Podcasts about radvil

Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas Laurynas, kuriam kilo klausimas, kokius asmens duomenis yra saugu pateikti telefonu ar elektroniniu paštu, kai skambina telekomunikacijų ar kitų paslaugų teikimo bendrovės ir siekia identifikuoti vartotoją.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad sugrįžus į per žiemą negyventas sodybas ar sodų namelius, svarbiausias darbas, kurį reikėtų padaryti – kruopščiai sutvarkyti patalpas. Ilgą laiką nešildomose ir negyvenamose erdvėse gali būti įsikūrę graužikai, kurie platina pavojingas užkrečiamąsias ligas, todėl būtina pasirūpinti tinkamu valymu ir savo bei artimųjų saugumu.Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja Radvilė, kuri teiraujasi dėl vaiko priežiūros atostogų sistemos, konkrečiai - dėl vadinamųjų neperleidžiamų mėnesių, skirtų tėvo įsitraukimui skatinti. Ji pastebi, kad priemonė yra sveikintina ir prasminga tais atvejais, kai tėvai gyvena kartu ir gali palaipsniui dalintis vaiko priežiūra. Tačiau kyla klausimų, kaip ši sistema veikia išsiskyrusių ar atskirai gyvenančių tėvų situacijose. Kaip užtikrinti, kad ir tėvų teisės būtų atlieptos ir vaiko interesai? Galbūt tokioms situacijoms yra numatyti lankstesni ar pereinamieji sprendimai, geriau atsižvelgiant į vaiko amžių, šeimos struktūrą ir realias priežiūros sąlygas?Pasvalio rajone dirbanti Viltė Tamulionytė – iš tų retų veterinarijos studentų, kurie pasirenka dirbti ne su smulkiais, o su stambiais gyvūnais, pavyzdžiui, karvėmis - ir sako, kad jai prireikia ir ištvermės, ir netradicinių sprendimų.Auksinio proto atrankos žaidimas ir aptarimas.Ved. Darius Matas.

Į LRT GIRDI kreipėsi klausytoja Radvilė, kuri teiraujasi dėl vaiko priežiūros atostogų sistemos, konkrečiai – dėl vadinamųjų neperleidžiamų mėnesių, skirtų tėvo įsitraukimui skatinti. Ji pastebi, kad priemonė yra sveikintina ir prasminga tais atvejais, kai tėvai gyvena kartu ir gali palaipsniui dalintis vaiko priežiūra. Tačiau Radvilei kyla klausimų, kaip ši sistema veikia išsiskyrusių ar atskirai gyvenančių tėvų situacijose. Kaip užtikrinti, kad būtų atliepti ir vaiko interesai, ir tėvų teisės? Laidoje „10-12“ – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja Donata Telišauskaitė-Čekanavičė ir mediatorė Ūla Dusevičienė.Ved. Darius Matas

Užsienio kultūrinių naujienų apžvalga: po kelių šimtmečių tiksliai nustatyta Viljamo Šekspyro namo Londone vieta, daug ginčų Jungtinėse Valstijose kelia vadinamosios Donaldo Trumpo arkos projektas ir Londone pirmą kartą viešai parodyti iki šiol nematyti Mikės Pūkuotuko piešiniai.„Prezidento Valdo Adamkaus aplinkosauginė veikla man visada buvo įkvėpimo šaltinis, rodantis, kad nuoseklus darbas gali sukurti stebuklus – atgaivintas ekosistemas“, – sako Valdo Adamkaus premijos laureatė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė.Prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė „Skaityk tarp eilučių“. Mažėja gyventojų regionuose, o kaip išgyvena mažųjų miestų bibliotekos? Ką bibliotekos gali pasiūlyti žmonėms ir kas rūpi skaitytojams?Pasakojimų ciklas „Šimtmečio klausytojas“. Skulptoriaus tautodailininko Adolfo Teresiaus, gyvenančio ir kuriančio Garliavoje, Kauno rajone, kasdienybę radijas lydi ne vieną dešimtmetį. Anot menininko, ši medija šiandien jam tapusi neatsiejama kūrybinio proceso dalis.Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma Ukrainos Charkivo fotografijos mokyklos muziejaus paroda „Ukrainos svajotojai: Charkivo fotografijos mokykla“.

Šiandien Radvilų rūmuose atidaroma vieno garsiausių Lietuvos skulptorių Mindaugo Navako paroda „Vakar ir dar seniau“, kurioje pristatoma keliasdešimt naujausių monumentalių porceliano skulptūrų. Dalis jų eksponuojama pirmą kartą. Pokalbis su parodos kuratore Vilte Visockaite.Toliau pažindinamės su „Metų knygos rinkimuose“ dalyvaujančiais kūriniais. Šiandien mūsų lentynoje – Šarūnės Baltrušaitienės ir Viktorijos Ežiukas knyga vaikams „Slaptas Spirgutės noras“ (išleido „Alma littera“). Knyga pasakoja apie mergaitę, augančią tik su mama, tačiau turinčią slaptą svajonę rasti tėtį. Autorė Šarūnė Baltrušaitienė sako norėjusi, kad vaikai, kuriuos augina tik vienas iš tėvų, nesijaustų vieniši. Autorę Šarūnę Baltrušaitienę ir iliustruotoją Viktoriją Ežiukas kalbina Donatas Šukelis.Ar mūsų kultūros finansavimo modelis pakankamai vertina ilgalaikį poveikį regionuose? Pokalbis su pianistu, festivalio „Fortduofest“ meno vadovu Rimantu Vingru ir Lietuvos kultūros tarybos pirmininke Kristina Mažeikaite.Pasaulio muzikos naujienose Jurgis Kubilius pasakoja apie orkestro atlikėjų hologramas JAV oro uoste, netikėtą Zalcburgo festivalio vadovo atleidimą ir tai, ką Čikagoje dirigavęs Riccardo Muti aiškino vėluojantiems koncerto klausytojams.Ved. Gerūta Griniūtė.

Po kelerių metų petraukos Rusijos paviljonas atvers duris Vencijos Bienalėje. Toks sprendimas priimtas tebevykstant karui Ukrainoje. Kokios Lietuvos ir kitų šalių reakcijos galime tikėtis?Šiauliuose minimas garsaus šalies dailininko, ekslibriso pradininko Gerardo Bagdonavičiaus atminimas.Sukurta peticija, kurioje piktinamasi Radvilų rūmų komplekso rekonstrukcijos projektu. Kaip į išsakytą kritiką reaguoja vienas iš projekto autorių architektas Vytautas Biekša?Tradicinė kauniečiams rašytojams teikiama Vieno lito literatūrinė premija šiemet skirta menininkui Gvidui Latakui.Lietuvos sezonas Prancūzijoje įvardijamas kaip vienas sėkmingiausių Lietuvos pristatymo užsienyje renginių. Kokią žymę jis paliko Prancūzijoje ir kaip toliau plėtojamas bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir Prancūzijos kultūros institucijų?Minint 120-ąsias Skriaudžių kanklių ansamblio įkūrimo metines, 2026-ieji paskelbti Kanklių metais. Kiek tradicinis kankliavimas įdomus šiandien?Semeliškės savaitgalį pradeda savo kaip vienos iš Mažųjų Lietuvos kultūros sostinių metus.Ved. Marius Eidukonis

Kas yra bioantropologiniai tyrimai ir kaip jie padeda mirusiems žmonėms atgauti jų tapatybes? Kaip buvo vykdomi Napoleono Didžiosios Armijos (1812 m.) karių masinės kapavietės Vilniuje tyrimai, Dubingių piliavietėje rastų Radvilų giminės palaikų bei Gedimino kalne užkastų 1863–1864 m. sukilėlių palaikų identifikavimo darbai? Kokius uždavinius sau turėtų kelti mokslininkai, siekiantys atlikti naujus Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimus?Pokalbis su gydytoju, antropologu, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus bioarcheologijos ir paleogenetikos centro vadovu, prof. Rimantu Jankausku.Ved. Aurimas Švedas

Garsus Lenkijos kino režisierius Kšyštofas Zanussi sako, kad vertybės yra virš politikos, o menininkų užduotis – pasisakyti už vertybes ir atskirti gerus dalykus nuo blogų.Joninių dieną kalbamės su lektore, informatikos mokslų daktare, LRT TV laidos „Mano pasas meluoja“ viena autorių Janina Radvile, kuri prisipažįsta savo vardo nemėgstanti, užtai su pavarde turi visai kitokį santykį.Rusijoje – ieškoma nusikaltėlė, Europos sąjungoje – metų žmogus, Estijoje – Narvos tvirtovės muziejaus direktorė. Marijos Smorževskich-Smirnovos iniciatyva kasmet, gegužės devintąją ant muziejaus sienos pakabinamas į Rusiją, Ivangorodo miestą atsuktas plakatas su užrašu Putinas – karo nusikaltėlis.„Čiurlionkė“, „Justai“, „Pašilai“ – tai neoficialieji vietovardžiai arba urbanonimai. Tokius vietovių pavadinimus tyrinėja Lietuvių kalbos instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja Veslava Sidaravičienė. Mokslininkė sako, kad tokie žodžiai – pavyzdys, kaip galima parodyti savo kūrybingumą.Nuo Vilniaus iki Antalieptės – dvi valandos kelio. Dažnai šiame miestelyje pamatysite naujų veidų. Čia apleistii pastatai atgimsta naujam gyvenimui, nuOlat atvyksta savanoriai, stovyklų, mokymų dalyviai ne tik iš visos Lietuvos, bet ir užsienio. Maždaug prieš dešimt metų visa tai čia pradėjo organizacijos „Inovatorių slėnis“ komanda. Kaip ji pakeitė miestelio gyvenimą?Italė Ester Fanela Antalieptę atrado per savanorystę. Pabaigusi archeologijos studijas, ji čia atvyko savanoriauti mėnesiui, tačiau gyvena daugiau nei penkerius metus. Ką žmogui, daug laiko praleidusiam dideliuose Italijos miestuose, suteiikia nedidelis miestelis Lietuvoje?Ved. Agnė Skamarakaitė

Joninių dienos pašnekovė – lektorė, informatikos mokslų daktarė, LRT TV laidos „Mano pasas meluoja“ viena autorių Janina Radvilė, kuri prisipažįsta savo vardo nemėgstanti, o su pavarde turi visai kitokį santykį.

Spaudos apžvalga.Vokietijoje, Hiutenfelde įsikūrusi Vasario 16-osios lietuviška gimnazija kviečia į stovyklą/plenerą, kurio metu bus kuriama žemės meno instaliacija Renhofo pilies parkui. Kviečiami jaunuoliai iš Lietuvos ir lietuvių diasporos.Užsienio spaudos apžvalga.Birštone prasideda Baltijos gitarų festivalis. Šių metų naujovė – gitarų orkestro koncertas.Radvilų rūmų dailės muziejuje prasideda ketvirtasis, vienintelis Baltijos šalyse audio dokumentikos festivalis „Banguoja“.Radijo 99-ą gimtadienį kviečiame į šventinę viktoriną, o apie radijo archyvų lobius kalbamės su LRT.lt archyvų žurnalistu Tomu Vaitele.LRT KLASIKA kviečia klausytojus susitikti šventinės laidos transliacijoje iš Katedros aikštės.Ved. Jolanta KryževičienėFestivalio „Banguoja“ nuotrauka

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Šiaulių dailės galerijoje atidaryta viso regiono fotografų paroda „Resume 2“.Kuo ypatingas Vilniuje vykstantis Europos transliuotojų sąjungos Garso pasakojimų festivalis?Ką pasakoja Radvilų rūmuose Vilniuje veikianti interaktyvi garso instaliacija „Fiera del Suono“?Kaip galima stiprinti Lietuvos visuomenę. pasitelkiant paveldo bendruomenes?Savaitgalį Prancūzijoje pasibaigė Kanų kino festivalis.Kaune ir Liubline prasidėjo projektas „Re:Union“.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Viešojoje erdvėje kilus nepasitenkinimui, kad iš patalpų sostinės Ašmenos gatvėje turi išsikelti Oskaro Koršunovo teatras, Vilniaus miesto savivaldybė teigia ieškanti sprendimo, tačiau kartu pripažįsta tinkamų patalpų scenos menams stygių.„Daug kas nežino, kas aš tokia. Bet vaikų literatūros pasaulį stebiu per durų plyšį ir galbūt tas duris atidarysiu“, – sako rašytoja Eglė Jasė, kurios „Kamandosę“ skaitytojai išrinko geriausia knyga vaikams „Metų knygos rinkimuose“.Į Lietuvą atvyksta „Fiera del Suono“ – interaktyvi garso instaliacija, kuri įsikurs Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje. Tai meninis projektas iš Nyderlandų, kviečiantis lankytojus pasinerti į garsais, kvapais ir erdve paremtą pasakojimą apie mugių istoriją, technologijų raidą ir žmogaus vaizduotę.Pasaulio kultūros naujienos. Koks buvo šių metų The Booker Prize“ premijos laureatės kelias iki tarptautinio pripažinimo? Į Leonardą Da Vinčį pažvelgti kviečianti knyga ir su grupės The Doors lyderiu susijęs netikėtas radinys Paryžiuje.„Šiandien, kai universitetai sprendžia mokslų izoliacijos problemas, verta atsigręžti į vilnietį skirtingų sričių mokslininką ir architektą Tomą Žebrauską. Mūsų tarpdiscipliniškumas vis dar labai toli nuo tos sinergijos, kuri skleidėsi jo kūryboje“, – komentare svarsto architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.Choreografas Jefta van Dinther Lietuvoje, festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ pristatė ribas taro atlikėjų ir auditorjos trinantį darbą „Unearth“.„Žmogus reikalingas, kad įpūstų sielos į kūrinį“, – mano dirbtinį intelektą kūryboje naudojantis jaunosios kartos tapytojas Mantas Valentukonis. Jis parodose prisistato ne tik paveikslais, bet ir savo kuriamais videožaidimais. Neseniai kaunietis tapo konkurso „Zabolis Art Prize“ laureatu.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Laidoje „Iš balkono“ kuratorė ir rašytoja Monika Kalinauskaitė pasakoja apie savo kuruotą „Visa tai, ko negalima daryti. Lietuvos XXI a. menininkės Radvilų rūmų dailės muziejaus istorinės tapybos ekspozicijoje“. Kaip kalbas skirtingų laikmečių menininkai ir menininkės, ir kaip keičiasi mūsų požiūris į istorinius kūrinius akistatoje su šiuolaikiniu menu? Kokios postkuravimo idėjos svarbios kuriant takų ir konceptualų kūrinių polilogą? Ar, kartu su fizine aplinka ir diskursyviu kontekstu, keičiasi ir meno žodynas?Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Šiemet minime Čiurlionio 150-metį, o artėjant šio menininko 90-osioms gimimo metinėms grupė lietuvių jam padovanojo beveik šešių kilometrų aukščio dovaną – viršukalnę Centrinėje Azijoje. Pamyro kalnuose šiandien yra Čiurlionio, Donelaičio ir Lietuvos vardo viršukalnės. Ekspedicijoje dalyvavusio Romualdo Augūno fotografijų paroda šiuo metu veikia Kaune.„Jie iškart ėmėsi provokacijos ir pradėjo keliais sluoksniai skrosti visuomenę, meną ir savo pačių gyvenimus“, – apie menininkų grupę „Post Ars“ sako menotyrininkė Laima Kreivytė. Žvaigždėmis iš kiaulės galvų mėsos ir prie sienos prikaltais duonos kepalais pirmosios savo parodos lankytojus pasitikusi menininkų grupė susibūrė mėnuo iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo ir išlieka aktyvi bei aktuali iki šiol. Šiandien „Post Ars“ kūryba pristatoma Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje.Daruma, katashiro ar Amagatsu – tai ne burtažodžiai, o lėlių pavadinimai. Japonijoje lėlės yra ne tik vaikų žaislai – jos turi gilias tradicijas, susijusias su ritualais, menu ir net diplomatija. Kokia šių lėlių istorija ir reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje? Japonijos lėlių ekspozicija pristatoma Panevėžio miesto dailės galerijoje.Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne – per 11 tūkstančių žodžių. Juos kuria visuomenė, žurnalistai, politikai, socialinių tinklų vartotojai. Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Agnė Aleksaitė sako, kad tai, ar naujas žodis prigis, svarbiausias vaidmuo tenka visuomenei.„Gerą savijautą užtikrinanti aplinka negali būti suformuota vadovaujantis modernistiniais principais“, – apie skurdų, ribojantį ir net žalingą modernistinį žvilgsnį sako architektūros tyrėjas Kostas Biliūnas.„Nauji įrankiai leidžia mums kurti kitokią, bet ne geresnę muziką“, – apie dirbtinio intelekto naudojimą muzikos kūrimo procesuose sako kompozitorius, Geteborgo universiteto profesorius Palle Dahlstedt. Kaip jis pats naudoja šiuos įrankius ir ar įmanoma pabaigti nebaigtus Bethoveno kūrinius?Prieš keturis metus Rokas Kašėta, dzūkų tarme atlikęs kūrinį „Tokį rytų“, išjudino atlikėjų, dainuojančių tarmiškai, vandenis. Plungėje Paulius Gadeikis pradėjo kurti žemaitišką repą, o Vilniaus anykštėnas Titas Obelenis ėmė dainuoti aukštaitiškai. „Tarmės gyvos, kol skamba mūsų lūpose“, – sako muzikantai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Įsigalioja JAV įvairioms valstybėms paskelbti importo muitų tarifai. Kinijai bus taikomi 104 proc., o Europos Sąjungai – 20 proc. tarifai.Aktualus klausimas. Specialistai ragina tėvus atidžiau stebėti savo vaikus, kadangi daugėja įvairių pavojų internete. Itin didelį rūpestį kelia visokie internete plintantys žaidimai, kurie skatina paauglius žalotis, kartais tokie žaidimai baigiasi ir mirtimi. Kaip stebite savo vaikų ar anūkų veiklą internete?Kaip žmonėms sekasi investuoti į nekilnojamąjį turtą ir kiek butų reikia turėti, kad tiesiog galėtum gerai gyventi?Kaip Europos Sąjunga atsakys JAV, įvedusioms bendrijai 20 proc. muitų tarifą? Kaip klastoti derybos dėl galimų Rusijos ir Ukrainos paliaubų? Apie tai ir dar daugiau užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.Į LRT GIRDI kreipėsi klausytojas, pasigedęs informacijos apie Radvilų rūmų atkūrimą Vilniaus gatvėje. Prieš kelerius metus skelbta apie planus atkurti istorinius rūmus, tačiau dabar apie projektą naujos informacijos nepasirodo. Kokia yra tolesnė Radvilų rūmų atkūrimo eiga?Ved. Edvardas Kubilius

Prieš 35-erius metus į Lietuvos meno pasaulį įsiveržė provokatoriai – menininkų grupė „Post Ars“. Šiandien jie sugrįžta į Radvilų rūmus kaip šiuolaikinio meno klasikai. Apie naują parodą „Sankrova“ pasakoja jos kuratorė menotyrininkė Agnė Narušytė.Naujasis Rimvydo Stankevičiaus poezijos rinkinys „Kartais sninga juodai“ – ne netekčių ar atsisveikinimų, o tapsmo knyga. Apie naują knygą – pokalbis su autoriumi.Šiauliuose savo naują istoriją pradeda simfoninis orkestras. Surengtas pirmasis neseniai įkurto orkestro koncertas. Publikai pristatytas ir vienas brangiausių pirkinių – ketvirtį milijono eurų kainavęs „Steinway & Sons“ koncertinis fortepijonas. Juo Petras Geniušas skambino Čiurlionį. Apie profesionaliosios kultūros poreikį regione iš Šiaulių pasakoja Tomas Mizgirdas.LRT Klasika tęsia pažintį su Metų knygos rinkimuose dalyvaujančiomis knygomis ir jų autoriais. Apie knygą „Tėčio Marselio liežuvis“ pasakoja jos autorius Paulius Norvila ir iliustratorė Patricija Bliuj-Stodulska.Rubrikos „Be kaukių“ svečias – skulptorius Alius Berdenkovas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Spaudos apžvalga.Menotyrininkės Agnės Narušytės kultūros komentaras.Tęsiame pasakojimus apie Metų knygos rinkimuose dalyvaujančias knygas. Knygų paaugliams trejetuke – debiutinė medikės Justinos Kapeckaitės knyga „Tyroji Aušra“, leidykla Nieko rimto.Klasikos koncertų salės rekomendacijos.Kokia yra tolesnė Radvilų rūmų atkūrimo eiga, ir kaip tokių kultūros objektų likimą gali paveikti pasikeitę valstybės prioritetai, kai aktyviai ieškoma papildomų lėšų krašto gynybai?Šiandien prasideda trečiasis Vilniaus Rotušės Muzikos Festivalis, kurio šių metų tema – Čiurlioniada. Tai renginys, skirtas garsinti Čiurlionio kūrybą ir įtraukti į kultūrinį dialogą menininkus iš įvairių pasaulio šalių.Atvykusi iš gimtosios Moldovos, Rodica Morari per pastaruosius kelerius metus gyvendama čia, Lietuvoje, atsiskleidė kaip menininkė. Neseniai dailininkė Kačerginėje atidarė ir savo naują kūrybos erdvę.Šiandien minima Tarptautinė romų diena – tai proga pažvelgti į romų kultūros grožį, įvairovę, kūrybą, kurią dažnai nustelbia stereotipai. Romai turi gausų kultūrinį pasaulį, kuriame telpa stipri tradicija, muzika, kalba, menas, pasakojimo galia.Ved. Justė Luščinskytė

Festivalyje „Kino pavasaris“ įvyks nacionalinė režisierės Saulės Bliuvaitės filmo „Akiplėša“ premjera.Vienas iš svarbiausių YIVO nuopelnų – jidiš kalbos norminimas, akcentuoja žydų paveldo tyrėja, iliustratorė Miglė Anušauskaitė. Ji įžvelgia daug paralelių tarp jidiš ir lietuvių kalbos. Vilniuje veikęs Žydų mokslo insititutas YIVO šiemet mini 100-metį, šiai sukakčiai pažymėti Miglė Anušauskaitė sukūrė pašto ženklą.Kodėl šiandien svarbu kalbėti apie raganas? Socialiniuose tinkluose išgarsėjusi istorikė Kristina Petrauskė pristato romaną „Slanimo raganos. Sapiegos byla“.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – Vašingtone nuo grindinio naikinamas milžiniškas „Black Lives Matter“ užrašas, 5 metams užsidaranti Paryžiaus Pompidou meno centro nuolatinė ekspozicija bei nauja Lady Gagos muzika.„Mūsų džiaugsmas dėl startuolių, bandymai pritraukti pasaulinius talentus ir ambicijas iškart pasibaigia, kai kalbame apie miestą“, – sako architektas Andrius Ropolas, parengęs komentarą apie laisvos minties stygių architektūroje.Radvilų rūmų dailės muziejaus parodoje „Visa tai, ko negalima daryti“ šiuolaikinė moterų kūryba eksponuojama greta senosios tapybos. Kuratorė Monika Kalinauskaitė sako: „Buvo ir manančių, kad tai bandymas vienais darbais nukonkuruoti kitus“.„Prieš internetą ir mažus ekranus literatūra buvo vienas iš pagrindinių ir svarbiausių šaltinių, padedančių įsivaizduoti kitokią gyvenimo galimybę. Be to, didelė literatūros infrastruktūros dalis buvo remiama valdžios. Literatūra buvo viena iš pagrindinių patriotizmo ugdymo priemonių. O šiandien būsi didesnis patriotas, jei eisi į barus ir žiūrėsi futbolo rungtynes ar mojuosi nacionaline vėliava“, – sako bosnių rašytojas Nenadas Veličkovičius.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ įsibėgėjo ir kviečia ne tik į filmus, bet dar giliau – į išplėstinę realybę (XR) parodoje „NK-Interactive“. Pasak organizatorių, kartais vien vaizdų ir žodžių perteikti tam tikras būsenas nebeužtenka, tad Radvilų rūmų muziejuje iki spalio 27 d. žiūrovai galės patys tapti istorijų dalyviais, pabūti kito kailyje ir išgyventi nepatirtas būsenas.Minint 120-ąsias žinomo lietuvių scenografo Liudo Truikio gimimo metines, šiandien Kaune pristatoma jam skirta paroda, kurioje lankytojai išvys pernai Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčios palėpėje atrastus Liudo Truikio triptiką „Apaštalai“, jo kurtų scenovaizdžių eskizus, išgirs operas, kuriose scenografas dirbo ir net įkvėps jo namų kvapo! Pasakoja kolegė iš Kauno Skirmantė Javaitytė.Spalio 18–19 dienomis Prancūzijos Amjeno mieste vyks audiovizualinių menų organizacijos „Rencontres Audiovisuelles“ organizuojamas „Video Mapping Festival“ baigiamasis renginys, kuriame Lietuvos video menininkai Vytautas Žarnauskas ir Matas Nakrošis bei prancūzai – videomenininkas Hamza Mrabet ir kompozitorius Aleksi Aubry-Carlson pristatys kartu sukurtą video mapping'o projektą „Čiurlionio sapnai“.Dirigentei Mirgai Gražinytei-Tylai Vokietijoje įteikta prestižinė premija.Mulatu Astatke į pasaulio muzikos žemėlapį atnešė Etiopijos džiazą. Šiemet aštuoniasdešimtmetį minintis vibrafono atlikėjas, muzikuojantis ir daugybe kitų instrumentų, aktyviai koncertuoja ir garsais pasakoja Etiopijos širdies ir dvasios istorijas. Plačiau - Igno Gudelevičiaus pasakojime.Kokie keliai altininkę Augustą Romaškevičiūtę nuvedė į Vokietiją? Ką reiškia griežti viename seniausių ir didžiausių orkestrų Vokietijoje - Diuseldorfo simfoniniame orkestre? Pokalbis apie muzikinį kelią ir kasdienybę tarp Vokietijos ir Lietuvos.Ved. Gerūta Griniūtė

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Norvegijoje diskutuojama, ką šiandien daryti su prieštaringai vertinamo rašytojo Knuto Hamsuno palikimu, Lietuvos skaitytojai vis dar laukia kokybiškų šio rašytojo literatūros vertimų.Į Kauną sugrįžta Tarptautinis fotografijos ir medijų meno festivalis.Lietuvoje apsilankiusi profesorė iš Sakartvelo Džana Džavakasvili ragina gerinti emocinės sveikatos infrastruktūrą.Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaryta „Edukacijos menė“.2028 m. Lietuva bus Geteborgo knygų mugės garbės viešnia. Kaip tam turime ruoštis?Savaitgalį minėjome valstybės tarnautojo, visuomenininko, sumanaus verslininko, garsaus kolekcininko ir meno mecenato Mykolo Žilinsko 120-ąjį jubiliejų.Varėnoje prasideda Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Ved. Marius Eidukonis

Ką gali vietos bendruomenė, kai į ją buriasi išradingi, veiklūs, pilietiški ir linksmi žmonės? Prie puodelio kavos šnekučiuojat apie šį bei tą – gimsta fantastiškos idėjos!Taip atsitiko Dubingiuose, miestelyje Molėtų rajone. Būtent bendruomenė rašė projektą ir šiais metais Dubingiai tapo Lietuvos mažąja kultūros sostine. Būtent bendruomenės galvose gimė unikali idėja – atkurti Dubingių pilį, buvusią Radvilų rezidenciją. Būtent sodybiečiai parodė iniciatyvą ir istoriniame miestelyje, buvusiame štetle, įamžino žydų atminimą. Būtent mecenatai Dubingiams pastatė modernius maldos namus.Laidoje mintimis dalijasi Dubingių seniūnas Kęstutis Kaminskas, bendruomenės centro valdybos pirmininkė Violeta Navickienė, antikvaro galerijos „Trys trimitai“ savininkė ir bendruomenės narė Virginija Dunauskienė bei sodybietė Vaidutė Navickaitė-Šakėnienė, parapijos klebonas kunigas Donatas Jančiauskas, tautodailininkė Laima Grigelevičienė, Asvejos regioninio parko lankytojų centro gidė Gema Kuorienė, Elvyra Kučinskaitė ir Radvilų rezidencijos, restorano, savininkė Oksana Mankevič.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma Dainiaus Liškevičiaus paroda „Obsesijos“, kuri kviečia mąstyti apie istorijos paraštes ir paradoksus, apie kultūros tvarumą realių iššūkių ir grėsmių kupiname pasaulyje.„Skundai dėl sovietinės nomenklatūros kyšininkavimo, nepotizmo, amoralaus elgesio nebuvo vien asmeninės istorijos. Tai buvo Maskvos įrankis valdyti pažeidžiamus pareigūnus“,- teigia istorikas Saulius Grybkauskas. Jo knyga „Skundai Maskvai: slapti nomenklatūros laiškai“ dalyvauja „Metų knygos rinkimuose“, negrožinių knygų kategorijoje.Jungtinėse Amerikos Valstijose, Silicio slėnyje, kino inovacijų festivalyje kino ir reklamos kūrėjų Ievos ir Simono Ballai trumpametražis filmas pripažintas geriausiu „Best Narrative Short“ nominacijoje.Šiandien baroko genijaus J.S. Bacho gimtadienis, o štai Austrijoje pildosi lietuvių senosios muzikos atlikėjos Renatos Dubinskaitės svajonė: ji dainuoja ir šoka spektaklyje, skirtame J. S. Bacho opuso „Pasijos pagal Joną“ 300-osioms metinėms.Kino archyvaras, festivalio „Pirmoji banga“ organizatorius kino meną pamėgo nuo vaikystės, tačiau būtent senosios filmų juostos lėmė jo profesijos kryptį. Kinas nesensta – sensta tik juostos, pastebi archyvaras, bet gavęs juostą visų pirma ieško pavojaus… Apie pavojus ir kiną – Aleksas Gilaitis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Gabija Narušytė

Vilniaus centre laukiama naujo muziejinio objekto: Radvilų rūmai ataugins per karus prarastus korpusus ir į miesto vaizdą grįš kaip ženkliškos architektūros pastatas su didele vieša erdve. Kokios idėjos vedė nauja forma atskleidžiant skirtingus istorinius sluoksnius ir kaip sprendžiami iššūkiai buvusios aikštės centre atsirandant seniems medžiams, papasakos vienas projekto autorių architektas Vytautas Biekša.Laidą veda Matas Šiupšinskas.

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Aušros Kaminskaitės komentaras apie kultūros ministro pastangas pažvelgti į nevyriausybinio sektoriaus problemas.Ką parodoje „Counterfates“ pasakoja garso menininkas Andrius Arutiunian?Kelmėje atidarytas „AJJU meno muziejus“. Ką galima išvysti muziejuje, įsikūrusiame autobuse?Prieš mėnesį Lietuvos kultūros atašė pareigas Ukrainoje ir Sakartvele pradėjo eiti Tomas Ivanauskas. Kokios pirmojo mėnesio darbų įžvalgos ir ateities planai?Lietuvos kino teatruose pradedamo rodyti filmo „Dovbušo“ kūrybinė komanda – Dovbušo istorija priminimas pasauliui ir patiems ukrainiečiams, kas mes esame.Kaip suvokiamas seksualumas Lietuvoje, Baltarusijoje, Rumunijoje ir kitose šalyse? Pokalbis su antropologu Andrejumi Vazyanau.Radvilų rūmų dailės muziejuje Vilniuje atidaroma psichikos sveikatos menų festivalio „Ryšiai“ paroda „out of touch“.Ved. Marius Eidukonis

Nesaugumas – plačiąja prasme – yra viena kertinių Lietuvos visuomenės būsenų dabarties laiku. Bet ką būtent ji reiškia? Audiofestivalyje „Banguoja“ rengėme gyvą NARA tinklalaidės įrašą šią būseną įvardyti, suprasti ir, kiek įmanoma, nukenksminti. Šiandien dalinamės jo rezultatu. Rugpjūčio 24-ąją Radvilų rūmų dailės muziejuje vykusiame įraše dalyvavo NARA klausytojai, o pokalbį pradėjo pašnekovai – psichologijos profesorius, Suicidologijos tyrimų centro Vilniaus universitete vadovas Paulius Skruibis, *University College London* dėstytoja ir Vilniaus universiteto TSPMI mokslininkė stažuotoja Gražina Bielousova bei antropologė, Oksfordo universiteto doktorantė Beatričė Juškaitė. Jį moderavo NARA tinklalaidės redaktorius Karolis Vyšniauskas. Daugiau informacijos ir fotografijos: https://nara.lt/lt/articles-lt/nesaugumas-gyvas-tinklalaides-irasas-banguoja-audiofestivalyje Palaikykite NARA darbą: https://contribee.com/nara 

LRT RADIJO transliacija iš Dubingių. Vilniaus universiteto profesorius Alfredas Bumblauskas yra sakęs, kad be Radvilų nėra Didžiosios Kunigaikštystės istorijos, o be Dubingių nėra Radvilų. Taigi laidoje apie Dubingių svarbą Lietuvos istorijai, šios vietovės praeitį ir dabartį ir šiais metais ypatingą dėmesį skiriamą Barborai Radvilaitei.Ved. Agnė Skamarakaitė

Spaudos publikacijų apžvalga.Lietuvos muzikos informacijos centro vadovės Radvilės Buivydienės komentaras.Lietuvos architektai buria Europos ir Ukrainos kolegas kultūros paveldui šioje šalyje išsaugoti. Kaip rengiamasi tą daryti?Zarasuose jau galima aplankyti Saukų galeriją.Ką šią savaitę bus galima išgirsti Klasikos koncertų salėse?Kultūros aktualijas aptariame su Kultūros ministru Simonu Kairiu.Istorinė Prezidentūra Kaune pristato parodą „Antanas Smetona – nelengvi pasirinkimai”Kaip pabėgėlių integracijai gali padėti kultūra?Anonimas Mažeikių muziejui atsiuntė prieš penkerius metus iš kapinių pavogtas dvi medines skulptūras.Ved. Marius Eidukonis

Kas yra „mikroistorija“ ir kokius mikropasaulius ji tyrinėja? Su kokiais iššūkiais susiduria istorikai siekdami tirti konkrečios bendruomenės (ir joje gyvenančių pavienių asmenų) gyvenimus, veiklą, santykius su „išore“ ilgoje, šimtmečius besitęsiančioje, laiko perspektyvoje?Kuo išskirtiniai yra Kėdainiai senosios Lietuvos valstybės istorijos kontekste? Kėdainių kaip privačios valdos istorija atskleidžia, kad šią valdą sudarė trys dalys: dvaras, miestas ir valsčius arba valsčiai (kaimai). Kaip ilgai Kėdainių „istorinį DNR“ formavo šios trys dalys? Kas dominavo šioje valdoje – dvaras ar miestas?Kėdainiai buvo įkurti kaip privatus miestas. Kaip miesto raidą įtakojo pastarasis jo statusas?Kaip Kėdainių likimą paveikė tai, kad miestas abipus Nevėžio upės išaugo toje vietoje, kur kryžiavosi net aštuoni didieji sausumos keliai?Kiek amžių Kėdainių istorija yra neatsiejamai susijusi su Radvilų giminės istorija? Ar išties Kėdainių visuomenė iš esmės buvo didikų Radvilų kūrybos projektas? Kodėl būtent Biržų ir Dubingių Radvilų valdymo periodą reikėtų laikyti sėkmingiausiu Kėdainių valdos istorijoje?Kėdainių istoriją kūrė ne tik Radvilos bei kitos šį miestą valdžiusios giminės, bet ir konkretūs žmonės – miesto vaitai ir burmistrai, architektai, amatininkai, pirkliai, Šviesiojoje gimnazijoje dirbę mokytojai. Koks žmogus, jo veikla, likimas galėtų geriausiai atskleisti Kėdainių istorijos gelmę bei įvairovę, būti savotišku „raktu“ stengiantis perprasti laikotarpį nuo XV a. vidurio Iki XVIII a. pabaigos?Kodėl Kėdainiai buvo vienas iš nedaugelio LDK miestų, kur nebuvo gėda būti lietuviu?Pokalbis su knygos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mikropasaulis: Radvilų Kėdainių visuomenė (XV-XVIII a.)“ autoriais prof. Raimonda Ragauskiene, prof. Aivu Ragausku, dr. Deimantu Karveliu.Ved. Aurimas Švedas

Kultūros aktualijų spaudoje apžvalga.Kasmet į atmosferą išleidžiamo anglies dvideginio kiekis siekia rekordiškus skaičius. Dėl to šyla klimatas, skirtinguose pasaulio regionuose stebime ekstremalius reiškinius. Visgi, kai kalbame apie klimato krizę, paprastai akcentuojame jos poveikį žmonėms, kai kada ir gyvūnijai, tačiau apie mums deguonį ir maistą teikiančius augalus pamirštame.Nors Šiauliuose menų inkubatoriaus projektas žlugo beveik prieš dešimtmetį, vis netyla kalbos, kokią naudą jis galėjo atnešti miesto kultūriniam gyvenimui. Be to, miesto centre liko nesutvarkytas didžiulis statinys – Chaimo Frenkelio fabriko gamybinis pastatas, kuriame turėjo įsikurti menų inkubatorius. Objektą jau keliolika kartų bandyta parduoti aukcionuose. Tačiau pastato net ir pusvelčiu niekas neperka. Miesto valdžia siekia jį išbraukti iš paveldo objektų sąrašo.Tradicinėje Ryto allegro knygų apžvalgoje, Eglė Baliutavičiūtė aptaria dvi knygas: Vokietijos žydės Jellos Lepman „Knygų vaikams tiltas“ pirmą lietuvišką knygos leidimą ir Unės Kaunaitės distopiją sauaugusiems skaitytojams „2084“, kurioje patekia jau dabar labai atpažįstamą ateities viziją.Siekiant atkreipti Lietuvos visuomenės ir užsienio šalyse gyvenančių tautiečių dėmesį į lituanistinio švietimo užsienio šalyse svarbą, trečius metus iš eilės rengiamas Lituanistinio ugdymo forumas. Šių metų forumo tema — „Lituanistinė mokykla – įdomi, kokybiška ir aktuali!“.Radvilų rūmų dailės muziejaus lankytojams atvėrė pietinį šio architektūrinio komplekso korpusą, kuriame eksponuojamos dvi parodos – senosios Vakarų Europos tapybos meistrų darbai „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ ir „Nuostabieji karo pabėgėliai“.Jaunasis šalies menininkas Arnis Aleinikovas, dar žinomas SINUO slapyvardžiu, vienas iš nedaugelio jaunų šalies kūrėjų, galintis pasidžiaugti kvietimais kurti ir savo darbus pristatyti užsienyje. Nuo poezijos iki konceptualios elektroninės muzikos ir tarpdisciplininių projektų – kokiomis dar formomis kūrėjas siekia komunikuoti?Vienas ryškiausių lietuvių būgnininkų, Marijus Aleksa, išleidžia antrąjį savo solinį albumą, kurį pristatys Tamsta Jazz Weekend metu – kokios emocijos, perkusijų technikos ir bendradarbiavimai jame susipina?Ved. Urtė Karalaitė

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus Radvilų rūmų dailės muziejaus lankytojams atvėrė pietinį šio architektūrinio komplekso korpusą, kuriame eksponuojamos dvi parodos – senosios Vakarų Europos tapybos meistrų darbai „Gyvastingieji senojo pasaulio profiliai“ ir „Nuostabieji karo pabėgėliai“.Kovo 16 d. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje skambės kompozitoriaus Algirdo Martinaičio oratorija „Laiškas visiems tikintiems“, parašyta šv. Pranciškaus Asyžiečio (1181–1226) religinių tekstų dvasia. Apie Vilniaus 700 metų jubiliejaus proga skambėsiantį kūrinį pasakoja kompozitorius Algirdas Martinaitis.Kauno arkivyskupijos muziejuje atidaryta pirmoji ciklo „Modernėjant“ paroda „Kryžiaus link“.Kovo 16 dieną minima Knygnešio diena. Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejaus galerijoje vyksta istorikės Vidos Girininkienės paskaita „(Ne)legali knygnešystė“ ir knygos „Eduardas Volteris ir lietuviai 1882–1906 metais“ sutiktuvės. Pokalbis su knygos autore. Apie šiandienos knygnešystę – bibliotekų siekį knygas skaitytojams gauti greičiau ir lengviau bet kuriame Lietuvos kampelyje pasakoja Apskričių viešųjų bibliotekų asociacijos pirmininkė Edita Urbonavičienė.Laisvės pojūtis vaikystėje, rimti pasirinkimai ieškant savo kelio, įelektrinta diena laukiant susitikimo su teatro publika. Kaip atrodo aktoriaus kasdienybė? Kaip tampama visišku Rudnosiuku? Rubrikoje „Be kaukių“ vieši aktorius Dalius Skamarakas.Ved. Gerūta Griniūtė

Klimato kaitos rubrikoje pokalbis su komunikacijos konsultante Rita Saunoryte Norutiene apie žaliąjį smegenų plovimą - kas tai yra ir kaip atpažinti?Kokie nauji rusiškos propaganos naratyvai ir kiek esame jiems atsparūs pokalbis su „DebunkEU“ projektų vadove Karina Urbanavičiūte.Radvilų rūmų muziejus atidaro pietinį korpusą, kuris iki šiol lankytojams nebuvo pritaikytas. Galutinis tikslas yra sutvarkyti visus rūmus. Apie tai pasakoja Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas.„LRT ieško sprendimų“ komanda šįkart domisi, kaip Lietuvoje ir kitose šalyse įgyvendinama vaikų globos namų pertvarka. Estijoje didesnių globos įstaigų – beveik nebeliko, dauguma tėvų globos netekusių vaikų gyvena globėjų šeimose arba paprastuose namuose bei butuose. Vis dėlto kai kurie ekspertai pabrĖžia, kad namus vaikams kuria ne pastatas, o žmonės. Apie tai, ko galima pasimokyti iš šios šalies ir kokių klaidų vertėtų išvengti, – Giedrės Trapikaitės reportaže.Ved. Agnė Skamarakaitė

LRT RADIJO mokslo rubrikoje pokalbis su entomologe, dirbančia su vabzdžiais, atrandančia naujas vabzdžių rūšis, suteikiančia jiems vardus Radvile Markevičiūte. Radvilė laisvalaikiu taip pat kolekcionuoja drugius.Šį vakarą LRT KLASIKA kviečia skirti Ukrainai. Palaikyti širdimi, mintimis ir klausytis koncerto liepsnojančiam miestui ir tuo pačiu minėti UNESCO pasaulinę radijo dieną, kurios tema šiais metais - „Radijas taikai“. Koncerte skambės pianisto Dariaus Mažinto rečitalis, atliktas ką tik išlaisvintame Iziumo mieste.Kodėl daug pasiekę, mažai laiko turintys žmonės tampa jaunų žmonių mentoriais? LT Big Brother – tai viena pirmųjų ir didžiausia savanoriška profesinės mentorystės programa lietuviams visame pasaulyje. Kasmet apie 200 programos mentorių sutinka bent kartą per mėnesį gyvai ar virtualioje erdvėje susitikti su savo ugdytiniu. Mentorystės rezultatas – karjeros pokyčiai, profesinis bei emocinis tobulėjimas, tolimesnio mokymosi galimybės bei pasirinkimai. Ir kaip tik iki šio mėnesio pabaigos vyksta mentorių registracija.Neseniai pasirodė žinia, kad sausio mėnesį Vilniuje viršytas dar vienas rekordas – saulė švietė vos 5 valandas. Kodėl Lietuvoje mažėja saulės šviesos ir kaip tai veikia kiekvieną iš mūsų.

#TiekŽinių Trečiadienį (vasario 8 d.) Tiek Žinių vedėjas Timūras pasakoja apie skambutį ir dingusią Bartoševičiaus žinutę, Zelenskio vizitą, metinę Bideno kalbą, augantį žemės drebėjimo aukų skaičių ir LeBron James rekordą. ✅ Svarbiausios dienos naujienos kiekvieną pirmadienį-ketvirtadienį čia ir „Laisvės TV“ YouTube kanale: https://youtu.be/a-FplOaNelQ

Iškritęs sniegas vargina ne tik keliaujančius, ūkininkai dar tik pradeda skaičiuoti nuostolius. Apie iškritusio sniego gausą ir ūkininkavimui daromą įtaką pokabis su Telšių ūkininku Remigijumi Gailiumi ir Platelių apylinkėse besidarbuojančiu Giedriumi Kosa.Utenos rajone, Užpalių dvaro pastatų komplekse, buviame Radvilų žirgyne, žinoma žirgininkė Viktorija Jovarienė įgyvendina nuo vaikystės puoselėtą svajonę. Čia įprasminama pagarba jos numylėtam žirgui, kuriamas Arklio muziejus, gausu vietos bendruomeninėmes veikloms, o dalis pastato skirta jos per gyvenimą surinktų abrūsų ekspozicijai.Anykščiuose gyvenančios Danguolės Rimavičienės pomėgis – kurti personažus iš pasakų, atvirukų, pjesių. Šią veiklą moteris atrado neseniai, tačiau dešimtys jos kūrinių jau iškeliavo ne tik į skirtingus Lietuvos miestus, bet ir užsienio valstybes.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Klimato kaitos rubrikoje - pokalbis su mokslininkais apie inovatyvų paukščių monitoringą, ką jis sako apie dabartinę geninių ir pelėdinių paukščių būklę Lietuvoje ir kaip gali būti pritaikytas plačiau? Kaip besikeičiantis klimatas ir ūkinė veikla miškuose veikia paukščių rūšių įvairovę? Dalyvauja Vytauto Didžiojo universiteto Miško mokslų katedros profesorius Gediminas Brazaitis ir lektorius Kastytis Šimkevičius.Siekiame pažinti legendomis apipintą Lietuvos didžiąją kunigaikštienę ir Lenkijos karalienę Barborą Radvilaitę. Būtent šiandien minimos Barboros Radvilaitės 500-osios gimimo metinės. Kartu švęsti nekasdienį jubiliejų kviečia sostinės Valdovų rūmų muziejus, kuris šia proga parengė keletą staigmenų. Taip pat su istoriku, kuris domisi Radvilų gimine ir bajoriška kultūra, nagrinėjame, kokia iš tiesų buvo Barbora Radvilaitė, o kas tėra pramanai.Artėjant žiemos šventėms, Lietuvoje randasi vis daugiau iniciatyvų šiemet nepirkti Kalėdinių dovanų. Sutaupytus pinigus tautiečiai ir verslai kviečiami paaukoti karo niokojamai Ukrainai, humanitarinę pagalbą teikiančioms organizacijoms ar mažiau galimybių turinčių šeimų vaikams. Apie tai, kaip susikurti Kalėdų stebuklą neperkant prašmatnių dovanų, pokalbis su keleta tokių iniciatyvų autorių. Dalyvauja kūrybinės agentūros „Autoriai“ vadovė Giedrė Ona Šileikytė, VšĮ „Pagalba Ukrainai“ projekto iniciatorė, rinkodaros agentūros „We Are Marketing“ partnerė, strategė Neringa Petrauskaitė, projekto „Vaikų svajonės“ vadovė Ramunė Baltaduonienė.

Susipažįstame su kultūros publikacijomis spaudoje.Pasaulio kultūros įvykių apžvalga.Japonijoje spalio pabaigoje lankėsi kultūros atstovų delegacija iš Lietuvos. Kaip sekasi Lietuvos kultūrai rasti vietą Japonijoje? Pokalbis su Lietuvos kultūros atašė Japonijoje Gabija Čepulionyte.Kultūros komplekse „SODAS 2123“ veikia Martos Vosyliūtės paroda „Papjauti Įstrižainę”, kurioje menininkė kuria savo miesto viziją ir meno priemonėmis perdirba mūsų realybę.Vilniuje ir Kaune pirmadienį ir antradienį vyksta „Jauno džiazo dienos“.Dieną išvydo pirmasis spausdintas kultūros gyvenimo žurnalas jaunimui „Antitezė“.Eimunto Nekrošiaus įkurtas teatras „Meno fortas“ netrukus taps Lietuvos muzikos ir teatro muziejaus dalimi. Kas lėmė tokius pokyčius?Radvilų muziejuje visą lapkritį veiks Lietuvos ir Ukrainos šiuolaikinių menininkų paroda. Joje taip pat bus galima susipažinti ir su Ukrainos istorija.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Radvilų rūmų dailės muziejuje atidarytoje „Kada bus rytojus“ lankytojams pristatoma vengrų kilmės JAV fotografės Sylvios Plachy kūryba, kurioje įamžinta ne tik Niujorko – miesto, kuriame menininkė gyvena ir dirba – kultūra, socialinis gyvenimas, ryškios asmenybės bet ir vietos bei žmonės visame pasaulyje.8-asis šiuolaikinės operos festivalis Naujosios operos akcija (NOA) tęsiasi su dar viena premjera. Šeštadienį Menų spaustuvėje žiūrovai galės išvysti „Operomanijos” inicijuotą ir režisieriaus Artūro Areimos sukurtą operą „Traviatos”. Opera grįsta tikromis Lietuvoje dirbančių sekso paslaugų teikėjų – vyrų ir moterų – patirtimis.Klasikinės muzikos naujienose: eilė pasikeitimų meno vadovų ir dirigentų gretose - Londono Karališkajame operos teatre, Vokietijos Brandenburgo simfoniniame orkestre, Suomijos Nacionalinėje operoje, o taip pat - pakeitimai Berlyno valstybinės operos pastatyme po skundų dėl gyvūnų naudojimo scenoje.„Yra žmonių, kurie neleidžia sau atsidaryti langų, o man gyvenimui reikia atsidaryti langus – kitaip aš uždusiu“, – apie pačias įvairiausias saviraiškos kryptis ir smalsumą gyvenime kalba muzikantu nelabai mėgstantis save vadinti rašytojas, fantastikos entuziastas, socialinių mokslų daktaras, teisės profesorius Justinas Žilinskas. Kalbamės apie skirtingų veiklų dermę, žodžio svarbą gyvenime ir muzikos pulsą kasdienybėje.Ved. Gerūta Griniūtė

Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono apskrityse rugsėjo 24-27 d. organizuojami referendumai dėl prisijungimo prie Rusijos. Apie juos iš teisinės pusės su VU teisės fakulteto docente Indre Isokaite Valuže.Kokių iššūkių kyla užtikrinant saugumą Vilniaus oro uoste? Kiek čia svarbios naujausios technologijos? Kokių kuriozinių situacijų pasitaiko?Pokalbis su Vilniaus oro uosto aviacijos saugumo skyriaus vadovu Jonu Kliuku.Lietuvos pėsčiųjų asociacija nutarė pati spręsti bet kaip paliktų paspirtukų klausimą – sukrovė juos, nuvežė prie įmonės „Bolt Services LT“ biuro durų ir išrašė sąskaitą. Ko tokiu elgesiu siekia pasakoja Pėsčiųjų asociacijos vadovas Eduardas Kriščiūnas.Žalčiai dabar traukia į žiemojimo vietas, vairuotojai raginami būti atidūs ir saugoti žalčius. Pokalbis apie žalčius su Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vedėju Mindaugu Kirstuku ir Asvejos regioninio parko Radvilų rūmų ekspozicijos specialiste Gema Kuoriene.Ved. Agnė Skamarakaitė

Šiaurės vakarų Ukrainoje įsteigtas naujas nacionalinis parkas – „Radvilų giria“. Jame lankėsi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, kuri pasakoja, kaip karo metu buvo kuriamas Nacionalinis parkas.Paukščiai dažnai žūna atsitrenkę į langų stiklus, stiklines sienas ar tvoras. Prie stiklinių pastatų pajūrio miestuose po nakties jų randama dešimtys. Ir jeigu kasnakt žus po dešimtį paukščių, kas galės šias netektis kompensuoti?Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus Teriologinio rinkinio kuratorius Vaclovas Gedminas pasakoja apie nepaprastą žiurkę, kurią ketinta įrašyti į Raudonąją knygą.Ved. Selemonas Paltanavičius ir Alvyda Bajarūnaitė

Muziejai Lietuvoje stipriai atsigauna, stiprėja kuratorinė veikla, sudėtingėja ekspozicijų architektūra. Tuo pačiu stipriai auga ir muziejiniai plotai: įveiklinamos naujos erdvės, Vilniuje planuojami bent du nauji stambūs objektai - Sapiegų ir Radvilų rūmai. Tarp visų šių procesų ir institucijų žmones besidominčius miestų, jo praeitimi ir dabartimi turėtų traukti būtent miesto muziejai. Bet kas tai yra? Kuo miestų muziejai skiriasi nuo kitų, pavyzdžiui nacionalinių arba kraštotyros muziejų? Kodėl tik dalis miestų turi savo muziejus? Ir kam miestų muziejai skirti – miestiečiams ar turistams? Apie tai pasakoja Vilniaus ir Kauno miestų muziejų vadovai Rasa Antanavičiūtė ir Gabrielius Sužiedėlis.Laidą veda Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas.

Rusijai įsiveržus į Ukrainą ne tik politologai, karo ekspertai, istorikai, bet ir religijotyrininkai suskato gręžtis į praeitį ir ieškoti šio beprasmio karo priežasčių. Buvo prisiminti graikų apeigų katalikai, kitaip vadinami unitais. Tai viena gausiausių Ukrainos krikščionių bendruomenių, šalia stačiatikių Bažnyčios, kuri pradėjo skilinėti, kai Putino kariuomenė okupavo Krymą. Maskvos patriarchui Kirilui palaiminus brolžudišką karą, vis daugiau stačiatikių atsisako priklausyti priešiškoje valstybėje esančiai Bažnyčios hierarchijai ir renkasi Ukrainos stačiatikių Bažnyčią, kuriai nepriklausomybę nuo Maskvos suteikė Konstantinopolio patriarchatas. Plūstelėjus į Lietuvą ukrainiečių karo pabėgėliams netrukome sužinoti, jog daugeliui tikinčiųjų paguodos, ramybės ir vilties vieta tapo nuo LDK laikų Vilniuje veikianti unitų Švč. Trejybės bažnyčia, o šalia esantis bazilijonų vienuolynas kaip kuriems tapo ir laikinais namais. Apie unitus kaip religinį ir geopolitinį projektą pasakoja Radvilų rūmų dailės muziejaus vedėjas Remigijus Černius.Ved. Jūratė Kuodytė

Pasaulyje: kaip evakuojami ne muziejų, o pavienių menininkų kūriniai Ukrainoje pasakoja kuratorė Ania Potiomkina.Kaune vyksta pirmasis miego festivalis „Plaštakės. Miego metamorfozės“. Renginių ciklas kviečia žiūrovą sustoti ir pailsėti, pasinerti į sapnus. Domisi Kotryna Lingienė.Pianistas iš Vokietijos Davidas Mortelo savo fortepijoną atsigabeno į Lvivą, o dabar į Lenkijos-Ukrainos pasienio miestą Medyka tam, kad savo muzika suteiktų viltį karo pabėgėliams.Radvilų rūmų muziejuje veikia Emilijos Škarnulytės paroda „Švytintys kambariai“. Su menininke kalbasi Rūta Dambravaitė.Poetės, muziejininkės Renatos Karvelis komentaras apie rusų filmą „Sudie, Amerika“ – kaip komedijos personažų portretai ir valstybių vaizdavimas įtvirtina Rusijos propagandą.Šiaulių dramos teatro meno vadovė, teatrologė Nomeda Šatkauskienė sako, kad geras aktorius niekada nepasimeta stresinėje situacijoje ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra geras to pavyzdys. Tuo tarpu visus pasaulio diktatorius sieja kitas dalykas – bloga vaidyba. Pokalbis artėjančios teatro dienos proga apie Šiaulių dramos teatro 90-metį ir teatrą karo metu.Ved. Juta Liutkevičiūtė

Ukraina vasario 16-ąją paskelbė vienybės diena. JAV buvo perspėjusios, kad būtent šią dieną Rusija gali pulti Ukrainą. Apie tai kaip Kijeve minima vienybės diena pasakoja kolegė Ieva Balsiūnaitė.Valstybės saugumo departamentas sako, kad provokacijų ir protestų tikimybė per Vasario 16-ąją yra išaugusi. Siekiant užkardyti galimas provokacijas Vasario 16-ąją policija tikrina įvažiuojančiuosius į Vilnių, senamiestyje pastatytas barjeras. Kaip rasti sąlyčio taškus susipriešinusioje Lietuvos visuomenėje? Apie tai su Pilietinės visuomenės instituto vadove, politologe dr.Ieva Petronyte-Urbonavičiene.Radvilų rūmų dailės muziejuje atidaroma Vaidoto Žuko nepaklusnumo metu kūrybos paroda, skirta Romui Kalantai. Pokalbis su dailininku Vaidotu Žuku ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktoriumi Arūnu Gelūnu.Minint Valstybės atkūrimo dieną, prezidentas Gitanas Nausėda Vilniuje šiandien kone 60 Lietuvos bei užsienio piliečių įteikė ordinus ir medalius. Keli jų - laidos pašnekvai. Tai Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi apdovanotas Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka,Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanota Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Tyrimų koordinavimo valdybos viršininkė Ramunė Gervickienė, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanota Vilniaus privačios gimnazijos direktorė Tatjana Liubertienė.Ved. Agnė Skamarakaitė

Susipažįstame su spaudos publikacijomis kultūros tema.Įdomesnius kultūros įvykius pasaulyje apžvelgia Rūta Dambravaitė.LRT Klasika šią ir kitą savaitę supažindina klausytojus su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatais. Šiandien dėmesio centre – etnomuzikologė Daiva Vyčinienė.Laida „Muziejaus istorijos“ pradeda naują ciklą skirtą signatarams. Ko jame galime laukti?Daugiau kaip 10 proc. reikšmingų atsiliepimų apie Lietuvą užsienio žiniasklaidoje buvo susiję su kultūra. Kaip apie Lietuvos kultūrą komunikuojame užsienyje? Pokalbis su Lietuvos kultūros instituto vadove Aušrine Žilinskiene.Sėkmingiausiu 2021 metų turizmo projektu paskelbtas Kaune esantis „Art Deco“ muziejus. Kalbamės su vienu jo įkūrėjų Karoliu Baniu.Kaip greitai Vilniaus centre išvysime atnaujintus Radvilų rūmus? Pokalbis su Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus vadovu Arūnu Gelūnu ir architektų studijos „Processoffice“ vadovu Vytautu Biekša.Domanto Razausko muzikiniai atradimai.Ved. Marius Eidukonis

Kaip pradėjus nuo nulio augti kaip ant mielių? Šiame epizode Rasa Jusionytė kalbina itin greitai augančio „Daily Spoon“ įkūrėją Radvilę. Ką ji darė nuo pat pradžių? Kodėl jos tokie pardavimai? Kaip ji mąsto? Prisijunk prie pokalbio - net ir viena išgirsta mintis gali pakeisti daugybę dalykų Tavo galvoje. O šiame pokalbyje tokių perliukų itin daug!   O jei norisi daugiau tokių pokalbių, kviečiam prisijungti prie veiklių moterų klubo. Prisijunk prie bendruomenės: https://kadaraidarykgerai.lt/pages/sveika-badass-sese

Vilniaus miesto skaitmeninės strategijos autorė, Harvardo universiteto Digital Program narė, IT mokslų daktarė, pranešėja įvairiose konferencijose, Lietuvos IT vadovu klubo Cio.lt vadovė. Nuolat aktyviai prisideda prie skaitmeninių inovacijų plėtojimo.

Kultūros puslapių dienos spaudoje apžvalga.Fotografui Romualdui Rakauskui – 80.Minint pasaulinę fotografijos dieną, Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacija kviečia į specialią eiseną ir renginius.Mykolo Drungos užsienio kultūrinės spaudos apžvalga.Anot kultūros ministro Simono Kairio, galimybių pasas nebus reikalingas visose kultūrinėse veiklose – net ir po rugsėjo 13 dienos muziejams ir bibliotekoms bus taikoma išimtis: šių institucijų durys ir toliau išliks atviros, taikant saugumo reikalavimus, visiems Lietuvos žmonėms nepriklausomai nuo jų apsisprendimo skiepytis.Radvilų rūmų dailės muziejuje lankytojams duris atvėrė skulptoriaus Mindaugo Navako kūrinių paroda.Tinklalaidė „Savas miestas“: romantika ir pavojai Jurbarke.Izraelio menininkas Ariel Bronz savo šalyje patiria nuolatinę įtampą ir dėl savo kūrybos susilaukia valdžios pareigūnų dėmesio. „Teatronas“ suteikė jam saugią erdvę kurti – taip atsirado „ConTempo“ festivalyje pristatomas spektaklis DIG-IT apie istorinę atmintį, lietuvių ir žydų santykius.Laida „Pakeliui su vasara“ šiandien sveikinsis iš M. Žilinsko dailės galerijos prieigose veikiančios kultūrinės erdvės „Laukas“. Apie specialią transliaciją – Kotryna Lingienė.Ved. Indrė Kaminckaitė

Politinių partijų reitingai. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktoriaus, sociologo V. Gaidžio komentaras.Pasaulio darbo rinkos tendencijos. Pokalbis su personalo sprendimo specialistu.Skulptoriaus M. Navako paroda Dailės muziejaus Radvilų rūmuose.Ved. Aleksandras Dvojeglazovas

Pirmasis neolito laikais gyvenęs biržietis rastas prieš kelerius metus. Šį kartą rcheologai pirmą kartą atkasė senąjį Radvilų miestą: „Gera kėdainiškiams, vaikšto ir rodo ranka į išlikusį kultūros paveldą. Mes Biržuose galime tik kojomis belsti į žemę, nes visas paveldas yra po žeme“, – apgailestauja istorikas, archeologas, paminklosaugininkas Dalius Mikelionis.Pasivaikščiokime po Biržus, pasidairykime po archeologų atkastą daugiasluoksnį kultūrinį klodą, pavažiuokime iki Astravo dvaro ir susipažinkime su keturiais Biržų miesto istoriniais veidais pagal D. Mikelionį.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Parempoolsete Webinar Leedu valimiste teemal on nüüd järelkuulatav. Kuidas õnnestus Isamaa sõsarparteil Isamaaliit - Leedu Kristlikel Demokraatidel tuua erakonna juhtimisse täiesti uus generatsioon poliitikuid ja kutsuda esile oluline muutus erakonna sees. Sellele järgnes oluline võit parlamendivalimistel 2020 ja opositsiooniparteist tõusti peaministriparteiks. Uurime, kuidas need muutused saavutati. Leedu Isamaaliidust osales seminaril Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, kes on täna erakonna aseesimees ja äsja valitud Leedu parlamendi asespiiker. Teda intervjueerib Parempoolsete juhatuse liige Sigrid Nuutre.  

Nacionalinis visuomenės sveikatos vėl tikslina duomenis – yra neapskaitytos 1171 mirtis, tai žmonės mirę nuo COVID-19 arba sirgę COVID-19, tačiau mirę dėl kitų priežasčių. Anksčiau buvo skelbta apie 804 neapskaitytas mirtis. Centro direktorius Robertas Petraitis teigia, kad taip nutiko dėl to, kad gydymo įstaigos laiku nepateikia duomenų.Ministrų kabinetas pritarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos siūlymui pratęsti judėjimo kontrolę tarp šalies savivaldybių iki sausio 31-os dienos. Numatyta galimybė situacijai pagerėjus tokią kontrolę atšaukti sausio 17 d. Pokalbis su Generaliniu policijos komisaru Renatu Požėla.Pirmasis vakcinacijos etapas Lietuvoje neapsiėjo be nesklandumų – medikai skundėsi, kad ligoninėse susidaro gyvos eilės, o vakciną kai kada pirmiau gauna tie medikai, kuriems tikimybė užsikrėsti – nedidelė. Valdžia sako, kad iš šią savaitę padarytų klaidų mokysis ir stengsis užtikrinti, kad ateityje jos nepasikartotų. Kokias pamokas galima išmokti iš pirmojo skiepijimo etapo ir kaip susitvarkė kitos Europos šalys?Išdalinti LRT Metų apdovanojimai – taip pagerbti 2020-uosius praturtinę darbai ir asmenybės. Metų asmenybės laimėtoja tapo Lietuvos šokio informacijos centro vadovė Gintarė Masteikaitė; Metų ambasadorius – lietuviškosios „Eurovizijos“ laimėtojai, grupė „The Roop"; Metų verslo lyderystė – biotechnologijų bendrovė „Thermo Fisher Scientific“; Metų atradimas – Vilniaus universiteto profesorius, daktaras, Patologijos centro direktorius Arvydas Laurinavičius su komanda; Metų kultūros reiškinys – nacionalinio dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, atgaivinęs Vilniaus centre esančius Radvilų rūmus; Metų ateitis – mokytojas Artūras Markevič; Metų pilietinė iniciatyva – „Laisvės kelias“.Centrinis valstybės archyvas įsigijo Pirmojo pasaulinio karo fotografijų kolekciją. Pokalbis su istoriku Gediminu Kulikausku.Urbanistų, architektų ir istorikų grupė rengia „Sovietmečiu statytų daugiabučių butų atnaujinimo gidą“, kuriame planuoja pateikti skirtingus butų interjero projektus ir patarimus, kokių klaidų nedaryti remontuojant tipinį sovietinį butą. Pirmajame tyrimo etape tokių daugiabučių projektus analizavę tyrėjai sako, daug medžiagos apie sovietmečio daugiabučius yra dingę, o didžiausia tokių mikrorajonų problema – nesutvarkyta aplinka ir lėta renovacijaVed. Agnė Skamarakaitė