Podcasts about kulinarinio

Dar vaikystėje molėtiškis Aivaras Čečetas padėjo mamai Auksei dirbti ūkyje. Darbštus jaunuolis, vos sulaukęs 18 metų, ėmėsi savarankiškai ūkininkauti – pasirinko pieninės galvijininkystės ūkio kryptį. Dabar turi 150 galvijų, iš kurių pusė karvės, taip pat 200 hektarų žemės. Ateityje ketina statyti modernią pieno fermą su dviem melžimo robotais, o galvijų padvigubės.Varėnos rajone, Dargužiuose, įsikūrusio amatų centro tikslas – tyrinėti ir populiarinti tautinį paveldą, plėtoti kultūrinę ir edukacinę veiklą, saugoti iš kartos į kartą perduodamą amatininkų patirtį ir įgūdžius. Čia buriasi kūrybingi įvairių sričių amatininkai, demonstruodami tapybos, drožybos, keramikos, siuvinėjimo, audimo, bitininkystės amatus. Svečiai taip pat supažindinami su žolelėmis, jų rinkimo ypatybėmis, sirupų ir hidrolatų gamyba. Kulinarinio paveldo puoselėtojai krosnyje kepa dzūkų tradicinius patiekalus.Automobilių sporto aistruolių džiaugsmui Trakų rajone, Onuškio seniūnijoje, Živilės ir Vidmanto Perminų šeima prieš 16 metų įkūrė „Auto Moto Parką“. Buvusio ūkio vietoje, 24 hektarų plote, iškilo pastatai, supirkta įvairi technika, įrengta trasa. Dabar čia aktyvų poilsį, ypač vaikų džiaugsmui, renkasi ir iš toliau atvykusios šeimos. Visą šį parką aptarnauja 5 žmonės: Živilė su Vidmantu, jų vaikai Aistė ir Lukas bei marti Kamilė.Ved. Regina Montvilienė

Saločiai garsūs savo ne tik istorija, bet ir naujomis tradicijomis. Renginys Antaninės ant Mūšos pritraukia svečių ne tik iš Pasvalio krašto, bet ir visos Lietuvos. Šios šventės sumanytojas Boleslovas Tuskėnas, Antano Poškos pagrindinės mokyklos dailės mokytojas. Profesionalus menininkas mokykloje įkūrė dailės galeriją, su moksleiviais spalvingais motyvais ištapė Saločių miestelio pastatų sienas, vykdo įvairias kultūrines veiklas.Skulptorius, akmentašys Valius Remeika kūrybiniais darbais puošia ne tik Saločių miestelį, bet ir visą Pasvalio rajoną. Kartais į draugiją kviečia su metalu dirbantį meistrą Donatą Prėną.Apie Saločių istoriją ir dabartį pasakoja istorijos mokytoja Roma Jakubonienė ir Saločių seniūnas Sigitas Savickas.Raubonių vandens malūne veikia karšykla ir verpykla, vyksta edukacijos. Kulinarinio paveldo edukacijose galima raityti, virti ir skanauti Raubonių virtienių, atsigerti Tatulos mėtų arbatos.Prie Raubonių malūno vadovas Vaidotas Gikys pristato unikalų praeities architektūros ir retą inžinerijos statinį su gerai išsilaikiusiais technologiniais įrenginiais.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Gal dar neragavote Zanavykijoje kepamo autentiško tradicinio raguolio? Gal neturite „gyvo raugo“? Gal nežinote, kaip kepama tradicinė ruginė duonutė? Ar pristygote žolininkystės žinių? Viską išgirsite ir išmoksite Lekėčių „Kulinarinio paveldo namuose“. Kviečia Lekėčių bendruomenės moterų klubo zanavykės Vaida Brazaitienė, Roma Mureikienė, Adelė Skeisgielienė, Elvyra Macevičienė ir Eglė Brazaitytė.Ved. Jolanta Jurkūnienė

Šie metai ypatingi Lietuvos totoriams – net 7 šimtmečius ši unikali bendruomenė yra neatskiriama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos ir modernios Lietuvos dalis, puoselėjanti savo unikalias tradicijas ir kultūrą. Kaip ši bendruomenė pradėjo formuotis Lietuvoje, kokie žymus asmenys save laiko Lietuvos totoriais, kokias tradicijas ir kulinarines paslaptis jie išsaugojo iki šių dienų. Apie visa tai ir daugiau naujame „Talking Diplomacy“ epizode, kuriame kalbinama Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė ir Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininko pavaduotojas Motiejus Jakubauskas. „Įsivaizduokite, kad mažoje Lietuvoje yra žmonės atėję iš kažkada milžiniškos galingos valstybės į taip pat besikuriančią visai neprastą valstybę, taip pat nemažą ir taip pat galingą, vienais ar kitais istorijos momentais, tai man atrodo, kad tai turi sukelti tikrai tokius pozityvius jausmus ir netgi pasididžiavimo jausmą“, - sako T. Bairašauskaitė. „Mes jeigu pasižiūrime toliau, aš kaip visuomet sakau, Lietuvos kariuomenė, kariuomenės įvaizdis, ne be totorių pagalbos sukurtas“, - sako M. Jakubauskas. Kviečiame klausytis! Mus galite rasti ir LRT audiotekoje. Sekite mus Facebook / Twitter / Spotify / YouTube / LinkedIn Tinklalaidę kuria URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamentas Intro/outro skamba M. Aaron Heick – Man of His World

Iš pradžių – tinklaraštis tarsi dienoraštis sau. Bet kai sėkmė nebetelpa savoje virtuvėje, kilo noras tuo dalintis su kitais. Taip atsirado kulinarinis tinklaraštis „Saulėta virtuvė“. Jo autorė – kaunietė Asta Černė. Virtuvė jai buvo svetimas pasaulis, bet dabar kulinarinis dienoraštis užima didelę gyvenimo dalį. Ten užsukus net seilė varva! „Saulėta virtuvė“ laidoje „Pasaulio puodai“ per Lietuvos radiją trečiadienį po vidudienio žinių. Junkitės!Laidos vedėjas – Vytaras Radzevičius.

Ko reikia kad maitintumėtės ne tik sveikai, bet ir įvairiai bei gardžiai? Išbandžiusi daugybę receptų, patirtimi ir patarimais dalinasi Kristina Pišniukaitė. Kulinarinio tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ ir to paties pavadinimo knygos autorė Kristina Pišniukaitė šiandien pragyvena iš tinklaraščio kūrimo, bendradarbiavimo, o savo patirtimi, mitybos taisyklėmis, receptais, kurių nesiūlo laikytis aklai, dalijasi debiutinėje knygoje. Kaip maitintis sveikai ir nekankinti savęs? Kaip pasirinkti naudingus produktus ir valgyti skaniai bei įvairiai?

Ko reikia kad maitintumėtės ne tik sveikai, bet ir įvairiai bei gardžiai? Išbandžiusi daugybę receptų, patirtimi ir patarimais dalinasi Kristina Pišniukaitė. Kulinarinio tinklaraščio „Ant medinės lentelės“ ir to paties pavadinimo knygos autorė Kristina Pišniukaitė šiandien pragyvena iš tinklaraščio kūrimo, bendradarbiavimo, o savo patirtimi, mitybos taisyklėmis, receptais, kurių nesiūlo laikytis aklai, dalijasi debiutinėje knygoje. Kaip maitintis sveikai ir nekankinti savęs? Kaip pasirinkti naudingus produktus ir valgyti skaniai bei įvairiai?

Pienas: sveika jį vartoti ar ne? Seniau stiklinė pieno vaiko rankoje buvo įprastas dalykas, šiais laikais vis dažniau imama abejoti pieno nauda. Ką sako specialistai, kaip atsirinkti tikrąją mokslu pagrįstą informaciją laidoje paaiškins dietologė Evelina Cikanavičiūtė, apie senolių patirtį ir natūraliai susiklosčiusias tradicijas papasakos Kulinarinio paveldo fondo vadovė Birutė Imbrasienė. Žinant, koks brangus yra nevaisingumo gydymas ir kiek jis sukelia diskusijų visuomenėje, yra labai svarbu, kad būtų rastas lengvas ir neturintis didelių šalutinių poveikių gydymas, kuris mažiems berniukams, gimusiems su nenusileidusiomis sėklidėmis, padėtų išvengti galimo nevaisingumo ateityje. Situaciją laidoje pakomentuos Vaikų ligoninės vaikų urologijos skyriaus vedėjas doc. dr. Gilvydas Verkauskas.

Pienas: sveika jį vartoti ar ne? Seniau stiklinė pieno vaiko rankoje buvo įprastas dalykas, šiais laikais vis dažniau imama abejoti pieno nauda. Ką sako specialistai, kaip atsirinkti tikrąją mokslu pagrįstą informaciją laidoje paaiškins dietologė Evelina Cikanavičiūtė, apie senolių patirtį ir natūraliai susiklosčiusias tradicijas papasakos Kulinarinio paveldo fondo vadovė Birutė Imbrasienė. Žinant, koks brangus yra nevaisingumo gydymas ir kiek jis sukelia diskusijų visuomenėje, yra labai svarbu, kad būtų rastas lengvas ir neturintis didelių šalutinių poveikių gydymas, kuris mažiems berniukams, gimusiems su nenusileidusiomis sėklidėmis, padėtų išvengti galimo nevaisingumo ateityje. Situaciją laidoje pakomentuos Vaikų ligoninės vaikų urologijos skyriaus vedėjas doc. dr. Gilvydas Verkauskas.

Pasninkas: kas bendro tarp papročių ir šiuolaikinių dietų? Žmonės nuo senų senovės tradicijas kūrė remdamiesi daugiamečiais stebėjimais, padedančiais saugoti sveikatą. Sveikos gyvensenos nuostatos buvo kuriamos atsižvelgiant į metų laikus, gamtos pokyčius, ūkio darbus ir religines taisykles. Prieš didžiąsias šventes turime ilguosius pasninkus, kuomet žmogaus gyvenimas turėtų pasikeisti, būti ne toks, koks įprastai – ir lėkštės turinys, ir elgesys. Kulinarinio paveldo fondo vadovė Birutė Imbrasienė sako, jog žmogaus mityboje nuo senų laikų buvo ypač svarbus sezoniškumas ir maisto šviežumas. Pasak gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės, galima rasti paralelių tarp pasninko reikalavimų ir rekomenduojamos šiuolaikinės mitybos. Laidoje taip pat girdėsite ir patarimų, kaip reikėtų pasirengti šventėms – ir darbus spėti nudirbti, ir šventes pasitikti.

Pasninkas: kas bendro tarp papročių ir šiuolaikinių dietų? Žmonės nuo senų senovės tradicijas kūrė remdamiesi daugiamečiais stebėjimais, padedančiais saugoti sveikatą. Sveikos gyvensenos nuostatos buvo kuriamos atsižvelgiant į metų laikus, gamtos pokyčius, ūkio darbus ir religines taisykles. Prieš didžiąsias šventes turime ilguosius pasninkus, kuomet žmogaus gyvenimas turėtų pasikeisti, būti ne toks, koks įprastai – ir lėkštės turinys, ir elgesys. Kulinarinio paveldo fondo vadovė Birutė Imbrasienė sako, jog žmogaus mityboje nuo senų laikų buvo ypač svarbus sezoniškumas ir maisto šviežumas. Pasak gydytojos dietologės Evelinos Cikanavičiūtės, galima rasti paralelių tarp pasninko reikalavimų ir rekomenduojamos šiuolaikinės mitybos. Laidoje taip pat girdėsite ir patarimų, kaip reikėtų pasirengti šventėms – ir darbus spėti nudirbti, ir šventes pasitikti.