Podcasts about velykas

Plačiai nuskambėjus žiniai, kad amerikiečių bendrovė atkūrė išnykusią vilkų rūšį, mokslininkai diskutuoja, ką ateityje gali suteikti tokie eksperimentai. Įmonė teigia, kad tai padės apsaugoti nykstančias rūšis, tačiau dalis ekspertų sako – yra dar labai daug klausimų.Vis labiau pavasarėjant, į LRT Radijo eterį sugrįžta rubrika „Auga ir balkone“. Joje visi, neabejingi auginimo patirčiai, ras naudingų patarimų, kaip mažose erdvėse susikurti sodą ar jaukią žaliąją erdvę. Savo patirtimi dalinsis ne tik pradedantieji, bet ir jau ne vienerius metus sodus balkone puoselėjantys žmonės. Na, o pirmasis naujo sezono rubrikos „Auga ir balkone“ pokalbis apie tulpių sodą balkone, kurį sukūrė vilnietė Loreta Mitkutė.Į LRT GIRDI kreipėsi vilnietis Mindaugas, kuris pasakoja, jog prieš Šventas Velykas kelis kartus registravosi maisto paketų gavimui iš „Maisto banko“, tačiau kaskart nuvykęs sužinodavo, kad maisto – nebėra, tad jam tekdavo dar kartą registruotis ir atvykti kitą dieną. Savo laimę vyras bandė tris kartus, tačiau maisto paketo taip ir negavo.Šiemet Juodkrantės kormoranų kolonijoje ornitologai dėčių nešaldys: nuspręsta suskaičiuoti, kokio dydžio ši kolonija likusi. Neringiškiai sako, kad pusiasalyje šių paukščių skaičius privalo būti valdomas.Visuomenės sveikatos specialistai skundžiasi, kad valdžia jiems it pamotė – verčia įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau moka kiek daugiau nei minimumą. Mokyklose ar darželiuose dirbantys sveikatos specialistai piktinasi, kad dešimtis metų išdirbę yra genami iš darbo, nes esą nesugeba be aukštojo išsilavinimo dirbti. Kodėl?Ved. Paulius Selezniovas

Spaudos apžvalgoje – balandžio literatūros mėnraštis „Metai“.Tauragės Birutės Baltrušaitytės bibliotekoje 12-ą kartą surengti Tauragės metų knygos rinkimai. Šiame konkurse nominuojamos tik Tauragės krašto žmonių sukurtos knygos.Anykščiuose kuriančios keturios kūrėjos kviečia aplankyti jungtinę parodą „Kūrybinė laboratorija numeris 2: tušas”. Tai paroda apie balansą: tarp meno ir dizaino, tarp eksperimento ir praktiškumo, tarp vidinio pasaulio ir kasdienybės.Į Lietuvos kompozitorių 2024 metų kūrinių penkioliktuką pateko Jurgio Kubiliaus „Ant00-2.0“.Metų pradžioje leidykla „Lapas“ pristatė prestižinės Vokietijos leidyklos „Spector Books“ išleistą knygą anglų kalba „Tara: tada ir dabar, čia ir ten“ (Tara: Then and Now, Here and There). Tai knyga, pasakojanti apie Vilniuje XX a. 7–9 deš. veikusią svarbiausią grafinio dizaino instituciją – Eksperimentinį taros ir įpakavimo konstravimo biurą ir jame kūrusius dailininkus.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Stresą dažnai laikome neigiamu reiškiniu, tačiau Vilniaus universiteto psichologė doc. Inga Truskauskaitė kviečia pažvelgti į jį kitaip – kaip į natūralią organizmo reakciją, kuri evoliuciškai padėjo žmonijai išgyventi.Scenos menų kritikė Aušra Kaminskaitė apžvelgia Caroline Guiela Nguyen spektaklį „Lacrima“.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Trys bankai, ugniagesių rūmai ir rašytojų namai – per pirmus trisdešimt penkerius savo veiklos metus Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ne kartą keitė adresą, bet tik sykį – vardą. Šį balandį institucija mini šimtmetį.„Manau, kad mada negali būti 100% tvari. Jau vien žodžių junginys yra savotiškas alogizmas – tvarumas suponuoja ilgalaikiškumą, pastovumą, tuo metu mada mums kalba apie kismą, dinamiką, įvairovę“, – sako Vilniuje vykstančios tvarios mados savaitės vadovė Aušra Juozapaitytė.Plotis – 20 metrų, aukštis - 6 metrai. Tai Povilo Dūdos drobės, ant kurios jis atspaudė troleibusą, dydis.Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje žvilgsnis į per Velykas mirusio popiežiaus Pranciškaus ryšį su menu ir kultūra.Ar Klaipėda pasirengusi tapti Europos kultūros sostine? Sociologo Liutauro Kraniausko komentaras.Lietuvių ir anglų kalbomis kurianti atlikėja Petunija sako, kad tai, kokia kalba kurti, padiktuoja pats kūrinys.Žmonės Amerikoje per Nepriklausomybės dieną valgo kepsnius ir leidžia laiką su alaus bokalais, o lietuviai per valstybines šventes buriasi, dainuoja ir mojuoja Lietuvos vėliavomis. Tokį skirtumą tarp lietuvių ir amerikiečių pastebėjo niujorkietis žydų menininkas Steve‘as Marcusas. Jis Vilniuje pristato savo kūrybą ant riedlenčių. Joje susipina tradiciniai žydų ir šiuolaikiniai gatvės kultūros simboliai, taip pat įpinami lietuviški ženklai.Ved. ir red. Indrė Kaminckaitė

Miego poza gali veikti miego kokybę, kūną ir net smegenis. Apie kiekvienos privalumus ir minusus tinklalaidėje „Miego DNR“ paaiškina neuromokslininkė Laura Bojarskaitė.Darželių trūkumo problemą išsprendęs Kaunas atsilaisvinusiose vietose kuria kūdikių grupes. Penkiuose Kauno darželiuose priimami metų nesulaukę vaikai. Tėvai juos gali palikti ne ilgiau kaip keturioms valandoms. Dienos mokestis siekia vieną eurą.Policijos departamento duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį sukčiavimo telefonu atvejų skaičius išaugo 15-a procentų, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Gyventojai dažnai susiduria su sukčiais, kurie skambina prisidengdami kitų žmonių telefono numeriais. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Ramūno Sarapo teigimu, per šventes, kai žmonės atsipalaiduoja ir praranda budrumą, sukčiai itin suaktyvėja, todėl policijos pareigūnai prašo žmonių būti itin budriais, o sulaukus neaiškių skambučių iš karto nutraukti pokalbį bei apie tai informuoti policijos pareigūnus.Šiandien – Šventos Velykos. Viena svarbiausių krikščionių švenčių metuose, skirta paminėti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Sveikindamas su Šventomis Velykomis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas sako, kad prisikėlimo šviesa mažina kasdienes baimes ir visiems linki sugebėti priimti ramybę bei nenugalimą viltį, nepaisant sudėtingų aplinkybių.Prasidedant aktyviam dviračių sezonui, miestai atnaujino dviračių takus, tačiau dviratininkai atkreipia dėmesį, kad palikta nelogiškų ir nesaugių sprendimų. Dviratininkų bendrijos pirmininko teigimu, tokios bėdos kyla dėl nesusikalbėjimo ir netinkamo projektavimo, miestų savivaldybės žada pavojingus ruožus sutvarkyti.Ved. Paulius Selezniovas

Koks yra Popiežiaus iškilmingo palaiminimo Urbi et Orbi simbolinis ir dvasinis svoris?Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas visiems linki sugebėti priimti ramybę bei nenugalimą viltį, nepaisant sudėtingų aplinkybių.Sveikindamas Ukrainą su šventomis Velykom, prezidentas Volodymyras Zelenskis ragina neprarasti tikėjimo ir toliau siūlo Rusijai paliaubų laikytis ne 30-mt valandų, bet 30-mt dienų.Keliuose Kauno darželiuose tėvai keturioms valandoms gali palikti kūdikius.Miestuose atnaujinus dviračių takus, dviratininkai atkreipia dėmesį į paliktus nelogiškus ir nesaugius sprendimus.Ved. Madona Lučkaitė

„99 proc. lietuvių per šv. Velykas turi margučių“, – sako tautodailininkė Odeta Bražėnienė, savo kolekcijoje turinti 5000 margučių.Video žaidimai, plečiantys kūrybines ir estetines ribas, atkreipiantys dėmesį į aktualias socialines ir politines problemas, bei ugdantys empatiją. Su jais susipažinti ir juos patirti galite naujoje MO muziejaus parodoje „Game Play“ („Žaidžiant pasaulį“).Kokie yra kauniečių kultūros renginių lankymo įpročiai?Pasaulio kultūros įvykių apžvalgoje – apie Ukrainoje kare žuvusią jauną menininkę Margaritą Polovinko, Harvardo universiteto pasipriešinimą JAV prezidento spaudimui, Velykinių margučių tradicijas Bosnijoje ir Hercegovinoje.Kiaušinis yra vienas seniausių pasaulio simbolių. Tai atsinaujinimo, gyvybės, pradžios, o kartais trapumo, naivumo ar ironijos ženklas. Įvairialypes „kiaušinio“ prasmes parodoje „Kiaušiniams – NE“ tyrinėja Panevėžio fotografų draugijos nariai.Ar gali dirbtinis intelektas pakeisti dėstytoją? Lietuviai sulaukė svarbaus tarptautinio įvertinimo už projektą „DI žinių dvyniai“. Tai - pirmas toks atvejis pasaulyje, kai į studijų procesą integruoti dėstytojų dirbtinio intelekto antrininkai, kuriuos studentai gali naudoti kaip interaktyvius, personalizuotus konsultantus.„Pasukęs ten, kur truputį bijau, kur truputį nedrąsu, dažniausiai tokiose plotmėse atrandu savo istorijas“, – apie istorijų paieškas dokumentiniams filmams sako režisierius Vytautas Puidokas.Ved. Marius EidukonisRed. Indrė Kaminckaitė

Druskininkų kultūros centro vyresnioji komunikacijos specialistė Alina Leminskaitė FM99 pasakoja apie švytinčius milžiniškus margučius, gaivias pavasario spalvas ir šiuolaikinio meno grožį balandžio 18–27 dienomis. Gydyklų parke laukia įspūdinga galerija po atviru dangumi – net 17 švytinčių meno kūrinių, sukurtų garsių gatvės menininkų!

FM99 studijoje apie Šv. Velykas ir pavasario atostogas kalbame su Alytaus Panemunės progimnazijos moksleiviais.

„Rusijos santykių su likusiu pasauliu vizija yra daug niūresnė, nei esame įpratę. Tai ypač pasakytina apie tuos, kurie gyvena šalyse, besiribojančiose su Rusija arba geografiškai esančiose netoli jos. Šis dokumentas reiškia ne tik žemiausią tašką ekumenizmo raidoje, bet ir signalizuoja apie tai, kad šiandien krikščionims praktiškai neįmanoma susitarti dėl krikščionybės, taikos ir sugyvenimo mūsų bendruose namuose. Dokumente šaltakraujiškai išdėstyta Putino ir Kirilo sąjunga: Maskvos patriarchatas, kaip valstybinės Bažnyčios vadovas, bando suteikti posovietiniam Rusijos nacionaliniam projektui sielą ir viziją.Kai 1991 m. Sovietų Sąjunga subyrėjo, nebuvo jokios dvasinės ir moralinės vizijos, išskyrus nostalgiją šlovingai Rusijos stačiatikybės praeičiai. Dabartinė Putino ir Kirilo simbiozė yra vaisius to, kas prasidėjo daugiau nei prieš trisdešimt metų. Tačiau vienas skirtumas yra tas, kad ne leninizmas-stalinizmas, o Rusijos Ortodoksų Bažnyčios Maskvos patriarchatas dabar tiekia ideologinius šarvus šiam karo manifestui - karui, ginkluotam branduoliniais ginklais.“ Plačiau - vedamojo skiltyje.Maldynas kaip būdas suvaldyti beprotišką gyvenimo tempą: gegužės mėnesio „Magnificat“ maldyną pristato jo redaktorė Ilona Valujevičienė.Immanuelio Kanto 300 metų bujiliejui - filosofo Lauryno Peluričiokomentaras: „Ką Kantas patartų daryti su velnių valstybe, kuri nenori taikos?“Apaštalo Pauliaus keliais: kun. Mozės Mitkevičiaus pasakojimas apie apaštalo Velykas, praleistas kalėjime (II dalis).Poeto Antano Šimkaus radijo esė „Kalkuliatorių džiaugsmas“ – apie tarpinio patikrinimo egzaminus.Laidos redaktoriai Rūta Tumėnaitė ir Julius Sasnauskas.

Vėl Tie Patys #187 apie Velykas, Auksinius svogūnus ir pasaulio pabaigų Tier List by Negyvas Eteris

Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas: "Kristaus mirtis ir prisikėlimas yra tas įvykis, kuris suteikia žmogui amžinojo gyvenimo viltį."Pagrindinis Velykų akcentas Ispanijoje-miestuose vykstančios iškilmingos procesijos.Australai per Velykas išperka 70 procentų per metus šalyje suvartojamo šokolado.Rusija dronais ir raketomis atakavo Ukrainos energetikos infrastruktūrą šalies pietuose ir vakaruose.Ved. Madona Lučkaitė

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie Velykas.

LRT GIRDI gavo užklausą, kurioje teigiama, kad moteris, dirbanti pagal individualios veiklos sutartį, tvarkingai mokėjo privalomojo socialinio draudimo įmokas, tačiau dabar sulaukė pranešimo, kad permokėjo pusantro tūkstančio eurų ir neaišku, kodėl. Moteris sako, kad nenori apgaudinėti valstybės, todėl bando išsiaiškinti iš kur atsirado permoka, tačiau į Sodrą prisiskambinti neįmanoma. Tuo metu kiti gyventojai sulaukė pranešimų, kad kaip tik sumokėjo per mažai mokesčio. Kas čia yra nutikę?Ukrainai šiandien bus perduota dalis už „Radarom” akcijos metu surinktus pinigus nupirktų saugaus kario paketų, kuriuos sudaro naktinio matymo monokuliaras, lazerinis taikiklis ir individualus antidronas.Penktadienis prieš Velykas paprastai ta diena, kai prekybos centrai sulaukia daugiausia pirkėjų. Tiesa, į madą grįžtant kiaušinių dažymui svogūnų lukštais, pirkėjai sako, kad lukštų gauti sudėtinga, o pardavėjai pastebi, kad kai kurie pirkėjai tiesiog nulupa nuo svogūnų lukštus. Pastebimas ir baltų kiaušinių trūkumas. Klausimas klausytojams - ar pasigendate baltų kiaušinių ir svogūnų lukštų?Lygiai prieš 20 metų tapo NATO nare. Šiuo metu NATO atsidūrė ir ties didžiausia Europos saugumo grėsme, ir ties vienu didžiausių egzistencinių išbandymų. Didelių vidinių krizių organizacija turėjo ir anksčiau ir gana didelių.Diskutuojant, kur rasti papildomų lėšų šalies gynybai, dalis verslo atstovų teigia, kad sutiktų mokėti didesnius mokesčius. Kaip tai galėtų būti įgyvendinta? – apie tai „Verslo laike”.Po terooro išpuolio Maskvoje,už kurį atsakomybę prisiėmė teroristų organizacijos islamo valstybė atšaka, Europos šalių dėmesio centre ir vėl atsidūrė terorizmo grėsmė. Prancūzija, kurioje šią vasarą vyks Olimpinės žaidynės, paskelbė aukščiausią saugumo pavojaus lygį. Daugiau apie saugumo grėsmes Prancūzijoje rubrikoje „Naujienų žemėlapis”.Ved. Rūta Kupetytė

Kviečiame pasiklausyti pokalbio su Ramune Tarande, Druskininkų kultūros centro reklamos ir komunikacijos vyriausiąja specialiste, apie laukiančias ypatingas Šv. Velykas viename gražiausių Lietuvos kurortų!

Kai kurie didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai, ko gero, dar atmena tuos laikus, kai per Kalėdas ir Velykas žmonės netilpdavo į bažnyčias, tekdavo grūstis prieangiuose ar net šalti šventoriuose. Ir ne tik dėl vadinamųjų kalėdinių ir velykinių katalikų, kurie teužsuka į bažnyčią porą kartų per metus, bet ir dėl to, kad sovietmečiu išdygusiuose mikrorajonuose bažnyčių tiesiog nebuvo. Sovietų valdžia draudė jas statyti. Padėtis ėmė keistis tik pačioje okupacijos pabaigoje, o pirmieji nepriklausomos Lietuvos metai paženklinti ir naujų šventovių statybų. Iki šiol šis reiškinys nebuvo išsamiau tyrinėtas, tad šiandienėje laidoje klausytojų laukia pokalbis su VU Istorijos fakulteto doktorante Kamile Steponavičiūte, kuri šiemet apsigynė magistro darbą „Sakralinė architektūra Vilniaus arkivyskupijoje XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje“, už kurį buvo apdovanota Lietuvių katalikų mokslo akademijos premija. Šiuo metu savo tyrimus tęsia doktorantūros studijose tame pat Istorijos fakultete. Jos vadovė – architektūros istorikė profesorė Marija Drėmaitė. Viešnią kalbina VU Filosofijos ir Istorijos fakultetų dėstytojas ir mūsų studijos bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Kinija dėl „veiklos kosmose“ į šiaurę nuo Taivano nustato neskraidymo zoną. Rusijos užsieno reikalų ministras Sergejus Lavrovas vieši Brazilijoje. Buvusiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel įteikiamas ypatingas ordinas už nuopelnus šaliai. Šiuos klausimus aptariame su analitiku Mariumi Laurinavičiumi.Lenkija vakar laikinai uždraudė grūdų ir kito maisto importą iš Ukrainos, siekdama apginti vietos ūkininkus. Ukrainos eksportuojami grūdai per Europos Sąjungą į kitas šalis gabenami nuo tada, kai Rusija užblokavo Juodosios jūros uostus.Aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai kartu su Lietuvos kariuomenės karinėmis oro pajėgomis sraigtasparniu vykdo tikslines išvykas, kad išsiaiškintų atliekomis užterštas teritorijas. Kokie rezultatai? Pokalbis su Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus valdybos viršininku Edgaru Skrebe.ISM universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad ar vaikas taps lyderiu, nulemia ne aukšti mokykloje gauti pažymiai. Daug svarbiau–aplinka, kurioje vaikas užauga. Pokalbis su tyrimą atlikusiais ISM mokslininkais Rūta Gumbelevičiūte ir Aidu Gedminu.Stačiatikiai švenčia Velykas. Tiesiogiai iš Anykščių-Vesta Tizenhauzienė.Vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į muzikinę kelionę troleibusu. Bendradarbiaujant su „Vilniaus viešojo transporto“ įmone, jau antrąjį kartą pristatomas elektroninės muzikos renginys-„Kita stotelė-laisvė“. Viso maršruto metu bus renkama parama karą patirinčiai Ukrainai.Ved. Darius Matas

Balandžio 16-oji - Šv. Velykų diena ukrainiečiams! Šviesios, gražios, džiaugsmingos pavasario šventės linkėdami, sveikiname visus prieglobstį nuo karo atradusius Alytuje ar kituose pasaulio kampeliuose, visus, likusius Ukrainoje! Linkime stiprybės, tikėjimo ir taikos! FM99 studijoje pasikalbėti apie Kristaus prisikėlimo šventės tradicijas susitikome su ukrainiete Ksenija Romashenko, Alytuje gyvenančia jau antrus metus, Dzūkijos sostinėje sutinkančia jau antrąsias Šv. Velykas.

Antrąją Velykų dieną – pažintis su šventės papročiais Mažojoje Lietuvoje. Drevernoje gyvenanti Virgina Asnauskienė lietuvininkų tarme pasakos kaip vaikai ir jaunimas švęsdavo Velykas. Jaunimas vaišes savo pasilinksminimams surinkdavo lankydami garbiausius kaimo gaspadorius ir laluodami. Gražus paprotys buvo pagerbti krikšto tėvus, nunešti jiems dovanų velykį, taip lietuvininkai vadindavo margutį.Marcinkonių seniūnijoje yra viena nuošaliausių pietryčių Lietuvos miškų gyvenviečių – Musteikos kaimas. Šiame etnografiniame kaime iki šių dienų išlaikyta kaimo savastis, tradicijos. Velykos – pati didžiausia šventė Musteikos kaime.Panevėžio rajone, Vadokliuose, šv. Velykų rytą vaikai bėga į kiemą paklausyti, ar nuo bažnyčios pusės aidi būgnų garsai. Senovinio būgno mušimas Velykų rytą – tradicija, be kurios į šį kraštą gražiausia pavasario šventė neateina. Apie į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą įtrauktą tradiciją pasakoja Vadoklių kultūros centro renginių organizatorius Dovydas Butkus.Įdomu žinoti. Aukštoji araukarija panaši į eglę, tik švelniais spygliukais padengtomis šakomis. Šis šiltųjų kraštų augalas natūralioje gamtoje užauga iki 70 m. Lietuvoje auginamas tik oranžerijose arba namų sąlygomis. Ko reikia, kad šiuo augalu nenusiviltume ir jis ilgai puoštų namus? Išsamiau – Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo sveikinimas.Kol Lietuvoje dar tik sėdame prie velykinių pusryčių stalo, dalis tautiečių jas jau pasitiko. Kaip Velykas švenčia pasaulio lietuviai?Su užsienio naujienų redaktoriumi apžvelgiami naujausi pranešimai iš karo niokojamos Ukrainos.Taip pat Tauragėje naują gyvenimą kuriančios ukrainietės mokytojos istorija. Kai tėvynėje prasidėjo karas, ukrainietė Tamara Jakovec dirbo vienoje gamybos įmonių Lietuvoje.Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje vyksta paroda „Galingi, nes vieningi“. Paroda kviečia į kelionę, kur sekami svarbiausi NATO istorijos įvykiai. Taip pat ir apie Lietuvą, jos žingsnius kelyje į NATO, bendrą veiklą su kitomis valstybėmis narėmis.Ved. Darius Matas

LVK pirmininko, Vilniaus arkivyskupo metropolito Gintaro Grušo velykinis sveikinimas ir trumpas pokalbis apie tai, kaip šiuolaikiniam žmogui atrasti ne tik Kalėdų džiaugsmą, bet ir Prisikėlimo slėpinį, taip pat apie būsimą Sekminių šventę svečiuose pas Konstantinopolio patriarchą Baltramiejų.Ukraina švenčia antras karo Velykas: mintimis apie Prisikėlimo viltį ir Ukrainos pergalę dalinasi Lvivo graikų apeigų katalikų vienuolės, atvėrusios savo vienuolynų duris karo pabėgėliams iš šalies rytų.Su Šv. Velykomis sveikina Konstantinopolio patriarchato ortodoksų bendruomenės kunigas Vitalis Dauparas.Spaudos apžvalgoje apie paminklus ir užsienio politiką (parengė Laurynas Peluritis).Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie Kristaus prisikėlimą - Velykas. Kas daro mus Kristaus sekėjais? Koks yra pats svarbiausias klausimas? Kokia yra mūsų nuodėmių kaina?

Spaudos apžvalga.Tarp geriausių poezijos kategorijoje „Metų knygos rinkimuose“ pateko poetės ir vertėjos Gretos Ambrazaitės knyga „Adela“, kurią išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Jos simbolinė figūra – autorės proprosenėle Adela Różewicz, tačiau iš tikrųjų pagrindinis knygos leitmotyvas – laikas, laikas kaip vanduo.Kauno paveikslų galerijoje atidaryta skaitmeninio meno Lietuvoje pradininko Gintauto Velykio darbų paroda. Pasitelkus dirbtinį intelektą sukurta ekspozicija „PortalAI“ kviečia panardyti tarp realybės ir virtualybės.Šiandien Didysis penktadienis, savaitgalį švęsime Velykas. Ar šiandien suprantame jų prasmę? Kaip Italija pasitinka šias šventes?Žemaitijoje jau beveik 400 metų gyva tradicija giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnus. Kalnų giesmės giedamos įvairiomis religinėmis progomis – ne tik per gavėnią ar prieš Velykas – Didžiąją savaitę. Giesmyną sudaro per 20 giesmių, kurios giedamos net kelias valandas.Naująja meno, rezidencijų ir edukacijos centro „Rupert“ vadove tapo Viktorija Šiaulytė, kuri nuo praėjusių metų rudens šiame centre kuravo rezidencijų ir viešąsias programas.Ved. Karolina Bieliauskaitė

Vis daugiau Europos lyderių bando gerinti santykius su Kinija. Šiandien su Kinijos prezidentu Si Dzinpingu susitinka Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas ir Europos Komisijos vadovė Ursula Fon der Lajen. Ar reikia kalbėtis su šalimi, kuri kalbasi su Ukrainą užpuolusia Rusija?Seimui vėl teikiamos pataisos, kurios truputį švelnintų alkoholio kontrolės priemones. Siūloma lauko kavinėms leisti alkoholiu prekiauti ne 40-ies, o 80-ies metrų atstumu nuo pagrindinio pastato, taip pat siūloma įtvirtinti nuostatą, kad reklama nelaikomi įmonių pavadinimai, kuriuose minimoi alkoholiniai gėrimai. Ir siūloma leisti alkoholiu prekiauti rugsėjo pirmąją, kai ši diena išpuola savaitgalį. Kodėl valdantieji ir vėl bando švelninti alkoholio kontrolę?Aktualus klausimas. Ar prieš Velykas ketinate važiuoti į Lenkiją pigiau apsipirkti, mat pastarosiomis dienomis vis daugiau Lietuvos gyventojų vyksta į Lenkiją?Vis daugiau mažų ir didelių įmonių Lietuvoje siekia atsikratyti fiksuotos kainos už elektrą, tačiau tiekėjai grasina baudomis. Verslininkai žada kartu bylinėtis ir piktinasi tiekėjų nelankstumu.Valstybinės kalbos inspekcija paskelbė, kad kitąmet baus darbdavius, jeigu jų įdarbinti ukrainiečiai nekalba lietuviškai. Kaip visa tai vyks ir ar išvis teisinga reikalauti ukrainiečių mokytis lietuvių kalbos, kai jų tauta kovoja ne tik dėl savo, bet ir dėl mūsų laisvės? Diskusija po 8 val. žinių.Ved. Edvardas Kubilius

Savaitgalį Kauno rajone vykusioje 27-oje tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Ką pasėsi… 2023“ demonstruoti mokslo ir agroverslo bendradarbiavimo rezultatai, pristatytos naujausi technologiniai žemės ūkio pasiekimai, vyko paskaitos bei seminarai. Vyko vienintelis Lietuvoje „Medžio drožėjų motoriniais pjūklais čempionatas“. Pakalbinti parodos lankytojai ir dalyviai pasidalijo sava nuomonę apie šiųmetį renginį.Šeštadienį Pasvalio rajone, Valakėliuose vyko muzikos festivalis „Bandūrėlis“. Apie puoselėjamą dambrelio muziką bei tradicijas – pokalbis su Pasvalio kultūros centro Valakėlių skyriaus meno vadovu, dambrelius gaminančiu Albertu Bartašiumi, o su istorinėmis instrumento ištakomis supažindina muzikantas Simas Janulis.Kartu su Verbų sekmadieniu prasideda ir didžioji savaitė. Apie paskutinio sekmadienio prieš Velykas simbolį ir Vilniaus krašto verbų išskirtinumą pasakoja Amatų centro Houvalto dvare vedėja Jolanta Lapinskaja.Ved. Arneta Matuzevičiūtė

Lietuvos diena: Sukako du mėnesiai, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Prancūzijos prezidento rinkimuose varžosi dabartinis šalies lyderis E. Makronas ir kraštutinės dešinės atstovė Marin Lio Pen. Kaip ukrainiečiai švenčia šv. Velykas? Ar sekasi griauti sovietinius paminklus? Lietuvos advokatė prieš Rusijos TV kanalų uždarymą? Kodėl gyventojai išmeta vis daugiau pasenusių vaistų?Ved. Madona Lučkaitė

Su šv. Velykomis Jus sveikina „Tiek žinių“ komanda!

Seimas svarsto pataisas, kad Kalbos komisija negalėtų atgaline data keisti registruotų įmonių pavadinimų.Lietuvoje apgyvendintiems ukrainiečių vaikams perleistos lietuvių autorių knygos.Kaip ukrainiečiai pasitiks ortodoksų Velykas?Ar jau paženklinote savo augintinį?Kodėl Klaipėda užsienio turistus pasitinka išraustomis senamiesčio gatvėmis?Ved. Madona Lučkaitė.

Antrąją Velykų dienų „Varduose ir garsuose“ – keli kūriniai, susiję (nebūtinai visiškai tiesiogiai) su šia švente. Nuo „The Flaming Lips“ iki Sufjano Stevenso – ne vienas alternatyvios muzikos atlikėjas yra savo muzikoje prisilietęs prie Jėzaus istorijos. Taip pat – geros žinios apie į Lietuvą sugrįžtančią grupę „Son Lux“, po pertraukos su nauju kūriniu sugrįžęs Jamie XX ir kitos muzikinės naujienos. Vedėjas - Ramūnas Zilnys.

Du Vytautai – tėvas ir sūnus Raižiai kol kas dar augina karves. Ferma moderni, karves melžia robotas. Darbo nesibodi ir iš Norvegijos gimtinėn grįžęs jaunesnysis Vytautas. Tik kodėl vis dažniau mintys krypsta atsisakyti karvių ir auginti mėsinius galvijus?Artėjanti pavasarinė sėja daugeliui augalininkystės ūkių šeimininkų bus rimtas išbandymas. Pabrangusios trąšos, degalai verčia pergalvoti tręšimo planus, kiek ir ko sėti, kokią technologiją pasirinkti. Pasak Elektrėnų sav. ūkininko Tomo Sinicos, tenka prisitaikyti ir prie tokių sąlygų, apmąstyti, kaip išsiversti su mažesniu trąšų kiekiu, kaip dirbti žemę, ką joje auginti.Bulgarijos avių augintojai nusivylę: didžiausias šalyje prekybos tinklas prieš Velykas pirkėjams pasiūlys didelį kiekį importuotos pigios avienos. Iki šiol būtent prieš Velykas vietos avių augintojai parduodavo daugiausia avienos. Kaip bus šiemet?Ved. Regina Montvilienė

Krikščionys ortodoksai visame pasaulyje ir Lietuvoje švenčia Velykas.Lietuvoje minima Motinos diena.Pokalbis su Kazachstano Respublikos ambasadoriumi Viktoru Temirbajevu apie šalies patirtį įveikiant pandemiją, bei išrastą vakciną.Ved. Irina Andrianova

Apie istorines Lietuvos vietas, patirtis kalėjimuose, filmus, kuriuos reikia uždrausti, absurdo kiną, drive - in mišias, ūsų trend'ą, patriotines komedijas ir naują muzikos albumą. -- Čia juk ne skiepas nuo covid'o, paspausti subscribe mygtuką visiškai neskauda. -- Net nepatikėsite kokių nuostabių pavadelių savo augintiniams galite rasti - https://fantazijos.lt -- Mūsų instagramas - https://www.instagram.com/nesiaukite​ "Nėra ką žiūrėti kontribiutoriai per Velykas turės kiečiausius kiaušinius" - Velykų Babčiara Paremkite kūrybą - https://www.contribee.com/nerakaziureti​ Ir dar facebook paskyra - https://www.facebook.com/nesiaukite​ Pasiūlymų ir nuoskaudų dėžė (intymių nesiųsti) - nerakaziureti@gmail.com -- Įspėjimas tėvams - necezūrinis turinys. #Nesiaukite​ #JustinasJankevicius​ #TadasVidmantas

Benediktinai iš Solesmes abatijos Prancūzijoje į Lietuvos Palendrių kaimą atsikraustė prieš du dešimtmečius. Naujai pastatytame vienuolyne dabar 14 brolių. Jie meldžiasi ir dirba; laiko bičių, renka žoleles ir daro eleksyrus, arbatas, gydomuosius tepalus, leidžia knygas. Džiaugiasi lankytojais ir linki visiems dvasinės ramybės, kurią pajusti padeda grigališkasis giedojimas.Šios Velykos buvo kitokios, kaip ir daugelio šeimų, taip ir Šiaulių rajono Ginkūnų gyventojos Irenos Šileikienės artimųjų suėjime. Šiemet prie šventės stalo susirinko žymiai mažiau žmonių. Tačiau Irenos marginti kiaušiniai (o jų vašku numargina per 100) jau papuošė ir Airijoje gyvenančio sūnaus šeimos stalą. Moteris tikisi, kad per kitas Velykas galės susitikti su visų vaikų šeimomis.Koronaviruso pandemija per šias Velykas visus privertė pamiršti išvykas į kitus rajonus aplankyti ir kartu švęsti su artimais, brangiais žmonėmis. Kitokios šios Velykos ir Raseinių rajono Berteškių bendruomenėje. Pasakoja jos pirmininkė Loreta Sirvidienė.Kiekviena gėlė išsiskiria savo forma ir spalva iš kitų. Kurios iš jų žiedas primena kobros galvą, o lapai – dramblio ausis? Pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Kitaip nei apie Kalėdas, apie Velykas dainas alternatyvios ir elektroninės muzikos kūrėjai rašo retokai. Dėl to proginių grojaraščių sudarytojams tenka gerokai pasukti galvą, tačiau kai kurie su šia švente tiesiogiai (ar iš dalies) susiję kūriniai yra išties labai įdomūs. Laidoje šįkart – saujelė tokių, įrašytų margos kompanijos - nuo kultinių britų „The Blue Nile“ ir „Talk Talk“ iki pankų motinos Patti Smith. Laidos vedėjas – Ramūnas Zilnys

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie šv. Velykas.

Kun. Virgilijus Poškus ir kun. Arnoldas Valkauskas kalba apie šv. Velykas.

Savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius ragina Lietuvos savivaldybes žmones skiepyti ir šventinį Velykų savaitgalį. Vilniaus meras Remigijus Šimašius pokalbio metu informavo, kad sostinėje skiepijimas vyks visas tris šventines dienas, tuo tarpu Kauno meras Visvaldas Matijošaitis teigė, kad skiepijimas mieste planuojamas tik šeštadienį.Planuojama įteisinti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, kuris leistų smurtautoją iš karto atskirti nuo aukos, sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ministrė taip pat ragino žmones, žinančius apie smurto artimoje aplinkoje atvejus, nebūti abejingais ir pranešti institucijoms.Prancūzijos prezidentas paskelbė, kad visoje šalyje uždaromos mokyklos ir įvedamas dalinis karantinas. Emaniuelis Makronas kartu teisino savo prieštaringai vertinamą kovos su sparčiu kovido atvejų skaičiaus augimu strategiją. 43 metų lyderį pastarosiomis savaitėmis griežtai kritikavo politiniai oponentai ir daugelis sveikatos ekspertų, kovido pacientams perpildžius ligonines Paryžiuje. Kaip Prancūzijoje ir kitose bendrijos šalyse sugebama pažaboti pandemiją, kokių veiksmų imasi ir ko atsisako atskiros šalys?Lankytojams atveriamas Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas taikant galiojančius karantino apribojimus. Leidžiama lankyti Botanikos sodo parką, ne didesnėmis nei penkių asmenų grupėmis, išskyrus dviejų šeimų ir (ar) dviejų namų ūkių narius.Ved. Madona Lučkaitė

Per pastarąsias dvi savaites Vilniaus apskrityje mirčių skaičius nuo covid-19 padidėjo dvigubai. Ligoninės ruošiasi COVID-19 pacientų skaičiaus augimui.Vilniaus miesto savivaldybė su sostinėje veikiančių restoranų, kavinių ir barų vadovais tarėsi kaip atrodys šių metų sezonas.Buvusiam Seimo nariui vėl tapus Seimo nariu siūloma nemokėti išeitinės išmokos.Beveik savaitę Sueco kanalą blokavęs laivas pajudėjo, bet problemos liko. Kai kurie prekybininkai sako, kad jau sulaukia tiekėjų žinučių apie vėluosiančias prekes. Visgi, ekonomistai ir verslininkai situaciją vertina ramiai – esą poveikis nors ir bus, neturėtų užsitęsti. Kaip Lietuvos prekių lentynas paveiks vienas Egipte užstrigęs laivas?Visame pasaulyje pandeminė situacija išlieka įtempta. Reporterė Rūta Nikitinaitė domėjosi, kaip Europa šį sekmadienį planuoja švęsti Velykas. Pavyzdžiui, Vokietijoje žmonės per šventes galės aplankyti artimuosius ir draugus, o Italijoje vyks sekmadienInės mišios bažnyčiose.Ved. Simona Vasiliauskaitė

Europoje vis garsiau kalbama apie darbo savaitės trumpinimą iki keturių dienų. Viena trumpiausių darbo savaičių džiaugiasi olandai, mažiau valandų dirbama ir Prancūzijoje. Ispanijoje trumpinti darbo savaitę siūlo vietos valdžia. Lietuvoje tokia tvarka galioja keliose įmonėse. Apie darbo laiko skirtumus Europoje plačiau pasakoja Rūta Nikitinaitė.Mokslinių duomenų bazių prenumerata skandalinga, sako mokslininkai.Universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Kauno Technologijos universiteto rektorius prof. Eugenijus Valatka,Vilniaus universiteto rektorius, mokslų daktaras Rimvydas Petrauskas, Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Nerija Putinaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius Albertas Žalys.Vakcinos ir vaistai. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis.Pandemijos valdymas. Pokalbis su Vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite.Ved. Rūta Kupetytė

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius teigia, kad dalis gyventojų vis dar nesupranta, koks pavojingas yra koronavirusas./Kaip šias šv. Velykas sutiko kitos Europos šalys?/Karantino metu kelininkai džiaugiasi, kad dėl sumažėjusio automobilių srauto miestų gatvėse, remontuoti kelius yra kaip niekada lengva. Norite išgirsti daugiau? Visą LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įrašą rasite čia: https://www.lrt.lt/mediateka/audio/radijo-laidos/ryto-garsai

Šv. Velykas akmeniškės Gražinos Gauronskienės šeimoje apkartino koronavirusas. Uteniškių Renatos ir Giedriaus Juodžių šeimoje vertinamos tradicijos. Adutiškyje Žydrūnas Eimutis įkūrė senelių namus ir ketina juos plėsti. Ved. Regina Montvilienė.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas sako, kad šios Velykos bus neįprastos, esant mažiau šurmulio. Šiemet Mišios bus aukojamos bažnyčiose, tačiau be tikinčiųjų. Mišių transliacijas galima stebėti per LRT televiziją, radiją bei portalą LRT.LT Švenčiame ne tik Jėzaus Kristaus prisikėlimą, bet ir saulės kopimą vis aukščiau. Apie Velykų tradicijas ir Dzūkijos kaimo žmonių gyvenimą, kalbėjome su etnokultūrinių renginių organizatore Onute Drobeliene. Lietuvos pajūryje aptikta suakmenėjusi fosilijos liekana, kurios amžius gali siekti ir 400 milijonų metų. Jų galima rasti ir daugiau, o kur jų ieškoti, kaip atpažinti ? Laidoje sužinosime naujausią informaciją apie koronavirusą, domėsimės, kodėl karantino metu išaugo smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičius, apžvelgsime nacionalinę ir užsienio spaudą.Ved. Alvyda Bajarūnaitė.

Balandžio 14-osios naktį LRT KLASIKA transliuos Maxo Richterio 8 val. trukmės kūrinį „Sleep“. Taip, solidarizuojantis su Jungtinės Karalystės visuomeniniu transliuotoju BBC, simboliškai prieš šventas Velykas palaikomi karantiną išgyvenantys žmonės. Ta proga, laidoje „Pakartot“ aš, Domantas Razauskas, apie miegą ir muziką kalbuosi su psichologu, mokslų daktaru, Vilniaus universiteto lektoriumi sapnų ir miego ekspertu Tadu Stumbriu. Ar muzika išties gali pagerinti miegą, o gal pakenkti? Ar gali sapnuose gimti muzikos kūrinys? Kas yra sąmoningi sapnai ir kaip mokytis muzikos miegant?Ved. Domantas Razauskas.

Garso menininkas Armantas Gečiauskas (Arma Agharta) pasirodo atokiausiose pasaulio vietose. Po 7 metus trukusių gastrolių Armantas tikisi, kad karantinas turės teigiamos įtakos kūrybai.Berlyne jau dešimtmetį veikia muzikos, meno ir bendruomenės erdvė „Panke“. Viena jos įkūrėjų Erika Šiekštelytė sako, kad Vokietijos valdžios reikalavimai kuriant kultūros klubą niekada nebuvo per dideli, o finansinis palaikymas krizės metu leidžia jaustis saugiai.Nors emocines problemas ne visada paprasta apibūdinti žodžiais, į menų – šokio, dailės, dramos, muzikos – terapiją vis dar žiūrima įtariai.Pasaulyje: Europos kino festivaliai atsisako keltis į internetą, Niujorko menininkai gauna paramą ir atšaukę renginius, o mokslininkai transformavo koronavirusą į muziką.Menotyrininkės Agnės Narušytės komentaras.Ką sudėtingu istoriniu etapu iš savo lyderių nori girdėti piliečiai? Šalių vadovai kreipiasi į tautas – vieniems kalbas sakyti sekasi geriau, kiti praleidžia progą atliepti visuomenės poreikius. Aktorius ir režisierius Arvydas Dapšys karantine pasitinka ne tik Velykas, bet ir 60-ąjį jubiliejų. Pokalbis apie ryškiausius vaikystės prisiminimus ir įpročius, kurių nepavyko atsikratyti.Ved. Juta Liutkevičiūtė.

Šventojo Rašto ištrauka, kurią palydi dvasininkų ir teologų komentarai, pokalbiai apie tikėjimo kelionę ir kasdienybės stebuklus. Šioje laidoje, dar iki pasirodymo knygynuose, pristatomos ir skaitomos naujausios religinės knygos, pateikiama išsami informacija apie krikščioniškųjų švenčių turinį ir prasmę, supažindinama su iškiliausiomis Katalikų bažnyčios asmenybėmis. Ved. Julius Sasnauskas.

Pokalbis su klausytojais ir psichologe Vega Dikčiene, kaip neliūdėti per Velykas?cPokalbio kartojimas, rengto beveik prieš metus Čikagoje su Švento Kazimiero seserų kongregacijos generale vyresniąja sesele Regina Dubickaite. Su ja kalbėjausi ir apie emigrantų tikėjimą, ir pačios seselės istorija – kaip jis atsidūrė Amerikoje, kodėl tapo sesele. Pokalbis apie naują rubriką „Karantino lyrika” su Agne Biliūnaite. Ved. Rūta Kupetytė.

Savaitraščio „7 meno dienos“ apžvalga.Domanto Razausko muzikinės naujienos.Literatūros kritikas dr. Ramūnas Čičelis apžvelgs šių metų poezijos almanachą „Atokios stotys“ ir jonaviečio poeto Mindaugo Švėgždos eilėraščių rinkinį „Geltona ornamentika“.„Kuriu netikrą architektūrą“, – apie savo darbą juokais pasakoja kino aikštelių braižytoja Iveta Šmidtaitė, dirbusi su BBC ar „Netflix“ nemažo populiarumo sulaukusiais projektais. Nuo atšiaurios XVIII a. Škotijos iki 7-8 dešimtečio ryškaus Bostono – tokie skirtingi gali būti interjerai, kurių architektūrą nubraižo būtent kino aikštelių braižytoja.Kaip pasitinkame karantinines Velykas? Donato Puslio pokalbis su vysk. Lionginu Virbalu.LRT jungiasi prie Jungtinės Karalystės visuomeninio transliuotojo BBC inicijuotos simbolinės karantiną išgyvenančių žmonių palaikymo akcijos – balandžio 14-osios naktį LRT KLASIKA transliuos Maxo Richterio 8 val. trukmės kūrinį „Sleep“. Apie tai išsamiau – muzikologė Rasa Murauskaitė, kuri papasakos ir kokios muzikos savo klausytojams LRT Klasika pasiūlys per šv. Velykas. Kauno rajono muziejus, įsikūręs Raudondvario dvare, negalėdamas, kaip ir kiti muziejai, pakviesti lankytojų, pakvietė į virtualią ekskursiją, kurią suskubo pabaigti ir ištobulinti per pirmas dvi karantino savaites. Su Kauno rajono muziejaus vadovu Zigmu Kalesinsku bendravo Laima Ragėnienė.Kaip šiomis karantino sąlygomis vaikai mokomi šokti? Pokalbis su Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotoju baleto ugdymui Eligijumi Butkumi. Ved. Austėja Kuskienė.

Naujausia informacija apie koronavirusą.Vyriausybė trečiadienį uždraudė per Velykas gyventojams vykti į kitus miestus. Ribojimas bus taikomas tris šventines dienas – nuo penktadienio 20 val. iki pirmadienio 20 valandos. Privalomas kaukių dėvėjimas viešose vietose. Kaukių dėvėjimas vaikams. Didysis penktadienis: dvasinis gyvenimas šventinį savaitgalį keliasi į LRT. Atokiose pasaulio vietose gyvenantys čiabuviai koronaviruso akivaizdoje laikomi rizikos grupe.Valdžia dėl paramos verslui sutarė ir šis šiek tiek lengviau atsikvėpė. Tačiau šioje grandyje yra ir darbuotojai, kurie vis dar sako esantys nežinioje.Ką galima sužinoti apie mūsų visuomenės kasdieną, kultūrą ir išsilavinimą, tyrinėjant Švč. Mergelės Marijos atvaizdus? Kaip galima paaiškinti stebuklingu vadinamo atvaizdo kulto poveikį žmonėms? Birštonas uždraudė į miestą įvažiuoti motociklininkams.Kas laukia verslo? Kaip greitai jam pavyks atsigauti? – Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.Psichologo konsultacija – emocinis valgymas per pandemiją.Paskelbus karantiną, pasikeitė ir zoologijos sodo gyvūnų elgsena. Muziejaus atstovų teigimu, po karantino gyvūnų gretos čia gali ir pagausėti – būtent pavasarį pradeda poruotis muziejuje gyvenantys ruoniai bei delfinai.„Ryto garsai“ per 10 min. Orų apžvalga. Tarpdisciplininio meno kūrėjo Algimanto Černiausko komentaras. Ved. Rūta Kupetytė.

Kultūros puslapių apžvalga. Kas yra lalavimai ir kodėl per Velykas dainuojamos sūpuoklių dainos? Į šiuos klausimus atsakys LLTI Dainyno skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Aušra Žičkienė.Mums turėtų rūpėti ne tik naujos, plačiai reklamuojamos knygos. Žmogaus gyvenime žymiai svarbesnės knygos, kurios padarė didelę įtaką ir keliauja su mumis toliau. Naujoje laidos rubrikoje „Mano skaitiniai“ sužinosime, kokios knygos yra svarbios rašytojui Sigitui Parulskiui.Tęsiame kelionę po karantino pritildytas šalis. Kaip gyvuoja Vokietija ir jos kultūra pasakoja Lietuvos kultūros atašė Vokietijos Federacinėje Respublikoje Rita Valiukonytė. Daugybę visuomenės protestų sukėlę Vilniaus savivaldybės planai atnaujinti Sapiegų parką ir grąžinti jam barokinį stilių vėl atnaujinami: Architektų sąjunga skelbia naują architektūros konkursą. Kokį parką norime sukurti? Ar kalbama apie parko ir rūmų dermę? Ar įsiklausomą į istorikų, landšafto tyrinėtojų nuomones? Šiomis temomis diskutuoja Architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė, dailės istorikė, menotyrininkė dr. Birutė Rūta Vitkauskienė, visuomeninės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos pirmininkas, Lietuvos parkų tyrinėtojas Dainius Labeckis.Maro mergelė keliauja po kaimus ir sėją mirtį, ją sustabdyti gali tik tas, kuris ryšis paaukoti savo gyvybę dėl kitų išgelbėjimo. Tokią legendą paveiksluose vaizdavo karo metų dailininkai. Kodėl mums šiandien įdomi II Pasaulinio karo metų dailė, kokių paralelių galime rasti? Menotyrininkės Laimos Kreivytės ir dailės istorikės profesorės Giedrės Jankevičiūtės pokalbis. Ved. Jolanta Kryževičienė.

Prieš Velykas – metas pasidomėti, kaip joms ruošdavosi didikai XVIII a. O tai sužinosime per Izabelės Pliaterienės kasdienybę: kaip laikydavosi pasninko Gavėnios metu? Kas vykdavo Didžiąją savaitę ir kaip buvo sutinkamos Velykos? Apie tai pasakoja LDK istorijos skyriaus vadovė, VDU Švietimo akademijos profesorė dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė.Ved. Birutė Rutkauskaitė ir dr. Jolanta Karpavičienė.

„Atrodo, kad jau ištisas savaites tęsiasi vakaras. Tirštos sutemos dengia mūsų aikštes, gatves ir miestus; jos užvaldė mūsų gyvenimus ir viską pripildė spengiančios tylos ir slegiančios tuštumos, kuri viską stingdo: jaučiame ją ore, matome žmonių gestuose ir žvilgsniuose. Esame išsigandę ir pasimetę“, – taip savo kovo 27 dienos homiliją, kai suteikė ypatingą palaiminimą koronaviruso pandemijos prislėgtiems žmonėms visame pasaulyje, pradėjo popiežius Pranciškus. Atrodo, kad gaubiami šių tirštų sutemų pasitiksime ir Šv. Velykas. Kaip prasmingai karantino laiku pasirengti Šv. Velykoms ir kaip šiame nelengvame laike užčiuopti viltį. Ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad ši viltis aplankytų ir tuos, kuriems šiuo metu sunkiausia? Juk kiekvienas sunkmetis yra ne tik nuosprendis, bet ir galimybė iš jo išeiti kaip daugiau solidarumo, atjautos, savitarpio pagalbos turinčiai bendruomenei. Ved. Donatas Puslys.

Šiandien – Atvelykis.Ortodoksai visame pasaulyje ir Lietuvoje švenčia Velykas, kurios pagal Julijaus kalendorių dažniausiai būna vėliau, negu Vakarų krikščionių. Patikslintos želdinių veisimo taisyklės sklypų savininkams padės išvengti tarpusavio ginčų. Regionuose populiarėja mobiliojo laiškininko paslauga.Šiandien Ispanijoje vyksta rinkimai į šalies Kongresą. Tęsiantis politiniam nestabilumui, tai tretieji rinkimai per trejus su puse metų.Vilkijos keltas „Vilkynė“ – upinis motorinis keltas per Nemuną.Takas per pelkę Joniškio rajone Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje dar pailgėjo. Sportas. Ved. Česlovas Burba.

Šri Lankos teisėsauga įtaria, kad šalyje per Velykas surengta virtinė sprogdinimų, per kuriuos žuvo 320 žmonių, sužeista 500, buvo kerštas už kovą Naujojoje Zelandijoje įvykdytą išpuolį. Trišalė Taryba svarsto, ar įvesti statybinko kortelę. Lietuva kvies lenkų ir baltarusių valstybines delegacijas į 1863–1864 m. sukilėlių perlaidojimo ceremoniją. LRT tęsia Prezidento rinkimams skirtą pasakojimų ciklą apie kandidatus. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad girtų nėščiųjų problemą spręsti reikia šviečiant visuomenę. Laidos svečias – prezidento rinkimus Ukrainoje stebėjęs Seimo narys Tomas Tomilinas. Ved. Agnė Skamarakaitė.

Antra Šv. Velykų diena skirta pasisvečiuoti, bendrauti. Išlikęs paprotys tą dieną lankyti gimines, draugus, kaimynus ir dalytis Šv. Velykų džiaugsmu. Dailės mokytoja Radviliškyje dirbanti Genovaitė Stugienė jau trisdešimt metų prieš Velykas daug laiko skiria margučiams skutinėti. Ignalinos r. Šiūlėnų kaimo bendruomenės nariai antrą Velykų dieną lankys vieni kitus, lalaudami eis per kaimą, pasidalys margučiais ir Velykų džiaugsmu. Ved. Regina Montvilienė.

Kokią žinią skelbia Velykų varpai?Sekmadienį švenčiame Velykas – didžiausią ir svarbiausią Romos katalikų bažnyčios šventę, kurios esmė – Kristaus prisikėlimas.Sveikina Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.Kiekvienas ingridientas, kiekvienas patiekalas ant mūsų stalo turi savo istoriją. Balandžio 21-ąją, Velykų sekmadienį, Profsąjungų rūmuose paskutinį kartą užsienio atlikėjus pasitiks klubinės muzikos mėgėjų būrys. Ukrainoje – antras Ukrainos prezidento rinkimų turas. Jame dalyvauja V. Zelenskis ir dabartinis šalies vadovas Petro Porošenka.Uostamiesčio savivaldybė siekia įteisinti naują vidaus vandens kelią Dangės upe iki miesto ribos.Ištrauka iš „Radijo dokumentikos“: apie visuotines bazines pajamas.Prezidentės Dalios Grybauskaitės šventinis sveikinimas.Etnologo Liberto Klimkos pasakojimas. Žvejams mėgėjams šeštadienį prasidėjo didžioji pavasario žvejybos šventė.Taip pat laidoje – orai, spaudos apžvalga. Laidą veda S. Liauksminas.

Kokia garsų paletė lydėdavo ir tebelydi mus pavasarį, belaukiant Šv. Velykų? Kaip Šv. Velykas pasitikdavo prieš šimtmečius, kas skamba šiandien? Apie tai studijoje kalbėsimės su muzikologu Jonu Vilimu. Antrą laidos valandą – instrumentinė muzika. Ved. Gerūta Griniūtė.

Pirmoji mūsų laida dedikuota šv. Velykoms. Kalbiname vienintelį lietuvių kunigą Norvegijos Karalystėje – Valdemarą Lisovskį. Kunigas V. Lisovskis papasakojo apie savo laisvalaikį, tarnystę, keliones ir iššūkius lankant po visą Norvegiją išsibarsčiusius lietuvius.Nepamirškite pasidalinti su tais kam gali būti įdomu!

Kaip tikybos mokytojas gali padėti atrasti gyvą tikėjimą? Daugybė mūsų esame labiau proginiai krikščionys, kurie nueiname į bažnyčią dukart metuose – per Kalėdas ir Velykas, nes dažnas mūsų nesame gavę gyvo tikėjimo liudijimų iš savo tėvų šeimų. Ko patys negavome, tuo ir negalime dalytis su kitais.Kadangi mūsų vaikai labiausiai mokosi iš mūsų pavyzdžio, tai jie irgi sekmadienį verčiau linkę ilgiau pasivartyti lovoje, o ir neskuba rodyti meilės darbų artimam.Kaip tikybos mokytojas gali padėti vaikui atrasti gyvą tikėjimą? Kaip Dievą tikybos pamokose atradę vaikai vėliau evangelizuoja savo tėvus?Ko mus moko Visų Šventųjų bei Vėlinių dienos?Laidoje dalyvaus Širvintų rajono Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos tikybos ir dailės mokytoja Nomeda Drazdienė.Vedėja Jonė Kučinskaitė.

Kaip tikybos mokytojas gali padėti atrasti gyvą tikėjimą? Daugybė mūsų esame labiau proginiai krikščionys, kurie nueiname į bažnyčią dukart metuose – per Kalėdas ir Velykas, nes dažnas mūsų nesame gavę gyvo tikėjimo liudijimų iš savo tėvų šeimų. Ko patys negavome, tuo ir negalime dalytis su kitais.Kadangi mūsų vaikai labiausiai mokosi iš mūsų pavyzdžio, tai jie irgi sekmadienį verčiau linkę ilgiau pasivartyti lovoje, o ir neskuba rodyti meilės darbų artimam.Kaip tikybos mokytojas gali padėti vaikui atrasti gyvą tikėjimą? Kaip Dievą tikybos pamokose atradę vaikai vėliau evangelizuoja savo tėvus?Ko mus moko Visų Šventųjų bei Vėlinių dienos?Laidoje dalyvaus Širvintų rajono Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazijos tikybos ir dailės mokytoja Nomeda Drazdienė.Vedėja Jonė Kučinskaitė.

„Pakeliui su klasika“ – Darius Milhaud spalvingas muzikos pasaulis, rubrikoje „Retro“ – muzika iš 1959-ųjų Marcelio Camu filmo „Juodasis Orfėjas“. Filme pasakojamas alternatyvus Orfėjo mitas, kur pagrindiniai veikėjai – juodaodžiai, gyvenantys Pietų Amerikos lūšnynuose mėgaujasi sambos, bossa novos muzikos ritmais ir laukia Rio de Žaneiro karnavalo. Dar viena laidos dalis skirta lietuvių liaudies muzikai, skambančiai per Velykas.

„Pakeliui su klasika“ – Darius Milhaud spalvingas muzikos pasaulis, rubrikoje „Retro“ – muzika iš 1959-ųjų Marcelio Camu filmo „Juodasis Orfėjas“. Filme pasakojamas alternatyvus Orfėjo mitas, kur pagrindiniai veikėjai – juodaodžiai, gyvenantys Pietų Amerikos lūšnynuose mėgaujasi sambos, bossa novos muzikos ritmais ir laukia Rio de Žaneiro karnavalo. Dar viena laidos dalis skirta lietuvių liaudies muzikai, skambančiai per Velykas.

Smurto Lietuvos šeimose per Velykas netrūko. Vyriausybė pristatė veiklos ataskaitą. Didžiojoje Britanijoje skelbiami pirmalaikiai parlamento rinkimai. Ar mokyklos yra pasirengusios dėstyti lytinį švietimą pagal naująją programą? Kelių direkcija ministerijai perdavė Rusnės kelio pasiūlymus.

„Muzikinėje dėžutėje” –IV-ojo Vaikų Dainos Konkurso „Šilagėlė” akimirkos. Prieš šv. Velykas trumpam įsijunkime radijo imtuvą ir pasiklausykime kaip skleidžiasi pačios mažiausios dainuojančios Šilagėlės. Sužinosime ir nustebsime kiek daug vaikų myli muziką ir savo ateitį, tikriausiai sies su ja. Skambės dainos, arijos ir mažųjų atlikėjų mintys.

„Muzikinėje dėžutėje” –IV-ojo Vaikų Dainos Konkurso „Šilagėlė” akimirkos. Prieš šv. Velykas trumpam įsijunkime radijo imtuvą ir pasiklausykime kaip skleidžiasi pačios mažiausios dainuojančios Šilagėlės. Sužinosime ir nustebsime kiek daug vaikų myli muziką ir savo ateitį, tikriausiai sies su ja. Skambės dainos, arijos ir mažųjų atlikėjų mintys.

Seimo Pirmininkas ragina G. Steponavičių atsisakyti mandato. Valdžia svarsto galimybę apmokestinti pensijas. Lietuvoje vieši Kinijos parlamento pirmininkas ir aptaria investicijų galimybes. Šiaulių teismas svarsto kardomąją priemonę Kryžių kalną padegusiam pensininkui. Kaip geriausia marginti kiaušinius ir kurie būdai gali kenkti sveikatai? Kokie gi orai mūsų laukia per Velykas?

Kadangi apskritai nemokam gyventi – negalim gyventi nei darbe, nei šventėje. Ir todėl daugybė žmonių bijo švenčių, nes jie nemoka poilsiauti. Jiems geriau eiti į darbą, tik nebūti namuose, prie vieno stalo su šeimos nariais. Kodėl mes bėgam nuo kitų?“, – klausia kunigas Artūras Kazlauskas. Apie mokymąsi būti „dabar“, ir kodėl sėdėti prie stalo bei valgyti verta, ir verta tai daryti kuo dažniau, kuo daugiau, ir ne vien per Velykas – pokalbis su kunigu Artūru Kazlausku.

Kadangi apskritai nemokam gyventi – negalim gyventi nei darbe, nei šventėje. Ir todėl daugybė žmonių bijo švenčių, nes jie nemoka poilsiauti. Jiems geriau eiti į darbą, tik nebūti namuose, prie vieno stalo su šeimos nariais. Kodėl mes bėgam nuo kitų?“, – klausia kunigas Artūras Kazlauskas. Apie mokymąsi būti „dabar“, ir kodėl sėdėti prie stalo bei valgyti verta, ir verta tai daryti kuo dažniau, kuo daugiau, ir ne vien per Velykas – pokalbis su kunigu Artūru Kazlausku.

Žinios. Popiežius Pranciškus sugrąžina tikrąją Tikroji Didžiojo Ketvirtadienio kojų mazgojimo apeigos prasmę. Kardinolo Audrio Juozo Bačkio velykinis sveikinimas. Liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis: apie Šv. Velykas ir pabėgėlius. Giedriaus Tamaševičiaus užsienio spaudos apžvalga: dar kartą apie katalikiškąjį tradicionalizmą.Velykų Sekmadienio Evangelija ir homilija. Frederick Buechner „Paslaptis tamsoje“. Kunigas Antanas Saulaitis apie Velykas. Lauros Sintijos Černiauskaitės radijo apybraiža „Pinčiuko palytėjimas“.

Žinios. Popiežius Pranciškus sugrąžina tikrąją Tikroji Didžiojo Ketvirtadienio kojų mazgojimo apeigos prasmę. Kardinolo Audrio Juozo Bačkio velykinis sveikinimas. Liuteronų vyskupas Mindaugas Sabutis: apie Šv. Velykas ir pabėgėlius. Giedriaus Tamaševičiaus užsienio spaudos apžvalga: dar kartą apie katalikiškąjį tradicionalizmą.Velykų Sekmadienio Evangelija ir homilija. Frederick Buechner „Paslaptis tamsoje“. Kunigas Antanas Saulaitis apie Velykas. Lauros Sintijos Černiauskaitės radijo apybraiža „Pinčiuko palytėjimas“.

„Muzikinėje dėžutėje“-šv. Velykų muzika.Šį šeštadienį klausysimės Jėzaus Kristaus nukryžiavimo istorijos, kurią pasakos Johano Sebastiano Bacho kūrinys „Pasijos pagal Matą”. Išgirsime liūdną, bet mums visiems vilties teikiančią Prisikėlimo istoriją. Sužinosime ką reiškia ramybė ir susikaupimas bažnyčiose prieš šv.Velykas ir kaip pasitinkame gražiausią pavasario šventę.

„Muzikinėje dėžutėje“-šv. Velykų muzika.Šį šeštadienį klausysimės Jėzaus Kristaus nukryžiavimo istorijos, kurią pasakos Johano Sebastiano Bacho kūrinys „Pasijos pagal Matą”. Išgirsime liūdną, bet mums visiems vilties teikiančią Prisikėlimo istoriją. Sužinosime ką reiškia ramybė ir susikaupimas bažnyčiose prieš šv.Velykas ir kaip pasitinkame gražiausią pavasario šventę.

Su Šv. Velykomis sveikina Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. "Apie Prisikėlimą byloja mažyčiai kasdienybės ženklai, susidėliojantys į prasmingą mozaiką", - sako Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas. "Aš nenumirčiau už netiesą" - aktorius Davidas Suchet, daugeliui pažįstamas tiesiog kaip Erkiulis Puaro, pasakoja apie savo atsivertimą ir krikščionišką tikėjimą. Filosofo Vytauto Ališausko atminimo žodis, skirtas Didįjį Penktadienį mirusiam sovietmečio rezistentui, Nepriklausomybės akto signatarui Algirdui Patackui. Didžiosios Savaitės lietuviškos spaudos apžvalga (parengė Andrius Navickas).Velykų Evangelija ir homilija. Marcus Borg ir James Crossan straipsnis "Paskutinė Jėzaus savaitė". Kunigas Antanas Saulaitis apie Velykas. Lauros Sintijos Černiauskaitės radijo apybraiža "Žmogus futliare".

Su Šv. Velykomis sveikina Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. "Apie Prisikėlimą byloja mažyčiai kasdienybės ženklai, susidėliojantys į prasmingą mozaiką", - sako Panevėžio vyskupas Lionginas Virbalas. "Aš nenumirčiau už netiesą" - aktorius Davidas Suchet, daugeliui pažįstamas tiesiog kaip Erkiulis Puaro, pasakoja apie savo atsivertimą ir krikščionišką tikėjimą. Filosofo Vytauto Ališausko atminimo žodis, skirtas Didįjį Penktadienį mirusiam sovietmečio rezistentui, Nepriklausomybės akto signatarui Algirdui Patackui. Didžiosios Savaitės lietuviškos spaudos apžvalga (parengė Andrius Navickas).Velykų Evangelija ir homilija. Marcus Borg ir James Crossan straipsnis "Paskutinė Jėzaus savaitė". Kunigas Antanas Saulaitis apie Velykas. Lauros Sintijos Černiauskaitės radijo apybraiža "Žmogus futliare".

„Manasis aš“: apie Prisikėlimą Velykos – tai džiaugsmo šventė. Kaip reikia švęsti Velykas ir jų džiaugsmą patirti iš tikrųjų?Apie tai savo knygoje „Iki galo patirti Velykų džiaugsmą“ rašo benediktinų vienuolis, tėvas Anselmas Grünas . Velykų dieną pavartysime knygos puslapius, ir pasidalinsime dvasininko mintimis apie tai, kas trukdo patirti šį džiaugsmą ir prisikėlimo laisvę.

„Manasis aš“: apie Prisikėlimą Velykos – tai džiaugsmo šventė. Kaip reikia švęsti Velykas ir jų džiaugsmą patirti iš tikrųjų?Apie tai savo knygoje „Iki galo patirti Velykų džiaugsmą“ rašo benediktinų vienuolis, tėvas Anselmas Grünas . Velykų dieną pavartysime knygos puslapius, ir pasidalinsime dvasininko mintimis apie tai, kas trukdo patirti šį džiaugsmą ir prisikėlimo laisvę.

Žmonės tikėdavo, kad per šv. Velykas kuo aukščiau įsisupsi, tuo aukštesni užaugs linai, tuo ilgesnis jų pluoštas. Supdavosi ne tik vaikai, bet ir suaugę.Sužinosime kas geriausiai margina margučius ir iš kur atkeliavo dievo avinėlis.

Žmonės tikėdavo, kad per šv. Velykas kuo aukščiau įsisupsi, tuo aukštesni užaugs linai, tuo ilgesnis jų pluoštas. Supdavosi ne tik vaikai, bet ir suaugę.Sužinosime kas geriausiai margina margučius ir iš kur atkeliavo dievo avinėlis.

Hi there, I’m Jack and I’m Raminta and welcome back to Lithuanian Out Loud where we offer the world the Lithuanian language.  Today we’re in the month of June which in Lithuanian is birželis. Europos parkas or Europe’s Park is a 50-hectare open-air museum located 17 km from Vilnius, Lithuania. The museum gives an artistic significance to the geographic center of the European continent (as determined by the French National Geographic Institute in 1989) and presents Lithuanian and international modern art. The museum exhibits more than 90 works from 27 countries, including Armenia, Belarus, Canada, Croatia, Cyprus, Egypt, France, Finland, Germany, Great Britain, Greece, Hungary, Ireland, Japan, Lithuania, Mexico, Moldova, Netherlands, Peru, Poland, Russia, the United States, and Venezuela. Now, here’s Raminta reading the fourth part of the letter, “Justina Amerikoje.” Visa mūsų šeima labai norėtų ir tikisi, kad Justina sugrįš į Lietuvą, o grįžusi į tėvynę pabaigs pradėtas studijas Vilniaus universitetuose. Justina išvykusi į Ameriką ketverius metus. Per šį laikotarpį Lietuvos ekonominė situacija pagerėjo. Manome, jog su savo įgyta patirtimi Lietuvoje ji galėtų susirasti įdomų ir gerai apmokamą darbą.Mūsų šeimos didžiausias noras yra matyti savo dukrą Lietuvoje. Nicely done.  Here it is again, slowly, with a translation. Visa mūsų šeima labai norėtų ir tikisi, kad Justina sugrįš į Lietuvą, o grįžusi į tėvynę pabaigs pradėtas studijas Vilniaus universitetuose. All our family would really like and hope that Justina will return to Lithuania and in returning to the fatherland she will finish her discontinued studies at the universities in Vilnius. Justina išvykusi į Ameriką ketverius metus.Justina left for America four years ago. Per šį laikotarpį Lietuvos ekonominė situacija pagerėjo. During this period Lithuania’s economic situation improved. Manome, jog su savo įgyta patirtimi Lietuvoje ji galėtų susirasti įdomų ir gerai apmokamą darbą.We think that with the experience she has in Lithuania she could find an interesting and well paying job. Mūsų šeimos didžiausias noras yra matyti savo dukrą Lietuvoje.The greatest wish of our family is to see our daughter in Lithuania. examples pavyzdžiai all                                                    visas / visato Lithuania                                      į LietuvąI’m returning to Lithuania                  aš grįžtu į LietuvąI’m returning to the fatherland            aš grįžtu į tėvynęour                                                   mūsųfamily                                               šeimato hope for                                        tikėtito return                                            sugrįžtito end, to finish                                  pabaigtito finish                                             baigtistudies                                               studijosin the Vilnius university                      Vilniaus universiteteshe left for America three years ago     prieš tris metus ji išvyko į Amerikąthey left for Europe two years ago       prieš du metus jie išvyko į Europąduring, through, across, on, over          per (+ accusative)to leave                                             išvyktithis, these                                          šis / šiperiod of time                                    laikotarpisto improve                                         pagerėtito think                                              manytithat                                                   jogto get, to acquire                                įgytito experience                                     patirtito be able                                          galėtito find                                               susirasti / surastiinteresting                                          įdomuspaid                                                  apmokamaspaid work                                          apmokamas darbasgreatest                                             didžiausiaswish, desire                                       norasto see                                                matytiI’m waiting for my wife                      aš laukiu savo žmonosI’m waiting for my husband                aš laukiu savo vyroI often drink coffee                            aš dažnai geriu kavąI like to often go to the movies            man patinka dažnai lankytis kino teatruoseto communicate                                  bendrautiI like to communicate with my husband  man patinka bendrauti su savo vyruI like to communicate with my Klaipėda friends man patinka bendrauti su mano Klaipėdiečiais                             draugaismy greatest wish is to travel to Lithuania  mano didžiausias noras yra keliauti į Lietuvąmy greatest wish is to travel to Paris    mano didžiausias noras yra keliauti į Paryžiųmy greatest wish is to speak Lithuanian  mano didžiausias noras yra kalbėti lietuviškaimy greatest wish is to understand Lithuanian  mano didžiausias noras yra suprasti lietuviškaimy greatest wish is to study in Lithuania  mano didžiausias noras yra studijuoti Lietuvojeeconomy                                           ekonomijaeconomic situation                              ekonominė situacijaI think that she is beautiful                   manau, jog ji yra gražiI think that he is handsome                  manau, jog jis yra gražuswe think that they are handsome          manome, jog jie yra gražusI need a well paying job                      man reikia gerai apmokamo darbothe family’s tradition                           šeimos tradicijaour family’s tradition                           mūsų šeimos tradicijaour greatest wish is to be together         mūsų didžiausias noras yra būti kartuour greatest wish is to return to Lithuania  mūsų didžiausias noras yra grįžti į Lietuvąmy greatest wish is to speak Lithuanian  mano didžiausias noras yra kalbėti lietuviškaimy greatest wish is to visit Lithuania  mano didžiausias noras yra apsilankyti Lietuvojedaughter                                           duktė / dukrain Lithuania                                       Lietuvoje and now, here’s the entire letter read by Raminta… Prieš ketverius metus išlydėjome savo dukrą į Ameriką. Jos tikslas buvo pažinti šią, svajonių šalimi vadinamą, šalį. Jungtinėse Amerikos Valstijose, mūsų dukra, sutiko žmogų, kurį pamilo ir už jo ištekėjo. Taip ir liko gyventi šioje šalyje su savo vyru, kurio tautybė - amerikietis. Justina dirba, keliauja po šalį. Pažino amerikiečių tradicijas ir jų gyvenimo būdą. Sutiko daug įdomių žmonių. Tačiau, bėgant metams, Justina pradėjo ilgėtis tėvynės ir artimųjų. Ypatingai jai liūdna prieš didžiąsias metų šventes - Kalėdas, Velykas. Justina prisimena laukimą ir ruošimąsi šventėms. Mums taip pat labai jos trūksta. Nors su Justina dažnai bendraujame telefonu, bet to nepakanka, norėtųsi ją matyti dažniau, apkabinti, priglausti. Gaila, kad išvažiavus į Ameriką nutrūko Justinos studijos Lietuvėjos universitetuose. Pritrūko vienerių metų ir Justina būtų gavusi bakalauro diplomą Vilniaus Universitete. Taip pat nutrūko neakivaizdinės studijos Mykolo Romerio Universitete. Justina planavo studijuoti Amerikoje, bet vis nepavyksta suderinti darbo su mokslu. Visa mūsų šeima labai norėtų ir tikisi, kad Justina sugrįš į Lietuvą, o grįžusi į tėvynę pabaigs pradėtas studijas Vilniaus universitetuose. Justina išvykusi į Ameriką ketverius metus. Per šį laikotarpį Lietuvos ekonominė situacija pagerėjo. Manome, jog su savo įgyta patirtimi Lietuvoje ji galėtų susirasti įdomų ir gerai apmokamą darbą. Mūsų šeimos didžiausias noras yra matyti savo dukrą Lietuvoje. Šaunu!  Great!  You made it to the end of another episode!  Nuostabu!  Wonderful! Alright!  That’s it for today!  Thanks for the download!  If you got anything out of this lesson please leave us a review on our iTunes page.To leave us comments call our voicemail number that’s in the title of every show or call our Skype voicemail at Lithuanianoutloud – that’s one word, and leave us a message there.If you’d like to see the Lithuanian spelling of any word in this series just go to WWW dot Lithuanian dot L I B S Y N dot com.  If you’d like to get these episodes every time a new one is available just go to iTunes and do a search for Lithuanian Out Loud and click subscribe.  It’s completely free.  But, if you don’t want to subscribe on iTunes, just send us an email asking us to alert you every time a new episode hits the internet.  And feel free to make copies of our episodes, put them on cds and pass them out to your friends.Thanks to CCMixter.org, Ditto Ditto and Vieux Farka Toure for the podcast music.Thanks for tuning in, tell your friends about us, we’ll see you on the next episode of Lithuanian Out Loud.I’m Jack and I’ve never met a Lithuanian I didn’t like.  Viso gero!  Sudie! Europos parkashttp://en.wikipedia.org/wiki/Europos_Parkas http://www.Lithuanian.Libsyn.comSkype voicemail:  Lithuanianoutloudemail Raminta and Jack at: lithuanianoutloud@earthlink.net  http://www.vieuxfarkatoure.com/http://www.ccmixter.org/