką, kad žmonės sužinotų apie žemyno įvairovę, keistų stereotipus. Bet jeigu ekspozicijose matome tik dramblių ir žirafų iškamšas, niekas nesikeičia“, – taip penkerius metus trukusią Karališkojo Centrinės Afrikos muziejaus Belgijoje renovaciją ir dekolonizacijos siekį vertina iš Kongo kilusi kino režisierė Monique Mbeka Phoba.„Animacija prasidėjo nuo anglies rankoje, vėliau nuo kameros išradimo, šį žanrą supa kūrybiški ir išskirtiniai žmonės, matantys pasaulį kiek kitaip. Viską nupiešti gali iliustratorius, bet animatorius suteikia tam vaizdui gyvybės. Tikra animacija atsiranda tada, kai yra vaidyba, kai matai charakterį ir juo tiki“, – sako animatorius Meinardas Valkevičius.„Klasikos enciklopedija“ – apie Sarospatak pilį Vengrijoje. Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Domantas Razauskas kalbina 10-jąjį gimtadienį švenčiantį šiuolaikinę varinių pučiamųjų šokių muziką atliekantį kolektyvą „Mood Sellers”. LRT studijoje grupės nariai Erikas Krasauskas ir Lukas Pivoriūnas pasakoja „Mood Selleres“ istoriją, nuotykius, atskleidžia planus ir ambicijas. O taip pat pasineria į diskusiją – kodėl lietuviai taip mėgsta varinių pučiamųjų muziką ir karštuose kraštuose gimstančius tokios muzikos žanrus? Kalba eina apie Balkanų, Pietų ir Centrinės Amerikų motyvus, Naujojo Orleano mokyklą. Gal mes labiau pietiečiai, nei patys pripažįstame?

Domantas Razauskas kalbina 10-jąjį gimtadienį švenčiantį šiuolaikinę varinių pučiamųjų šokių muziką atliekantį kolektyvą „Mood Sellers”. LRT studijoje grupės nariai Erikas Krasauskas ir Lukas Pivoriūnas pasakoja „Mood Selleres“ istoriją, nuotykius, atskleidžia planus ir ambicijas. O taip pat pasineria į diskusiją – kodėl lietuviai taip mėgsta varinių pučiamųjų muziką ir karštuose kraštuose gimstančius tokios muzikos žanrus? Kalba eina apie Balkanų, Pietų ir Centrinės Amerikų motyvus, Naujojo Orleano mokyklą. Gal mes labiau pietiečiai, nei patys pripažįstame?

Dizainoskopo svečias – Šarūnas Sakalauskas, skaitmeninės rinkodaros ekspertas bei socialinio tinklo Linkedin konsultantas, dirbantis integruotos skaitmeninės reklamos kompanijoje “http pool”, kuri atstovauja LinkedIn, Twitter ir Spotify Rytų ir Centrinėje Europoje. Kalbamės apie prisistatymo skaitmeninėje erdvėje būtinybę.

Reisas Vilnius–Niujorkas–Panama–Berlynas. Skrydžių valdymo centre iš Konarskio aerodromo nuoširdžiai Jūsų Marius Šinkūnas. Leiskite jus supažindinti su vaizdais, kuriuos matysite pro langą ateinančias 80 min. Pirmieji jūsų sąmonę pasieksiantys horizontai – tai JAV rytinė pakrantė bei Niujorko apylinkės, kadangi lapkričio 9 d. prieš 160 m. Niujorke įvyko pirmasis simfoninio orkestro koncertas. Toliau lainerio sparnus kreipsime į Panamą, būtent šiandien lapkričio 9 d. prieš 88 m. įvyko pirmasis tiesioginis skrydis iš Niujorko į Panamą. Pakilę iš Centrinės Amerikos ir pamosavę sparnais Kosta Rikai skrisime į Berlyną... Lapkričio 9 d. 1989 m. atvertos Rytų Berlyno sienos.

Reisas Vilnius–Niujorkas–Panama–Berlynas. Skrydžių valdymo centre iš Konarskio aerodromo nuoširdžiai Jūsų Marius Šinkūnas. Leiskite jus supažindinti su vaizdais, kuriuos matysite pro langą ateinančias 80 min. Pirmieji jūsų sąmonę pasieksiantys horizontai – tai JAV rytinė pakrantė bei Niujorko apylinkės, kadangi lapkričio 9 d. prieš 160 m. Niujorke įvyko pirmasis simfoninio orkestro koncertas. Toliau lainerio sparnus kreipsime į Panamą, būtent šiandien lapkričio 9 d. prieš 88 m. įvyko pirmasis tiesioginis skrydis iš Niujorko į Panamą. Pakilę iš Centrinės Amerikos ir pamosavę sparnais Kosta Rikai skrisime į Berlyną... Lapkričio 9 d. 1989 m. atvertos Rytų Berlyno sienos.

Apie šaudynes Pitsburgo (JAV) sinagogoje, rinkimus Sakartvele ir Brazilijoje, iš Centrinės Amerikos į JAV keliaujantį migrantų karavaną bei badą Jemene.

Apie šaudynes Pitsburgo (JAV) sinagogoje, rinkimus Sakartvele ir Brazilijoje, iš Centrinės Amerikos į JAV keliaujantį migrantų karavaną bei badą Jemene.

Į Lietuvą vizito atvykstantis Izraelio premjeras sieks užsitikrinti didesnę Baltijos šalių paramą dėl spaudimo Iranui ir pagerbs Lietuvos žydų paveldą.Šiandien prezidentė Dalia Grybauskaitė, Varėnos rajone, Kasčiūnų kaime, aplankė partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą, kuris yra paskutinis likęs gyvas Varėnos krašto Dainavos apygardos partizanas. Prieš 30-mt metų Vilniaus Vingio parke mitinge daugiau nei du šimtai tūkstančių žmonių viešai pasmerkė Ribentropo-Molotovo paktą. Pristatyta valstybinės reikšmės kelių pėsčiųjų perėjų būklė.Lietuvos Vyriausybė nusprendė neskųsti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kad šalyje veikė slaptas Centrinės žvalgybos agentūros kalėjimas.Krizių įveikimo centras mini 10-metį.Lietuvoje pradėta taikyti gydymas vaikams, kurie serga spinaline raumenų atrofija. Pasitarimas dėl nemalonių kvapų Klaipėdos pietinėje miesto dalyje.Sportas.Ved. Madona Lučkaitė.

Į Lietuvą vizito atvykstantis Izraelio premjeras sieks užsitikrinti didesnę Baltijos šalių paramą dėl spaudimo Iranui ir pagerbs Lietuvos žydų paveldą.Šiandien prezidentė Dalia Grybauskaitė, Varėnos rajone, Kasčiūnų kaime, aplankė partizaną Juozą Jakavonį-Tigrą, kuris yra paskutinis likęs gyvas Varėnos krašto Dainavos apygardos partizanas. Prieš 30-mt metų Vilniaus Vingio parke mitinge daugiau nei du šimtai tūkstančių žmonių viešai pasmerkė Ribentropo-Molotovo paktą. Pristatyta valstybinės reikšmės kelių pėsčiųjų perėjų būklė.Lietuvos Vyriausybė nusprendė neskųsti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kad šalyje veikė slaptas Centrinės žvalgybos agentūros kalėjimas.Krizių įveikimo centras mini 10-metį.Lietuvoje pradėta taikyti gydymas vaikams, kurie serga spinaline raumenų atrofija. Pasitarimas dėl nemalonių kvapų Klaipėdos pietinėje miesto dalyje.Sportas.Ved. Madona Lučkaitė.

Orų prognozė. Spaudos apžvalga.Prieš 30 metų, 1988-ųjų rugpjūčio 23-ią dieną, Vilniaus Vingio parke vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotas mitingas. Tuometinius įvykius fiksavo fotografas Leonardas Skirpstas. Į Lietuvą atvyksta Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu. Lietuvos Vyriausybė nusprendė neskųsti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kad šalyje veikė slaptas Centrinės žvalgybos agentūros kalėjimas.Išsami orų apžvalga.Prancūzijos kino teatruose pradedamas rodyti restauruotas režisieriaus Arūno Žebriūno filmas „Gražuolė“.Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Terleckas).Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje – Tautvilo Povilionio skulptūrų paroda „Kamerinė skulptūra“.Verslo naujienos. Kultūros renginiai.Krizių įveikimo centras mini 10-metį.Žvilgsnis į gamtą: orchidėja.Ved. Gabija Narušytė ir Saulius Liauksminas.

Orų prognozė. Spaudos apžvalga.Prieš 30 metų, 1988-ųjų rugpjūčio 23-ią dieną, Vilniaus Vingio parke vyko Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio organizuotas mitingas. Tuometinius įvykius fiksavo fotografas Leonardas Skirpstas. Į Lietuvą atvyksta Izraelio premjeras Benjaminas Netanjahu. Lietuvos Vyriausybė nusprendė neskųsti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, kad šalyje veikė slaptas Centrinės žvalgybos agentūros kalėjimas.Išsami orų apžvalga.Prancūzijos kino teatruose pradedamas rodyti restauruotas režisieriaus Arūno Žebriūno filmas „Gražuolė“.Socialinių tinklų apžvalga. Savaitės komentaras (parengė Ramūnas Terleckas).Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje – Tautvilo Povilionio skulptūrų paroda „Kamerinė skulptūra“.Verslo naujienos. Kultūros renginiai.Krizių įveikimo centras mini 10-metį.Žvilgsnis į gamtą: orchidėja.Ved. Gabija Narušytė ir Saulius Liauksminas.

Kinijos ir Rytų, Centrinės Europos bei Balkanų bendradarbiavimą vieni vadina ypač sėkmingu, o kitiems jis kelia nerimą.Ar Vokietijoje besitęsiančias derybas dėl koalicijos galima vadinti šalies politine krize ir kodėl tai turėtų rūpėti Europos Sąjungos šalims?Kokiomis sąlygomis Šiaurės Korėjos kariuomenėje tarnauja moterys?

Kinijos ir Rytų, Centrinės Europos bei Balkanų bendradarbiavimą vieni vadina ypač sėkmingu, o kitiems jis kelia nerimą.Ar Vokietijoje besitęsiančias derybas dėl koalicijos galima vadinti šalies politine krize ir kodėl tai turėtų rūpėti Europos Sąjungos šalims?Kokiomis sąlygomis Šiaurės Korėjos kariuomenėje tarnauja moterys?

Kas tapo Europos vyrų krepšinio čempionato finalininkais? Mykolo Drungos užsienio spaudos apžvalga. Aurelijus Veryga priima jam mestą ŽAS grupės nario Lino Zarecko iššūkį. Netikėtai širdžiai sustojus Lietuvoje, tikimybė išgyventi yra kur kas mažesnė negu didžiojoje dalyje Centrinės ir Vakarų Europos šalių. Trys menininkai-tyrėjai keliavo po Kaukazą.

Kas savaitę priešindamiesi gamtos naikinimui įvairiose pasaulio šalyse bent du žmonės netenka gyvybės. Tarptautinės organizacijos „Global witness“ duomenimis, pernai nuo policijos kulkų ar samdomų žudikų rankos žuvo 116 aplinkosaugos aktyvistų. Daugiausia jų – vietos bendruomenių žmonės konfliktuose dėl hidroelektrinių statybos, išteklių gavybos ir žemės ūkio plėtros Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Tačiau pavojus kyla ir Afrikos bei Pietryčių Azijos gyventojams, susiduriantiems su naujų gavybos plotų ieškančiomis bendrovėmis.„Vis daugiau kalbant apie aplinkosaugą apskritai, konkrečios tų šalių vietos problemos lieka nesprendžiamos“, – sako ne pirmą dešimtmetį Afrikos ir Artimųjų rytų šalimis besidomintis suomių žurnalistas Peikas Johanssonas. „Nigerija yra geras pavyzdys. Vyksta didelės konferencijos, kuriose netgi dalyvauja tarptautinės bendrovės, o vietos lygmeniu pokyčiai itin lėti“. Su juo kalbėjomės apie tai, su kuo susiduria Nigerio upės deltos – vienos labiausiai nafta užterštų vietų pasaulyje – gyventojai.Ką reiškia būti aktyvistu Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, laidoje pasakoja ilgametis suomių karo korespondentas, Tamperės universiteto dėstytojas Raulis Virtanenas ir daugiau kaip du dešimtmečius Afrikoje dirbantis buvęs BBC tarptautinio vystymosi korespondentas Markas Doyle'as.Visi jie dalyvavo praėjusią savaitę Suomijos sostinėje Helsinkyje organizuotuose mokymuose žurnalistams, rašantiems apie besivystančiąsias šalis. Mokymus surengė Suomijos fondas žiniasklaidai ir vystymuisi (VIKES), o finansavo Europos Komisija. Šie mokymai yra dalis trejus metus truksiančio projekto Žiniasklaida vystymuisi (angl. Media4Development), juose dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos ir Slovakijos žurnalistai.

Kas savaitę priešindamiesi gamtos naikinimui įvairiose pasaulio šalyse bent du žmonės netenka gyvybės. Tarptautinės organizacijos „Global witness“ duomenimis, pernai nuo policijos kulkų ar samdomų žudikų rankos žuvo 116 aplinkosaugos aktyvistų. Daugiausia jų – vietos bendruomenių žmonės konfliktuose dėl hidroelektrinių statybos, išteklių gavybos ir žemės ūkio plėtros Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Tačiau pavojus kyla ir Afrikos bei Pietryčių Azijos gyventojams, susiduriantiems su naujų gavybos plotų ieškančiomis bendrovėmis.„Vis daugiau kalbant apie aplinkosaugą apskritai, konkrečios tų šalių vietos problemos lieka nesprendžiamos“, – sako ne pirmą dešimtmetį Afrikos ir Artimųjų rytų šalimis besidomintis suomių žurnalistas Peikas Johanssonas. „Nigerija yra geras pavyzdys. Vyksta didelės konferencijos, kuriose netgi dalyvauja tarptautinės bendrovės, o vietos lygmeniu pokyčiai itin lėti“. Su juo kalbėjomės apie tai, su kuo susiduria Nigerio upės deltos – vienos labiausiai nafta užterštų vietų pasaulyje – gyventojai.Ką reiškia būti aktyvistu Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, laidoje pasakoja ilgametis suomių karo korespondentas, Tamperės universiteto dėstytojas Raulis Virtanenas ir daugiau kaip du dešimtmečius Afrikoje dirbantis buvęs BBC tarptautinio vystymosi korespondentas Markas Doyle'as.Visi jie dalyvavo praėjusią savaitę Suomijos sostinėje Helsinkyje organizuotuose mokymuose žurnalistams, rašantiems apie besivystančiąsias šalis. Mokymus surengė Suomijos fondas žiniasklaidai ir vystymuisi (VIKES), o finansavo Europos Komisija. Šie mokymai yra dalis trejus metus truksiančio projekto Žiniasklaida vystymuisi (angl. Media4Development), juose dalyvauja Lietuvos, Latvijos, Estijos, Čekijos ir Slovakijos žurnalistai.

Prieš beveik tris dešimtmečius amerikietis Luisas Sarno per radiją išgirdo Centrinės Afrikos džiunglėse įrašytą Bajakų genties muziką ir, išvykęs jos ieškoti, atgal į miestą nebesugrįžo. Tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ Žaliosios programos filmas „Miško daina“ pasakoja apie jo kelionę su sūnumi į Niujorko dangoraižių džiungles. Supažindindami su nepaprasto likimo žmogumi, kartu filmo kūrėjai paliečia ir globalizacijos, tapatybės bei ekologines temas.„Būdamas ten, žinai, kad esi baltasis, kuris gali bet kada išvažiuoti. Bet jie taip neatsiejami nuo miško, kad neturi supratimo, kaip reaguoti į tokias globalizacijos sukeliamas problemas kaip brakonieriai, ligos – tuberkuliozė, maliarija, priklausomybė nuo narkotikų ir išorinio pasaulio spaudimas“, – pasakoja Siri Klug, Vilniuje apsilankiusi dokumentinio filmo operatorė, šešias savaites praleidusi su Bajakų genties žmonėmis Centrinės Afrikos džiunglėse.„Man gyventi smagiau, kai žinau, kad kažkur yra tas turtingas gamtos pasaulis. Gal aš ten niekada nenuvažiuosiu, gal filmą pasižiūrėsiu, bet mano gyvenimą tai praturtina labiau nei koks nors prekybos centras“, – įsitikinusi Dalia Bastytė, gamtosaugininkė ir keliautoja iš Lietuvos gamtos fondo. Prieš keletą metų ji keliavo po Papua Naująją Gvinėją, trečią pagal dydį Ramiojo vandenyno salų valstybę, kur tyrinėjo vietos Mandango provincijos bendruomenių požiūrį į itin vertingų atogrąžų miškų biologinę įvairovę.Laidoje – dvi pašnekovės, du pasakojimai apie žmones, gyvenančius miškuose, kurie vadinami Žemės plaučiais, kur sutinkama daugiau kaip pusė viso pasaulio rūšių ir kurių naikinimas gresia visos žmonijos išlikimui.

Prieš beveik tris dešimtmečius amerikietis Luisas Sarno per radiją išgirdo Centrinės Afrikos džiunglėse įrašytą Bajakų genties muziką ir, išvykęs jos ieškoti, atgal į miestą nebesugrįžo. Tarptautinio dokumentinių filmų festivalio „Nepatogus kinas“ Žaliosios programos filmas „Miško daina“ pasakoja apie jo kelionę su sūnumi į Niujorko dangoraižių džiungles. Supažindindami su nepaprasto likimo žmogumi, kartu filmo kūrėjai paliečia ir globalizacijos, tapatybės bei ekologines temas.„Būdamas ten, žinai, kad esi baltasis, kuris gali bet kada išvažiuoti. Bet jie taip neatsiejami nuo miško, kad neturi supratimo, kaip reaguoti į tokias globalizacijos sukeliamas problemas kaip brakonieriai, ligos – tuberkuliozė, maliarija, priklausomybė nuo narkotikų ir išorinio pasaulio spaudimas“, – pasakoja Siri Klug, Vilniuje apsilankiusi dokumentinio filmo operatorė, šešias savaites praleidusi su Bajakų genties žmonėmis Centrinės Afrikos džiunglėse.„Man gyventi smagiau, kai žinau, kad kažkur yra tas turtingas gamtos pasaulis. Gal aš ten niekada nenuvažiuosiu, gal filmą pasižiūrėsiu, bet mano gyvenimą tai praturtina labiau nei koks nors prekybos centras“, – įsitikinusi Dalia Bastytė, gamtosaugininkė ir keliautoja iš Lietuvos gamtos fondo. Prieš keletą metų ji keliavo po Papua Naująją Gvinėją, trečią pagal dydį Ramiojo vandenyno salų valstybę, kur tyrinėjo vietos Mandango provincijos bendruomenių požiūrį į itin vertingų atogrąžų miškų biologinę įvairovę.Laidoje – dvi pašnekovės, du pasakojimai apie žmones, gyvenančius miškuose, kurie vadinami Žemės plaučiais, kur sutinkama daugiau kaip pusė viso pasaulio rūšių ir kurių naikinimas gresia visos žmonijos išlikimui.