Podcasts about daugyb

Jau 20 metų Lietuvoje veikia Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Valstybės garantuojama teisinė pagalba – tai sistema, užtikrinanti, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo savo socialinės ar finansinės padėties, turėtų galimybę apginti savo teises. Suskaičiuota, kad kiekvienais metais, valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudojama daugiau nei 30 000 atvejų. Kokie svarbiausi šios sistemos pokyčiai per du dešimtmečius įvyko, kas žinotina norintiems pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba? Pokalbyje dalyvauja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovė Živilė Poželienė ir šios tarnybos direktorės pavaduotoja Asta Slidziauskienė.Kasmet Lietuvos teismuose nagrinėjamos dešimtys bylų dėl savavališkų statybų. Daugybė žmonių apskritai neteisingai suvokia „savavališkos statybos“ terminą ir galvoja, kad tai yra nebent naujo namo statymas plyname lauke be dokumentų ir leidimų. Deja, teisiškai viskas yra kitaip, o neišmanymas nuo atsakomybės neatleidžia, tad su neteisėta statyba susiję klausimai aktualūs kone kiekvienam savo būstą statančiam žmogui. Kas yra nelegalios, savavališkos statybos? Kodėl ir kaip į teismus patenka nesutarimai dėl nelegalių statybų ir ar įmanoma jas legalizuoti? Pataria advokatų profesinės bendrijos „Noewe Legal“ advokatas Jonas Platelis.Vasarai artėjant, daugelis moksleivių ieško galimybės įsidarbinti ir ruošiasi pirmai darbo patirčiai – nuo kavinių ar muzikos festivalių iki darbo pas ūkininkus. Teisininkai primena darbdaviams ir tėvams, kad nepilnamečių įdarbinimas Lietuvoje leidžiamas tik laikantis griežtų reikalavimų. Apie juos – advokatų kontoros „Justicion“ partneris, advokatas Aleksandras Kovalevskis.Ved. Artūras Matusas

Amerikos prezidentas teigia vis dar tikintis, kad Vladimiras Putinas yra pasirengęs susitarti dėl karo Ukrainoje pabaigos.LSDP suvažiavimas tvirtina išrinktąjį partijos pirmininką Gintautą Palucką. Taip pat aptaria šalies politines aktualijos.Valdantieji sako, kad atkurti Lietuvos ir Kinijos santykių neketinama, tačiau svarstoma, ar nereikėtų jų normalizuoti.Keliuose Lietuvos rajonuose žmonės žygiuoja partizanų atminimo takais.Eurovizijos dainų konkurso finalą nuo 22 valandos tiesiogiai transliuos LRT kanalai.Lietuvoje vyksta Gatvės muzikos diena, pakvietusi žmones groti gatvėse.Ved. Madona Lučkaitė

Živilė Kropaitė-Basiulė. „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Išleido „BALTO leidybos namai“.Živilė Kropaitė-Basiulė savo Močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos. Daugybė Živilės sekėjų socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke Močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam Močiutės gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta. Knygos ištraukas skaito autorė.

Živilė Kropaitė-Basiulė. „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Išleido „BALTO leidybos namai“.Živilė Kropaitė-Basiulė savo Močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos. Daugybė Živilės sekėjų socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke Močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam Močiutės gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta. Knygos ištraukas skaito autorė.

Živilė Kropaitė-Basiulė. „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Išleido „BALTO leidybos namai“.Živilė Kropaitė-Basiulė savo Močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos. Daugybė Živilės sekėjų socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke Močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam Močiutės gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta. Knygos ištraukas skaito autorė.

Prezidentas sako, kad „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis savo pasisakymais apie Ukrainą bei Lietuvos saugumą diskredituoja Lietuvą. Vertindamas pastaruosius politiko pareiškimus, Gitanas Nausėda „Verslo žinių“ tinklalaidei teigia, kad Žemaitaitis tampa panašus į prorusiškomis pažiūromis pasižymėjusį Eduardą Vaitkų .Prieš daugiau nei metus nušovęs ligotą moterį policijos pareigūnas Darius Šerpytis nepiktnaudžiavo tarnyba ir neviršijo įgaliojimų. Griebtis ginklo buvo būtina, nustatė Vilniaus apygardos teismas. Pareigūnų bendruomenė šį sprendimą sveikina, tačiau yra ir abejojančių, ar dabar pareigūnai ginklo prieš pažeidžiamus asmenis nenaudos dažniau.Europos Sąjungoje pasigirsta kalbų, kad taikos derybose dėl karo Ukrainoje būtų galima kalbėti ir apie rusiškų dujų pirkimą. Financial Times skelbia, kad tai svarsto keli aukšti Europos Sąjungos pareigūnai. Be to, pastebima, kad laivais rusiškos dujos ir dabar pasiekia Europą.Penkeri metai nuo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Daugybės skambių pažadų lydėtas procesas suskaldė šalį, tačiau visuomenė pradeda pamažu gyti. Dauguma pažadų atsimušė į realybę, o leiboristų vyriausybė į valdžią atėjo žadėdami peržiūrėti šį procesą ir gerinti santykius su Europa.Iki šių metų sausio pabaigos visi su vaikais dirbti planuojantys asmenis privalėjo išsiimti specialų brūkšninį kodą, rodantį, kad asmuo nėra teistas už lytinius ir sunkius tyčinius nusikaltimus. Tokia tvarka siekiama apsaugoti nepilnamečius nuo galimo fizinio ar seksualinio smurto mokyklose ar kitose įstaigose. Švietimo bendruomenė darbuotojus jau pradėjo tikrinti, tačiau griežtesnių kontrolės priemonių efektyvumų abejoja kai kurie teisininkai.Joniškio valdžia antrus metus vargsta ieškodama savivaldybės kontrolieriaus. Nuo praėjusio spalio Kontrolės ir audito tarnyboje nėra nė vieno darbuotojo, todėl stringa darbas tiek pačiai savivaldybei, tiek vadinamąjį „čekiukų“ tyrimą atliekančiai teisėsaugai.Ved. Liepa Želnienė

Šiandien paskutinė diena, kai norintieji dirbti su vaikais, pavyzdžiui darželyje, mokykloje ar kitur privalo išsiimti specialius kodus, kurie rodo, kad žmogus nėra teistas už lytinius ir sunkius tyčinius nusikaltimus. Informatikos ir ryšių departamento LRT RADIJUI pateiktais duomenimis, per sausio mėnesį 360-iai asmenų jau nebuvo išduotas kodas. Iš viso išduota apie 160-dešimt tūkstančių teisėto darbo su vaikais kodų.Sukanka penkeri metai nuo Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos. Daugybės skambių pažadų lydėtas procesas suskaldė šalį, tačiau visuomenė pradeda pamažu gyti. Dauguma pažadų atsimušė į realybę, o leiboristų vyriausybė į valdžią atėjo žadėdama peržiūrėti šį procesą ir gerinti santykius su Europa.Pasaulio akcijų rinkos atsigauna po pirmadienį kinų startuolio „DeepSeek” sukelto sąmyšio, po kurio Vakarų technologijų įmonių vertė nukrito trilijonu dolerių. Metus gyvuojanti kinų bendrovė rinkai pasiūlė dirbtinio intelekto įrankį, kuriam sukurti prirekė dešimteriopai mažiau resursų, nei išleido Silicio slėnio technologijų gigantai. Ir visa tai nepaisant dar pirmą kadenciją Trumpo administracijos įvestų draudimų parduoti kinams lustus ir technologijas, reikalingas kurti dirbtinio intelekto programas.Į LRT GIRDI kreipėsi pavojingus krovinius Lietuvoje bei užsienyje vežančios bendrovės darbuotojas, teigdamas, jog nemaža dalis tokių krovinių pervežami nesilaikant reikalavimų. Kokias grėsmes kelia netinkamai pervežami pavojingi kroviniai?Joniškio valdžia antrus metus vargsta ieškodama savivaldybės kontrolieriaus. Nuo praėjusio spalio Kontrolės ir audito tarnyboje nėra nė vieno darbuotojo, todėl stringa darbas tiek pačiai savivaldybei, tiek vadinamąjį „čekiukų“ tyrimą atliekančiai teisėsaugai.Ved. Rūta Kupetytė

Spaudos apžvalga.„Nepaisant skirtingų geopolitinių kontekstų ir specifinių tautinių atminčių, partizaninė rezistencija lieka pamatine, universalia pilietinio pasipriešinimo autoritarizmams patirtimi“, – komentare teigia vertėja Toma Gudelytė.Šiaulių dailės galerijoje pristatyta tėvo ir sūnaus Lino ir Beno Liandzbergių kūrybos paroda „Sekti tave“. Tai pirmoji bendra tėvo ir sūnaus paroda.Klasikos koncertų salės rekomendacijos su Gabija Narušyte.Prieš pusmetį Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros vadovu tapo Juozapas Blažiūnas. Kas pasikeitė?„Pamažu bedėliodama skirtingas pasakojimo gijas, susimąsčiau: o ar jos persiskaito tiems, kurie neturi iš anksčiau atsineštų kontekstų?“ – Vilniaus dokumentinių filmų festivalyje pristatytą Aušros Lukošiūnienės filmą „Juoda“ apžvelgia kino kritikė Monika Gimbutaitė.Ar naujos statybos pastatai yra visiškai pritaikyti žmonėms su negalia? Apie ką nepagalvoja architektai ir ko trūksta žmonėms turintiems negalią?Šiandien Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių kino teatruose ir kiekvienų namų ekranuose prasideda dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“. Daugybę festivalio filmų lydės renginiai, pokalbiai ir galbūt iki šiol dar nepatirtos patirtys.Ved. Justė Luščinskytė ir Donatas Šukelis

Artėjančią Mokytojo dieną turėtume pasitikti su optimizmu, kad mokytojo profesija yra tokia pat patraukli, vertinama ir apmokama kaip Suomijoje, Norvegijoje, Pietų Korėjoje ar Singapūre. Mat to siekti buvo užsibrėžta dar 2020-aisiais. Bet to vis dar nenutiko. Mokytojų vis labiau trūksta. O ir, jei, kaip rodo oficialūs šaltiniai, Suomijoje mokytojų atlyginimai, priklausomai nuo patirties bei mokomų klasių, svyruoja tarp 3570 eurų ir 5570 eurų per mėnesį, Norvegijoje - nuo 3600 eurų iki 5200 eurų, Pietų Korėjoje nuo 2900 eurų iki 7800 eurų, o Singapūre - nuo 3200 eurų iki 6400 per mėnesį, o Lietuvoje vidutinis mokytojo atlyginimas tesiekia 1630 eurų, didžiausias - 1890 eurų „ant popieriaus“. O ir nepatraukli tapo taip pat ir mokyklos vadovo vieta. Daugybė mokyklų Mokytojo dieną švęs neturėdami nuolatinio vadovo. Kita vertus, tie, kas, girdėdami, kad stinga mokytojų ar mokyklų vadovų, pamėgina jais tapti, susiduria su įvairiausiais iššūkiais. Kokie tai iššūkiai? Ir kokie receptai jiems išgliaudyti?LRT radijo švietimo laidoje diskutuoja Saulius Jurkevičius, Vilniaus licėjaus direktorius, ir Artūras Palekas, konsultantas, vadybininkas, mėginęs tapti mokyklos vadovu.Ved. Jonė Kučinskaitė

Šią vasarą iniciatyva „Stiprūs kartu“ kartu planuoja į Lietuvą poilsiui atvežti daugiau nei 500 našlaičių iš Ukrainos. Pirmieji vaikai jau stovyklauja, bando prisijaukinti tylą be sprogimų bei kaukiančių sirenų, ir džiaugtis nuolat esančia elektra.Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas planuoja susitikti su Baisogalos, Šeduvos ir Radviliškio gyventojais, kurie nerimauja dėl Radviliškio rajone planuojamos statyti Vokietijos karinės pramonės milžinės amunicijos gamyklos.Daugybės reakcijų sulaukė tai, kad vasaros pabaigoje Lietuvos geležinkelio stotyse nebeliks bilietų kasų. Bilietus bus galima įsigyti specialiuose aparatuose, be to, atsiskaityti bus galima tik kortele. Kaip jūs vertinate, kad nebelieka bilietų kasų geležinkelio stotyse, ar jums reikalingos kasos?Visuomeninkai, iš Trakų savivaldybės negavę tarybos narių išlaidų dokumentų kopijų, kreipėsi į teismą. Trakų savivaldybė nurodo, kad „taip vadinamų“ čekiukų atskleisti neleidžia teisės aktai.Ukrainos saugumo tarnyba pranešė, kad drauge su ukrainiečių policija neutralizavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos užverbuotą grupę, kaip manoma, rengusią padegimus Ukrainoje, Lenkijoje ir Baltijos valstybėse. Schemos sumanytojai ketino taikytis į prekybos centrus, degalines, vaistines, turgus Ukrainoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje.Rusijos visuomeninio judėjimo „LGBT-Tinklas“ pirmininkas ir įkūrėjas Igoris Kočetkovas apie LGBT žmonių padėtį Rusijoje, kaip LGBT žmonės jaučiasi Lietuvoje ir kaip tinkamai kovoti su homofobija.Ved. Rūta Kupetytė

Lietuvos krepšinio rinktinės Paryžiaus olimpinėse žaidynėse nebus. Jie nelaimėjo atrankos turnyro Puerto Rike, kur finale rezultatu 68:79 nusileido šeimininkams. Tai jau antrosios olimpinės žaidynės iš eilės, kai joje nežaidžia Lietuvos krepšininkai.LRT paviešinus, kad Lietuvos pilietybę atsikūrę Rusijos gyventojai nėra tikrinami pagal grėsmes nacionaliniam saugumui, Prezidentūra sako, kad Lietuva pražiopsojo spragas. Dėl to jau teikiamos pilietybės įstatymo pataisos.Minint Kauno geto likvidavimo 80-ąsias metines, Kaune rengiama tarptautinė konferencija.Aktualus klausimas. Vyriausybė kuria programėlę, per kurią bus galima nuolat aukoti krašto apsaugai. Ar būtumėte linkę aukoti gynybai per specialią programėlę?Lietuvoje veikia per 600 kriptovaliutų keityklų. Tačiau netrukus jų veikla bus ribojama. Daugybė jų įregistruota ir sodų nameliuose. Kas laukia kripto verslo mūsų šalyje?Kraštutiniams dešiniesiems Prancūzijos parlamento rinkimuose nepavyko iškovoti daugumos – šalį valdys kairiųjų blokas, kuriame yra ir prezidento Emanuelio Makrono partija.Toliau pristatome Paryžiaus olimpinėse žaidynėse dalyvausiančius Lietuvos sportininkus. Šįkart – debiutuojanti irkluotoja Viktorija Senkutė.Ved. Edvardas Kubilius

Jonas Miklovas, Arnas Beručka ir Domantas Šeškus sekmadienio rytą susėdo aptarti Lietuvos rinktinės pasirodymo olimpinio atrankos turnyro pusfinalyje Puerto Rike, kur 88:64 buvo įveikta Italijos rinktinė. Lietuvos rinktinės atributika į mūsų parduotuvę grįžta dar stipriau pasipildžiusi! Reikia paskutinės pergalės atrankoje į olimpines žaidynes - palaikyk rinktinę stilingai su mylimiausiais marškinėliais: https://shop.basketnews.lt/ Tinklalaidės partneriai: – Novastar.lt - itin platus buitinės technikos ir elektronikos prekių asortimentas ypač geromis kainomis! http://novastar.lt - geriausiai vertinama internetinė elektronikos prekių parduotuvė pagal evertink.lt duomenis 2024-07-06. Naudok nuolaidos kodus: LT10 ir gauk 10 eurų nuolaidą prekėms nuo 100 eur; LT20 ir gauk 20 eurų nuolaidą prekėms nuo 200 eur; LT50 ir gauk net 50 eurų nuolaidą prekėms nuo 500 eur! – CHAZZ pristato pirmuosius ir vienintelius pasaulyje energetinio gėrimo skonio traškučius ir pamiltus čederio, kanapių, BBQ ir pomidorų skonio tortilijų traškučius. Tik el. parduotuvėje http://chazz.lt su kodu BASKET gaukite -20% nuolaidą! Temos: Lietuvai ypatinga savaitė (0:00); Daugybė abejonių rinktine iki rungtynių su Italija (3:52); Neeilinio pasitikėjimo Grigonis (5:40); Kodėl Puerto Rikas bus rimtesnis varžovas nei Italija (9:58); Ar krepšininkai įsimena savo rekordus? (16:56); Muštro užgrūdintas Kuzminskas ir ramybė komandoje (18:52); Tikėjimas Jokubaičiu (21:24); Nelietuviško mentaliteto žaidėjai (26:05); Žaisminga Maksvyčio žinutė ir vaibelis rinktinėje (28:12); Kas toliau slovėnams ir graikams? (30:20); Intriga Valensijoje (36:05); Ar latviai pagriebs olimpinį kelialapį? (37:57); Kodėl Šeškus negavo dovanų? (46:11); Brangiausiu „Ryto“ žaidėju tampantis Tubelis (47:53); Kas ginsis Utenoje ir iššūkiai treneriui (53:22).

„Vyrai turi komplikuotą santykį su kitais vyrais, festivalis – puiki erdvė kuriant pozityvius santykius“, – sako vienas „Genčių“ bendraįkūrėjų, psichologas Antanas Grižas. Išskirtinai vyrų asmeninio gyvenimo festivalis – „Tribes fest“, į kurį tėvai atsiveža savo vaikus, dar įdomesnė patirtis, kai atsiveži savo tėvą, pasakoja organizatoriai. Daugybė veiklų, paskaitų, pokalbių, kūrybinkių dirbtuvių ir muzikinė erdvė prie Skaisčio ežero. „P.S. – lygybė atstatyta, „Tribes fest“ užsiminė ir apie artėjantį moterų festivalį“. Ved. Marius Andrijauskas

Kviečiame sužinoti, kokie renginiai vyksta Alytuje šią savaitę!

Slaugos specialybė Lietuvos jaunuoliams nebepatraukli. Tai rodo EBPO atliktas tyrimas. Mažiau nei Lietuvoje norinčių būtų slaugytojais tik Estijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.O daugiausia penkiolikmečių, norinčių rinktis slaugytojo profesiją, yra Japonijoje, JAV, Norvegijoje, Australijoje, Nyderlanduose Prancūzijoje.Tai susiję su slaugytojo darbo krūviu bei atlygiu.Kaip rodo Vyriausybės strateginės analizės centro tyrimas, Sveikatos priežiūros specialistų trūkumas yra vienas didžiausių Lietuvos iššūkių - jau po šešerių metų, tai yra 2030 m., Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriuje stigs 3,2 tūkst. slaugytojų.Ar pavyks užpildyti šią spragą? Daugybė šios srities ekspertų abejoja, mat be to, kad profesija mažai populiari, o dalis baigusiųjų slaugos programą emigruoja į tas šalis, kuriose ši specialybė gerai apmokama ir vertinama, daugybei besirenkančiųjų slaugos programą gali nepavykti įveikti valstybinio matematikos brandos egzamino iššūkio. Mat matematika nuo šių metų tapo privaloma besirenkantiems slaugos studijas.Kokiai daliai visų stojančiųjų į slaugą matematika gali pakišti koją? Kiek kasmet turėtume priimti jaunuolių, kad išvengtume slaugytojų krizės? Ko reikia, kad ši specialybė vėl taptų populiari?LRT radijuje diskutuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų skyriaus vedėja Giedrė Pačėsienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto lektorius, Baltijos paliatyviosios slaugos asociacijos įkūrėjas Marius Čiurlionis, Utenos kolegijos Medicinos fakulteto dekanė Danguolė Šakalytė ir Panevėžio kolegijos Biomedicinos mokslų fakulteto dekanė Ingrida Kupčiūnaitė.Ved. Jonė Kučinskaitė

„Muzika yra užkoduota informacija. Žmogus ją turi atrakinti“,- taip yra sakęs kompozitorius Giedrius Puskunigis. O ką jis pasakys apie kino muziką? Kompozitorius išleidžia kompaktinę plokštelę „Laiko tiltai“, kurioje kūriniai kino filmams.„Ar galima videokamera užfiksuoti orą, kuriuo kvėpavome daugybę gegužių Druskininkuose? Kažkada nutariau pabandyti“,- sako kompozitorius Gintaras Sodeika, kviečiantis į 20 metų kurto filmo peržiūrą 40-ajame Druskomanijos festivalyje.Tęsiame pasakojimų ciklą „100 balsų Dainų šventei“. Kaip karo niokojamoje Ukrainoje gyvuoja Kyjivo Maironio lietuvių kultūros draugijos choras „Viltis“, kuris jau tris dešimtmečius atvyksta į Dainų šventę.Ką reiškia dirbti didžiausio muzikinio teatro prodiuseriu? Ir kodėl dar reikia vadovauti vaikų simfoniniam orkestrui? Daugybę veiklų turintis Artūras Alenskas prasitarė - nežinau, kas yra laisvalaikis, nes visada dirbu mėgstamą darbą.Rubrikos „Be kaukių“ svečias - LNOBT Pastatymų, renginių ir gastrolių organizavimo skyriaus vadovas ir Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos moksleivių simfoninio orkestro „Simfukai“ vadovas Artūras Alenskas.Ved. Jolanta Kryževičienė

Daugybė lietuvių sveikina ar prisimena savo Motinas.Kaip išvengti pogimdyvinės depresijos?Ar tikrai kitąmet minimali mėnesinė alga galės viršyti per tūkstantį eurų?JAV prezidento patarėjas nacionaliniam saugumui Jake'as Sullivanas: milijardinė parama Ukrainai padės surengti kontrpuolimą 2025-aisiais.Karas Gazoje peržengė šiuolaikinės karybos technologinę ribą: Izraelis sukūrė dirbtinio intelekto palaikomą programą, kuri parenka bombardavimo taikinius.Miestuose gausėjant kovų populiacijai, tarnybos sako nesugebančios taip paprastai šiuos paukščius išvaikyti.Ved. Madona Lučkaitė

Iranui naktį atakavus Izraelį dronais ir balstinėmis raketomis, Lietuvos karybos analitikai sako, kad ataka prieš Izraelį neturėtų eskaluoti į didesnį konfliktą, nors pažymi, kad tai nepraeis be pasekmių.Griežtinama darbdaviams tenkanti atsakomybė dėl nelaimingų atsitikimų darbe, ypač statybų sektoriuje.Šią savaitę Europarlamentas pritarė naujam bendrijos migracijos paktui, kuriuo griežtinamos migracijos taisyklės.Iš 140 regionuose veikusių kino teatrų, šiandien likę keli. Tačiau ir jiems sudėtinga atlaikyti didžiųjų komercinių kino teatrų konkurenciją.Klaipėdoje pradėjo veikti pirmasis Lietuvoje metodinis STEAM centras.Ved. Madona Lučkaitė

Garsių rašytojų, vertėjų, mokslininkų, inteligentų Gailių šeima jau tryliktą kartą teikia premiją už viešojo gyvenimo refleksijas žodžiais arba darbais. Šiais metais premija bus apdovanota daug neeilinių tarptautinių parodų surengusi, ne vieną svarbų analitinį tekstą ir knygą parašysiusi dailės istorikė, parodų kuratorė prof. Giedrė Jankevičiūtė. Plačiau apie klano pasitarimus bei sprendimus – pokalbis su šeimos patriarchu, poetu ir vertėju Antanu Gailiumi.Prieš šimtą metų į Kauno uostą atplaukdavo buriniai laivai, vykdavo karnavalai ir laivų paradai. Šiandien čia užklysta vos vienas kitas laivelis. Skirmantės Javaitytės pasakojimas apie tai, ar realu sugrąžinti Kauną prie upių?Čikagietis dailininkas Rimas Čiurlionis jau ne pirmą kartą kviečia į parodą. Šį kartą - į „Žaidimą“ Kauno paveikslų galerijoje.Kovo 8-ąją prieš tris šimtus dešimt metų gimė Carlas Philippas Emanuelis Bachas, tapęs naujos klasicizmo epochos šaukliu. Jo muzikoje - daugybė naujų idėjų, kurios naudojamos iki šiol. O jo portretas - kur kas modernesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Mažiausiai apmokamas rūmų muzikantas džiugindavo savo išradingumu ir subtilia muzikos kalba, kontrastais, staigiais posūkiais ir didžiuliu greičiu.Kaip aprėpti daugiabriaunį, daugialypį, galybę temų apjungiantį menininkės Laisvydės Šalčiūtės meno pasaulį? Daugybėje kūrinių menininkė kalba apie meilės siekį ir neišvengiamą kančią, į jos kūrinius atkeliauja antikiniai personažai ir fantastiškos jos sukurtos būtybės Meliuzinos. Šalia grafikos matome tapybą, fotografiją, instaliacijas ir koliažus. Į neaprėpiamą žaižaruojančios fantazijos meno pasaulį keliaujame su viena įdomiausių šiuolaikinių menininkių Laisvyde Šalčiūte rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

Vardiniams automobilių numeriams pabrangus tūkstančiu eurų, vairuotojai metų pradžioje užplūdo „Regitrą“, taip siekdami numerius įsigyti pigiau. Dabar baiminamasi, kad jie gali būti pardavinėjami nelegaliai.Dėl karo Ukrainoje kasdien evakuacijos transporte, ligoninėse atsiduria sužeisti Ukrainos gynėjai. Daugybė karių patiriamų sužeidimų paprasta pamatyti, tačiau daug žaizdų yra ir nematomos plika akimi, gali palikti dešimtmečius negyjančius randus. Tokios žaizdos - tai psichikos sveikatos sutrikimai. LRT radijo užsienio naujienų redaktorė I.Balsiūnaitė apsilankė Kyjivo apylinkėse įkurtame psichikos sveikatos centre, kuriame gydomi ką tik iš fronto atvykę kariai.Vilniuje tęsiasi knygų mugė. Šiandien nuo 11 iki 14 val. vyks ir konferencija „LRT KLASIKA KLAUSIA“, kuri suburs įvairius kultūros lauke dirbančius ekspertus ir institucijų atstovus bei kvies į bendrą diskusiją apie tai, kas stabdo kultūros sklaidą. Klausimas radijo klausytojams - kiek jums kultūra prieinama, ar ten, kur gyvenate jums pakanka kultūrinių renginių, ar lankotės juose?Lygių galimybių kontrolieriui šią savaitę pranešus, kad Lietuvos nacionalinis dramos teatras, taikydamas nuolaidą jauniems asmenims tik iki 25-erių metų, diskriminuoja kitus lankytojus, viešojoje erdvėje pasipylė kritika. Kokiais atvejais tokią lengvatą galima taikyti? Apie tai „Verslo laike”.Vyriausiąjai rinkimų komisijai kandidams į Prezidentus vos išdavus parašų rinkimo lapus, komisija jau sulaukė užklausų dėl kandidatų elgesio. Siautėja ir sukčiai, kurie siunčia gyventojams žinutes su netikromis nuorodomis.Rubrikoje „Naujienų žemėlapis“ apie Sudane jau 10 mėnesių trunkantį karą, kuris vadinamas pasaulio užmirštu karu. Pagalbos organizacijos įspėja apie humanitarinę krizę - Sudane maisto trūksta 18 milijonų žmonių.Ved. Rūta Kupetytė

Ukrainoje žuvo su Rusijos okupantais kovojęs lietuvis karys šaukiniu „Milžinas“. Jis tarnavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 92-ojoje brigadoje. Tai LRT radijui patvirtino Krašto apsaugos ministras Arvvydas Anušauskas.Rusijos agresijos atveju, Lietuva turi būti pasiruošusi savarankiškai gintis dvi savaites. Taip teigia JAV atsargos generolas Benas Hodžesas. Lietuvos saugumo ir gynybos pareigūnai sako, kad Lietuva vis dar neapsisprendusi dėl visuotinės gynybos modelio.Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba savo puslapyje skelbia apie nesaugius maisto produktus ir pašarus. Tarnybos pateiktoje lentelėje matyti, jog per šiuos metus gauta keturiasdešimt tokių pranešimų. Nurodydama pažeidimų rūšį Veterinarijos tarnyba skelbia, kad vienuose produktuose rasta svetimkūnių, kituose patogeninių mikroorganizmų, sudėties neatitikimo, cheminio užterštumo, pasticidų, maisto priedų,mikrobiologinio užteršumo.Dėl karo Ukrainoje kasdien evakuacijos transporte, ligoninėse atsiduria sužeisti Ukrainos gynėjai. Daugybė karių patiriamų sužeidimų paprasta pamatyti, tačiau daug žaizdų yra ir nematomos plika akimi, gali palikti dešimtmečius negyjančius randus. Tokios žaizdos - tai psichikos sveikatos sutrikimai. LRT radijo užsienio naujienų redaktorė Ieva Balsiūnaitė apsilankė Kyjivo apylinkėse įkurtame psichikos sveikatos centre, kuriame gydomi ką tik iš fronto atvykę kariai.Radviliškyje prabylama apie galimą seksualinį priekabiavimą prie nepilnamečių. Teisėsauga tikrina ją pasiekusią informaciją apie tai, kad Radviliškio Vinco Kudirkos progimnazijos mokytojas galėjo priekabiauti prie moksleivių, bet kol kas tyrimas nėra pradėtas.Mėnulyje sėkmingai nusileido privačios Jungtinių Valstijų įmonės erdvėlaivis „Odisėjas“. Tai pirmasis amerikiečių nusileidimas Mėnulyje per daugiau kaip 50 metų - nuo Apollo misijos laikų 1972-aisiais. Erdvėlaivį į kelionę išsiuntusi bendrovė „Intuitive Machines“ tapo pirmąją privačia įmone sėkmingai atlikusią tokią misiją.Ved. Madona Lučkaitė

Šiandien prasideda vienas didžiausių Europos kino festivalių – Berlynalė. Diskutuotinų pokyčių krečiamas festivalis, silpnas pagrindinis konkursas plačiai aptarinėjami ne tik Vokietijos spaudoje. O kokios nuotaikos vyrauja šiandien Berlyne – tiesioginis pokalbis su žurnaliste Urte Karalaite.„Manau, kad filmus apie ryškias asmenybes reikia kurti kol jie dar gyvi. Kai gali kartu sekti gyvenimo kelionę ir tarsi dalyvauti joje“,- sako naujo dokumentinio filmo „Mūza“ prodiuserė Živilė Gallego. Apie režisierės Agnės Marcinkevičiūtės filmą apie pianistę Mūzą Rubackytę, kalbėsime su kūrėjomis.Rubrikoje „Ką man skaityti?“ - knyga „Tarp būties ir nebūties. Karo padėtis. Esė“.Suomių reperis Marko Vuoriheimo-Signmark tapo pirmuoju kurčiuoju pasaulyje, kuris pasirašė sutartį su tarptautine įrašų kompanija „Warner Music“.„Daugybė pirmų mano gyvenimo įspūdžių susiję su Lietuva, tai svarbūs gyvenimo momentai. O lietuvybė labai stipriai veikia kūrybą, kuri yra identiteto dalis“,- sako Amerikoje gimęs ir augęs kino režisierius Tomas Vengris, kuriantis filmus Lietuvoje ir apie Lietuvą. Pokalbis rubrikoje „Be kaukių“.Ved. Jolanta Kryževičienė

„Jei patyrinėtume pastaruosius 200 metų, žmonijos raidos pažanga išties nuostabi. Žmonės moka skaityt ir rašyti, mergaitės eina į mokyklą, vaikai yra paskiepyti, gyvename dvigubai ilgiau“, – sako Anna Rosling Ronnlund, didžiųjų duomenų analizės ir komunikacijos ekspertė iš Švedijos.Kartu su savo vyru Ole Rosling ir jo tėvu, statistikos mokslo žvaigžde Hansu Roslingu (1948-2017) ji parašė pasaulinį bestselerį „Faktų galia“ (2019 m. lietuviškai išleido „Tyto alba“, vertė Daiva Vilkelytė), kurio pagrindinė žinia – pasaulyje viskas ne taip blogai, kaip esame linkę manyti. Bent jau visuomenės raidos srityje.„Bet pažiūrėję į aplinką ir klimatą matome, kad yra atvirkščiai. Daugybė dalykų juda priešinga linkme,“ – išskirtiniame interviu LRT pripažįsta sausio pabaigoje Vilniuje viešėjusi ekspertė. Kaip ir prieš 20 metų, kai Roslingai įkūrė statistikos komunikaciją išpopuliarinusį „Gapminder“ fondą, Anna Rosling Ronnlund įsitikinusi, kad gebėjimas analizuoti duomenis ir suvokti faktus yra sudėtingų problemų sprendimų pagrindas.„Dabar turime dar geresnes technologijas, esame labiau išsilavinę, atliekame daugiau tyrimų. Yra daugybė sričių, kur žmonija yra pažengusi kaip niekada, todėl aš manau, kad esame labiau pajėgūs spręsti dideles problemas. Bėda ta, kad turime problemų, kurios yra gana sunkiai išsprendžiamos“, – apibendrina pašnekovė.Pokalbis apie mūsų pesimizmą, statistiką ir faktais paremtą pasaulio vaizdą.Autorė Vaida Pilibaitytė

Kaip pakito Lietuvos gyventojų valia ginti šalį, besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje? Kiek žmonių galvoja likti Lietuvoje karo atveju ir prisidėti prie šalies gynybos ginklu ar taikiais būdais? Atsakymo į šiuos ir kitus klausimus ieškojo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjai.Dėl išaugusio COVID-19 ligos atvejų skaičiaus ir kitų peršalimo ligų vis daugiau gydymo įstaigų įveda įvairius ribojimus. Pavyzdžiui, Santaros klinikose ar Klaipėdos universiteto ligoninėje lankant ar lydint pacientus privaloma dėvėti kaukes. Kiek jūs mieli klausytojai apskritai vis dar dėvite kaukes, dezinfekuojate rankas?Dalis ekonomistų sako – kritinis metas transporto ir logistikos sektoriui. Daugybė aplinkybių mažina jo konkurencingumą. Ne toks intensyvus kaip būdavo ir šis, prieš šventinis mėnuo. Plačiau apie tai „Verslo laike”.„Ryto garsuose“ interviu su Ministre Pirmininke Ingrida Šimonyte.„Svarbus pokalbis“. Emigracijos ekspertė Živilė Dambrauskaitė sako, kad reikia būti atsargiems reaguojant į migrantus. Pasak politologės, dabar migrantus esam padėję po didinamuoju stiklu. Ž.Dambrauskaitė sako, kad VSD perspėjimai dėl grėsmių skirti ir Lukašenkos režimui.Ved. Rūta Kupetytė

Prieš 5 m. Konkurencijos taryba paskelbė, kad 26 vairavimo mokyklos Vilniuje, Kaune ir Jurbarke tarpusavyje buvo sudariusios kartelinį susitarimą. Tai reiškia, kad tie, kas mokėsi vairuoti, o tai – tūkstančiai žmonių, turbūt permokėjo už paslaugas. Dabar jiems yra galimybė susigrąžinti bent dalį pinigų. Vartotojų aljansas kviečia visus jungtis prie vieno bendro ieškinio.Ber ar verta kolektyviai kartu su daugybe žmonių bandyti ieškoti teisybės? Ir ar tokie ieškiniai kaip nors paveiks verslą?Diskutuoja Vartotojų aljanso viceprezidentas, advokatas Rytis Jokubauskas, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto docentė Lineta Ramonienė, advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris Mindaugas Jablonskis ir advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatas Henrikas Stelmokaitis.Ved. Irma Janauskaitė

Šiandien minima tarptautinė tolerancijos diena. Kaip keičiasi situacija Lietuvoje? Ar jaunoji karta tolerancijos įvairovei turi daugiau?Apie remonto darbus pagrindiniame šalies kelyje Vilnius–Kaunas jau kurį laiką dalijasi pastebėjimais ne tik vairuotojai, bet ir ekspertai. Daugybė kelio ženklų bei linijų klaidina vairuotojus ir sunkina eismo sąlygas, daugėja avarinių situacijų.Šiandien bus duota simbolinė pradžia BIO CITY – didžiausio biotechnologijų miesto Europoje kūrimui Vilniuje. Čia veiks net 6 skirtingi kompleksai – nuo Genų terapijos, Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei virusologijos centrų iki Kamieninių ląstelių tyrimų ir 3D biospausdinimo laboratorijų.Finansų ministerija planuoja, kad nuo 2026-ųjų vidurvasario Lietuvoje veiks „vienas langelis“, kur žmonės galės sumokėti baudas ir skolas. Idėjos skeptikai sako, kad bus sugriauta gerai veikianti skolų išieškojimo sistema, be to, naujovė kainuos visiems mokesčių mokėtojams. Dabar kainuoja tik patiems skolininkams. Plačiau - Irma Janauskaitė.Ved. Rūta Kupetytė

Čikagos ansamblis „Third Coast Percussion“ renkasi specifišką repertuarą ir puoselėja originalią grojimo estetiką. Daugybėje koncertų ir įrašų skamba vien amerikiečių kompozitorių muzika, dažniausiai susijusi su minimalizmo, postminimalizmo, totalizmo ir elektroninės šokių muzikos stiliais.Laidos autoriai Mindaugas Urbaitis ir Šarūnas Nakas

Živilė Kropaitė-Basiulė. „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Išleido „BALTO leidybos namai“.Autorė savo Močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos. Daugybė Živilės sekėjų socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke Močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam Močiutės gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta. Knygos ištraukas skaito autorė.

Živilė Kropaitė-Basiulė. „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Išleido „BALTO leidybos namai“.Autorė savo Močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos. Daugybė Živilės sekėjų socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke Močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam Močiutės gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta. Knygos ištraukas skaito autorė.

Živilė Kropaitė-Basiulė. „#fainiausiapasaulymočiutė: anūkė klausia apie karus ir sąžinę“. Išleido „BALTO leidybos namai“.Autorė savo Močiutės partizanų ryšininkės, politinės kalinės ir tremtinės Onos Butrimaitės-Laurinienės istoriją pasakoja iš nepriklausomoje Lietuvoje išaugusio žmogaus perspektyvos. Daugybė Živilės sekėjų socialiniuose tinkluose nekantriai laukia įrašų, kuriuose kalbėdama su anūke Močiutė demonstruoja pavydėtiną išmintį ir humoro jausmą. Aukštaitiškai užrašyti trumpi dialogai knygoje tampa atsvara dramatiškai susiklosčiusiam Močiutės gyvenimui: anksti neteko tėvo, sovietai išvarė iš namų, broliai išėjo į partizanus ir vienas po kito žuvo. Dėl ryšių su partizanais Ona Butrimaitė buvo suimta, kalinta ir ištremta. Knygos ištraukas skaito autorė.

Daugybė skirtingų procesų, tokių kaip filmai ir žiniasklaidos formuojamas portretas, neabejotinai turėjo neigiamos įtakos skirtingų tautų požiūriui į arabų kultūrą. Į arabų kultūrą besigilinanti Gintarė Sereikaitė-Motiejūnė teigia, kad karjeros pradžioje norėjo atrasti vakarų kultūros vietą pasaulyje, o šiuo metu turi tikslą parodyti, kad gyventi kitaip nei vakaruose – nereiškia gyventi blogiau.Kokia iš tiesų yra arabų kultūra ir ko apie ją nežinome? Kas yra tautos velniai ir moralinė panika? Kaip Artimųjų Rytų kultūroje reiškiasi vakarietiškos modernybės produktai?Pokalbis su Vilniaus universiteto, Azijos ir transkultūrinių studijų instituto jaunesniaja asistente, doktorante Gintare Sereikaite-Motiejūne.Ved. Ignas Klėjus

Prasideda ilgasis Velykų savaitgalis. Į darbus daugelis grįš antradienį, o pasiėmę kelias laisvas dienas, gal tik kitą savaitę. Važiuojant į darbą Penktadienio rytą Vilniuje spūsčių beveik nebuvo. Užtat oro uostas buvo sausakimšas. Daugybė žmonių skrenda pailsėti į šiltuosius kraštus. Kiti per laisvadienius renkasi poilsį Lietuvos kurortuose.Kelių policija pabrėžia, kad didžiausią pavojų kelia neblaivūs vairuotojai. Vakar minint saugaus eismo dieną, Vilniuje girtas vairuotojas sumaitojo 3-is sankryžoje stovinčias mašinas. O Ignalinos rajone sulaikytas girtas Utenos policininkas. Į alkoholio matuoklį jis įpūtė net 4,22 promilės.Viešojo saugumo tarnyba bus integruojama į Lietuvos policiją, išliks ginkluotųjų pajėgų dalimi.Seime vėl grįžtama prie diskusijų, kaip spręsti Lietuvos demografines problemas. Ekspertai siūlo šį klausimą pavesti spręsti atskirai institucijai, kuri rūpintųsi gimstamumo skatinimu, emigrantų susigrąžinimu, migracijos politikos peržiūrėjimu.Nutekinti slapti dokumentai apie Amerikos ir NATO planus padėti Ukrainai pasirengti pavasario kontrpuolimui.Ved. Andrius Kavaliauskas

Daugybę metų Kęstutis Stoškus fotografuoja Vilnių, tačiau jo parodos - itin retos. Galbūt todėl, kad vis labiau nyksta laiko ir modernios architektūros, urbanizacijos nepaliestos Vilniaus vietos ir pastatai? Ką pasakoja po ilgos pertraukos atidaryta nauja paroda „Vilniaus portretas“?Kodėl Latvijoje viena po kitos atsiveria naujos muzikinės salės net mažiausiuose miesteliuose, o mes vis dar statome? „Koncertinės salės yra valstybės kultūros matuoklis“, - teigia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyriausias dirigentas Tomas Ambrozaitis. Česlovo Burbos pokalbis.Kovo 1-ąją minime 213-ąsias F. Šopeno gimimo metines. Ievos Buinevičiūtės muzikinis pasakojimas apie vieną žymiausių romantizmo epochos atstovų.Rašytojas, dramaturgas, kino scenaristas, Nepriklausomybės Akto signataras Saulius Šaltenis šių metų Vilniaus knygų mugėje pristatė naują savo knygą - kinematografinę istoriją „Klaipėda 1923“. Trumpam atvykęs į Lietuvą iš Ispanijos, kur šiuo metu gyvena, rašytojas sutiko pasikalbėti ne tik apie naujausią knygą, bet ir prisiminti savo kurtus scenarijus filmams, pjeses spektakliams. Rubrikos „Be kaukių“ pašnekovas - Saulius Šaltenis.Ved. Jolanta Kryževičienė

Architektų biurų, kuriuos drąsiai galime vadinti reiškiniu, netelpančiu tik savo kabinetų rėmuose, nėra daug. Bet Paleko architektų studija yra vienas iš tokių reiškinių. Tai kruopščiai kuruojamas kūrybinis kolektyvas, kurio realizuoti projektai dažnai tampa architektūriniais įvykiais, traukiančiais kolegų ir visuomenės dėmesį. Kartu tai biuras, kurio palikimas yra ne vien pastatai, bet ir žmonės, užaugę studijoje arba jos pašonėje. Daugybė buvusių biuro bendradarbių ir partnerių šiandien aktyviai projektuoja išskirtinius objektus ir pastebimai keičia Lietuvos miestų veidą. Kaip šis reiškinys atsirado? Kur pasklido jo kūrybinis palikimas? Kokiomis vertybėmis arba darbo principais šis kolektyvas vadovaujasi? Tai klausimai, kuriuos užduodame laidos pašnekovams.Dar viena priežastis susitikti - pasirodė antroji biuro kurta knyga apie save ir apie architektų darbo virtuvę. Leidinys nėra įprastas, neįprastas ir jame atsiskleidžiantis kūrybinis kolektyvas. Todėl pokalbiui pasikvietėme studijos įkūrėją Rolandą Paleką ir knygos dizainerę, architektę Moniką Zemlickaitę.Ved. Justinas Dūdėnas ir Matas Šiupšinskas

Įmonėms – egzistencinis klausimas. Daugybė verslų sako, kad gyvuoti tapo sunkiau nei per pandemiją – tiek pabrango elektra ir dujos. Skelbiama apie veiklos stabdymus, išaugusį bankrotų skaičių. Neabejojama – į Lietuvą atkeliauja recesija. Bet registruotas nedarbas vasarą buvo mažesnis nei prieš metus. Dalis ekonomistų sako, būtent situacija darbo rinkoje signalizuoja apie Lietuvos ekonomikos būklę – ar ateina tikras sunkmetis. Kokios atlyginimų ir įdarbinimo tendencijos, prasidėjus rudeniui?Diskutuoja: „Talent Lab“ vadovė Laura Gylienė, „Creditinfo Lietuva“ Verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka, Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotojas Gytis Darulis ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Visvaldas Matkevičius.Ved. Irma Janauskaitė

FM99 kalbėjome su lietuvių kalbos mokytoja metodininke Rita Ališauskiene apie vardų kirčiavimą. Daugybė vardų yra kuriuos tardami kartais susimąstome, kaip reikėtų tarti. Laidelėje „Apie kalbą trumpai“ išgirsite teisingą atsakymą.

Pasaulinio garso smuikininkas Gidonas Kremeris apie jubiliejų, pažymint koncertais ir karą Ukrainoje. Interviu su maestro.Kaip sekasi grįžusiems vaikams iš užsienio integruotis Lietuvos švietimo sistemoje?Apie sveikos gyvensenos būtinybę kviečia susimąstyti „Žvalumo diena“ VU Botanikos sode Kairėnuose.Itin populiarus Europoje ir ilgametes tradicijas turintis karinių orkestrų festivalis Military Tattoo pirmą kartą rengiamas ir Vilniuje.Daugybę metų pietinėje Klaipėdos dalyje gyvenančius žmones kankinantys nemalonūs kvapai per karščius ir vėl primena apie save. Ypač intensyviai smarvė juntama naktimis, sako uostamiesčio gyventojai.Ved. Gabija Narušytė

Iki 2024 m. visi Lietuvos mokytojai turės iš naujo pasitvirtinti kvalifikacines kategorijas. Neliks mokytojų metodininkų kvalifikacijos, metodininkai galės tapti patyrusiais mokytojais. Mokytojo eksperto kvalifikacija liks, bet šios kvalifikacijos turėtojai privalės laikas nuo laiko dalyvauti konkursuose.Tai numatyta planuojama naujame Mokytojų karjeros modelio projekte.Daugybės pedagogų pastebėjimu, viena vertus, projektuojamas Mokytojų karjeros modelis yra pažangus, nes verčia pedagogus nuolat tobulėti, nesustabarėti.Kita vertus, mokytojams kliūva tai, kad „savivaldybėje patyrusių mokytojų skaičius negalės būti didesnis nei 30 proc., o ekspertų - ne daugiau nei 3 proc. nuo visų mokytojų skaičiaus.“Pedagogai baiminasi, kad iš anksto numatyti procentai, kiek gali būti kiekvienoje savivaldybėje aukščiausios kvalifikacijos pedagogų, paskatins dalį mokytojų ieškoti „blato".Ar pavyks šito vis dėlto išvengti? Ir kokie yra kiti būdai paskatinti mokytojus kelti kvalifikaciją?LRT radijo švietimo laidoje dalyvauja: Mindaugas Grigaitis, Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos vadovas, Kauno jėzuitų gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas bei dr. Ramūnas Skaudžius, švietimo, mokslo ir sporto viceministras.Ved. Jonė Kučinskaitė

Kelionės, turizmas mums asocijuojasi pirmiausia su teigiamais dalykais: pabėgimas nuo kasdienės rutinos, pažinimo džiaugsmas, atradimo netikėtumai ir, žinoma, poilsio malonumas. Dar daugiau, turizmas atneša ekonominę naudą. Daugybė vairuotojų, padavėjų, suvenyrų pardavėjų, kambarinių ir be jokios abejonės gidų gauna darbo. Plėtojasi verslai, ekonomika kyla, gyvenimas gerėja. Tokios šalys kaip Graikija, Turkija, Tailandas ir net Slovakija savo ekonominius stebuklus sukūrė atsispirdamos nuo turizmo. Barselonos pavyzdys itin įkvepiantis: XX viduryje buvęs industrinis, dideliu nusikalstamumu pasižymėjęs miestas (toks truputį mūsų Panevėžys) sėkmingos viešųjų ryšių kampanijos ir investicijų dėka tapo hipsterinio turizmo viena iš sostinių. Tad sunku patikėti, jog turizmo industrija gali būti lygiai taip pat naikinanti, kaip ir kurianti.Bet gali. Pavyzdys – Venecija, kur turistų srautai tokie dideli, jog gatvėse praeiti tiesiog nebeįmanoma. Vietiniams būtinos maisto ar buitinių reikmenų parduotuvės tampa stikliukų, magnetukų ir kitų šaldytuvą puošiančių niekučių pardavimo vietomis, nes tai daug pelningiau. Kavinės, restoranai persiorientuoja į turistus. O ko turistai tikisi Italijoje – picos. Tad ir siūlykime brangią prastą picą. Vis tiek pirks ir niekada negrįš. O kur valgyti vietiniams? Mokyklos tampa viešbučiais. Butų kainos auga, nes nuomoti nakčiai per AirBnB labiau apsimoka nei nuomoti mėnesiui. Mieste tampa nebeįmanoma gyventi ir gyventojai jį palieka (penkiasdešimtaisiais gyveno 175.000, o pernai fiksuota 50.000 gyventojų). Venecija tampa kažkuo panašiu į Rumšiškes. Ir tokių pavyzdžių apstu. Tad šįkart su tvarumo specialiste Guoda Lomanaite kalbamės apie tai, koks galėtų ir turėtų būti tvarus keliavimas, kuris kreipia dėmesį ne tik į paties turisto poreikius ir norus, tačiau ir į vietinių bendruomenių interesus.Ved. Donatas Puslys ir Vladas Liepuonius

Kultūros komitetas nusprendė toliau tęsti Stasio Eidrigevičiaus menų centro statybų Panevėžyje klausimą. Į Panevėžį jau atkeliauja pirmieji menininko Eidrigevičiaus darbai. Tiesa, kol kas tik saugojimui. Kada Eidrigevičiaus menų centras atvers duris lankytojams ir kokia bus šio centro koncepcija?Daugybė girdimų ir negirdimų aplinkos garsų – pravažiavus automobiliui ar uodui praskridus naujai gimstantis vietogarsis. Karinos Metrikytės pašnekesys su aplinkos garsų medžiotoju – garso menininku, Utenos kultūros centro garso inžinieriumi Audriumi Šimkūnu.Jau rytoj, birželio 1-ąją, Vilniaus meno erdvė „GODÒ galerija“ pristatys menininkės Aistės Gabrielės Černiūtės personalinę tapybos parodą „Velveto lietus“. Apie šią parodą, inspiracijas ir šiuolaikinę meno erdvę – pokalbis su menininke Aiste Gabriele Černiūte ir galerijos įkūrėja Lina Mrazauskaite.Ieva Buinevičiūtė pristato kelis dokumentinius filmus-koncertus, kuriuose rečiau klausomi ar niekam nežinomi muzikai, dažnai žymėję pokyčius, prisidėdami prie kultrūinių-politinių judėjimų.Rubrikoje „Be kaukių“ svečiuojasi asmeninis treneris, lektorius, „MyHero“ studijos įkūrėjas Ignas Bakėjus. Pokalbis apie sveikatingumą ir sąmoningumą, paprastus ir pozityvius dalykus, lydinčius gerą savijautą.Ved. Ignas Gudelevičius ir Odeta Vasiliauskaitė

Vakar Prancūzijoje vyko prezidento rinkimų antras turas, kuriame dėl valstybės vadovo posto varžėsi centristas Emanuelis Macronas ir kraštutiniųjų dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.Iš Paryžiaus mūsų korespondentas Mindaugas Laukagalis.Komentuoja Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų universiteto dėstytojas Gintas Karalius.Sukanka 4-eri metai, kai žmones aptarnauja mobilusis laiškininkas. Šiuo metu mobilieji laiškininkai dirba maždaug 80 proc. Lietuvos teritorijos. Mieli klausytojai, kaip jūs vertinate mobiliujų laiškininkų darbą? Kiek dėl to patobulėjo Lietuvos pašto paslaugos? O galbūt priešingai – paslaugos suprastėjo? Komentuoja Lietuvos pašto Komunikacijos departamento vadovė Deimantė Žebrauskaitė.Lietuva išgyvena saulės jegainių bumą privačiuose namuose ir teritorijose. Tačiau daugėja ir skundų. Dalį saulininkų papiktino, kad balandžio 1-ąją sukauptos elektros perteklius yra nurašomas. Taip jėgainių savininkai teigia patyrę žalą. Šia tema "Verslo laike" - diskusija, kurią veda kolega Marius Jokūbaitis.Daugybė žmonių dar nėra apsisprendę, iš ko pirks elektrą, o termino pabaiga artėja – jie savo tiekėją turi pasirinkti iki liepos 1 d., didesnės įmonės, namų bendrijos, daugiabučių administratoriai tiekėją turi pasirinkti iki šių metų pabaigos. Kodėl žmonės neskuba pasirinkti tiekėjo ir kaip jiems žinoti, koks tiekėjas jiems palankiausias? Studijoje Energijos skirstymo operatoriaus ESO Paslaugų tarnybos vadovas Renaldas Radvila.Baltarusijai paskelbus, kad nuo balandžio 15-osios iki gegužės 15-osios Lietuvos piliečiai gali į šią šalį atvykti be vizų, pasienio kontrolės punktuose nusidriekė lengvųjų automobilių eilės. Žmonės nepaiso valdžios rekomendacijų ir vyksta į Lietuvai nedraugiško, Putino agresiją prieš Ukrainą palaikančio režimo šalį. Lietuvos ir Baltarusijos pasienio punktuose lankėsi Daumantas Butkus.Komentaras. Autorė žurnalistė Liepa Želnienė.Ved. Edvardas Kubilius

Pokalbis su Marium Pareščium, kibernetinio saugumo specialistu, apie pagalbą ekstremaliomis sąlygomis, konkrečiai kare su Ukraina, ir kaip ji veikia.Kaip saugiai pristatyti žurnalistus? Kaip papildyti degalus karo zonoje?Daugybė klausimų, kuriems spręsti neužtenka vien tik karininkų. Tam reikalingi ir žmonės, turintys vadybinių sugebėjimų. Ir, žinoma, daug gerų ir patikimų ryšių.Atsakomybė karo metu yra kiek kitokia. Tavo viena kita skirta valanda laiko, gali kainuoti vieną kitą gyvybę. Ir karas vyksta su tavo pagalba.Karas nesibaigė. Ir jis užtruks. Tiesa, viskas kažkada baigiasi. Ko galima išmokti iš patirties, įgytos karo metu? Marius vardina kontaktus žmonių, su kuriais buvo užmegzti ryšiai. Ir tai bus pirminiai kontaktai, kurie leis atstatyti dabartinę Ukrainą. Bei galvoti apie tolesnes investicijas.

Laisvasis pasaulis su siaubu stebi, kaip Vladimiro Putino valdoma Rusija mėgina okupuoti Ukrainą, ir palaiko herojišką ukrainiečių kovą. Daugybė ekspertų mums kasdien komentuoja karo veiksmus ir vertina galimus scenarijus.Tačiau to neužtenka, jei norime mėginti paaiškinti, kaip V. Putino režimas atėjo iki šio karo, kad dedasi Kremliaus vadų galvose ir kas apskritai yra šiuolaikinė Rusija, pažeidusi bet kokias civilizuoto pasaulio taisykles.Per dešimtmečius prirašyta ir išleista krūva knygų apie Putino Rusiją, valdančiųjų klanus ir veikimo būdus. Todėl su šios laidos pašnekovais – istoriku Mariumi Ėmužiu ir vertėju Pauliumi Ambrazevičiumi – svarstome, ką iš tos krūvos iš tiesų verta skaityti, ar jos padeda paaiškinti Putino režimo tikslus ir ar apskritai dabar norisi apie tai skaityti.Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Apibendrinus esamus mokslinius tyrimus yra pateikta išvada, kad didžiosios metų šventės nėra pozityvus laikotarpis. Daugybė žmonių tuo metu patiria stresą, nuovargį, įtampą kelia konfliktai šeimoje, laiko trūkumas, padidėjusios išlaidos. Prie to prisideda šiuo laikotarpiu išaugęs alkoholio ir maisto suvartojimas bei mažesnis fizinis aktyvumas.Tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto psichologė doc. dr. Jurgita Lazauskaitė-Zabielskė sako, kad tam, jog šventės atneštų džiaugsmą, reikia teisingai susidėlioti prioritetus ir sumažinti išsikeltus šventinius lūkesčius.Ved. Sigita Vegytė

Prezidentas Gitanas Nausėda ragina valdančiuosius nepriimti karštligiškų sprendimų, sprendžiant tolesnį Vyriausybės likimą. Taip G. Nausėda reagoja į premjerės Ingridos Šimonytės pasvarstymus apie galimą viso Ministrų kabineto atsistatydinimą, Lietuvoje tęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitui, nepaisant Jungtinių Amerikos Valstijų įvestų sankcijų.Tvirtinant 2022 metų biudžetą opozicija pasigedo valdančiųjų, grasino palikti salę, dalis išėjo.Seimo konservatoriai siūlo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Žygimantui Pavilioniui trauktis iš šio posto, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vadovė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.Nyderlandų politinės partijos susitarė formuoti koalicinę vyriausybę, suteiksiančią premjerui Markui Riutei ketvirtą kadenciją šiame poste. Koalicija suformuota po devynis mėnesius trukusių derybų.Kur dingo Vilniaus kiemsargiai? Kodėl nėra barstomos sostinės gatvės? Daugybė vilniečių skundžiasi, kad sostinėje prastai valomos miestų gatvės.O kaip yra uostamiestyje? LRT radijo kalbinti Klaipėdos gyventojai sako, kad šaligatviams uostamiestyje priežiūros trūksta - daug kur jie nenuvalyti, slidūs.Ved. Madona Lučkaitė

Po 8 iš eilės teminių „Pakartot“ laidų, kurių metu Domantas Razauskas kalbino mūsų muzikos legendas ir naujokus, atėjo laikas tradicinei leidybinių naujienų laidai. Kas gi naujausio gimė, radosi Lietuvos padangėje per pastarąsias savaites, mėnesius? Kas naujo džiazo, elektronikos pasauliuose, roko muzikoje, kas naujo eksperimentinėje muzikoje ir akademiniame pasaulyje? Daugybė vardų, kurių dalis gerai žinomi, o kiti – mažiau girdėti: Justinas Žilys, Marijonas, „Sungazer“, Vėjopatis, Ieva Jokubavičiūtė, Giedrius Nakas, Arnoldas Kalnikas, „Artisans“, „Superkoloritas“, Marts, Vygantas Kazlauskas.Ved. Domantas RazauskasD. Razauskas. V. Jurevičiaus nuotr.

Vizualinis raštingumas nėra toks akivaizdus ir savaime suprantamas, kaip kartais atrodo. Daugybė įvairių sričių specialistų (ir „specialistų“) ginčijasi dėl viešųjų erdvių, paminklų, architektūros, bet ar mokame žiūrėti ir kur tų analitinės žiūros kompetencijų išmokti? Dailės ir Bažnyčios istorikė dr. Irena Vaišvilaitė teigia: „Politikams (o taipogi filosofams) visas menas yra propaganda arba idėjų įkūnijimas. Literatams – edukacija ir didaktika. Plastinių menų kalba yra ignoruojama, jie verčiami verbaliniais tekstais ir jiems įdedami žodžiai į lūpas. Vizualiniu publikos neraštingumu Lietuvoje ypatingai piktnaudžiaujama. Daugybėje sričių“. Pokalbis apie vizualumo kodus viešojoje erdvėje ir kylančias nesusikalbėjimo (ir formų neperskaitymo) įtampas.Ved. menotyrininkė Laima Kreivytė

Daugybė musulmonų Europoje šiandien atranda Kristų ir tampa krikščionimis. Thomas Boone vienas iš žmonių, dirbančių su bažnyčiomis Europoje, skelbiančiomis Evangeliją. Pamoksle jis dalinasi bibliniais pasakojimais bei asmenine patirtimi apie pašaukimą, misiją Europoje bei gyvai veikiantį Dievą, kuris keičia gyvenimus šiandien. Kur Dievas šiandien kviečia tave?  

PSO Europos regiono sveikatos specialistai šią savaitę aptarė įvairius scenarijus valdyti Covid 19 pandemiją. Kokios pamokos išmoktos, ką geriausiai galima pritaikyti Lietuvai?Su migracijos iššūkiais praeityje susidūrusi Belgija mokosi iš savo padarytų klaidų. Tuo tarpu, prie didžiausios migrantų stovyklos Rūdninkuose įsikūrusių kaimų gyventojai susibūrė į Saugios kaimynystės grupę.Po ilgų kelionių grįžusi namo, į Griškabūdį, Eglė Tamulytė kartu su bendraminčiais įkūrė Gyvenimo mokyklą. Kodėl gyventi provincijoje jai žymiai geriau?Daugybė aktorių, filmų kūrėjų, prodiuserių ir scenaristų patvirtino savo dalyvavimą San Sebastiano filmo festivalyje. Girdėsite pirmuosius įspūdžius iš San Sebastiano.Ved. Alvyda Bajarūnaitė

Daugybę tarptautinių festivalių aplankęs ir apdovanojimų pelnęs Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Šuolis" pagaliau pasiekė Lietuvos ekranus.Meno kritiko Vaido Jauniškio estiški pastebėjimai: pilnos teatrų salės, turtingos meno kolekcijos ir „eurotvarkos" išvengę parkai.Džiazo atlikėja Laura Budreckytė pradeda naują laidą „Teramuzika", kuri bus skirta muzikos terapijai.Paulinos Nalivaikaitės pasaulio muzikos naujienų apžvalga.Romualdas Požerskis - vienas garsiausių Lietuvos fotografijos menininkų, Ncionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, daugybės parodų ir leidinių autorius. Įdomu, ar tėčio kūryba turėjo įtakos Monikos kelio pasirinkimui? Nors daugiausia dirba komercinės fotografijos srityje Monika Požerskytė-Kalvelė yra sukūrusi įspūdingų meninių ciklų - „100 metų kartu", „Post Circle“. Apie fotografiją, svarbius klausimus, sutiktus žmones ir tarpusavio bendravimą - pokalbis rubrikoje „Be kaukių".Ved. Gerūta Griniūtė ir Jolanta Kryževičienė