Podcasts about ii pasaulinio

Į ekranus atkeliauja naujas lenkų kino režisieriaus Michalo Kwiecinskio filmas „Filipas“. Kuo mums svarbus šis pasakojimas apie bandymą išlikti karo akivaizdoje – kalbamės su vertėja Odeta Venckavičiene.Tęsiame akciją Metų knygos rinkimai. Šiandien kalbėsime apie vaikams skirtą knygą „Geriausia diena“, kurią sukūrė Kotryna Zylė ir Inga Dagilė.Ievos Buinevičiūtės muzikinis pasakojimas.„Geri spektakliai visuomet kalba apie žmogų: mes gimėm, mirsim ir galvosim, kodėl čia gyvenam“, – sako aktorius, teatro ir meno studijos steigėjas bei vadovas Arūnas Sakalauskas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Menotyrininkė Indrė Urbelytė pasakoja apie studijas Vilniaus dailės akademijoje ir Paryžiuje bei Briuselyje, II Pasaulinio karo vizualinius naratyvus okupuotos Lietuvos dailėje ir kuruotas parodas. Kas sieja Lietuvos audėjų raštus ir Kazio Varnelio tapybą ir kokios temos domina jaunuosius menininkus parodoje „Orų prognozės“, surengtoje galerijoje „Atletika“ kultūros komplekse „Sodas 2123“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, garso režisierė Daiva Sviglinskienė.

Svarbus pokalbis. „Svarbus pokalbis” Ambasadorius NATO Deividas Matulionis: prie Europos sienų nebuvo tiek karių nuo II Pasaulinio karo. Ambasadorius sako, kad JAV ir NATO atsakymai į Maskvos reikalavimus nebus tai ko laukia Rusija. D.Matulionis nesureikšmina Vokietijos pozicijos dėl ginklų tiekimo Ukrainai ir teigia, kad Vakarai kaip niekada vieningi.Ved. Deividas Jursevičius

Gerbiamieji, jeigu darže radote II Pasaulinio karo laikų bombą ir šiuo metu planuojate su bulgarke ją perpjauti bei priduoti į metalo laužą - sukluskite! Jūsų dėmesiui priešpaskutinė šio sezono laida. >>> Nekarpyta laida su muzikiniais įrašais pagal faktą ir kitais kopiraito saugomais elementais skamba kiekvieną penktadienį 15.00 val. START FM Čia paduodama Pasaulinį Internet tinklo standartą atitinkanti laidos versija.

Kultūros puslapių apžvalga. Kas yra lalavimai ir kodėl per Velykas dainuojamos sūpuoklių dainos? Į šiuos klausimus atsakys LLTI Dainyno skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Žičkienė.Mums turėtų rūpėti ne tik naujos, plačiai reklamuojamos knygos. Žmogaus gyvenime žymiai svarbesnės knygos, kurios padarė didelę įtaką ir keliauja su mumis toliau. Naujoje laidos rubrikoje „Mano skaitiniai“ sužinosime, kokios knygos yra svarbios rašytojui Sigitui Parulskiui.Tęsiame kelionę po karantino pritildytas šalis. Kaip gyvuoja Vokietija ir jos kultūra pasakoja Lietuvos kultūros atašė Vokietijos Federacinėje Respublikoje Rita Valiukonytė. Daugybę visuomenės protestų sukėlę Vilniaus savivaldybės planai atnaujinti Sapiegų parką ir grąžinti jam barokinį stilių vėl atnaujinami: Architektų sąjunga skelbia naują architektūros konkursą. Kokį parką norime sukurti? Ar kalbama apie parko ir rūmų dermę? Ar įsiklausomą į istorikų, landšafto tyrinėtojų nuomones? Šiomis temomis diskutuoja Architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė, dailės istorikė, menotyrininkė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė, visuomeninės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkas, Lietuvos parkų tyrinėtojas Dainius Labeckis.Maro mergelė keliauja po kaimus ir sėją mirtį, ją sustabdyti gali tik tas, kuris ryšis paaukoti savo gyvybę dėl kitų išgelbėjimo. Tokią legendą paveiksluose vaizdavo karo metų dailininkai. Kodėl mums šiandien įdomi II Pasaulinio karo metų dailė, kokių paralelių galime rasti? Menotyrininkės Laimos Kreivytės ir dailės istorikės profesorės Giedrės Jankevičiūtės pokalbis. Ved. Jolanta Kryževičienė.

Hidrometeorologijos tarnybai paskelbus, kad Kuršių marių ledo storis ties Nida siekia per 10 centimetrų, į Neringą suplūdo poledinės žūklės mėgėjai. Marijampolė šiandien oficialiai tampa Lietuvos kultūros sostine. Klaipėdoje atidarytas unikalus muziejus, pasakojantis apie tragiškas II Pasaulinio karo pasėkmes šiam miestui. Lietuvos gamtos apsaugos aktyvistai palaiko norvegus, kovojančius prieš nepateisinamus vilkų medžioklės mastus Norvegijoje. Sukanka lygiai metai kai Donaldas Trampas eina Jungtinių Valstijų prezidento pareigas. „Naujienų žemėlapis“: apie priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų.

Neries ir Nemuno santakoje XVII a. Radvilų įkurta privati Vilijampolės Slabada – laisva nuo baudžiavos gyvenvietė – iš pradžių buvo nedidelė ir dokumentuose vadinta kaimu, bet jau XVIII a. antroje pusėje amatais ir prekyba miestelis galėjo konkuruoti su kitapus upių esančiu Kaunu. XX a. sparčiai vystėsi pramonė. Čia iki II Pasaulinio karo veikė viena garsiausių Europos rabinų mokyklų – Slabados ješiva. Slabadą galima būtų vadinti štetlų štetlu – daugelis jos gatvių pavadintos Lietuvos miestelių vardais – Ariogalos, Linkuvos, Betygalos, Gargždų, Josvainių, Tauragnų, Riešės, kiti pavadinimai – Vežėjų, Mėsininkų – mena čia gyvenusių ir dirbusių žmonių profesijas. Slabados pavadinimas retai girdimas – šiandien štetlas plačiau žinomas Vilijampolės vardu, prieš II Pasaulinį karą jis tapo Kauno miesto dalimi. Aštuntasis pasakojimas iš ciklo, skirto Lietuvos žydų miesteliams – apie Vilijampolę. P. Poderskio nuotraukoje – Slabados ješivos pastate sovietmečiu veikė fabrikas.

Neries ir Nemuno santakoje XVII a. Radvilų įkurta privati Vilijampolės Slabada – laisva nuo baudžiavos gyvenvietė – iš pradžių buvo nedidelė ir dokumentuose vadinta kaimu, bet jau XVIII a. antroje pusėje amatais ir prekyba miestelis galėjo konkuruoti su kitapus upių esančiu Kaunu. XX a. sparčiai vystėsi pramonė. Čia iki II Pasaulinio karo veikė viena garsiausių Europos rabinų mokyklų – Slabados ješiva. Slabadą galima būtų vadinti štetlų štetlu – daugelis jos gatvių pavadintos Lietuvos miestelių vardais – Ariogalos, Linkuvos, Betygalos, Gargždų, Josvainių, Tauragnų, Riešės, kiti pavadinimai – Vežėjų, Mėsininkų – mena čia gyvenusių ir dirbusių žmonių profesijas. Slabados pavadinimas retai girdimas – šiandien štetlas plačiau žinomas Vilijampolės vardu, prieš II Pasaulinį karą jis tapo Kauno miesto dalimi. Aštuntasis pasakojimas iš ciklo, skirto Lietuvos žydų miesteliams – apie Vilijampolę. P. Poderskio nuotraukoje – Slabados ješivos pastate sovietmečiu veikė fabrikas.