Podcasts about radvil

Spaudos apžvalga.Vokietijoje, Hiutenfelde įsikūrusi Vasario 16-osios lietuviška gimnazija kviečia į stovyklą/plenerą, kurio metu bus kuriama žemės meno instaliacija Renhofo pilies parkui. Kviečiami jaunuoliai iš Lietuvos ir lietuvių diasporos.Užsienio spaudos apžvalga.Birštone prasideda Baltijos gitarų festivalis. Šių metų naujovė – gitarų orkestro koncertas.Radvilų rūmų dailės muziejuje prasideda ketvirtasis, vienintelis Baltijos šalyse audio dokumentikos festivalis „Banguoja“.Radijo 99-ą gimtadienį kviečiame į šventinę viktoriną, o apie radijo archyvų lobius kalbamės su LRT.lt archyvų žurnalistu Tomu Vaitele.LRT KLASIKA kviečia klausytojus susitikti šventinės laidos transliacijoje iš Katedros aikštės.Ved. Jolanta KryževičienėFestivalio „Banguoja“ nuotrauka

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Šiaulių dailės galerijoje atidaryta viso regiono fotografų paroda „Resume 2“.Kuo ypatingas Vilniuje vykstantis Europos transliuotojų sąjungos Garso pasakojimų festivalis?Ką pasakoja Radvilų rūmuose Vilniuje veikianti interaktyvi garso instaliacija „Fiera del Suono“?Kaip galima stiprinti Lietuvos visuomenę. pasitelkiant paveldo bendruomenes?Savaitgalį Prancūzijoje pasibaigė Kanų kino festivalis.Kaune ir Liubline prasidėjo projektas „Re:Union“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Viešojoje erdvėje kilus nepasitenkinimui, kad iš patalpų sostinės Ašmenos gatvėje turi išsikelti Oskaro Koršunovo teatras, Vilniaus miesto savivaldybė teigia ieškanti sprendimo, tačiau kartu pripažįsta tinkamų patalpų scenos menams stygių.„Daug kas nežino, kas aš tokia. Bet vaikų literatūros pasaulį stebiu per durų plyšį ir galbūt tas duris atidarysiu“, – sako rašytoja Eglė Jasė, kurios „Kamandosę“ skaitytojai išrinko geriausia knyga vaikams „Metų knygos rinkimuose“.Į Lietuvą atvyksta „Fiera del Suono“ – interaktyvi garso instaliacija, kuri įsikurs Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje. Tai meninis projektas iš Nyderlandų, kviečiantis lankytojus pasinerti į garsais, kvapais ir erdve paremtą pasakojimą apie mugių istoriją, technologijų raidą ir žmogaus vaizduotę.Pasaulio kultūros naujienos. Koks buvo šių metų The Booker Prize“ premijos laureatės kelias iki tarptautinio pripažinimo? Į Leonardą Da Vinčį pažvelgti kviečianti knyga ir su grupės The Doors lyderiu susijęs netikėtas radinys Paryžiuje.„Šiandien, kai universitetai sprendžia mokslų izoliacijos problemas, verta atsigręžti į vilnietį skirtingų sričių mokslininką ir architektą Tomą Žebrauską. Mūsų tarpdiscipliniškumas vis dar labai toli nuo tos sinergijos, kuri skleidėsi jo kūryboje“, – komentare svarsto architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Choreografas Jefta van Dinther Lietuvoje, festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ pristatė ribas taro atlikėjų ir auditorjos trinantį darbą „Unearth“.„Žmogus reikalingas, kad įpūstų sielos į kūrinį“, – mano dirbtinį intelektą kūryboje naudojantis jaunosios kartos tapytojas Mantas Valentukonis. Jis parodose prisistato ne tik paveikslais, bet ir savo kuriamais videožaidimais. Neseniai kaunietis tapo konkurso „Zabolis Art Prize“ laureatu.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Laidoje „Iš balkono“ kuratorė ir rašytoja Monika Kalinauskaitė pasakoja apie savo kuruotą „Visa tai, ko negalima daryti. Lietuvos XXI a. menininkės Radvilų rūmų dailės muziejaus istorinės tapybos ekspozicijoje“. Kaip kalbas skirtingų laikmečių menininkai ir menininkės, ir kaip keičiasi mūsų požiūris į istorinius kūrinius akistatoje su šiuolaikiniu menu? Kokios postkuravimo idėjos svarbios kuriant takų ir konceptualų kūrinių polilogą? Ar, kartu su fizine aplinka ir diskursyviu kontekstu, keičiasi ir meno žodynas?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Šiemet minime Čiurlionio 150-metį, o artėjant šio menininko 90-osioms gimimo metinėms grupė lietuvių jam padovanojo beveik šešių kilometrų aukščio dovaną – viršukalnę Centrinėje Azijoje. Pamyro kalnuose šiandien yra Čiurlionio, Donelaičio ir Lietuvos vardo viršukalnės. Ekspedicijoje dalyvavusio Romualdo Augūno fotografijų paroda šiuo metu veikia Kaune.„Jie iškart ėmėsi provokacijos ir pradėjo keliais sluoksniai skrosti visuomenę, meną ir savo pačių gyvenimus“, – apie menininkų grupę „Post Ars“ sako menotyrininkė Laima Kreivytė. Žvaigždėmis iš kiaulės galvų mėsos ir prie sienos prikaltais duonos kepalais pirmosios savo parodos lankytojus pasitikusi menininkų grupė susibūrė mėnuo iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir išlieka aktyvi bei aktuali iki šiol. Šiandien „Post Ars“ kūryba pristatoma Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje.Daruma, katashiro ar Amagatsu – tai ne burtažodžiai, o lėlių pavadinimai. Japonijoje lėlės yra ne tik vaikų žaislai – jos turi gilias tradicijas, susijusias su ritualais, menu ir net diplomatija. Kokia šių lėlių istorija ir reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje? Japonijos lėlių ekspozicija pristatoma Panevėžio miesto dailės galerijoje.Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – per 11 tūkstančių žodžių. Juos kuria visuomenė, žurnalistai, politikai, socialinių tinklų vartotojai. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė sako, kad tai, ar naujas žodis prigis, svarbiausias vaidmuo tenka visuomenei.„Gerą savijautą užtikrinanti aplinka negali būti suformuota vadovaujantis modernistiniais principais“, – apie skurdų, ribojantį ir net žalingą modernistinį žvilgsnį sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Nauji įrankiai leidžia mums kurti kitokią, bet ne geresnę muziką“, – apie dirbtinio intelekto naudojimą muzikos kūrimo procesuose sako kompozitorius, Geteborgo universiteto profesorius Palle Dahlstedt. Kaip jis pats naudoja šiuos įrankius ir ar įmanoma pabaigti nebaigtus Bethoveno kūrinius?Prieš keturis metus Rokas Kašėta, dzūkų tarme atlikęs kūrinį „Tokį rytų“, išjudino atlikėjų, dainuojančių tarmiškai, vandenis. Plungėje Paulius Gadeikis pradėjo kurti žemaitišką repą, o Vilniaus anykštėnas Titas Obelenis ėmė dainuoti aukštaitiškai. „Tarmės gyvos, kol skamba mūsų lūpose“, – sako muzikantai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Įsigalioja JAV įvairioms valstybėms paskelbti importo muitų tarifai. Kinijai bus taikomi 104 proc., o Europos Sąjungai – 20 proc. tarifai.Aktualus klausimas. Specialistai ragina tėvus atidžiau stebėti savo vaikus, kadangi daugėja įvairių pavojų internete. Itin didelį rūpestį kelia visokie internete plintantys žaidimai, kurie skatina paauglius žalotis, kartais tokie žaidimai baigiasi ir mirtimi. Kaip stebite savo vaikų ar anūkų veiklą internete?Kaip žmonėms sekasi investuoti į nekilnojamąjį turtą ir kiek butų reikia turėti, kad tiesiog galėtum gerai gyventi?Kaip Europos Sąjunga atsakys JAV, įvedusioms bendrijai 20 proc. muitų tarifą? Kaip klastoti derybos dėl galimų Rusijos ir Ukrainos paliaubų? Apie tai ir dar daugiau užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas, pasigedęs informacijos apie Radvilų rūmų atkūrimą Vilniaus gatvėje. Prieš kelerius metus skelbta apie planus atkurti istorinius rūmus, tačiau dabar apie projektą naujos informacijos nepasirodo. Kokia yra tolesnė Radvilų rūmų atkūrimo eiga?Ved. Edvardas Kubilius

Prieš 35-erius metus į Lietuvos meno pasaulį įsiveržė provokatoriai – menininkų grupė „Post Ars“. Šiandien jie sugrįžta į Radvilų rūmus kaip šiuolaikinio meno klasikai. Apie naują parodą „Sankrova“ pasakoja jos kuratorė menotyrininkė Agnė Narušytė.Naujasis Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinys „Kartais sninga juodai“ – ne netekčių ar atsisveikinimų, o tapsmo knyga. Apie naują knygą – pokalbis su autoriumi.Šiauliuose savo naują istoriją pradeda simfoninis orkestras. Surengtas pirmasis neseniai įkurto orkestro koncertas. Publikai pristatytas ir vienas brangiausių pirkinių – ketvirtį milijono eurų kainavęs „Steinway & Sons“ koncertinis fortepijonas. Juo Petras Geniušas skambino Čiurlionį. Apie profesionaliosios kultūros poreikį regione iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Apie knygą „Tėčio Marselio liežuvis“ pasakoja jos autorius Paulius Norvila ir iliustratorė Patricija Bliuj-Stodulska.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – skulptorius Alius Berdenkovas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.Menotyrininkės Agnės Narušytės kultūros komentaras.Tęsiame pasakojimus apie Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas. Knygų paaugliams trejetuke – debiutinė medikės Justinos Kapeckaitės knyga „Tyroji Aušra“, leidykla Nieko rimto.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Kokia yra tolesnė Radvilų rūmų atkūrimo eiga, ir kaip tokių kultūros objektų likimą gali paveikti pasikeitę valstybės prioritetai, kai aktyviai ieškoma papildomų lėšų krašto gynybai?Šiandien prasideda trečiasis Vilniaus Rotušės Muzikos Festivalis, kurio šių metų tema – Čiurlioniada. Tai renginys, skirtas garsinti Čiurlionio kūrybą ir įtraukti į kultūrinį dialogą menininkus iš įvairių pasaulio šalių.Atvykusi iš gimtosios Moldovos, Rodica Morari per pastaruosius kelerius metus gyvendama čia, Lietuvoje, atsiskleidė kaip menininkė. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę.Šiandien minima Tarptautinė romų diena – tai proga pažvelgti į romų kultūros grožį, įvairovę, kūrybą, kurią dažnai nustelbia stereotipai. Romai turi gausų kultūrinį pasaulį, kuriame telpa stipri tradicija, muzika, kalba, menas, pasakojimo galia.Ved. Justė Luščinskytė

Festivalyje „Kino pavasaris“ įvyks nacionalinė režisierės Saulės Bliuvaitės filmo „Akiplėša“ premjera.Vienas iš svarbiausių YIVO nuopelnų – jidiš kalbos norminimas, akcentuoja žydų paveldo tyrėja, iliustratorė Miglė Anušauskaitė. Ji įžvelgia daug paralelių tarp jidiš ir lietuvių kalbos. Vilniuje veikęs Žydų mokslo insititutas YIVO šiemet mini 100-metį, šiai sukakčiai pažymėti Miglė Anušauskaitė sukūrė pašto ženklą.Kodėl šiandien svarbu kalbėti apie raganas? Socialiniuose tinkluose išgarsėjusi istorikė Kristina Petrauskė pristato romaną „Slanimo raganos. Sapiegos byla“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Vašingtone nuo grindinio naikinamas milžiniškas „Black Lives Matter“ užrašas, 5 metams užsidaranti Paryžiaus Pompidou meno centro nuolatinė ekspozicija bei nauja Lady Gagos muzika.„Mūsų džiaugsmas dėl startuolių, bandymai pritraukti pasaulinius talentus ir ambicijas iškart pasibaigia, kai kalbame apie miestą“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie laisvos minties stygių architektūroje.Radvilų rūmų dailės muziejaus parodoje „Visa tai, ko negalima daryti“ šiuolaikinė moterų kūryba eksponuojama greta senosios tapybos. Kuratorė Monika Kalinauskaitė sako: „Buvo ir manančių, kad tai bandymas vienais darbais nukonkuruoti kitus“.„Prieš internetą ir mažus ekranus literatūra buvo vienas iš pagrindinių ir svarbiausių šaltinių, padedančių įsivaizduoti kitokią gyvenimo galimybę. Be to, didelė literatūros infrastruktūros dalis buvo remiama valdžios. Literatūra buvo viena iš pagrindinių patriotizmo ugdymo priemonių. O šiandien būsi didesnis patriotas, jei eisi į barus ir žiūrėsi futbolo rungtynes ar mojuosi nacionaline vėliava“, – sako bosnių rašytojas Nenadas Veličkovičius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ įsibėgėjo ir kviečia ne tik į filmus, bet dar giliau – į išplėstinę realybę (XR) parodoje „NK-Interactive“. Pasak organizatorių, kartais vien vaizdų ir žodžių perteikti tam tikras būsenas nebeužtenka, tad Radvilų rūmų muziejuje iki spalio 27 d. žiūrovai galės patys tapti istorijų dalyviais, pabūti kito kailyje ir išgyventi nepatirtas būsenas.Minint 120-ąsias žinomo lietuvių scenografo Liudo Truikio gimimo metines, šiandien Kaune pristatoma jam skirta paroda, kurioje lankytojai išvys pernai Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios palėpėje atrastus Liudo Truikio triptiką „Apaštalai“, jo kurtų scenovaizdžių eskizus, išgirs operas, kuriose scenografas dirbo ir net įkvėps jo namų kvapo! Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.Spalio 18–19 dienomis Prancūzijos Amjeno mieste vyks audiovizualinių menų organizacijos „Rencontres Audiovisuelles“ organizuojamas „Video Mapping Festival“ baigiamasis renginys, kuriame Lietuvos video menininkai Vytautas Žarnauskas ir Matas Nakrošis bei prancūzai – videomenininkas Hamza Mrabet ir kompozitorius Aleksi Aubry-Carlson pristatys kartu sukurtą video mapping'o projektą „Čiurlionio sapnai“.Dirigentei Mirgai Gražinytei-Tylai Vokietijoje įteikta prestižinė premija.Mulatu Astatke į pasaulio muzikos žemėlapį atnešė Etiopijos džiazą. Šiemet aštuoniasdešimtmetį minintis vibrafono atlikėjas, muzikuojantis ir daugybe kitų instrumentų, aktyviai koncertuoja ir garsais pasakoja Etiopijos širdies ir dvasios istorijas. Plačiau - Igno Gudelevičiaus pasakojime.Kokie keliai altininkę Augustą Romaškevičiūtę nuvedė į Vokietiją? Ką reiškia griežti viename seniausių ir didžiausių orkestrų Vokietijoje - Diuseldorfo simfoniniame orkestre? Pokalbis apie muzikinį kelią ir kasdienybę tarp Vokietijos ir Lietuvos.Ved. Gerūta Griniūtė

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Norvegijoje diskutuojama, ką šiandien daryti su prieštaringai vertinamo rašytojo Knuto Hamsuno palikimu, Lietuvos skaitytojai vis dar laukia kokybiškų šio rašytojo literatūros vertimų.Į Kauną sugrįžta Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis.Lietuvoje apsilankiusi profesorė iš Sakartvelo Džana Džavakasvili ragina gerinti emocinės sveikatos infrastruktūrą.Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaryta „Edukacijos menė“.2028 m. Lietuva bus Geteborgo knygų mugės garbės viešnia. Kaip tam turime ruoštis?Savaitgalį minėjome valstybės tarnautojo, visuomenininko, sumanaus verslininko, garsaus kolekcininko ir meno mecenato Mykolo Žilinsko 120-ąjį jubiliejų.Varėnoje prasideda Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Ką gali vietos bendruomenė, kai į ją buriasi išradingi, veiklūs, pilietiški ir linksmi žmonės? Prie puodelio kavos šnekučiuojat apie šį bei tą – gimsta fantastiškos idėjos!Taip atsitiko Dubingiuose, miestelyje Molėtų rajone. Būtent bendruomenė rašė projektą ir šiais metais Dubingiai tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Būtent bendruomenės galvose gimė unikali idėja – atkurti Dubingių pilį, buvusią Radvilų rezidenciją. Būtent sodybiečiai parodė iniciatyvą ir istoriniame miestelyje, buvusiame štetle, įamžino žydų atminimą. Būtent mecenatai Dubingiams pastatė modernius maldos namus.Laidoje mintimis dalijasi Dubingių seniūnas Kęstutis Kaminskas, bendruomenės centro valdybos pirmininkė Violeta Navickienė, antikvaro galerijos „Trys trimitai“ savininkė ir bendruomenės narė Virginija Dunauskienė bei sodybietė Vaidutė Navickaitė-Šakėnienė, parapijos klebonas kunigas Donatas Jančiauskas, tautodailininkė Laima Grigelevičienė, Asvejos regioninio parko lankytojų centro gidė Gema Kuorienė, Elvyra Kučinskaitė ir Radvilų rezidencijos, restorano, savininkė Oksana Mankevič.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma Dainiaus Liškevičiaus paroda „Obsesijos“, kuri kviečia mąstyti apie istorijos paraštes ir paradoksus, apie kultūros tvarumą realių iššūkių ir grėsmių kupiname pasaulyje.„Skundai dėl sovietinės nomenklatūros kyšininkavimo, nepotizmo, amoralaus elgesio nebuvo vien asmeninės istorijos. Tai buvo Maskvos įrankis valdyti pažeidžiamus pareigūnus“,- teigia istorikas Saulius Grybkauskas. Jo knyga „Skundai Maskvai: slapti nomenklatūros laiškai“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“, negrožinių knygų kategorijoje.Jungtinėse Amerikos Valstijose, Silicio slėnyje, kino inovacijų festivalyje kino ir reklamos kūrėjų Ievos ir Simono Ballai trumpametražis filmas pripažintas geriausiu „Best Narrative Short“ nominacijoje.Šiandien baroko genijaus J.S. Bacho gimtadienis, o štai Austrijoje pildosi lietuvių senosios muzikos atlikėjos Renatos Dubinskaitės svajonė: ji dainuoja ir šoka spektaklyje, skirtame J. S. Bacho opuso „Pasijos pagal Joną“ 300-osioms metinėms.Kino archyvaras, festivalio „Pirmoji banga“ organizatorius kino meną pamėgo nuo vaikystės, tačiau būtent senosios filmų juostos lėmė jo profesijos kryptį. Kinas nesensta – sensta tik juostos, pastebi archyvaras, bet gavęs juostą visų pirma ieško pavojaus… Apie pavojus ir kiną – Aleksas Gilaitis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Vilniaus centre laukiama naujo muziejinio objekto: Radvilų rūmai ataugins per karus prarastus korpusus ir į miesto vaizdą grįš kaip ženkliškos architektūros pastatas su didele vieša erdve. Kokios idėjos vedė nauja forma atskleidžiant skirtingus istorinius sluoksnius ir kaip sprendžiami iššūkiai buvusios aikštės centre atsirandant seniems medžiams, papasakos vienas projekto autorių architektas Vytautas Biekša.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Aušros Kaminskaitės komentaras apie kultūros ministro pastangas pažvelgti į nevyriausybinio sektoriaus problemas.Ką parodoje „Counterfates“ pasakoja garso menininkas Andrius Arutiunian?Kelmėje atidarytas „AJJU meno muziejus“. Ką galima išvysti muziejuje, įsikūrusiame autobuse?Prieš mėnesį Lietuvos kultūros atašė pareigas Ukrainoje ir Sakartvele pradėjo eiti Tomas Ivanauskas. Kokios pirmojo mėnesio darbų įžvalgos ir ateities planai?Lietuvos kino teatruose pradedamo rodyti filmo „Dovbušo“ kūrybinė komanda – Dovbušo istorija priminimas pasauliui ir patiems ukrainiečiams, kas mes esame.Kaip suvokiamas seksualumas Lietuvoje, Baltarusijoje, Rumunijoje ir kitose šalyse? Pokalbis su antropologu Andrejumi Vazyanau.Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje atidaroma psichikos sveikatos menų festivalio „Ryšiai“ paroda „out of touch“.Ved. Marius Eidukonis

Nesaugumas – plačiąja prasme – yra viena kertinių Lietuvos visuomenės būsenų dabarties laiku. Bet ką būtent ji reiškia? Audiofestivalyje „Banguoja“ rengėme gyvą NARA tinklalaidės įrašą šią būseną įvardyti, suprasti ir, kiek įmanoma, nukenksminti. Šiandien dalinamės jo rezultatu. Rugpjūčio 24-ąją Radvilų rūmų dailės muziejuje vykusiame įraše dalyvavo NARA klausytojai, o pokalbį pradėjo pašnekovai – psichologijos profesorius, Suicidologijos tyrimų centro Vilniaus universitete vadovas Paulius Skruibis, *University College London* dėstytoja ir Vilniaus universiteto TSPMI mokslininkė stažuotoja Gražina Bielousova bei antropologė, Oksfordo universiteto doktorantė Beatričė Juškaitė. Jį moderavo NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Daugiau informacijos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nesaugumas-gyvas-tinklalaides-irasas-banguoja-audiofestivalyje Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

LRT RADIJO transliacija iš Dubingių. Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas yra sakęs, kad be Radvilų nėra Didžiosios Kunigaikštystės istorijos, o be Dubingių nėra Radvilų. Taigi laidoje apie Dubingių svarbą Lietuvos istorijai, šios vietovės praeitį ir dabartį ir šiais metais ypatingą dėmesį skiriamą Barborai Radvilaitei.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos publikacijų apžvalga.Lietuvos muzikos informacijos centro vadovės Radvilės Buivydienės komentaras.Lietuvos architektai buria Europos ir Ukrainos kolegas kultūros paveldui šioje šalyje išsaugoti. Kaip rengiamasi tą daryti?Zarasuose jau galima aplankyti Saukų galeriją.Ką šią savaitę bus galima išgirsti Klasikos koncertų salėse?Kultūros aktualijas aptariame su Kultūros ministru Simonu Kairiu.Istorinė Prezidentūra Kaune pristato parodą „Antanas Smetona – nelengvi pasirinkimai”Kaip pabėgėlių integracijai gali padėti kultūra?Anonimas Mažeikių muziejui atsiuntė prieš penkerius metus iš kapinių pavogtas dvi medines skulptūras.Ved. Marius Eidukonis

Kas yra „mikroistorija“ ir kokius mikropasaulius ji tyrinėja? Su kokiais iššūkiais susiduria istorikai siekdami tirti konkrečios bendruomenės (ir joje gyvenančių pavienių asmenų) gyvenimus, veiklą, santykius su „išore“ ilgoje, šimtmečius besitęsiančioje, laiko perspektyvoje?Kuo išskirtiniai yra Kėdainiai senosios Lietuvos valstybės istorijos kontekste? Kėdainių kaip privačios valdos istorija atskleidžia, kad šią valdą sudarė trys dalys: dvaras, miestas ir valsčius arba valsčiai (kaimai). Kaip ilgai Kėdainių „istorinį DNR“ formavo šios trys dalys? Kas dominavo šioje valdoje – dvaras ar miestas?Kėdainiai buvo įkurti kaip privatus miestas. Kaip miesto raidą įtakojo pastarasis jo statusas?Kaip Kėdainių likimą paveikė tai, kad miestas abipus Nevėžio upės išaugo toje vietoje, kur kryžiavosi net aštuoni didieji sausumos keliai?Kiek amžių Kėdainių istorija yra neatsiejamai susijusi su Radvilų giminės istorija? Ar išties Kėdainių visuomenė iš esmės buvo didikų Radvilų kūrybos projektas? Kodėl būtent Biržų ir Dubingių Radvilų valdymo periodą reikėtų laikyti sėkmingiausiu Kėdainių valdos istorijoje?Kėdainių istoriją kūrė ne tik Radvilos bei kitos šį miestą valdžiusios giminės, bet ir konkretūs žmonės – miesto vaitai ir burmistrai, architektai, amatininkai, pirkliai, Šviesiojoje gimnazijoje dirbę mokytojai. Koks žmogus, jo veikla, likimas galėtų geriausiai atskleisti Kėdainių istorijos gelmę bei įvairovę, būti savotišku „raktu“ stengiantis perprasti laikotarpį nuo XV a. vidurio Iki XVIII a. pabaigos?Kodėl Kėdainiai buvo vienas iš nedaugelio LDK miestų, kur nebuvo gėda būti lietuviu?Pokalbis su knygos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mikropasaulis: Radvilų Kėdainių visuomenė (XV-XVIII a.)“ autoriais prof. Raimonda Ragauskiene, prof. Aivu Ragausku, dr. Deimantu Karveliu.Ved. Aurimas Švedas

Kultūros aktualijų spaudoje apžvalga.Kasmet į atmosferą išleidžiamo anglies dvideginio kiekis siekia rekordiškus skaičius. Dėl to šyla klimatas, skirtinguose pasaulio regionuose stebime ekstremalius reiškinius. Visgi, kai kalbame apie klimato krizę, paprastai akcentuojame jos poveikį žmonėms, kai kada ir gyvūnijai, tačiau apie mums deguonį ir maistą teikiančius augalus pamirštame.Nors Šiauliuose menų inkubatoriaus projektas žlugo beveik prieš dešimtmetį, vis netyla kalbos, kokią naudą jis galėjo atnešti miesto kultūriniam gyvenimui. Be to, miesto centre liko nesutvarkytas didžiulis statinys – Chaimo Frenkelio fabriko gamybinis pastatas, kuriame turėjo įsikurti menų inkubatorius. Objektą jau keliolika kartų bandyta parduoti aukcionuose. Tačiau pastato net ir pusvelčiu niekas neperka. Miesto valdžia siekia jį išbraukti iš paveldo objektų sąrašo.Tradicinėje Ryto allegro knygų apžvalgoje, Eglė Baliutavičiūtė aptaria dvi knygas: Vokietijos žydės Jellos Lepman „Knygų vaikams tiltas“ pirmą lietuvišką knygos leidimą ir Unės Kaunaitės distopiją sauaugusiems skaitytojams „2084“, kurioje patekia jau dabar labai atpažįstamą ateities viziją.Siekiant atkreipti Lietuvos visuomenės ir užsienio šalyse gyvenančių tautiečių dėmesį į lituanistinio švietimo užsienio šalyse svarbą, trečius metus iš eilės rengiamas Lituanistinio ugdymo forumas. Šių metų forumo tema — „Lituanistinė mokykla – įdomi, kokybiška ir aktuali!“.Radvilų rūmų dailės muziejaus lankytojams atvėrė pietinį šio architektūrinio komplekso korpusą, kuriame eksponuojamos dvi parodos – senosios Vakarų Europos tapybos meistrų darbai „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ ir „Nuostabieji karo pabėgėliai“.Jaunasis šalies menininkas Arnis Aleinikovas, dar žinomas SINUO slapyvardžiu, vienas iš nedaugelio jaunų šalies kūrėjų, galintis pasidžiaugti kvietimais kurti ir savo darbus pristatyti užsienyje. Nuo poezijos iki konceptualios elektroninės muzikos ir tarpdisciplininių projektų – kokiomis dar formomis kūrėjas siekia komunikuoti?Vienas ryškiausių lietuvių būgnininkų, Marijus Aleksa, išleidžia antrąjį savo solinį albumą, kurį pristatys Tamsta Jazz Weekend metu – kokios emocijos, perkusijų technikos ir bendradarbiavimai jame susipina?Ved. Urtė Karalaitė

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Radvilų rūmų dailės muziejaus lankytojams atvėrė pietinį šio architektūrinio komplekso korpusą, kuriame eksponuojamos dvi parodos – senosios Vakarų Europos tapybos meistrų darbai „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ ir „Nuostabieji karo pabėgėliai“.Kovo 16 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambės kompozitoriaus Algirdo Martinaičio oratorija „Laiškas visiems tikintiems“, parašyta šv. Pranciškaus Asyžiečio (1181–1226) religinių tekstų dvasia. Apie Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga skambėsiantį kūrinį pasakoja kompozitorius Algirdas Martinaitis.Kauno arkivyskupijos muziejuje atidaryta pirmoji ciklo „Modernėjant“ paroda „Kryžiaus link“.Kovo 16 dieną minima Knygnešio diena. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje vyksta istorikės Vidos Girininkienės paskaita „(Ne)legali knygnešystė“ ir knygos „Eduardas Volteris ir lietuviai 1882–1906 metais“ sutiktuvės. Pokalbis su knygos autore. Apie šiandienos knygnešystę – bibliotekų siekį knygas skaitytojams gauti greičiau ir lengviau bet kuriame Lietuvos kampelyje pasakoja Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Edita Urbonavičienė.Laisvės pojūtis vaikystėje, rimti pasirinkimai ieškant savo kelio, įelektrinta diena laukiant susitikimo su teatro publika. Kaip atrodo aktoriaus kasdienybė? Kaip tampama visišku Rudnosiuku? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorius Dalius Skamarakas.Ved. Gerūta Griniūtė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su komunikacijos konsultante Rita Saunoryte Norutiene apie žaliąjį smegenų plovimą - kas tai yra ir kaip atpažinti?Kokie nauji rusiškos propaganos naratyvai ir kiek esame jiems atsparūs pokalbis su „DebunkEU“ projektų vadove Karina Urbanavičiūte.Radvilų rūmų muziejus atidaro pietinį korpusą, kuris iki šiol lankytojams nebuvo pritaikytas. Galutinis tikslas yra sutvarkyti visus rūmus. Apie tai pasakoja Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.„LRT ieško sprendimų“ komanda šįkart domisi, kaip Lietuvoje ir kitose šalyse įgyvendinama vaikų globos namų pertvarka. Estijoje didesnių globos įstaigų – beveik nebeliko, dauguma tėvų globos netekusių vaikų gyvena globėjų šeimose arba paprastuose namuose bei butuose. Vis dėlto kai kurie ekspertai pabrĖžia, kad namus vaikams kuria ne pastatas, o žmonės. Apie tai, ko galima pasimokyti iš šios šalies ir kokių klaidų vertėtų išvengti, – Giedrės Trapikaitės reportaže.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT RADIJO mokslo rubrikoje pokalbis su entomologe, dirbančia su vabzdžiais, atrandančia naujas vabzdžių rūšis, suteikiančia jiems vardus Radvile Markevičiūte. Radvilė laisvalaikiu taip pat kolekcionuoja drugius.Šį vakarą LRT KLASIKA kviečia skirti Ukrainai. Palaikyti širdimi, mintimis ir klausytis koncerto liepsnojančiam miestui ir tuo pačiu minėti UNESCO pasaulinę radijo dieną, kurios tema šiais metais - „Radijas taikai“. Koncerte skambės pianisto Dariaus Mažinto rečitalis, atliktas ką tik išlaisvintame Iziumo mieste.Kodėl daug pasiekę, mažai laiko turintys žmonės tampa jaunų žmonių mentoriais? LT Big Brother – tai viena pirmųjų ir didžiausia savanoriška profesinės mentorystės programa lietuviams visame pasaulyje. Kasmet apie 200 programos mentorių sutinka bent kartą per mėnesį gyvai ar virtualioje erdvėje susitikti su savo ugdytiniu. Mentorystės rezultatas – karjeros pokyčiai, profesinis bei emocinis tobulėjimas, tolimesnio mokymosi galimybės bei pasirinkimai. Ir kaip tik iki šio mėnesio pabaigos vyksta mentorių registracija.Neseniai pasirodė žinia, kad sausio mėnesį Vilniuje viršytas dar vienas rekordas – saulė švietė vos 5 valandas. Kodėl Lietuvoje mažėja saulės šviesos ir kaip tai veikia kiekvieną iš mūsų.

#TiekŽinių Trečiadienį (vasario 8 d.) Tiek Žinių vedėjas Timūras pasakoja apie skambutį ir dingusią Bartoševičiaus žinutę, Zelenskio vizitą, metinę Bideno kalbą, augantį žemės drebėjimo aukų skaičių ir LeBron James rekordą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/a-FplOaNelQ

Iškritęs sniegas vargina ne tik keliaujančius, ūkininkai dar tik pradeda skaičiuoti nuostolius. Apie iškritusio sniego gausą ir ūkininkavimui daromą įtaką pokabis su Telšių ūkininku Remigijumi Gailiumi ir Platelių apylinkėse besidarbuojančiu Giedriumi Kosa.Utenos rajone, Užpalių dvaro pastatų komplekse, buviame Radvilų žirgyne, žinoma žirgininkė Viktorija Jovarienė įgyvendina nuo vaikystės puoselėtą svajonę. Čia įprasminama pagarba jos numylėtam žirgui, kuriamas Arklio muziejus, gausu vietos bendruomeninėmes veikloms, o dalis pastato skirta jos per gyvenimą surinktų abrūsų ekspozicijai.Anykščiuose gyvenančios Danguolės Rimavičienės pomėgis – kurti personažus iš pasakų, atvirukų, pjesių. Šią veiklą moteris atrado neseniai, tačiau dešimtys jos kūrinių jau iškeliavo ne tik į skirtingus Lietuvos miestus, bet ir užsienio valstybes.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Klimato kaitos rubrikoje - pokalbis su mokslininkais apie inovatyvų paukščių monitoringą, ką jis sako apie dabartinę geninių ir pelėdinių paukščių būklę Lietuvoje ir kaip gali būti pritaikytas plačiau? Kaip besikeičiantis klimatas ir ūkinė veikla miškuose veikia paukščių rūšių įvairovę? Dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Miško mokslų katedros profesorius Gediminas Brazaitis ir lektorius Kastytis Šimkevičius.Siekiame pažinti legendomis apipintą Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Barborą Radvilaitę. Būtent šiandien minimos Barboros Radvilaitės 500-osios gimimo metinės. Kartu švęsti nekasdienį jubiliejų kviečia sostinės Valdovų rūmų muziejus, kuris šia proga parengė keletą staigmenų. Taip pat su istoriku, kuris domisi Radvilų gimine ir bajoriška kultūra, nagrinėjame, kokia iš tiesų buvo Barbora Radvilaitė, o kas tėra pramanai.Artėjant žiemos šventėms, Lietuvoje randasi vis daugiau iniciatyvų šiemet nepirkti Kalėdinių dovanų. Sutaupytus pinigus tautiečiai ir verslai kviečiami paaukoti karo niokojamai Ukrainai, humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms ar mažiau galimybių turinčių šeimų vaikams. Apie tai, kaip susikurti Kalėdų stebuklą neperkant prašmatnių dovanų, pokalbis su keleta tokių iniciatyvų autorių. Dalyvauja kūrybinės agentūros „Autoriai“ vadovė Giedrė Ona Šileikytė, VšĮ „Pagalba Ukrainai“ projekto iniciatorė, rinkodaros agentūros „We Are Marketing“ partnerė, strategė Neringa Petrauskaitė, projekto „Vaikų svajonės“ vadovė Ramunė Baltaduonienė.

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Japonijoje spalio pabaigoje lankėsi kultūros atstovų delegacija iš Lietuvos. Kaip sekasi Lietuvos kultūrai rasti vietą Japonijoje? Pokalbis su Lietuvos kultūros atašė Japonijoje Gabija Čepulionyte.Kultūros komplekse „SODAS 2123“ veikia Martos Vosyliūtės paroda „Papjauti Įstrižainę”, kurioje menininkė kuria savo miesto viziją ir meno priemonėmis perdirba mūsų realybę.Vilniuje ir Kaune pirmadienį ir antradienį vyksta „Jauno džiazo dienos“.Dieną išvydo pirmasis spausdintas kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui „Antitezė“.Eimunto Nekrošiaus įkurtas teatras „Meno fortas“ netrukus taps Lietuvos muzikos ir teatro muziejaus dalimi. Kas lėmė tokius pokyčius?Radvilų muziejuje visą lapkritį veiks Lietuvos ir Ukrainos šiuolaikinių menininkų paroda. Joje taip pat bus galima susipažinti ir su Ukrainos istorija.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Radvilų rūmų dailės muziejuje atidarytoje „Kada bus rytojus“ lankytojams pristatoma vengrų kilmės JAV fotografės Sylvios Plachy kūryba, kurioje įamžinta ne tik Niujorko – miesto, kuriame menininkė gyvena ir dirba – kultūra, socialinis gyvenimas, ryškios asmenybės bet ir vietos bei žmonės visame pasaulyje.8-asis šiuolaikinės operos festivalis Naujosios operos akcija (NOA) tęsiasi su dar viena premjera. Šeštadienį Menų spaustuvėje žiūrovai galės išvysti „Operomanijos” inicijuotą ir režisieriaus Artūro Areimos sukurtą operą „Traviatos”. Opera grįsta tikromis Lietuvoje dirbančių sekso paslaugų teikėjų – vyrų ir moterų – patirtimis.Klasikinės muzikos naujienose: eilė pasikeitimų meno vadovų ir dirigentų gretose - Londono Karališkajame operos teatre, Vokietijos Brandenburgo simfoniniame orkestre, Suomijos Nacionalinėje operoje, o taip pat - pakeitimai Berlyno valstybinės operos pastatyme po skundų dėl gyvūnų naudojimo scenoje.„Yra žmonių, kurie neleidžia sau atsidaryti langų, o man gyvenimui reikia atsidaryti langus – kitaip aš uždusiu“, – apie pačias įvairiausias saviraiškos kryptis ir smalsumą gyvenime kalba muzikantu nelabai mėgstantis save vadinti rašytojas, fantastikos entuziastas, socialinių mokslų daktaras, teisės profesorius Justinas Žilinskas. Kalbamės apie skirtingų veiklų dermę, žodžio svarbą gyvenime ir muzikos pulsą kasdienybėje.Ved. Gerūta Griniūtė

Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono apskrityse rugsėjo 24-27 d. organizuojami referendumai dėl prisijungimo prie Rusijos. Apie juos iš teisinės pusės su VU teisės fakulteto docente Indre Isokaite Valuže.Kokių iššūkių kyla užtikrinant saugumą Vilniaus oro uoste? Kiek čia svarbios naujausios technologijos? Kokių kuriozinių situacijų pasitaiko?Pokalbis su Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo skyriaus vadovu Jonu Kliuku.Lietuvos pėsčiųjų asociacija nutarė pati spręsti bet kaip paliktų paspirtukų klausimą – sukrovė juos, nuvežė prie įmonės „Bolt Services LT“ biuro durų ir išrašė sąskaitą. Ko tokiu elgesiu siekia pasakoja Pėsčiųjų asociacijos vadovas Eduardas Kriščiūnas.Žalčiai dabar traukia į žiemojimo vietas, vairuotojai raginami būti atidūs ir saugoti žalčius. Pokalbis apie žalčius su Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vedėju Mindaugu Kirstuku ir Asvejos regioninio parko Radvilų rūmų ekspozicijos specialiste Gema Kuoriene.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiaurės vakarų Ukrainoje įsteigtas naujas nacionalinis parkas – „Radvilų giria“. Jame lankėsi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, kuri pasakoja, kaip karo metu buvo kuriamas Nacionalinis parkas.Paukščiai dažnai žūna atsitrenkę į langų stiklus, stiklines sienas ar tvoras. Prie stiklinių pastatų pajūrio miestuose po nakties jų randama dešimtys. Ir jeigu kasnakt žus po dešimtį paukščių, kas galės šias netektis kompensuoti?Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus Teriologinio rinkinio kuratorius Vaclovas Gedminas pasakoja apie nepaprastą žiurkę, kurią ketinta įrašyti į Raudonąją knygą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Muziejai Lietuvoje stipriai atsigauna, stiprėja kuratorinė veikla, sudėtingėja ekspozicijų architektūra. Tuo pačiu stipriai auga ir muziejiniai plotai: įveiklinamos naujos erdvės, Vilniuje planuojami bent du nauji stambūs objektai - Sapiegų ir Radvilų rūmai. Tarp visų šių procesų ir institucijų žmones besidominčius miestų, jo praeitimi ir dabartimi turėtų traukti būtent miesto muziejai. Bet kas tai yra? Kuo miestų muziejai skiriasi nuo kitų, pavyzdžiui nacionalinių arba kraštotyros muziejų? Kodėl tik dalis miestų turi savo muziejus? Ir kam miestų muziejai skirti – miestiečiams ar turistams? Apie tai pasakoja Vilniaus ir Kauno miestų muziejų vadovai Rasa Antanavičiūtė ir Gabrielius Sužiedėlis.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą ne tik politologai, karo ekspertai, istorikai, bet ir religijotyrininkai suskato gręžtis į praeitį ir ieškoti šio beprasmio karo priežasčių. Buvo prisiminti graikų apeigų katalikai, kitaip vadinami unitais. Tai viena gausiausių Ukrainos krikščionių bendruomenių, šalia stačiatikių Bažnyčios, kuri pradėjo skilinėti, kai Putino kariuomenė okupavo Krymą. Maskvos patriarchui Kirilui palaiminus brolžudišką karą, vis daugiau stačiatikių atsisako priklausyti priešiškoje valstybėje esančiai Bažnyčios hierarchijai ir renkasi Ukrainos stačiatikių Bažnyčią, kuriai nepriklausomybę nuo Maskvos suteikė Konstantinopolio patriarchatas. Plūstelėjus į Lietuvą ukrainiečių karo pabėgėliams netrukome sužinoti, jog daugeliui tikinčiųjų paguodos, ramybės ir vilties vieta tapo nuo LDK laikų Vilniuje veikianti unitų Švč. Trejybės bažnyčia, o šalia esantis bazilijonų vienuolynas kaip kuriems tapo ir laikinais namais. Apie unitus kaip religinį ir geopolitinį projektą pasakoja Radvilų rūmų dailės muziejaus vedėjas Remigijus Černius.Ved. Jūratė Kuodytė

Pasaulyje: kaip evakuojami ne muziejų, o pavienių menininkų kūriniai Ukrainoje pasakoja kuratorė Ania Potiomkina.Kaune vyksta pirmasis miego festivalis „Plaštakės. Miego metamorfozės“. Renginių ciklas kviečia žiūrovą sustoti ir pailsėti, pasinerti į sapnus. Domisi Kotryna Lingienė.Pianistas iš Vokietijos Davidas Mortelo savo fortepijoną atsigabeno į Lvivą, o dabar į Lenkijos-Ukrainos pasienio miestą Medyka tam, kad savo muzika suteiktų viltį karo pabėgėliams.Radvilų rūmų muziejuje veikia Emilijos Škarnulytės paroda „Švytintys kambariai“. Su menininke kalbasi Rūta Dambravaitė.Poetės, muziejininkės Renatos Karvelis komentaras apie rusų filmą „Sudie, Amerika“ – kaip komedijos personažų portretai ir valstybių vaizdavimas įtvirtina Rusijos propagandą.Šiaulių dramos teatro meno vadovė, teatrologė Nomeda Šatkauskienė sako, kad geras aktorius niekada nepasimeta stresinėje situacijoje ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra geras to pavyzdys. Tuo tarpu visus pasaulio diktatorius sieja kitas dalykas – bloga vaidyba. Pokalbis artėjančios teatro dienos proga apie Šiaulių dramos teatro 90-metį ir teatrą karo metu.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Ukraina vasario 16-ąją paskelbė vienybės diena. JAV buvo perspėjusios, kad būtent šią dieną Rusija gali pulti Ukrainą. Apie tai kaip Kijeve minima vienybės diena pasakoja kolegė Ieva Balsiūnaitė.Valstybės saugumo departamentas sako, kad provokacijų ir protestų tikimybė per Vasario 16-ąją yra išaugusi. Siekiant užkardyti galimas provokacijas Vasario 16-ąją policija tikrina įvažiuojančiuosius į Vilnių, senamiestyje pastatytas barjeras. Kaip rasti sąlyčio taškus susipriešinusioje Lietuvos visuomenėje? Apie tai su Pilietinės visuomenės instituto vadove, politologe dr.Ieva Petronyte-Urbonavičiene.Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma Vaidoto Žuko nepaklusnumo metu kūrybos paroda, skirta Romui Kalantai. Pokalbis su dailininku Vaidotu Žuku ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi Arūnu Gelūnu.Minint Valstybės atkūrimo dieną, prezidentas Gitanas Nausėda Vilniuje šiandien kone 60 Lietuvos bei užsienio piliečių įteikė ordinus ir medalius. Keli jų - laidos pašnekvai. Tai Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanotas Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka,Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanota Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimų koordinavimo valdybos viršininkė Ramunė Gervickienė, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanota Vilniaus privačios gimnazijos direktorė Tatjana Liubertienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Įdomesnius kultūros įvykius pasaulyje apžvelgia Rūta Dambravaitė.LRT Klasika šią ir kitą savaitę supažindina klausytojus su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Šiandien dėmesio centre – etnomuzikologė Daiva Vyčinienė.Laida „Muziejaus istorijos“ pradeda naują ciklą skirtą signatarams. Ko jame galime laukti?Daugiau kaip 10 proc. reikšmingų atsiliepimų apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje buvo susiję su kultūra. Kaip apie Lietuvos kultūrą komunikuojame užsienyje? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto vadove Aušrine Žilinskiene.Sėkmingiausiu 2021 metų turizmo projektu paskelbtas Kaune esantis „Art Deco“ muziejus. Kalbamės su vienu jo įkūrėjų Karoliu Baniu.Kaip greitai Vilniaus centre išvysime atnaujintus Radvilų rūmus? Pokalbis su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovu Arūnu Gelūnu ir architektų studijos „Processoffice“ vadovu Vytautu Biekša.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Kaip pradėjus nuo nulio augti kaip ant mielių? Šiame epizode Rasa Jusionytė kalbina itin greitai augančio „Daily Spoon“ įkūrėją Radvilę. Ką ji darė nuo pat pradžių? Kodėl jos tokie pardavimai? Kaip ji mąsto? Prisijunk prie pokalbio - net ir viena išgirsta mintis gali pakeisti daugybę dalykų Tavo galvoje. O šiame pokalbyje tokių perliukų itin daug!   O jei norisi daugiau tokių pokalbių, kviečiam prisijungti prie veiklių moterų klubo. Prisijunk prie bendruomenės: https://kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese

Vilniaus miesto skaitmeninės strategijos autorė, Harvardo universiteto Digital Program narė, IT mokslų daktarė, pranešėja įvairiose konferencijose, Lietuvos IT vadovu klubo Cio.lt vadovė. Nuolat aktyviai prisideda prie skaitmeninių inovacijų plėtojimo.

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Fotografui Romualdui Rakauskui – 80.Minint pasaulinę fotografijos dieną, Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacija kviečia į specialią eiseną ir renginius.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Anot kultūros ministro Simono Kairio, galimybių pasas nebus reikalingas visose kultūrinėse veiklose – net ir po rugsėjo 13 dienos muziejams ir bibliotekoms bus taikoma išimtis: šių institucijų durys ir toliau išliks atviros, taikant saugumo reikalavimus, visiems Lietuvos žmonėms nepriklausomai nuo jų apsisprendimo skiepytis.Radvilų rūmų dailės muziejuje lankytojams duris atvėrė skulptoriaus Mindaugo Navako kūrinių paroda.Tinklalaidė „Savas miestas“: romantika ir pavojai Jurbarke.Izraelio menininkas Ariel Bronz savo šalyje patiria nuolatinę įtampą ir dėl savo kūrybos susilaukia valdžios pareigūnų dėmesio. „Teatronas“ suteikė jam saugią erdvę kurti – taip atsirado „ConTempo“ festivalyje pristatomas spektaklis DIG-IT apie istorinę atmintį, lietuvių ir žydų santykius.Laida „Pakeliui su vasara“ šiandien sveikinsis iš M. Žilinsko dailės galerijos prieigose veikiančios kultūrinės erdvės „Laukas“. Apie specialią transliaciją – Kotryna Lingienė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Politinių partijų reitingai. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriaus, sociologo V. Gaidžio komentaras.Pasaulio darbo rinkos tendencijos. Pokalbis su personalo sprendimo specialistu.Skulptoriaus M. Navako paroda Dailės muziejaus Radvilų rūmuose.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Pirmasis neolito laikais gyvenęs biržietis rastas prieš kelerius metus. Šį kartą rcheologai pirmą kartą atkasė senąjį Radvilų miestą: „Gera kėdainiškiams, vaikšto ir rodo ranka į išlikusį kultūros paveldą. Mes Biržuose galime tik kojomis belsti į žemę, nes visas paveldas yra po žeme“, – apgailestauja istorikas, archeologas, paminklosaugininkas Dalius Mikelionis.Pasivaikščiokime po Biržus, pasidairykime po archeologų atkastą daugiasluoksnį kultūrinį klodą, pavažiuokime iki Astravo dvaro ir susipažinkime su keturiais Biržų miesto istoriniais veidais pagal D. Mikelionį.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Parempoolsete Webinar Leedu valimiste teemal on nüüd järelkuulatav. Kuidas õnnestus Isamaa sõsarparteil Isamaaliit - Leedu Kristlikel Demokraatidel tuua erakonna juhtimisse täiesti uus generatsioon poliitikuid ja kutsuda esile oluline muutus erakonna sees. Sellele järgnes oluline võit parlamendivalimistel 2020 ja opositsiooniparteist tõusti peaministriparteiks. Uurime, kuidas need muutused saavutati. Leedu Isamaaliidust osales seminaril Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kes on täna erakonna aseesimees ja äsja valitud Leedu parlamendi asespiiker. Teda intervjueerib Parempoolsete juhatuse liige Sigrid Nuutre.  

Nacionalinis visuomenės sveikatos vėl tikslina duomenis – yra neapskaitytos 1171 mirtis, tai žmonės mirę nuo COVID-19 arba sirgę COVID-19, tačiau mirę dėl kitų priežasčių. Anksčiau buvo skelbta apie 804 neapskaitytas mirtis. Centro direktorius Robertas Petraitis teigia, kad taip nutiko dėl to, kad gydymo įstaigos laiku nepateikia duomenų.Ministrų kabinetas pritarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymui pratęsti judėjimo kontrolę tarp šalies savivaldybių iki sausio 31-os dienos. Numatyta galimybė situacijai pagerėjus tokią kontrolę atšaukti sausio 17 d. Pokalbis su Generaliniu policijos komisaru Renatu Požėla.Pirmasis vakcinacijos etapas Lietuvoje neapsiėjo be nesklandumų – medikai skundėsi, kad ligoninėse susidaro gyvos eilės, o vakciną kai kada pirmiau gauna tie medikai, kuriems tikimybė užsikrėsti – nedidelė. Valdžia sako, kad iš šią savaitę padarytų klaidų mokysis ir stengsis užtikrinti, kad ateityje jos nepasikartotų. Kokias pamokas galima išmokti iš pirmojo skiepijimo etapo ir kaip susitvarkė kitos Europos šalys?Išdalinti LRT Metų apdovanojimai – taip pagerbti 2020-uosius praturtinę darbai ir asmenybės. Metų asmenybės laimėtoja tapo Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė; Metų ambasadorius – lietuviškosios „Eurovizijos“ laimėtojai, grupė „The Roop"; Metų verslo lyderystė – biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific“; Metų atradimas – Vilniaus universiteto profesorius, daktaras, Patologijos centro direktorius Arvydas Laurinavičius su komanda; Metų kultūros reiškinys – nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, atgaivinęs Vilniaus centre esančius Radvilų rūmus; Metų ateitis – mokytojas Artūras Markevič; Metų pilietinė iniciatyva – „Laisvės kelias“.Centrinis valstybės archyvas įsigijo Pirmojo pasaulinio karo fotografijų kolekciją. Pokalbis su istoriku Gediminu Kulikausku.Urbanistų, architektų ir istorikų grupė rengia „Sovietmečiu statytų daugiabučių butų atnaujinimo gidą“, kuriame planuoja pateikti skirtingus butų interjero projektus ir patarimus, kokių klaidų nedaryti remontuojant tipinį sovietinį butą. Pirmajame tyrimo etape tokių daugiabučių projektus analizavę tyrėjai sako, daug medžiagos apie sovietmečio daugiabučius yra dingę, o didžiausia tokių mikrorajonų problema – nesutvarkyta aplinka ir lėta renovacijaVed. Agnė Skamarakaitė

Ona Lozuraitytė ir Petras Išora – architektai, kuriantys tiltus. Tikrus ir metaforiškus. Tai ir garsusis ekologinis tiltas Seule, Pietų Korėjoje, tarsi miško kelias, 2017 m. tarptautinio konkurso laureatas, ir naujai statomas Užvingio salos tiltas Vilniuje, tarp Vingio parko ir Litexpo, kurį projektuojant galvota ne tik apie pėsčiuosius ir dviratininkus, bet ir apie varles. Ona ir Petras buvo vieni iš Baltijos paviljono Venecijos architektūros bienalėje (2016) kuratorių, Nacionalinės dailės galerijos (NDG) pastovios XX a. II pusės – XXI a. ekspozicijos architektai, sukūrė parodos „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“ Radvilų rūmuose architektūrą, kuravo parodą „Formuojant peizažą“ apie Vilniaus kraštovaizdžio kaitą NDG (2017), bendradarbiavo su menininkais Laure Prouvost, Pakui Hardware, Žilvinu Landsbergu ir kt. Jų erdvės formavimo principus galima gyvai stebėti kultūros komplekse SODAS 2123, kur keičiasi ne tik interjeras ir eksterjeras, bet ir atveriami miesto istorijos klodai panaudojant buvusių Profsąjungų rūmų kolonas ir laiptus. Daugiau apie architektų projektus: www.ail.ltVed. Laima Kreivytė.

VU Botanikos sodo Vingio skyrius įsikūręs Vingio parke. Jį supa šimtametės pušys, o nusileidus į slėnį palei Nerį patenkama į ypatinga aura apgaubtą oazę. Šimtametis botanikos sodas savitas ne tik įspūdingomis augalų kolekcijomis, bet ir istorija bei paveldu. Nuo Vilniaus Lukiškių priemiesčio, į kurio sudėtį pateko ir Neries vingis, Radvilų valdų, Jėzuitų rezidencijos, vyskupo Masalskio turtų, Gubernatorių rezidencijos, Rusijos ir Prancūzijos karo bei pokario, Vingio fermos, Miesto parko, Stepono Batoro universiteto – iki šių laikų.Pasižvalgyme po VU Botanikos sodo Vingio skyrių su vadove dr. Regina Juodkaite ir VU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Silva Žilinskaite.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Naujausio žurnalo „Literatūra ir menas“ apžvalga.Literatūrologės, vertėjos Dovilės Kuzminskaitės naujų knygų apžvalgoje du verstiniai romanai: Didžiosios Britanijos rašytojos Bernardine Evaristo dinamiškas pasakojimas „Mergaitė, moteris, kita“, – knyga, atskleidžianti kitą, ne stereotipiškai anglosaksišką ir nugludintą, šalies pusę, 2019 m. autorei pelnė Man Booker premiją, – ir Jeanine Cummins trileris, bestseleris, „Amerikos purvas“.Radvilų rūmų dailės muziejuje – ilgai laukta žymaus amerikiečių menininko Michaelio Rakowitzo paroda „Nematomo priešo būti neturėtų“, kuri čia veiks tik vieną dieną. Nuo Lapkričio 7 dienos muziejus nedirbs. Domisi Laima Ragėnienė.Jau ketvirti metai, atėjus rudeniui, mūsų intelektualai pagerbia vieną iškiliausių Europos mąstytojų, Vytauto didžiojo universiteto profesorių Leonidą Donskį (1962 – 2016). Apie Leonido Donskio liberalizmą, jo Europos, neatsiejamos nuo kultūrinių šaknų ir mažųjų kultūros centrų puoselėjimo, sampratą Donatas Puslys kalbėjosi su filosofu Vilniaus universiteto rektoriaus patarėju Pauliumi Gritėnu.Pagaliau įteikti „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimai. Pokalbis su viena komisijos narių, teatrologe Lina Klusaite apie stipriausius Lietuvos teatro darbus bei nusipleniusias asmenybes. Pasakojimai apie ryškiausius praėjusių metų scenos pasirodymus.Šeštadienį vėl prasideda visuotinis karantinas. Muziejai, tetarai ir kino teatrai uždaromi kol kas ateinančioms trim savaitėms. Kokios kultūros benbdruomenės nuotaikos ir ar įmanoma šį karantiną išnaudoti naudingai? Pokalbis su „Operomanijos“ vadove Ana Ablamonova ir Tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjungos pirmininke Danute Gambickaite.Ved. Austėja Kuskienė

Išdalinti svarbiausi ir garbingiausi scenos meno apdovanojimai Lietuvoje „Auksiniai scenos kryžiai“. Iškilminga apdovanojimų ceremonija Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre įgavo ir naują prasmę, atliepiančią šį sudėtingą laiką. Įspūdžiai iš šventės.Radvilų rūmų muziejuje įsikūrė septynios Asirijos dievybės, kurios atėjo dar prieš tvaną padėti žmonėms. Pasakojimas apie unikalią, vieną dieną veikiančią parodą „Nematomo priešo būti neturėtų“.JAV prezidento rinkimai dar be aiškių rezultatų. Pasidomėsime, kaip vykstančius procesus vertina ir prognozuoja Amerikos menininkai.Geriausiu operos solistu „Auksinių scenos kryžių“ įteikimo ceremonijoje pripažintas Rafailas Karpis. Daugybę įvairiausių vaidmenų kuriantis tenoras sako, kad vos spėja derinti repeticijas ir spektaklius, ieškant laiko ir šeimai, bet reikia tik džiaugtis, kai visko daug. Rafailas Karpis – rubrikoje „Be kaukių“Ved. Jolanta Kryževičienė ir Gabija Narušytė

PavadinimasPakeliui su klasika Pavadinimas (LRT.LT)Pakeliui su klasika. Arkadijus Gotesmanas – ieškantis, improvizuojantis ir fantazuojantis mušamųjų virtuozas Dalies pavadinimas R Laidos pavadinimasPakeliui su klasika Įrašo versijos tipasLaidos įrašas Galima publikuoti Yra Mediatekoje Publikuoti podcast Rodyti tik Lietuvoje KanalasLRT KLASIKA W Transliacijos data10/28/2020 Transliacijos laikas16:05:00 Mediatekoje nuo Mediatekoje iki Transliacijos tipasPost-production Skiriama Sezonas Web trumpas aprašasNiujorke tęsiasi Baltijos šalių kino festivalis. Lietuvos kultūros atašė JAV Gražiną Michnevičiūtę ir režisierių Igną Jonyną kalbina žurnalistė Agnė Kairiūnaitė-Albright.Archeologijos motina vadinamai muziejininkei, archeologei, dr. Rimutei Jablonskytei-Rimantienei sukako 100 metų. Paklausysime anksčiau įrašyto pokalbio fragmento su mokslininke.Vladimiro Tarasovo nauja knyga “Būgnininko dienoraščiai” ir jo kolekcijos paroda Radvilų muziejuje. Kalbame ir klausome.Antrąją laidos valandą į studiją laukiame atvykstančio svečio - muzikos atlikėjo Arkadijaus Gotesmano, kurio niekaip negalėtume įsprausti į vieno žanro rėmus. Tai nuolat eksperimentuojantis ir ieškantis menininkas, išradingas mušamųjų virtuozas.Ved. Jolanta Kryževičienė ir Julijus Grickevičius.

Žurnalo „Nemunas“ apžvalga.Legendinį operos solistą Vaclovą Daunorą prisimena muzikologė Jūratė Katinaitė.Po rekonstrukcijos atidarytas Palangos kurhauzas – grafų Tiškevičių palikimas ir miesto simbolis. Domisi Česlovas Burba.Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus komentaras apie gerovės kultūrą.Rubrika „Klasikos koncertų salės” – šios savaitės koncertus per LRT KLASIKĄ pristato vyresnioji muzikos redaktorė Rasa Murauskaitė.Nacionalinė dailės galerija rengia tarptautinį forumą „Meno skonis rytojaus muziejuje“, skirtą šiuolaikinei muziejininkystės, meno muziejų vadybos gerajai praktikai ir ateities tendencijoms apžvelgti. Pokalbis su dr. Inga Urbonaite-Vadokliene, architekte, projekto „Radvilų rūmai atgimsta“ kuratore.Dusetiškis gamtos dailininkas ir dailės pedagogas Alvydas Stauskas Anykščių kultūros centre pristato parodą „Vandens metamorfozės“ – ant drobės spausdintas fotografijas, atskleidžiančias dailininko žvilgsnį į gamtą per fotoobjektyvą. Su kūrėju susitiko Alma Valantinienė.„Skalvijos“ kino centras pradeda rodyti čekų Naujosios bangos operatoriaus Jaroslavo Kučeros (1929-1991) kūrybos retrospektyvą. Paskirti retrospektyvą operatoriaus kūrybai – nedažnas įvykis. Tačiau J. Kučera suvaidino svarbų vaidmenį XX a. antros pusės čekų kine – buvo vienas iš tų, kurie apibrėžė čekų Naująją bangą, besipriešinusią tuometinėje Čekoslovakijoje vykusiai normalizacijai. Pokalbis apie šio operatoriaus eksperimentus kine su „Skalvijos“ programų sudarytoja Egle Maceinaite.Ved. Indrė Kaminckaitė

Spaudos apžvalga.Mykolas Drunga supažindina su įdomiomis publikacijomis kultūros tema užsienio spaudoje.Mūzos Rubackytės įrašyta kompaktinė plokštelė „De la valse á labime“ pelnė 41 tarptautinio Franzo Liszto įrašų vertinimo Didįjį prizą.Klaipėdos muzikiniame teatre bus rodomas šokio spektaklis „Altorių šešėly“, pagal to paties pavadinimo Vinco Mykolaičio-Putino romaną.Social Tech hakatone kuriamos technologijos padedančios įsijausti į kito žmogaus kailį.LRT KLASIKOS laida „Ryto allegro“ ketvirtadienį baigia politinius debatus, kuriuose nagrinėjama partijų rinkiminių programų kultūros dalis. Debatai rengiami LRT iniciatyva ir lėšomis. Partijų atstovai yra kviečiami pagal Vyriausios Rinkimų Komisijos partijų rinkimų numerių eiliškumo principą. Paskutinėje debatų laidoje diskutuoja „Krikščionių sąjungos“ atstovas Tomas Bakučionis ir „Lietuvos socialdemokratų partijos atstovas Šarūnas Birutis. Laidoje dalyvauja ir nepriklausoma kultūros ekspertė Laime Kreivytė.Kaune prasideda Istorijų festivalis. Šiemet festivalio tema - „Pertrauktas gyvenimas“.Spalio 9- ąją Vilniuje duris atveria atsinaujinęs Radvilų rūmų dailės muziejus. Čia pirmą kartą bus ekponuojama Vladimiro Tarasovo paroda „Protesto menas: sovietmečio nepaklusnieji“.Ved. Marius Eidukonis

Iš kokių indų Vilniuje valgė Anglijos karalienė ir Japonijos imperatorius? Kaip pagal vokišką receptą pagaminti karką? Koks buvo Radvilų dvaro meniu? Tai sužinosime iš Lietuvos kulinarinio paveldo muziejaus įkūrėjo, aistringo meno ir, ypač, įvairiausių šalių gastronominių tradicijų gerbėjo bei kolekcionierius Vaclovo Kontrausko. Laidos vedėjas – Vytaras Radzevičius.

Anželika ir Rimvydas Laužikai – knygų apie didikų Radvilų giminę ir Lietuvos gastronomijos paveldą autoriai – pristato naują knygą „Graikija. Alyvmedis, vynmedis ir laivas“. Dešimt kelionių ir pažintis su neregėta Graikija, netikėtomis sąsajomis su Lietuva ir ypatinga graikų gastronomija. Apie tai kalbėsime Lietuvos radijo laidoje „Pasaulio puodai“ po vidudienio žinių. Junkitės!Laidos vedėjas – Vytaras Radzevičius.

Per Radvilų giminę galima pažinti didelę dalį LDK istorijos. Todėl šį kartą per Radvilas aptarsime sociokultūrinį reiškinį – didikų santykį su kitų luomų atstovais 16-17 amžiuje. Kodėl darbas Radvilų dvare buvo laikomas „geru CV įrašu“? Ir kodėl Radvilas būtų galima vadinti pirmaisiais Lietuvos kapitalistais? Apie tai pasakoja istorikas prof. dr. Deimantas Karvelis. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Kodėl LDK raida neatsiejama nuo Radvilų istorijos? Kas lėmė šios giminės sėkmę, turtus ir įtaką? Kodėl Radvilos laikė save lietuviais, nors ir kalbėjo lenkiškai? Apie tai pasakoja istorikas, Valdovų rūmų muziejaus Kultūros ir dailės istorijos grupės administratorius, vyresnysis muziejininkas Eimantas Gudas. Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

Zervynos – Varėnos rajone Nacionaliniame Dzūkijos parke įsikūręs etnografinis kaimas, paskelbtas architektūros paminklu. Šiandien jis pritaikytas poilsiui, aktyviam turizmui. Vaizdingos Ūlos pakrantės vilioja gražia gamta. Mintimis dalijasi Zervynų bendruomenės pirmininkas Artūras Svirnelis, jo žmona Vida Svirnelienė, grikinių babkų ir keksiukų kepėja bei bendruomenės narė Regina Tamulevičienė. Anykščių rajone prie Šventosios upės, girios apsupty, pasislėpęs Inkūnų kaimas, kažkada priklausęs Radvilų Svėdasų dvarui. Dabar belikę kelios sodybos. Tačiau tautiškai nusiteikę gyventojai nepasiduoda, įkūrė bendriją, kuriai vadovauja Valentinas Šapalas. Ved. Jolanta Jurkūnienė.

„Kai žaidi sostų žaidimą, tu laimi arba miršti”, – ištarė karalienė Sersėja Lannister Eddardui Starkui prieš pastarajam netenkant galvos. Šią frazę nuolat kartojome devynerius metus žiūrėdami JAV kabelinės televizijos HBO serialą „Sostų žaidimas”. Kodėl tiek daug žmonių įsitraukė į rašytojo George R. R. Martin knygose ir televizijos seriale kurtą „Sostų žaidimą”? Kuo skaitytojus ir žiūrovus papirko istorija, kurioje gausu smurto, magijos ir drakonų, netgi kraujomaišos? Kokį mūsų pačių, XXI-ojo amžiaus žmonių, atvaizdą atsispindi „Sostų žaidimo” veidrodis?Kaip fantasy žanrui priskirtiną pasakojimą apie Septynias Karalystes, Geležinį sostą, Šiaurėje stūksančią ledo Sieną, paslaptingus Kitus ir Nakties karalių galima interpretuoti žvelgiant iš istorijos, politinės filosofijos, tarptautinių santykių mokslų perspektyvų? Pokalbis su filosofu, Vilniaus universiteto dėstytoju dr. Viliumi Bartninku, teisininku ir rašytoju, Mykolo Romerio universiteto dėstytoju prof. Justinu Žilinsku, istorikais Remigijumi Černiumi (Radvilų rūmų muziejus) ir Antanu Petrilioniu (Vilniaus universitetas Istorijos fakultetas). Ved. Aurimas Švedas.

Lietuvos pasieniečiai šią savaitę nepraleido į šalį iš Baltarusijos bandytos įvežti raketų paleidimo sistemos.Paskutinę rinkimų agitacijos dieną – penktadineio vakarą kandidatų į prezidentus Ingridos Šimonytės ir Gitano Nausėdos televizijos debatai vyks S. Daukanto aikštėje Vilniuje.Koks bus Didžiosios Britanijos premjerės Theresos May sprendimas?Kaip karštis veikia telefonus, plančetes ir kitą išmaniąją įrangą?Kaimynų dieną – socialinė iniciatyva „Važiuoji vienas? Pavežk kaimyną!“.Kviečiamos nevyriausybinės ir bendruomeninės organizacijos teikti idėjas savo miestui, rajonui, bendruomenei ir dalyvauti konkurse „Aktyvios bendruomenės regionuose“.SMART-ID pradeda informacinę kelionę.„Naujienų žemėlapyje“ – žvilgsnis į Austriją.Kėdainiuose ir Nesvyžiuje bus atliekami Radvilų palaikų tyrimai. Taip pat laidoje – orai, spaudos ir sporto apžvalga. Verslo naujienos. R. Sotvarės-Šemetienės komentaras. Kultūros renginiai. Ved. Rūta Kupetytė.

Kaip keičiasi Europos klasikinės muzikos rinka? Lietuvos muzikos informacijos centro projektų vadovės Radvilės Buivydienės įspūdžiai iš tarptautinės muzikos sektoriaus mugės „Classical:NEXT“ Roterdame.Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos specialistės Ingos Mitunevičiūtės naujų knygų apžvalgoje – Mariaus Marcinkevičiaus romanas „Juodoji Vilniaus saulė“ ir Jennifer Ackerman negrožinė knyga „Genialieji paukščiai“.Dabartinio Kauno vietoje, Neries ir Nemuno upių santakoje, gyventa nuo seniausių laikų. Gana ilgai Kauno atsiradimas sietas su legendinio Lietuvos valstybės įkūrėjo Palemono sūnumi Kunu. Kaip spėja kai kurie istorikai, gyvenamąją vietovę tariamai Kauno vietoje pažymėjo viduramžių arabų kartografas Al Idrisijus. Santakos gyvenvietės teritorijoje XIV a. vidury pastatyta mūrinė pilis. Apie Kauną, gegužės 20-ąją minintį miesto šventę – Kauno dieną, – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“ – apie Ajatolą Chomeinį.Ved. Viktoras Paulavičius.

Įdomybės. Istorija. Radvilų rūmai.

Įdomybės. Istorija. Radvilų rūmai.

Radijo aparatų muziejus Tiltiškių kaime ir Biržų muziejus „Sėla“. „Norėjau, kad čia grįžtų žmonės. Visada būtų gera nuotaika, grotų gera muzika, gardžiai kvepėtų maistas, žmonės rastų nusiraminimą ir pasitenkinimą“, – sako Tiltiškių vandens malūno radijo aparatų muziejaus savininkas Dalius Bučenka. Susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės etmonų kunigaikščių Radvilų arsenalo svarba ir didybe kviečia Biržų muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Radijo aparatų muziejus Tiltiškių kaime ir Biržų muziejus „Sėla“. „Norėjau, kad čia grįžtų žmonės. Visada būtų gera nuotaika, grotų gera muzika, gardžiai kvepėtų maistas, žmonės rastų nusiraminimą ir pasitenkinimą“, – sako Tiltiškių vandens malūno radijo aparatų muziejaus savininkas Dalius Bučenka. Susipažinti su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės etmonų kunigaikščių Radvilų arsenalo svarba ir didybe kviečia Biržų muziejaus „Sėla“ direktoriaus pavaduotoja Edita Lansbergienė.Ved. Jolanta Jurkūnienė.

Biržai žinomi kaip buvęs Radvilų miestas, pastatyta galingiausia to meto bastionine tvirtove, gynusia LDK šiaurinį pasienį. Pėdsaką paliko ir grafai Tiškevičiai.Su Biržų savivaldybės paveldosaugos specialistu Daliumi Mikelioniu ir Boriso Dauguviečio mėgėjų teatro režisiere Vita Voriene pereisime Rotušės gatve iki Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Pasiklausysime įdomių istorijų, užsuksime į Biržų regioninio parko lankytojų centrą. Su Biržų regioninio parko direkcijos direktoriumi Kęstučiu Baronu pasikalbėsime apie krašto išskirtinumą – karstines įgriuvas, smegduobes.Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

Biržai žinomi kaip buvęs Radvilų miestas, pastatyta galingiausia to meto bastionine tvirtove, gynusia LDK šiaurinį pasienį. Pėdsaką paliko ir grafai Tiškevičiai.Su Biržų savivaldybės paveldosaugos specialistu Daliumi Mikelioniu ir Boriso Dauguviečio mėgėjų teatro režisiere Vita Voriene pereisime Rotušės gatve iki Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Pasiklausysime įdomių istorijų, užsuksime į Biržų regioninio parko lankytojų centrą. Su Biržų regioninio parko direkcijos direktoriumi Kęstučiu Baronu pasikalbėsime apie krašto išskirtinumą – karstines įgriuvas, smegduobes.Vedėja Jolanta Jurkūnienė.

Dar ne visi žino, kad netoli Tauragės, Staiginės kaime, stovi paminklas Tauragės konvencijai. Jis primena reikšmingą 1812-ųjų įvykį, susijusį su Prancūzijos imperatoriumi Bonapartu Napoleonu.Taip pat ne visi žino, kad, vykdamas iš Peterburgo į Paryžių, garsusis prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas, stabtelėjęs Tauragės pašto stotyje, parašė ir išsiuntė laišką mylimajai Evelinai Hanskai.O lenkai dar ir šiandien Tauragės pilyje ieško Radvilų pėdsakų.Apie Tauragę ir jos apylinkes pasakoja istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorius Romualdas Vaitkus, Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis.

Dar ne visi žino, kad netoli Tauragės, Staiginės kaime, stovi paminklas Tauragės konvencijai. Jis primena reikšmingą 1812-ųjų įvykį, susijusį su Prancūzijos imperatoriumi Bonapartu Napoleonu.Taip pat ne visi žino, kad, vykdamas iš Peterburgo į Paryžių, garsusis prancūzų rašytojas Onorė de Balzakas, stabtelėjęs Tauragės pašto stotyje, parašė ir išsiuntė laišką mylimajai Evelinai Hanskai.O lenkai dar ir šiandien Tauragės pilyje ieško Radvilų pėdsakų.Apie Tauragę ir jos apylinkes pasakoja istorikas Vytenis Almonaitis ir psichologė Junona Almonaitienė, Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ direktorius Romualdas Vaitkus, Istorijos-etnografijos skyriaus vedėjas Darius Kiniulis.

Vilniuje, Radvilų rūmų muziejuje atidaryta liaudies meno paroda „Mediniai stebuklai“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Mariaus Buroko poezijos rinkinys „Švaraus buvimo“, Philippe‘o Claudelio romanas „Brodekas“ bei Howardo Phillipso Lovecrafto siaubo apsakymų rinktinė „Tykantis tamsoje“.Apie drąsaus, inovatyvaus, kūrybingo miesto įvaizdį formuojančią Marijampolę – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Mikalojus Kopernikas.

Vilniuje, Radvilų rūmų muziejuje atidaryta liaudies meno paroda „Mediniai stebuklai“. Dienraščių kultūros puslapių apžvalga.Naujų knygų apžvalgoje – Mariaus Buroko poezijos rinkinys „Švaraus buvimo“, Philippe‘o Claudelio romanas „Brodekas“ bei Howardo Phillipso Lovecrafto siaubo apsakymų rinktinė „Tykantis tamsoje“.Apie drąsaus, inovatyvaus, kūrybingo miesto įvaizdį formuojančią Marijampolę – pirmadienio viktorinoje.„Klasikos enciklopedija“: Mikalojus Kopernikas.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Radvilų rūmuose – paroda „Mediniai stebuklai“. Tradicinė miesto šventė „Myliu Palangą 2018“. Entomologo patarimai.

Žinios iš Lietuvos ir pasaulio. Radvilų rūmuose – paroda „Mediniai stebuklai“. Tradicinė miesto šventė „Myliu Palangą 2018“. Entomologo patarimai.

„Radijo paskaitos“: šokis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvaruoseApie istorinius šokius Lietuvoje yra išlikę nedaug žinių. Taigi tenka kliautis istoriniais kontekstais, kurie neleidžia abejoti, kad kaip ir Europos, taip ir Lietuvos valdovų rūmuose buvo puoselėjamos kultūros tradicijos. O šokis buvo laikomas svarbia diplomatinės kultūros bei protokolo dalimi. Daugiau žinių apie LDK šokio paveldą istoriniai šaltiniai byloja nuo XVII a. LDK didikų dvaruose buvo statomos operos, kurių siužetą pagyvindavo šokio scenos. Šokio elementai minimi ir pirmųjų operų „Elenos pagrobimas“, „Andromeda“, „Apviltoji Kirkė“ ir kt. libretuose. Nuo XVIII a. vidurio Lietuvos didikų Radvilų, Oginskių, Tyzenhauzų dinastijų dvaruose daug dėmesio buvo skiriama teatro menui, dvaruose buvo laikomos teatro trupės, muzikos ansambliai, jų spektakliuose buvo nemažai šokama. Ilgainiui pradėti statyti ir baletai, kuriuos kūrė garsiausi to meto Italijos, Prancūzijos choreografai.

„Radijo paskaitos“: šokis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvaruoseApie istorinius šokius Lietuvoje yra išlikę nedaug žinių. Taigi tenka kliautis istoriniais kontekstais, kurie neleidžia abejoti, kad kaip ir Europos, taip ir Lietuvos valdovų rūmuose buvo puoselėjamos kultūros tradicijos. O šokis buvo laikomas svarbia diplomatinės kultūros bei protokolo dalimi. Daugiau žinių apie LDK šokio paveldą istoriniai šaltiniai byloja nuo XVII a. LDK didikų dvaruose buvo statomos operos, kurių siužetą pagyvindavo šokio scenos. Šokio elementai minimi ir pirmųjų operų „Elenos pagrobimas“, „Andromeda“, „Apviltoji Kirkė“ ir kt. libretuose. Nuo XVIII a. vidurio Lietuvos didikų Radvilų, Oginskių, Tyzenhauzų dinastijų dvaruose daug dėmesio buvo skiriama teatro menui, dvaruose buvo laikomos teatro trupės, muzikos ansambliai, jų spektakliuose buvo nemažai šokama. Ilgainiui pradėti statyti ir baletai, kuriuos kūrė garsiausi to meto Italijos, Prancūzijos choreografai.

Su iškilia Radvilų gimine supažindina prof. dr. Raimondos Ragauskienės paskaita „Vilniaus vaivados Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Radvilos. Biologinė didikų istorija“. Pasak lektorės, svarbiausias paskaitos tikslas – nustatyti biologinį šakos potencialą.Paskaitoje bus aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės – Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija. Tai XV a. pabaigoje susiformavusi ir iki XVII a. pabaigos gyvavusi Radvilų šaka. Bus analizuojami duomenys apie šešių kartų, devynių šeimų, iš viso 52 Radvilų giminės atstovų ligas ir negalavimus, jų mirties priežastis, taip pat gvildenami socialinės demografijos klausimai – didikų gyvenimo trukmė, šeiminė padėtis. Įrašyta 2017 m. sausio 12 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Su iškilia Radvilų gimine supažindina prof. dr. Raimondos Ragauskienės paskaita „Vilniaus vaivados Biržų ir Dubingių kunigaikščiai Radvilos. Biologinė didikų istorija“. Pasak lektorės, svarbiausias paskaitos tikslas – nustatyti biologinį šakos potencialą.Paskaitoje bus aptariama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminės – Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija. Tai XV a. pabaigoje susiformavusi ir iki XVII a. pabaigos gyvavusi Radvilų šaka. Bus analizuojami duomenys apie šešių kartų, devynių šeimų, iš viso 52 Radvilų giminės atstovų ligas ir negalavimus, jų mirties priežastis, taip pat gvildenami socialinės demografijos klausimai – didikų gyvenimo trukmė, šeiminė padėtis. Įrašyta 2017 m. sausio 12 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje.

Iš Vilniaus, Švenčionių ar Utenos atvykus į Dubingius, pasieksime sankryžą, kurioje stovi šimtametis pastatas – senoji smuklė. Joje įsikūręs Asvejos regioninio parko lankytojų centras.Dubingiuose nuo XV a. būta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdos, administracinio ir ūkinio centro. Čia pilį pasistatė Vytautas Didysis. Dubingius valdė Lietuvos didikų Radvilų giminė.Asvejos ežeras, pelkės, pažintiniai takai traukia lankytoju iš visos Lietuvos.Pasakoja Asvejos regioninio parko direktorius Rimantas Glambokas, kraštotvarkininkas Linas Vaitkevičius ir archeologas prof. Rimvydas Laužikas.

Iš Vilniaus, Švenčionių ar Utenos atvykus į Dubingius, pasieksime sankryžą, kurioje stovi šimtametis pastatas – senoji smuklė. Joje įsikūręs Asvejos regioninio parko lankytojų centras.Dubingiuose nuo XV a. būta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių valdos, administracinio ir ūkinio centro. Čia pilį pasistatė Vytautas Didysis. Dubingius valdė Lietuvos didikų Radvilų giminė.Asvejos ežeras, pelkės, pažintiniai takai traukia lankytoju iš visos Lietuvos.Pasakoja Asvejos regioninio parko direktorius Rimantas Glambokas, kraštotvarkininkas Linas Vaitkevičius ir archeologas prof. Rimvydas Laužikas.

Klasikinės muzikos projektas „Vaidilos klasika“. Kultūra spaudos puslapiuose. Literatūros kritikės Elžbietos Banytės naujų knygų apžvalga. Apie rekonstruotuose Mažuosiuose Radvilų rūmuose įsikūrusį muziejų – pirmadienio viktorinoje. Klasikos encikopedija.

Klasikinės muzikos projektas „Vaidilos klasika“. Kultūra spaudos puslapiuose. Literatūros kritikės Elžbietos Banytės naujų knygų apžvalga. Apie rekonstruotuose Mažuosiuose Radvilų rūmuose įsikūrusį muziejų – pirmadienio viktorinoje. Klasikos encikopedija.

Neries ir Nemuno santakoje XVII a. Radvilų įkurta privati Vilijampolės Slabada – laisva nuo baudžiavos gyvenvietė – iš pradžių buvo nedidelė ir dokumentuose vadinta kaimu, bet jau XVIII a. antroje pusėje amatais ir prekyba miestelis galėjo konkuruoti su kitapus upių esančiu Kaunu. XX a. sparčiai vystėsi pramonė. Čia iki II Pasaulinio karo veikė viena garsiausių Europos rabinų mokyklų – Slabados ješiva. Slabadą galima būtų vadinti štetlų štetlu – daugelis jos gatvių pavadintos Lietuvos miestelių vardais – Ariogalos, Linkuvos, Betygalos, Gargždų, Josvainių, Tauragnų, Riešės, kiti pavadinimai – Vežėjų, Mėsininkų – mena čia gyvenusių ir dirbusių žmonių profesijas. Slabados pavadinimas retai girdimas – šiandien štetlas plačiau žinomas Vilijampolės vardu, prieš II Pasaulinį karą jis tapo Kauno miesto dalimi. Aštuntasis pasakojimas iš ciklo, skirto Lietuvos žydų miesteliams – apie Vilijampolę. P. Poderskio nuotraukoje – Slabados ješivos pastate sovietmečiu veikė fabrikas.

Neries ir Nemuno santakoje XVII a. Radvilų įkurta privati Vilijampolės Slabada – laisva nuo baudžiavos gyvenvietė – iš pradžių buvo nedidelė ir dokumentuose vadinta kaimu, bet jau XVIII a. antroje pusėje amatais ir prekyba miestelis galėjo konkuruoti su kitapus upių esančiu Kaunu. XX a. sparčiai vystėsi pramonė. Čia iki II Pasaulinio karo veikė viena garsiausių Europos rabinų mokyklų – Slabados ješiva. Slabadą galima būtų vadinti štetlų štetlu – daugelis jos gatvių pavadintos Lietuvos miestelių vardais – Ariogalos, Linkuvos, Betygalos, Gargždų, Josvainių, Tauragnų, Riešės, kiti pavadinimai – Vežėjų, Mėsininkų – mena čia gyvenusių ir dirbusių žmonių profesijas. Slabados pavadinimas retai girdimas – šiandien štetlas plačiau žinomas Vilijampolės vardu, prieš II Pasaulinį karą jis tapo Kauno miesto dalimi. Aštuntasis pasakojimas iš ciklo, skirto Lietuvos žydų miesteliams – apie Vilijampolę. P. Poderskio nuotraukoje – Slabados ješivos pastate sovietmečiu veikė fabrikas.

Šįkart rašytoją Kristiną Sabaliauskaitę girdėsime kaip mokslininkę, parengusią mums paskaitą „Šaltinis ir egodokumentas: įvaizdis ir asmuo XVIII a. raštijoje“. Menotyros mokslų daktarė remiasi didikų Radvilų rašytiniu palikimu.XVIII amžius atneša pokyčius: autodokumentacija ir kvaziliteratūrinė kūryba tampa itin madinga, o temos ir objektai, anksčiau buvę skirti silva rerum puslapiams ir vidinėms šeimos reikmėms, vis dažniau plėtojami į atskirus teminius dokumentus ar net į nedidelius traktatus, skirtus platesniam skaitytojų ratui. Visa tai vyksta ir intensyvios viešųjų ryšių plėtros bei privačių ir politinių interesų fone. „Kur baigiasi įvaizdis ir prasideda tikrasis asmuo?“ – tokį klausimą kelia dr. Kristina Sabaliauskaitė, tyrinėjusi XVIII a. didikų Radvilų raštiją.

Šįkart rašytoją Kristiną Sabaliauskaitę girdėsime kaip mokslininkę, parengusią mums paskaitą „Šaltinis ir egodokumentas: įvaizdis ir asmuo XVIII a. raštijoje“. Menotyros mokslų daktarė remiasi didikų Radvilų rašytiniu palikimu.XVIII amžius atneša pokyčius: autodokumentacija ir kvaziliteratūrinė kūryba tampa itin madinga, o temos ir objektai, anksčiau buvę skirti silva rerum puslapiams ir vidinėms šeimos reikmėms, vis dažniau plėtojami į atskirus teminius dokumentus ar net į nedidelius traktatus, skirtus platesniam skaitytojų ratui. Visa tai vyksta ir intensyvios viešųjų ryšių plėtros bei privačių ir politinių interesų fone. „Kur baigiasi įvaizdis ir prasideda tikrasis asmuo?“ – tokį klausimą kelia dr. Kristina Sabaliauskaitė, tyrinėjusi XVIII a. didikų Radvilų raštiją.

Šį žvėrį retas yra matęs, bet dažnas bijo. Nuo pasakos apie Raudonkepuraitę iki Kristijono Donelaičio „Metų“ – literatūroje šio gyvūno įvaizdis ryškus ir dažniau neigiamas. Šių dienų žiniasklaidoje gausu ne mažiau spalvingų pasakojimų apie ūkininkų sodybose „siautėjančius“, galvijų bandose „puotaujančius“ ir net žmones miškų takais sekiojančius „pilkius“Paveikslas parodoje Radvilų rūmų muziejuje Vilniuje. V. Pilibaitytės nuotr.Paveikslas parodoje Radvilų rūmų muziejuje Vilniuje. V. Pilibaitytės nuotr.Vilką gamtininkai vadina bene labiausiai persekiojamu plėšrūnu planetoje. Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje su jais buvo taip uoliai kovojama, kad jie tapo nykstančia rūšimi ir daugelyje šalių jų medžioklė buvo uždrausta.Supratus stambiųjų plėšrūnų naudą miškų ekosistemoms, vilkas paskelbtas saugoma rūšimi, o kai kurios šalys ėmėsi jų populiacijų atkūrimo. Tačiau vilkų sugrįžimu džiaugiasi ne visi.Nuo ko priklauso žmonių požiūris į vilkus? Kodėl vieni vilkus nori saugoti, o kiti medžioti?

Šį žvėrį retas yra matęs, bet dažnas bijo. Nuo pasakos apie Raudonkepuraitę iki Kristijono Donelaičio „Metų“ – literatūroje šio gyvūno įvaizdis ryškus ir dažniau neigiamas. Šių dienų žiniasklaidoje gausu ne mažiau spalvingų pasakojimų apie ūkininkų sodybose „siautėjančius“, galvijų bandose „puotaujančius“ ir net žmones miškų takais sekiojančius „pilkius“Paveikslas parodoje Radvilų rūmų muziejuje Vilniuje. V. Pilibaitytės nuotr.Paveikslas parodoje Radvilų rūmų muziejuje Vilniuje. V. Pilibaitytės nuotr.Vilką gamtininkai vadina bene labiausiai persekiojamu plėšrūnu planetoje. Pastaraisiais dešimtmečiais Europoje su jais buvo taip uoliai kovojama, kad jie tapo nykstančia rūšimi ir daugelyje šalių jų medžioklė buvo uždrausta.Supratus stambiųjų plėšrūnų naudą miškų ekosistemoms, vilkas paskelbtas saugoma rūšimi, o kai kurios šalys ėmėsi jų populiacijų atkūrimo. Tačiau vilkų sugrįžimu džiaugiasi ne visi.Nuo ko priklauso žmonių požiūris į vilkus? Kodėl vieni vilkus nori saugoti, o kiti medžioti?

Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Kėdainiuose liudija didingą šio miesto istoriją. Radvilų valdymas darė didžiulę įtaką Kėdainiams. Jie leido mieste apsigyventi žydams, vokiečiams, škotams, rusams, lenkams. Tokiu būdu Kėdainiai tapo daugiakultūriu miestu.Susipažinti su kunigaikščių Radvilų miestu kviečia Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.

Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Kėdainiuose liudija didingą šio miesto istoriją. Radvilų valdymas darė didžiulę įtaką Kėdainiams. Jie leido mieste apsigyventi žydams, vokiečiams, škotams, rusams, lenkams. Tokiu būdu Kėdainiai tapo daugiakultūriu miestu.Susipažinti su kunigaikščių Radvilų miestu kviečia Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.

Dubingių piliavietė yra Molėtų rajone, Dubingių miestelyje, prie Asvejos ežero. Tai didelis, apie 500 m ilgio ir iki 200 m pločio, pusiasalis – kalva, kažkada buvusi sala. Šioje piliavietėje tebėra išlikę buvusių XVI–XVII a. Radvilų rūmų ir evangelikų reformatų bažnyčios griuvėsiai.Dubingių žemės vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1334 m., aprašant Livonijos ordino puolimą. Archeologiniai tyrimai nekelia abejonių, kad Dubingių piliavietė išaugo iš buvusios medinės pilies ir priešistorės laikais naudoto piliakalnio.Dubingių miestelis dažniausiai minimas istorikų darbuose, kurie skirti Radvilų giminei. Dubingiai buvo Radvilų kunigaikščio titulo – Radvilo, Dubingių ir Biržų kunigaikščių – sudedamoji dalis. Ypač dažnai ši pilis prisimenama kalbant apie Barborą Radvilaitę. Po santuokos su karaliumi Žygimantu Augustu ji Dubingių pilyje buvo paslėpta ir praleido beveik pusmetį.Su istoriku, archeologu dr. Rimvydu Laužiku susitinkame Radvilų rūmų liekanų pritaikymo eksponavimo vietoje, kur laukia įdomus pasakojimas.2005–2009 metais Dubingių piliavietėje vykdytų archeologinių tyrimų metu buvo atkasti buvusių Radvilų rūmų pamatai, rūsiai, sienų bei grindų fragmentai. Šiandien Rūmų liekanos apsaugotos, uždengtos apsauginiu statiniu, pritaikytos eksponuoti laukia lankytojų.

Dubingių piliavietė yra Molėtų rajone, Dubingių miestelyje, prie Asvejos ežero. Tai didelis, apie 500 m ilgio ir iki 200 m pločio, pusiasalis – kalva, kažkada buvusi sala. Šioje piliavietėje tebėra išlikę buvusių XVI–XVII a. Radvilų rūmų ir evangelikų reformatų bažnyčios griuvėsiai.Dubingių žemės vardas rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1334 m., aprašant Livonijos ordino puolimą. Archeologiniai tyrimai nekelia abejonių, kad Dubingių piliavietė išaugo iš buvusios medinės pilies ir priešistorės laikais naudoto piliakalnio.Dubingių miestelis dažniausiai minimas istorikų darbuose, kurie skirti Radvilų giminei. Dubingiai buvo Radvilų kunigaikščio titulo – Radvilo, Dubingių ir Biržų kunigaikščių – sudedamoji dalis. Ypač dažnai ši pilis prisimenama kalbant apie Barborą Radvilaitę. Po santuokos su karaliumi Žygimantu Augustu ji Dubingių pilyje buvo paslėpta ir praleido beveik pusmetį.Su istoriku, archeologu dr. Rimvydu Laužiku susitinkame Radvilų rūmų liekanų pritaikymo eksponavimo vietoje, kur laukia įdomus pasakojimas.2005–2009 metais Dubingių piliavietėje vykdytų archeologinių tyrimų metu buvo atkasti buvusių Radvilų rūmų pamatai, rūsiai, sienų bei grindų fragmentai. Šiandien Rūmų liekanos apsaugotos, uždengtos apsauginiu statiniu, pritaikytos eksponuoti laukia lankytojų.

Laukdama didžiųjų švenčių ir tęsdama pokalbių apie likimą temą laida kviečia pasvarstymams apie vieną savitą šiam metų virsmo laikotarpiui būdingą tradiciją – būrimus. Tai ir iki šiol ypač jaunimo mėgstamos apeigos, atliekamomis pusiau rimtai, pusiau nerūpestingai, tarsi žaidžiant, bet vis dėlto ganėtinai drąsia intencija – sužinoti, kas tavęs laukia ateityje, ar net mesti savotišką iššūkį likimui. Kas šiai tradicijai būdinga, kaip ji kito, kokie galimi jos vertinamai ir kitus dalykus ir bandysime pasiaiškinti. Laidoje dar kartą nuskambės ir viena kita hum. m. dr. Radvilės Racėnaitės mintis.

Laukdama didžiųjų švenčių ir tęsdama pokalbių apie likimą temą laida kviečia pasvarstymams apie vieną savitą šiam metų virsmo laikotarpiui būdingą tradiciją – būrimus. Tai ir iki šiol ypač jaunimo mėgstamos apeigos, atliekamomis pusiau rimtai, pusiau nerūpestingai, tarsi žaidžiant, bet vis dėlto ganėtinai drąsia intencija – sužinoti, kas tavęs laukia ateityje, ar net mesti savotišką iššūkį likimui. Kas šiai tradicijai būdinga, kaip ji kito, kokie galimi jos vertinamai ir kitus dalykus ir bandysime pasiaiškinti. Laidoje dar kartą nuskambės ir viena kita hum. m. dr. Radvilės Racėnaitės mintis.

„Be Radvilų neįmanoma net bandyti rašyti Lietuvos istorijos. Ši giminė sugebėjo išlaikyti išskirtinai aukščiausią politinę valdžią ir didžiulius žemiškus turtus net per kelis šimtmečius. Amžininkai neveltui kalbėjo, kad Radvilų valdose niekada nesileidžia saulė, o jiems vykstant iš Biržų į Kijevą, niekada nereikėję nakvoti svetimuose dvaruose“, – sako istorikė prof. dr. Raimonda Ragauskienė.Pasak Radvilų giminės tyrinėtojos, nuo 1518 m. kunigaikštiška Radvilų giminė – garsiausia ir įtakingiausia LDK didikų giminė, XIV a. pab.–XVIII a. neretai brėžusi valstybės vidaus ir užsienio politikos kryptis. Iš savo rankų šie didikai stengėsi neišleisti svarbiausios Lietuvoje – Vilniaus vaivados pareigybės. Neabejotinai išskirtinis Barboros Radvilaitės vaidmuo giminei, jos karūnos dėka Radvilos labiausiai išgarsėjo ir sustiprėjo. Plačiau apie šią įtakingą didikų dinastiją, ryškiausius jos atstovus ir jų nuopelnus išgirsite paskaitoje „Įtakingiausia LDK didikų giminė – kunigaikščiai Radvilos. Spalvingiausios Renesanso ir Baroko epochų asmenybės“ .

„Be Radvilų neįmanoma net bandyti rašyti Lietuvos istorijos. Ši giminė sugebėjo išlaikyti išskirtinai aukščiausią politinę valdžią ir didžiulius žemiškus turtus net per kelis šimtmečius. Amžininkai neveltui kalbėjo, kad Radvilų valdose niekada nesileidžia saulė, o jiems vykstant iš Biržų į Kijevą, niekada nereikėję nakvoti svetimuose dvaruose“, – sako istorikė prof. dr. Raimonda Ragauskienė.Pasak Radvilų giminės tyrinėtojos, nuo 1518 m. kunigaikštiška Radvilų giminė – garsiausia ir įtakingiausia LDK didikų giminė, XIV a. pab.–XVIII a. neretai brėžusi valstybės vidaus ir užsienio politikos kryptis. Iš savo rankų šie didikai stengėsi neišleisti svarbiausios Lietuvoje – Vilniaus vaivados pareigybės. Neabejotinai išskirtinis Barboros Radvilaitės vaidmuo giminei, jos karūnos dėka Radvilos labiausiai išgarsėjo ir sustiprėjo. Plačiau apie šią įtakingą didikų dinastiją, ryškiausius jos atstovus ir jų nuopelnus išgirsite paskaitoje „Įtakingiausia LDK didikų giminė – kunigaikščiai Radvilos. Spalvingiausios Renesanso ir Baroko epochų asmenybės“ .

Laidoje girdėsite: Ką paukščiams reiškia meilės deivė Milda? Naujas ąžuolynas Radvilų lizde. Pavasarinės sveikatos arbatėlės ir salotos.

Laidoje girdėsite: Ką paukščiams reiškia meilės deivė Milda? Naujas ąžuolynas Radvilų lizde. Pavasarinės sveikatos arbatėlės ir salotos.