Podcasts about norvegijoje

Ūkininkai kasmet patiria vis sudėtingesnes ūkininkavimo Nemuno žemupyje sąlygas. Potvynis ganomas ir šienaujamas pievas semia ne kelis mėnesius, o pusmetį. Pievos skęsta net vidurvasaryje. Šilutės rajone iš 220 kilometrų pylimų, tik vos 20 kilometrų prižiūrimi. Ūkininkai negali ganyti gyvulių ir paruošti jiems pašarų.Gegužės pabaigoje Ukmergės rajone, Žalgirių kaime, vykstantis smidrų festivalis kasmet pritraukia vis daugiau šios daržovės gerbėjų ir smalsuolių. Jo organizatorė Genovaitė Sakalauskienė sako, kad šiais metais planuojamos paskaitos apie bendruomeninę daržininkystę Norvegijoje, permakultūrą Latvijoje, smidrų auginimą Lietuvoje.Užsienio naujiena. Didžiosios Britanijos ūkininkai susiduria su didžiule sausra – šalis išgyvena sausiausią pavasarį per daugiau nei šimtmetį, o dėl kritulių stygiaus nyksta pasėliai. Augant klimato kaitos poveikiui, ūkininkai ragina imtis skubių priemonių vandens ištekliams valdyti.Ved. Kristina Toleikienė

Kultūros publikacijų spaudoje apžvalga.Kuo ypatingas parfumerijos žodynas ir kokie jo istoriniai terminai?Paskelbti Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių rinkimų nugalėtojai.Kodėl Tauragės Birutės Baltrušaitytės biblioteka nusprendė įkurti lysvę ir kas laukia ateityje bibliotekoje?Naujamiesčio kultūros centro – dailės galerijos vario dūdų orkestras „Aukštyn“ iškovojo II vietą Norvegijoje vykusiame Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionato „Development“ kategorijoje. Orkestro narė Jovita Kasperavičiūtė pripažinta geriausia kategorijos soliste.Kokiais būdais, pasak Nepriklausomybės akto signataro Arūno Degučio, kultūra gali kurti pasitikėjimą kariuomene?Vilniaus mažasis teatras žiūrovams pristato Augusto Gornatkevičiaus premjerą pagal Gerharto Hauptmanno pjesę „Žiurkės“.Dvidešimt keturi 14-18 metų jaunuoliai organizuoja pilietiškumo iniciatyvą – „Misiją Kalavijas“.Muzikinis istorijų pasakojimas „Partizanių dainos“ pradeda kelionę po Lietuvą.Ved. Marius Eidukonis

Vašingtonas įvedė muito mokesčius Kanados, Meksikos ir Kinijos importui.Švedijos ministras pirmininkas pripažino, kad jo vyriausybė prarado kontrolę dėl šalyje plintančios smurto bangos.Lietuvos politikai siūlo, kad po mažareikšmių autoįvykių miestuose vairuotojai pirmiausia atlaisvintų kelio juostą, ir tada pildytų įvykio deklaraciją.Svalbardo pasaulinėje sėklų saugykloje Norvegijoje neribotą laiką bus saugoma per du šimtus Lietuvos augalų sėklų pavyzdžių.Belgijos mokslininkai uždaroje talpoje bando išgauti sausų žmogaus kaulų kvapą.Ved. Madona Lučkaitė

Vilmantas Navickas Vilkaviškio rajone, Mažųjų Šelvių kaime ūkininkauti pradėjo prieš daugiau nei 12 metų. Tąkart parduoti karvių nesiryžo, tad ėmė pats gaminti fermentinius sūrius. Eksperimentuodamas receptus kuria pats, vesti edukacijas padeda šeima, o prekyba mugėse – jau praeitas etapas. Pokalbis apie dabartinius iššūkius ir Norvegijoje įgytą patirtį.Joniškio rajone, Žagarėje tautodailininkė Aušra Petrauskienė užeiti kviečia ne tik į jaukius Lėlių namus, bet ir prieš 3 metus įkurtą Angelų kambarį. Moteris pasakoja, kad jį įrengti įkvėpė prieššventinis laikotarpis, vietos istorija ir nenumaldomas noras lėlėininkystės amato mokyti kitus.Žvilgsnis į netolimą ateitį - 2027-us metus. Savo įžvalgomis apie artėjantį naują etapą žemės ūkio sektoriuje pasidalijo buvęs Europos sąjungos komisaras žemės ūkio klausimais Janusz Wojciechowskis.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Projektas „Lietuvių kalbos akademija“ pasakoja apie lituanistines mokyklas, veikiančias užsienyje, kalbina mokinius, mokytojus, tėvus, kas dar įtaką ir skatina mokytis, ką reiškia lietuvišką mokyklą baigti užsienyje? JKLB pirmininkė Alvija Černiauskaitė kalbina lituanistinės mokyklose Osle mokytojas: Jolanta Markevičienė, 2012 m. atvyko į Norvegiją iš Kauno. Lituanistinė patirtis Lietuvoje nuo 1991 m., tęsia lituanistinį darbą ir čia. PLB Švietimo komisijos narė, mokyklos steigėja ir mokytoja, Milda Karaliūnė, į lietuvių pamėgtą šalį atvyko beveik prieš dešimtmetį. Ji džiaugiasi, kad darbas lituanistinėje mokykloje ne tik prasmingas, bet ir suteikia galimybę nuolat tobulėti. Lituanistinė mokykla MiLiT Studio įkurta 2017 metais, Norvegijos sostinėje Osle. Projektas vykdomas kartu su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene, dalinai finansuojamas Užsienio reikalų ministerijos.

Rubrikoje „4 milijonai“ – 11 metų Norvegijoje gyvenanti Renata Novogreckaitė-Rottino.Vidurinės ausies uždegimas ir komplikacijų grėsmė. Pokalbis su gyd. otorinolaringologe Austėja Pečeliūniene.Kapų tvarkymo ir puošimo tendencijos prieš Vėlines. Ar mokame puošti kapus apgalvotai ir saikingai, tuo pačiu išvengdami ir didelio kiekio po Vėlinių susidariusių atliekų?Rubrika „LRT Faktai“: Vilniaus miesto savivaldybės kova su grafičiais.Daugėja norinčių kurti skinamų gėlių ūkius. Vilniaus rajono gyventoja rengia bijūnų ir jurginų priežiūros dirbtuves.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

Tyrimą „Foxpay“ veiklos atliekanti teisėsauga pranešė, kad dėl pinigų plovimo ir korupcijos buvo sulaikiusi septynis asmenis. Per kratas pas juos rasta pusė milijono eurų grynaisiais, kriptovaliutų, meno kūrinių ir prabangių laikrodžių. Išvis areštuota turto už 3 milijonus eurų. Pasak teisėsaugos, Seimo narė Monika Navickienė su tyrimu niekaip nesusijusi.Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras: gynybos finansavimas turėtų siekti 4–5 proc. BVP.Specialistai nustatė, kad iš Vilniaus rajone veikiančių plastiko atliekų tvarkymo įmonių sklindantis dvokas trigubai viršija leidžiamas normas. LRT Tyrimų skyrius išsiaiškino, kad tarp šių bendrovių akcininkų – ir Norvegijos šiukšlių tvarkytojai. Už išvežtą plastiką Norvegijoje jie gauna atlygį ir savo šalies institucijoms deklaruoja, kad Lietuvoje laikosi visų reikalavimų.Kovodama su migrantų krize Baltarusijos pasienyje Lenkija ėmėsi griežtų priemonių. Ji ketina laikinai sustabdyti prieglobsčio prašymų priėmimą iš Rusijos ir Baltarusijos atvykstantiems asmenims. Europos Sąjungos lyderiai tokias priemones palaiko.Policijos atstovai teigia, kad prekybos žmonėmis skaičiai Lietuvoje nedideli, tačiau problema ta, kad ne visos aukos kreipiasi į teisėsaugą, todėl tikrasis skaičius gali būti dešimt kartų didesnis nei oficiali statistika. Šiandien minima Europos Sąjungos kovos su prekyba žmonėmis diena. Jos tikslas – skleisti žinią apie prekybos žmonėmis pavojus ir skatinti apie tai pranešti.Išgirsite apdovanojimą „PRIX Bohemia“ radijo konkurse pelniusį kolegės Ievos Balsiūnaitės reportažą apie Ukrainoje karo sąlygomis gimdančias moteris.Ved. Liepa Želnienė

"FM99" studijos viešnios - AJC vaikų ir jaunimo ansamblio "Traškutis" vadovė Rima Moisejenkienė bei Norvegijoje gyvenanti ir muzikuojanti alytiškė smuikininkė Diana Moisejenkaitė. Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie spalio 26 dieną 14 val. Alytaus kultūros centre vyksiančią liaudiškos muzikos šventę "Ne cik skripkos", kuri šiemet bus ne tik jubiliejinė - dešimtoji, bet ir be lietuviškos skirtingų regionų liaudiškos muzikos, kvies pasiklausyti skandinaviško folkloro!

Artėjančią Mokytojo dieną turėtume pasitikti su optimizmu, kad mokytojo profesija yra tokia pat patraukli, vertinama ir apmokama kaip Suomijoje, Norvegijoje, Pietų Korėjoje ar Singapūre. Mat to siekti buvo užsibrėžta dar 2020-aisiais. Bet to vis dar nenutiko. Mokytojų vis labiau trūksta. O ir, jei, kaip rodo oficialūs šaltiniai, Suomijoje mokytojų atlyginimai, priklausomai nuo patirties bei mokomų klasių, svyruoja tarp 3570 eurų ir 5570 eurų per mėnesį, Norvegijoje - nuo 3600 eurų iki 5200 eurų, Pietų Korėjoje nuo 2900 eurų iki 7800 eurų, o Singapūre - nuo 3200 eurų iki 6400 per mėnesį, o Lietuvoje vidutinis mokytojo atlyginimas tesiekia 1630 eurų, didžiausias - 1890 eurų „ant popieriaus“. O ir nepatraukli tapo taip pat ir mokyklos vadovo vieta. Daugybė mokyklų Mokytojo dieną švęs neturėdami nuolatinio vadovo. Kita vertus, tie, kas, girdėdami, kad stinga mokytojų ar mokyklų vadovų, pamėgina jais tapti, susiduria su įvairiausiais iššūkiais. Kokie tai iššūkiai? Ir kokie receptai jiems išgliaudyti?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius, ir Artūras Palekas, konsultantas, vadybininkas, mėginęs tapti mokyklos vadovu.Ved. Jonė Kučinskaitė

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Norvegijoje diskutuojama, ką šiandien daryti su prieštaringai vertinamo rašytojo Knuto Hamsuno palikimu, Lietuvos skaitytojai vis dar laukia kokybiškų šio rašytojo literatūros vertimų.Į Kauną sugrįžta Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis.Lietuvoje apsilankiusi profesorė iš Sakartvelo Džana Džavakasvili ragina gerinti emocinės sveikatos infrastruktūrą.Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaryta „Edukacijos menė“.2028 m. Lietuva bus Geteborgo knygų mugės garbės viešnia. Kaip tam turime ruoštis?Savaitgalį minėjome valstybės tarnautojo, visuomenininko, sumanaus verslininko, garsaus kolekcininko ir meno mecenato Mykolo Žilinsko 120-ąjį jubiliejų.Varėnoje prasideda Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Spaudos apžvalga.„Taylor Swift triumfo raktai: muzikos rinkodaros pamokos, kurių Katy Perry dar neišmoko“, – taip socialinių tinklų ekspertas, „Venudu“ lektorius Darius Gerulis pavadino savo komentarą.Kalbant apie Lozoraičius, dažnai akcentuojami šeimos vyrai, tačiau labai svarbus ir moterų indėlis, turėjęs didelę reikšmę ir Lietuvos istorijai. Kaip Vincenta Lozoraitienė tapo aktyviausia Moterų tarybos pirmininke tarpukario Lietuvoje? Kokias duris savo vyrams Stasiui jaunesniajam ir Kaziui atverdavo jų žmonos Daniela ir Giovanna?Klasikos koncertų salės pristatymas.Kaip Tylieji skaitymo vakarėliai keičia knygų mylėtojų bendruomenę?Lietuvos ekspertai Norvegijoje vertino UNESCO paveldo vietovės pažeidžiamumą klimato kaitai. Kokia situacija yra Lietuvoje?Jau kurį laiką verda diskusijos dėl sovietų santvarką palaikiusių rašytojų vardais pavadintų gatvių pavadinimų keitimo. Kodėl jose Liudo Giros vardas girdimas tyliau?Trečiojoje ciklo „Šešėliuose” laidoje – Latvijos kolegų pristatoma asmenybė – Romuolads Grinblats, dėl savo modernios muzikos kalbos ir asmeninių tuometinio kultūros ministro jam antipatijų, turėjęs palikti Latviją.Ved. Justė Luščinskytė

Per Žolinę Kaune nuaidėjo sutartinių maratonas „Suburtynė“. Jo organizatorė Skaidra Jančaitė teigia, kad renginys atviras visiems – net tiems, kurie nežino žodžių ir iki šiol nėra giedoję, o sutartinės padeda susikalbėti ir iš tiesų išgirsti vienas kitą.Mokykla tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių, pamokos, kuriose galite šokti ir analizuoti šokio kūrimo ir režisūros aspektus – būtent tai pasiūlys Neringos gimnazija, nuo šių metų rugsėjo pirmosios tapsianti atvira meno mokykla.„Mes bandėme ištrinti samių kultūrą“, – apie norvegizacijos politiką pasakoja Samių muziejaus Europos kultūros sostinėje Budėje kuratorius Kristofferis Dolmenas. Norvegija šiandien bando atitaisyti samiams sukeltą istorinę skriaudą. Samių kultūra – vienas svarbiausių ir daugiausia užsienio dėmesio sulaukiančių kultūros sostinės programos akcentų.Pasaulio kultūros apžvalga.„Klaipėdos kultūros magistrai yra rimta ir laiko išbandyta Institucija (iš didžiosios „i“ raidės). Čia gali įžvelgti ne tik lokalias įtampas tarp kūrybinių genčių, bet ir iššifruoti platesnius kultūrinius suvokimo procesus, pasaulio klasifikavimo schemas ir vertes, mąstymo struktūras ir jų slinktis“, – komentare svarsto sociologas Liutauras Kraniauskas.„Šitas eilutes girdite be pasiruošimo. Aš suprantu, kiekvienam tai būtų keista, bet dabar negirdėsite parašyto teksto“, – užlipęs ant scenos repuoja grupės „Freestarz“ narys Aleksandras Kovganko-Sania Banginis. „Improvizacinis repas arba geriau žinomas anglišku pavadinimu „freestyle'as“ – tai žaidimas žodžiais“, – sako atlikėjas.„Kiekvienas filmas man yra kaip nauja problema, kažkoks naujas klausimas, kurį aš noriu apmąstyti per filmą, per vaizdą ir tuo pasidalinti su žiūrovu“, – kalbėdamas apie naujausią savo pilnametražį filmą „Sesės“, sako kino režisierius Laurynas Bareiša. Pokalbis apie jo kūrimo užkulisius ir premjerą Lokarno kino festivalyje.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Rugpjūtį Šveicarijoje vyksiančiam 77-ajam tarptautiniam Lokarno kino festivaliui paskelbus programą paaiškėjo, kad būtent čia įvyks pasaulinė lietuvės režisierės Saulės Bliuvaitės debiutinio filmo „Akiplėša“ (angl. „Toxic“) premjera. Filmas pateko į pagrindinę tarptautinę konkursinę programą, kurioje dėl prestižinio „Auksinio leopardo“ apdovanojimo varžysis su 16 kūrinių iš viso pasaulio. Pokalbis su režisiere.Jubiliejinė 100-ečio Dainų šventė „Kad giria žaliuotų“ baigėsi, bet atgarsiai vilnija toliau. Apie laisvos ir kuriančios mūsų valstybės vienybę dainavusi daugiatūkstantinė minia subūrė visus lietuvius, ne tik čia gyvenančius, bet ir likimo išblaškytus po įvairius pasaulio žemynus. Dainų šventėje kolegė Karina Metrikytė sutiko Jungtinėse Amerikos valstijose lietuvybę puoselėjantį kompozitorių, dirigentą Kęstutį Daugirdą, su kuriuo pasikalbėjo apie tai, kas sieja ir skiria Dainų šventes Lietuvoje ir Jungtinėse valstijose ir kaip lietuviai už Atlanto puoselėja liaudies dainas.Ar gali būti, kad mieste kultūros renginių pasiūla viršija paklausą? Jų tiek daug, kad persisotinę lankytojai nebevalioja pasirinkti iš parodų atidarymų, knygų pristatymų, koncertų, festivalių... Tad numoja ranka ir mieliau renkasi poilsį gamtoje, užuot sėmęsi naujų patirčių susitikimuose su įžymybėmis, autoriais, muzikais. Kultūros renginių situacija Anykščiuose domėjosi kolegė Alma Valantinienė.Šiandien švenčiame Neilo Tennanto – „Pet Shop Boys“ įkūrėjo 70-ąjį gimtadienį. Atlikėjas, kurdamas synth pop muziką, išgyveno imperatoriškąjį laikotarpį, kuriam pats ir sugalvojo pavadinimą. Apie menininko kūrybinės ir komercinės sėkmės viršūnes ir nuokalnes pasakoja Ieva Buinevičiūtė.Rubrikoje „Be kaukių“ sulauksime svečių, kurie gyvena Norvegijoje, bet šiuo metu vieši Lietuvoje. Tai – Jurgis ir Ilma Bingeliai, išleidę knygą apie Kauno valstybinio choro įkūrėją, meno vadovą ir vyr. dirigentą Petrą Bingelį. Koks buvo Jurgio tėtis vaikystėje? Kokie prisiminimai nugulė į knygos puslapius? Kaip Ilmos ir Jurgio gyvenimas teka Skandinavijoje? Pokalbis studijoje.Ved. Gerūta Griniūtė

Rubrikoje „4 milijonai“ - Norvegijoje beveik 20-metį gyvenantis ir su šeima muzikuojantis Gintautas Skiudulas.Lietuviškuose elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti ir Latvijoje, Lenkijoje.Dainų šventės Pasaulio lietuvių ir Lietuvos tautinių bendrijų diena „Aš esu Lietuva. Sujunkime Lietuvą“. Pokalbis su kompozitoriumi G. Zujumi.„Apranga – neverbalinė komunikacijos forma“, sako mados antropologijos lektorė M. Kazėnaitė.Vyšnių ar trešnių kauliukai gali tapti šildančiais kompresais.10–12. Ved. Ignas Andriukevičius

„Geriausias sprendimas Lietuvai – kad kuo daugiau lietuvių cirko menininkų išvyktų studijuoti į užsienį, pagrindines cirko mokyklas Europoje“, – strategijas šiuolaikinio cirko plėtrai Lietuvoje dėlioja ekspertas iš Prancūzijos Jean-Michel Guy.Kaip 100-mečio Dainų šventei ruošiasi jaunimas, joje dalyvausiantis pirmą kartą?Tikimasi, kad netrukus Panevėžyje atsiras naujas skulptūrinis personažas, kuris įsikurs svarbiausiose miesto vietose ir pasakos jo istorijos akcentus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje apie gyvūnų teisių aktyvistų Didžiojoje Britanijoje pašieptą naują karaliaus Karolio III portretą, už teisę saugiai važinėti dviračiu kovojančius apsinuoginusius aktyvistus ir šią savaitę mirusios prancūzų legendos Françoise Hardy muziką.„Jei, pavyzdžiui, kuri nors radijo stotis nuspręstų daryti savaitinę laidą apie skulptūras Kaune – turinio priežasčių tokiam dažnumo periodiškumui atsirastų – redaktoriai šią hipotetinę laidą galėtų priskirti dviem rubrikoms – įvairenybių arba politikos“, – komentare sako menotyrininkas Ernestas Parulskis.Kokios finansinės paramos sulaukia menininkai Norvegijoje?„Tikiu, kad reikia kurti tokį meną, kuris jungtų žmones ir būtų prieinamas visiems”, – sako personalinę parodą atidariusi fotografė, vertėja ir poetė Alexandra Bondarev.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Slaugos specialybė Lietuvos jaunuoliams nebepatraukli. Tai rodo EBPO atliktas tyrimas. Mažiau nei Lietuvoje norinčių būtų slaugytojais tik Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.O daugiausia penkiolikmečių, norinčių rinktis slaugytojo profesiją, yra Japonijoje, JAV, Norvegijoje, Australijoje, Nyderlanduose Prancūzijoje.Tai susiję su slaugytojo darbo krūviu bei atlygiu.Kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimas, Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas yra vienas didžiausių Lietuvos iššūkių - jau po šešerių metų, tai yra 2030 m., Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje stigs 3,2 tūkst. slaugytojų.Ar pavyks užpildyti šią spragą? Daugybė šios srities ekspertų abejoja, mat be to, kad profesija mažai populiari, o dalis baigusiųjų slaugos programą emigruoja į tas šalis, kuriose ši specialybė gerai apmokama ir vertinama, daugybei besirenkančiųjų slaugos programą gali nepavykti įveikti valstybinio matematikos brandos egzamino iššūkio. Mat matematika nuo šių metų tapo privaloma besirenkantiems slaugos studijas.Kokiai daliai visų stojančiųjų į slaugą matematika gali pakišti koją? Kiek kasmet turėtume priimti jaunuolių, kad išvengtume slaugytojų krizės? Ko reikia, kad ši specialybė vėl taptų populiari?LRT radijuje diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas Marius Čiurlionis, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė Danguolė Šakalytė ir Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto dekanė Ingrida Kupčiūnaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Policija tęsia tyrimą dėl internete platinamų kvaišalų. Vakar pranešta apie suimtą asmenį, kuris užsiėmė tokia veikla ir iš jos galėjo gauti apie pusę milijono eurų. Manoma, kad įtariamasis yra sukūręs kurį laiką programėlėje „Telegram“ veikusį kanalą, per kurį neteisėtai platinti įvairių rūšių kvaišalai visą parą skirtinguose Lietuvos miestuose.Lietuvoje susirgusiųjų erkiniu encefalitu kasmet vis daugėja. Pernai Lietuvoje užfiksuota penkiasdešimt aštuoniais procentais daugiau erkinio encefalito atvejų nei užpernai. Šiemet, pasak specialistų, galime tikėtis dar didesnio skaičiaus. Tiesa pasiskiepijusių skaičius vis dar išlieka mažas – maždaug vienuolika procentų.Prasidėjus lubinų žydėjimo sezonui, Aplinkos ministerija primena, kad juos ne tik galima, bet ir reikia skinti. Mėlynai, balkšvai ar rausvai žydintys augalai yra invazinė rūšis, į Lietuvą atkeliavusi daugiau kaip prieš pusę amžiaus ir po truputį naikinanti lietuviškų pievų įvairovę.Verslo laike – apie investicinę sąskaitą. Seimas svarstys, ar įteisinti tokią. Bet ar jos tikrai reikia Lietuvos gyventojams?Norvegija nuo šiandienos nebeįsileis į šalį Rusijos piliečių, norinčių atvykti turistiniais ar kitais nebūtinais tikslais. Į šalį galės įvažiuoti tik tie Rusijos piliečiai, kurie lanko Norvegijoje gyvenančius artimus giminaičius, taip pat rusai, kurie dirbs ar studijuos Norvegijoje ar kitose Šengeno šalyse.Pereitą šeštadienį dvi Rusijos raketos pataikė į statybinių medžiagų supermarketą Charkive ir pražudė virš 20 pirkėjų bei pardavėjų. Šis okupantų nusikaltimas sukėlė šoką mieste, nes iki tol Rusijos kariai į supermarketus dienos metu nešaudė.Ar įmanoma pasakoti istorijas apie rajoną, kurio nėra? Istorijas apie tikslių geografinių ribų neturintį Vilniaus „Krasnuchos” rajoną pasakoja naujoji Vilniaus muziejaus paroda „Krasnucha. Rajonas kurio nėra?", kviečianti, pažinti, atrasti ir keisti požiūrį į šį rajoną.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvos pilietė Elena Ramanauskienė Baltarusijoje teisiama dėl šnipinėjimo. Ji dirbo „Belorus“ sanatorijoje Druskininkuose. Sanatorija komentuoti situaciją atsisako. Prieš kelerius metus Baltarusijoje šnipinėjimu Lietuvai buvo kaltinamas buvęs sanatorijos „Belorus“ vyr. gydytojas Andrejus Kobelis. Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia, kad situacija žinoma, moteriai teikiama pagalba.Rusijos pasieniečiai nuėmė plūdurus, žyminčius Rusijos ir Estijos sieną Narvos upėje. Estijoje tai vadinama sienos incidentu ir siejama su vakarykšte žinia apie Rusijos ketinimus keisti jūrų sieną su Suomija ir Lietuva.Norvegija nuo kitos savaitės nebeįsileis į šalį rusų, norinčių atvykti turistiniais ar kitais „nebūtinais“ tikslais, galės įvažiuoti tik tie Rusijos piliečiai, kurie lanko Norvegijoje gyvenančius artimus giminaičius, taip pat rusai, kurie dirbs ar studijuos Norvegijoje ar kitose Šengeno šalyse.Penktą karą Lietuvoje vyksta „DUOday“- žmonės su negalia išbando 400 darbo pozicijų visoje Lietuvoje.Apklausa rodo, kad šią vasarą norėtų dirbti beveik pusantro tūkstančio moksleivių – dvigubai daugiau nei pernai. Darbo rinkos ekspertai pastebi, kad ir darbdaviai vis labiau nori įsidarbinti jaunuolius.Vilniuje šį vakarą prasideda tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“.Ved. Agnė Skamarakaitė

Vilniaus Universitetas jau kurį laiką nauju būdu stiprina savo finansus - rėmėjų pinigus investuoja, o už gautą grąžą pradėjo kviestis perspektyvius mokslininkus. Dalyvauja Vilniaus universiteto fondo komunikacijos vadovas Justinas Jakštonis.Šią savaitę - išskirtinė LRT RADIJO premjera pagal Ivano Vyrypajevo pjesę „Ufo“. Pjesėje pasakojama apie aštuonių skirtingų žmonių kontaktus su nežemiškomis civilizacijomis. Šie įvairių šalių gyventojai susidūrė su kita realybe, kuri visiems laikams pakeitė jų gyvenimus.Lietuvoje maždaug 120 000 savanorių kasmet kitiems paskiria 5-is milijonus valandų. Tačiau tik maždaug kas trečias Lietuvos gyventojas paskiria 1,2 % GPM paramą nevyriausybinėms organizacijoms. Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija pradeda kampaniją „Pasaulis be NVO – ne pasaulis“ , raginančią gyventojus prisidėti prie pilietinės visuomenės stiprinimo.Kėdainių rajone Vincentavos kaime Erika ir Ramūnas Bagdonai augina braškes. Prireikė daug darbštumo ir atkaklumo, kad pasiektų savo tikslą – valdyti tokį braškių ūkį, kokiuose Erikai teko dirbti Norvegijoje. Su kokiomis kliūtimis susiduria ir kokių planų turi ūkininkai Bagdonai, domėjosi laidos „Gimtoji žemė“ žurnalistė Kristina Toliekienė.Žaidimo „Auksinis protas“ atranka.Ved. Darius Matas

Jauni ūkininkai Erika ir Ramūnas Bagdonai turi daugiau planų nei galimybių. Tad jiems reikia darbštumo ir atkaklumo, kad pasiektų savo tikslo – turėti tokį braškių ūkį, kokiuose teko Erikai dirbti Norvegijoje. O kliūtis - ne tik nenuspėjama gamta, nederliaus metai, bet ir lietuviškų braškių mėgėjai. Yra netikinčių, kad jie parduoda savo užaugintas uogas, mat per jauni ir per gražūs būti ūkininkais.Dovilės Padūmienės iš Stankūnų kaimo, Kauno rajono, fermoje daugiau nei 6 milijonai augintinių. 13 metų Kalifornijos sliekus auginanti ir biohumusą gaminanti ūkininkė užsiima švietėjiška veikla, ir džiaugiasi, kad sliekų auginimo ir biohumuso pasigaminimo savo reikmėms ryžtasi vis daugiau sodininkų, daržininkų.„Verta žinoti“ rubrikoje gamtos apsaugos specialistė Kristina Jankauskaitė įspėja apie dar vieno pavojingo invazinio augalo plitimą Lietuvoje. Vijoklinis augalas gavo Smaugiko vardą. Jis kelia pavojų medžiams, mat juos apraizgo taip, kad šie nebegauna vandens ir žūsta.Ved. Kristina Toleikienė

Artėjant pasėlių deklaravimui kasmet koreguojamos taisyklės. Pernai žemdirbiai pasigedo didesnio valdininkų supratingumo, taisyklės vėlavo, o šiemet, anot Pakruojo rajono ūkininko Gedo Špakausko, atstovaujančio derybose su ministerija Lietuvos ūkininkų sąjungą, derėtis paprasčiau, nes įtakos turi ne tik argumentai, bet ir vykusi protesto akcija. ŽŪM viceministras Egidijus Giedraitis kalba apie palengvinimus deklaruojantiems pasėlius ir tikina, kad taisyklės šiemet bus parengtos laiku.Tauragės rajono ūkininkų šeima Laima ir Juozas Žalandauskai verčiasi pienininkyste, bet randa laiko ir pomėgiams. Laima mėgsta keliauti, o Juozas - garsios ne tik apylinkėse “Bijotaičių” kapelos dainininkas. Jiedu turi 60 melžiamų karvių, 80 ha žemės, bet spėja visur. Kaip ir kodėl reikia atsipūsti ir labai užsiėmusiems žemdirbiams?Raseinių rajone Nemakščiuose pagamintos mobilios medinės pirtelės parduodamos Norvegijoje, Lenkijoje, o šiemet pradedama siųsti ir į Italiją. Verslo sumanytojas Vaclovas Šimaitis džiaugiasi gaminių populiarumu ir per 30 metų buvusiame smėlio karjere pasistatyta įmone, kurioje darbo turi keliolika apylinkių gyventojų.Ved. Arvydas Urba„Gimtoji žemė“ – trečiadienį, kovo 6 d., 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

Įsibėgėjant Lietuvos nacionalinei atrankai į 2024 m. „Euroviziją“ apžvelgiame antrąjį EUROVIZIJA.LT pusfinalį, kuriame į finalą pateko AISTÈ ir grupė „Žalvirinis“, o kai kurie dalyviai nesugebėjo susitaikyti su mintimi, jog jie nepateko į finalą. Slovėnija pristatė savo „Veronica“, o Norvegijoje išgirdome dainą galinčią laimėti visą „Euroviziją“. Podkasto galite klausytis Youtube, Spotify, Apple podcasts ir kitose populiariausiose tinklalaidžių platformose. Temos: Prastas intro (0:00); Lietuvos finalą papildė du dalyviai (2:23); Bjaurus ir nesuvokiamas vienos dalyvės elgesys nepatekus į finalą (14:45); Mistiška Slovėnijos paraiška (24:20); Pusfinalio rezultatais nuvylusi, bet kelis solidžius variantus turinti Estija (32:05); Šiurpuliukus kelianti ir apie Oslą 2025 m. galvoti privertusi Melodi Grand Prix Norvegijoje (53:15); Greičiausiai pernykštės sėkmės nepakartosianti Suomija (1:07:35);

Keturių milijonų rubrika. Savo žiniomis apie dumblius, tvarų maistą ir kulinariją dalijasi Norvegijoje magistro studijas besimokantis Dominykas Šalvaitis.Pokalbis apie nupuoštų kalėdinių eglučių likimą. Kaip teisingai auginti eglutes? Ką daryti jas nupuošus?Antrą laidos valandą LRT ieško sprendimų diskusija. Apie įtraukųjį ugdymą. Kolegos lankėsi Islandijoje, Airijoje - domėjosi, kaip tokį ugdymą užtikrina šios šalys. Ką gali pritaikyti Lietuva?Taip pat pasakojimas iš Kėdainių rajono, Okainių. Kolegos lankėsi pas Stasę ir Antaną Šukevičius, kurie mena karališku vadinamo kaimo istoriją ir laikosi savo šeimų tradicijų.Ved. Urtė Korsakovaitė

Spaudos publikacijų kultūros tema apžvalga.Kodėl reikšmingas Norvegijoje mokslininkų atrastas požeminis fosfatų uolienų telkinys?Antazavės dvare galima aplankyti keliautojo ir LRT Televizijos laidos „1000 pasaulio stebuklų“ kūrėjo Audriaus Sutkaus parodą „Šaltas pasaulis“.Eglė Baliutavičiūtė apžvelgia Marko Sosičiaus romaną „Balerina, Balerina“ ir Kateřinos Tučkovos romaną „Baltųjų Karpatų raganos.Kas skambės specialiame gospel ansamblio „Vilnius Voices“ koncerte „Joy to the World“, kurio tiesioginė transliacija laukia sekmadienį?Muziejų asociacija apdovanojo geriausius praėjusių metų muziejininkus, jų darbus ir iniciatyvas.Tado Ivanausko Obelynės sodyboje – memorialiniame muziejuje lankytojai kviečiami į Kalėdinę parodą.Džiugas Grinys buvo atrinktas į Europos kiną populiarinančios organizacijos „European Film Promotion“ tarptautinę programą „European Shooting Stars“.Komplekse „Sodas 2123“ savaitalį vyks kalėdinė iliustratorių mugė.Ved. Marius Eidukonis

Ramunė Šapailaitė Norvegijoje įsimylėjo šiaurės pašvaistes. Ji sako, kad geriausias vakaro praleidimas - atsidarius langą stebėti šalies dangų.Anksčiau laidoje kalbėjome apie svarstymus Vilniaus oro uostui suteikti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vardą. Tuomet gavome Jūsų pasiūlymų jį pavadinti kokios nors istorijoje pasižymėjusios moters vardu. Ar daugiau institucijų, gatvių ar kitų objektų turėtų būti pavadinta garsių moterų vardais?Laidoje - LRT ieško sprendimų diskusija. Apie senjorų vienišumo problemą. Kaip įtraukti senjorus ir paskatinti socalizuotis?Ved. Urtė Korsakovaitė

Rubrika „Keturi milijonai“. Jau penkerius metus Norvegijoje organizuojami „Atvirų skaitymų susitikimai“, kur puoselėjama literatūrinės lietuvių kalba, randami bendraminčiai, diskutuojama įvairiausiomis temomis. Kaip pastebi dalyviai, skaitomi tekstai suartina, leidžia paatvirauti, išsipasakoti apie savo patirtis.Kernavėje prasideda keturias dienas truksiantis archeologijos festivalis, kuris lankytojus nukels į viduramžius. Pokalbis su Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovu Ramojumi Kraujaliu.Naujausia apklausa rodo, kad darbuotojai vis dažniau nori suderinti darbą ir šeimą, nenaudoti šeimai skirto laiko darbiniams skambučiams, turėti lankstesnį darbo grafiką, jog galėtų pasirūpinti senstančiais tėvais ar nuvežti vaikus į mokyklą. Į besikeičiančius darbuotojų poreikius reaguoja ir verslo organizacijos, kurios ieško būdų, kaip padėti darbuotojams suderinti darbą ir šeimą. Tačiau dalis ekspertų pastebi, kad tai daroma vangiai, dažniausiai apsiribojama lanksčiu darbo grafiku ar kitomis formaliomis procedūromis. Pokalbis su VDU Psichologijos katedros doktorantu, organizaciniu psichologu Tadu Vadvilavičiumi.Įvairiais skaičiavimais – 17 per minutę, 1000 – per valandą bei 25 000 – per dieną – toks komunistų 1932–1933 m. sąmoningai sukelto Holodomoro ukrainiečių aukų skaičius, pagrindžiamas istoriniais duomenimis. Artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje Okupacijų ir laisvės kovų muziejus sostinės svečiams ir gyventojams atidaro lauko stendų parodą „Badas kaip ginklas: 1932–1933, 2022”. Pokalbis su istoriku, Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus direktoriumi Remigijumi Černiumi.Ved. Darius Matas

Mokslo rubrikoje apie Klaipėdos universiteto mokslininkų eksperimentą: ar Lietuvoje auginsime daržoves su žuvų pagalba? Tyrėjai 10-yje Lietuvos ūkių vykdo eksperimentinį projektą ir taip „jaukinasi“ naują, ekonominiu bei ekologiniu požiūriais perspektyvią verslo sritį – akvaponiką, kuri jau sėkmingai diegiama Vokietijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje ir kitose pažangai bei inovacijoms atvirose valstybėse.Apčiuopti, pažvelgti, pakreipti – tokius veiksmus rekomenduojama atlikti, tikrinant banknoto autentiškumą.Laidoje „10-12“ pasikalbėsime su projekto „Tyku“ autore Egle Girskaite, kuri šiuo metu renka ir filmuoja Lietuvos folklorą.Dirbtinio intelekto programos gali sukurti magiškas įsivaizduojamas vietoves – pilis danguje, povandeninius rūmus ar pasakiškus kaimelius. O kaip dirbtinis intelektas pamatė Lietuvą?

Norvegijoje prieš kelias dienas sulaikytas įtariamas rusų šnipas, apsimetęs Brazilijos mokslininku rugsėjo pabaigoje dalyvavo Lietuvoje organizuotoje hibridinėms grėsmėms skirtoje konferencijoje, skelbia Norvegijos žiniasklaida. Greičiausiai šią konferenciją organizavo Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centro, tačiau su jo atstovais mums nepavyko susisiekti.Prieštaringai vertinama Rusijos žurnalistė, televizijos laidų vedėja ir politinė veikėja Ksenija Sobčiak – yra Lietuvoje. Tai pareiškė Saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis. Lietuvos sieną Sobčiak kirto pateikusi Izraelio pasą, todėl ir buvo įleista. Darius Jauniškis sako neturintis duomenų, kad Sobčiak keltų grėsmę Lietuvos saugumui.Kaip Lietuvoje ruošiamės naujai nelegalios migracijos bangai iš Kaliningrado? Lenkija mano, kad tokia grėsmė labai reali ir svarsto pasienyje su Kaliningradu dėl to statyti sieną.Kaip Švedijai sekasi kalbėtis su Turkija, kad ši pritartų jos stojimui į NATO?Tūkstančiai žmonių Irane vėl išėjo į gatves. Irano saugumo pajėgos šaudė į protestuotojus gimtąjame Mahsos Amini mieste - Sakeze, kuriame buvo minima 40-oji gedulo diena. Protestai Irane kilo po merginos žūties rugsėjo 16 dieną, praėjus trims dienoms po to, kai moralės policija ją suėmė už tariamą griežto šiitiškoje respublikoje taikomo moterų aprangos kodo pažeidimą. Apie situaciją šioje šalyje su Teherane gyvenančia lietuve.Vilniuje pirmą kartą surengta mokslinė konferencija „Ginklo sesės. Europos moterys ginkluotoje rezistencijoje prieš sovietų ir nacių režimus“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas Andrius Tumavičius sako , kad Lietuvoje moterų partizanių tema tyrinėta menkai, bet dabar bandoma taisyti situaciją.Ved. Agnė Skamarakaitė

Europos Komisija pristato išgrynintą planą, kaip spręsti energetikos krizę – siūlo dujas pirkti visai ES kartu, įsivesti solidarumo taisykles, taip pat turėti kainų koregavimo mechanizmą.Per pastarąsias savaitės Norvegijoje buvo trys atvejai, kai sulaikyti Rusijos piliečiai fotografavę ir filmavę neleistinus objektus. Norvegijos žiniasklaidoje teigiama, kad taip siekiama sukelti sąmyšį visuomenėje. O kiek Lietuva pasiruošusi tokioms ir panašioms provokacijoms?Lietuvoje vyksta didžiausios šiais metais kibernetinio saugumo pratybos „Kibernetinis skydas 2022“.Estija pasmerkė Ukrainos teritorijų aneksiją ir paskelbė Rusiją teroristiniu režimu. Europos Parlamentas šiandien taip pat diskutuoja, ar reikėtų Rusiją paskelbti terorizmą remiančia valstybe.Rusija vis dažniau naudoja iranietiškus dronus kamikadzes naikindama Ukrainos miestus ir infrastruktūrą. Pasak ekspertų, tai gali būti senkančio Rusijos raketų arsenalo apraiška. Tačiau kiti apžvalgininkai įspėja, kad tai gali būti ir tikslinga taktika, kuria siekiama palaužti Ukrainos oro gynybos sistemas.Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia nesulaukianti Tarptautinės Ukrainos mokyklos dokumentų, reikiamŲ skirti mokinio krepšelio lėšas. Įstaiga galėtų gauti du su puse milijonų eurų. Ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad iki šiol nėra programos, nežinoma kaip mokomi vaikai, be to prisistačiusi kaip valstybinė, Ukrainos mokykla vėliau paaiškėjo, jog ji privati. Ar tarptautinė Ukrainos mokykla gaus mokinio krepšelį?Ved. Agnė Skamarakaitė

Nors nepažintą Grenlandijos gamtą kasmet pažįsta vis daugiau turistų iš užsienio, sala susiduria su problemomis – dėl klimato kaitos kenčia jos žvejybos sektorius. Grenlandijos valdžios atstovai sprendžia mįslę – kaip išsaugoti salos gamtą bei padidinti jos biudžetą, nesiimant masinio turizmo plėtojimo. Apie situaciją Grenlandijoje Lukas Gylys.LRT apklausa. Apie apsipirkimus užsienyje. Komentuoja: Valstybės sienos apsaugos tarnybos komunikacijos skyriaus vadovas Giedrius Mišutis irekonomistas Aleksandras Izgorodinas.Migracijos departamentas pradeda teikti kurjerio paslaugas. Jie galės pristatyti žmogui tapatybės korteles bei kitus dokumentus. Išsamiau Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.Aktualus klausimas. Kaip vertinate tai, kad Europos Sąjunga vieningai nesutaria nebeįsileisti Rusijos piliečių.Komentuoja: Europos parlamento narys Petras Auštrevičius.Norvegijoje, žuvies perdirbimo įmonėse uždarbiaujantys lietuviai sako, kad darbdaviai juos išnaudoja, nes neapmoka viršvalandžių. Situacija domėjosi kolega Marius Jokūbaitis.Ar universitetams ir kolegijoms pavyko bendrabučiuose apgyvendinti visus norinčiuosius?Vilniaus universiteto kancleris Raimundas Balčiūnaitis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto kancleris Vaidotas Trinkūnas, ŠMSM ministrės patarėjas aukštojo mokslo (studijų) klausimais Andrius Zalitis,Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas.LRT Radijo naujasis sezonas. Studijoje LRT radijo redakcijos vadovė Guoda Litvaitienė.Komentaras. Autorė žurnalistė Liepa Želnienė.Ved. Edvardas Kubilius

Transliuota tiesiogiai prieš 5 valandos

Jau para, kai Rusija per Lietuvą tranzitu į Kaliningradą nebegali vežti dar daugiau prekių – šįkart alkoholio, cemento, kai kurių prabangos produktų. Kiek realu, kad Rusija po naujų ribojimų imsis kokių nors atsakomųjų veiksmų?Kauno Žaliakalnyje mažėjant tarpukariu statytų medinių namų, architektas Povilas Konkulevičius renka lėšas, kad būtų atkurtos sunykusios vieno namo medinės fasado dalys. Kaip jam sekasi tai daryti?Aktualus klausimas. Šiemet Lietuvos keliuose atsiras beveik dvigubai daugiau vidutinio greičio matuoklių nei yra dabar. Kaip tai vertinate? Kiek vidutinio greičio matuokliai pasiteisina? Kiek jie skatina jus neviršyti greičio?30 lietuviško kapitalo įmonių, veikiančių Baltarusijoje, negalės būti parduodamos be tos šalies valdžios leidimo. Ekspertų teigimu, tai gali reikšti ir šių įmonių nacionalizavimą. Daugiau apie tai – „Verslo laike“Jau visai netrukus tūkstančiai abiturientų sužinos, į kokias aukštąsias mokyklas įstojo ir kuriuose miestuose jiems teks mokytis. Kokios jų galimybės susirasti gyvenamąją vietą, toliau kaistant nekilnojamojo turto rinkai?Neseniai Lietuvą pasiekė žinomas keliautojas Kingslis Holgeitas, kuris bando įveikti 40 tūkst. kilometrų – keliauja iš piečiausio Afrikos taško iki šiauriausio Europos taško Norvegijoje.Ved. Edvardas Kubilius

Savivaldybių vadovai skelbia dviguvai dviguvai daugiau susitikimų su interesų grupių atstovais nei pernai. Trečdaliu daugiau vadovų viešino ilgalaikes darbotvarkes, leidžiančias matyti susitikimus nuo darbotvarkės viešinimo pradžios. Tai paaiškėjo „Transparency International“ Lietuvos skyriui peržiūrėjus savivaldybių merų, jų pavaduotojų bei administracijos direktorių oficialius darbo kalendorius, asmenines svetaines.Vertingiausių Lietuvos augalų sėklos nuo šiandienos pradedamos saugoti Norvegijoje esančioje Svalbardo pasaulinėje sėklų saugykloje. Sėklų saugojimas yra svarbus siekiant išsaugoti jas ateities kartoms, jei šalį ištiktų stichinės nelaimės, karai ar technogeninės katastrofos ir išnaikintų visas augalų rūšis. Jas atkurti padėtų augalų genų bankuose saugomos sėklų ir kitų genetinių išteklių kolekcijos.Klausytojų klausime, ar sugebate atitrūkti per atostogas nuo darbų, elektroninio pašto tikrinimo – šiandien to, po truputį įsibėgėjant vasarai, klausiame jūsų mieli klausytojai.Lietuvos verslas Baltarusijoje sulaukia vis didesnio vietinių dėmesio. Iš dalies lietuvių valdomo prekybos tinklo "Oma" vadovai antradienį buvo sulaikyti, patalpose atliktos kratos. Ekspertai sako, kad Baltarusijos režimas perima vakarų kapitalo verslus. Siūlymų parduoti baldų įmonę sulaukė ir Mogiliove fabriką turintis SBA koncernas.Europos centrinis bankas svarstys dėl bazinių palūkanų normos kėlimo. Ką ta reikštų Lietuvos gyventojams?Europos Sąjungos planai dėl priemonių su klimato kaita, nors ir stringa, bet stumiasi į priekį. Europos parlamentas šią savaitę sprendžia dėl net 8 teisės aktų, nustatančių, kaip šalys įsipareigos iki 2030-ųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55-iais procentais, bet sutaria ne dėl visų. Bendrijos planas iki 2030-ųjų įpareigoti šalis beveik pusę elektros energijos turės pasigaminti iš atsinaujinančiųjų išteklių, o iki 2035-ųjų ir atsisakyti automobilių su vidaus degimo varikliais.Turgavietėse pasirodžiusių lietuviškų braškių kainos šiemet - panašios, kaip ir prieš metus, sako prekeiviai. Pirkėjai už kilogramą uogų negaili ir dešimties eurų, ir didesnės sumos. Braškių augintojai teigia, jog už infliacijos neišaugintas braškių kainas reikėtų dėkoti graikams, kurių derlius šiemet buvo itin gausus. Tačiau kitų metų derlius jau gali būti gerokai brangesnis.Ved. Rūta Kupetytė

Apie LRT metinę ataskaitą pokalbis su LRT generalinė direktore Monika Garbačiauskaite-Budriene.Interviu su žymiu Rusijos žurnalistu tyrėju, „Svarbių istorijų“ redaktoriumi Romanu Aninu. Paskutiniame savo tyrime jis atskleidė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino jauniausios dukters partneris yra Vokietijoje gyvenantis baleto artistas Igoris Zelenskis.Lietuviai mažame miestelyje Norvegijoje naujam gyvenimui prikėlė pastatą - vaiduoklį ir šeštadienį atidaro jame Rogalando lietuvių bendrijos namus. Taip pat nuo penktadienio šiame miestelyje vyksta Europos lietuvių dienos.Apie tai pasakoja Rogalando lietuvių bendrijos valdybos pirmininkas, Norvegijos lietuvių bendruomenių tarybos pirmininkas Saulius Trepekūnas.Lietuvių menininkas Tomas Upskas sukūrė figūrėles, pašiepiančias Rusijos karines pajėgas – rusų kariai vaizduojami vagiantys tualetus ir radiatorius. Šiuos meno kūrinius autorius parduoda aukcione, o gautus pinigus ketina skirti Ukrainai.Ved. Agnė Skamarakaitė

Ukrainos pajėgų pulkas „Azov“ paskelbė, kad iš Rusijos pajėgų apsiaustos gamyklos pavyko evakuoti daugiau kaip 260 karių, įskaitant kai kuriuos sunkiai sužeistus žmones.Kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui įteiktas naujas Seimo apdovanojimas – Aleksandro Stulginskio žvaigždė.Seimas tvirtina Lietuvos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategiją.Suomija ir Švedija per iškilmingą ceremoniją, dalyvaujant abiejų valstybių vadovams, paskelbė kartu teiksiančios paraiškas abiejų šalių stojimui į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją.Lietuvos ir užsienio pinigų plovimo prevencijos ekspertai diskutuoja apie efektyvesnį bendradarbiavimą kovojant prieš finansinius nusikaltimus. Pernai iš lietuvių išviliota daugiau nei 10 mln. eurų.2021 m. gyventojų ir būstų surašymo metu užfiksuota, kad kas dešimtas Lietuvos Respublikos gyventojas yra gyvenęs užsienyje metus ir ilgiau. Nuolatinių Lietuvos gyventojų, gimusių postsovietinėse respublikose, mažėja, tačiau daugėja gimusiųjų Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje.Maždaug pusė Šalčininkų rajono abiturientų po mokyklos baigimo dirba mažai kvalifikuotus darbus, o trečdalis – apskritai nežinia ką veikia. Tokius duomenis pateikia gimnazijų reitingų sudarytojai.Ved. Paulius Šironas

Šio PNP epizodo svečią galima drąsiai pavadinti itin sportišku filosofu. Norbertas Lisauskas yra ne tik treneris, karatė meistras ir beveik visą savo gyvenimą atidavęs sportui bei perėjęs įvairius jo etapus, bet ir jau penkerius metus veikiančio filosofijos klubo Norvegijoje įkūrėjas. Šiandien mes kalbesimes apie tai, kodėl kūnas ir protas yra neatsiejami, kaip sportas gali padėti  įtemptu gyvenimo metu, kaip pasiekti ramybės būseną ir išlaikyti ją nepriklausomai nuo gyvenimo aplinkybių. Tikiu, kad šis pokalbis naudingas ne tik sportuoti žadantiem ir jau sportuojantiem žmonėm, bet ir treneriams, nes Norbertas dalinasi savo neįkainojama patirtimi, kaip žingsnis po žingsnio pats tapo treneriu svetimoje šalyje. Tikiuosi jums patiks, o dabar kviečiu klausytis mūsų pokalbio su Norbertu Lisausku. 

Statistikos departamento švieslentėse COVID-19 banga akivaizdžiai leidžiasi žemyn. Vasario pradžioje mus dar gąsdino 13 tūkst. atvejų siekiantys paros užsikrėtimo skaičiai, o šiandien į 2-3 tūkst. naujų užsikrėtimų per parą jau nebekreipiame ir dėmesio. Tačiau leidžiantis COVID-19 bangai Lietuvoje kyla susirgimų gripu ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis skaičius. Didesnis sergamumas registruojamas ir kitose Europos šalyse: Belgijoje, Danijoje, Airijoje, Norvegijoje, Portugalijoje. Įdomu tai, kad Jungtinėje Karalystėje pastebėtas ir nedidelis noro viruso užsikrėtimų protrūkis.Kiek šios infekcijos šiandien mums yra pavojingos, kai daugelyje šalių naikinami ir nuo šių ligų mus saugoję pandeminiai ribojimai? Ar per dvejus pandemijos metus tapome mažiau atsparesni kitoms infekcinėms ligos? Pokalbis su Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi prof. Sauliumi Čaplinsku.Kita laidos tema – pavasarinė alergija. Nors šiandien žiedų retai kur pamatysime, tačiau tikriausiai ne vienas pastebėjome gelsvomis dulkėmis užneštus langus, palanges, lauko suoliukus. Alergologai tikina, kad žiedadulkių audros Lietuvoje pastebimos jau nuo vasario. Mat žiedadulkės į mūsų šalį su oro masėmis atklysta iš tų kraštų, kur žydėjimo sezonas prasideda anksčiau. Skaičiuojama, kad alergiją gali sukelti daugiau nei 50 skirtingų augalų rūšių, kurie žydi nuo vasario iki pat rugsėjo mėnesio. Kaip nuo šių alergenų apsisaugoti ir išvengti nemalonių simptomų – pokalbis su „Kardiolitos klinikų“ gydytoju alergologu ir klinikiniu imunologu Tomu Slomskiu.Ved. Laura Adomavičienė

Kaip karo Ukrainoje ir sankcijų bei galimo rusiškos naftos embargo tema nušviečiama Norvegijoje? Pokalbis su LRT Radijo bendradarbiu Osle Mantu Tomkūnu.Apie tariamą Putino kovą su nacizmu Ukrainoje ir pasaulio reakciją. Pokalbis su rašytoju, kuriamo Lietuvoje muziejaus „Dingęs Štetlasׅ“ iniciatoriumi ir vadovu Sergejumi Kanovičiumi.Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, kylančios žaliavų kainos ir dar labiau nei anksčiau pažeistos tiekimo grandinės. Kaip tai paveiks Lietuvos ekonomiką? Kokie esminiai patarimai šalies gyventojams? Pataria „INVL“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Finbee“ vadovas Darius Noreika.Ved. Darius Matas

Ukrainos kompozitorių sąjungos pirmininkas Igorius Ščerbakovas dabar dienas leidžia savo namuose Kijeve. Ar yra galvoje vietos muzikai, kai aplinkui skamba šūviai, sprogimai ir sirenos?Charkivas – vienas miestų, kuris po Rusijos invazijos nukentėjo labiausiai. Kokias žaizdas teks gydyti kultūrininkams? Pokalbis su Charkivo Korolenko bibliotekos vadove Liudmila Galzunova.Sekmadienį Rusijoje turėję įvykti protestai buvo nuslopinti dar neprasidėję. Kas trukdo rusams pasipriešinti? Pokalbis su aktyviu piliečiu iš Sankt Peterburgo Jurijumi Ovčinikovu ir menininke iš Kaliningrado Aleksandra Artomonova.Sekmadienį buvo perspėta, kad Rusijos pajėgos gali bombarduoti Odesą. Kaip laikosi šis miestas, kiek kultūros pasaulio žmonės įsitraukę į šalies ir miesto gynybą?Filmo „Mėlynas kaip apelsinas žemė“ herojės po ilgos kelionės pagaliau pasiekė Lietuvą. Jų kelionę iš karo žalojamos Ukrainos verta atskiros kino juostos. Pokalbis su filmo prodiusere Giedre Žickytė ir filmo heroje Anna.Ar šiandien Rusijoje intiligentija gali lemti tokius pačius pokyčius šalyje kaip sovietmečiu? Pokalbis su istorijos mokslų daktaru Valdemaru Klumbiu.LRT Klasikos eteryje kūrinio premjera. Norvegų kompozitorius Marcusas Pausas sukūrė kūrinį „Šlovė Ukrainai“ („Slava Ukraini“). Jį pirmą kartą atliko ir įrašė Norvegijoje gyvenantis smuikininkas Povilas Syrrist-Gelgota.

„Pekinas nėra paskutinis mūsų šansas. Kol kas mes didžiajame sporte žengiame pirmuosius žingsnius“, – prieš paralimpines žaidynes sako treneris ir gidas Vytenis Makauskas. Neregys slidininkas, neseniai grįžęs ir į profesionalų tenisą Karolis Verbliugevičius savo pavyzdžiu įrodo, kad neįmanoma gali tapti realybe, tereikia tik pastangų ir noro. Neseniai debiutavę Norvegijoje vykusiame pasaulio čempionate pašnekovai pasakoja, ten pasisėmę neįkainojamos patirties tolesnei judviejų sportinei karjerai. Šio slidinėjimo dueto tikslas – žiemos paralimpinės žaidynės. Tačiau treneris didesnes perspektyvas mato tenise. Pokalbis apie aktyvų gyvenimo būdą, ryžtą, pasitikėjimą, saugumą, svajonės siekimą.Ved. Žydrė Gedrimaitė

Septintoji 2022 m. eurovizinio sezono laida. Joje daugiausiai dėmesio prabėgusiems finalams Lietuvoje, Ukrainoje, Latvijoje ir Estijoje. Taip pat apžvelgėme būsimus finalus Norvegijoje ir Lenkijoje bei kitas svarbiausias savaitės naujienas. Temos: Intro (0:00); Atgarsiai po Lietuvos finalo (1:15); Skandalais apsipynęs Ukrainos „Vidbir“ (17:50); Daug smagių ginčų sukėlęs Latvių pasirinkimas (24:30); Originalumo pritrūkusi Estijos daina (35:00); Būsimo MGP finalo Norvegijoje apžvalga ir mūsų favoritai jame (42:35); Antra Melodifestivalen laida Švedijoje (53:05); Lenkijos atrankos favoritai (01:02:45); Ar atrankų sezonas jau pasiekė piką? (01:13:00).

Latvijos pasieniečiai pastebi didėjančią įtampą pasienyje su Baltarusija. Pareigūnai fiksuoja didėjantį migrantų srautą ir vis dažniau pasitaikančias provokacijas iš Baltarusijos sienos pusės.Jonavos azoto trąšų AB „Achema“ darbuotojai, nesusitariantys su darbdaviu dėl kolektyvinės sutarties, nusprendė nuo šiandien, vasario 8 dienos streikuoti. „Achemos“ profesinės sąjungos pirmininkė Birutė Daškevičienė, AB „Achema“ generalinis direktorius Ramūnas Miliauskas,Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.Meteorologas Silvestras Dikčius.Užsienio naujienų apžvalga. Ieva Balsiūnaitė.Lenkijai pusei metų panaikinus pridėtinės vertės mokestį maistui, Lietuvos gyventojai savaitgalį užplūdo Lenkijos prekybos centrus. Kol vieni džiaugėsi mėsos nusipirkę perpus pigiau nei Lietuvoje, kiti piktinosi Lietuvos gyventojų ne kultūra plėšant pakuotes ar stumdantis dėl vežimėlių. Ar Lietuvos gyventojai pigesnių prekių ieško dėl to, jog Lietuvoje per brangu, o gal žmogus visada ieškos kur pigiau, pasikalbėsime su kolegomis, gyvenančiais Liuksemburge ir Norvegijoje – vienose turtingiausių pasaulio valstybių. Šių šalių gyventojai taip pat jau metai iš metų pigesnių prekių ieško kaimyninėse valstybėse.Ekonomikos ir inovacijų ministerijai planuojant pagalbos priemones įmonėms, nukentėjusioms dėl Kinijos taikomos prekybos politikos, dalis verslininkų svarsto persikelti į kaimynines šalis. Kokių sprendimų pasigendama, domisi Darius Matas.Studijoje finansų ministrė Gintarė Skaistė.Sporto naujienos. Marius Andrijauskas.Buvęs Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Vladas Garastas švenčia 90 metį. Apie atsitiktinumą studijuojant institute pasirinkti krepšinį, pergales ir pralaimėjimus, krepšinį Lietuvoje ir jo karalius su vienu iš geriausių Lietuvos krepšinio trenerių kalbėjosi kolegė Kaune Jūratė Anilionytė.Savaitės komentaras. Reputacija politikoje tampa nebeaktuali. Autorė Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Izraeliui pradėjus skiepyti gyventojus ketvirtąja vakcinos nuo COVID-19 doze, o dar kelioms šalims ruošiantis tai daryti, sveikatos organizacijos ir dalis ekspertų abejoja, ar dažnos pakartotinės dozės gali suteikti pakankamą apsaugą.Tebetvyrant įtampai prie Ukrainos sienų, Jungtinė Karalystė kaltina Rusiją ieškant būdų kaip Ukrainoje suformuoti sau palankią vyriausybę.Norvegijoje šalies pareigūnai ir afganistaniečių pilietinės visuomenės atstovai su Talibano delegacija pradėjo kalbas apie humanitarinę situaciją Afganistane.Šiandien minimos 125-osios rašytojos Ievos Simonaitytės gimimo metinės.Kodėl jaučiamės kalti susirgę ar pasiėmę laisvadienį? Pokalbis su psichologe.Ved. Karolina Panto

Nedidelis molėtiškių Vilmos ir Alvydo Putnų pieno ūkis negali pasididžiuoti galinga brangia technika ir moderniomis technologijomis. Užtat visą laiką gyvena be skolų, o kuklesnės technikos ir būtinų įrenginių tokiame šeimos ūkyje pakanka.Danijoje, Norvegijoje ir Anglijoje darbavęsis ignalinietis jaunasis ūkininkas Viktoras Ežerskis suprato, kad svarbu ne tik sėkmingai auginti gyvulius, bet ir sugebėti juos realizuoti. Dažnai ūkininkai čia ir suklumpa: parduoda gyvulius už supirkėjo pasiūlytą nedidelę kainą. Kokį kelią rinkosi Viktoras Ežerskis?Įdomu žinoti. Kretingos žiemos sode žiemą skina kvapnesnius ir saldesnius negu atvežtiniai bananus. Pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Trečioji 2022 m. eurovizinio sezono laida. Joje – dėmesys antrai „Pabandom iš naujo 2022“ laidai, pasvarstymai, kas galėtų atstovauti Lietuvai, bei pirmosios Norvegijos atrankos „Melodi Grand Prix“ apžvalga. Temos: Antroji „Pabandom iš naujo 2022“ laida bendrai (1:30); Ievos Zasimauskaitės šansai (9:00); Atrankos juodasis arkliukas? Justė Kraujelytė (17:25); Titas ir Benas – geresni šiemet ar pernai? (21:45); Vakaro kontekste išsiskyrusios „Queens of Roses“ (25:20); Eurodienos redaktorių favoritai – „Moosu X“ (29:50); Kaip į pusfinalį pateko Emilijana? (36:25); Norvegijos atrankos startas ir pirmieji finalistai (43:15).

Norvegijoje išpopuliarėjęs metodas „Šeimos konferencija“ prieš pat pirmąjį karantiną startavo ir Lietuvoje. Ir, nors tiek daugybė vaikų ir paauglių psichologų, psichiatrų, socialinių darbuotojų, mediatorių, kitų teisininkų, taip pat mokytojų itin palankiai sutiko naująjį nemokamos pagalbos šeimoms, įsivėlusioms į tarpusavio rietenas, nesusikalbančioms su vaikais, metodą ir net patys tapo metodo koordinatoriais, dalis šeimų vis dar atsargiai vertina šią pagalbą.Tuo tarpu, kaip pastebi vaiko gerovės ekspertai, per karantiną ligtolinės vaikų ir tėvų problemos tik dar labiau pagilėjo: dalis vaikų ir paauglių prarado motyvaciją mokytis, prisirinko prastų pažymių ir dėl to įsivėlė į dar didesnius konfliktus ir rietenas bei nesusikalbėjimą su tėvais ir mokytojais, kiti gi „užsidarė savyje“ ir liovėsi bendrauti tiek su šeima, tiek nutolo nuo draugų.Ar įmanoma padėti tokioms šeimoms? Kuo išsiskiria norvegiškas „Šeimos konferencijos“ metodas? Ar jis efektyvus, jei pats vaikas ar vienas iš jo tėvų nepripažįsta problemos ir atsisako pagalbos? Kaip sudaromas pagalbos vaikui ir jo šeimai planas?LRT radijo laidoje dalyvauja Kristina Pikūnė, metodo „Šeimos konferencija" supervizorė.Ved. Jonė Kučinskaitė

Užsienio bendradarbių rubrikoje Arūnas Teišerskis iš Airijos respublikos.Ar esate ką nors girdėję apie Salomėjos Nėries atgailos sąsiuvinį? Kartas nuo karto apie tai prabylant žiniasklaidai, o istorikams ir menotyrininkams irgi vis iškeliant tokį klausimą, akivaizdu, kad legenda gyva. Kas pasikeistų, jei toks sąsiuvinys iš tiesų atsirastų? Kur jis galėtų būti? Pokalbis su menotyrininke Laima Kreivyte ir Norvegijoje gyvenančiu programuotoju Džiugu Baltrūnu, kuris domisi kunigo Juozo Gusto istorija, kuris esą labiausiai tikėtina kad ir galėjo perimti iš Salomėjos Neries tą juodąjį atgailos sąsiuvinį.Projekto „LRT ieško sprendimų“ žurnalistai šįkart domisi, kaip stiprinti psichologinę sveikatą. APibendrinanti diskusija su VU Medicinos fakulteto dėstytoja dr. Jelena Stanislavoviene ir psichiatru, profesoriumi Dainiumi Pūru.LRT faktų rubrika.Ved. Živilė Kropaitė

Norvegijoje gyvenanti Daina Bogdanienė – apie gyvenimo posūkius ir galimybę rinktis, integraciją į svetimą šalį ir tai, kas lietuvius traukia į Norvegiją.Laidoje kalbama ir apie tai, kad saugios, psichologiškai sveikos darbo aplinkos sukūrimas priklauso nuo kiekvieno žmogaus.Ved. Valentinas Mitė

Ketvirtadienį (spalio 14 d.) „Tiek žinių“ vedėja Irma pasakoja apie Seime svarstymo stadiją praėjusį mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektą, penkių gyvybių pareikalavusią ataką Norvegijoje, prezidento neklystamumą ir ministrų klaidas bei atleidžiamą NVSPL vadovą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį - ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/YeIRR0cnE00 Šią savaitę #TiekŽinių

Britė Natasha Barrett (g. 1972), apsigyvenusi ir įsitvirtinusi Norvegijoje, komponuoja muziką, rengia koncertus, kuria garso skulptūras ir instaliacijas, įkvėptuose asketiškų Šiaurės kraštovaizdžių ir kone begarsių gamtos reiškinių.Laidos autoriai Šarūnas Nakas ir Mindaugas Urbaitis