Homo cultus. Iš balkono

Laidoje „Iš balkono“ pokalbis su tarpdisciplinine menininke, savito vaizdų pasaulio kūrėja Laisvyde Šalčiūte apie jos intuityvią raišką, meninius tyrimus ir žmonių, žvėrių bei augalų sampynas. „Kurdama domiuosi įvairias realybės aspektais. Juos stebiu, pastebiu, nustembu, interpretuoju, užduodu klausimus, bet nepateikiu galutinių atsakymų, nes „tiesa“ man nėra istorija ar faktai, jos neįmanoma tobulai išsakyti, tačiau kartais ją galima pajusti, patirti poezijoje, vaizde, keistame aplinkybių ir vaizdų santykyje. Stebėjimas-pastebėjimas-nustebimas – pagrindinė mano varomoji kūrybos jėga“ – teigia menininkė.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Paroda „Stasys Ušinskas: Lietuvos modernizmo ledkalnis“ Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje stebina įspūdingais Ušinsko tapybos darbais – dar neeksponuotomis istorinėmis drobėmis ir paveikslais, kur art deco stilistikos moterų kūnai atrodo kaip sukonstruoti iš spiralių, zigzagų ir cilindrų. Apie tai ir spalvingą Ušinsko kūrybos kelią bei jo vitražus, stiklo vazas, marionetes, scenografijos ir teatro kostiumus kalbamės su parodos kuratore profesore dr. Ramute Rachlevičiūte.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė

Poetė Giedrė Kazlauskaitė savo gyva poezija, besiskleidžiančia tarp dokumentinės metaforos, ironiškos (auto)biografijos, kreivų įvaizdžių ir šventųjų ikonografijos, keičia Lietuvos literatūros peizažą. Apie jos penktąją poezijos knygą „Marialė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025) kalbamės su autore.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Homo cultus. Iš balkono“ – pokalbis su menotyrininke dr. Laima Laučkaite apie Aspazijos Surgailienės knygeles vaikams, etnomodernizmo idėjas ir spalvingą kūrybą sau.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis su menininke ir LTMKS pirmininke Agne Jokše apie as-meninį, bendruomeninį ir profesinį solidarumą, menininkų ir kuratorių laiškų knygą ir kodėl svarbu ne tik mokytis meno, bet ir išlaukti.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Rašytoja, poetė ir literatūros tyrinėtoja profesorė Viktorija Daujotytė išleido autobiografinių tekstų knygą „Kai rašai, nebijai“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024), kurioje dienoraščiai, laiko refleksijos, mintys paraštėse persmelkiamos gyvo kalbos ir žemės jausmo. Šioje knygoje kraštovaizdis, garsovaizdis ir sielovaizdis susipina į lietuvių ir žemaičių kalbų audinį. Autorė knygą apibūdina kaip „buvimą tarp; ir tarp krikščionybės bei senojo baltų tikėjimo, vis ieškant tų egzistencinių atramų, kurios būtų bendros visoms religijoms, visiems tikėjimams“. Už šią knygą Viktorija Daujotytė apdovanota Rašytojų sąjungos premija.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

„Dirbti su karštu lydomu stiklu tai lyg žaisti su gyvu smaugliu“, – sako stiklo menininkas Remigijus Kriukas. Jis pasakoja apie savo kelią į stiklo pasaulį ir parodą „Prabangos sinonimai“ Vilniaus dailės akademijos parodų salės „Titanikas“, kurioje stiklo skulptūros, objektai, instaliacijos dera su tapyba ir fotografija.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė.

Laidoje „Iš balkono“ kuratorė ir rašytoja Monika Kalinauskaitė pasakoja apie savo kuruotą „Visa tai, ko negalima daryti. Lietuvos XXI a. menininkės Radvilų rūmų dailės muziejaus istorinės tapybos ekspozicijoje“. Kaip kalbas skirtingų laikmečių menininkai ir menininkės, ir kaip keičiasi mūsų požiūris į istorinius kūrinius akistatoje su šiuolaikiniu menu? Kokios postkuravimo idėjos svarbios kuriant takų ir konceptualų kūrinių polilogą? Ar, kartu su fizine aplinka ir diskursyviu kontekstu, keičiasi ir meno žodynas?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Grafikė ir visuomenininkė Ramunė Vėliuvienė išleido unikalią knygą – šešių kartų istoriją menančią vaizdų skrynią, pavadintą „Šeimos albumai. Regimoji atmintis“ (leidykla „Tyto alba“, 2025). Apie šios knygos sumanymą ir susipinančias šeimos, asmenines ir skirtingų laikmečių istorijas kalbamės su autore.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Žurnalistas ir vertėjas dr. Jonas Malinauskas – ilgametis Vatikano radijo darbuotojas, Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos lietuviškųjų programų atsakingasis redaktorius. Kartu su žmona prof. dr. Giedre Jankevičiūte šiemet apdovanotas Lietuvos žurnalistų draugijos Stasio Lozoraičio vardo premija „Kelyje į Vilties Prezidento Lietuvą“. Su Jonu Malinausku kalbamės apie darbą Vatikano radijuje ir bendravimą su Lozoraičių šeima, gyvenimą Romoje ir svarbias knygas, išverstas į lietuvių kalbą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Homo cultus. Iš balkono. Ved. Laima Kreivytė

Aktorė Severija Janušauskaitė pasakoja apie savo vaidmenis teatre ir kine, muziką kaip įkvėpimą ir kūrybą, kas svarbu dirbant su skirtingais režisieriais ir kaip įlįsti į personažo kailį (ir nepamiršti išlįsti).Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Jaunosios kartos menininkė Emilija Čepulė pasakoja apie parodą „Bevardžiai ežerai“ Jono Meko vizualiųjų menų centre, instaliaciją „Emi(l)sinis ūkas, vandenyno dugno knygą ir kitas kosmines vizijas, tęsiančias čiurlionišką stichijų įvaizdinimo ir įgarsinimo temą. 2024 m. menininkei įteikta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio stipendija naujo kūrinio sukūrimui.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su poete Lina Buividavičiūte apie jos naują poezijos knygą „Kelionių“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2024), lietuvių poezijos transformacijas ir kaip išpažintinė lyrika tampa ne tik žaizdų atvėrimo, bet ir gydymo praktika.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ menotyrininkė ir parodų kuratorė dr. Jurgita Ludavičienė pasakoja apie savo kelią į dailės pasaulį ir jos kuruotas parodas LNDM Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje. Vienoje jų – parodoje „Geležinis Vilnius“ atsiskleidžia skirtingi miesto kultūriniai sluoksniai ir šiuolaikinių menininkų Vilniaus vizijos.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ fotomenininkė ir fotografijos tyrinėtoja Geistė Kinčinaitytė pasakoja apie susidomėjimą šiuolaikine fotografija, savo studijas ir gyvenimą tarp dviejų šalių, kultūrų ir kalbų. Kaip susiję Marso, Mėnulio ir Islandijos peizažai, kuo panašus žmogaus ir dangaus kūnų vaizdavimas ir kaip skiriasi mūsų ir kameros akis.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ poetas ir literatūros tyrinėtojas Mindaugas Kvietkauskas kalba apie „Gruntinius vandenis“ (leidykla „Odilė“, 2025) – naują savo poezijos, vertimų ir poetinės prozos knygą. Joje girdime požemines ir mirusiųjų upes, skirtingomis kalbomis rašiusius poetus ir savitą Mindaugo balsą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ – pokalbis apie 35 metų sukaktį švenčiantį kultūrinės spaudos flagmaną – savaitraštį „Šiaurės Atėnai“. Apie laikraščio įkūrimą, redaktorius, ryškiausias asmenybes, eseistikos ir menotyros mokyklas, įsiminusius tekstus ir nuotykius kalbamės su buvusia ir esama redaktorėmis – poete Giedre Kazlauskaite ir prozininke Egle Frank.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ tapytojas Arvydas Šaltenis pasakoja apie vaikystės išdaigas ir slėpynes Baranausko klėtelėje, menininkų drąsą pirmiems išstoti iš sovietų dailininkų sąjungos, Vilniaus dailės akademijos revoliucijas, dailininkų grupę „24“ ir kodėl joje nebuvo moterų. O taip pat apie tiesos svarbą kūryboje ir poezijos gyvastį.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ poetas ir dramaturgas Mindaugas Nastaravičius kalba apie naują savo poezijos knygą „Antra dalis“ – jos scenarijus ir sapnus, eiles ir eilinius, žodžius ir dantis, pasimetusius atminties dėžėse.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ apie įsimintiniausius 2024-ųjų dailės ir šiuolaikinio meno įvykius, asmenybes, knygas ir viešosios erdvės „minų laukus“ kalbasi menotyrininkės Agnė Narušytė, Marija Martinaitytė ir Monika Pakerytė.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ su menotyrininke, tarptautinių parodų ir projektų kuratore dr. Virginija Vitkiene kalbamės apie tai, kokio išsilavinimo ir charakterio savybių reikia kuruojant didelio mastelio meno ir kultūros projektus, sudarytus iš dešimčių ir šimtų mažesnių renginių. Kaip menotyros studijos, darbas Kauno bienalėje (ir jos sėkmingas pertvarkymas), projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ iniciavimas bei demokratiškas valdymas atvedė prie Lietuvos sezono Prancūzijoje vairo.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ kalbamės su interaktyvios parodos apie tremtį ir mūsų kolektyvinę atmintį kūrėjomis Gintare Valevičiūte, Vytene Saunoriūte-Muschick ir Jurga Graf apie tai, kaip Dalios Grinkevičiūtės atsiminimai prabilo ne tik tekstais, fotografijomis, bet ir judančiais vaizdais, diorama ir net bijūnų krūmu.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ menininkė Laima Oržekauskienė-Ore ir dailėtyrininkė Monika Krikštopaitytė kalbasi apie tekstilėje įaustą ir atspaustą atmintį, kultūrų susitikimus ir moirų verpiamas likimo gijas. O taip pat apie Vilniaus dailės akademijos parodų salėje „Titanikas“ eksponuojamą menininkės parodą „Tekstilės esė“ ir neįtikėtinas kūrinių istorijas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kaip menininkė ir knygos dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė pradėjo žiūrėti, skaityti, įsivaizduoti ir kurti knygas? Kokie jos įkvėpimo šaltiniai ir kas svarbu, kuriant išskirtinio dizaino knygą? Apie savitą mąstymo ir kūrybos procesą, naujas knygas ir rudenį vykusius svarbius knygos meno renginius pasakoja autorė.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Pokalbis su knygyno „Eureka!“ įkūrėja Eurika Stogevičiene apie knygų namus, kuriuose susitinka skaitytojai ir rašytojai, „prarastos sielos“ ir seni draugai. Kaip knygynas keliauja į naujas erdves ir kuo įdomus savaitgalį vyksiantis „Paviljono knygų savaitgalis“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kokį Vilnių mato fotomenininkė, scenografė, kostiumų dailininkė ir grafikė Aleksandra Jacovskytė? Kartu su autore sklaidome jos išleistus albumus „Vilniaus veidai“ ir „Vilniaus veidai+“, kuriame sutinkame daugiataučio miesto šviesuolius, menininkus, Aleksandros drauges ir draugus. Unikalus fotografės žvilgsnis, miesto ir asmeninės istorijos atveria skirtingus Vilniaus kultūrinius klodus.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Su kultūros politikos tyrėja ir parodų kuratore dr. Skaidra Trilupaityte kalbamės apie tai, kas inspiravo ją surengti parodą „Paskutinis paplūdimys“ LNDM Palangos gintaro muziejuje, ekologinį nerimą, karo grėsmę ir pasaulio pabaigos siužetus kultūrinėje vaizduotėje.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Kas yra konstibacija? Tai fotografo Gintaro Zinkevičiaus sugalvotas terminas beprasmiškai besikartojantiems ir labai lėtai vykstantiems griovimo ir remonto darbams mieste. Zinkevičius stebi ir dokumentuoja Vilniaus kaitos procesus – griaunamus kino teatrus, remontuojamus stogus, taisomas gatves. Tuose procesuose dažnai dalyvauja ir šuo Pepė. Besikeičiančio Vilniaus kronikas galima pamatyti rotušėje eksponuojamoje parodoje Gintaro Zinkevičiaus parodoje „Išsėtinė konstibacija C“, kuruotoje Agnės Narušytės. Laidoje „Iš balkono“ fotografas ir kuratorė pasakoja apie besikeičiantį urbanistinį peizažą ir fotografinę perspektyvą, o taip pat svarbiausius Zinkevičiaus kūrybos etapus ir kūrinius.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ kompozitorė Justė Janulytė pasakoja apie savo kelią į muzikos pasaulį – vaikystės vasaras Molėtų observatorijoje ir muzikos teorijos bei kompozicijos studijas. Jos kūryboje siejasi muzika, poezija ir šiuolaikinis menas, garso bangos ir kosminės vibracijos. Muzikologė Jūratė Katinaitė rašo, kad Justės Janulytės muzika „asocijuojasi ne su garsiniais įvaizdžiais, o su erdvėje judančia materija, kuri turi savo temperatūrą, šviesą, tankį. Toks muzikos medžiagiškumas itin paveikus klausytojui: net pirmąsyk girdėdamas kūrinį gali susivokti, kurioje jo padaloje esi, kur link slenka garsų masė“.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė(Dmitrij Matvejev nuotr.)

Laidoje „Iš balkono“ dailėtyrininkė, Vilniaus dailės akademijos profesorė dr. Giedrė Mickūnaitė pasakoja apie menotyros ir Viduramžių studijas, prieštaringą Vytauto didžiojo įvaizdį, atminties politiką ir kodėl šiuolaikinis menas jai atrodo Sizifo darbas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ su fotomenininku ir fotografijos tyrėju Gintu Kavoliūnu kalbamės apie senų technologijų ir šiuolaikinio meno sąsajas, įamžinto vaizdo reinkarnacijas ir ar tikrai kiekvienoje fotojuostoje slypi kiaulės koja.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Tapytoja Aistė Kirvelytė savo kūriniuose sujungia paveikslo ir architektūros struktūras, išplečia kūrinį į parodinę erdvę ir kitas medijas – spaudą, kiną, fotografiją. Kaip ji konstruoja savo tapybinį pasaulį ir kaip gyvenimas, filmai ir kasdienybė įsiveržia į jos didelių formatų drobes kalbamės su autore.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Šiuolaikinės kultūros tyrėjas, kuratorius ir rašytojas dr. Jurijus Dobriakovas tyrinėja meno ir technologijų sąveikas, medijuotą kasdienybės kultūrą, šiuolaikines mitopoetikos ir etnokultūros metamorfozes, urbanistines praktikas bei gamtos ir architektūros ryšius. 2022 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynė menotyros daktaro disertacija „Naujųjų medijų meno diskurso raida Lietuvoje XX a. 10-ajame – XXI a. 2-ajame dešimtmetyje“. Dobriakovas kuravo be vieną svarbią parodą, tarp jų Lietuvos medijų meno retrospektyvą „Laikmenos“ Nacionalinėje dailės galerijoje (2021) ir „Disciplinos“ galerijoje „Atletika“ (2024). Pokalbis apie šiuolaikinio meno idėjas ir tarpdisciplinines įtampas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Laidoje „Iš balkono“ su architekte, Lietuvos kultūros instituto direktore dr. Julija Reklaite kalbamės apie Lietuvos sezono Prancūzijoje pradžią ir užkulisius, svarbiausius tikslus ir ilgalaikę perspektyvą. Remdamasi ankstesne darbo kultūros diplomatijos srityje (kultūros atašė Italijoje) ir vadovavimo kultūros įstaigoms (Architektūros fondas, „Rupert“ meno ir edukacijos centras) patirtimi Julija Reklaitė pateikia skirtingus Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje pjūvius.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Eglė Karpavičiūtė tapo idėjas erdvėje. Idėjos dažniausiai susijusios su tapyba, erdvė – su jos matymu ir eksponavimu. Tačiau iš tiesų procesas daug sudėtingesnis. Eglė tapo jau nutapytą vaizdą (paveikslą) parodoje, suliedama kūrinį ir jo erdvinį bei institucinį kontekstą. Ir kito autoriaus kūrinys, ir jo parodinė aplinka panardinama į tapybos materiją. Tarsi begalybės veidrodžių tunelyje atspindžiai švysčioja pagaudami vis kitą nutapytos, reprodukuotos ir vėl nutapytos realybės detalę. Pokalbis apie pasikartojančias tapybos mirtis ir prisikėlimus, autoportretus ir žvilgsnio galią.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė, iliustracija – Eglės Karpavičiūtės „Autoportretas su Salvadoro Dali ūsais“ (2022 m.)

Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ veikia Lietuvos modernizmo klasiko tapytojo Antano Gudaičio paroda „Kompozicijos“, kurią kuravo menotyrininkė ir dailininko anūkė Algė Gudaitytė. Paroda yra tarsi susitikimas su lietuviškojo ekspresionizmo tapybos korifėjumi – greta paveikslų eksponuojamos ir Algimanto Kunčiaus darytos dailininko fotografijos. Didelis dėmesys skiriamas kūrybos procesui, paveikslo gimimui – nuo eskizo, piešinių iki kompozicijų variacijų. Apie Antano Gudaičio kūrybos principus, nežinomus ar mažiau žinomus gyvenimo faktus kalbamės su parodos kuratore Alge Gudaityte.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Nacionalinėje dailės galerijoje veikia dr. Arūno Gelūno sukuruota paroda „Gražuolės, pamėklės ir samurajai. Japonijos popkultūros tradicija nuo Edo laikotarpio ukijo-ė iki XX-XXI a. mangos, animės ir sūpā furatto“. Tai savitas žvilgsnis į svarbiausias Japonijos populiariosios kultūros temas, vaizdavimo objektus, technikas ir jų kaitą. Parodos architektūra (architektai Petras Išora-Lozuraitis, Ona Lozuraitytė-Išorė) kuria poetišką atmosferą, kuri padeda atskleisti rafinuotą ir kartais iššaukiančią kūrinių estetiką, o kuratoriaus tekstai atskleidžia ne tik šviesiąsias, bet ir šešėlines darbų sukūrimo aplinkybes. Su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus generaliniu direktoriumi dr. Arūnu Gelūnu kalbamės apie parodą ir kaip studijos Vilniaus dailės akademijoje, Tokijo Geidai menų universitete bei disertacija apie Rytų ir Vakarų estetikos sąsajas pasitarnavo parodos atsiradimui. O taip pat apie kontraversiškai vertinamą Jošivaros linksmybių kvartalą ir kylančią naują susidomėjimo Japonijos kultūra bangą.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Su tarptautinio literatūros forumo „Šiaurės vasara“ organizatore Rūta Elijošaityte-Kaikare kalbamės apie dvidešimt intelektualiai bei kūrybiškai įkrautų vasarų ir naujausią forumą „Ateitis yra čia“ Biržų krašto muziejuje „Sėla“. Kokie žmonės, temos ir renginiai įsiminė ir įkvėpė naujiems darbams? Kuo išsiskyrė šiemetinis susitikimas Biržuose? Ar „Šiaurės vasaros“ ateitis čia nesibaigia?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

VDA parodų salėse Titanikas atidaryta personalinė menininkės Dovilės Dagienės fotografijų paroda „Botanizirė“ (kuratorius Adam Mazur). Jos pavadinimas kilęs iš žodžio botanizirė (gr. botanē – žolė, želmenys, daržovės) – tai pailga, dažniausiai metalinė dėžutė rinkti augalams botaninių ekskursijų metu. Parodoje pristatomos instaliacijos ir organinės fotografijos naujai atskleidžia Lietuvos žydų atminimo temą. Prieš tai Dovilės Dagienės kūriniai eksponuoti Lodzės tarptautiniame fotografijos festivalyje. Šią parodą inspiravo Vilnių ir Lodzę jungiančio abiejų miestų universitetų botanikos profesoriaus Jakubo Mowszowicziaus (1901-1983) patirtys ir išgyvenimai. Jis iš gausios šeimos vienintelis išgyveno po karo; prie J. Mowszowicziaus išgelbėjimo prisidėjo ir lietuviai. Daugiau nei 30 Jakubo Mowszowicziaus šeimos narių buvo nužudyti Paneriuose, kurių kalvų ir pievų augaliją Vilniaus botanikas tyrinėjo prieš karą. Apie augalų atmintį kalbasi parodos autorė ir botanikė Radvilė Rimgailė-Voicik.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Lina Lapelytė derina garsą ir vaizdą, laikinus performansus ir milijonus metų skaičiuojančią garso gaudymo skulptūrą. Ji kuria individualius kūrinius ir dirba su daugybe žmonių – profesionalų ir mėgėjų, vaikų ir klausos neturinčių dainininkų. Geriausiai žinomas Linos kartu su Vaiva Grainyte ir Rugile Barzdžiukaite sukurtas kūrinys – opera-performansas „Saulė ir jūra“, laimėjęs Venecijos šiuolaikinio meno bienalės „Auksinį liūtą“. Šioje laidoje ieškome Linos Lapelytės kūrybos ištakų ir inspiracijų, keliaudamos nuo vaikystės, smuiko studijų iki naujausių kūrinių Vokietijoje ir Prancūzijoje.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė