Podcasts about antano

Vedamasis: popiežiaus Leono XIV-ojo išrinkimas ženklina posusirinkiminės Bažnyčios laikotarpio pabaigą ir naujos epochos pradžią.Antrąjį Lenkijos prezidento rinkimų turą po įnirtingos kovos laimėjo kadenciją baigiančio prezidento Andrzejaus Dudos ir dešiniosios pakraipos opozicinės Teisės ir teisingumo partijos remiamas kandidatas Karolis Nawrockis. Lenkijos Bažnyčios vadovai, praeityje kaltinti dėl pernelyg didelio kišimosi į politiką, artėjant balsavimui vengė atvirų pareiškimų ar palankumo vienam ar kitam kandidatui demonstravimo. Kaip prezidento rinkimų rezultatai paveiks dabartinės šalies vyriausybės santykius su Katalikų Bažnyčia? Iš Krokuvos pasakoja Mažosios studijos korespondentė Katarzyna Korzeniewska.Augmino Petronio komentaras: žvelgdamas į pasaulį ir prisimindamas didįjį praėjusio šimtmečio kataliką intelektualą, paradoksų meistrą Gilbertą Keithą Chestertoną, autorius kviečia į tikrovę pažiūrėti dėkingu ir nuolankiu žvilgsniu.Krikščioniškos minties skiltis: Jay Rochelle „Sekminės kaip atmintis, atmintis kaip viltis".„Apaštalas Paulius ir Sekminės“ pokalbis su biblistu, kunigu Moze Mitkevičiumi.Antano Šimkaus radijo esė apie tuštėjančias miesto erdves ir trinamą istorinę atmintį.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Peter Svetina. „Antano cirkas“. Skaito aktorius Eimutis Kvoščiauskas.

„Jorge Mario Bergoglio atvyko į Romą kaip pašalietis ir daugeliu atžvilgių toks liko. Niekada nepriklausęs Romos popiežiškiesiems akademiniams ar bažnytiniams-politiniams sluoksniams, jis taip ir valdė, remdamasis savo jėzuitiškais pagrindais. Tarptautinėje, diplomatinėje ir politinėje srityje ryškiausias Pranciškaus indėlis į popiežystės istoriją yra katalikybės atvėrimas tikrai globaliam matmeniui ir Bažnyčios deeuropietizavimas teologiniu, kultūriniu bei instituciniu požiūriu." Plačiau - vedamojo skiltyje.Gegužės mėnesiui skirtą Magnificat maldyno numerį pristato Inga Čiuberkytė.Kas taps popiežiaus Pranciškaus įpėdiniu? Artėjančios konklavos atgarsius užsienio katalikiškoje žiniasklaidoje apžvelgia Rosita Garškaitė-Antonowicz.Tėvą Antaną Saulaitį prisimins „Mažojoje studijoje“ apsilankiusi jo sesuo Marija Stankus-Saulaitė.Antano Šimkaus radijo apybraiža „Pakeliui (iš lydinčio dienoraščio)“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis: „Bažnyčia turi eiti į pakraščius, pas kenčiantį žmogų, būti 'karo lauko ligonine', ir jis pats nuo pirmos pontifikato dienos tą parodė..."Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje ir jo paliktos pamokos Bažnyčiai bei visuomenei - pokalbis „Mažojoje studijoje“ su vyskupu emeritu Lionginu Virbalu SJ.„Ar atsiminsime popiežių Pranciškų kaip asmenį?“ - VU TSPMI dėstytojo dr. Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis“. Rowan Williams „Popiežius Pranciškus- ištikimasis liudytojas“: „Pasauliui, pažeistam godumo, kartėlio, žiaurumo, skurdo ir aplinkos niokojimo, popiežius Pranciškus skelbė švelnumą, orumą ir solidarumą“.„Tėvo Antano pasakojimai": archyvinis pokalbis su tėvu Antanu Saulaičiu SJ apie popiežiaus Pranciškaus viešnagę Lietuvoje.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Pranciškus“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Velykų Tridienis prasidėjo netikėta žinia, kad Didžiojo Penktadienio rytmetį pas Viešpatį iškeliavo mūsų studijos senbuvis, nuolatinis laidų dalyvis, klausytojų pamiltasis Tėvas Antanas Saulaitis. Dėkodami Dangui už jo gyvenimą ir galimybę dalytis juo tiek gyvai, tiek radijo bangomis, artimiausiose „Mažosios studijos“ laidose klausysimės Tėvo Antano balso, taip pat ir antroje šios programos dalyje. Taip pat dėkojame visiems „Mažosios studijos“ rėmėjams, kilniai prisidėjusiems ir vis dar tebeprisidedantiems, kad kasdienis radijo laidų rengimas nesustotų. Šviesių ir palaimingų jums Šv. Velykų, bičiuliai.Įspūdžiais iš priešvelykinės Romos, švenčiančios krikščionybės jubiliejaus metus, pasidalins Vatikano Radijo lietuviškų laidų redaktorius Jonas Malinauskas.Giedrius Tamaševičius spaudos apžvalgoje pažvelgs į aktualiausias nūdienos pasaulio problemas jėzuitų ordino vadovo akimis.Vedamojo skiltyje aiškinsimės staiga išaugusių krikštų Prancūzijoje priežastis.Kun. Antanui Saulaičiui SJ (1939-2025) atminti: archyviniai „Tėvo Antano pasakojimai“ iš 2017 m. Velykų išvakarių laidos.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo apybraiža „Dėl ko nerimavo Jėzus?“Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Tarptautinė interneto rinkos tyrimų ir duomenų analizės įmonė „YouGov“ neseniai Vokietijoje atliko apklausą, kuri parodė, kad 79 procentų gyventojų mano, jog Vladimiras Putinas yra „labai“ arba „gana“ pavojingas Europos taikai bei saugumui. Apie Donaldą Trumpą tą patį mano 74 procentai gyventojų. Vis dėlto jau 80 metų Jungtinės Amerikos Valstijos yra pagrindinis taikos Europoje garantas, apsaugantis nuo Rusijos (o prieš tai – SSRS) keliamos grėsmės. Tačiau paralelės tarp Trumpo ir Putino tuo nesibaigia. Ne taip seniai Jungtinės Valstijos kartu su Rusija balsavo prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Kyla klausimas, kuo skiriasi Putino požiūris į Ukrainą nuo Trumpo požiūrio į Grenlandiją arba, jei jau apie tai prakalbome, į Panamą ir Kanadą. Plačiau - vedamojo skiltyje.Didžiosios Savaitės išvakarėse – naujas „Artumos“ numeris, kurį pristatys žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga: apie Bažnyčios atsaką į globalias krizes ir autoritarizmo iššūkius (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: Timothy Radcliffe OP „Meilė, pranokstanti visus mūsų žodžius“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčią ir valdžią.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža „Apie laimę nusivalyti langus“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.-------- Persiųstas laiškas --------Tema: Popiežius ir pasaulis - balandžio 12 d.Data: Fri, 11 Apr 2025 21:15:33 +0300Kas: Mažoji studija Kam: laidos.anonsai@lrt.ltKopija: Guoda Litvaitienė Popiežius ir pasaulis. Septintoji diena - šeštadienis, balandžio 12 d., 14.05 per LRT RadijąKodėl Europai reikia moralinio atsinaujinimo ir apie laimę nusivalyti langus"Tarptautinė interneto rinkos tyrimų ir duomenų analizės įmonė „YouGov“ neseniai Vokietijoje atliko apklausą, kuri parodė, kad 79 procentų gyventojų mano, jog Vladimiras Putinas yra „labai“ arba „gana“ pavojingas Europos taikai bei saugumui. Apie Donaldą Trumpą tą patį mano 74 procentai gyventojų. Vis dėlto, jau 80 metų Jungtinės Amerikos Valstijos yra pagrindinis taikos Europoje garantas, apsaugantis nuo Rusijos (o prieš tai - SSRS) keliamos grėsmės. Tačiau paralelės tarp Trumpo ir Putino tuo nesibaigia. Ne taip seniai Jungtinės Valstijos kartu su Rusija balsavo prieš Jungtinių Tautų rezoliuciją, smerkiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Kyla klausimas, kuo skiriasi Putino požiūris į Ukrainą nuo Trumpo požiūrio į Grenlandiją arba, jei jau apie tai prakalbome, į Panamą ir Kanadą" Plačiau - vedamojo skiltyje.Didžiosios Savaitės išvakarėse – naujas "Artumos" numeris, kurį pristatys žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga: apie Bažnyčios atsaką į globalias krizes ir autoritarizmo iššūkiusą (parengė Giedraus Tamaševičaus)."Krikščioniškos minties puslapis": Timothy Radcliffe OP "Meilė, pranokstanti visus mūsų žodžius"."Tėvo Antano pasakojimai": kun. Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčią ir valdžią.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža "Apie laimę nusivalyti langus".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Daug rašalo išlieta, mėginant suprasti katastrofišką susitikimą Ovaliajame kabinete tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Amerikos prezidento Donaldo Trumpo bei viceprezidento JD Vance'o. Susitikimo metu turėjo būti užbaigtas susitarimas, pagal kurį Jungtinėms Valstijoms mainais į didesnę karinę pagalbą būtų suteiktos teisės į retas Ukrainos iškasenas. Sandoris žlugo, bent jau laikinai, kai Vance'as nusprendė, kad Zelenskis negerbia Trumpo, šykštėdamas padėkų už jo dosnumą. Tačiau ir paties Vance'o, kaip dviejų prezidentų tarpininko, geranoriškumas sukėlė abejonių, nes jis kartą garsiai ištarė: „Man tikrai nerūpi, kas bus su Ukraina“. Iš esmės Trumpas ir Vance'as palaikė Rusijos išdėstytą konflikto versiją. Kai Trumpo neištinka fantazijų pliūpsniai, jis mėgaujasi vaidindamas kietą realistą, kuris pripažįsta neginčijamus faktus ir nori „susitarti“. Jo supratimo apie tai, kaip veikia pasaulis, neslegia tokie taurūs rūpesčiai kaip demokratijos apsauga ar pasipriešinimas tironijai". Plačiau - vedamojo skiltyje.Tiems, kurių kasdienis palydovas yra nuolatinė malda, – balandžio mėnesio maldyno numeris, kurį pristatys „Magnificat leidinių“ bendradarbė Inga Čiuberkytė.Komentaras: apie dar vieną Donaldo Trumpo administracijos į viešumą atneštą dalyką – mandagumo stoką bei jos priežastis (aut. Augminas Petronis).„Krikščioniškos minties puslapis“: Erik Varden „Žaizdų gydymas“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie Gavėnią ir karą.Antano Terlecko radijo apybraiža „Istorinė neužmarštis“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Šiandien didžiąją laidos dalį skirsime piktnaudžiavimo klausimui Bažnyčioje. „Mažosios studijos“ korespondentė Krokuvoje Katarzyna Korzeniewska pasakos apie Lenkijos vyskupų konferencijos teisės komisijos pareiškimą, suabejojusį nepriklausomos tyrimų komisijos teisėtumu. Taip pat jūsų laukia pokalbis su psichoterapeute ir viktimologe iš Prancūzijos Isabelle Chartier-Siben, kurios knygos „Trys dienos naktyje“ turėjo progos išgirsti ir „Mažosios studijos“ rytmečio laidų klausytojai. Autorė pasidalins įžvalgomis apie tai, kuo piktnaudžiavimas Bažnyčioje išsiskiria iš bendro šio reiškinio spektro. Spaudos apžvalgoje Giedrius Tamaševičius ieškos atsakymo į klausimą, ar krikščioniui yra lemta būti pacifistu.„Krikščioniškos minties puslapyje“ išgirsite vyskupo Eriko Vardeno mąstymą apie žaizdų gydymą. Tėvas Antanas Saulaitis kalbės apie rekolekcijas, o laidos pabaigoje jūsų laukia Antano Šimkaus radijo esė „Pavasario sąrašas“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Nuo pat tos akimirkos, kai popiežius Pranciškus pasirinko precedento neturintį - ir bauginantį - vardą, jį imta lyginti su šv. Pranciškumi Asyžiečiu, kuris, kaip ir jo bendražygis vienuolijos steigėjas šv. Benediktas, be savo liturginės iškilmės spalio 4-ąją viena diena anksčiau mini savo „transitus“, arba perėjimą iš šio gyvenimo į kitą. Asyžiaus neturtėlio atveju tai ypač dera, prisimenant jo meilę „Sesei Mirčiai“ ir Kristaus kryžiui, kurią liudija jo stigmos. Pastarosiomis savaitėmis popiežius Pranciškus patyrė kai ką panašaus į tokį „transitus“. Nors jis tebėra gyvas ir jo būklė iš lėto taisosi, jo amžius ir tolydžio silpstanti sveikata tikrai pranašauja paskutinį jo pontifikato etapą". Plačiau - vedamojo skiltyje.Vilniaus knygų mugės metu buvo pristatyta dar viena į lietuvių kalbą išversta anglų rašytojo Evely'on Waugh knyga – jo romanas „Elena“, pasakojantis apie III-IV amžių sandūroje gyvenusią imperatorienę Eleną, kurią Katalikų Bažnyčia gerbia kaip šventąją tikrojo Kristaus kryžiaus atradėją. Apie kūrinį pasakoja jo vertėjas Augminas Petronis.Spaudos apžvalga: amerikiečių rašytojos katalikės Flannery O'Connor 100-ųjų gimimo metinių sukaktis (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz.„Krikščioniškosios minties puslapis“: „Pašaukti į sąžinę“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Atgailos sakramentą.„Laisvas stilius“: Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Sacrum ir profanum Pievėnuose“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Kokius gaivalus išlaisvino Trumpo išrinkimas ir apie pavojingą religijos ir politikos sąjungąKai kurie iš tų, kurie kėlė karštas ovacijas Donaldui Trumpui atėjus į valdžią, po audringų jo kadencijos pradžios viražų pradeda susimąstyti, ką iš tiesų jie išprovokavo savo paramos balsais, teigia krikščioniško religijos ir visuomenės tyrimų centro vyresnysis bendradarbis Nickas Spenceris. Plačiau - vedamojo skiltyje.Dirbtinis intelektas, tiesa, populizmas ir kitos temos – "Artumos" kovo mėnesio numerį pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Popiežiaus Pranciškaus išrinkimo metinių atgarsius "The New York Times" apžvelgia Giedrius Tamaševičius."Krikščioniškos minties puslapis": kun. Terry Martin ragina per Gavėnią išplėsti savo empatijos ribas."Tėvo Antano pasakojimai": jėzuitas Antanas Saulaitis SJ apie JAV prezidentą Donaldą Trumpą.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė "Religija ir politika - pavojinga sąjunga".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Žinoma, kad iš anksto buvo planuota susidoroti su Zelenskiu, ir Vance'as aiškiai tam pasiruošė. Agresyvi ir pasipūtėliška teisininko laikysena, mėginimas įsiteikti savo viršininkui, reikalavimas, kad Zelenskis padėkotų prezidentui, - visos šios patyčios atrodė kaip desperatiškas siekis gauti patvirtinimą. Nepaisant visų savo turtų ir galios, Vance'as išlieka nesaugus - daugeliu atžvilgių jis dar nėra iki galo suaugęs. Atrodo, kad šis nesaugumas grindžia jo bandymą gyventi pagal savo religinius ir politinius įsitikinimus. Per susitikimą Ovaliajame kabinete jo veide buvo galima įžvelgti spindintį vilčių išsipildymą: paauglys vaidino suaugusįjį - ir jam pavyko!" Plačiau - vedamojo skiltyje.Su nerimu laukiant žinių iš Vatikano apie popiežiaus Pranciškaus sveikatą – Giedriaus Tamaševičiaus radijo atvirukas iš piligrimystės Amžinajame Mieste.Naują žurnalo „Kelionė“ numerį pristato jo redaktorė Faustina Elena Andrulytė.„Krikščioniškos minties“ puslapis: Kevin Clarke „Mano ir jūsų išprotėjimas dėl Trumpo“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie Gavėnią su knyga.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža „Apie laimę ugdytis dorybes“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Katalikų Bažnyčios vadovybė, ypač Vatikanas, turi prisitaikyti prie šios naujos tikrovės. Trumpo Jungtinėse Valstijose vyksta staigus poslinkis nuo ankstesniame Amerikos šimtmetyje susiformavusių struktūrų link naujos populizmo suformuotos epochos. Ši slinktis turės gilių padarinių, nes iš naujo apibrėžia politinius, socialinius bei ekonominius parametrus, pagal kuriuos veikia katalikybė. Jungtinėse Valstijose ardoma ir perdėliojama tvarka, kuri iš esmės prieštarauja Katalikų Bažnyčios socialinio mokymo pagrindams. Ir tai vykdo prezidentas, kuris teigia turįs ypatingą misiją „sugrąžinti Dievą į mūsų gyvenimą“." Plačiau - vedamojo skiltyje.Koks turėtų būti geras krikščionių pamokslininkas, kad uždegtų savo klausytojus ir perteiktų tai, ką nori jiems pasakyti? Artėjant Vilniaus tarptautinei knygų mugei, laidoje vieši Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto dėstytojas Alius Jaskelevičius, išvertęs garsiojo Bažnyčios pamokslininko, šv. Jono Auksaburnio veikalus, kuriuos išleido „Katalikų pasaulio leidiniai".Gero pamokslininko temą tęsia Rosita Garškaitė-Antonowicz, apžvelgsianti lenkų katalikiškos spaudos publikaciją apie populiariausią Lenkijos pamokslininką, kuris turi milijoną sekėjų youtube – ir jo fenomeno analizę lingvistiniu, psichologiniu bei sociologiniu požiūriu.„Krikščioniškos minties puslapis“: Hugo Rahner „Žaidžiantis žmogus“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis apie Bažnyčios autoritetą.Poeto Antano Šimkaus radijo apybraiža „Nieko netikėti“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Katalikiškos humanitarinės pagalbos organizacijos nuogąstauja dėl Trumpo administracijos įsakymo įšaldyti tarptautinės plėtros pagalbą.Kas negerai su pasauliu, kad iškilo precedento neturintis pavojus mūsų valstybingumui, – pokalbis su filosofu, kultūros istoriku Vytautu Ališausku.„Trys dienos naktyje“ - naują knygą, pasakojančią piktnaudžiavimo aukų istorijas ir iki šiol nematytu kampu tyrinėjančią šią Bažnyčios ir visuomenės problemą, pristato „Magnificat leidinių" vadovė Veronika Kimbrytė ir knygos vertėjas Povilas Aleksandravičius.„Krikščioniškos minties puslapis“: Peter Meilaender „Krikščionys patriotai“.„Tėvo Antano pasakojimai": Vasario 16-oji.Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Pietinia kronikas“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

„Pietryčių Ukrainoje, Zaporižės pakraštyje, vos už 50 kilometrų nuo fronto pozicijų, buvusioje žemės ūkio paskirties žemėje plyti didžiulės kapinės, apipintos gėlėmis ir valstybinėmis vėliavomis. Po Donaldo Trumpo prisaikdinimo Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu tokiose vietose, kaip ši, kilo nuogąstavimai dėl Vakarų paramos sumažinimo. Dabar, kai panaikinus Tarptautinę plėtros agentūrą, vadinamąją USAid, šie nuogąstavimai išsipildė, daugelis ukrainiečių stengiasi neprarasti optimizmo dėl to, kas ateinančiais metais laukia karo iškankintos šalies". Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis apie viltį, matant prieš akis pamažu yrantį mums įprastą pasaulį. Laidos svečias – žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas pristatys naują vasario mėnesio numerį.Užsienio spaudos apžvalga: interviu su daugelio pamėgtuoju Norvegijos katalikų vyskupu Eriku Vardenu (parengė Giedrius Tamaševičius).„Ganytojo kvapas": popiežiaus Pranciškaus laiškas, skirtas Pasaulinei Ligonio dienai: „Vilties neapgauna".„Tėvo Antano pasakojimai": ar krikščionybėje sveikata tikrai yra brangiausias turtas?Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo apybraiža "Apie laimę gyventi tarp durnių".Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Šiandien laidoje dar kartą sugrįšime prie Trijų Karalių dieną paskelbtos žinios apie Vilniaus arkikatedros požemiuose rastas Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijas bei dėl atradimo kilusias kontroversijas. Laidoje vieši Bažnytinio paveldo muziejaus direktorė Rita Pauliukevičiūtė ir Lietuvos istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas bei Lietuvių katalikų mokslų akademijos narys Darius Baronas.Užsienio spaudos apžvalga: moterų vaidmuo Vatikane (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).Sesers Viktorijos Plečkaitytės MVS pasakojimas apie palaimintąjį Jurgį Matulaitį.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie krikščionių vienybę šiandien.Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Robotas“.Redaktorės Rūta Tumėnaitė ir Jūratė Kuodytė.

Ar turite išvykimo krepšį? Tai klausimas, kurį karts nuo karto tenka išgirsti jau beveik trejus metus tęsiantis Rusijos karui Ukrainoje. Kol vieni tokį krepšį yra susikrovę patys, kiti ieško jų jau sukomplektuotų internetinėse parduotvuėse. Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkas Gabrielius Klimenka nusprendė ištirti, ar Lietuvos parduodamu krepšių turinys atitinka oficialas rekomendacijas pareikimas puslapyje LT72.Jungtinėse Amerikos Valstijose įkurta daugiau nei 100 lietuvių bažnyčių, daugiau nei 50 lietuvių kapinių, pastatyta per 150 paminklų Lietuvai ir lietuviams. Jungtinėse Valstijose veikia didžiuliai lietuvių muziejai, lietuvių vienuolynai, lietuvių klubų rūmai, ten palaidoti vieni žymiausių lietuvių, jų garbei pavadintos gatvės ir aikštės. Visa tai sugulė į Augustino ir Aistės Žemaičių knygą „Gabalėliai Lietuvos”. Šią knygą sudėlioti iš gabalėlių užtruko septynerius metus.Didėja gyventojų nepakantumas seniems, nenaudojamiems automobiliams. Praėjusiais metais daugiau gyventojų pranešė apie apleistus nenaudojamus daugiabučių kiemuose ar kitose viešose vietose stovinčius automobilius.Didėja gyventojų nepakantumas seniems, nenaudojamiems automobiliams. Praėjusiais metais daugiau gyventojų pranešė apie apleistus nenaudojamus daugiabučių kiemuose ar kitose viešose vietose stovinčius automobilius. Mieli klausytojai, ar jūs savo aplinkoje pastebite nenaudojamus automobilius, ar pranešate apie juos?Kaune, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, duris atvėrė paroda apie Lietuvos mados istoriją, dabartį bei ateitį. Ekspozicijos rengėjai kviečia: „Pasikalbėkime" apie madą ir ne tik“. Kolegos Andrius Baranovo pasakojimas.

Kultūrinės spaudos apžvalga.„Lyčių lygybę ir solidarumą privalome ne šiaip linksniuoti per įvairius minėjimus, kaip abstrakčią ir deklaratyvią vertybę, o sąmoningai ir nuosekliai praktikuoti mūsų kalbiniuose, instituciniuose ir pilietiniuose pasirinkimuose“, – komentare sako vertėja Toma Gudelytė.Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje Kaune duris atvėrė paroda apie šalies mados istoriją, dabartį bei ateitį. Andrius Baranovo pasakojimas.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Šiandien prasideda LMTA organizuojamos Šiuolaikinės muzikos dienos. Kokias galimybes šis festivalis suteikia jauniems atlikėjams ir kompozitoriams?Varėnos kultūros centras pristatė vaizdo apybraižą apie Čiurlionio tėvus. Pasakoja Marius Eidukonis.Lietuva turi naują kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje – šias pareigas pradeda eiti Gabrielė Žaidytė. Pokalbis apie kultūrinės diplomatijos reikšmę Šiaurės šalių regione, planuojamus projektus, Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo galimybes bei iššūkius.„Pasirodo, miesto erdvės gali būti puikūs veidrodžiai, atspindintys ne tik fizinį miesto išplanavimą, bet ir socialines vertybes bei gyventojų patiriamą įtraukties ar atskirties jausmą“, – rašo Kauno technologijos universiteto dr. Paulina Budrytė. Pokalbis apie įtraukių miestų kūrimo meną ir priklausomybės vietai jausmo skatinimą Lietuvos viešosiose erdvėse.Ved. Justė Luščinskytė

„Amerikiečiai XVIII a. daiktus laiko senais. Kitąmet ši šalis minės 250-ąsias Amerikos nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos metines. Bet po to nuvyksti į Romą, užeini į Šv. Klemenso baziliką, pasigroži Viduramžių mozaikomis ir choro vieta centrinėje navoje, o paskui nusileidi į rūsyje esančios IV a. bažnyčios liekanas, kurios ilgą laiką glūdėjo po žeme, ir atrastos tik XIX a. vykusių kasinėjimų metu. Šiemet sukanka 1700 metų nuo Nikėjos Susirinkimo. Skirtingai nuo seniai užmirštų ir vėliau atkastų Šv. Klemenso bažnyčios liekanų, kiekvieną sekmadienį kalbame Nikėjoje vyskupų sukurtą ir patvirtintą tikėjimo išpažinimo formulę. Šie žodžiai turi didelę išliekamąją galią, ir ji vis dar labai apčiuopiamai veikia mūsų egzistenciją. „Atsistokime ir sukalbėkime mūsų Credo arba ‚tikėjimo išpažinimą‘, - sako Mišioms vadovaujantis kunigas. Jis neragina kalbėti ‚jų Credo‘. Nikėjos Credo laikymasis tebėra teisingo tikėjimo ženklas" Plačiau - vedamojo skiltyje.Kas negerai su pasauliu arba pokalbis su kultūros istoriku Vytautu Ališausku apie tai, kodėl karališkos brangenybės sukelia ginčus ir prieštaravimus.Apie etinius Lietuvos ekonominės politikos aspektus - VU TSPMI dėstytojo Mariuszo Antonowicziaus komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis": Thomas Merton „Estetika ir malda".„Tėvo Antano pasakojimai“ - apie religiją ir politiką.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę atleisti skolas".Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Daugiau diskusijų https://www.instagram.com/osportas/ Daugiau diskusijų https://www.facebook.com/Osportas.lt Dėl reklamos: reklama@odangau.lt   00:00:00 – Įžanga 00:04:40 – Gediminas Šatkus out 00:06:20 – Likę 4 Lietuvos motociklininkai 00:18:10 – Taktiniai žaidimai 00:22:00 – Baciuškos ir Vanago konfliktas 00:26:25 – Baciuškos komentaras 00:27:45 – Kopos pykino vairuotojus 00:33:35 – Vanago ir Baciuškos gera diena 00:38:36 – Vlado rezultatas nuvylė 00:40:40 – Konkurencija automobiliuose 00:42:00 – Sainzo apsivertimas 00:45:55 – Žalos važiavimas į kopą 00:50:30 – Bagiai ir poliaris 00:52:27 – Klasik ekipažas 00:54:35 – Crono maratonas 00:58:25 – Antano artimiausi planai 00:59:10 – Žiūrovų klausimai   #Dakar #Odangau #dakarrally #Vanagas #Baciuska #Zala #Gelazninkas #Autorally #Dakar2025

„Ar demokratijai gresia pavojus? Visame pasaulyje politinį kraštovaizdį ima temdyti populistinių ir autoritarinių alternatyvų vilionės, dažniausiai iš kraštutinės dešinės, kartais – kraštutinės kairės. Politinėse diskusijose tapo įprasta girdėti, kad centro kairės ir centro dešinės partijos patiria nuosmukį. Atsiradusią tuštumą pamažu užpildo supaprastinti sprendimai, kuriuos propaguoja charizmatiškos asmenybės, be jokių skrupulų sėjančios nesantaiką ir dėl visko kaltinančios mažumas. Šie populistiniai lyderiai, nors ir apsimeta demokratais, iš tiesų nėra tokie. Kas stos ginti demokratijos? Ar ne laikas Katalikų Bažnyčiai pasinaudoti susidariusia proga?" Plačiau - vedamojo skiltyje.„Tokie smulkūs dalykai“ – šį savaitgalį Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti filmas, atskleidžiantis tamsų Airijos valstybės ir bažnyčios laikotarpį. Išgirsite šios kino juostos, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka Cillian Murphy, recenziją.Užsienio spaudos apžvalga: dirbtinio intelekto technologijų keliami iššūkiai Katalikų Bažnyčiai ir žmonių mąstymui, tikėjimui bei religinėms patirtims (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: Evelyn Waugh „Už intelektualus: Trys išminčiai“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kaip atpažinti laimę?Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Apie pasaulio vienybę ir meilės griežtumą“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„1827 m. birželio 11 d. Katalikų Bažnyčia įtraukė garsiausią vokiečių filosofo Immanuelio Kanto veikalą „Grynojo proto kritika“ į draudžiamų knygų indeksą. Popiežiui pateiktame Indekso kongregacijos pranešime paprasčiausiai teigiama: „Kanto tamsi, sofistinė ir nesuprantama filosofija jau gerai žinoma, kaip ir jo nereligingumas. Būtų per daug nuobodu čia net trumpai pristatyti šį veikalą, kuris iš tikrųjų tinka ne kam kitam, o tik sėti abejones ir sumaištį bet kokios tiesos atžvilgiu. „Tuo metu, kai „Grynojo proto kritika“ buvo uždrausta, jos autorius jau seniai buvo miręs, be to, jis net nebuvo katalikas. Tačiau Kanto veikalas buvo laikomas tokia grėsme Bažnyčios mokymui, kad net mokslininkams reikėjo specialaus vyskupo ar vienuolyno vyresniojo leidimo, kad galėtų su juo susipažinti. Daugelis dvasininkų nė nematė poreikio skaityti Kantą, kad galėtų jį užsipulti. Sakoma, kad jėzuitas Guido Mattiussi, žymus neotomistų judėjimo veikėjas, dalyvavęs ir ginčuose dėl modernizmo, gyrėsi parašęs knygą „Kanto nuodai“, nors nebuvo perskaitęs nė vienos Kanto eilutės." Plačiau - vedamojo skiltyje.„Magnificat“ maldyno 2025 m. sausio mėnesio numerį pristato leidyklos atstovė Inga Čiuberkytė, o skaitytojo žodį taria laidos svečias, Vilniaus vyskupas pagalbininkas Arūnas Poniškaitis.Kunigas ir teologas Tomašas Halikas apie Sinodo pamokas (vokiečių katalikišką žiniasklaidą apžvelgia Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: Julie Hanlon Rubio „Jėzus ir šeimos vertybės“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulis SJ apie tai, kodėl blogis tęsiasi.Poeto Antano Šimkaus esė „Sniegas“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Visiems savo klausytojams linkime Šv. Kalėdų džiaugsmo, ramybės ir taikos mūsų visų pasauliui – ypač Ukrainai, kurios sostinę gruodžio 19-osios rytą vėl pažadino rusų bombos, šį kartą kritusios šalia Kyjivo katalikų šv. Mikalojaus katedros. Apaštalinis nuncijus arkiv. Visvaldas Kulbokas „Mažajai studijai“ sakė, kad katedra buvo apšaudyta 7 valandą ryto, kai joje buvo žmonių, atėjusių į Mišias. Laimei, niekas nenukentėjo, nuo smūgio išdužo katedros langai ir vitražai.Antras Kalėdas karo siaubiamoje Ukrainoje sutiks kardinolas Konradas Krajewskis, popiežiškasis išmaldininkas, vienas pats atvairavęs autobusiuką, pilną medicininės įrangos, tačiau labiausiai trokštantis tiesiog būti tarp Ukrainos žmonių ir kartu su jais atverti Didžiojo Jubiliejaus Vilties duris.Kardinolo Audrio Juozo Bačkio kalėdinis sveikinimas: „Jokie pamokslai ir pagraudenimai nepadės žmonėms Meilės pažinti ir susitikti su Jėzumi. Jokie pasiaiškinimai, kas geresnis katalikas, neišplės Meilės bendruomenės. Tik pasilenkę prie tų, kurie Dievo Meilės trokšta ir ilgisi, tik nušluostę liūdinčių ašaras ir nuplovę kojas, kaip mokė mūsų Išganytojas, padėsime žmonėms pažinti ir priimti Kristų.“Vilties savo kalėdiniame sveikinime linki ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Laidoje taip pat išgirsite pokalbį su arkiv. Grušu apie besibaigiančius metus - kokie jie buvo Bažnyčiai Lietuvoje ir kas planuojama 2025-iesiems.Vedamojo skiltyje - apie Vilties jubiliejų Amžinajame Mieste.Šių metų viduryje į Lietuvą atvyko naujasis apaštalinis nuncijus Baltijos šalyse, buvęs Benedikto XVI asmeninis sekretorius arkivyskupas Georgas Gaensweinas, pirmąjį didesnį interviu apie savo naują tarnystę davęs gimtosios Vokietijos katalikiškai spaudai. Jį apžvelgs Giedrius Tamaševičius.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Adventą.Poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo apybraiža „Prasilenkimai laike“.Rerdaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

00:00 – Įžanga 01:40 – Naujas vedėjas Antanas Kanopkinas 03:05 – Rekordinis lietuvių kiekis ir motociklai 06:40 – ginčas dėl privačios komandos 12:10 – Įdomios Antano įžvalgos 13:45 – Arūnas Gelažninkas 15:15 – Skandalingi lenkai 23:33 – lietuvių šturmanai automobiliuose 30:10 – Techninės nelaimės ir sprendimai 32:42 – X-raid kompetencija 33:50 – Lietuviai bagyje ir galimas beduinas 38:45 – Žala su sunkvežimiu 42:00 – Intriguojantis Dakaras

Gruodžio 6 dieną Zaporižioje švenčiant liturgiją, skirtą šv. Mikalojaus dienai, bazilijonų seserys ir apie 80 vaikų vos išvengė žūties per mirtiną Rusijos oro smūgį.Vengrijos katalikų bažnyčios vadovams teko viešai pripažinti, jog bažnyčią sukrėtė dvasininkų seksualinių piktnaudžiavimų skandalas, kai į viešumą iškilo įrodymai, jog vienas iš kunigų, aktyviai besireiškiančių socialiniuose tinkluose ir palaikančių glaudžius ryšius su valdančiąja politine partija, gyvena dvigubą gyvenimą, prieštaraujantį vienai iš partijos darbotvarkės punktų – kovai su LGBT.Naujas žurnalo „Kelionė“ numeris (pristato vyriausioji redaktorė sesuo Faustina Elena Andrulytė).Užsienio katalikiškos spaudos apžvalga: apie pamaldžių frazių platintojus (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties“ puslapis: Norman Pittenger „Neišjudinamas paslapties jausmas“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie JAV prezidento rinkimus.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę apraudoti pasaulio blogį“.Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Anscombe bioetikos centras, susijęs su Katalikų Bažnyčia Didžiojoje Britanijoje, teigia, kad kampanija už pagalbinės savižudybės įteisinimą Anglijoje ir Velse remiasi neva daugumos visuomenės pritarimu. Tačiau naujausiame informaciniame centro pranešime teigiama, kad „antraštės neatspindi kur kas sudėtingesnės tikrovės: tik mažuma tvirtai pasisako už įteisinimą, mažiau nei pusė nori, kad parlamento nariai balsuotų už, ir labai nedaug žmonių mano, kad šis klausimas turėtų būti vyriausybės prioritetas“.„Tyrimų duomenys rodo, kad visuomenės nuomonė apie pagalbinę savižudybę pastaraisiais metais iš esmės nekito. Nebuvo jokio didelio palankumo. Netgi sumažėjo tų, kurie „tvirtai remia“ įstatymo pakeitimą, - nuo 49 iki 31 procento“, - sakoma centro parengtoje ataskaitoje. Joje taip pat teigiama, kad yra „apstu painiavos“ dėl pagalbinės savižudybės: apklausų duomenimis, 39-42 proc. žmonių mano, kad „mirtis su pagalba“ reiškia, jog nutraukiamas gyvybę palaikantis gydymas, o ne mirtį sukeliančių vaistų vartojimas." Plačiau - vedamojo skiltyje.Kartu su Advento pradžia – naujas „Magnificat“ maldyno numeris, kurį aptars laidos viešnios Inga Čiuberkytė ir Kristina Malevskienė.Spaudos apžvalga: apie DI panaudojimą katalikiškoje sielovadoje (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologo Josefo Pieperio adventinis pamokslas „Vėl išmokti matyti“.„Tėvo Antano pasakojimai": apie Advento tradicijas ir naujus askezės būdus.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus esė „Kas yra dvasingumas?"Redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Šį vakarą Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose visuomenei pristatoma Antano Sutkaus fotografijų paroda „Saldus (nomenklatūros) gyvenimas“. Apie šią parodą LRT radijo laidoje „10-12“ pasikalbėjo kolegė Agnė Skamarakaitė ir parodos kuratorius Thomas Schirmböck bei parodos konsultantas VDU prof. Gintautas Mažeikis. Susikalbėti padėjo vertėja Algonė Junokienė.LNOBT vyksta paskutinės Giacomo Puccini vienaveiksmių operų triptiko „Skraistė. Sesuo Andželika. Džanis Skikis“ repeticijos. Apie laukiančią premjerą šį rytą laidoje „Ryto Allegro“ pasikalbėjo kolegos Marius Eidukonis ir Evelina Povilavičiūtė.Juodi ar net kvadratiniai cepelinai, eilinės valgyklos užkulisiai, realybės šou, kuriame maistas nebetenka prasmės, – visa tai pamatyti galėsite naujausiame režisierės Eglės Vertelytės filme „Gardutė“, pagaliau atkeliaujančiame į Lietuvos kino teatrus. Išsamiau - Austėjos Kuskienės pasakojime. Roko karalienė, dažniausiai atpažįstama iš savo stipraus įsimintino tembro balso ir didžiulės garbanotų plaukų šukuosenos, – tai Tina Turner, kuri, jei nebūtų pernai palikusi šio pasaulio, turbūt, švęsdama gimtadienį sudainuotų savo legendinį hitą „What‘s Love Got to Do with it?“ Šią dainą išgirsime ir Ievos Buinevičiūtės pasakojime apie spalvingą stiprios moters, mamos, žmonos ir scenos dievaitės gyvenimą.Rubrikoje „Be kaukių“ pasitinkame gidą, publicistą, istoriką Vladą Liepuonių. Kodėl kelionės tapo jo varomąja jėga? Kokį vaidmenį jo gyvenime vaidina muzika?Ved. Gerūta Griniūtė

Gruodžio 7 dieną Vatikane vyks konsistorija, kurios metu popiežius Pranciškus suteiks kardinolo titulą 21-am būsimam Kardinolų kolegijos nariui, tarp kurių šį kartą nuskambės ir lietuviška pavardė. Tai – arkivyskupas Rolandas Makrickas, daugelį metų tarnavęs Šv. Sosto diplomatinėse atstovybėse įvairiose pasaulio valstybėse, nuo 2019 m. paskirtas į Vatikano valstybės sekretoriatą, o dar po dvejų metų – ypatinguoju popiežiaus Pranciškaus komisaru Romos Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje. Pernai balandį Rolandui Makrickui Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolinas suteikė vyskupo šventimus. Lapkričio 21-osios rytą, prieš pat kelionę į Indiją, būsimasis kardinolas maloniai sutiko duoti interviu Mažajai studijai.Prieš trejus metus popiežiaus Pranciškaus pradėta Vyskupų Sinodo generalinė asamblėja buvo pirmoji, kurioje tarp 370-ies Romos delegatų dalyvavo ir pasauliečiai. Prieš mėnesį pasibaigęs sinodas paskelbė galutinį dokumentą, kuriame, be kitų rekomendacijų, raginama įtraukti moteris į vadovaujančius postus, o pasauliečiams sudaryti galimybę dalyvauti tose tarnystės ir sielovados formose, kurios nereikalauja kunigystės šventimų, taip pat ir „renkant vyskupus“. Apie tai, kaip trejus metus truko Sinodas, apie sinodiškumą ir jo paskelbtas baigiamasis dokumentas priimti atskirose Europos bažnyčiose, sužinosite vedamojo skiltyje.Spaudos apžvalga - apie popiežiaus Pranciškaus sprendimą įvesti naują „kasdienybės šventųjų“ liturginę šventę (parengė Giedrius Tamaševičius).Paskutinį eilinio liturginių metų laiko sekmadienį Bažnyčia skiria Jėzaus Kristaus, visatos valdovo iškilmei. Eiliniai tikintieji šią šventę įprastai vadina Kristaus Karaliaus sekmadieniu. „Mano karalystė ne iš šio pasaulio“, - sako Jėzus šio sekmadienio Evangelijos ištraukoje ir čia pat priduria, kad jis yra „karalius, tam gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudytų tiesą. Kas tik brangina tiesą, klauso mano balso“. Tūkstantmečių eigoje Kristaus sekėjai – jo Bažnyčia – nevengė tapatintis su šio pasaulio valdžia. Kaip tokį persipynimą vertina šių dienų teologija, klausysimės „Krikščioniškos minties“ skiltyje. „Tėvo Antano pasakojimuose“ kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis irgi kalbės apie Bažnyčią, kadaise galingą ir įtakingą, kurios galią ir autoritetą pakirto dvasininkų skandalai. Tačiau Kristus juk sakė, kad jo karalystė ne iš šio pasaulio, kažkaip pakoreguodamas mūsų silpnybes ir nesėkmes. „Naujasis valdžios pyragas raikomas taip negražiai, kad byrančių trupinių nuo to stalo pakaks ne tik esamos tarakonų kartoms, bet ir gausybei jų palikuonių“, - sako poetas ir eseistas Antanas Šimkus, kurio apybraižą Rūšių atsiradimas išgirsite laidos pabaigoje, o pradžioje, kaip jau įprasta, Šv. Rašto skaitinys – XXXIV-ojo eilinio laiko sekmadienii ištrauka iš Evangelijos pagal Joną.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Pokalbis su mokytoju, visuomenininku, žydų ir krikščionių tarpusavio santykių puoselėtoju Vytautu Toleikiu apie tai, kaip Lietuvai ir jos reputacijai atsiliepė už antisemitinius pasisakymus nubausto politiko išrinkimas.Paskutinioji didžiojo kino grando Martino Scorsese's scena – šešių dokumentinės dramos filmų ciklas „Šventieji“. Legendinis kino kūrėjas, kultinės trilogijos „Krikštatėvis“ režisierius, provokatorius, sukūręs kino juostą „Paskutinis Kristaus gundymas“, visą savo kūrybinį kelią rėmėsi gimtuosiuose namuose įgytu katalikišku auklėjimu ir dabar, savo turbūt paskutiniame kūrybos skyriuje, atsigręžia į šventuosius.Spaudos apžvalga: Anglijos Bažnyčios vadovo, Kenterberio arkivyskupo Justino Welby atsistatydinimas dėl seksualinio išnaudojimo dangstymo jo vadovavimo laikotarpiu (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz.Liturginiams metams artėjant į pabaigą, Šventojo Rašto skaitiniuose vis dažniau sušmėžuoja laikų pabaigos motyvai. XXXIII-ojo eilinio laiko sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba apie baugius ženklus, kai bus sukrėstos dangaus galybės, ir visi pamatys su didžia šlove ateinantį Žmogaus Sūnų. Kadangi paties Jėzaus buvo pasakyta, jog niekas nežino nei to atėjimo dienos, nei valandos, todėl belieka tik budėti, nors čia pat pasakyta ir tai, kad pamatę tuos baugius dangaus ženklus, žinosite, jog toji valanda jau atėjo. Šį Morkaus evangelijos skaitinį palydės kunigo Juliaus Sasnausko homilija.Nors Šv. Rašto skaitytojus apokaliptiniai ženklai baugina ir sykiu masina, kartais būna sunku įžiūrėti tuos ženklus ne danguje, o šalia, savop visuomenėje. „Krikščioniškos minties skiltyje“ teologas Johnas McDade'as pranašauja, jog krikščionių laukia sunkūs laikai: tai, kas žydai buvo Europoje praeityje, mes, krikščionys, būsime ateityje“, - sako teologas ir primena, kad ryšys su judaizmu yra gyva krikščionių tapatybės dalis.Kaip katalikai šiandien praktikuoja savo tikėjimą? - atsakymo į šį klausimą klausysimės „Tėvo Antano pasakojimuose“, o „Paraštėse“ poetė ir eseistė Giedrė Kazlauskaitė kalbės apie su laiko persukimu staiga užslinkusią tamsą – rudžiemį.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Sinodas, skirtas sinodiškumui, baigėsi, pateikus galutinę ataskaitą ir popiežiui Pranciškui ją visiškai ir be išlygų patvirtinus. Dabar ta ataskaita yra Bažnyčios mokymo dalis. Trejus metus trukęs įžvalgų, konsultacijų, susirinkimų ir galutinių svarstymų procesas baigėsi stebėtinai sėkmingai, bet ne ta prasme, kaip daugeliui galėtų pasirodyti. Ataskaitoje nebuvo išvardinta tokių įspūdingų pasiekimų, kaip moterų diakonatas, visiškas LGBT+ katalikų įtraukimas į Bažnyčios sakramentinį gyvenimą ir apeigas ar radikalus Bažnyčios valdymo decentralizavimas. Tokie tikslai nė nebuvo keliami. Tačiau Pranciškus Bažnyčios gyvenime diegia susitikimo kultūrą, gilaus įsiklausymo ir pagarbos kitam modelį. Šimtmečius vyravusį nurodymų „iš viršaus į apačią“ modelį keičia iš apačios į viršų besiskverbianti misionieriška energija ir vizija. Pranciškus dažnai kalba apie „piramidės apvertimą“. Dabar jis tai įgyvendina.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Prisikėlimo šventė lapkritį? Į šį ir kitus klausimus atsakys žurnalo „Artuma“ vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas, supažindinsiantis su nauju leidinio numeriu.Karštoji pasaulio tema – JAV prezidento rinkimai ir jų poveikis tenykštei Bažnyčiai. Jos atgarsius užsienio katalikiškoje spaudoje apžvelgs Giedrius Tamaševičius.Kai atrodo, kad pasauliui trūks plyš maga pažaisti su ugnimi arba kad jis vis sparčiau garma nežinia kur vedančia nuokalne, krikščioniui nebelieka nieko kita, tik melstis. Apie maldą kaip vieną kertinių krikščioniško gyvenimo stulpų klausysimės „Tėvo Antano pasakojimų“ skiltyje."Krikščioniškos minties" puslapyje – apokaliptines liturginių metų pabaigos nuotaikas atliepiantis Thomo Mertono tekstas, pranašaujantis laikų pabaigą ir skambantis kaip svarbus raginimas Bažnyčiai surimtėti.Laidos pabaigoje istorikas Antanas Tereleckas, palyginęs savo profesijos atstovų darbą su detektyvų, papasakos archyvinių dokumentų paraštėse netikėtai atrastą tragiško likimo asmenybę – redaktorių, kataliką intelektualą Kazį Baubą ir Štuthofo lageryje pasibaigusio jo gyvenimo istoriją.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Vedamasis: kaip popiežiui Pranciškui pavyko išvengti „kieto“ sinodo lėktuvo nusileidimo.Visų Šventųjų ir Vėlinių savaitgaliui – naujas „Magnificat“ maldynas (pristato Inga Čiuberkytė), popiežiaus Pranciškaus kvietimas lapkritį melstis už tėvus, gedinčius savo vaikų, ir laidos viešnios, vilnietės mamos Miros istorija.Komentaras „Kodėl pralaimėjo konservatoriai?" (aut. Mariusz Antonowicz).Ar mes gyvensime po mirties? Šis klausimas tikrai ne kartą iškyla pirmosiomis lapkričio dienomis, kai Lietuvos miestų ir kaimų kapinėse sužimba žvakelių liepsnos, tamsoje atrodančios lyg žvaigždės iš staiga nusileidusio dangaus, kai lankydami savo mylimų žmonių amžino poilsio vietas, išgyvename tą kūno akimis nematomą bendrystės ryšį. Filosofas Povilas Aleksandravičius mano, kad atsakymą į minėtąjį klausimą labiausiai lemia mūsų požiūris į mirtį ir gebėjimas įveikti jos baimę.„Tėvo Antano pasakojimai“: apie Vėlinių papročius ir jų kaitą Lietuvoje bei pasaulyje.„Krikščioniškos minties puslapis“: Rowan Williams „Kaip paskutinis priešas bus nugalėta mirtis“.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Ironiška, bet ne per seniausiai popiežius Pranciškus išsakė tokią mintį, kuriai pirmieji pultų pritarti aršiausi jo kritikai iš kraštutinės katalikiškos dešinės. Popiežius, reaguodamas į kritiką dėl jo pasisakymo moterų klausimu Belgijoje, pasipiktino, kad jo mintis buvo pavadinta „konservatyvaus“ mentaliteto atspindžiu. „Jei šioms moterims tai atrodo konservatyvu, [tada] aš esu Carlo Gardelis“, - sakė jis, turėdamas omenyje garsųjį prancūzų ir argentiniečių tango muzikantą, o argentiniečių žargonu tai reiškia, kad toks pasakymas jam atrodo absurdiškas." Plačiau - vedamojo skiltyje.Spalis Katalikų Bažnyčioje - misijų mėnuo. Apie misijų temai skirtą spalio „Artumos“ numerį kalbės žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Daugelio katalikų pamėgto norvegų vyskupo Eriko Vardeno mintys apie laikui nepavaldų krikščionybės revoliucingumą - Giedriaus Tamaševičiaus parengtoje spaudos apžvalgoje.„Ganytojo kvapas“: popiežius Pranciškus šių metų laiške, skirtame pasaulinei misijų dienai, misiją vadina nenuilstamu ėjimu ir kvietimu Viešpaties pokylį. Tas kvietimas skirtas visiems žmonėms – nepriklausomai nuo jų socialinės ar moralinės būklės. Kaip ir Evangelijoje Jėzus labiausiai troško eiti pas tas avis, kurios labiausiai nuklydusios nuo jo ir kaimenės. Laidoje išgirsite ištraukas iš šio popiežiaus laiško.„Tėvo Antano pasakojimai“ - apie Dievą visame kame. Misijų sekmadienio leitmotyvą savotiškai atliepia ir tėvo Antano Saulaičio pokalbis su Julium Sasnausku apie tai, kaip gyvenimo įvykiuose, ne tik palaiminguose, bet ir skaudžiuose, įžvelgti Dievo veikimą. Ypač kai sunku rasti atsakymą tiems, kurių artimuosius, o ypač jaunus žmones, paauglius, pasiglemžia visa praryjantys upės vandenys. Apie tai - poetės Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Rudens vakarai“.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Vatikane prasidėjo Sinodo, skirto sinodiškumui, baigiamosios asamblėjos antroji sesija.Spalio 4 d. startavo Lietuvos Carito akcija Dosnumo krepšelis, apie kurią plačiau pasakoja Carito generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė.„Magnificat leidiniai“ supažindins su naujienomis: spalio mėnesio kasdienių skaitymų maldynu ir Biblijos istorijas komiksų pavidalu. Dalyvauja Ilona Valujevičienė ir Veronika Kimbrytė.Radijo įspūdžiai tiesiai iš Belgijos, dar neatsigavusios po Pranciškaus apsilankymo praėjusį savaitgalį. Daug metų šalyje gyvenanti poetė ir rašytoja Agnė Žagrakalytė pasakoja apie tai, kas būna, kai į svečius ima ir ateina pats popiežius.„Krikščioniškos minties puslapis“: „Širdis turi savų paskatų, kurių nežino protas“, kadaise rašė garsusis prancūzų filosofas, matematikas ir religinis mąstytojas Blaise'as Pascalis. Ar esama pagrįstų filosofinių paskatų tikėti Dievą? - klausia Readingo universiteto filosofijos profesorius emeritas Johnas Cottingamas, ir atsako, jog religijos filosofams gali visai rimtai tekti priimti tai, ką kadaise Pascalis yra pavadinęs „širdies paskatomis“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis, per daugybę tarnystės metų sukaupęs didžiulę kunigo, vienuolio, misionieriaus ir sielų ganyotjo patirtį, šiandien su Julium Sasnauskui kalbasi apie Jėzaus draugiją.Poeto Antano Šimkaus radijo apybraiža „Troleibusas“.Laidos redaktorė Rūta Tumėnaitė.

„Po beveik dviejų savaičių kelionės po Aziją ir Okeaniją, kuri buvo ilgiausia ir tolimiausia per visą pontifikatą, popiežius Pranciškus šią savaitę vėl iškeliavo ir dabar lankosi dviejose mažiausiose Europos šalyse. Čia jam teks susidurti su didžiausiais Bažnyčios iššūkiais, įskaitant dvasininkų seksualinio išnaudojimo krizę, kunigų trūkumą ir tuštėjančias bažnyčias. „Kontrastas tarp šių dviejų kelionių bus didžiulis“, - vizito į Liuksemburgą ir Belgiją išvakarėse sakė Belgijos katalikiškų naujienų svetainės ‚CathoBel‘ vyriausiasis redaktorius Vincentas Delcorpsas. Mažiau negu dvi savaitės skiria popiežiaus lankymąsi šalyse, kuriose Bažnyčia sparčiai auga, net ir ten, kur ji sudaro mažumą, nuo vizito į Europos centrą, kur katalikybė jau seniai išgyvena nuosmukį. Ši tarptautinė kelionė bus ryškus kontrastas Pranciškaus taip mėgstamiems pakraščiams. Vietos organizatoriai vizitą laiko galimybe įpūsti naujos gyvybės senosioms struktūroms, bet tai yra didžiulė rizika." Plačiau - vedamojo skiltyje.Dar vieną naują knygą - lietuvių kalba išleista katalikiško judėjimo „Opus Dei" įkūrėjo, šv. Josemaria Escriva biografija „Tespindi tik Jėzus“. Apie ją pasakoja laidos svečiai ir judėjimo nariai – kunigas Vytautas Saladis ir poetas Tomas Taškauskas.Spaudos apžvalga - Katalikų Bažnyčia Jungtinėse Amerikos Valstijose šalies prezidento rinkimų išvakarėse (parengė Rosita Garškaitė-Antonowicz).„Krikščioniškos minties puslapis“: popiežiaus Pranciškaus laiškas 110-osios Pasaulinės migrantų ir pabėgėlių dienos proga „Dievas keliauja su savo tauta“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčios komunikaciją.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie nuodėmingą laimę“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Kiekvienas Mergelės Marijos apsireiškimas Katalikų Bažnyčią pastato prieš dilemą. Pripažinti jo antgamtinį pobūdį dažnai reiškia, jog teks turėti reikalų su tikėjimo išraiška, kuri kartais būna barokinė ir savaime sunkiai suvaldoma. Nesugebėjus to padaryti, apsireiškimo pagimdytas pamaldumas išsprūsta iš doktrininių Bažnyčios ir jos autoriteto rėmų. Rugsėjo 19 d. Bažnyčia pamėgino atrasti aukso vidurį ir užbaigti 40 metų trukusius ginčus dėl tariamų apsireiškimų Medžiugorjėje. Plačiau - vedamojo skiltyje.Akademines krikščionybės studijas siūlanti „Mažoji akademija“ skelbia rudens semestrą. Apie klausytojų laukiančius kursus ir seminarus pasakos studijų koordinatorė Rima Malickaitė.Kas yra grėsmė nacionaliniam saugumui? - dr. Lauryno Peluričio komentaras.„Krikščioniškos minties puslapis“: Michael Burdett „Teologinis atsakas į technologijas".„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčią ir laisvę.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Kodėl vakariečiai ėmė nekęsti krikščionybės?“Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Rugsėjo 2-13 d. Pranciškus aplankys Indoneziją, Papua Naująją Gvinėją, Rytų Timorą ir Singapūrą. Tai bus jo šeštasis vizitas Azijoje, leidžiantis ištesėti duotą pažadą, nes prieš ketverius metus turėjusiai įvykti kelionei sutrukdė COVID-19 pandemija. Pranciškus „savo pontifikato pradžioje aiškiai pasakė, kad nori teikti pirmenybę evangelizacijai Azijoje“, - sakė ilgametis Vatikano apžvalgininkas Johnas Thavis. Pasak jo, „iki Pranciškaus popiežius Tolimuosiuose Rytuose nesilankė daugiau kaip 20 metų.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.„Artumos“ žurnalo rugsėjo numerį pristato vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalga - diskusijos danų krikščioniškoje spaudoje apie vaikų išpažinties reikalingumą (parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: popiežiaus Pranciškaus laiškas apie literatūros vaidmenį ugdyme.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie vasarą.Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Medžiai“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ veikia Lietuvos modernizmo klasiko tapytojo Antano Gudaičio paroda „Kompozicijos“, kurią kuravo menotyrininkė ir dailininko anūkė Algė Gudaitytė. Paroda yra tarsi susitikimas su lietuviškojo ekspresionizmo tapybos korifėjumi – greta paveikslų eksponuojamos ir Algimanto Kunčiaus darytos dailininko fotografijos. Didelis dėmesys skiriamas kūrybos procesui, paveikslo gimimui – nuo eskizo, piešinių iki kompozicijų variacijų. Apie Antano Gudaičio kūrybos principus, nežinomus ar mažiau žinomus gyvenimo faktus kalbamės su parodos kuratore Alge Gudaityte.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

„Drąsiai bandykite ir nesmerkite savęs“, – Lietuvos mokytojams linki tarpdisciplininio meno kūrėja Dalia Kiaupaitė, mokanti mokytojų bendruomenes kūrybiškumo. Ar kiekvienas gali jo išmokti?Šiemet apie savo veiklos pabaigą paskelbė ne vienas dešimtmečiais veiklą vykdęs festivalis. Kas lemia festivalių rinkos susitraukimą ir kas laukia likusiųjų?Ar esate lankęsi kariljono koncerte? Gali būti, kad taip, tik apie tai nesusimąstėte. Šis plačiai girdimas, bet ne visiems matomas instrumentas Kaune skamba jau beveik devyniasdešimt metų.Pasaulio kultūros apžvalgoje - bronzinio Elono Musk'o biusto kelionė Amerikoje, vienas garsiausių maisto mūšių festivalių pasaulyje „La Tomatina“ bei netyčia vaiko muziejuje sudaužyta tūkstantmetė vaza.„Kam šiandien turėtų tekti viešųjų paslaugų prioritetas – paslaugų decentralizacijai, priartinant jas prie žmonių, ar buhalteriniam požiūriui, skatinančiam stambinti mokyklas ir ligonines, taupyti išteklius ir telkti juos didžiuosiuose miestuose?“ – komentare svarsto istorijos mokytojas ekspertas Domas Boguševičius.Šiemet minime 120-ąsias tapytojo Antano Gudaičio gimimo metines. Prisimenant šį kūrėją ir minint jo vardo kūrybos fondo įsteigimą atidaroma paroda „Kompozicijos“.„Jei galėčiau pragyventi tik iš kūrybos, būčiau vienas produktyviausių Lietuvos menininkų“, – sako Denisas Kolomyckis. Laisvai samdomas menininkas periodiškai susiranda pastovų darbą, tačiau pripažįsta – etatas žlugdo kūrybiškumą. Šią savaitę kūrėjas Jonavoje pristatė apie lyčių tapatybę ir stereotipus kalbančią parodą „Femina“, kurią, likus vos keletui dienų iki atidarymo, principingai nutarė iškeldinti iš Jonavos kultūros centro. Šį sprendimą kūrėjas priėmė sužinojęs apie galimą neskaidrią ir neetišką įstaigos vadovo veiklą. „Sėskim ir pakalbėkim“ susitikimas su Denisu Kolomyckiu apie kūrybinį principingumą, aktyvistinę ir profsąjunginę veiklą, kūrybos pristatymus regionuose ir vizualaus meno kūrėjams mokamus ar nemokamus honorarus.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

"Sporto pasauliui ir sirgaliams laukiant 2024 m. Paryžiaus olimpinių ir paralimpinių žaidynių atidarymo iškilmių, aštuonios Didžiojo Paryžiaus katalikų vyskupijos jau įžiebė savo olimpinę ugnį, organizuodamos „Šventąsias žaidynes“. Tai bendra Paryžiaus arkivyskupijos ir Prancūzijos vyskupų konferencijos iniciatyva. „Šventąsias žaidynes“ sudaro trys programos, kurių kiekviena truks savaitę - dvi per olimpines, o trečioji - per paralimpines žaidynes. „Šventosios žaidynės“ suburs misionierius, katalikus ir kitus žiūrovus stebėti olimpinių ir paralimpinių žaidynių, švęsti Mišių ir bendrauti per įvairius kultūrinius renginius."Plačiau - vedamojo skiltyje.Ar tikrai atėjo paskutinė Lietuvos vasara? - apie visom prasmėm įkaitusio pasaulio aktualijas - pokalbis su filosofu ir kultūros istoriku Vytautu Ališausku.Vokiečių katalikiškos spaudos temas apžvelgs Giedrius Tamaševičius, o apie pasikėsinimo poveikį Donaldo Trumpo kandidatavimui į JAV prezidentus – žiniose.„Krikščioniškos minties puslapis“: Liam Walsh OP „Religinis žmogaus elgesys“.„Tėvo Antano pasakojimai“.: kun. Antanas Saulaitis SJ apie laiko ženklus.Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Meno kūrinio vartojimas“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Kai pasikeičia faktai, aš pakeičiu savo nuomonę. O kaip jūs, pone?“ Ši frazė priskiriama garsiam ekonomistui Johnui Maynardui Keynesui, kurį be kita ko dar domino ir populiacijos klausimai. Per pastaruosius kelis dešimtmečius demografiniai faktai smarkiai pasikeitė, bet pasaulis delsia ir neskuba pažvelgti į akis naujai tikrovei. O ji yra ta, kad mes, kaip žmonija, turime per mažai vaikų, nes gimstamumo rodikliai kiekvienoje šalyje smarkiai mažėja. Kadaise tai buvo susiję tik su europiečiais, vėliau - su pasaulio turtingaisiais, gyvenančiais Europoje, Šiaurės Amerikoje ar Rytų Azijoje. Dabar ši tendencija stebima net ir neturtingose šalyse, pradedant Jamaika ir baigiant Tailandu. Tuo tarpu nuogąstavimai dėl žmonijos nykimo kartais sukelia pasipiktinimą, neva, dar visai neseniai visi dejavo, kad pasaulis yra perpildytas, o dabar girdi jau per mažai žmonių, tad kuris variantas yra teisingas?“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Liepos-rugpjūčio „Artumos“ numerį, skirtą senelių temai, pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Spaudos apžvalgoje – Giedriaus Tamaševičiaus pastabos apie Vatikano parengtą spalį vyksiančios antrosios sinodo sesijos darbinį dokumentą.„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologo Juergeno Moltmanno „Stebėtis ir matyti“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie Bažnyčios autoritetą.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę ir schizmą“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Viganò fenomenas išryškina reikšmingą po Vatikano II Susirinkimo įvykusį katalikybės skilimą. Nors Viganò sąmokslo teorijos kelia nerimą, didžiausią susirūpinimą kelia tylioji atsiskyrimo schizma ir galimas pasipriešinimas sinodo sprendimams. Plačiau - vedamojo skiltyje.Liepos 7 d. Prancūzijoje vyksta antrasis Parlamento rinkimų turas. Istorikas ir šiuolaikinės katalikybės žinovas Paulis Airiau sako, kad „praktikuojantys katalikai laiko Prancūziją krikščioniška tauta. Jiems neramu, kad ji vis sparčiau nyksta ne tik dėl imigrantų dalies, kuri, jų nuomone, dabar yra pernelyg didelė. Jie mano, kad netrukus taps svetimšaliais savo pačių šalyje. Balsuodami už kraštutinius dešiniuosius, jie aiškiai išreiškė savo pyktį“.Liepos mėnesio „Magnificat“ maldyną pristato jo rengėjos Vilija Tauraitė ir Ilona Valujevičienė.Kodėl turime pažinti religijas? – Lauryno Peluričio komentaras.„Krikščioniškosios minties“ puslapis - Vincent Crosby „Grožis aplink mus“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie krikščionybę ir patriotizmą.Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Tušti koridoriai“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„La nuit des églises“ - „Bažnyčių naktis“ pastaraisiais metais tapo privalomu renginiu daugeliui Prancūzijos katalikų ir tiems, kurie nori pažinti savo šalies krikščioniško paveldo grožį. Nuo birželio 22-os iki liepos 7 dienos daugelis Prancūzijos bažnyčių sutemus atvers duris meniniams ir kultūriniams renginiams, kuriuos nuo 2011 m. organizuoja Prancūzijos vyskupai. Pagal Bažnyčios ir valstybės atskyrimo įstatymą, Prancūzijoje bažnyčių pastatai nuo 1905 m. priklauso savivaldybėms, o katedros – valstybei, taigi, vyskupijos ir jų dvasininkai naudojasi pastatais kaip pamaldų vietomis. Todėl „La nuit des églises“ organizuojama bendradarbiaujant parapijoms ir merijoms, prie renginių prisideda ir paveldo išsaugojimo asociacijos. Plačiau - vedamojo skiltyje.Apie atnaujintą Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto religijos studijų programą pasakoja prof. Rita Šerpytytė.Spaudos apžvalga: naujasis apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkiv. Georgas Gaensweinas ir ortodoksų vienuolė-influencedė sesuo Vassa (parengė Giedrius Tamaševičius).„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie švenčiantį ir žaidžiantį žmogų.Filosofo Povilo Aleksandravičiaus radijo esė „Bažnyčiai reikia naujo pagrindo“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Vieni didžiausių žmonijos protų sprendžia etines dirbtinio intelekto pasekmes, todėl buvo gera matyti, kad popiežius Pranciškus G7 viršūnių susitikimo dalyviams priminė didžiulę katalikiškos tradicijos išmintį. Prnciškus skyrė ypatingą dėmesį tam, ką galima pavadinti žmogiškuoju veiksniu, t. y. žmogaus orumo, kuriam dirbtinis intelektas gali kelti grėsmę, gynimui bei skatinimui. Popiežius primygtinai reikalauja, kad į dirbtinį intelektą būtų žiūrima kaip į mašiną, įrankį, prietaisą, kuris papildo žmogaus intelektą, o ne jį pakeičia. Jis neturi tapti stabu, kurį reikia garbinti ar kurio reikia bijoti." Plačiau - vedamojo skiltyje ir pokalbyje su filosofu, kultūros istoriku Vytautu Ališausku.Spaudos apžvalga: popiežiaus Pranciškaus susitikimai su G7 viršūnėmis ir amerikiečių komikais Vatikane - kai nebepakanka būti vien globaliųjų Pietų ganytoju. (Parengė Giedrius Tamaševičius).„Krikščioniškos minties puslapis“: vokiečių teologas Juergenas Moltmannas apie kosminę kristologiją „Kristus po Černobylio“.„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis SJ apie parapijų likimą.Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės radijo esė „Apie laimę grįžti iš tamsos“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Paaiškėjus rinkimų į Europos Parlamentą rezultatams, Katalikų Bažnyčios vadovai išreiškė susirūpinimą dėl akivaizdžiai sumažėjusio Europos vienybės entuziazmo ir išaugusios paramos nacionalistinėms partijoms. „Žmonės aiškiai sunerimę dėl kai kurių Europos Sąjungoje priimamų sprendimų - jie nori, kad didžiausias dėmesys būtų sutelktas į pagrindinių teisių, žmogaus orumo, šeimos, švietimo ir taikos klausimus“, - sakė arkivyskupas Gintaras Grušas, Europos katalikų vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas. „Kadangi pagrindinės centristinės partijos vis dar išlaiko daugumą, turime tikėtis, kad jos tai supras kaip raginimą daugiau dėmesio skirti žmonėms svarbiems klausimams", - sakė jis. Grušo teigimu, ES pareigūnų „pertekliniai bandymai“ priimti teisės aktus tose srityse, kurios yra šalių narių kompetencija, sukėlė visuomenės pasipriešinimą. Vilniaus arkivyskupas tikisi, jog naujai išrinkti Parlamento nariai susitelks į "pirmines visiems svarbias vertybes". Plačiau - vedamojo skiltyje.Birželio „Artuma“: apie kun. Tomašo Haliko kalbą, skirtą į Vatikaną susirinkusiems parapijų klebonams, ir apie kunigystę šiandieninėje Bažnyčioje. Naują numerį pristato žurnalo vyriausiasis redaktorius Darius Chmieliauskas.Apie mokslo metų pabaigą ir mokyklinio švietimo krizę - Lauryno Peluričio komentaras.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie daugelio katalikų Lietuvoje ir visame pasaulyje pamėgtą jo vardo globėją šv.Antaną Paduvietį.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Sakoma, kad prasidėjus Vatikano II Susirinkimui, įtakingas prancūzų dominikonų teologas Yves'as Congaras pastebėjo, jog tai esąs Louvaino Susirinkimas Romoje. Congaras turėjo omenyje, kad Louvaino katalikiškas universitetas, nuo seno žinomas kaip turtinga teologinės veiklos terpė, pagaliau sulaukė pripažinimo Romoje. Vatikano II Susirinkimas pabrėžė visos „Dievo tautos“ indėlį ir lygiavertį pasauliečių dalyvavimą Bažnyčios gyvenime kartu su dvasininkais, o Louvainas dar prieš prasidedant Susirinkimui ugdė pasauliečius teologus. Galbūt tai viena iš priežasčių, kodėl popiežius Pranciškus, didžiąją pontifikato dalį skiriantis Susirinkimo įgyvendinimui, šiemet ketina aplankyti Belgiją". Plačiau - vedamojo skiltyje.Kokią reikšmę Šaltojo karo metais turėjo lietuviškų koplyčių atidarymas Vašingtone ir Vatikane? Reportažas iš Bažnytinio paveldo muziejuje atidarytos parodos.Naujas žurnalo „Kelionė“ numeris (pristato Faustina Andriulytė).Užsienio spaudos apžvalga: apie popiežiaus Pranciškaus šekspyriškas keliones ir vokiečių teologą Juergeną Moltmanną (1926-2024) - parengė Giedrius Tamaševičius.„Tėvo Antano pasakojimai“: kunigas Antanas Saulaitis SJ apie atlaidus.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

„Jaunesnės kartos katalikai trokšta aiškios ir apibrėžtos, labiau ortodoksiškos religinės tapatybės, nes jiems gali atrodyti, kad jie yra mažuma mažumoje: mažuma senstančioje visuomenėje ir senstančioje Bažnyčioje. Jie jaučia ryšį su stipresniu ir ortodoksiškesniu tikėjimu bei praktika, kuris anaiptol nėra gryna vaidyba. Jie yra tai, ką sociologas pavadino „pasauline tendencija, nukreipta į mažumos skatinamą katalikybės perkomponavimą“. Jungtinės Amerikos Valstijos suteikė ypač palankią dirvą šiai tendencijai įsitvirtinti. Dvipartinės politinės sistemos įtampa persikėlė į Bažnyčią. Atrodo, kad pastarųjų trisdešimties-keturiasdešimties metų amerikiečių dvasininkijos kultūros beveik nepalietė posusirinkiminė teologija" Plačiau - vedamojo skiltyje.Pokalbis apie priešrinkimines nuotaikas Jungtinėse Amerikos Valstijose su Bostono koledžo teologijos dėstytoja, dr. Ligita Ryliškyte.Lauryno Peluričio komentaras: apie atostogų prasmę.„Krikščioniškos minties puslapis“ Thomas O'Loughlin apie tai, ką archeologiniai atradimai Pompėjuose atskleidžia apie ankstyvųjų krikščionių eucharistinę praktiką„Tėvo Antano pasakojimai“: kun. Antanas Saulaitis apie atlaidus.Giedrės Kazlauskaitės radijo esė „Susikalbėjimo problema“.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Prieš 120 metų panaikintas lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimas. Vienas reikšmingiausiai prie draudimo panaikinimo prisidėjusių žmonių buvo lietuvių kultūros ir spaudos veikėjas Antanas Macijauskas.

Naujas CMD epizodas, kuriame aptarėm Antano meilę šūnų rūbeliams, Brazauskienės meilę ruzzijai. Apie šnipus bibliotekose ir ką jie žiūri per kompiuterius. Susapnuoti košmarai ir miego demonai. Norim pasikviesti taksiorą į podcastą, jeigu turit kontaktų duokit žinoti!Support the show

This week the guys get a call from the Lovely Aundria, of AFQ fame, and Mark smokes an old favorite the JdN Consul and they all go "Walking through the park and reminiscing."  Tell a friend, tell a hobo... As always, send us questions and comments to theretrohale@gmail.com  Thanks for listening, ENJOY IT!

Special Guest: Our old friend and Pierre Ferrand and Plantation Run representative GREG DOXAKIS Cigar Reviews: Alec Bradley Double Broadleaf Drew Estate Joya De Nicaragua "Antano" Gran Consul Beer Tasting: Eagle Brewery "Banana Bread Beer" (Bedfordshire, England) Beer Tasting: Holidaily Brewing Company "Fat Randy's IPA" (Golden, CO) Beer Tasting: Brewdog Brewery "It's A Beaut" Pecan And Toffee Stout (Ellon, Scotland) Spirit Tasting: Spirits from Dox

Dzūkai – svetingi žmonės. Keliauti po Alytaus r. kviečia kultūros specialistė Laimutė Zavistauskienė.Kurnėnų perlas – „amerikoniška“ mokykla. Amerikos lietuvio Lauryno Radziukyno fundacija pakeitė kaimo vaikų gyvenimą.Balkūnų kaime galima aplankyti Antano Žmuizdzinavičiaus sodybą-muziejų. Klėtyje įengtas klojimo teatras, kuriame dar ir šiandien vyksta mėgėjų teatro festivalis „Kaimo liktarnia“.Totorių paveldas – mečetė Raižių kaime.Butrimonys išgyvena renesansą. Miestelio seniūnas Andrius Karlonas pasakoja apie vienintelę Lietuvoje trikampę aikštę, sūkurinį fontaną, žydų, totorių ir lietuvių paveldą, statomą Trijų tautų muziejų, supažindina su naujais verslais bei veiklomis.Kristina ir Vidmantas Marčiulynai atidarė krautuvėlę „Ateities rojus“. Vieta, į kurią mielai užsuka ne tik vietiniai, bet ir svečiai.Butrimonių pakraštyje Indrė ir Žygintas Senūtai įkūrė sodybos kepyklėlę „Žygindra“ ir kepa šakočius, vykdo edukacijas.Plasapninkų kaimo sodyba kvepia levandomis, rugine duonuke. Iš krosnies traukiamos dzūkiškos šiuškės svečius sodina prie stalo. Gera nuotaika pasirūpina Ina ir Petras Kaškonai.Ved. Jolanta Jurkūnienė